Civilinė byla Nr. 2-34-979/2020

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04950-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1.; 2.4.2.2.; 2.4.2.10.; 2.2.4.13.; 2.4.5.;2.5.5.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.15.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.18.6.; 3.2.3.1; 3.2.6.1.;3.2.6.9.;3.2.8.9.;

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3  d.

Alytus

Alytaus

sekretoriaujant Audronei Liudvinavičienei,

dalyvaujant ieškovui K. G., įgaliotam atstovui K. G.,

ieškovų atstovei advokato padėjėjai I. P.,

atsakovams D. A., V. T.,

atsakovų atstovui advokatui Antanui Pliaugai,

atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovei I. G.,

tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, I. K., R. A., G. M. atstovei K. M.-Šostakienei, VĮ „Registrų centras“ atstovei M. V.,

institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovams J. B., V. V.,

 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. G. ir L. L. patikslintą ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo į gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, Alovės seniūnijos pažymos, paveldėjimo teisės liudijimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, atsakovų D. A. ir G. A. patikslintą priešieškinį dėl savininko teisų gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, atsakovo V. T. priešieškinį dėl Nemunaičio seniūnijos pažymos pripažinimo negaliojančia, atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Alytaus m. 1-ojo notarų biuro notarė R. M., I. K., R. A., G. M., VĮ „Registrų centras“, institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ieškinio reikalavimai ir argumentai

ieškovai K. G. ir L. L., patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė (t 4 b. l. 6-11):

1.1       pripažinti I. G., mirusiai (duomenys neskelbtini) ., asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ., t. y. pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-dirbtuvę (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), kitus inžinerinius statinius-šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) );

1.2.       pripažinti negaliojančia 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos pažymą Nr. R5-254(1.25);

1.3       panaikinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ., t. y. pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastato-lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastato-tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastato-daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastato-dirbtuvių (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), kitų inžinerinių statinių-šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) teisinę registraciją R. T., gimusio (duomenys neskelbtini) ., mirusio (duomenys neskelbtini) , vardu;

1.4.       pripažinti negaliojančiu 2014 m. gruodžio 29 d. Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio Reg. Nr. 8798, dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ., t. y. pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastato-lauko virtuvės ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastato-tvarto(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastato-daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastato-dirbtuvių (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), kitų inžinerinių statinių-šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), paveldėjimo;

1.5.       pripažinti negaliojančia 2015 m. kovo 12 d. Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M. patvirtintą dovanojimo sutartį, notarinio Reg. Nr. 1168, kuria V. T. padovanojo savo dukrai D. A. ir G. A. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ., t. y. pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-dirbtuvę (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), kitus inžinerinius statinius-šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) );

1.6.       priteisti iš atsakovų ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Ieškinio reikalavimus grindžiamas tuo, kad:

2.1. Ieškovai K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L. (buvusi G.) yra I. G., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Po I. G. mirties likusį turtą – 3,1000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 3 d. pagal 2008 m. vasario 7 d. testamentą, atitinkamai - pinigines lėšas banke Swedbank, AB, 2012 m. kovo 7 d. pagal įstatymą paveldėjo dukra L. L.. I. K. G. 2011 m. gruodžio 13 d. pareiškimu atsisakė palikimo po motinos I. G. mirties. Ginčo pastatai palikimo atsiradimo metu nebuvo registruoti, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.

2.2.         Aplinkybę, kad ginčo pastatai nuosavybės teise priklauso atsakovams D. A. ir G. A., ieškovai sužinojo 2015 m. liepos 2 d., - gavę atsakymą iš VĮ „Registrų centro“ pagal 2015 m. birželio 15 d. paklausimą dėl ginčo pastatų. Laiko, kad nepagrįstai ginčo turtas 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos I. K. išduotos pažymos Nr. R5-254(1.25) pagrindu buvo įregistruotas R. T. vardu, vėliau paveldėjimo pagal įstatymą pagrindu atsakovo V. T. vardu ir dovanojimo sutartimi padovanotas atsakovams D. A. ir G. A.. 2014 m. gruodžio 1d. Nr. R5-254(1.25) pažyma išduota pažeidžiant nustatytą reglamentavimą, todėl turi būti pripažinta negaliojančia, atitinkamai, kaip neteisėti, turi būti panaikinti vėlesni sandoriai, t. y. 2014 m. gruodžio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio Reg. Nr. 8789, ir 2015 m. kovo 12 d. dovanojimo sutartis, notarinio Reg. Nr. 1168. Ginčo pastatai (duomenys neskelbtini) vietovėje pastatyti iki 1989 metų. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintas Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijas tokie pastatai turėjo būti įregistruoti remiantis ūkinių knygų įrašais. Pažymoje Nr. R5-254(1.25) nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie R. T., kaip kolūkiečio nariui, nuosavybę.

2.3.        I. G. pas R. T. atsikraustė iki santuokos sudarymo - (duomenys neskelbtini), sudarė bažnytinę santuoką (duomenys neskelbtini). Tiek R. T., tiek I. G. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau pakeistas pavadinimas į „(duomenys neskelbtini)“), gyveno kolūkio kolūkiečiams suteiktame pasodybiniame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) I. G. atsikrausčius gyventi pas R. T. buvo pastatytas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas.  Gyvendami kartu I. G. ir R. T. pasistatė kitus pastatus. Gyvenamasis namas(Nr.(duomenys neskelbtini) ), pastatas-lauko virtuvė (Nr.(duomenys neskelbtini) ), pastatas-tvartas (Nr.(duomenys neskelbtini) ), pastatas-daržinė (Nr.(duomenys neskelbtini) ), pastatas-dirbtuvės (Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir kiti inžineriniai statiniai- šulinys (Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantys (duomenys neskelbtini), buvo kolūkiečių R. T. ir I. G. nuosavybė. Mirus R. T. palikimas neatsirado, kadangi nebuvo paskutinis kolūkinio kiemo narys. Po R. T. mirties I. G. tapo kolūkiečių kiemo galva. Nuo (duomenys neskelbtini)  metų pas I. G. gyveno sūnus K. G., gim. (duomenys neskelbtini), padėjo prižiūrėti ūkyje laikomus galvijus, kiaules, paukščius, dirbti žemę, remontuoti gyvenamą namą. K. G. laikytinas kolūkiečių kiemo nariu. I. G. nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno (duomenys neskelbtini)., naudojosi pastatais, niekur nebuvo išvykusi. Paskutinė kolūkinio kiemo narė ir šeimos galva tapo I. G.. Panaikinus kolūkiečių kiemą, kiti kolūkinio kiemo nariai – K. G., nustatytais terminais ir tvarka nesikreipė dėl turto dalies nustatymo, padalijimo ar atsidalijimo, todėl nuosavybės teisė transformavosi į I. G. privatinę nuosavybę.

2.4.        I. G. siekė įgyvendini nuosavybės teisę į visą kolūkiečio kiemo turtą įgyjamosios senaties pagrindu (civ. bylos 2-4243-90/2007, 2-262-652/2008, 2-1204-572/2008, 2-1959-652/2008), tačiau dėl pablogėjusios sveikatos ir nepakankamai efektyvių teisinių paslaugų, nuosavybės teisės klausimai iki mirties nebuvo sutvarkyti. Po I. G. mirties ginčo pastatuose liko gyventi ieškovas K. G., naudojosi likusiu motinos I. G. turtu, mokėjo mokesčius, tvarkė gyvenamąjį namą. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė, kadangi turtu naudojosi, rūpinosi ir disponavo kaip savo, palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nuosavybės teisės į buvusius kolūkiečio kieme pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos R. T., vėliau atsakovo V. T. paveldėtos ir dovanotos atsakovams D. A. ir G. A.. Po 2015 m. lapkričio 14 d. konflikto apgaule ieškovas K. G. atsakovų D. A. ir G. A. buvo išvarytas.

2.3. Paaiškėjus aplinkybėms apie paveldimą turtą, ieškovė L. L. įgyja teisę kreiptis į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kiti I. G. įpėdiniai dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Nepaisant to, kad ieškovas K. G. yra atsisakęs palikimo po motinos I. G. mirties, pagal I. G. vaikų – K. G., L. L., G. M. ir V. G., tarpusavio susitarimą ginčo nekilnojamasis turtas turėjo atitekti K. G., kuris nuolat gyveno su motina, padėjo jai tvarkytis ir prižiūrėti pastatus, auginti gyvulius.

II. Atsakovų priešieškinių reikalavimai ir argumentai

6.       Atsakovai D. A. ir G. A., patikslinę priešieškinio reikalavimus prašė (t. 5 b. l. 138-142):

3.1.       pripažinti atsakovą K. G. neturinčiu teisės naudotis ieškovams D. A. ir G. A. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. pastatu-gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu-lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu-tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu-daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatu-dirbtuve (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kitais inžineriniai statiniai-šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) );

3.2.       įpareigoti pasiimti K. G. per 10 dienų nuo teismo įsiteisėjimo dienos žinomą asmeninį turtą: lovą, sofą, televizorių, 2 vnt. kėdžių, taburetę, stalą, spintelę, sekciją, lovos patalynės komplektą, vyriškus drabužius, indus (lėkštes, puodelius), stalo įrankius bei kitas buitines smulkmenas;

3.3.       priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų

3.4.        priteisti ieškovei D. A. iš atsakovo K. G. 3 000 Eur neturtinės žalos;

3.5.       priteisti mažamečiam T. A. iš atsakovo K. G. 3 000 Eur neturtinės žalos;

3.6.        priteisti ieškovų D. A. ir G. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo K. G..

3.7.        skirti ieškovui K. G. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sumokant po 2 750 Eur atsakovams D. A., G. A. ir V. T.

2.       Priešieškinio

4.1.       Nurodė

4.2.       Dėl negalėjimo tinkamai įgyvendinti savo, kaip turto savininkų, teisės naudotis, valdyti ir disponuoti nuosavybe, nepagrįstų kaltinimų ir pretenzijų, konfliktų su atsakovo K. G. giminaičiais, atsakovė D. A. patyrė neigiamų išgyvenimų, teko kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigas, vartoti paskirtus medikamentus. Dėl užsitęsusio teisminio nagrinėjimo toliau patiria neigiamus išgyvenimus, stresines situacijas dėl išsakomų nuolatinių pretenzijų. Šeima kito nuosavybės teise priklausančio turto neturi, siekia įsikurti ir gyventi sodyboje, todėl negalint to įgyvendinti, nepilnamečiam vaikui ribojama teisė ir teisėtas interesas turėti saugų, tinkamą ir jo poreikius atitinkantį normalų gyvenamąjį būstą. Patiriamus neigiamus asmeninius išgyvenimus atsakovė D. A. įvertino 3 000 Eur, atitinkamai mažamečio vaiko T. A. – 3 000 Eur.

3.       Atsakovas V. T. priešieškiniu (t. 5 b. l. 30-34) prašė pripažinti negaliojančia Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijos 2015 m. rugsėjo 3 d. pažymą Nr. R3-192(1.3) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Priešieškinį grindė tuo, kad ieškovų ieškinio reikalavimų pagrindas yra ginčijama Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijos 2015 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. R3-192(1.3), kurioje nurodyta, kad pagal Nemunaičio seniūnijoje esančias ūkines knygas, asmeninę sąskaitą Nr. 426, pastatai esantys (duomenys neskelbtini) priklausė I. G., gim. (duomenys neskelbtini) pagrindas Nemunaičio seniūnijoje esančios ūkinės knygos nuo 1991 m. Pažymėjo, kad pagal 2015 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 523 (duomenys neskelbtini) teritorija priskirta Alovės seniūnijai, todėl Nemunaičio seniūnui nebuvo pagrindo išduoti pažymą dėl valdomo turto apie kitos seniūnijos gyventojus. Pažymoje nurodyti duomenys apie I. G. valdomą turtą yra neteisingi. Kolūkinių knygų duomenimis I. G. turėjo kolūkinio kiemo vienetą (duomenys neskelbtini) kartu su kitais kolūkinio kiemo nariais, atitinkamai R. T. turėjo atskirą kolūkinio kiemo vienetą su savo šeimos nariais. Duomenys apie ginčo pastatų priklausomumą nurodyti 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnės pažymoje Nr.R5-254(1.25), kuri parengta VĮ „Registrų centrui“ dėl nuosavybės teisių į statinius pripažinimo, todėl 2015 m. rugsėjo 3 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūno pažyma Nr. R3-192(1.3) išduota be teisinio pagrindo.

5.       Ieškovai K. G., L. L., atsikirsdami į atsakovų D. A. ir G. A. patikslintus priešieškinio reikalavimus, nurodė (t. 6 b. l. 92-96), kad esminę reikšmę reikalavimui dėl iškeldinimo išsprendimui turi atsakovų D. A. ir G. A. nuosavybės teisų įgijimo pagrindas, kuris yra ginčijamas. Daikto savininkas turi išimtinę teisę turtą valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuožiūra. Išnagrinėjus pareikštų reikalavimų dėl nuosavybės teisių pripažinimo I. G., nepalankaus teismo sprendimo atveju, atsakovams D. A. ir G. A. išliktų asmeninės nuosavybės teises į nuosavybę. I. K. G., nuo (duomenys neskelbtini)  metų gyvenęs ginčo pastatuose, (duomenys neskelbtini) buvo išvytas be asmeninių daiktų iš karto po to, kai kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl galimai pažeistų teisių gynimo. I. K. G. pretenzijų dėl asmeninių daiktų iki šiol nėra pareiškęs, ginčo pastatuose nesilankė. Ieškovo K. G. asmeniniai daiktai (2 televizoriai, šaldytuvas, šaldiklis, 3 lovos, 2 stalai, dujinė viryklė, dujų balionas, smulkūs namų apyvokos daiktai, drabužiai, piniginės lėšos ir kita) yra likę ginčo pastatuose, atsakovai gera valia nėra grąžinę. Laiko, kad reikalavimas dėl iškeldinimo reiškiamas nesant faktinio pagrindo, atitinkamai, dėl neturinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas. Užsitęsęs bylos nagrinėjimas, be kita ko, kliudymas naudotis asmenine nuosavybės teise priklausančiu turtu, reiškiamos pretenzijos atsakovei D. A. nepilnamečio vaiko T. A. akivaizdoje - įvardijami kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindai. Nurodytos aplinkybės iš esmės yra susijusios ieškovo K. G. pareikštais reikalavimais. Pažymėtina, kad teisė kreiptis pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo įstatymų nustatyta tvarka nėra aiškus piktnaudžiavimas teise ir/ar atitinkamai atidumo ir rūpestingumo imperatyvų pažeidimas, juolab, pagrindas spręsti klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo. Ginčo šalių tarpusavio santykiai yra blogi. Pagrindo pripažinti, kad ieškovas K. G. tyčia kreipėsi į teismą su pareikštais reikalavimais dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo I. G., nėra. Bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl ieškovo K. G. veiksmų. Laiko, kad ieškovo K. G. veiksmai, kreipiantis teisminės gynybos, atitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, todėl teisinių pagrindų (sąlygų) deliktinei atsakomybei kilti nėra. Būtent priešieškinio reikalavimai pareikšti piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, siekiant išvengti atsakomybės dėl pasisavinto K. G. likusio kilnojamojo turto ginčo turte, t. y. 2 televizorių, šaldytuvo, šaldiklio, 3 vnt. lovų, 2 vnt. stalų, dujinės viryklės, dujų baliono, smulkių baldų ir namų apyvokos daiktų, drabužių, avalynės, barzdaskutės, radijo, kišeninio sidabrinio laikrodžio, autentiškos mamos austos lovatiesės (15 vnt.), 2 000 Eur grynais pinigais, šlifavimo staklės ir jų priedai (priklausė sūnui G. G.), 20 kv. m. malkų, metaliniai atitvarai (priklausė seseriai L. L.), bendra turto vertė 10 720 Eur. Be kita ko, atsikirsdami į pradinius priešieškinio reikalavimus (t. 1 b. l. 99-102), prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti atsakovams D. A. ir G. A. 5 500 Eur baudą, kurios 2 750 Eur skirti atsakovui K. G.. Laiko, kad atsakovai elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi reikalavimus dėl iškeldinimo pareiškė nesant faktinio pagrindo, t. y. 2015 m. gruodžio 14 d. ieškinio pateikimo teismui metu žinodami aplinkybę, kad nuo 2015 m. lapkričio 14 d. ginčo turte K. G. nebegyvena.

6.       Ieškovai K. G., L. L. atsikirsdami į atsakovo V. T. priešieškinio reikalavimą dėl negaliojančia Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijos 2015 m. rugsėjo 3 d. pažymą pažymėjo (t. 5 b. l. 84-86), kad nurodytas klausimas išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Nr. eAS-72-502/2016, kuria atsisakyta priimti D. A. ir G. A. skundą dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijos seniūno R. A. 2015 m. rugsėjo 3 d. pažymos Nr. R3-192(1.3), nurodant, kad ginčijama Pažyma yra informacinio pobūdžio dokumentas, nedaro įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms, nesukelia jokių savarankiškų teisinių pasekmių. Pažymos ginčijimas negali būti ginčo administracinio teisme dalyku. Atsakovo V. T. teiginys, kad tik panaikinus ginčijamą pažymą, kuri neva išduota nesant teisinio pagrindo, be kita ko, nurodanti klaidingą informaciją, galima teisingas ir teisėtas sprendimas, yra deklaratyvus. Pažymėtina, kad priešieškinyje nėra nurodyta, kokiu tikslu siekiama nuginčyti pažymą, juolab, kokiu būdu yra pažeidžiamos atsakovo V. T. teisės arba įstatymo saugomas interesas. Pažyma yra administracinio subjekto priimta dokumentas, todėl ginčijimas priskirtinas administraciniams teismams. Nurodyta, kad pažymos ginčijimo klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl tikslinga bylą dalyje dėl atsakovo V. T. priešieškinio nutraukti ir atitinkamai spręsti klausimą dėl 5 000 Eur baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir ieškovams priteisti po 2 750 Eur kiekvienam.

7.       Atsakovai D. A. ir G. A. (pagal atsakovo V. T. priešieškinį procesinė padėtis – tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų) prašė tenkinti reikalavimą dėl Pažymos pripažinimo negaliojančia (t. 5b.l. 60-64). Nurodė, kad pažyma nėra informatyvi, kadangi nėra nurodyta, kokie konkrečiai pastatai priklausė I. G. M. km., Pagal administracinio suskirstymo teisinį reguliavimą (duomenys neskelbtini) nepriklausė Alytaus rajono savivaldybės Nemunaičio seniūnijai, todėl Nemunaičio seniūnijos seniūnas neturėjo jokio teisėto pagrindo išduoti ginčijamą pažymą. Pažymėjo, kad dėl ginčo pastatų priklausomumo R. T., gim. 1913 m., išduota Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos seniūnės I. K. 2014 m. gruodžio 1 d. pažyma Nr. R5-254(1.25) adresuota VĮ „Registų centrui“, siekiant įregistruoti nuosavybės teises įsenus pastatus, nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia. Ginčijama Pažyma Nr. R-3-192(1.3) išduota be teisinio pagrindo, juolab, nenurodant arba neteisingai informatyviai nurodant duomenis apie statinių priklausomumą.

8.       Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose dėl byloje pareikštų reikalavimų (t. 1 b. l. 136-139, t. 5 b. l. 65-67) nurodė, kad nesutinka su reikalavimais pripažinti negaliojančiomis 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos pažymą Nr. R5-254(1.25) ir 2015 m. rugsėjo 3 d. Alytaus rajono savivaldybės Nemunaičio seniūnijos pažymą Nr. R3-192(1.3). Nurodo, kad pažymos išduotos vadovaujantis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos pagal teritorinį principą. 1976-01-01 oficialiai įteisintas (duomenys neskelbtini), priklausė Alovės seniūnijai, tačiau dalis kaimo teritorijos iki 1998-06-02 priskirta Nemunaičio seniūnijai, atitinkamai ūkinės knygos buvo vedamos ūkinės knygos. Pagal 2015-05-27 LR Vyriausybės nutarimą Nr.523 visas (duomenys neskelbtini)  priskirtas  Alytaus rajono Alovės seniūnijos teritorijai. Alytaus rajono savivaldybės administracijoje pažymų VĮ „Registrų centrui“ dėl nuosavybės teisių įregistravimo atsakingas seniūnas pagal priskirtą veiklos teritoriją, atitinkamai pažymas rengia seniūnijos raštininkai (Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. D1-113 patvirtintas seniūno, raštininkės pareigybės aprašymas). Pašymai dėl pažymų, teiktinų Registro tvarkytojui, siekiant įregistruoti senus statinius Nekilnojamojo turto registre, nagrinėjami Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Alytaus rajono savivaldybės administracijoje taisyklėmis (Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. D1-789), su prašymu turi būti pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, įgaliojimas, jei prašymą teikia įgaliotas asmuo, turimi statinių dokumentai ar išrašai iš archyvų dėl ūkinėse knygose esančių įrašų apie statinius. Ūkinėse knygose esančių įrašų pagrindu išduodamos pažymos. Pažyma Nr. R5-254(1.25) „Dėl pastatų priklausomybės“, kurioje nurodyta, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), priklausė R. T., gim. 1913 m., gyvenusiam (duomenys neskelbtini)  kolūkinio kiemo nariui, buvo išduota remiantis pateiktais V. T. dokumentais, t. y. galiojusiu teismo sprendimu (Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1209-470/2014 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad V. T. po tėvo R. T., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti), VĮ „Registrų centro“ Alytaus filialo nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr.60/53265, Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro išduotu paveldėjimo teisės liudijimu, notarinio Reg. Nr. 7850. Tuo tarpu, Pažyma Nr. R3-192(1.3). „Dėl valdomo turto“, kurioje nurodyta, kad pagal Nemunaičio seniūnijoje esančias ūkio knygas nuo 1991 metų, asmeninę sąskaitą Nr.426, pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) priklausė I. G., gim. (duomenys neskelbtini), nėra pakankama pastatų valdymo nuosavybės teisės įrodymas, todėl nesukelia teisinių padarinių ir nepatvirtina nuosavybės teises į nekilnojamąją daiktą. Pažymoje nurodyti ūkinių knygų duomenys nuo 1991 metų, t. y. pasikeitus nekilnojamojo turto registracijos tvarkai. Iki 1991 m. liepos 25 d. ūkinių knygų įrašai buvo pakankami įrodymai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje pagal LRV 1991 m. Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintas Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijas, atitinkamai vėlesni įrašai neturi jokios įrodomosios galios nustatant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.

III. Šalių, jų atstovo teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai

9.       Ieškovo K. G. atstovas pagal įgaliojimą K. G., gim. (duomenys neskelbtini), palaikė pareikštus reikalavimus ir prašė tenkinti. Nurodė, kad močiutė I. G. po R. T. liko gyventi ginčo namuose, po sutuoktinės mirties tėvas K. G., gim. (duomenys neskelbtini) persikėlė kartu gyventi pas savo motiną I. G.. Kartu tvarkėsi ūkyje. Po močiutės mirties sodyboje tvarkėsi tėvas K. G. ir brolis V. G.. Močiutė I. G. kreipėsi su prašymu padėti sutvarkyti nuosavybės dokumentus į turtą. Lankėsi seniūnijoje, buvo išduota pažyma apie tai, kad I. G. gyveno (duomenys neskelbtini), niekur nebuvo išvykusi, rinko kitus įrodymus, kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos. 2007-2011 metais teikė teismui dokumentus dėl nuosavybės teisių įregistravimo pagal įgyjamąją senatį, teisminiai procesai neįvyko, trūkdavo dokumentų, dirbo tuo metu Norvegijoje, negalėjo tinkamai ir laiku sutvarkyti. Bendrai buvo keturis kartus kreiptasi į teismą, suinteresuotas asmenimis įtraukiant V. T., Valstybinę mokesčių inspekciją, VĮ „Registrų centrą“. Tokia situacija susiklostė dėl teisinių žinių stokos, galimai netinkamai suteiktos teisinės pagalbos. 2007-2015 m. niekas nesikreipė, pretenzijų dėl K. G., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenimo sodyboje nereiškė. Turtas buvo išlaikomas, prižiūrimas. (duomenys neskelbtini) atsakovai A. pradėjo tėvą K. G. terorizuoti, reikalavo išsikelti ir galiausiai išvijo iš sodybos. Pasikonsultavęs su teisininkais, siekiant sutvarkyti močiutės I. G. nuosavybės teises į ginčo pastatus, 2015 m. kreipėsi į teismą kitu pagrindu. Močiutė I. G. ginčo sodyboje gyveno iki (duomenys neskelbtini)., pablogėjus sveikatai apsigyveno pas dukterį L. L., gyvenusią (duomenys neskelbtini), kitoje kelio pusėje. K. G., gim. (duomenys neskelbtini), sodyboje gyveno nuolat, dirbo Alytuje, mokėjo mokesčius už elektrą, atliekas, ryšio paslaugas, kito turto neturėjo. I. G. testamentu nekilojamas turtas-žemės sklypas palikti L. L., tėvas K. G., gim. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės į likusį turtą- pinigus atsisakė L. L. naudai. Tarp I. G. įpėdinių buvo susitarimas, kad sodyba lieka sūnui K. G., gim. (duomenys neskelbtini).

10.       I. K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sodyboje (duomenys neskelbtini) gyveno su motina I. G. ir patėviu R. T., iki tol gyveno kitoj gatvės pusėje su vaikais, uošve ir sesers šeima. Išėjus toje namo pusėje niekas negyveno. Savo ūkio neturėjo, niekada neūkininkavo. Mama buvo susituokusi su R. T.. Po R. T. mirties liko gyventi, padėjo mamai tvarkytis ūkyje, auginti gyvulius ir daržoves, atvažiuodavo ir kiti vaikai – M., J., V. Buvo supirkęs statybines medžiagas gyvenamajam namui statyti, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) už plento. Sodybos turtą saugojo ir prižiūrėjo. Žinojo, kad R. T. turtas priklauso V. T., matė sodyboje D. A. su vaiku. 2015 metais iš sodybos išvijo A., daugiau nebesilankė, asmeniniai daiktai ir dokumentai liko. Po konflikto suprastėjo sveikata, prastai girdi, sunkiai gali kalbėti. Pastatai priklausė mamai. Pretenzijų nereiškė ir nesakė, kad leidžia gyventi laikinai.

11.       Atstovė I. P. palaikė pareikštus ieškovų reikalavimus dėl nuosavybės teisės pripažinimo I. G., kaip paskutinei kolūkinio kiemo nariai, prašė tenkinti kaip pagrįstus ir įrodytus byloje surinktais įrodymais, atitinkamai atsakovų priešieškinių reikalavimų atmesti kaip nepagrįstus, be kita ko, pagal pateiktus dokumentus priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal paaiškėjusias aplinkybes, kai buvo panaikintas sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad atsakovas V. T. priėmė palikimą po tėvo R. T. mirties faktiniu valdymu, akivaizdu, kad ginčijama Alovės seniūnės pažyma išduota neteisėtai ir nepagrįstai. Nustatyta, kad papildomų dokumentų, pagrindžiančių pažymos išdavimo teisėtumą, nebuvo. Pažymos išdavimui reikšmingos ūkinės knygos buvo Nemunaičio seniūnijoje, Alovės seniūnė, rengdama pažymą duomenų nerinko ir netikslino. Panaikinus ginčo pažymą, naikintina teisinė pastatų registracija R. T. vardu, atitinkamai paveldėjimo teisės liudijimas, išduotas V. T., ir dovanojimo sutartis. Byloje pateiktais archyviniais dokumentais nustatyta, kad I. G. iki mirties gyveno ginčo statiniuose, juos prižiūrėjo ir tvarkė, laikydama save savininke, sudarinėjo paslaugų tiekimo sutartis ir mokėjo mokesčius. I. G. siekė įgyvendinti savo nuosavybės teisę į ginčo statinius, buvo kreipusis dėl statinių inventorizacijos bei į teismą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Ginčo statiniai yra kolūkiečio kiemo turtas, pagal galiojusį teisinį reglamentavimą nariams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Reikalavimo byloje ginčą pripažinti R. T. asmeninės nuosavybės teise nebuvo. Atsakovai sutiko, kad ginčo statiniai buvo kolūkiečio kiemo turtas. Mirus R. T. šiame kolūkiečio kieme liko gyventi I. G., kuri tapo šio kolūkinio kiemo narė, be kita ko, ūkinėse knygose atžymėta - šeimos galva, paskutinė gyvenusi šiame kolūkiniame kieme. Pripažinus ginčo turtą I. G. nuosavybe tikslu ieškovei L. L. gauti papildomą teisės paveldėjimo liudijimą į ginčo statinius. Atsakovai nepagrįstai įrodinėjo, kad mirus R. T. pasibaigė kolūkiečio kiemas. Atsakovų priešieškinys dėl ieškovo K. G. iškeldinimo bei neturtinės žalos atmestinas. Neturtinė žala nei atsakovei D. A., nei nepilnamečiam vaikui T. A. nepadaryta, tyčiniai veiksmai dėl kurių galėjo atsirasti nenustatyti. Teisminis procesas savaime sukėlė neigiamus išgyvenimus, trumpalaikius nepatogumus ir emocijas, bet tai nėra neturtinė žala, kuriuos atlyginimo siekiama.

12.       Atsakovė D. A. nesutiko su pareikštais ieškinio reikalavimais, prašė atmesti, tenkinti priešieškinį - iškeldinti K. G. iš nuosavybės teise priklausančių statinių, priteisti neturinę žalą. Pažymėjo, kad žemę senelis R. T. paveldėjo iš tėvo A. T., su I. T. pasistatė gyvenamąjį namą, tvartą, kluoną, išsikasė sklepą ir šulinį, pinigines lėšas statyboms siuntė JAV gyvenanti močiutės sesuo. I. T. nuo (duomenys neskelbtini) įstojo į kolūkį, R. T. nepriklausė kolūkiui, dirbo mechanizatoriumi transporto įmonėje. Po I. T. mirties, pas R. T. (duomenys neskelbtini) atsikėlė gyventi I. G. iš gretimo kolūkiečio kiemo. R. T. ir I. G. sudarė bažnytinę santuoką, tačiau oficialiai jos neregistravo, gyvendami kartu naujų statinių nepastatė. Ūkio darbuose padėdavo V. T. šeima. (duomenys neskelbtini) pablogėjus R. T. sveikatai, gydėsi Alytaus ligoninėje, kurį laiką gyveno pas sūnų V. T.. Nei I. G., nei jos artimi giminaičiai (anūkai) R. T. nelankė. Po R. T. mirties likusiu turtu rūpinosi tėvas V. T. ir žodžiu leido iki mirties gyveni sodyboje I. G., kuri mokėjo už suvartoja elektros energiją. Gretima tėvas V. T. pasistatė savo namus, lankėsi su nepilnamečiu vaiku, sodybos kiemo rūsyje daržoves laike. (duomenys neskelbtini) tėvas V. T. priėmė palikimą po R. T. mirties, bet nuosavybės įteisinimo dokumentus tvarkė (duomenys neskelbtini) dovanojo. V. T. žinojo, kad sodybos statiniai yra jo, bet neskubėjo tvarkytis. Dėl pablogėjusios sveikatos I. G. išsikraustė pas Lekavičienę. Po I. G. mirties liko toliau gyventi K. G., kuris labai apleido sodybos aplinką ir statinius, nieko netvarkė ir neremontavo, pastatų būklė avarinė, teritorijoje išmėtyta stiklo duženų. Po dovanojimo lankėsi dažniau sodyboje, siekė tvarkytis ketindami įsikurti nuolatiniam gyvenimui su šeima, gražiuoju bandė spręsti klausimą dėl K. G. netinkamo elgesio sodyboje ir išsikėlimo, tačiau nepavyko, K. G. giminaičiai (sūnus K., jo sugyventinė A., K. M.-Š.) pradėjo grasinti ir rašinėti skundus institucijoms, inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl pažymos, kurios pagrindu įteisinta nuosavybė senelio R. T. vardu. Pranešimas K. G. dėl išsikėlimo per nurodytą laiką išsiųstas per notaro kontorą, išsikraustė iki termino pabaigos, tačiau paliko asmeninius daiktus. Pareikštu reikalavimu pripažinti K. G. neturinčiu teisės ir iškeldinti, siekia įpareigoti pasiimti turtą, t. y. asmeninius daiktus, kurios surašė vizualiai apžvelgę gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Pažymėjo, kad per visą laiką nė karto nebuvo kreiptasi dėl geranoriško asmeninių daiktų paėmimo. Apie I. G. bandymus tvarkytis nuosavybės teisės dokumentus į ginčo statinius sužinojo jau po dovanojimo sutarties. Dėl suvaržytos galimybės naudotis nuosavybės teise priklausančiu turtu, besitęsiančio nepagrįsto teisminio nagrinėjimo ir patiriamų neigiamų išgyvenimų neturtinę žalą įvertino - 3 000 Eur suma, be kita ko, K. G. netinkamo elgesio (patirto psichologinio smurto) nepilnamečio vaiko atžvilgiu ir ribojamos teisės į saugią šeimos gyvenamąją aplinką padarytą žalą įvertino - 3 000 Eur suma.

13.       Atsakovas V. T. prašė ieškovų reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus, priešieškinius tenkinti. Nurodė, kad nuo gimimo (duomenys neskelbtini) gyveno ginčo sodyboje, buvo pastatytas gyvenamasis namas, tvartas, kluonas, iškastas šulinys. 1951 m. įteigus kolūkius sodybos pastatai nacionalizuoti ir suteikti gyventi, kadangi motina I. T. nuo 1951 m. įstojo į kolūkį. 1957 m. pakėlęs namą buvo išmesti supuvę rastai ir pamūryta plytomis. Motina pasakojo, kad statyboms pinigus siuntė JAV gyvenanti giminaitė – motinos sesuo E. V., pagrindiniai statiniai pastatyti iki 1939 m., 1961-1965 m. tarnavo armijoje, grįžęs dirbo ir gyveno Alytuje, padėjo išbetonuoti 1967 m. rūsį, vėliau iš plytų virš rūsio pastatė lauko virtuvę, padėjo I. G. sūnus V.. 1969 m. su šeima po motinos I. mirties grįžo gyventi į kaimą, pas tėvą gyveno I. G.. Brolis E. su šeima išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Tėvas dirbo (duomenys neskelbtini) vėliau sujungtame „(duomenys neskelbtini) kolūkyje. Dirbdamas Alytuje nupirko medienos, Alovės lentpjūvėje išpjovė lentas ir gyvenamajame name buvo sudėtos medinės grindys. Sodyboje su broliu E. augino kailiams lapes, 1980 m. įvedė elektros trifazį, telefono liniją, iki 1984 m. buvo oro linija. Tuo pat metu I. G. žentas V. sodyboje augino gėles, buvo padarytas didelis šiltnamis. 1985 m. pablogėjo R. T. sveikata, kurį laiką buvo gydomas ligoninėje, kartu gyveno Alytuje, grįžo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirė. 1998 m. pradėjo statytis šalia sodybos savo namus, nuolat apsigyveno 2004 m. Po tėvo mirties I. G. leido gyventi, pagelbėti ūkio darbuose atsikėlė kartu gyventi sūnus K. G.. Po tėvo mirties su broliu E. sutarė, kad atkūrus nuosavybę į žemę, dalį perduosiu jam. Palikimą priėmė tik į paveldėtas pinigines lėšas, nekilnojamas turtas palikimo atsiradimo momentu nebuvo teisiškai įregistruotas, todėl šioje dalyje palikimas nepriimtas. 2005 m. I. G. susižalojo ir išvyko gyventi pas dukrą L.. Sodyboje liko gyventi sūnus K. G., kuriam buvo leista gyventi neatlygintinai. Nuo I. G. išvykimo K. G. sodyboje aplinkos netvarkė, statinių neprižiūrėjo ir neremontavo. Apie netinkamą K. G. gyvenimo būdą žodžiu sakė giminaičiams, buvo minėta, kad toliau nesitvarkant bus siekiama iškeldinti. I. K. G.žinojo, kad gyvena ne savo namuose. Rengiant dokumentus nuosavybės įteisinimui 2014 m. lapkričio mėn. sodyboje lankėsi su matininke, kartu dalyvavo ieškovas K. G. ir matė, be kita ko, domėjosi apie tai, kas bus toliau. Sutvarkęs teisinę pastatų registraciją ir paveldėjimo dokumentus, 2015 m. sodybą padovanojo dukrai D. A. su vyru G. A.. Apie tai, kodėl nuo tėvo R. T. mirties, vėliau po I. G. nesitvarkė statinių teisinės registracijos ir nuosavybės dokumentų, negalėjo paaiškinti. Visą tą laiką, kaip R. T. įpėdinis, laikė save sodybos savininku. Statinių istorinės inventorinės bylos nematė, nežinojo, kad I. G. siekė inventorizuoti ir įteisinti nuosavybę į ginčo statinius. Apie tai sužinojo iš ieškovo K. G.. Asmeniškai nuosavybės dokumentus pradėjo tvarkytis 2014 metais. Ginčijamos seniūnės pažymos apie R. T. turtą parengimui į seniūnija pristatė iš archyvų gautus ūkinių knygų išrašus, pateikė prašymą ir 2015-07-01 sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad priėmė palikimą po tėvo mirties pradėjęs paveldimą turtą tvarkyti. Apie tai, kodėl 1987 metais po tėvo R. T. mirtie priėmęs palikimą, vėliau kreipėsi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paaiškinti negali, neturėdamas teisinių žinių, galimai suklydo.

14.       Atsakovų atstovas advokatas Antanas Pliauga prašė atmesti ieškovų reikalavimus kaip nepagrįstus, atitinkamai priešieškinių reikalavimus tenkinti visiškai, be kita ko, priteisti iš ieškovų atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme būtina nagrinėti kolūkinio kiemo nuosavybės teisinį reglamentavimą bei pateiktus rašytinius įrodymus iš archyvų dėl kolūkinio kiemo sudėties. Bylos nagrinėjimo metu pagal pateiktus įrodymu nėra pagrindo pripažinti, kad I. G. persikėlusi gyventi pas R. T. tapo kolūkinio kiemo nare, juolab, mirus pastarajam paskutine kolūkinio kiemo narė, todėl ginčo turtas tapo I. G. privatinė nuosavybė, dėl ko nuosavybės registracija R. T. vardu yra neteisėta ir negalėjo būti paveldėta, atitinkamai dovanota. Ūkinių knygų 1950-1969 m. asmeninių sąskaitų Nr. 109, 144, 131, 146, 408, 409 duomenų analizė , kad I. T. nuo 1951-09-12 iki 1969-08-28 (t. y. mirties) buvo (duomenys neskelbtini)  kolūkietė, R. T. dirbo (duomenys neskelbtini) darbininku, į kolūkio narius po sutuoktinės I. T. mirties neįrašytas. Tikroji kolūkietė buvo I. T., šeimos narai – vyras R. T., vaikai V. ir E., buvo kolūkiečio kiemo nariai prisidedantys savo darbu ir lėšomis prie kolūkinio kiemo egzistavimo. 1950-1962 m. V. T. buvo „(duomenys neskelbtini)“ kolūkietis. Mirus I. T., kieme kitų kolūkiečių neliko, kolūkiečio kiemas pasibaigė, turto savininku tapo R. T. ūkinės knygos asmeninės sąskaitos Nr. 409. Nuo I. T. mirties (duomenys neskelbtini) iki I. G. apsigyvenimo po bažnytinės santuokos sudarymo su R. T. (duomenys neskelbtini) ginčo turte gyveno R. T., turtas tapo asmeninė nuosavybė. I. G. į R. T. ūkį nieko neatsinešė, juolab, gyvenant kartu materialaus turto nesukūrė. Duomenų, apie I. G. įneštas pinigines lėšas į R. T. turtą, nebuvo pateikta. Ginčo turto pagrindiniai pastatai gyvenamasis namas pastatytas 1935 m., tvartas – 1932m., daržinė -1932 m., iki R. T. ir I. G. apsigyvenus kartu. 1986-1988 m. Ūkinių knygų asmeninėje sąskaitoje Nr. 436 šeimos galva – R. T., I. G. – sugyventinė (nors (duomenys neskelbtini). žmona), įrašai galioja iki R. T. mirties (duomenys neskelbtini). Nurodyti duomenys paneigia ieškovų reikalavimų pagrįstumą dėl seniūnijos pažymos, kurios pagrindu įregistruota nuosavybė R. T. vardu. Nustatyta, kad V. T. palikimą pagal įstatymą priėmė notariniais veiksmais. I. G. neturėjo teisės paveldėti ginčo turto, nes nesusijusi su R. T. giminystės ryšiais, testamentas nebuvo sudarytas. Notarai pagrįstai išdavė atsakovui V. T. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą. Nemunaičio seniūno išduota pažyma apie I. G. valdomą turtą prieštarauja nurodytoms ūkinių knygų pagrindu nustatytoms aplinkybėms, kad visą turtą iki 1969-11-04 sukūrė R. T. ir I. T., juolab, neinformatyvi ir nesuteikianti teisės ir galimybės įregistruoti . Dėl K. G. iškeldinimo papildomai pažymėjo, kad pareikštas siekiant apginti savininko teises nuo nepagrįstų papildomų pretenzijų, skundų rašymo. Neturinė žala neabejotinai padaryta, ilgas bylinėjimasis pakenkė atsakovės D. A. sveikatai. 

15.       Atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos atstovė I. G. su ieškovų reikalavimais dalyje dėl Alovės seniūnijos pažymos, atitinkamai priešieškinio – dėl Nemunaičio seniūnijos pažymos pripažinimo negaliojančia nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstus pagal atsiliepimuose išdėstytus motyvus ir argumentus. Papildomai pažymėjo, kad esminis ginčo aspektas yra kolūkiečio kiemo teisinis, galimas jo pasikeitimas ir/ar pabaiga mirus paskutiniam kolūkiečio kiemo nariui. Kolūkiečio kiemo tiesinis statusas, narių teisės ir pareigos reglamentuotos 1964 m. CK 132-140 straipsniuose. Kolūkiečių kiemas suvokiamas kaip darbinis šeimyninis susivienijimas asmenų, kurių bent vienas yra kolūkio narys, dirba kolūkyje, ir kurie visi savo darbu ir lėšomis prisideda prie kolūkiečių kiemo egzistavimo. Kai nebelikdavo narių, kurie dirbo kolūkyje kolūkiečio kiemas pasibaigdavo. Byloje nustatyta, kad I. T. buvo žemdirbė kolūkietė, dirbo kolūkyje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1951 m., R. T. ne kolūkietis, bet darbininkas, dirbantis šaltkalviu (duomenys neskelbtini) , kiti asmenys- T. vaikai. Šiame kolūkiečio kieme I. T. šeimos galva, dirbanti kolūkyje, kiti kiemo nariai prisidėjo darbu tvarkant kiemo ūkį. Pagrindiniai sodybos statiniai – gyvenamasis namas ir ūkiniai statiniai, atsirado T. šeimos pagrindu, iki 1969 m., kai R. T. kieme apsigyveno I. G.. Iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki I. T. mirties, T. kieme gyvenamasis namas statytas 1934 m., pastatas - 1950 m., veranda - 1940 m., tvartas -1934 m., daržinė – 1940 m., malkinė – 1960 m. šulinys -1950 m., atitinkamai po 1969-08-28 kiti pastatai – lauko virtuvė 1972 m., rūsys 1972 m., dirbtuvės 1980 m. Akivaizdu, kad pagrindiniai pastatai pastatyti iki I. T. įstojimo į kolūkį 1951 m., kurių teisinė registracija ir apskaita vedama ūkinėse knygose. Nurodytas T. šeimos turtas nuo 1951 m. apskaitytas kaip kolūkiečio kiemo nuosavybė. Vien tai, kad I. G. apsigyveno T. kieme nėra pakankama pripažinti nuosavybes teises į ginčo statinius, kartu paneigiant asmens, sukūrusio nekilnojamąjį daiktą, nuosavybės teises. Mirus I. T., liko gyventi kolūkiečio kiemo nariai, kolūkiečio kiemas pasibaigė. Pagal 1964 m. 601 str. - mirus kolūkiečio kiemo nariui paveldėjimas neatsirasdavo, tik paskutiniam kiemo nariui mirus galimas paveldėjimas. Paskutinis kolūkinio kiemo narys buvo R. T., palikimą po jo mirties priėmė V. T., (duomenys neskelbtini) kreipęsis dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo. Pažymėjo, kad V. T. nuosavybės teisių į R. T. ir I. T. turtą negali panaikinti vėlesnis kitų asmenų apsisprendimas buvusiame kolūkiečio kieme siekti nuosavybės teisės į gyvendinimo. Duomenų, pavirtinančių teisinį pagrindą I. G. nuosavybei į ginčo pastatus po R. T. mirties, nėra. Pagal ieškovų reikalavimus R. T. nuosavybę patvirtinantys dokumentai negali būti pripažinti neteisėtais. Atkreipė dėmesį, kad Nemunaičio seniūno pažyma yra informacinio pobūdžio, savarankiškų teisinių pasekmių nesukelia, įrodomosios galios nustatinėjant nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus neturi (Lietuvos Vyriausias administracinis teismas byla Nr. eA2S-727-502/2016).

IV.        Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, reikalavimai ir argumentai

16.       Trečiasis asmuos, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Alytaus m. 1-ojo notarų biuro notarė R. M. (t. 1 b. l. 133-135) dėl pareikštų reikalavimų pripažinti nuosavybės teises, paveldėjimo teisės liudijimo ir dovanojimo sutarties naikinimo nurodė, kad notariniai veiksmai tvarkant R. T. paveldėjimą ir nekilnojamojo turto dovanojimą buvo atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, vadovaujantis pateiktais valstybės įstaigų išduotais dokumentais bei juose nurodytais duomenimis. Pagrindo abejoti jų teisingumu nebuvo. Pažymėjo, kad palikimą po R. T. mirties pagal 1987 m. gruodžio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimą, Reg. Nr. 5035, priėmė sūnus V. T., kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nebuvo kreipęsi. Be to, 2014 m. gruodžio 29 d. V. T. išduotas papildomas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, (duomenys neskelbtini), pagal pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, t. y. VĮ „Registrų centras“ 2014 m. gruodžio 29 d. išduotą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašą (pastatų savininkas R. T., gim. (duomenys neskelbtini) .) ir 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos pažymą Nr. R5-254(1.25). Dovanojimo sutarčiai sudaryti pateikti reikiami galiojantys ir įstatymo reikalavimus atitinkantys dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisė, t. y. 2014 m. gruodžio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 8797, 2015 m. kovo 1 d. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, 2015 m. vasario 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus sutikimas Nr. ST-26-(142.5.) „Dėl pastatų dovanojimo valstybinės žemė sklype“, asmens dokumentai. Tvirtinant dovanojimo sutartį atliktos patikros valstybės registruose, patikrintas šalių veiksnumas, giminystės ryšiai. Įtarimų dėl nekilnojamo turto dovanojimo artimam giminaičiui (tėvo dukros šeimai) nekilo. Notarinėje praktikoje pastaruoju metu dažnai senyvo amžiaus tėvai (šiuo atveju 72 metų), būdami gyvi, nekilnojamąjį turtą perleidžia vaikams, kad ateityje nereikėtų tvarkyti paveldėjimo reikalų.

17.       Trečiasis, asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. K., Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos seniūnė paaiškino, kad seniūnijos funkcija išduoti ūkinių knygų duomenimis parengtas pažymas nuosavybės teisėms į pastatus registruoti. Yra išduota ne viena tokio pobūdžio pažyma kaip V. T.. Pažymėjo, kad ginčo pažymos išdavimo detaliai negali paaiškinti po tiek laiko, konkrečių aplinkybių neatsimena, Atvejis nebuvo išskirtinis. Prieš kreipiantis su prašymu yra paaiškinama, kokie reikalingi dokumentai įregistruoti senus statinius, o būtent, nauja inventorinė byla su matavimais, ūkinių knygų išrašai. Seniūnijoje ūkinės knygos laikomos tik nuo 1991 metų. Pagal dokumentus matyti, kad V. T. prašymą rašė seniūnijoje, kartu pateikė būtinus dokumentus, tame tarpe 2014 m. lapkričio mėn. paruoštą inventorinę bylą, su atžymomis pastatų matavimų, išdėstymu plane, pastatymo metais, ūkinių knygų išrašus, tuo metu galiojusį teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu. Pastebėjo, kad inventorinėje byloje buvo pieštuku perbraukta atžyma „R. T.“. Abejonių dokumentai nekėlė, kadangi ne pirmą kartą inventorinėje byloje atžymos darytos pieštuku. Pagal pateiktus dokumentus raštininkė R. G. parengė pažymą, sutikrino duomenis ir pasirašė. Statinių duomenys perkelti pagal VĮ „Registrų centro“ bylą. Ūkinėse knygose detalių duomenų apie statinius nėra fiksuojama. Ūkinėse knygose duomenys ne visada pakankami, fiksuota informacija pagal gyvenančių asmenų žodinius paaiškinimus nereikalaujant jokių nuosavybę įrodančių dokumentų.

18.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijos seniūnas R. A. (t. 5 b. l. 117-118) nurodė, kad ginčijama Pažyma Nr.R3-192(1.3) apie I. G. išduota vadovaujantis Nemunaičio seniūnijoje esančiomis ūkinėmis knygomis nuo 1991 m. Atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) teritorija ilgą laiką priklausė dviem seniūnijom, iki 1998 m. birželio 2 d. priklausanti dalis Nemunaičio seniūnijai, buvo prijungta prie Alovės seniūnijos, todėl iki 1998 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) dalies ūkinės knygos buvo vedamos Nemunaičio seniūnijoje. Ginčo pažymą parengė sekretorė pagal 1991 m. ūkinių knygų įrašus, atsakydama į gautą paklausimą adresuojant Lietuvos advokatūrai. Ūkinių knygų atžymų reikšmės „kol“ negalėjo paaiškinti, tikėtina, atžymos perkeltos automatiškai iš ankstesnių laikotarpių. Duomenų apie tai, kad buvo kreiptasi dėl informacijos pateikimo apie ginčo statinius 2014 metais į Nemunaičio seniūniją, nėra.

19.       Trečiojo asmuo, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. M. įgaliota atstovė K. M.-Š.nurodė, kad po I. T. mirties sodyba rūpinosi R. T. ir močiutė I. G.. Sodyboje buvo tėvo V. M. gėlių ūkis, V. T. ir E. T. augino lapes. Nelikus lapių ūkio, T.nebeatvažiuodavo į sodybą. Susirgus R. T., atsakovas V. T. buvo išsivežęs į Alytų gydytis ir gyventi iki 1987 metų, paliko kolūkinį kiemą. Močiutė I. G. tuo laikotarpiu sodyboje gyveno, K. G., gyvenęs kitoje kelio pusėje, persikraustė ir padėjo tvarkytis ūkyje mamai, važinėjo dirbti į Alytų. Po R. T. mirties močiutė I. G. bandė tvarkytis nuosavybės dokumentus, buvo kreiptasi dėl inventorizavimo bylos sudarymo. Pažymėjo, kad V. T. per visą laiką nereiškė jokių pretenzijų į turtą, 1987 metais priėmė palikimą po tėvo R. T. mirties. Ginčo turtas buvo inventorizuotas, tačiau nebuvo registruotas, priklausė valstybei, nuosavybės dokumentų po 1991 metų nesitvarkė. Močiutė I. G. nespėjo sutvarkyti dokumentų. Po močiutės mirties G. M. atsisakė palikimo, L. L. priėmė pagal testamentą. Įpėdinių žodiniu susitarimu ir močiutės I. G. valia - sodyba buvo laikoma K. G. (1945 m.). Pažeistų teisių gynimo kreiptasi tik po to, kai K. G. buvo išvarytas iš sodybos. Iki 2014 m. gyveno draugiškai, nauja inventorizacija atlikta neteistai. Laikoma, kad I. G. galėjo tapti paskutinė kolūkinio kiemo nare, atitinkamai įpėdiniai turi teisę reikšti dėl nuosavybės teisių gynimo jos vardu. Klausimas dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo ir statinių priklausomybės iki teisme pareiškus ieškinį nebuvo keliamas, atitinkamai su V. T. apie tai nebuvo kalbėta. Kompromisinis reikalavimų tenkinimas pinigine išraiška galėtų būti simbolinis, labiau tikslinga vertinti, kada kas galėjo pastatyti vienus ar kitus statinius. V. M. statė šiltnamį, V. G. – dirbtuves. Gyvenamasis namas yra 1939 m. statybos, išliko tik pamatai, sienos ir stogas atnaujinti, kluonas perstatytas, I. G. prisidėjo prie atnaujinimo. Nebuvo didesnis R. T. ar I. G. indėlis, buvo sudarę bažnytinę santuoką, gyveno ir bendrai tvarkė ūkį kaip šeima. Po 1987 metų pakeisti langai. Viralinė ant sklepo pastatyta buvo. Šiltnamio likusi mūrinė dalis, kluonas apgriuvęs. I. G. iki mirties turtu naudojosi kaip savo, mokėjo mokesčius, sudarė paslaugų sutartis, po jos mirties turtu toliau naudojosi K. G.. Močiutė I. G. nebuvo kito kolūkinio kiemo nare, atėjo gyventi pas R. T.. Ankstesniuose namuose liko gyventi per puse L. šeima, K. G. ((duomenys neskelbtini)  m.), K. G. ((duomenys neskelbtini)  m.), G. G., J. G. ir A. Z. (K. G., gim. (duomenys neskelbtini) uošvė)

20.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“ atstovė M. V. paaiškino, kad pagal 2013 m. spalio 27 d. nekilnojamojo turto registro išrašą fiksuotais duomenimis, daiktinės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą neįregistruotos, kaip naudotojas R. T. nurodytas pagal 1998 m. sausio 1 d. perkeltus duomenis iš istorinių inventorizavimo bylų apie statinius, t. y. tik duomenų išviešinimas apie statinius. Nurodytas įrašymas jokių teisinių pasekmių nesukelia. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuosavybės teisių registravimas galimas tik pagal pateiktą prašymą registruoti nuosavybės teises, pateikiant nuosavybės teisių turėjimą pagrindžiančius dokumentus, atitinkamai, jeigu kito asmens vardu, papildomai giminystės ryšį liudijantį dokumentą. Teisines pasekmes sukelia tik nuosavybės teisių įregistravimas. Ginčo pastatai registruoti R. T. vardu pagal pateiktą jo įpėdinio V. T. prašymą bei papildomus dokumentus, tame tarpe, 2014 m. gruodžio 1 d. seniūnijos pažymą. Abejonių dėl dokumentų nekilo, kliūčių registruoti nuosavybės teises į ginčo pastatus nebuvo. Statinių inventorizavimo procesas jokios reikšmės nuosavybės teisių registravimui neturi. Prašymus užsakyti statinių inventorizavimo paslaugas galėjo ir turėjo galimybes teikti visi, kurie faktiškai naudojosi. Ginčo statiniai pastatyti ir/ar įgyti iki 1989 m. sausio 1 d., todėl nuosavybės teisės registruojamos pagal seniūnijos pažymas. Registrų centras netiktina pačių dokumentų turinio teisingumo, pagrindinė registratoriaus funkcija yra tikrinti ar yra pateikiami visi būtini dokumentai, atitinkamai dokumentuose pateikiami duomenys yra perkeliami į registrą. Faktas, kad nuosavybės teisės buvo įregistruotos yra pakankamas pripažinti, kad buvo pagrindas. Atsisakymo ar pateiktų dokumentų trūkumo nebuvo konstatuota. Duomenys įregistruoti registre pagal prašymo pateikimo dieną, atitinkamai nuo 2014 m. gruodžio 17 d. Pažymėjo, kad duomenų įrašymas yra tik nuosavybės teisių išviešinimas. Duomenų apie tai, kad kiti asmenys kreipėsi dėl nuosavybės teisių įregistravimo į ginčo pastatus, nėra. Atkreipė dėmesį, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. seniūno pažyma nėra pakankamas pagrindas registruoti, nėra duomenų apie konkrečius statinius. Ūkinių knygų duomenys nėra vertinami, reikšminga informacija turi būti nurodyta tik seniūnijos pažymoje. Įrašus ūkinėse knygose iki 1991 m. liepos 25 d. darė seniūnijos.

21.       Institucija, teikianti byloje išvadą, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nurodė, kad duomenų apie atsakovų D. A. ir G. A. šeimą, auginančią mažametį vaiką T. A., gim. (duomenys neskelbtini) neturi, skyriuje dėl netinkamos mažamečio vaiko priežiūros ir auklėjimo nesvarstyti, į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nebuvo įrašyti. Laiko, kad teismui priėmus sprendimą byloje, tėvai sugebės tinkamai užtikrinti vaiko teisę turėti saugias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (t. 6 b. l. 81-82)

V. Liudytojais, teismo posėdyje apklaustų asmenų, parodymai

22.       Teismo posėdyje liudytoju apklaustas K. A. paaiškino, kad nuo (duomenys neskelbtini), kitoje kelio pusėje gyveno K. G. pas motiną I. G., kuri buvo susituokusi su R. T.. Prisimena, kad tuose namuose po R. T. mirties kurį laiką gyveno V. G.. Matė, kad laikė gyvulius, keitė gyvenamojo namo langus ir stogą, tačiau kada tiksliai, negalėjo nurodyti. Trobesiai ir ūkiniai pastatai stovi tie patys nuo 1984 metų, kuriuose gyveno I. G. ir R. T., K. G.. V. T. šalia statėsi savo trobesius,

23.       Teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. G., ieškovo K. G. sūnus, paaiškino, kad I.ir R. gyveno kartu kaip šeima, atrodė ideali šeima, kartu giedojo bažnyčios chore. Tėvas K. G. po sutuoktinės mirties nuo 1986 metų persikraustė gyventi pas mamą I., padėjo buities ir ūkio reikaluose mirus R. T., netekęs darbo nuo 1990 metų liko ūkininkauti. K. G. vaikai gyveno kartu su močiute A. Z.. Tėvo leidimu sutvarkė apleistą pastatą, įsirengė dirbtuves, bendras pastato plotas galėjo padidėti nuo 30 iki 50 kv.m. 2008-2015 metų laikotarpyje dirbo medžio darbus. Iki tol tetos vyras V. M. buvo sutvarkęs apgriuvusį šiltnamį, katilinę ir augino gėles, V. T. tuo pačiu metu sodyboje augino gyvuliukus. Iki 2015 metų pretenzijų dėl turto naudojimo nebuvo sulaukęs. Dirbtuves atlaisvino ir įrangą įsivežė T. žento G.nurodymu. Per visą laiką sodyboje nė vieno daikto nesukūrė, buvo pradėjęs konstruoti tik šulinio dangtį.

24.       Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. G., iki (duomenys neskelbtini) dirbusi (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad parengė 2014 m. gruodžio 1 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos pažymos Nr. R5-254(1.25) tekstą, V. T. pristatė dokumentus, seniūnė patikrino ir pasirašė. Apie pažymos rengimo aplinkybes apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Praėjus tiek laiko gali neatsiminti detaliai aplinkybių, sutiko, kad būtų vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Pastebėjo, kad tokioms pažymoms privalomų formos reikalavimų nėra nustatyta. Seniūnijos pažyma apie nuosavybes teisės yra laisva forma surašyta informacija. Tokių pažymų yra rengusi daugiau, reikalingos dėl pastatų teisinės registracijos. Asmuo kreipiasi su prašymu, pateikia reikalingus dokumentus, jeigu pakanka duomenų rengiama pažyma. Už parengtą pažymą atsakingas seniūnas. (duomenys neskelbtini)  anksčiau priklausė Nemunaičio sen., pažymos išdavimo metu priklausė Alovės seniūnijai.

25.       Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. P., paaiškino, kad tėvas buvo R. T. svotas, V. T. yra vedęs seserį, mokėsi kartu su K. G., gim. 1945 metais, sodyboje (duomenys neskelbtini) yra ne kartą lankęsis. R. T. buvo darbštus, namai ir tvartai buvo tvarkingi, dirbo (duomenys neskelbtini), Nemunaitį dirbtuvėse remontavo traktorius. Sodyboje likę tie patys statiniai, V. ant sklepo pastatė papildomai lauko virtuvę. Po R. T. mirties padėjo tvarkytis, V. prašymu atidavė senus medžius ir padėjo remontuoti tvarte lubas, kluono stogui atidavė seną šiferį, nes per audrą nuplėšė. I. G. gyveno viena, lankėsi K. G., gyveno ir dirbo Alytuje, paskui apsigyveno kartu. Prisimena, kad I. G. buvo minėjęs apie skylę duryse. K. atsakė, kad ne jų namai, I. – „kol gyva gyvena, nesvarbu“. Pastebėjo, kad namai nedažyti ir netvarkyti. I. G. sunku buvo tvarkytis dėl sveikatos, nes turėjo problemų su akimis (blogai matė). K. G. yra minėjęs po I. G. mirties, kad sodyboje laikinas gyventojas, namų netvarkė, dažai apsilupinėjo, nedažyti, durys buvo išėjusios iš vyrių.

26.       Teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. K., mirusios I. T. sūnėnas ir krikšto sūnus, paaiškino, kad gyveno (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) kilometro atstumu, lankėsi sodyboje retai – pvz.: Velykų proga, dalyvavo V. ir E. vestuvėse, I. T. ir R. T. laidotuvėse. Prieš vykdamas į kariuomenę, galėjo būti apie 1956 metus, lankėsi sodyboje, įsiminė įspūdingai didelis kluonas. Vėliau didelis apie 100 metrų ilgio ir šildomas šiltnamis. Būdamas 30 metų, apie 1965 m. po armijos išvyko gyventi ir dirbti į Vilnių. Po R. T. mirties sodyboje nesilankė, matė iš toli, atvykdavo pas Virgilijų į netoliese pastatytą namą.

27.       Teismo posėdyje liudytoja apklausta I. M., giminystės ryšiais susijusi su T. šeima, V. T. yra tėvo pusbrolis, paaiškino, kad iki 1962 m. gyveno Varėnos rajone, lankėsi sodyboje (duomenys neskelbtini), kai gyveno I., R., V. ir E.. Žino, kad vaikai užaugę sukūrė šeimas ir išvyko, dalyvavo E. vestuvėse, R. po I. mirties parsivedė gyventi į namus šeimininkę.

28.       Teismo posėdyje liudytoja apklausta S. T., V. T. brolio E. sutuoktinė, paaiškino, kad sutuokusi 1965-197 metais su E. gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini), kartu gyveno I., R. ir V. Sodyboje buvo gyvenamasis namas, tvartas, kluonas ir atskirai iškastas rūsys, inžineriniai statiniai – šulinys, lauko tualetas. Mirus motinai I. sodyboje padėjo tvarkytis tėvui daugiai V., vėliau slaugė ir prižiūrėjo apsiligojusį tėvą R. Alytuje. Sutuoktinis E. po tėvo mirties palikimo dalies atsisakė brolio naudai. Žino, kad po vyro tėvų sodyboje gyveno I. G.. Iki R. mirties sodyboje buvo didelis šiltnamis G. dukra G.su vyru augino rožes, V. su broliu aptvaruose prie kluono augino lapes, paskui atskirai išsidalino, viską derino su tėvu R. V. šalia sodybos pasistatė savo namus.

29.       Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. N., Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijos raštinės darbuotoja, paaiškino, kad K. G. prašymu parengė pažymą į raštu pateiktą užklausimą apie I. G. pagal 1991 metų Nemunaičio seniūnijoje esančias ūkines knygas, perkeldama duomenis apie pastatus iš ūkinės knygos asmeninės sąskaitos Nr.426. Seniūnas patikrino duomenis ir pasirašė. Apie tai, kam galėjo būti skirta pažyma negalėjo paaiškinti, adresuota buvo advokatūrai. Nurodė, kad remiantis ūkinių knygų duomenis prie išduodamos pažymos siekiant registruoti nuosavybę VĮ „Registrų centre“. (duomenys neskelbtini) ūkinės knygos iki 1991 metų saugomos archyve, anksčiau kaimas priklausė pagal teritoriją Alovės seniūnijai.

30.       Teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. N., V. T. brolio E. T. dukra, paaiškino, kad 1965 m. gimusi apie du metus su mama S. T. gyveno diedukų sodyboje (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė šeima į (duomenys neskelbtini). Sodyboje lankėsi retai, atsimena, kad buvo gyvenamas namas, tvartas, kluonas, po kiek laiko atsirado sklepas, vėliau ant jo mūrinis pastatas. Po močiutės mirties pamotės dukra G. statėsi šiltnamį, augino gėles, žino, kad pinigais parėmė diedukas. Dėdė su tėveliu augino sodyboj lapes apie 1986 metus. Po močiutės mirties diedukas parsivedė I., buvo šokas, mano tėvas nepripažino, pyko ant dieduko. Susirgusį dieduką slaugė V. Alytuje, prieš mirtį grįžo į kaimą , greit mirė. Dalyvavo laidotuvėse. Po dieduko mirties sodyboje gyveno I., nebeaugino gėlių. Sodyba atrodo nepasikeitusi nuo dieduko laidotuvių. Tėvelis palikimo atsisakė, atsikūrė nuosavybės teises į 3 ha žemės  ir persikėlė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

VI. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

31.       Byloje esančiais duomenimis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) . sav., pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatas-lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatas tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatas daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatas-dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kiti inžineriniai statiniai –šulinys (unikalusNr.(duomenys neskelbtini) ) asmeninės nuosavybės teise po ½ dalis registruoti G. A. ir D. A. vardu nuo 2015 m. kovo 25 d., įregistravimo pagrindas - 2015 m. kovo 12 d. Dovanojimo sutartis Nr. 1168; nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. kovo 25 d. - V. T. vardu, įregistravimo pagrindas - 2014 m. gruodžio 29 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 8798; nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. sausio 12 d. – R. T. vardu, įregistravimo pagrindas – 2014 m. gruodžio 1 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. R5-254(1.25.)(t. 1 b. l.34-36). 

32.       Alytaus

33.       Ginčas tarp šalių kilo dėl nekilnojamojo turto, kuris buvo kolūkiečių kiemo nuosavybės objektas, nuosavybės teisių įgyvendinimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo. Ieškovai, siekdami įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, kvestionuoja atsakovų nuosavybės teisių įregistravimo teisėtumą, atitinkamai atsakovai siekia jų nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo.

Dėl teisės kreiptis pažeistų civilinių teisų ir interesų gynimo teisme

34.       Kiekvienas asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 straipsnis). Kreipimąsi į teismą galimas tik įstatyme nustatyta tvarka, atitinkamai kreipimosi į teismą sąlyga yra savo subjektinių teisių arba įstatymų saugomų interesų nurodymas ir jų gynimo siekis nuo pažeidimo ar ginčijimo (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

35.       Ieškovai, kaip I. G. pirmos eilės įpėdiniai, siekia įgyvendinti nuosavybės teisę į kolūkiečių kiemo nuosavybės objektą – ginčo turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

36.       Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu visuma (CK 5.1 str. 3 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įpėdiniai - tiek įstatyminiai, tiek testamentiniai, kad palikimą įgytų, turi jį priimti. Įpėdinis nuosavybės teisę į paveldėjimo objektą įgyja nuo palikimo priėmimo momento ir būdamas paveldėto turto savininku turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos asmens tapimą/buvimą įpėdiniu reikalauja tam tikrų teisinių santykių ir juridinių faktų buvimo visumos, t. y. palikimo atsiradimo (palikėjo mirties), be kita ko, palikimo priėmimo fakto (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 1-6 dalys).  Tokiu būdu, tik palikimo priėmimo faktas įpėdiniui sukelia teisines pasekmes, o būtent, tik esant palikimo priėmimo faktui gali realizuoti visas įpėdiniui suteiktas teises paveldimo turto atžvilgiu. Juolab, įpėdiniui, priėmusiam palikimą, pereina visos palikėjo teisės ir pareigos nepriklausomai nuo to, ar įpėdiniui buvo žinomi palikimą sudarantys objektai. Įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, laikomas priėmusiu visą turtą, t. y. ne tik jam žinomą turtą, bet ir turtą, kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, taip pat ir turtą, kuris dėl tam tikrų priežasčių išduodant paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

37.       Ieškovai K. G. ir L. L., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. M., V. G. yra palikėjos I. G. vaikai, t. y. pirmos eilės įpėdiniai CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (prijungta civilinė byla Nr. A2-2883-835/2017 t. 2 b. l. 129-177).

38.       Pagal 2008 m. vasario 7 d. testamentą palikimą po I. G. priėmė ieškovė L. L. (2012 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą (notarinio Reg. Nr. 661), t. 1 b. l. 13, 14-15), kiti asmenys dėl paveldėjimo teisės liudijimo į notarų biurą nesikreipė (t. 2 b. l. 90). K. G. (duomenys neskelbtini)  pareiškimu palikimo po motinos I. G. mirties atsisakė (prijungta civilinė byla Nr. A2-2883-835/2017 t. 2 b. .l. 141). Įpėdiniai G. M. ir V. G. nustatytu terminu į notarų biurą, kuriame buvo užvesta paveldėjimo byla po I. G. mirties, nesikreipė (prijungta civilinė byla Nr. A2-2883-835/2017 t. 2 b. l. 146,149).

39.       Pažymėtina, kad ieškovas K. G., atsisakydamas paveldėjimo, prarado visas įpėdinio teisės, be kita ko, teisę kreiptis palikėjos vardu dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo į ginčo pastatus. Aplinkybė, apie galimą įpėdinių žodinį susitarimą dėl galimo ginčo turto paveldėjimo, kaip palikimą priėmė tik vienas įpėdinis, atitinkamai kiti atsisakė arba paveldėjimo teisės neįgyvendino, nėra reikšminga. Susitarimas dėl paveldimo turto pasidalijimo privalo būti rašytinis, be kita ko, notaro patvirtintas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad galiojančią teisę kreiptis į teismą palikėjos vardu turėjo ir galėjo tik ieškovė L. L., atitinkamai ieškovas K. G. kreipėsi į teismą neturėdamas teisinio pagrindo.

40.       Reikšminga paminėti, kad dėl analogiškų aplinkybių byla dalyje dėl pareiškėjo K. G. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. A2-3-179/2017 pagal pareiškėjo V. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta (prijungta civilinė byla Nr. A2-2883-835/2017 t.3 b. l. 24-25). 

Dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris buvo kolūkiečiu kiemo turtu, nustatymo

41.       Nuosavybės teisės į ginčo statinius kildinamos iš paskutinio kolūkinio kiemo nario teisių. Kolūkiečių kiemo, kaip nuosavybės teisės objekto, teisinį statusą bei šio kiemo narių teises ir pareigas reglamentavo 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 132–141 straipsnių normos. Kolūkiečių kiemas- tai šeimos darbinis susivienijimas asmenų, kurių bent vienas kolūkio įstatų nustatytose ribose sodybiniame sklype bendrai tvarko pagalbinį ūkį. (CK 132 straipsnis). Kolūkiečių kiemo nuosavybę sudarė pagalbinis ūkis, naudojamas sodybiniame žemės sklype, gyvenamasis namas, produktyvūs gyvuliai bei smulkus inventorius. Darbingas kolūkiečių kiemo narys netekdavo teisės į dalį kiemo turte, jeigu jis ne mažiau kaip trejus metus iš eilės nedalyvavo savo darbu ir lėšomis tvarkant kiemo ūkį (1964 m. CK 140 straipsnis), tačiau ši taisyklė netaikytina nepilnamečiams ir nedarbingiems kiemo nariams. Be šeimos narių, sudarančių kolūkiečių kiemą ir bendrai tvarkančių ūkį, į kiemo sudėtį galėjo įeiti ir asmenys, nesusiję giminystės ryšiais su kitais kiemo nariais, buvo tik būtina, kad šie asmenys darbu ir lėšomis dalyvautų tvarkant kiemo ūkį. Kolūkiečių kiemo turtas priklauso jo nariams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (1964 m. CK 132 straipsnis).

42.       Priėmus 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymą Nr. I-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ (įsigaliojo tą pačią dieną – 1990 m. lapkričio 27 d.) buvo panaikinta kolūkiečių kiemo turto bendroji jungtinė nuosavybės teisė (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įstatymo „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ 5 straipsnyje buvo numatyta, kad netenka galios 1964 m. CK 118, 132–141 straipsniai, 254 straipsnio antroji dalis ir 601 straipsnis. Minėtu įstatymu 1990 m. lapkričio 27 d. neteko galios CK 601 straipsnis, kurio 1 dalyje buvo nustatyta, kad mirus kolūkiečio kiemo (piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje), nariui, paveldėjimas kiemo (piliečio, užsiimančio individualia darbine veikla žemės ūkyje, šeimos) turte neatsiranda.

43.       1990 m. lapkričio 27 d. įsigaliojus įstatymui „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namų savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ kolūkio kiemas pasibaigė, o tą dieną buvusių kolūkio kiemo narių turėta bendroji jungtinė nuosavybės teisė transformavosi į privatinę (asmeninę) nuosavybę. Buvę kolūkiečių kiemo nariai nuo minėto įstatymo įsigaliojimo dienos, kol nesibaigęs bendras ieškinio senaties terminas (per 3 metus), galėjo reikalauti nustatyti dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip pat padalyti ar atidalyti jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą remiantis 1964 m. CK 132-140 straipsniais. To nepadarius ir nuosavybės teisės santykius pradėjus reglamentuoti privatinės (asmeninės) nuosavybės teisės normomis, visų kiemo narių turėta nuosavybės teisė transformavosi į bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Kolūkiečių kiemo nuosavybei transformavus į privatinę bendrąją nuosavybę, buvę kolūkiečių kiemo nariai neprarado savo turėtos dalies, nors ir nebuvo kreipęsi dėl turto dalies nustatymo, padalijimo ar atidalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartį civ. b. Nr. 3K-3-463/2008).

44.       Pagal 1964 m. CK 136 straipsnį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto konkretus kiekvieno bendraturčio dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys lygios.

45.       Kolūkiečių kiemo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto, teisinį statusą bei šio kiemo narių teises ir pareigas reglamentavo 1964 m. CK 132-141 straipsnių normos. Kolūkiečių kiemas pagal 1964 m. CK buvo suvokiamas kaip darbinis šeiminis susivienijimas asmenų, kurių bent vienas yra kolūkio narys (dirba kolūkyje) ir kurie visi savo darbu ir lėšomis prisideda prie kolūkiečių kiemo egzistavimo.

46.       Ūkinėse knygose buvo vedama ne kolūkiečių kiemų, o namų ūkių apskaita, todėl įrašymas į šias knygas savaime nereiškia, kad viename ūkinės knygos lape (asmeninėje sąskaitoje) kaip šeimos nariai įrašyti asmenys sudarė kolūkiečių kiemą. Ūkinėse knygose yra grafos apie šeimos narių užsiėmimą, darbinę veiklą, iš jose nurodytų duomenų galima spręsti apie buvimą kolūkiečiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2015). Apie asmens buvimą kolūkiečiu, kiemo nariu spręstina vertinant visumoje ir kitus ūkinėse knygose nurodytus duomenis, o būtent, apie šeimos narių sudėtį, užsiėmimą, darbinę veiklą, statusą. Duomenys ūkinėse apskaitos kiemo knygose buvo pildomi aplankant kiekvieną kiemą ir apklausiant gyventojus, atitinkamai patikrinant ir patikslinant kiemo knygų įrašus. Ūkių knygos buvo pirminės apskaitos apylinkės (seniūnijos) gyventojų duomenų forma, todėl jose fiksuoti duomenys gali būti vertintini kaip teisingi ir tikslūs, jeigu pateiktais įrodymai nėra nustatyta paneigiančių duomenų.

47.       Pagal (duomenys neskelbtini) apylinkėse (duomenys neskelbtini) 1952-1954 metų, 1955-1957 m. 1958-1960 m. ūkinių knygų, (duomenys neskelbtini) (Alovės) apylinkės (duomenys neskelbtini) 1961-1963 metų, 1964-1966 metų, 1967-1970 metų, 1971-1972 metų ūkinių knygų ir Alytaus rajono Nemunaičio apylinkės (duomenys neskelbtini) 1986-1990 metų ūkinėse knygose įrašytus duomenis (t. 1 b. l. 27-32, t. 7 b. l. 25-39):

49.1. asmeninė ūkio sąskaita Nr. 109 1952-1954 metų laikotarpiui nuo 1950 m. rugsėjo 12 d. registruotas „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio ūkis, priklausantis kolūkiečių visuomeninei grupei, esantis (duomenys neskelbtini)., šeimos galva – T. I. (kolūkietė), šeimos nariai: T. R. (vyras, dirbantis (duomenys neskelbtini)), T. A. (sūnus), T. V. (sūnus); pastatai: gyvenamasis namas (1935 m.), tvartas (1938 m.), daržinė (1930 m.); sodybinės žemės 0,61 ha(1952-1953 m.)/0,60ha (1954 m.) (iš jų 0,01 ha trobesiams);

49.2. asmeninės sąskaitos Nr. 144 1955-1957 metų laikotarpiui ūkis įeina į „(duomenys neskelbtini)“ kolūkį, ūkio visuomeninė paskirtis – kolūkiečių, adresas: (duomenys neskelbtini)., šeimos galva – T. I. (kolūkietė), šeimos nariai: T. R. (vyras, dirbantis (duomenys neskelbtini)), T. E. (sūnus), T. V. (sūnus); pastatai : gyvenamasis namas (1937m.), tvartas (1940 m.), kluonas (1931 m.); sodybinės žemės 0,61 ha (iš jų 0,01 ha trobesiams);

49.3. asmeninės sąskaitos Nr. 139 (131) 1958-1960 metų laikotarpiui ūkis įeina į „(duomenys neskelbtini)“ kolūkį, ūkio visuomeninė paskirtis – kolūkiečių,  adresas: (duomenys neskelbtini)., šeimos galva – T. I. (kolūkietė), šeimos nariai: T. R. (vyras, dirbantis Alovės MTS traktoristų brigadininkas), T. A. (sūnus), T. V. (sūnus); pastatai: gyvenamasis namas (1937 m.), tvartas (1941 m.), kluonas (1940 m.); sodybinės žemės 0,61 ha (iš jų 0,01 ha trobesiams):

49.4. asmeninės sąskaitos Nr. 144 1955-1957 metų laikotarpiui ūkis įeina į „(duomenys neskelbtini)“ kolūkį, ūkio visuomeninė paskirtis – kolūkiečių, adresas: (duomenys neskelbtini) šeimos galva – T. I. (kolūkietė), šeimos nariai: T. R. (vyras, dirbantis (duomenys neskelbtini)), T. A. (sūnus), T. V. (sūnus); pastatai : gyvenamasis namas (1937m.), tvartas (1940 m.), kluonas (1931 m.)

49.5.asmeninės sąskaitos Nr. 146 (520) 1961-1963 metų laikotarpiui ūkis įeina į „(duomenys neskelbtini)“ kolūkį, ūkio visuomeninė paskirtis – kolūkiečių, adresas: (duomenys neskelbtini) šeimos galva – T. I. (kolūkietė), šeimos nariai: T. R. (vyras, dirbantis (duomenys neskelbtini)), T. A. (sūnus), T. V. (sūnus); pastatai: gyvenamasis namas (1937m.), tvartas (1941 m.);  sodybinės žemės 0,61 ha (iš jų 0,01 ha trobesiams);

49.6.asmeninės sąskaitos Nr. 408 1964-1966 metų laikotarpiui ūkis įeina į „(duomenys neskelbtini)“ kolūkį, ūkio visuomeninė paskirtis – kolūkiečių, adresas: (duomenys neskelbtini) šeimos galva – T. I. (niekur nedirba), šeimos nariai: T. R. (vyras, dirbantis (duomenys neskelbtini)), T. A. (sūnus), T. V. (sūnus); pastatai: gyvenamasis namas (1937m.), tvartas (1941 m.); sodybinės žemės 0,31 ha (iš jų 0,01 ha trobesiams);

49.7.asmeninės sąskaitos Nr. 409 1967-1969 metų laikotarpiui ūkis įeina į „(duomenys neskelbtini) “ kolūkį, ūkio visuomeninė paskirtis – kolūkiečių, adresas: (duomenys neskelbtini) ., šeimos galva – T. I., perbraukus T. R. (dirbantis (duomenys neskelbtini)), šeimos nariai: T. I. (žmona, mirė (duomenys neskelbtini).), T. R. (vyras, ant viršaus šeimos galva) G. I. (žmona, (duomenys neskelbtini)  kolūkietė; pastatai : gyvenamasis namas (1937m.), tvartas (1940 m.); sodybinės žemės 0,61 ha; (iš jų 0,01 ha trobesiams);

49.8. asmeninės sąskaitos Nr. 622 1971-1972 metų laikotarpiui ūkis įeina į „(duomenys neskelbtini) “ kolūkį, ūkio visuomeninė paskirtis – kolūkiečių, adresas: (duomenys neskelbtini) ., šeimos galva – T. R. (dirbantis (duomenys neskelbtini)), šeimos nariai: G. I. (žmona, (duomenys neskelbtini)  kolūkietė), G. G. (podukra); pastatai : gyvenamasis namas (1937m.), tvartas (1941 m.)

49.9.asmeninės sąskaitos Nr. 457 1980-1982 metų laikotarpiui kolūkinio ūkio šeimos galva – R. T. ((duomenys neskelbtini)), šeimos nariai: G. I. (sugyventinė, senatvės pensininkė); pastatai: gyvenamasis namas (1940 m.), tvartas (1954 m.), lauko virtuvė-sklepas (1973 m.); sodybinės žemės 0,61 ha; (iš jų 0,01 ha trobesiams);

49.10.asmeninės sąskaitos Nr. 436 1986-1990 metų laikotarpiui ūkio visuomeninė paskirtis – kolūkiečių, ūkio šeimos galva – T. R. (senatvės pensininkas) perbraukus G. I. (senatvės pensininkė), šeimos nariai: T. R. (vyras, mirė (duomenys neskelbtini) G. I. (sugyventinė); pastatai : gyvenamasis namas (1940 m.), tvartas (1954 m.), lauko virtuvė (1973 m.); sodybinės žemės 0,61 ha (1986-1988 m.)/1,32 ha (198-1990 m.) (iš jų 0,01 ha trobesiams);

49.11.asmeninės sąskaitos Nr. 426 1991-1994 metų laikotarpiui ūkio visuomeninė paskirtis – kolūkiečių, šeimos galva – I. G. (senatvės pensininkė), ūkio visuomeninė paskirtis 1991-01-01 – kolūkiečių, pastatai: gyvenamasis namas, ūkio asmeninio naudojimo žemė: 1990 m. – 1,32 ha (iš jų 0,01 ha pastatai), 1991 m. 2,72 ha (iš jų 0,02 ha pastatai), 1993 m. 2,72 ha ir 1,20 ha. (atžymų apie pastatus nėra).

48.        Kolūkis „(duomenys neskelbtini) “ įsteigtas 1954 m. vasario 3 d. visuotinio kolūkio narių susirinkime, sujungiant kolūkius „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (t. 9 b. l. 34-36).

49.       Pagal 1956 m. balandžio 18 d. „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio visuotinio narių susirinkimo protokolą Nr. 4 dėl sodybinių sklypų dydžio nustatymo 2 punkto a) papunktį – 0,60 ha dydžio sodybinis sklypas skiriamas išdirbusiems darbadienių minimumą visiems darbingiems šeimos nariams, įeinantiems į žemės ūkio artelės narius ir aktyviai dirbantiems kolūkinėje gamyboje, o taip pat traktorininkams ir kitiems traktorių brigadų darbininkams, gyvenantiems kolūkio teritorijoje, jeigu jų šeimos nariai įeina į kolūkio narius ir išdirba darbadienių minimumą (t. 9 b. l. 31-33).

50.       Pagal Lietuvos TSR Alytaus raj. (duomenys neskelbtini) kolūkio „(duomenys neskelbtini) “ duomenimis 1958, 1962, 1963 metais pasodybiniai sklypai po 0,61 ha (iš jų 0,01 ha trobesiams) registruoti I. T., I. G. vardu.

51.       Duomenų, apie kolūkio „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) “ (vėliau pavadinimas pakeistas į „(duomenys neskelbtini)“) įstatų nustatyta tvarka 1951-1991 metų laikotarpyje priimtų kolūkio valdybos posėdžių ir kolūkio narių visuotinių susirinkimo protokolų bylose dėl pasodybinių sklypų skyrimo atidalinti atitinkamai I. T. (buvusi K., V.), gim. (duomenys neskelbtini) R. T., gim. (duomenys neskelbtini) ., I. G. gim. (duomenys neskelbtini)., nėra (t. 9 b. l.30).

52.       Pagal 1950-1990 laikotarpio ūkinių knygų duomenis matyti, kad kolūkiniame kieme, kurio nuosavybės objektas yra ginčo tarp šalių turtas, vyko šeimos narių sudėties kaita ir nežymiai keitėsi pastatų sudėtis (galimai dėl paskirties ir/ar pastatų pagerinimo). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)  mirus kolūkinio ūkio (kiemo) šeimos galvai I. T. (kolūkietei), šeimos galva įrašytas R. T. (dirbantis (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) mirus kolūkinio ūkio (kiemo) šeimos galvai R. T. (senatvės pensininkas), šeimos galva įrašyta I. G. (senatvės pensininkė). Atsakovų teigimu, I. G. negalėjo būti R. T. kolūkinio kiemo narė jo mirties dieną, atitinkamai vėliau paskutinė kolūkinio kiemo narė, kadangi buvo kito kolūkinio kiemo narė, juolab, neprisidėjo savo darbu ir lėšomis prie R. T. kolūkiečių kiemo egzistavimo. Nagrinėjamo ginčo aspektu būtina nustatyti ar po I. G. apsigyvenimo R. T. kolūkiečių kieme pasikeitė kolūkiečių kiemo teisinis režimas, ar jis ir toliau egzistavo ir atitiko kolūkiečių kiemui keliamus reikalavimus, bei aplinkybes, ar I. G. galimai nebuvo kito kolūkinio kiemo nariu, be kita ko, įvertinti kolūkiečių kiemo narių sudėtį, jų pasikeitimą iki buvo panaikintas kolūkiečių kiemo teisinis režimas – 1990 m. lapkričio 27 d., bei aplinkybes, susijusias su kolūkinio kiemo tvarkymu (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-1490-230/2018 29 punktas).

53.       Pagal nustatytas aplinkybes R. T. kolūkiečių kieme ūkinėje knygoje duomenys apie I. G. fiksuoti asmeninėje sąskaitoje Nr. 409 1967-1969 metų laikotarpiui, kai ūkis įeina į „(duomenys neskelbtini) “ kolūkį, visuomeninė paskirtis – kolūkiečių, nurodant, kad T. R. dirba (duomenys neskelbtini), šaltkalviu), šeimos nariai: G. I. (žmona, (duomenys neskelbtini)  kolūkietė). Pagal tuometinį kolūkiečių kiemo teisinį reguliavimą šeimos narių pasikeitimas nekeitė savaime kolūkiečio kiemo teisinio rėžimo, kolūkiečio kiemas toliau egzistavo, šeimos galva R. T., atitiko kolūkiečių kiemui keliamus reikalavimus, juolab, ūkinėse knygose visuomeninė paskirtis – kolūkiečio, nepakeista iki 1991 metų (asmeninė sąskaita Nr. 426 (t. 2 b. l. 65-66).

54.       Bylos duomenimis I. G. iki (duomenys neskelbtini) kaip kolūkiečio kiemo galva ir šeimos narys, įrašyta (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje asmeninėje sąskaitoje Nr. 393; iš ūkio visiškai išvyko gyventi pas R. T., atitinkamai kolūkinio ūkio šeimos galva įrašytas L. J., V., juolab, tolimesnė ūkio visuomeninė paskirtis nuo 1971 m. pasikeitė iš kolūkiečių į darbininkų, atitinkamai nuo 1978 m. į kolūkiečių, be kita ko, nuo 1973 m. ½ dalis pastatų – gyvenamojo namo ir tvarto, priklauso K. G., K., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 2 b. l. 24-53). Duomenų apie tai, kad prieš išvykstant iš ūkio galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka ūkio narių susitarimu ar teismo sprendimu nurodytas kolūkiečio kiemas buvo padalintas ar atidalintas, nėra. Juolab, po apsigyvenimo R. T. ūkyje asmeninėje sąskaitoje Nr. 409 nėra atžymų apie kolūkinio kiemo sudėties pokyčius (pvz.: gyvulių ar smulkaus inventoriaus, žemės padėjimą). Tokiu būdu, I. G., išvykusi visiškai iš ankstesnio kolūkinio ūkio, prarado teisę būti jo kiemo bei teisę į atitinkamą dalį to kolūkiečio kiemo turtą. Nustatytos aplinkybes paneigia teiginius, kad I. G. galėjo būti ar buvo kito kolūkinio kiemo narė. 

55.       Bylos duomenimis I. G. dirbo Alytaus rajono kolūkyje „(duomenys neskelbtini) “ 1958-1976 metais, nuo 1976 metų – senatvės pensininkė (t. 3 b.l.8-9). Vien tai, kad po mirusios kiemo narės I. G. (kolūkietės/„(duomenys neskelbtini) “ kolūkio narės), R. T. kolūkiečio kieme I. G. buvo vienintelė kolūkietė (kolūkio „(duomenys neskelbtini) “), nėra pagrindas pripažinti buvus šio kiemo nare. Pagal tuometinį teisinį reguliavimą I. G. darbinė veikla ir/ar statusas dėl kurio buvo suteiktas posodybinis sklypas ir pastatai, reikšmingas tik ankstesniame kolūkiečio kieme, iš kurio visiškai išvyko.

56.       R. T. ir I. G. (duomenys neskelbtini) sudaryta bažnytinė santuoka nebuvo apskaityta, tarpusavio teisiniai santykiai atitiko nesusituokusių asmenų gyvenimą drauge, bendro ūkio tvarkymą, bendro turto kūrimą, t. y. jungtinę veiklą (1964 m. Civilinio kodekso 472, 474 straipsniai; 2000m. CK 6.969, 6.971 straipsniai). Ginčo byloje tarp šalių dėl R. T. ir I. G. bendro gyvenimo fakto nekilo. Tokiu būdu, I. G. narystė R. T. kieme turėtų būti vertinama bendro ūkio tvarkymo kontekste, t. y. nustatant aplinkybes, susijusias su kolūkinio kiemo tvarkymu ir indėlį bendro turto sukūrimo aspektu laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) (nuo apsigyvenimo R. T. kolūkiečio kieme) iki (duomenys neskelbtini) (R. T. mirties). Procesinė pareiga pagrįsti nurodytas aplinkybes, susijusias su R. T. ir I. G. jungtinės veiklos vykdymu, tenka I. G. įpėdiniams – ieškovams.

57.       Pagal patikslintus ieškinio reikalavimus nuosavybės teisių pripažinimo I. G. siekiama į nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini) ., t. y. pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-dirbtuvę (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), kitus inžinerinius statinius-šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) (t 4 b. l. 6-11). Bylos duomenimis ūkyje pagrindiniai pastatai pastatyti iki 1969-01-01, t. y. gyvenamasis namas (1934 m.), veranda (1940 m.), pastatas-tvartas (1934 m.), pastatas-daržinė (1940 m.), kiti inžineriniai statiniai-šulinys (1950 m.), malkinė (1960 m.); atitinkamai iki 1987-06-12 pastatytas pastatas-lauko virtuvė ir rūsys (1972 m.), pastatas-dirbtuvės 1980 m. (t 1 b. l. 34-36, t. 6 b. l. 117-120, t. 7 b. l. 119-127, Reg. Nr. 30/53265, archyvinė byla Nr. 33/7513). Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai nurodytas aplinkybes dėl sodyboje esančių pastatų iš esmės patvirtino, kad pagrindiniai pastatai – gyvenamasis namas, tvartas, kluonas buvo gyvenant R. ir I. T., tuo tarpu šiltnamis ir dirbtuvės pastatyti/rekonstruoti ar renovuoti I. G. gyvenant pas R. T.. Pirminiuose inventorizaciniuose dokumentuose 1987 metais nurodyta, kad pagrindinių ūkio pastatų – gyvenamojo namo (1940 m)., verandos (1940 m.) stogas skiedrų, atitinkamai vėlesni įrašai 1993 m. apie skardinį stogą, 2014 m. - asbestcementinį (inventorinė byla Nr. 33/7513, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 60/53265). Nurodytos aplinkybės patvirtina faktus apie galimą atitinkamo nekilnojamojo turto pagerinimą (remontą, renovaciją). Vien nekilnojamojo turto vieneto remontas (pagerinimas) nesukuria nuosavybės teisių į jį ir asmuo netampa jo savininku. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytiems darbams atlikti buvo naudojamos I. G. piniginės lėšos, nepateikta. Aplinkybė, kad I. G. gavo nuolatines pajamas (pensiją) nėra pakankama daryti išvados, kad jog šie pinigai galėjo būti panaudoti kuriant bendrąją dalinę nuosavybę. 

58.       Nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra daikto pagaminimas ar sukūrimas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalis, 2000 m. CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant visumoje pagal nustatytas aplinkybes R. T. ūkio nekilnojamojo turto vienetų pokytį, kai laikotarpyje atitinkamai nuo 1969-11-04 iki 1987-06-12 pastatyti papildomai - lauko virtuvė ir rūsys, pastatas-dirbtuvės, bei pakeistos gyvenamojo namo ir verandos stogo dangos, nėra pakankama konstatuoti jungtinės veiklos pagrindu dalinės nuosavybės teisės atsiradimą į nurodytus pastatus. Šiuo atveju, būtų galimas pastatų pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimo svarstymas, t. y. atitinkamos piniginės kompensacijos išmokėjimas. Galimas turto pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimas bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas, šalys nurodytų aplinkybių neįrodinėjo, atitinkamai neatsikirtinėjo, todėl nesant viešo intereso bei nagrinėjamos bylos ginčo kontekste aktyvaus teismo vaidmens, tokių galimų išlaidų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

59.       Nustačius ir įvertinus visumoje reikšmingas aplinkybes, susijusias su I. G. apsigyvenimu kolūkiečio R. T. kieme, pripažintina, kad kolūkiečio kiemo teisinis režimas nepasikeitė, I. G. nebuvo kito kolūkinio kiemo nare ir kolūkiečio R. T. kieme bendru darbu nesukūrė bendros dalinės nuosavybės objektų. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad po R. T. mirties perėmė kolūkinio kiemo valdymą, naudojimą ir disponavimą. Dokumentai, patvirtinantys ginčo turto išlaikymą (mokesčiai už elektrą, žemės nuomos, buitinių atliekų surinkimo, pastatų draudimas), po R. T. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) ., neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant nuosavybės teismų klausimą kolūkinio kiemo aspektu. Tokiu būdu, R. T. buvo paskutinis kolūkinio kiemo narys, kuriam mirus pagal galiojusį teisinį reguliavimą kolūkiečio kiemas baigėsi.

60.       Nenustačius, kad I. G. iki minėto 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo priėmimo tapo R. T. kolūkiečių kiemo narė, jos atžvilgiu, atitinkamai jos įpėdiniams, netaikytinos šio įstatymo nuostatos dėl bendrosios jungtinės kolūkiečių kiemo nuosavybės transformavimosi į asmeninę ar bendrąją dalinę nuosavybę.

61.       Pažymėtina, kad aktualaus laikotarpio nuo 1969-11-04 iki 1987-06-12 byloje esančios paslaugų sudarymo sutartys - 1981-11-06 pareiškimas dėl prijungimo prie elektros tinklo sudaryta R. T., A. vardu (t 6 b. l. 128-129), atitinkamai vėlesnio nuo 1987-06-12, o būtent 1987-11-14 ir 1992-07-29 užsakymas atlikti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) pagrindinę inventorizaciją R. T., A., vardu (t. 6 b. l. 121,122), 1999-02-22 Elektros energijos tiekimo-vartojimo (pirkimo-pardavimo) buities vartotojui sutartis I. G. vardu (t. 9 b. l. 126), atitinkamai elektros energijos apmokėjimai 2014-04-15 iki 2015-06-12 (t. 9 b. l. 131-135), reikšmingos turto valdymo ir naudojimo aplinkybėms nustatyti. Vien tai, kad asmuo, laikantis save atitinkamo turto savininku, turtą valdo ar naudoja nėra nuosavybės teisių patvirtinimas. Nesant atliktai teisinei pastatų ir nuosavybės teisių į pastatus registracijai, nurodytos aplinkybės nei paneigia, nei patvirtina vieną ar kitą asmenį esant tikruoju turto savininku.

Dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos 2014 m. gruodžio 1 d. pažymos Nr. R5-254(1.25) teisėtumo

62.       Pagal Pažymą R5-254(1.25) ginčo statiniai pastatyti 1940-1980 metais. Duomenys perkelti iš (duomenys neskelbtini) kaimo 1986-1990 metų ūkinių knygų, asmeninės sąskaitos Nr. 436 (t. 1 b. l. 28-29) ir inventorizacinės knygos Nr. 60/53265 (priedas prie civilinės bylos (duomenys neskelbtini).).         

63.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, tiektinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ 2.1 punktas nustato, kad pastatyti ar seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr.1129, nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises į jį ir šiuos dokumentus: savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai.  

64.       Iki 1965 m. sausio 1 d. Lietuvos teritorijoje galiojo RTFSR 1922 m. CK, kurio 185 straipsnis numatė, kad nuosavybės teisė į pastatus, esančius kaimo vietovėse, registruojama DŽDT vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose. Analogiška nuostata išliko ir įsigaliojus 1964 m. Civiliniam kodeksui ir galiojo iki 1991 m. liepos 25 d. Tokiu būdu iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. 3K-3-370/1999; 2001 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2001).

65.       Nagrinėjamoje byloje aukščiau išanalizuoti įrašai ūkinėse knygose (Nutarties 49 punktas) teismui buvo pagrindas spręsti, kad po I. T. mirties R. T. tapo paskutinis kolūkiečio kiemo narys. Ieškovai nurodytų aplinkybių nepaneigė ir neįrodė, kad R. T. nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas neatitinka nuosavybės teisės įgijimo metu galiojusių 1964 m. CK 132-141 straipsnių, reglamentuojančių kolūkiečių kiemo turto teisinį statusą. Aktualių ginčo laikotarpiui ūkinių knygų įrašų pagrindu išduotos Pažymos Nr. R5-254(1.25) turinio (duomenų) teisėtumas nekelia abejonių.

66.       Ieškovai akcentavo galimus Pažymos Nr. R5-254(1.25) išdavimo procedūrinius pažeidimus, o būtent, galimai neteisėtą Pažymos Nr. R5-254(1.25) išdavimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00773-15 pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį (Piktnaudžiavimas) ir 300 straipsnio 1 dalį (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) dėl Alytaus rajono Alovės seniūnijos seniūnės I. K. galimai neteisėtai išduotos 2014 m. gruodžio 1 d. pažymos Nr.R5-254(1.25) nutrauktas nesant I. K. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių (t. 1 b. l. 107-108).

67.       Pažyma Nr. R5-254(1.25) išduota seniūno pagal kompetenciją. Atliktos namo su ūkiniais pastatais teisinės registracijos metu galiojančios “Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos”, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr.297 8-8.12 p. buvo įvardinti nuosavybės teisės dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, tame tarpe ir vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai ir kiti sprendimai – 8.3 p., kooperatyvų, bendrovių ir bendrijų pažymėjimai – 8.11 p Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, tiektinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ 2.1 punkte nurodyta, kad kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, gali būti pateikiama tame tarpe savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai.

68.       Pažymoje Nr. R5-254(1.25) teikiami duomenys iš Alytaus rajono (duomenys neskelbtini) 1986-1990 metų ūkinių knygų, asmeninės sąskaitos Nr. 436. Pažymėtina, kad dėl Alytaus rajono savivaldybės teritorinio suskirstymo laikotarpiu iki 1998 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje yra ginčo statiniai, priklausiusi Nemunaičio seniūnijai, prijungta prie (duomenys neskelbtini) Alovės seniūnijos.

69.       Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pažyma Nr. R5-254(1.25) atsakovui V. T. išduota pateikus atitinkamus dokumentus: prašymą, asmens dokumentą, tėvo R. T. mirties liudijimą, notaro liudijimą dėl paveldėjimo, teismo spendimą dėl palikimo priėmimo, VĮ „Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą ir archyvo pažymą. (t. 6 b.l. 117-133). Atkreiptinas dėmesys, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1209-470/2014 dėl juridinė reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad V. T. po tėvo R. T. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti, Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi panaikintas ir civilinė byla nutraukta (civilinė byla Nr. 2A2-2214-601/2017), kadangi V. T. palikimą po tėvo R. T. mirties pagal įstatymą priėmė 1987 m. gruodžio 16 d. pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Paaiškėjusi aplinkybė, apie R. T. įpėdinio V. T. papildomus (perteklinius) procesinius veiksmus dėl palikimo priėmimo, nepaneigė teisės kreiptis į seniūniją dėl Pažymos Nr. R5-254(1.25) apie statinių priklausomumą pagal ūkines knygas. Abejonių nei notarui, nei nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui tvarkant palikimo priėmimą ir nuosavybės teisių registravimą nekilo. Neigiamų sprendimų nebuvo priimta ir nuosavybės teisės į statinius įregistruotos R. T., vėliau įpėdinio V. T. vardu.

70.       Galiojantys teisės aktai nenumato privalomų formos ir turinio reikalavimų savivaldybės pažymai apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai pastatyti iki 1989-01-01 įskaitytinai. Seniūnijos, kaip viešojo administravimo subjekto, išduodamai pažymai keliami bendrieji dokumentų rengimo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu „Dėl dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-117, atitinkamai su vėlesniais pakeitimais.

Dėl pastatų teisinės registracijos ir nuosavybės teisės įregistravimo

71.       Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruota tik Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą nuosavybės teise, prašymą.. Pastatai yra registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis), prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 straipsnis).

72.       Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Siekiant nuginčyti duomenų teisingumą, turi būti įrodyta, kad dokumentai, kuriais remiantis tokie duomenys buvo įrašyti, yra neteisėti. Duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymuose nurodyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą. Civilinės turtinės teisės gali būti nuginčijamos tik teisme (Civilinio proceso kodekso 2, 5 straipsniai ), teismų sprendimai yra vienintelis pagrindas tokiu atveju keisti registro įrašus. (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnis).

73.       Byloje ginčijama pastatų teisinė registracija ir nuosavybės teisių įregistravimas R. T. vardu. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. sausio 12 d. R. T. vardu registruotas nuosavybės teise nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) . sav., pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatas-lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatas tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatas daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatas-dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kiti inžineriniai statiniai – šulinys (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ); daikto įregistravimo pagrindas – 2014 m. lapkričio 13 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nr. 6/53265 nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2014 m. gruodžio 1 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. R5-254(1.25.). Pažymėtina, kad statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  (2.1.p.); (duomenys neskelbtini)  (2.2p.); (duomenys neskelbtini)  (2.3 p.); 3394-0025-42 (2.4.p.); (duomenys neskelbtini)  (2.5p.)) kadastro duomenys fiksuoti 1993-01-05, atitinkamai 1998-09-08 atžyma: daiktinės teisės neįregistruotos, naudotojas R. T., gim. (duomenys neskelbtini), pastaba: adresas pastatams nesuteiktas (Nekilojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas 2013-10-23 prijungtoje civilinėje byla Nr. A2-2883-835/2017 t. 1 b. l. 16-18). Ginčo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos byla (inventorinis Nr. 7515) pradėta 1987-11-14, baigta 1993-01-05, atitinkamai 1998-09-08 duomenys įregistruoti duomenų registre (prijungta archyvinė inventorizacinė byla Nr. 60/53265). Nurodytų pirminių duomenų išviešinimas patvirtino tik faktinį statų egzistavimą bei jų technines charakteristikas. 

74.       Klausimas dėl statinių teisinės registracijos teisingumo nekeliamas. Statinių pirminiai inventorizaciniai duomenys, atitinkamai patikslinti 2014 m. lapkričio 13 d. kadastriniai matavimai, nėra kvestionuojami. 

75.       Ginčo objektas šioje dalyje – nuosavybės teisių įregistravimas R. T. vardu pagal Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktą dokumentą, t. y. daiktinių teisių atsiradimą patvirtinančią 2014 m. gruodžio 1 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymą Nr. R5-254(1.25).

76.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo statinių teisinė registracija ir nuosavybės teisių registravimas R. T. vardu nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliktas - 2014 m. gruodžio 17 d. (įrašai galioja) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bako išrašo 10 p. (t. 1 b. l. 34-36). Ginčas dėl pažymos teisėtumo ir teisingumo pradėtas - 2015 m. gruodžio 1 d. (teisme registruotas ieškinys, t. 1 b. l. 1).

77.       Pagal galiojantį teisinį reguliavimą Registro tvarkytojo, kaip registravimo funkciją vykdančios institucijos, bendra pareiga yra duomenų iš pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Registro tvarkytojas tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes įstatymas nesuteikia teisės vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. 

78.       Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.).  

79.       Akivaizdu, kad pagal pateiktus dokumentus bei teisinį reguliavimą, registruojant nuosavybės teises R. T. vardu į ginčo statinius, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nekilo ir negalėjo kilti jokių abejonių dėl pateiktos ginčijamos 2014 m. gruodžio 1d. Pažymos Nr. R5-254(1.25) teisėtumo.

80.       Vertinant, tai, kad 2014 m. gruodžio 1 d. pažyma Nr. R5-254(1.25) (Nutarties 64-72 punktai) nebuvo nuginčyta, atitinkamai nėra teisinio pagrindo naikinti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro įregistruotus duomenis apie nuosavybės teisių registravimą R. T. vardu.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančia

81.       Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalies), kuris išduodamas, suėjus 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnio 1 dalis).

82.       Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), o paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Paveldėjimo teisės liudijimas nėra pagrindas savaime asmens nuosavybės teisės ir pareigoms atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momentas siejamas su palikimo atsiradimu (palikėjo mirtiems momentu) ir šių teisių apimtis atitinkamai – su paveldimo turto mase. Akivaizdu, kad paveldėjimo teisės liudijimas betarpiškai susijęs su palikimo atsiradimu ir paveldimo turto nustatymu. Tokiu būdu paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimas galimas tik paneigus palikimo atsiradimo faktą ir/ar atitinkamai paveldimo turto masę, atitinkamai palikėjo nuosavybės teisės į paveldimą turtą.

83.       Vertinant, tai, kad palikėjo R. T. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris buvo kolūkiečiu kiemo turtu, atsiradimo pagrindas (Nutarties atitinkamai 34-48 punktai), atitinkamai Pažyma Nr. R5-254(1.25) (Nutarties 49-57 punktai) nebuvo nuginčyti, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2014 m. gruodžio 29 d. Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą V. T. (notarinio Reg. Nr. 8798) dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ., t. y. pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-lauko virtuvę ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatą-dirbtuvę (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), kitus inžinerinius statinius-šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) paveldėjimo (t. 1 b. l. 38-42, t. 2 b. l. 100-128).

 Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

84.       Ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančia 2015 m. kovo 12 d. dovanojimo sutartį (notarinio Reg. Nr. 1168), kuria V. T. padovanojo savo dukrai D. A. ir G. A. ginčo turtą, grindžiamas kvestionuojant Pažymos Nr. R5-254(1.25) (t. 1 b.l. 43-50), neteisėtumą.

85.       Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Viena esminių dovanojimo sutarties sąlygų yra dovanotojo nuosavybės teisės į perduodamą turtą.

86.       Nagrinėjamu atveju, dovanojimo sutartimi perleistas turtas, kurio nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, 5.50 straipsnio 1 dalis).

87.       Atsakovo V. T. nuosavybės į ginčo pastatus atsiradimo pagrindas - 2014 m. gruodžio 29 d. Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas V. T. (notarinio Reg. Nr. 8798) nebuvo nuginčytas (Nutarties 67-69 punktai).

88.       Nekilnojamojo daikto ar daiktinės teisės į jį dovanojimo sutartis teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei sutartis įregistruota viešame registre (CK 6.469 straipsnio 3 dalis). Ginčijama dovanojimo sutartis viešame registre 2015 m. kovo 25 d. įregistruota kaip sudarytas ir notaro patvirtintas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris.

89.       Pažymėtina, kad kiti dovanojimo sutarties negaliojimo pagrindai nebuvo įrodinėjami, teismas ex officio nevertina.

90.       Pagal nurodytas nustatytas aplinkybes pagrindo pripažinti negaliojančiai 2015 m. kovo 12 d. Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro notarės R. M. patvirtintą dovanojimo sutartį  (notarinio Reg. Nr. 1168) (t. 1 b. l. 43-50) nėra.

Dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijos 2015 m. rugsėjo 3 d. pažymos Nr. R3-192(1.3) teisėtumo

91.       Pažymoje Nr. R3-192(1.3). „Dėl valdomo turto“ nurodyta, kad pagal Nemunaičio seniūnijoje esančias ūkio knygas nuo 1991 metų, asmeninę sąskaitą Nr.426, pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) priklausė I. G., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1 l. b 104).

92.       Remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis dėl seniūnijos pažymos teisinės reikšmės registruojant statinius pastatytus iki 1989-01-01 (Nutarties 69 punktas), nurodyto turinio (duomenų) Pažyma R3-192(1.3) nėra pakankama pastatų valdymo nuosavybės teisės įrodymas, sukeliantis teisinius padarinius ir patvirtinantis nuosavybės teises į nekilnojamąją daiktą. Ūkinių knygų duomenys nurodyti nuo 1991 metų, t. y. pasikeitus nekilnojamojo turto registracijos tvarkai. Nustatyta, kad tik iki 1991 m. liepos 25 d. ūkinių knygų įrašai buvo pakankami įrodymai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje pagal LRV 1991 m. Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintas Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijas. Įrašai ūkinėse knygose, padaryti po 1991 m., t. y. įsigaliojus Nekilnojamojo turto teisinės registracijos tvarkai, negalėjo turėti įrodomosios galios.

93.       Ginčijama pažyma R3-192(1.3) iš esmės turi tik procesinę teisinę reikšmę. Nustatyta, kad pagal aktualų teisinį reguliavimą tokio turinio Pažyma Nr. R3-192(1.3). ginčo šalims nesukurs jokių materialinių teisinių padarinių (nesukuria nuosavybės teisių), todėl negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.).

94.       Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Pripažįstama, kad kai byloje savarankišku ieškinio reikalavimu ginčijamas vienas iš dokumentų, sudarančių įrodinėtinas byloje aplinkybes (ieškinio pagrindą), toks reikalavimas (ieškinio dalykas) vertintinas kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

95.       Pagal nustatytas aplinkybes yra pagrindas spręsti dėl bylos dalyje pagal atsakovo V. T. priešieškinį dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijos 2015 m. rugsėjo 3 d. pažymos Nr. R3-192(1.3) nutraukimo.

Dėl atsakovų D. A. ir G. A. nuosavybės teisių gynimo ir neturinės žalos atlyginimo

96.       Atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) D. ir G. A. teigimu, ieškovas (pagal pareikštą priešieškinį atsakovą) K. G., neturėdamas jokio teisinio ir faktinio pagrindo, naudojasi atsakovams (pagal priešieškinį ieškovams) D. A. ir G. A. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) ., t. y. pastatu-gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatu-lauko virtuve ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatu-tvartu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatu-daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatu-dirbtuve (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), kitais inžineriniai statiniai-šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), todėl negali tinkamai, visa apimtimi įgyvendinti savo, kaip savininko teisių, t. y. valdyti, naudoti ir disponuoti.

97.       Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti CK 4.37 straipsnio 1 dalyje. Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą kitu būdu (CK 4.35 straipsnio 1 dalis).

98.       Daikto savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, nes būtent atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens.

99.       Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš užimtų gyvenamųjų patalpų. Savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo, t. y., asmenys, įsikėlę į ją be nuomos, panaudos ar kitos panašios sutarties, iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.612 straipsnis).

100.       Bendra taisyklė, kad daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, asmuo, galimai pažeidžiantis savininko teises, turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Nustatyti, ar asmens teisė, dėl kurios gynimo yra kreipiamasi teisminės gynybos, yra pažeista teismas gali tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus visumoje (CPK 185, 265 straipsniai).

101.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) D. A. ir G. A. nuosavybės teisės pagal 2015 m. dovanojimo sutartį išviešintos 2015 m. kovo 25 d. (t. 6 b. l. 23-36). Atsakovai (ieškovai pagal priešieškinį) 2015 m. spalio 15 d. raštu per Alytaus m. 1-ajį notarų biurą įspėjo ieškovą (atsakovą pagal priešieškinį) K. G. išsikelti per 1 mėnesį (t. 1 b. l. 91). Ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) K. G. 2015 m. lapkričio 14 d. išvyko iš ginčo statinių. Ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nėra (CPK 182 straipsnis).

102.       Ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) K. G., gim. (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1968 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 21, t. 6 b. l. 15), ūkinių knygų įrašais 1969 metais dirbo (duomenys neskelbtini) ir gyveno I. G. šeimoje, po kurios išvykimo pas R. T. šeimos galva L. V. (asmeninė sąskaita Nr. 393)(t. 2 b .l. 24-25). Nuo 1971 m. fiksuoti duomenys apie K. G. (šeimos galva), kurio ūkio visuomeninė paskirtis tarnautojų iki 1976 m., kolūkiečių iki 1978m.; darbininkų-tarnautojų 1985 m., darbininkų iki 1991 m., ½ dalį namo (1935 m. statybos) ir ½ tvarto (1935m. statybos). Atžymų asmeninėje sąskaitoje Nr. 436 apie atvykimą/išvykimą nuo 1987 m. gyventi pas I. G. nėra (Nutarties 50.10., 50.11 punktai, t. 7 b. l. 38-39). Alytaus rajono savivaldybės administracijos Alovės seniūnijos 2015 m. liepos 15 d. duomenimis K. G. faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) . sav. (t. 6 b. l. 16).

103.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovai (ieškovai pagal priešieškinį) D. ir G. A. pripažino, kad ginčo pastatuose ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) K. G. nebegyvena, tačiau galimai likę asmeniniai daiktai, namų apyvokos ir kiti kilnojamieji daiktai.

104.       Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019).

105.       Ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) K. G., nesutikdamas su pareikštais reikalavimais šioje dalyje, savo veiksmų teisėtumą siejo su motinos I. G. iki galo neįgyvendinta nuosavybės teise į ginčo pastatus įgyjamosios senaties pagrindu, be kita ko, pareikštais ieškinio reikalavimais pripažinti nuosavybės teises į ginčo pastatus motinai I. G., kaip paskutinei kolūkinio kiemo nariai. 

106.       Nustatyta, kad I. G. 2007-2008 metais siekė įgyvendini nuosavybės teisę į visą kolūkiečio kiemo turtą įgyjamosios senaties pagrindu, tačiau iki galo tinkamai nebuvo realizuota, kadangi pareiškimai grąžinti per nustatytą laiką nepašalinus teismo nurodytų trūkumų (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4243-90/2007, Nr. 2-262-652/2008, Nr. 2-1204-572/2008, Nr. 2-1959-652/2008, Alytaus rajono apylinkės teismo nutartys 2007-11-07, 2008-01-29, 2008-04-08, 2008-05-09). Nagrinėjamos byloje pradinis ieškinys – 2015 m. gruodžio 1 d. (pradinis civ. b Nr. 2-5796-179/2015). Laikotarpyje nuo 2008 metų iki 2015 m. gruodžio mėn. neatliko jokių veiksmų siekiant įgyvendinti teisę į nuosavybę I. G., po jos mirties įpėdiniai (palikimą priėmę asmenys). Nurodytas laiko tarpas yra pakankamai ilgas, nesant objektyvių priežasčių, nurodytas neveikimas ir/ar nepakankamas veikimas nėra ir negali būti pateisinamas. Apdairus ir rūpestingas asmuo, laikantis save atitinkamo turto savininku, turėtų imtis aktyvių ir savalaikių veiksmų savo teisėms įgyvendinti, juolab esant galimam pažeidimui, ginti įstatymo nustatyta tvarka. Juolab, pripažinta, kad teisę kreiptis į teismą I. G. vardu turėjo ir galėjo tik ieškovė L. L., atitinkamai ieškovas K. G. kreipėsi į teismą neturėdamas teisinio pagrindo (Nutarties 41 punktas). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės iš esmės paneigia ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) K. G. elgesio teisėtumą atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) D. A. ir G. A., kaip ginčo statinių teisėtų savininkų, atžvilgiu nuo 2015 m. kovo 12 d. -dovanojimo sutarties įregistravimo, taip ribodamas galimybes tikriesiems savininkams naudotis nuosavybės teisės turtu pagal paskirtį. Pripažintina, kad atsakovai (ieškovai pagal priešieškinį) D. A. ir G. A. įgijo teisę reikalauti pašalinti jų nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu.

107.       Įvertinus tai, kad ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) K. G. faktiškai nebegyvena nuo 2015 m. lapkričio 14 d. ginčo statiniuose (iš dalies išnyko atsakovų priešieškinio reikalavimo pagrindas), tačiau atsakovams priklausančioje nuosavybėje yra likę ieškovui K. G. priklausantys daiktai, kurie po išsikraustymo trukdo laisvai naudotis, valdyti bei disponuoti šiuo turtu, todėl ieškovas įpareigotinas pašalinti nurodytą atsakovų nuosavybės teisės pažeidimą, įpareigojant netrukdyti atsakovams valdyti nekilnojamuosius daiktus ir iškraustyti asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus iš atsakovų nuosavybės teise valdomo turto (CK 4.35 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis).

108.       Siekiant užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, nustatytinas teismo sprendimo įvykdymo terminas ir tvarka (CPK 271 straipsnio 1 dalis, 273 straipsnio 1 dalis).

109.       Pripažinus, kad atsakovai (ieškovai pagal priešieškinį) D. A. ir G. A. teisę reikalauti pašalinti jų nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu atsakovas (pagal priešieškinį), įgyja teisę reikalauti dėl to patirtos žalos atlyginimo. Priešieškinyje atsakovė D. A. akcentuoja, kad negalėjo naudotis nuosavybės teisės turtu pagal paskirtį ir kurti saugios aplinkos nepilnamečiam vaikui (deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2015-11-03 (t. 6 b.l.10) (2015-11-12 faktas dėl netvarkingas dūmtraukio, įpareigojimas pašalinti iki 2015-11-30 (t. 6 b. l. 2) (2019-6-13 paaiškinimas VVTAĮT (t. 6 b. l. 83)), juolab, dėl užsitęsusio teisminio proceso, nuolatinio skundimo institucijoms (ikiteisminis tyrimas Nr. 0115000642355 dėl nusikalstamų veikų pagal BK 294 str. 1d., 145 str. 1d. 22 str. 1d., 129 str. 1 d. t. 6 b. l. 17-21), tarpusavio nesutarimų (nutarimas dėl ATPK 1813 str.). Atsakovė D. A. patyrė dvasinius išgyvenimus, lankėsi gydymo įstaigoje, vartojo vaistus, pateikė medicininių dokumentų išrašus (t. 6 b.l.3-9, 59-61). Tuo tarpu, dėl ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) K. G. netinkamo elgesio ginčo sodyboje buvo psichologiškai traumuotas nepilnametis vaikas T. A.. Patirtus neigiamus išgyvenimus įvertino – 3 000 Eur, atitinkamai nepilnamečio vaiko T. A. – 3 000 Eur suma.  

110.       Deliktinė civilinė atsakomybė galima, tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę - išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nesant įstatymuose numatytų išimčių, pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

111.       Atsakovų (pagal priešieškinį ieškovų) D. A. ir G. A., kaip teisėtų ginčo turto savininkų, nuosavybės teisės ribojimo fakto nustatymas konstatuotas Nutarties 108 punkte.

112.       Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013, 3K-3-698-686/2015).

113.       Dėl ginčo statinių tarp šalių civiliniai procesai vyksta pakankamai ilgą laiką (pradinis ieškinys pateiktas 2015-12-01 (t. 1 b. l. 1), pradinis priešieškinys – 2015-12-16 (1 t. b. l. 81). Atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) D. A. įvardyti nematerialinio pobūdžio suvaržymai, tokie kaip nerimas, stresas, netikrumas dėl civilinio proceso baigties, yra adekvati asmens reakcija į neturtinių vertybių pažeidimą, neabejotinai neigiamai veikianti įprastinę savijautą. Medicininiuose dokumentuose fiksuota apie apsilankymus 2015 m. pabaigoje- 2016 m. pradžioje (t. 6 b. l. 5-8, 60), gydymąsi dienos stacionare 2016 m. vasario 8 d.-2016 m. kovo 10 d. (t. 6 b. l. 9). Duomenų apie vėlesnius apsilankymus gydymo įstaigose ir gydymą nėra. Nurodyti sveikatos sutrikimai sietini labiau su teisminiu procesu visumoje nei konkrečiais ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) K. G. neteisėtais veiksmais. Aplinkybė, kad civilinio proceso pagrindas buvo ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) K. G. kreipimasis į teismą, nėra pakankama konstatuoti kaltę. Žalos atsiradimą lemia neteisėtas ir kaltas veikimas. Nustatyta, kad ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį K. G.) į teismą kreipėsi siekdamas įstatyme įtvirtintų teisių ir teisėtų interesų gynimo (Lietuvos respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 2, 5 straipsniai) (Nutarties 37-43 punktai). Pažymėtina, kad tik šiuo teismo sprendimu pripažinta, kad ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) K. G. kreipėsi į teismą neturėdamas teisinio pagrindo (Nutarties 42 punktas). Pagrindo pripažinti, kad ieškovas K. G. (atsakovas pagal priešieškinį) buvo nepakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, nėra (CK 6.248 straipsnis). Bet kuris asmuo, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, turi teisę į jų teisminę gynybą. CK 1.137, 1.138 straipsniai). Akivaizdu, kad kaltės (tyčios) ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) K. G. veiksmuose nėra, todėl nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos (kaltės), nėra pagrindo spręsti dėl prašomos atlyginti atsakovės patirtos neturtinės žalos (CK 6. 245 – 6.250 straipsniai).

114.       Atsakovės reikalavimas, dėl neturtinės žalos atlyginimo už nepilnamečio vaiko T. A. patirtus neigiamus išgyvenimus, grindžiamas negalėjimu naudotis nuosavybės teisės turtu pagal paskirtį ir kūrimas saugios aplinkos bei ieškovo K. G. netinkamu elgesiu. Nurodytas aplinkybėms dėl nepilnamečio vaiko T. A. neigiamų išgyvenimų pagrindžiančių įrodymų nepateikta. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas žalos patyrimo faktas. Nenustačius šios civilinės atsakomybės sąlygos (neturtinės žalos fakto), nėra pagrindo spręsti dėl prašomos atlyginti patirtos neturtinės žalos (CK 6. 245 – 6.250 straipsniai).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

115.       CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

116.       Ieškovai K. G., L. L. prašė spręsti klausimą dėl baudos skyrimo atsakovams D. A. ir G. A. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl nepagrįstai pareikšto priešieškinio, siekiant iškeldinti iš ginčo statinių faktiškai negyvenantį ieškovą K. G., atitinkamai atsakovui V. T. dėl pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančia Alytaus rajono Nemunaičio seniūnijos pažymą be jokio teisinio pagrindo.

117.       Atsakovai D. A., G. A. ir V. T. prašė skirti ieškovams K. G. ir L. L. po 5 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (t. 4 b. l. 44), sumokant po 2 750 Eur atsakovams D. A., G. A. ir V.T. N., kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškė tuo, kad neturėdamas reikalavimo teisės, kreipėsi į teismą. 

118.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

119.       Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pripažinti bylos dalyvių – tiek ieškovų, tiek atsakovų, procesiniuose veiksmuose piktnaudžiavimo procesu požymių. Nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai kaip pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo yra susiję su pagrindiniais byloje pareikštų tiek ieškovų, tiek atsakovų reikalavimais. Vien tai, kad asmuo naudojasi teisminiu galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimu vienareikšmiškai negali būti vertinami kaip akivaizdus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis įrodymas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad bylos šalys, jų atstovai kooperavosi ir bendradarbiavo, dėjo pastangas tinkamam ir visapusiškam ginčo faktinių aplinkybių nustatymui po bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme (CPK 7, 8, 42 straipsniai). Pažymėtina, kad proceso ilgesnę trukmę objektyviai lėmė iš dalies bylos pobūdis, aplinkybės, kad grąžinus bylą pakartotiniam nagrinėjimui į pirmosios instancijos teismą, siekiant nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes prireikė papildomai kreiptis duomenų rinkimo į archyvus, dėl atstovų negalėjimo dalyvauti procese dėl ligos tiek pradiniame, tiek pakartotiniame bylos nagrinėjimo etape, juolab, dėl visuotinės Covid-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu ribojimų rengti žodinius teismo procesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

120.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

121.       I. K. G., L. L. ieškinio reikalavimai atmesti (0 proc.), atsakovų D. A., G. A. patikslinto priešieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies - 25 proc. ((50 proc.+0 proc.)/2), byla dalyje pagal atsakovo V. T. priešieškinį nutraukta (0 proc.)

122.       Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies išlaidos už pagalbą advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Išlaidos priteisiamos pagal pateiktą prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

123.       Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

124.       Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovas K. G. patyrė 132,20 Eur žyminio mokesčio apmokėjimo išlaidas (t. 1 b .l. 8, 8-1), ieškovo K. G. įgaliotas atstovas K. G. patyrė 59 Eur žyminio mokesčio apmokėjimo išlaidas (t. 4 b.l.133), 907,72 Eur (893,50 Eur +14,22 Eur) kelionės išlaidas dėl atvykimo į Lietuvą dalyvauti teismo procese (kelto el. bilietai Ventspils-Nynäshamn-Venispils ir Riga-Stockholm-Ryga) (t. 8 b. l. 112-122), 1 000 Eur išlaidas advokato padėjėjos I. P. teisinei pagalbai (t. 4 b. l. 87-88, t. 8 b. l. 104) (pinigų priėmimo kvitai LAT Nr. 767036), t. y. už konsultacijas, ieškinio ir atsiliepimų parengimą, paklausimų dėl įrodymų gavimo ir pateikimo teismui, susipažinimo su rašytiniais įrodymais ir jų vertinimo, dalyvavimą teismo posėdžiuose.

125.       Pagal byloje pateiktus dokumentus ieškovė L. L. patyrė 41,60 Eur žyminio mokesčio apmokėjimo išlaidas (t. 4 b. l. 117), 2 500 Eur išlaidas advokato padėjėjos I. P. teisinei pagalbai (t. 8 b. l. 111) (pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 911975), t. y. už konsultacijas, ieškinio ir atsiliepimų parengimą, paklausimų dėl įrodymų gavimo ir pateikimo teismui, susipažinimo su rašytiniais įrodymais ir jų vertinimo, dalyvavimą teismo posėdžiuose.

126.       Ieškinio reikalavimai atmesti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vadovaujantis bendruoju paskirstymo principu pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas. Advokato padėjėjos I. P. patiekti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. 4 b. l. 87, t. 8 b.  l.110) nėra pilnai detalizuoti CPK 98 straipsnio 1 dalies aspektu. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, parengtus dokumentus (ieškinys), advokatų dalyvavimą bylos nagrinėjime, bei įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos, su vėlesniais pakeitimais) maksimalaus dydžio 8.2., 8.19. punktuose nurodytus maksimalius dydžius ir atsižvelgiant į 2.1, 2.2., 2.3., 2.5., 2.9 punktuose nurodytus kriterijus pateikti duomenys apie patirtas išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti nekelia abejonių dėl pagrįstumo ir būtinumo. Įvertinus tai, kad nurodytos ieškovų bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, be kita ko, buvo patirtos atsikertant į atsakovų pareikštus priešieškinių reikalavimus (rengti atsiliepimai į atsakovų D. A., G. A. priešieškinį dėl savininko teisių pažeidimo bei atsakovo V. T. priešieškinį), vadovaujantis bendraisiais teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais, tikslinga spręsti nurodytų išlaidų atlyginimo klausimą paskirstant tarp ginčo šalių atsakomybę, dėl dalies susidariusių ieškovų išlaidų advokato padėjėjos pagalbai atlyginti, t. y. ne didesne nei 25 proc. dalimi. Tokiu būdu, ieškovas K. G. įgyja teisę į 250 Eur (1 000 Eur x 25 proc.) patirtų išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai atlyginti (125 Eur iš atsakovų D. A. ir G. A., 125 Eur iš atsakovo V. T.), atitinkamai ieškovė L. L. į 625 Eur (2500 Eur x 25 proc.) patirtų išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai atlyginti (312,50 Eur iš atsakovų D. A. ir G. A., 312,50 Eur iš atsakovo V. T.).

127.       Pripažinus, kad ieškovas K. G. kreipėsi į teismą neturėdamas teisinio pagrindo (Nutarties 41 punktas), t. y. neturėjo pagrindo inicijuoti civilinės bylos, todėl remiantis priežasties teorija iš esmės neįgyja teisės reikalauti patirtų išlaidų, susijusių su ieškinio pareiškimu (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Be kita ko, bylos nagrinėjimo metu pagal atstovavimo sutartį dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai ieškovo atstovo pagal įgaliojimą kelionės išlaidos pripažintinos nepagrįstomis ir nebūtinomis, todėl bylą išnagrinėjus iš esmės neatlygintinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

128.       Pagal byloje pateiktus dokumentus atsakovai D. A. ir G. A. patyrė 222,20 Eur žyminio mokesčio apmokėjimo išlaidas (t. 1 b. l. 94, t. 5 b. l. 136), 2 600 Eur) Eur išlaidas advokato Antano Pliaugos teisinei pagalbai (t. 4 b. l. 174, 175, 177, 178, t. 8 b. l. 128, 129) (pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 729331, 729367, 729366, 729385, 729358). Advokato Antano Pliaugos pateikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra pilnai detalizuoti CPK 98 straipsnio 1 dalies aspektu. Pateikti duomenys, apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nekelia abejonių dėl pagrįstumo ir būtinumo (analogija taikant Nutarties 128 punkte nurodytą aiškinimą). Atsakovų D. A., G. A. patikslinto priešieškinio reikalavimai tenkinti - 25 proc. ((50 proc.+0 proc.)/2), todėl atlygintina 55,50 Eur (po 27,78 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų ir 650 Eur (po 325 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Be kita ko, analogiškai taikant Nutarties 128 punkto principą atlygintina 25 proc. dalis išlaidų advokato teisinei pagalbai - 650 Eur (po 325 Eur). Bendrai atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma atsakovams iš ieškovų po 677,78 Eur (27,78 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos, 650 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai).

129.       Pagal byloje pateiktus dokumentus atsakovas V. T. patyrė 76,20 Eur žyminio mokesčio apmokėjimo išlaidas (t. 5 b. l. 35,49), 2 300 Eur išlaidas advokato Antano Pliaugos teisinei pagalbai (t. 4 b. l. 173, t. 8 b.l.128, 129-1, t. 9 b. l. 64,65) (pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 7729365, 729386,729388). Pripažinus, kad atsakovas V. T. kreipėsi į teismą su priešieškinio reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių (Nutarties 97-98 punktas), t. y. neturėjo pagrindo inicijuoti civilinės bylos šioje dalyje, todėl remiantis priežasties teorija neįgyja teisės reikalauti patirtų atstovavimo, susijusių su priešieškinio pareiškimu (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Analogiškai taikant Nutarties 128 punkto principą atlygintina 25 proc. dalis išlaidų advokato teisinei pagalbai – 575 Eur (po 287,50 Eur.)

130.       Užskaičius šalių tarpusavio mokėtinas priešpriešines sumas, ieškovei L. L. iš atsakovo V. T. priteistina – 25 Eur (312,50-287,50) išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovams D. A. ir G. A. iš ieškovo K. G. priteistina 525,78 Eur (677,78-125), ieškovės L. L. -365,28 (677,78-312,50), atsakovui V. T. iš ieškovo K. G. - 162,50 Eur (287,50-125 Eur).

131.       Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudarė 558,11 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų/atmestų šalių reikalavimų dalį, valstybei iš ieškovų priteisti 139,53 Eur, t. y. po 76,77 Eur (558,11 Eur x 25 proc.), atsakovai atitinkamai po 139,53 Eur (558,11 Eur x75 proc.)/3).

132.       Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovų reikalavimams užtikrinti (t. 1 b. l. 65-66), paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio  3 dalis). 

133.       Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžintini prie bylos prijungti rašytiniai įrodymai - istorinės namų valdos techninės apskaitos bylos Nr.7178 (Reg. Nr 60/53265) (2 vnt.), 7513 (Reg. Nr. 60/53264), kadastro ir registro byla Nr.33/7178 (Reg. Nr.60/53264) (viso 49 lapai) ir (duomenys neskelbtini) 1991-1995 metų ūkinė knyga Nr. 11 (CPK 199 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Atmesti ieškovų K. G., L. L. patikslintą ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo į gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, Alovės seniūnijos pažymos, paveldėjimo teisės liudijimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis.

Tenkinti iš dalies atsakovų D. A. ir G. A. priešieškinį dėl savininko teisių gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Įpareigoti ieškovą K. G. netrukdyti atsakovams D. A., G. A. valdyti nuosavybės teise priklausančiu turtu esančiu (duomenys neskelbtini) .,: pastatu-gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatu-lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatu-tvartu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), pastatu-daržine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastatu-dirbtuvėmis (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), kitais inžineriniais statiniais-šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir iškraustyti ieškovui K. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus iš ieškovų nuosavybės teise valdomo turto.

Nustatyti ieškovui K. G. 1 (vieno) mėnesio terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nurodytiems veiksmams atlikti ir iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) .: pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastato-lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastato-tvarto (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), pastato-daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), pastato-dirbtuvių (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), kitų inžinerinių statinių-šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) iškraustyti asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus.

Nustatyti, kad ieškovui K. G. neįvykdžius sprendimo per teismo nustatytą terminą- 1 (vieną) mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovai D. A. ir G. A. turi teisę atlikti sprendime nurodytus veiksmus CPK nustatyta tvarka ieškovo K. G. piniginėmis lėšomis (išieškoti patirtas išlaidas).

Nutraukti bylą dalyje pagal atsakovo V. T. priešieškinį dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijos 2015 m. rugsėjo 3 d. pažymos Nr. R3-192(1.3) pripažinimo negaliojančia.

Priteisti ieškovei L. L. iš atsakovo V. T. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus ) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti atsakovams D. A. ir G. A. iš ieškovo K. G. 525,78 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 78 centus) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. 

Priteisti atsakovams D. A. ir G. A. iš ieškovės L. L. 365,28 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus 28 centus) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo K. G. 76,77 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 77 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. 

Priteisti iš ieškovės L. L. 76,77 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 77 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovės D. A. 139,53 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 53 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo G. A. 139,53 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 53 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo V. T. 139,53 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 53 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą nekilnojamojo turto registre dėl apribojimo disponuoti nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr.(duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini) , 3394-025-4110).

Įsiteisėjus sprendimui, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui grąžinti istorines namų valdos techninės apskaitos bylas Nr.7178 (Reg. Nr 60/53265) (2 vnt.), 7513 (Reg. Nr. 60/53264), kadastro ir registro bylas Nr.33/7178 (Reg. Nr.60/53264) (viso 49 lapai).

Įsiteisėjus sprendimui, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Nemunaičio seniūnijai grąžinti (duomenys neskelbtini) 1991-1995 metų ūkinę knygą Nr. 11

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                          Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė