Administracinė byla Nr. eA-2384-463/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02900-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. T. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas T. T. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2023 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. TE-3-36 (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį.
2. Departamento direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Departamento 2023 m. vasario 6 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-7/2023(3.68E) „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo T. T. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), Įsakymu atleido pareiškėją Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos budinčios pamainos vyresnįjį ugniagesį gelbėtoją iš vidaus tarnybos.
3. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
3.1. Departamento direktoriaus 2022 m. lapkričio 24 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurį atlikus, surašyta išvada „Dėl Piešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo T. T. veiksmų“, kurioje nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas 2022 m. lapkričio 24 d. būdamas neblaivus bare „KISS“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dalyvavo konflikte, kurio metu baro apsaugos darbuotojai prieš pareiškėją panaudojo specialiąsias priemones – dujų balionėlį, o į įvykio vietą buvo iškviesta policija, pareiškėjas sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą, kur jo atžvilgiu buvo inicijuota administracinio nusižengimo procedūra, surašant jam administracinio nusižengimo protokolą dėl galimai įvykdytos veikos, atitinkančios Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 484 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus požymius ir nutarimu skiriant 60 Eur baudą už tai, kad pareiškėjas savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą. Tarnybinio patikrinimo išvada pasiūlyta atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto, numatančio, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, pagrindu.
3.2. Įsakymas yra neteisėtas, nes tarnybinis patikrinimas atliktas skubos tvarka, neobjektyviai, ignoruojant pareiškėjo pateiktus detalus paaiškinimus. Tarnybinio patikrinimo išvada yra deklaratyvi ir paremta aplinkybių interpretavimu, kuriuo siekiama bet kokiu atveju atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė pareiškėjo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną. Šio nutarimo motyvai paneigia aplinkybes, kuriomis yra paremta Tarnybinio patikrinimo išvada, todėl tiek išvada, tiek jos pagrindu priimtas Įsakymas, yra neteisėti.
3.3. Nebuvo šiuo atveju pagrindo taikyti pareiškėjui Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto, kadangi priešingai, nei nurodoma Tarnybinio patikrinimo išvadoje, pareiškėjas nebuvo neblaivus viešoje vietoje, taip pat nebuvo kilusio konflikto iniciatoriumi, šalimi. Pareiškėjas siekė, kad konfliktas pasibaigtų, prieš pareiškėją buvo panaudotos specialiosios priemonės, dėl kurių jis prarado galimybę kontroliuoti savo veiksmus, jokių neigiamų pasekmių jis savo valiniais veiksmais nesukūrė ir nepažemino pareigūno vardo.
3.4. Atsakovas atsiliepimą į skundą pateikė jau buvus priimtam Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarimui, kuris yra įsiteisėjęs, todėl jame konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Nutarime teismas nurodė, kad pareiškėjas iš baro į lauką buvo išvestas apsaugos darbuotojų, policijos pareigūnai pasirodė bare dėl konflikto, pareiškėjas viešoje vietoje pasirodė ne savo valia, todėl šiuo atveju nėra pareiškėjo kaltės. Apsaugos darbuotojai panaudojo nenustatytos kilmės dujas prieš pareiškėją ir barmenę, ir tai galėjo turėti įtakos pareiškėjo gebėjimui orientuotis aplinkoje. Šiuo atveju įtakos galėjo turėti ne pareiškėjo neblaivumas, o dujos, dėl kurių pareiškėjas laikinai prarado nuovoką. Šios teismo išvados turi reikšmės ir pareiškėjo tarnybinei atsakomybei atsirasti. Aplinkybės, kad pareiškėjas nebuvo kilusio konflikto iniciatorius ar šalis, kilus konfliktui siekė jį suvaldyti, nevartojo alkoholinių gėrimų viešoje vietoje, nebuvo uniformuotas, laisvu nuo tarnybos metu, patvirtina, kad panaudotos specialiosios priemonės (dujos) galėjo įtakoti pareiškėjo nuovokos praradimą ir, kad Tarnybinio patikrinimo išvada yra nepagrįsta, o Įsakymas neteisėtas.
4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
5.1. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 24 d. apie 3.35 val., būdamas neblaivus (atsisakė tikrintis neblaivumą) bare „Kiss“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), elgėsi įžūliai ir agresyviai, konflikto metu panaudodamas jėgą prieš baro darbuotoją, apsaugos tarnybos darbuotojo vedamas į lauką garsiai šaukė ir vartojo necenzūrinius žodžius bei nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų stotis ir tokiais savo veiksmais pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 21 straipsnio 2 punkto reikalavimus, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir VPGT) pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Departamento direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-1, 6.3, 7.4., 11.1, 11.3 punktų reikalavimus bei sulaužė pareigūno priesaiką.
5.2. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Klaipėdos apylinkės teisme ir tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinami skirtingi pareiškėjo veiksmai, todėl administracinio nusižengimo bylos baigtis neturėjo įtakos tinkamam pareiškėjo veiksmų vertinimui ir kvalifikavimui tarnybinio patikrinimo metu bei priimto skundžiamo Įsakymo teisėtumui. Tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinami pareiškėjo veiksmai ne administracinės, o tarnybinės atsakomybės aspektu. Nors pareiškėjui tarnybinio patikrinimo metu įteiktame pranešime dėl pareigūno vardo pažeminimo Nr. TN-92 buvo nurodyta, kad jis įtariamas veiksmų, kurie sudaro ANK 484 straipsnio 1 dalies sudėtį atlikimu, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nesurinkus duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas atliko minėtus veiksmus Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažeidimas nekonstatuotas. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą ne dėl to, kad pasirodė neblaiviu viešoje vietoje ir ne už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje. Priešingai, nei nurodoma pareiškėjo skunde, teismas nepaneigė nė vienos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu buvo pripažinta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Teismas to padaryti ir negalėjo, nes bylos teisme nagrinėjimo ir tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinami skirtingi pareiškėjo veiksmai.
5.3. Skunde nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas siekė, jog konfliktas pasibaigtų. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pats įsitraukė į konfliktą, kurio metu į susiklosčiusią situaciją sureagavo itin neadekvačiai, t. y. pareiškėjas panaudojo nebūtiną ir neproporcingą jėgą prieš baro darbuotoją. Pareiškėjas privalėjo kontroliuoti savo veiksmus ir pasirinkti kitokius būdus reaguoti į baro darbuotojos veiksmus, o prieš pareiškėją panaudota specialioji priemonė – dujų balionėlis neatėmė iš jo galimybės kontroliuoti savo veiksmų ir jis turėjo galimybę suvokti, jog vartodamas necenzūrinius žodžius, agresyviai ir įžūliai elgdamasis sukėlė atitinkamas pasekmes. Pareiškėjas sąmoningai leido kilti neigiamoms pasekmėms, prisiimdamas asmeninę riziką sukelti neigiamus padarinius tiek savo, tiek tarnybos autoritetui. Aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų nebuvo pradėtas, nereiškia, jog pareiškėjo veiksmai negalėjo sudaryti pagrindą konstatuoti pareigūno vardo pažeminimo faktą.
5.4. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti faktai yra pagrįsti ir įrodyti tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, pareiškėjo pateikti paaiškinimai įvertinti, nurodyta, kokius teisės aktus pareiškėjas pažeidė savo veiksmais, pasisakyta, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, elgėsi įžūliai ir agresyviai, konflikto metu panaudojo jėgą prieš baro darbuotoją, apsaugos tarnybos darbuotojo vedamas į lauką garsiai šaukdamas necenzūrinius žodžius ir nevykdydamas policijos pareigūnų reikalavimų nesilaikė Statute nustatytų pareigų, pažeidė vidaus tarnybos principus ir pareigūnų tarnybinės etikos reikalavimus, atliko veiksmus, nesuderinamus su vidaus tarnybos pareigūnų statusu bei sulaužė pareigūno priesaiką saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.
5.5. Pareiškėjas buvęs vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, kurio viena iš Statute nurodytų bendrųjų pareigų – imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats atliko priešingus teisei veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo pareiga. Pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys akivaizdžiai žemina visos VPGT, turinčios pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi visuomeninių teisinių santykių srityje, autoritetą, ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš VPGT pareigūnų. Todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo veika pagal visas nustatytas aplinkybes pagrįstai buvo įvertinta kaip žeminanti ir kompromituojanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą VPGT.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo T. T. skundą.
7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
7.1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15884-2022 pareiškėjas nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį 60 eurų bauda už tai, kad 2022 m. lapkričio 24 d. apie 3.35 val. būdamas neblaivus bare „Kiss“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nesugebėjo eiti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, įžeidė žmogaus orumą ir dorovę.
7.2. Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyresniojo specialisto vidaus tarnybos majoro L. P. 2022 m. lapkričio 24 d. tarnybiniu pranešimu Nr. V-3-3939/2022(11.3.92 E) ,,Dėl T. T.“ informuotas Departamento direktorius, jog 2022 m. lapkričio 24 d. buvo gautas pranešimas, kad pareiškėjas yra sulaikytas dėl muštynių bare.
7.3. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 24 d. Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkui pateikė prašymą atleisti jį iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
7.4. Departamento 2022 m. lapkričio 26 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) Nr. TN-92/2022(3.68 E) pareiškėjas informuotas, kad jo atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo). Pareiškėjas būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos budinčios pamainos vyresniuoju ugniagesiu gelbėtoju, turėdamas pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui 2022 m. lapkričio 24 d. 3.35 val. bare „Kiss“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, buvo laikomas kito asmens, nes ketino užpulti kitą žmogų. Taip pat bare sudaužė alkoholio pilstymo įrenginį. Į barą atvykusių policijos pareigūnų ir baro apsaugos darbuotojų išvestas iš baro į lauką, atsigulė ant žemės ir nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų keltis. Greitosios medicinos pagalbos medikams davus pauostyti amoniako reagavo priešiškai, ėmė mosikuoti rankomis, tokiais savo veiksmais sukeldamas pavojų sau ir aplinkiniams. Policijos pareigūnų sulaikytas ir atvežtas į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atsisakė tikrintis blaivumą. Pareiškėjas tokiais savo veiksmais pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 21 straipsnio 2 punkto reikalavimus, nesilaikė Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto departamento direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-1 (toliau – ir Etikos kodeksas), 6.3, 7.4, 11.1 ir 11.3 punktuose įtvirtintų reikalavimų ir pažemino pareigūno vardą.
7.5. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 30 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad bare pastebėjo, jog įvyko konfliktas tarp vieno iš baro kliento ir baro darbuotojos, todėl ėmėsi priemonių nutraukti konfliktą. Pareiškėjui grįžus iš lauko galimai buvo panaudota specialioji priemonė – dujų balionėlis. Konfliktui pasibaigus pareiškėjas netyčia alkūne kliudė alkoholio pilstymo aparatą, kuris nuslydo nuo baro stalo ir nukrito ant žemės. Patirtus nuostolius atlygino ir atsiprašė. Atvykus apsaugos darbuotojų ekipažui, bandė paaiškinti, kad nėra konflikto kaltininkas. Galimai dėl panaudotų dujų, emocinės įtampos, išgąsčio pradėjo jausti silpnumą ir sutriko sąmonė. Medicinos darbuotojai suteikė pirmąją pagalbą ir davė pauostyti amoniako. Pareiškėjas policijos pareigūnų reikalavimus vykdė, buvo neuniformuotas, laisvu nuo tarnybos metu. Blaivumo tikrintis neatsisakė, kraujo mėginys blaivumui nustatyti buvo paimtas medicinos įstaigoje.
7.6. Departamento 2022 m. gruodžio 15 d. papildomu pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) Nr. TN-114 /2022(3.68 E) pareiškėjas informuotas, jog tarnybinio patikrinimo metu susipažinus su baro patalpas fiksuojančių vaizdo stebėjimo kamerų įrašais, nustatyta, jog galbūt pažemintas pareigūno vardas: būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos budinčios pamainos vyresniuoju ugniagesiu gelbėtoju, turėdamas pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui pareiškėjas 2022 m. lapkričio 24 d. apie 3.34 val. būdamas neblaivus bare „Kiss“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo jėgą prieš baro darbuotoją, kurią nutraukė kitas asmuo. Pokalbio su baro darbuotoju metu pareiškėjas sudaužė alkoholio pilstymo įrengtinį. Apsaugos darbuotojo vedamas į lauką garsiai šaukė ir vartojo necenzūrinius žodžius ir tokiais savo veiksmais pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 21 straipsnio 2 punkto reikalavimus, nesilaikė Etikos kodekso 6.3, 7.4, 11.1 ir 11.3 punktuose įtvirtintų reikalavimų bei pažemino pareigūno vardą.
7.7. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 22 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir 2022 m. lapkričio 30 d. paaiškinime. Papildomai pažymėjo, jog nevartojo necenzūrinių žodžių, buvo daug aplinkinių bare, juos galėjo ištarti bet kuris iš jų.
7.8. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimu atsisakyta pareiškėjo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą.
7.9. Departamentas 2023 m. vasario 6 d. surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 24 d. apie 3.35 val. būdamas neblaivus bare elgėsi įžūliai ir agresyviai, konflikto metu panaudojo jėgą, apsaugos darbuotojo vedamas į lauką garsiai šaukė ir vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų, todėl pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 21 straipsnio 2 punkto, Etikos kodekso 6.3, 7.4, 11.1 ir 11.3 punktuose įtvirtintus reikalavimus bei sulaužė pareigūno priesaiką. Policijos komisariato 1-ojo veiklos skyrius sprendė, jog nurodyti veiksmai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, todėl pasiūlė jį atleisti vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu.
7.10. Departamento direktorius, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 1-51 1.24.1 papunkčiu, atsižvelgdamas į Departamento 2023 m. vasario 6 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPO-7/2023 (3.68E) „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo T. T. veiksmų“, Įsakymu 2023 m. vasario 8 d. atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.
7.11. Pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta už tai 60 Eur bauda, apskundė Klaipėdos apylinkės teismui, kuris 2023 m. kovo 8 d. nutarimu patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Teismas nustatė, kad pareiškėjas „Kiss“ bare galėjo dalyvauti konflikte ir tokiu būdu trikdyti viešąją tvarką, tačiau ANK 484 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusižengimas turėjo būti atliktas viešoje vietoje. Kadangi pareiškėjas neatliko nusižengimo viešoje vietoje, kaip tai yra numatyta ANK 484 straipsnio 1 dalyje, dėl to minėtas nutarimas buvo panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta.
8. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nesutiko su pareiškėju, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas skubos tvarka, neobjektyviai, ignoruojant pareiškėjo paaiškinimus. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenys, pažymėjo, kad Departamentas Tarnybinio patikrinimo išvadoje atsižvelgė į pareiškėjo 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 23 d. paaiškinimus. Departamentas Tarnybinio patikrinimo išvadoje nesutiko su pareiškėjo paaiškinimais tuo aspektu, jog jis ėmėsi priemonių nutraukti konfliktą, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pats pareiškėjas įsitraukė į konfliktą. Departamentas, be kita ko, nesutiko su pareiškėjo 2022 m. gruodžio 23 d. paaiškinimu dėl to, kad nors pareiškėjas tvirtino, kad jam norint nutraukti konfliktą, teko gintis nuo agresyvių baro darbuotojos veiksmų, tačiau šiuo atveju atvirkščiai – pašaliniai asmenys turėjo imtis priemonių nutraukti pareiškėjo netinkamus veiksmus prieš baro darbuotoją. Departamentas kritiškai vertino pareiškėjo paaiškinimus dėl nepradėto ikiteisminio tyrimo, taip pat, kad jis neatsisakė tikrintis blaivumo, bei, kad jis vykdė policijos pareigūnų reikalavimus. Todėl teismas sprendė, jog vien tai, kad pareiškėjo paaiškinimai buvo vertinami prieštaringai ir kritiškai nereiškia, jog tarnybinio patikrinimo metu tyrimas buvo atliktas netinkamai, neobjektyviai ar neišsamiai.
9. Teismas vertino, kad nors Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. nutarimu ir patenkino pareiškėjo skundą dėl nutarimo panaikinimo ir jį panaikino, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, tačiau tai nekeičia pareiškėjo atlikto pažeidimo. Teismas išaiškino, jog Klaipėdos apylinkės teismas panaikino nutarimą dėl to, jog pareiškėjas bare trikdė viešąją tvarką. Klaipėdos apylinkės teismas nepripažino, jog pareiškėjas netrikdė viešosios tvarkos bare, tačiau nustatė, kad jo atžvilgiu netinkamai buvo pritaikyta ANK nuostata, kas ir sudarė pagrindą panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nutarimo panaikinimas nekeičia Departamento nustatyto pareiškėjo atlikto pažeidimo esmės ir už jį paskirtos tarnybinės nuobaudos.
10. Teismas darė išvadą, kad Tarnybinio patikrinimo išvada priimta vadovaujantis byloje esančiais duomenimis bei nustačius, jog pažeidimas buvo atliktas. Tarnybinei atsakomybei kilti nesvarbu, ar asmuo yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Departamentui įvertinus tarnybinių pranešimų duomenis, gautus paaiškinimus, vaizdo kamerų įrašus, bei kitus duomenis, buvo surinkta pakankamai duomenų patvirtinti pareiškėjo padarytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nustatytos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintos aplinkybės: pareiškėjo kaltė dėl padaryto pažeidimo ir veiksmai, kuriais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga. Aplinkybės, jog pareiškėjas baro savininkui atlygino žalą ir tai, kad nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nekeičia sprendime padarytos išvados, jog pareiškėjas atliko tarnybinį nusižengimą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo veiksmų pobūdį ir kitus byloje esančius įrodymus, sprendė, jog pareiškėjas pagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.
11. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Įsakymą, atsižvelgė į visas veikos kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo elgesį įvertino tinkamai. Atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas tyčiniais veiksmais pažemino ir sukompromitavo vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir pažemino pareigūno vardą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo Įsakymo. Teismas netenkinęs pagrindinio reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo, netenkino ir išvestinių skundo reikalavimų dėl pareiškėjo grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo.
III.
12. Pareiškėjas T. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.
13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo aplinkybės patvirtintos bylos medžiaga. Teismas iš esmės akcentavo tik tuos rašytinius įrodymus, kuriais atsakovas grindė Tarnybinio patikrinimo išvadą ir Įsakymą. Nei vaizdo kamerų įrašai, nei kiti įrodymai nepatvirtina teismo nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjas buvo neblaivus viešoje vietoje, nevykdė policijos pareigūnų nurodymų, buvo konflikto iniciatorius. Šios aplinkybės paneigtos Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-40-914/2023.
13.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo H. S. 2023 m. kovo 9 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Teisėjas dar pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, dėl netinkamai kvalifikuoto teisinio santykio ir netinkamai pritaikytų teisės aktų nuostatų, priėmė neteisėtą nutartį. Skundžiamo teismo sprendimo deklaratyvūs motyvai ir kryptingas, vienpusiškas atsakovo motyvų palaikymas, netiriant pareiškėjo skundo motyvų ir nevertinant jų suformuotos teismų praktikos kontekste, leidžia abejoti teisėjo objektyvumu, kadangi tai galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
15. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o jame nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismas išsamiai išanalizavo ginčo aplinkybes, įvertino proceso šalių pateiktus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti.
15.2. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo veiksmai buvo vertinami ne administracinės, o tarnybinės atsakomybės aspektu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konstatuota, kad pareiškėjas padarė ANK 484 straipsnio 1 dalies administracinį nusižengimą. Pareiškėjas buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą ne už pasirodymą viešoje vietoje neblaiviam ir ne už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje. Pareiškėjas akcentuoja, jog jį išvedus iš baro į lauką, prieš jį buvo panaudota specialioji priemonė – dujų balionėlis, dėl kurios jis tariamai prarado galimybę kontroliuoti savo veiksmus, tačiau pareiškėjas neginčija atlikęs pareigūno vardą pažeminusius veiksmus. Vaizdo kamerų įrašai patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas pareigūno vardą žeminančius veiksmus buvo sąmoningas ir galėjo suvokti jų nesuderinamumą su Statute vidaus tarnybos pareigūnams nustatytomis pareigomis, vidaus tarnybos principais, pareigūnų tarnybinės etikos reikalavimais ir vidaus tarnybos pareigūno statusu.
15.3. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuoti faktai yra neginčijamai įrodyti tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, o pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnu, turėjo imtis priemonių, kad į tokio pobūdžio situacijas, kai būdamas neblaivus, įsiterpęs į dviejų žmonių konfliktą, kurio metu kitų žmonių akivaizdoje prieš kitą asmenį panaudojo jėgą, nepatektų. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės leido atsakovui konstatuoti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.
15.4. Pareiškėjo argumentai, susiję su teisėjo (teismo) šališkumu yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2023 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. TE-3-36 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio T. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos Budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo pareigų, pagrįstumo ir teisėtumo bei kitų su juo susijusių reikalavimų.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad jis savo teisei priešingais veiksmais pažemino pareigūno vardą ir atsakovo Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleistas iš vidaus tarnybos.
18. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtindamas, jog teismo sprendimas priimtas remiantis tik atsakovo pateiktais paaiškinimais ir duomenimis, neįvertinus pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, paaiškinimų. Be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą buvo šališkas.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4931-629/2019). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, plačiau pasisako tik tais aspektais, kurie yra aktualūs sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo bei nurodomų jame argumentų reikšmės tarp šalių kilusiame ginče.
20. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pagal Statuto 2 straipsnio 4 dalį pareigūno vardo pažeminimas suprantamas kaip pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.
21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra išaiškinęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 str. 1 d. 7 p.) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teiso 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1513-520/2020 ir kt.). Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-941/2014; kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1513-520/2020).
22. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo su uniforma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3671-520/2017).
23. Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, atsakovas, įvertinęs visus surinktus įrodymus, susijusius su pareiškėjo veiksmais bei jo elgesiu (žr., šios nutarties 7.9 punktą), konstatavo, kad pareiškėjas teisei priešingais veiksmais pažeidė pareiškėjo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir savo elgesiu pažemino pareigūno vardą bei sulaužė pareigūno priesaiką, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos. Minėtą išvadą patvirtina byloje esanti medžiaga: policijos pareigūnų G. B. ir A. M. 2022 m. lapkričio 24 d. tarnybiniai pranešimai, PAGD 2022 m. lapkričio 24-26 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimai dėl tarnybinio nusižengimo, pareiškėjo 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 22 d. paaiškinimai dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, pareiškėjo 2022 m. lapkričio 24 d. prašymas atleisti jį iš vidaus tarnybos, liudytojos (baro darbuotojos) 2022 m. lapkričio 25 d. apklausos protokolas, įvykio vietos apžiūros 2022 m. lapkričio 24 d. protokolas, kitų objektų apžiūros 2022 m. lapkričio 25 d. protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada bei vaizdo kamerų įrašai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti pažeidimai, jų turinys aiškiai bei nuosekliai atskleidžiamas Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei skundžiamame teismo sprendime bei patvirtinti byloje esančiais minėtais įrodymais.
24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais buvo įrodinėjamos šios aplinkybės, atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus ir ypatingą jo statusą, bei į tai, kad pareiškėjas privalėjo savo elgesiu būti nepriekaištingas ir pavyzdžiu kitiems asmenims, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo atlikti veiksmai neatitiko visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš pareigūnų. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas įvertino pareiškėjo veiksmus jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, todėl teisėtai atleistas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, atsižvelgdama į aptartą Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą ir teismų praktiką, taikant šią nuostatą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai ir pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo konstatavo, jog pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos pagrįstai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bei įvertino atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, jog pareiškėjas atliko teisei priešingus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei pareiškėjo argumentus ir elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje vertino kaip akivaizdžiai žeminantį institucijos autoritetą bei prieštaraujantį įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisinantį teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš pareigūnų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atlikti veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios jis turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais.
26. Nors pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja aplinkybę, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-40-914/2023 panaikino Klaipėdos AVPK 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, tačiau tai nereiškia, kad priimti Įsakymas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas bei juose padarytos išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos. Pažymėtina, jog pažeidimo padarymo faktas nagrinėjamoje byloje yra patvirtintas objektyviais rašytiniais ir vaizdiniais įrodymais ir šiuo atveju nėra svarbu, ar pareiškėjas (ne) buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vidaus tarnybos pareigūno veiksmų įvertinimas pareigūno vardo pažeminimu nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, o sprendžiant dėl pareigūno atleidimo pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turi būti tik įvertinama, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareigūną už pareigūno vardo pažeminimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012; kt.). Pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, atlikdamas priešingus teisei veiksmus, todėl administracinio nusižengimo bylos baigtis nedaro jokios teisinės įtakos atsakovo atliktam tarnybiniam patikrinimui ir nustatytoms aplinkybėms, susijusioms su pareiškėjo veiksmais. Be to, priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, tarp nagrinėjamos ir jau išnagrinėtos bylos nėra prejudicinio ryšio, įpareigojančio teismą priimant baigiamąjį procesinį sprendimą šioje byloje remtis išnagrinėtoje byloje pateiktais išaiškinimais.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui galėjo turėti įtakos ir teismo šališkumas.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą negrindžia ABTĮ 44 straipsnyje numatytais teisėjo nušalinimo pagrindais. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje H. prieš Daniją, 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje I. prieš Slovakiją; ir kt.). Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.
29. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo (teisėjo) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nereiškia, kad teismas (teisėjas) buvo šališkas ar neobjektyviai išnagrinėjo bylą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti ir atmestini.
30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų arba išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91)).
31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Dainius Raižys