VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – Klaipėdos teritorinė muitinė, uždaroji akcinė bendrovė „Transfina“ ir AAS „Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje, dėl sprendimų panaikinimo.

nustatė:

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Arijus“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. S-150(7-120/2019); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 1A-187; 3) Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) 2019 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 1(LM18)-463.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis ir krovinio siuntėjas GM INTER TOBACCO FZE, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Siuntėjas) sudarė krovinių ekspedijavimo sutartį. 2015 m. rugsėjo 28 d. Siuntėjas užsakė krovinio ekspedijavimo paslaugą, užsakyme nurodydamas krovinio paskirties vietą – Rezekne (LV000723), Latvija.

Teigia, kad 2015 m. spalio 2 d. pateikdamas garantiją užpildė muitinės tranzito lydinčiuosius dokumentus (toliau – ir TLD) Nr. 15LTLU900014B88C89, nurodydamas, jog konteineris Nr. MRKU5295891 (tabako žaliava, prekės kodas – 2401) į paskirties įstaigą Rezeknėje bus gabenamas pasitelkto faktinio krovinio vežėjo UAB „Transfina” krovininiu automobiliu. Krovinys buvo pristatytas bei priimtas 2015 m. spalio 4 d. paskirties vietoje. Krovinio pristatymą patvirtina Tarptautinio krovinių vežimo keliais krovinio vežimo važtaraštis (toliau – ir CMR) Nr. TF0000653. Pareiškėjas pažymi, kad 2015 m. spalio mėnesį papildomai atliko dar dvi tranzito procedūras: 2015 m. spalio 22 d. pateikė garantiją kartu su TLD Nr. 15LTLU900014BFF9D6, pagal kurią nugabeno krovinį į tą pačią paskirties vietą 2015 m. spalio 24 d., ir 2015 m. spalio 28 d. – Nr. 15LTLU900014C22EB2, pagal kurią nugabeno krovinį į tą pačią paskirties vietą 2015 m. spalio 28 d. Pristačius krovinius į paskirties vietą, Pareiškėjas muitinės tarpininko buvo informuotas žodžiu, jog tranzito procedūrų užbaigimas bus vykdomas Latvijos Respublikos muitinės pareigūnų. Krovinių pristatymą į paskirties vietą taip pat įrodo išrašas iš Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – ir NCTS).

Teigia, kad Klaipėdos TM 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. l(LM18)-327 įregistravo Pareiškėjui mokestinę prievolę: 15 042 Eur importo muitą, 34 748 Eur pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), 607 Eur muito delspinigių ir 4 979 Eur baudą dėl nustatyta tvarka neužbaigtos tranzito procedūros pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88CS9 (2015 m. spalio 2 d.), Nr.  15LTLU900014BFF9D6 (2015 m. spalio 22 d.), Nr. 15LTLU900014C22EB2 (2015 m. spalio 28 d.), motyvuodama tuo, jog Pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina tranzito procedūros pabaigimo, o Latvijos Respublikos muitinė neprisiėmė atsakomybės dėl atsiradusios skolos muitinei įregistravimo teigdama, jog ji nėra atsakinga už skolą, susijusią su pirmiau nurodytomis tranzito operacijomis, nes neturi duomenų apie krovinio atgabenimą / išgabenimą iš Latvijos Respublikos. Muitinės departamentas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 1A-335 panaikino minėtą Klaipėdos TM sprendimą motyvuodamas tuo, jog yra pagrindas manyti, kad skola muitinei galėjo būti registruota keliems asmenims, todėl pavedė Klaipėdos TM įvertinti ir vežėjo pripažinimo solidariu skolininku muitinei klausimą. Klaipėdos TM, atlikusi pakartotinį tyrimą, priėmė 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. l(LM18)-745, tačiau Pareiškėjui šį sprendimą apskundus, Muitinės departamentas jį panaikino 2019 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 1A-15 ir pavedė šiai įstaigai priimti naują sprendimą įvertinant faktines ginčo aplinkybes, skolos muitinei atsiradimo pagrindą bei skolininkų ratą.

Klaipėdos TM, atlikusi pakartotinį tyrimą, skundžiamu 2019 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. l(LM18)-463 apskaičiavo ir įregistravo Pareiškėjui 15 042 Eur importo muitą, 783 Eur importo muito delspinigius ir 1 504 Eur baudą nuo apskaičiuoto muito bei pareiškėjui ir UAB „Transfina“ (solidariesiems skolininkams) 34 748 Eur PVM, 705 PVM delspinigius ir 3 475 Eur baudą nuo apskaičiuoto PVM. Pareiškėjas teikė skundus Muitinės departamentui ir MGK, bet jie paliko minėtą Klaipėdos TM sprendimą galioti.

Pabrėžia, kad nebuvo tirtos faktinės skolos muitinei atsiradimo aplinkybės, o buvo remiamasi vien nepatikimais duomenimis apie neužbaigtą tranzito procedūrą. Muitinė ir Komisija netyrė įrodymų, patvirtinančių tranzito procedūros užbaigimą: Pareiškėjas pateikė TLD nurodytų sąskaitų ir pakavimo lapų kopijas, faktinis krovinio vežėjas UAB „Transfina“ pateikė informaciją, kad prekes nugabeno nurodytu adresu į paskirties vietą. Taip pat pateiktos CMR važtaraščių ir TLD kopijos su Latvijos muitinės spaudu.

Nurodo, kad Klaipėdos TM rėmėsi tuo, kad nėra duomenų apie pristatymą į paskirties vietą, nėra žinoma prekių buvimo vieta ir yra duomenų apie spaudo klastojimą, tačiau neatlikus išsamaus tyrimo, siekiant išsiaiškinti, kas tiksliai vyko su kroviniu, skolininku įvardytas Pareiškėjas. Skundžiamuose sprendimuose nenurodoma jokių teisės aktų, pagal kuriuos Latvijos Respublikos muitinė turėjo teisę ar kompetenciją konstatuoti muitinės spaudo klastojimo faktą. Nėra duomenų apie kitų Latvijos Respublikos institucijų priimtus sprendimus dėl spaudo klastojimo. Latvijos Respublikos muitinė nėra pradėjusi jokių procedūrų ne tik dėl muitinės spaudo klastojimo fakto nustatymo, bet ir dėl tranzito procedūros pažeidimo fakto išsamaus ištyrimo ir atsakingų už tai asmenų išaiškinimo. Prieigą prie NCTS turi vien muitinės pareigūnai ir būtent jie nustatė, jog prekių gabenimas yra būsenoje „Gabenimas užbaigtas“. Tam, jog NCTS būtų nurodyta būsena „Gabenimas užbaigtas“, prekes turėjo patikrinti muitinės pareigūnai.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog iš gavėjo ir (ar) krovinio savininko nėra gavęs jokių pretenzijų dėl krovinio nepristatymo į paskirties vietą. Taigi prekės pagal susitarimą buvo pristatytos į gavėjo nurodytą vietą Latvijos Respublikoje, o aplinkybė, jog prekių galutinė pristatymo vieta turėjo būti Kazachstano Respublika, išeina už šio ginčo ribų. Latvijos Respublikos muitinės pateikiama informacija neatitinka objektyvių duomenų, užfiksuotų NCTS sistemoje, kur nurodoma apie visų ginčo krovinių gabenimo pabaigą ir priėmimą paskirties įstaigoje Rezekne, Latvijoje. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2005 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 1B-298 patvirtintų Tranzito deklaracijos duomenų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo, Bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą atliekant NCTS sistemos priemonėmis taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 punkte nurodyta, kad NCTS sistemoje įrašus apie procedūros užbaigimą gali atlikti tik paskirties įstaigos muitinės pareigūnai ir tik po to, kai įsitikina, kad kroviniai (deklaruotos prekės) pristatyti į paskirties įstaigą. UAB „Arijus“ įsipareigojo organizuoti prekių pervežimą tik į paskirties vietą Rezeknėje ir teritorinei muitinei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas negali turėti įtakos vežėjų ir, tuo labiau, muitinės pareigūnų veiksmams. Latvijos Respublikos muitinė (kaip 2018 m. lapkričio 12 d. sprendime Nr. 1(LM18)-745 nurodo Klaipėdos TM) 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 27.20.1-2/10545 patvirtino apie prekių išvežimą geležinkeliais. Tai reiškia, kad Latvijos muitinė pripažino, kad prekės paskirties vietoje buvo gautos.

Pabrėžia, kad tyrimas dėl prekių neišvežimo buvo atliktas neteisingai, nes remtasi iš Kazachstano gautais duomenimis apie prekių atgabenimą konteineriuose Nr. MRKU5295891 ir Nr. UETU5028759, Nr. MSKU0825007. Po prekių pristatymo į paskirties vietą prekės iš šių konteinerių buvo iškrautos, o nurodytus konteinerius UAB „Transfina“ grąžino į Klaipėdos uostą. Tai rodo, kad jeigu prekės buvo išgabentos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos, tai ne minėtuose konteineriuose. Bet kokiu atveju prekių nepristatymo į Kazachstaną aplinkybė nėra svarbi, nes tai jau nebuvo Pareiškėjo pareiga, be to, ši aplinkybė nepatvirtina aplinkybės, kad prekės nebuvo pristatytos į paskirties įstaigą Latvijoje.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju taip turėjo būti įvertintos ir Europos Sąjungos muitinės kodekso, patvirtintos 2013 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančios bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas) 231 straipsnio nuostatos, pagal kurias asmuo atleidžiamas nuo muitų, jeigu asmens veiksmuose nematyti apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo požymių. 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas) 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu iki termino, per kurį prekės privalo būti pateiktos paskirties įstaigai, išvykimo valstybės narės muitinė negauna pranešimo apie atvykimo patvirtinimą arba jeigu per šešias dienas nuo pranešimo apie atvykimo patvirtinimą gavimo negauna pranešimo apie tikrinimo rezultatus, ši muitinė svarsto galimybę pradėti tyrimo procedūrą. Nesant duomenų apie tai, kad paskirties įstaiga pradėjo tyrimo veiksmus per nustatytą terminą, reikėtų laikyti, kad prekės buvo pristatytos į paskirties įstaigą. Įgyvendinimo reglamento 450 c straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei procedūra nebuvo užbaigta, išvykimo valstybės narės muitinė per devynis mėnesius nuo termino, kada prekės turėjo būti pateiktos paskirties įstaigai, turi pranešti garantui apie neužbaigtą procedūrą. Kadangi nebuvo pranešta garantui, reikėtų laikyti, kad tranzito procedūra buvo užbaigta.

Pažymi, kad Klaipėdos TM ir Muitinės departamentas neteisingai taikė Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas, BMK) nuostatas dėl skolos atsiradimo vietos, o MGK to išvis nevertino. Skola muitinei atsiranda prekių paėmimo iš muitinės priežiūros momentu, toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai (Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 2 d., 215 str. 1 d.). Šiuo atveju muitinės procedūra (faktas dėl prekių atgabenimo) buvo įforminta Latvijos Respublikoje. Yra keliamas ginčas dėl jos teisėtumo, nurodant, kad Latvijos Respublikoje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros. Taigi, mokestinę prievolę lemiantys, kad ir ginčijami, veiksniai atsirado Latvijos Respublikoje. Jeigu ir būtų nustatyta, kad skola atsirado, tai jos administravimo procedūras turėtų vykdyti ne Lietuvos, o Latvijos Respublikos muitinė. Lietuvos Respublikos muitinė iš pradžių kreipėsi į Latvijos Respublikos muitinę su prašymu prisiimti skolos išieškojimą, tačiau Latvijos Respublikos muitinė grąžino minėtą pranešimą nurodydama, jog ji nėra atsakinga už skolos išieškojimą, nes neturi jokių duomenų apie krovinio atgabenimą į Latvijos Respublikos teritoriją. Tokia pozicija kritikuotina, nes Latvijos muitinės pareigūnai į NCTS suvedė duomenis. Klaipėdos TM pripažįsta, kad prekės buvo nugabentos į Latvijos teritoriją, tačiau kritiškai nevertina Latvijos muitinės informacijos.

Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos, ir kad pateikus šio kodekso 243 straipsnyje nustatytą skundą, šio senaties termino eiga yra sustabdoma visą laikotarpį, kol šis skundas nagrinėjamas teisme. Šiuo atveju Pareiškėjo skundai nebuvo nagrinėjami teisme, taigi pranešimas apie skolą pateiktas per vėlai, tik Klaipėdos TM priėmus sprendimą 2019 m. gegužės 24 d.

Klaipėdos TM taikė skirtingus principus solidariam skolininkui UAB „Transfina“, nes pastarajam tomis pačiomis aplinkybėmis buvo pritaikytos Sąjungos muitinės kodekso 103 bei 104  straipsnių nuostatos ir nuspręsta nepranešti apie 15 042,00 Eur dydžio skolą.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

Nurodo, kad Latvijos Respublikos muitinė 2016 m. birželio 29 d. raštu Nr. 27/20.1-2/10545 informavo Muitinės departamentą, kad tranzito procedūra pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 (2015 m. spalio 2 d.), Nr. 15LTLU900014BFF9D6 (2015 m. spalio 22 d.) ir Nr. 15LTLU900014C22EB2 (2015 m. spalio 28 d.) NCTS buvo užbaigta elektroniniu būdu (be muitinės kontrolės), gavus informaciją apie deklaruotų prekių išvežimą iš Europos Sąjungos geležinkelio transporto, tačiau vėliau papildomai nustatyta, jog deklaruotos prekės nebuvo išgabentos geležinkelio transportu, o prekių buvimo vieta nežinoma.

Teigia, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimus bylose Nr. C-66/99, C-371/99, C-337/01, C-300/03, C-230/06 skola muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį atsiranda ir tuomet, kai prekių siuntos, kuriai įforminta Bendroji tranzito procedūra, nebuvo pateiktos paskirties įstaigai. Latvijos Respublikos muitinė patvirtino neturinti jokių duomenų apie minėtų TLD ir deklaruotų prekių pateikimą paskirties įstaigai. Paaiškina, jog Pareiškėjo pateikti TLD su Latvijos muitinės spaudais „Nr.014“ buvo atmesti, kaip nepatvirtinantys tranzito procedūros užbaigimo fakto, kadangi Latvijos muitinė, disponuojanti informacija apie turimus ir naudojamus spaudus, informavo, kad Zilupes MKP (LV000723) spaudas „Nr.014“ yra suklastotas. Remiantis Įgyvendinimo reglamento 363 straipsnio 3 dalimi, pranešimas apie atvykimo patvirtinimą negali būti naudojamas kaip įrodymas apie procedūros užbaigimą. Pažymi, kad muitinio tranzito procedūra gali būti pripažinta užbaigta tik esant įrodymams, patvirtinantiems, kad tranzitu gabentos prekės buvo pateiktos paskirties įstaigai arba trečiosios šalies muitinės įstaigai. Pareiškėjas nepateikė muitinei tinkamų dokumentų, kaip to reikalaujama Įgyvendinimo reglamento 365 ir 366 straipsniuose

Akcentuoja, kad Pareiškėjas skunde iškreipia ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų sprendimus, nurodydamas, kad teritorinės muitinės aiškinimas siejant tranzito procedūros užbaigimą ne tik su prekių pristatymu į paskirties vietą, bet ir su išvežimu iš paskirties vietos, yra nepagrįstai išplėstas. Pareiškėjo atsakomybė yra konstatuota dėl tranzito procedūros nuostatų nesilaikymo – dėl prekių, deklaruotų minėtai procedūrai, nepateikimo paskirties įstaigai ir apie jokį minėtų prekių išvežimą iš paskirties muitinės įstaigos nėra kalbama.

Pažymi, kad Pareiškėjas nepagrįstai skunde nurodo, jog jis negali būti atsakingas už trečiųjų asmenų veiksmus, dėl kurių prekės nebuvo pristatytos ar laikomos nepristatytomis tik dėl netinkamo dokumentų įforminimo ir pan. Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Būtent jis atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės. Tokia procedūros vykdytojui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti kruopštų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą tam, kad būtų apsaugoti Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniai interesai (ESTT sprendimas byloje Nr. C-230/06). Teisės aktuose nenumatyta procedūros vykdytojo atsakomybės apribojimų, todėl tai, kad procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir kad Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, negali pažeisti proporcingumo principo; procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Kitų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie sukėlė arba galėjo sukelti mokestinių teisinių santykių subjektui mokestinių prievolių atsiradimą, mokesčių įstatymų taikymo prasme nėra reikšmingi, nes šie asmenys nėra atitinkamų mokestinių teisinių santykių subjektai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-453/2013). Taigi šiuo atveju užtenka fakto, kad nėra įrodymų apie tinkamą tranzito procedūros užbaigimą.

Nurodo ir tai, kad Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog mokestinę prievolę lemiantys, kad ir ginčijami, veiksmai atsirado Latvijoje, todėl skolos administravimo procedūrų vykdymą turėtų vykdyti Latvijos muitinė. Jei pažeidimo arba nusižengimo vietos nustatyti neįmanoma, pagal Įgyvendinimo reglamento 378 ir 379 straipsnius kompetenciją išieškoti muitus turi ta valstybė narė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga. Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad prekės nebuvo pristatytos į paskirties įstaigą ir jų buvimo vieta nėra žinoma, daroma išvada, jog tiksli nusižengimo vieta nenustatyta, todėl kompetenciją išieškoti skolą turi ta valstybė, kuriai priklauso išvykimo įstaiga.

Pareiškėjo skola muitinei buvo įregistruota 2018 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. l(LM18)-327, t. y. nepraleidus trejų metų senaties termino. Klaipėdos TM neprivalėjo teikti trijų atskirų pranešimų, kadangi skola muitinei apskaičiuota vienu sprendimu, todėl ir pranešimas buvo teikiamas vienas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos TM atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.

Klaipėdos TM paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) įlankos jūrų uosto poste tabako žaliava konteineriuose Nr. MRKU5295891, Nr. UETU5028759, Nr. MSICU0825007, naudojantis NTKS priemonėmis buvo deklaruota Bendrijos/bendrajai tranzito procedūrai. Procedūros vykdytojas – UAB „Arijus“, prekių vežėjas – UAB „Transfina“. Muitinio tranzito procedūros įvykdymui užtikrinti buvo pateikta ADB „Balticums“ Lietuvos filialo bendroji garantija Nr. D75B10000108 (Nr. 13LTMM00G000W0BZ6). Šiuo metu ADB „Balticums“ Lietuvos filialo teises ir pareigas vykdo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje. TLD nurodyta paskirties įstaiga – Zilupės MKP (LV000723). NTKS sistemoje 2015 m. spalio 24 d. paskirties įstaiga pakeista iš Zilupės MKP (LV000723) į Rezeknes 2 MKP (LV000742). NTKS sistemoje nurodytai Bendrijos/bendrajai tranzito procedūrai suteikta būsena „Gabenimas užbaigtas“. Latvijos Respublikos muitinė raštu informavo, kad nurodyta Bendrijos/bendroji tranzito procedūra muitinės poste Rezeknes 2 MKP (LV000742) NTKS sistemoje buvo užbaigta elektroniniu būdu (be muitinės kontrolės), nes paskirties įstaiga gavo informaciją, kad prekės eksportuotos iš Europos Sąjungos teritorijos geležinkelių transportu, tačiau vėliau Latvijos Respublikos muitinė atliko papildomą tyrimą ir nustatė, kad nurodytos prekės nebuvo išgabentos geležinkelių transportu ir nėra informacijos apie jų buvimo vietą. Latvijos Respublikos muitinė patvirtino, kad Bendrijos/bendroji tranzito procedūra yra užbaigta neteisėtai ir Latvijos Respublikos muitinė neturi jokių įrodymų, kad nurodyti TLD ir deklaruotos prekės buvo pateiktos Latvijos Respublikos teritorijoje esančiai paskirties įstaigai. Taip pat Latvijos Respublikos muitinė patvirtino, kad muitinės spaudas Nr. 014 (MKP 0723) ant CMR važtaraščių Nr. TF0000653, Nr. TF0000644 ir TLD Nr. 15LTLU900014B88C89, Nr. 15LTLU900014BFF9D6 kopijų yra suklastotas, Latvijos muitinė neturi patvirtinto muitinės spaudo „Nr. 014“.

Nurodo, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad nei procedūros vykdytojas pareiškėjas UAB „Arijus“, nei prekių vežėjas trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transfina“ nepateikė dokumentų, nurodytų Įgyvendinimo reglamento 366 straipsnyje, kurie patvirtintų, kad prekės, deklaruotos Bendrijos/bendrajai tranzito procedūrai, buvo pateiktos paskirties įstaigai arba fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

Paaiškina, kad Muitinės departamentas 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 1A-187 nusprendė pakeisti Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. l(LM18)-463 9 punktą ir išdėstyti jį taip: „9. UAB „Arijus” į apskaitą įtraukiama 619,00 Eur importo muito delspinigių, UAB „Arijus“ ir UAB „Transfina“ (solidariems skolininkams) į apskaitą įtraukiama 13 684,00 Eur PVM delspinigių“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje („InterRisk Viena Insurance Group“ AAS Lietuvos filialo teisių perėmėjas) atsiliepime į skundą nurodė, kad vadovaujantis draudimo liudijimu – bendrąja garantija Nr. D75 B1 0000108 yra nustatyta, kad draudimo liudijimo galiojimo metu nei Pareiškėjas, nei Atsakovas jokios pretenzijos draudimo bendrovei neteikė, todėl bendrovės įsipareigojimai yra pasibaigę, įvykis nėra draudiminis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transfina” atsiliepimo nepateikė.

Pareiškėja 2021 m. lapkričio 26 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad tyrimas dėl esą netinkamai užbaigtos tranzito procedūros buvo pradėtas 2016  m. Klaipėdos TM 2016 m. liepos 20 d. raštu Nr. (8.13)110-9221 įpareigojo Pareiškėją pateikti detalų paaiškinimą ir dokumentus, patvirtinančius, kad Bendrijos tranzito procedūros yra užbaigtos/užbaigtos tinkamai. Pirmą kartą Pareiškėjui mokestinė prievolė buvo įregistruota 2018 m. balandžio 19 d. Klaipėdos TM sprendimu Nr. l(LM18)-327, tačiau, Pareiškėjui jį apskundus Muitinės departamentui, 2018 m. rugsėjo 11 d. jis buvo panaikintas ir buvo pavedama Klaipėdos TM atlikti tyrimą iš naujo. Klaipėdos TM, atlikusi tyrimą, 2018 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo įregistravo prievoles Pareiškėjui, tačiau Pareiškėjui apskundus ir šį sprendimą, Muitinės departamentas 2019 m. sausio 22 d. sprendimu vėl panaikino Klaipėdos TM priimtą sprendimą ir vėl įpareigojo atlikti tyrimą iš naujo. Klaipėdos TM, atsižvelgdama į pastarąjį Muitinės departamento sprendimą, Pareiškėjo teisme skundžiamą sprendimą priėmė tik 2019 m. gegužės 24 d. Taigi Klaipėdos TM tik 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu apskaičiavo Pareiškėjui galutinę mokestinę nepriemoką ir apie ją pranešė, nes iki tol jos visi priimti sprendimai buvo panaikinti.

Pažymi, kad pranešimo dėl skolos terminas buvo sustabdytas tol, kol Muitinės departamentas nagrinėjo Pareiškėjo skundus. Tuo pačiu tai reiškia, kad, kai ginčą nagrinėjanti institucija išnagrinėja skundą, termino eiga tęsiasi toliau. Todėl laikytina, kad pranešimo apie skolą pateikimo terminas eina toliau, kai ginčą nagrinėjanti institucija panaikina priimtą teritorinės muitinės sprendimą, nes grįžtama į situaciją, kai jokio muitinės sprendimo dėl pranešimo apie skolą nėra. Aiškinimas, kad vieną kartą muitinei priėmus sprendimą dėl informavimo apie skolą, termino eiga nutraukiama, neatitiktų Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes joje numatytas sustabdymas netektų prasmės.

Pažymi, kad negana to, Klaipėdos TM skirtingai taikė tą pačią teisės normą Pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Transfina“, kuri tuo pačiu skundžiamu aktu pripažinta solidaria skolininke. Pastarosios atžvilgiu Klaipėdos TM, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 103 bei 104 straipsnių nuostatomis, nusprendė nepranešti apie 15 042 Eur dydžio importo muito mokestinę nepriemoką ir šios sumos neįtraukti į apskaitą, o Pareiškėjui įregistruota 15 042 Eur importo muito mokestinė nepriemoka bei apskaičiuota 1 504 Eur bauda. Teigia, jog nėra aišku, kaip esant vienam ir tam pačiam teisiniam reglamentavimui, Klaipėdos TM sprendime nenurodant jokių aiškių ir teisiškai pagrįstų motyvų, solidariai atsakingiems asmenims vieną ir tą pačią teisės normą Klaipėdos TM taikė visiškai skirtingai.

Aplinkybė, jog Klaipėdos TM ilgiau kaip trejus metus nesugebėjo tinkamai apskaičiuoti skolos ir apie ją pranešti Pareiškėjui, dėl ko net suėjo senaties terminas skolai įregistruoti, yra susijusi vien su pačios Klaipėdos TM veiksmais - tinkamai ir laiku neatliekant savo funkcijų. Departamentas net tris kartus taisė Muitinės priimtų sprendimų klaidas, trūkumus. Mano, jog ši faktinė aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad Klaipėdos TM visus tris nepalankius Pareiškėjui sprendimus priėmė skubotai, pakankamai ir tinkamai neįsigilinusi tiek į teisinius muitinės procedūros vykdymo aspektus, įskaitant procedūroje dalyvaujančių asmenų pareigas ir atsakomybes bei galimybę įtakoti procedūros užbaigimą ar neužbaigimą, tiek į faktines muitinės procedūros vykdymo aplinkybes. Galiausiai pažymi, kad Klaipėdos TM visais trimis atvejais ignoravo Pareiškėjo aiškiai išdėstytus argumentus, dėl jų nepasisakė. Tačiau ir Departamentas byloje esančių duomenų visiškai netyrė ir nevertino, dėl jų savo sprendime net nepasisakė, o vadovavosi vien Klaipėdos TM surinktais faktiniais duomenimis bei atliktu jų vertinimu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: 1) panaikino Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-463 3 punkto dalį dėl 4 976,00 Eur muito, 7 punkto dalį dėl 497,60 Eur muito baudos, 9 punkto dalį dėl 259,00 Eur muito delspinigių; 2) panaikino Muitinės departamento 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 1A-187, MGK 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. S-150(7-120/2019) dalis, kuriomis paliktos galioti šiuo sprendimu panaikintos Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-463 dalys. Likusią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 421,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Arijus“ ir atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus tenkino iš dalies - panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį dėl senaties termino taikymo pranešimui apie skolą muitinei ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį dėl senaties termino taikymo pranešimui apie skolą muitinei, perdavė šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taigi, bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teismas turi pareigą išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą dalyje dėl senaties termino taikymo pranešimui apie skolą muitinei.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grąžindamas bylą nurodė, jog nagrinėjant bylą iš naujo būtina išreikalauti duomenis iš ikiteisminių mokestinius ginčus nagrinėjančių institucijų apie pareiškėjo skundų pateikimo datas, išsiaiškinti, ar skundai buvo pateikti tiesiogiai institucijoms ar paštu, nustatyti terminus nuo skundo padavimo dienos iki skundų išnagrinėjimo pabaigos ir tokiu būdu eliminavus skundų nagrinėjimo terminą, kaip yra nustatyta BMK 221 straipsnio 3 dalyje, spręsti ar yra pasibaigęs pranešimo apie skolą muitinei pateikimo trejų metų terminas.

Paminėtina, jog LVAT 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundo dalį dėl pareiškėjo skolos muitinei ir mokestinės prievolės tinkamai ištyrė visus įrodymus ir pagrindė vertinimą savo išvadomis. LVAT nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, turėjo pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas yra atsakingas už skolą muitinei ir už mokestinę prievolę, kilusią iš tranzito procedūros vykdytojo veiklos, kadangi byloje yra įrodyta ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjas šiame ginče yra prekių tranzito procedūros vykdytojas ir privalėjo vykdyti nustatytas tranzito vykdymo nuostatas (Nutarties 40 punktas). Procedūros vykdytojo pareigos tinkamai užbaigti prekių muitinės procedūrą bei vykdyti mokestinę prievolę nešalina galimi kitų asmenų neteisėti veiksmai. Šioje dalyje, kiek tai susiję su skolos muitinei bei su tuo susijusios mokestinės prievolės apskaičiavimu, pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista (Nutarties 46, 47 punktai).

Pareiškėjas skunde prašė taikyti pranešimo apie skolą muitinei trejų metų senaties terminą.

Bendrijos muitinės kodekso (toliau – ir BMK) 221 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad įtraukus muito sumą į apskaitą, apie ją taikant atitinkamas procedūras turi būti pranešama skolininkui. Taip pat šio straipsnio 3 dalimi (skolos atsiradimo metu galiojusi konsoliduota teisės akto redakcija) nustatyta, kad pranešimas skolininkui nebegali būti pateikiamas pasibaigus trejų metų laikotarpiui nuo skolos muitinei atsiradimo dienos. Šis laikotarpis sustabdomas nuo 243 straipsnyje nustatyto skundo pateikimo dienos per visą laikotarpį, kol jis nagrinėjamas teisme.

BMK 243 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad teise pateikti skundą galima pasinaudoti: a) pradžioje pateikiant skundą muitinės įstaigai, valstybės narės paskirtai vykdyti atitinkamas funkcijas; b) po to vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiais teisės aktais pateikiant skundą nepriklausomai institucijai, kuri gali būti teisminė institucija arba jai lygiavertė specializuota institucija.

LVAT 2021 m. lapkričio 3 d. nutartyje pažymėjo, jog aptariamas senaties termino stabdymo BMK nuostatas keitusio 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2700/2000 (toliau – ir Reglamentas Nr. 2700/2000) dvyliktoje konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad aptariama taisyklė nustatyta siekiant užtikrinti, kad „Bendrijos finansiniai interesai ir apmokestinamo asmens teisės turėtų būti apsaugoti nuo [užsitęsusių teisinių procedūrų]“ (formuluotė patikslinta pagal teisės akto versijas kitomis kalbomis, nes lietuviška versija skiriasi (lietuviškoje versijoje vartojama formuluotė „<...> apsaugoti nuo nepagrįstai užsitęsusio teismo proceso“ ir vertimas į lietuvių kalbą yra akivaizdžiai klaidingas, nes Reglamente Nr. 2700/2000 nėra nuostatų, kurios skirtos saugoti asmenų interesus nuo „<...> nepagrįstai užsitęsusio teismo proceso“).

Būtent tikslo apsaugoti Bendrijos interesus nuo nepagrįstai užsitęsusių teisinių procedūrų kontekste akivaizdu, jog BMK 221 straipsnio 3 dalyje daroma nuoroda į 243 straipsnį visa apimtimi, t. y. ir į pastarojo straipsnio 2 dalyje numatytą skundo nagrinėjimą muitinės įstaigoje. Iš tiesų nesustabdžius aptariamo senaties termino skundo nagrinėjimo muitinės įstaigoje atveju, kiltų rizika Sąjungos finansiniams interesams atveju, kai šio skundo nagrinėjimas šioje muitinės įstaigoje užsitęstų ir tai sudarytų pagrindą taikyti senaties terminą. Be to, aptariamos rizikos Sąjungos interesams aspektu nėra jokio pagrindo skirtingai vertinti muitinės skolininko skundo nagrinėjimo BMK 243 straipsnio 2 dalies (a) ir (b) punktuose nurodytose institucijose. Minėtos teisės akto nuostatos loginė ir lingvistinė konstrukcija dėl senaties termino sustabdymo pradžios momento jį sieja su skundo padavimu, pateikiant nuorodą į visą BMK 243 straipsnį, tuo tarpu, teisės normos versijoje lietuvių kalba „teismas“ minimas, kai kalbama apie sustabdymo laikotarpį. Tokia logikos ir aiškumo aspektais ydinga teisės normos lietuvių kalba versijos formuluotė leidžia abejoti šios versijos (vertimo) teisingumu ir tikslumu, kadangi pagrindinių kalbų versijose tokios nuostatos nėra. Šios nuostatos versijose anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis jokia konkreti ginčą nagrinėjanti institucija, tame tarpe ir „teismas“ nėra nurodyta, o iš esmės nustatyta, kad terminas stabdomas, kol vyksta skundo nagrinėjimas (skundo nagrinėjimo procedūra).

Beje, LVAT 2021 m. lapkričio 21 d. nutartyje atkreipė dėmesį, jog esant neatitikimų tarp Sąjungos teksto įvairių kalbinių versijų, nagrinėjama nuostata turi būti aiškinama atsižvelgiant į bendrą teisinio reglamentavimo sistemos, kurios dalis ji yra, struktūrą ir tikslą (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Profisa, C-63/06, EU:C:2007:233, 14 p. ir jame nurodytą praktiką). Taigi, pagal BMK 221 straipsnio 3 dalį termino eiga stabdoma, kol vyksta skundo nagrinėjimo procedūra.

Pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 1 dalį importo skola muitinei atsiranda neteisėtai paimant iš muitinės priežiūros importo muitais apmokestinamas prekes. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje LVAT konstatavo, jog skolos atsiradimo data nustatyta teisingai ir dėl to ginčo nėra, – kai paskirties įstaiga suvedė į NCTS sistemą neteisingus duomenis apie tranzito procedūros užbaigimą, prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros. Taigi, šiuo atveju skolų atsiradimo datos: pagal TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 – 2015 m. spalio 4 d., TLD Nr. 15LTLU900014BFF9D6 – 2015 m. spalio 24 d. ir TLD Nr. 15LTLU900014G22EB2 – 2015 m. spalio 30 d.

Senaties termino skaičiavimui yra reikšminga skundų nagrinėjimo termino pradžia ir jų trukmė, kadangi šis terminas stabdo trejų metų senaties termino eigą. 

BMK 245 straipsniu nustatyta, kad apskundimo procedūros taikymo tvarką nustato valstybių narių nuostatos. Mokesčių administravimo įstatymo 147 straipsnyje nustatyta, kad mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (toliau – ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas.

Beje, bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, Klaipėdos TM 2021 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. (7.5)11D-12167 bei Muitinės departamentas 2021 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (4.14) 3B-6923 pateikė į bylą papildomus dokumentus, iš kurių matyti Pareiškėjos skundų pateikimo ikiteisminėms mokestinius ginčus nagrinėjančioms institucijoms datos bei duomenys apie tai, ar skundai buvo pateikti tiesiogiai institucijai ar paštu.

Byloje iš pateiktų duomenų nustatyta, kad tyrimas dėl netinkamai užbaigtos tranzito procedūros buvo pradėtas 2016 m. Klaipėdos TM 2016 m. liepos 20 d. raštu Nr. (8.13)110-9221 įpareigojo Pareiškėją pateikti detalų paaiškinimą ir dokumentus, patvirtinančius, kad Bendrijos tranzito procedūros yra užbaigtos tinkamai.

Mokestinė prievolė pareiškėjui pirmą kartą buvo įregistruota 2018 m. balandžio 19 d. Klaipėdos TM sprendimu Nr. l(LM18)-327. Pareiškėjui 2018 m. balandžio 19 d. Klaipėdos TM sprendimą Nr. l(LM18)-327 apskundus Muitinės departamentui, 2018 m. rugsėjo 11 d. jis buvo panaikintas ir buvo pavesta Klaipėdos TM atlikti tyrimą iš naujo.

Klaipėdos TM, atlikusi tyrimą, 2018 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo įregistravo prievoles Pareiškėjui, tačiau Pareiškėjui apskundus ir šį sprendimą, Muitinės departamentas 2019 m. sausio 22 d. sprendimu vėl panaikino Klaipėdos TM priimtą sprendimą ir vėl įpareigojo atlikti tyrimą iš naujo. Klaipėdos TM, atsižvelgdama į pastarąjį Muitinės departamento sprendimą, Pareiškėjo šioje byloje skundžiamą Sprendimą priėmė tik 2019 m. gegužės 24 d.

Nustatyta, jog 2018 m. gegužės 15 d. Klaipėdos TM gautas Pareiškėjos atstovo advokato J. J. skundas registruotu paštu su įteikimu dėl teritorinės muitinės 2018 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. l(LM18)-327. Skundas su visa tyrimo medžiaga 2018 m. gegužės 17 d. išsiųstas Muitinės departamentui raštu Nr. (8.1.)11D-6937.

2018 m. gruodžio 6 d. elektroniniu paštu gautas Pareiškėjo atstovo advokato J. J. skundas bei 2018 m. gruodžio 10 d. tas pats skundas registruotu paštu dėl teritorinės muitinės 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-745. Skundas su visa tyrimo medžiaga 2018 m. gruodžio 11  d. išsiųstas Muitinės departamentui raštu Nr. (8.1)11D-15855.

2019 m. birželio 18 d. pristatant asmeniškai gautas UAB „Transfira“ skundas dėl teritorinės muitinės 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-463. Skundas su visa tyrimo medžiaga 2019  m. birželio 20 d. išsiųstas Muitinės departamentui raštu Nr. (8.1)11D-8323.

2019 m. birželio 26 d. iš Muitinės departamento teritorinėje muitinėje gautas raštas Nr. (4.6)3B-5278, kuriame nurodyta, kad Muitinės departamente yra gautas UAB „Arijus“ skundas dėl teritorinės muitinės 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-463 ir prašoma pateikti skundžiamą sprendimą su visa susijusia medžiaga.

2019 m. birželio 27 d. teritorinė muitinė raštu Nr. (8.1)11D-8516 atsakė Muitinės departamentui, jog visi prašomi dokumentai dėl UAB „Arijus“ skundo, 2019 m. birželio 20 d. buvo pateikti raštu Nr. (8.1)11D-8323 kartu su UAB „Transfira“ skundu.

Taigi Klaipėdos TM tik 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu apskaičiavo Pareiškėjui galutinę mokestinę nepriemoką ir apie ją pranešė, nes iki tol jos visi priimti sprendimai buvo panaikinti. Todėl darytina išvada, jog Pareiškėjas pagrįstai teigia, kad pranešimo dėl skolos terminas buvo sustabdytas tol, kol Muitinės departamentas nagrinėjo Pareiškėjo skundus. Tuo pačiu tai reiškia, kad, kai ginčą nagrinėjanti institucija išnagrinėja skundą, termino eiga tęsiasi toliau. Todėl laikytina, kad pranešimo apie skolą pateikimo terminas eina toliau, kai ginčą nagrinėjanti institucija panaikina priimtą teritorinės muitinės sprendimą, nes grįžtama į situaciją, kai jokio muitinės sprendimo dėl pranešimo apie skolą nėra. Aiškinimas, kad vieną kartą muitinei priėmus sprendimą dėl informavimo apie skolą, termino eiga nutraukiama, neatitiktų Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes joje numatytas sustabdymas netektų prasmės.

Taigi, Muitinės departamentui priėmus 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, termino eiga tęsėsi toliau nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki Klaipėdos TM 2018 m. lapkričio 12 d. priėmė kitą sprendimą. Lygiai taip pat termino eiga tęsėsi nuo 2019 m. sausio 22 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. Klaipėdos TM 2018 m. balandžio 19 d. priėmus sprendimą iki termino pranešimui apie skolą, atsiradusią TLD Nr. 15LTLU900014B88C89 (kurios skolos atsiradimo data buvo 2015 m. spalio 4  d., o skolos pranešimo termino pabaiga 2018 m. spalio 4 d.), pabaigos buvo likę 5 mėnesiai ir 16 dienų. Įvertinus, kad terminas toliau tęsėsi nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. (2 mėnesius) ir nuo 2019 m. sausio 23 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. (4 mėnesius ir 1 d.), t. y. papildomai 6 mėn. ir 1 d., reikia laikyti, kad termino likutis (5 mėnesiai 16 dienų) jau buvo viršytas. Todėl darytina išvada, jog skolos, kuri atsirado 2015 m. spalio 4 d., atžvilgiu terminas pateikti pranešimą apie skolą 2019 m. gegužės 24 d. jau buvo praleistas.

Dėl skolų susidariusių 2015 m. spalio 24 d. ir 2015 m. spalio 30 d. situacija skirtinga, nes šių skolų atžvilgiu 2018 m. balandžio 19 d. iki termino pabaigos buvo likę atitinkamai 6 mėnesiai ir 5 d. bei 6 mėnesiais ir 11 d. Tai reiškia, kad jų atžvilgiu Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3  dalyje nustatytas terminas nebuvo pasibaigęs.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog 2015 m. spalio 4 d. susidariusios skolos atžvilgiu pranešimas apie skolą nebuvo galimas pagal Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalį. Be to, ESTT 2006 m. vasario 23 d. sprendime byloje Nr. C-201/04 yra pasisakęs, kad pasibaigus 221 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui skolos išieškojimas nebegalimas dėl senaties, o tai prilygsta pačios skolos senaties termino pasibaigimui, vadinasi, ir jos išnykimui. Todėl darytina išvada, kad skola muitinei negalėjo būti registruojama.

Be to, sutiktina su Pareiškėjos teiginiu, jog byloje sprendžiamas ginčas dėl konkretaus Muitinės priimto 2019 m. gegužės 24 d. priimto sprendimo, kurį Pareiškėjas prašo panaikinti, o ne dėl ankstesnių muitinės priimtų sprendimų, kurie buvo panaikinti ir nebeturi teisinės galios, jog į juos reikėtų atsižvelgti skaičiuojant pranešimo apie skolą senaties terminą.

Kaip matyti iš Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo aprašomosios dalies, minėtų TLD15LTLU900014B88C89 pagrindu buvo priskaičiuota 4 976,00 Eur muito suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šioje byloje taikytinas pranešimo apie skolą muitinei trejų metų senaties terminas ir panaikintina Klaipėdos TM 2019 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-463 dalis dėl šio muito ir su juo susijusių sumų, t. y. 3 punkto dalis dėl 4 976,00 Eur muito, 7 punkto dalis dėl 497,60 Eur muito baudos, 9 punkto dalis, pagal kurią į apskaitą įtraukti delspinigiai nuo TLD 15LTLU900014B88C89 pagrindu įregistruoto muito, kaip nurodyta minėto sprendimo priede, t. y. 259,00 Eur (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atitinkamai naikintos Muitinės Departamento ir Komisijos sprendimų dalys, kuriomis paliktos galioti minėtos Klaipėdos TM sprendimo Nr. 1(LM18)-463 nuostatos.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos reikalavimas tenkintas 10 procentų dalimi (iš skundžiamu aktu papildomai priskaičiuotų 56 257 Eur muitų, mokesčių ir delspinigių panaikinta 5732,6 Eur).

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Pareiškėja nurodo, kad ji patyrė 9 498,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro: 22,50 Eur žyminis mokestis, 16,77 Eur išlaidos vertimo paslaugoms ir 9 459,22 Eur išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš teismui pateikto išlaidų detalizavimo matyti, kad pareiškėja prašo priteisti už skundo rengimą Muitinės departamentui ir pareiškėjos atstovavimą Mokestinių ginčų komisijoje dėl Klaipėdos teritorinės muitinės atliekamo tyrimo, t. y. ikiteisminio tyrimo institucijose, taip pat už skundo parengimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei išlaidas, patirtas dėl ikiteisminio tyrimo Latvijos Respublikoje.

Nustatyta, kad pareiškėjai skundą rengė advokatas J. J. (2011 m. sausio 7 d. atstovavimo sutartis). Pareiškėją pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d. atstovavimo sutarties išrašą teisminiame nagrinėjime atstovavo advokato J. J. padėjėja J. J..

Pagal teismui pateiktą sąskaitą-faktūrą (serija JP Nr. 006547), sąskaitą-faktūrą (serija JP Nr. 006770), sąskaitą-faktūrą (serija JP Nr. 006874), sąskaitą-faktūrą (serija JP Nr. 007038) pareiškėjos atstovas, teikdamas teisines paslaugas, ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijose, sugaišo 30 val. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Atsižvelgiant į teiktas paslaugas nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 17 d., taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 970,3 Eur, todėl maksimali priteistina suma 1 261,39 Eur (13 val. x 970,3 x 0,1). Atsižvelgiant į teiktas paslaugas nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d., taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019  m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 261,39 Eur, todėl maksimali priteistina suma 1 135,25 Eur (9 val. x 1 261,39 x 0,1). Atsižvelgiant į teiktas paslaugas nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 30 d., nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 29 d. taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 289,00 Eur, todėl maksimali priteistina suma 1 031,20 Eur (8 val. x 1 289,0 x 0,1). Nagrinėjamu atveju dėl atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose pareiškėjui gali būti priteista 3 427,94 Eur patirtų išlaidų.

Pagal teismui pateiktą sąskaitą-faktūrą (serija JP Nr. 007125), pareiškėjos atstovas, teikdamas teisines paslaugas (skundo rengimas, nuomonės dėl teismo posėdžio pateikimas, naujausios teisminės praktikos analizė, prašymo dėl bylų sujungimo rengimas), sugaišo 10 val. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą maksimali priteistina suma apskaičiuojama taikant 2,5 koeficientą. Atsižvelgiant į skundo surašymo ir pateikimo teismui datą (2019 m. gruodžio 3–13 d.) nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m. antrojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 289,00 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo parengimą sudarytų 3 222,50 Eur (2,5 x 1 289,00 Eur). Pareiškėjos prašoma priteisti už skundo parengimą suma 682,09 Eur neviršija Rekomendacijų pagrindu nustatytos maksimalios sumos, yra pagrįsta įrodymais, todėl priteistina.

Taip pat Pareiškėja 2022 m. spalio 4 d. pateiktame prašyme nurodo, kad ji patyrė 399,30  Eur bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo, kurias sudaro išlaidos, skirtos advokato J. J. teisinei pagalbai apmokėti. Iš teismui pateikto išlaidų detalizavimo matyti, kad Pareiškėja prašo priteisti už pateiktus rašytinius paaiškinimus, nuomonę dėl teismo posėdžio organizavimo. Pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus – 2021 m. lapkričio 30 d. sąskaitą-faktūrą (serija JP Nr. 009481), 2022 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą-faktūrą (serija JP Nr.  010505) bei patvirtinimą apie lėšų sumokėjimą į kliento sąskaitą.

Atsižvelgus į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į pareiškėjos atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, darbo ir laiko sąnaudas, sudėtingumą ir apimtį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog pareiškėjai priteistina 821,23 (421,93 + 399,30) Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos UAB „Arijus“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tenkinti iš dalies – panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2019-05-24 sprendimo Nr. 1(LM18)-463 dalį: 3 punkto dalį dėl 4 976,00 Eur muito, 7 punkto dalį dėl 497,60 Eur muito baudos, 9 punkto dalį dėl 259,00 Eur muito delspinigių. Atitinkamai panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019-08-20 sprendimo Nr.  1A-187, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-11-25 sprendimo Dėl UAB „Arijus“ skundo Nr. S-150(7-120/2019) dalis, kuriomis paliktos galioti šiuo sprendimu panaikintos Klaipėdos TM 2019-05-24 sprendimo Nr. 1(LM18)-463 dalys.

Priteisti pareiškėjai UAB „Arijus“ iš atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 821,23 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt vieną eurą 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                Fausta Vitkienė