Administracinė byla Nr. eA-1570-502/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00024-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo C. E. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. E. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas C. E. E. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S163097 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas, Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Migracijos departamento Sprendimu buvo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
3. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento Sprendimu. Teigė, kad jis nurodė atsakovui realias aplinkybes ir pagrindė savo prieglobsčio prašymą, todėl atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog grįžus į kilmės valstybę jam gali kilti grėsmė dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), kuri yra pripažinta teroristine organizacija ir persekiojama vyriausybės atstovų, taip pat dėl to, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (teroristinės grupuotės (duomenys neskelbtini) atšaka) nariai persekioja (duomenys neskelbtini), kuriuo yra pareiškėjas, ir yra pagrobę jo tėvus. Pareiškėjas teigė, kad negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes jam kyla trejopa grėsmė: 1) jį nušaus kariuomenės kariai, kaip kitus du asmenis, su kuriais jis, kaip (duomenys neskelbtini) atstovas, vyko pas vyriausybės vadovą derėtis dėl (duomenys neskelbtini) padėties; 2) jį suras ir pagrobs jo tėvų grobikai; 3) jam kyla grėsmė iš vyriausybės, kaip (duomenys neskelbtini) nariui. Pareiškėjas nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), jo motina mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas iki jo gimimo (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas mano, kad jo tėvas (duomenys neskelbtini)), todėl jį augino (duomenys neskelbtini). Jo netikras tėvas (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) judėjimo patarėju, todėl pats prieglobsčio prašytojas nuo gimimo taip pat laikomas šio judėjimo nariu. Pareiškėjas negyveno kartu su tėvais, nes buvo atiduotas mokytis į (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, taip pat du metus mokėsi (duomenys neskelbtini) universitete, įgijo (duomenys neskelbtini), ketino tęsti mokslus. Pareiškėjo studijų metu tėvai dėl saugumo sumetimų nusprendė keisti gyvenamąją vietą ir pabėgti į saugesnę vietą (duomenys neskelbtini). Tačiau ten žmonės teroristinės organizacijos (duomenys neskelbtini) buvo persekiojami dėl (duomenys neskelbtini) išpažinimo ir, neilgai trukus, pareiškėjo tėvai buvo pagrobti. Baimindamasis dėl pavojaus savo gyvybei pareiškėjas paliko šalį. Pareiškėjas pateikė ir kitų savo veiklos, dėl kurios jam kilmės valstybėje kyla grėsmė, detalių. Pavyzdžiui, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) tris kartus dalyvavo organizuojamuose (duomenys neskelbtini) demonstracijose, mitinguose, protestuose, dažniausiai (duomenys neskelbtini). Tai toli nuo (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas vyko į (duomenys neskelbtini) arba ten, kur pasakydavo tėvas. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas su dar penkiais asmenimis vyko į (duomenys neskelbtini) pas vyriausybės vadovą deryboms, kur buvo atsisakyta išklausyti jų reikalavimus. Vėliau pareiškėjas sužinojo, kad du iš šių asmenų buvo nušauti.
5. Pareiškėjas mano, kad jo pasakojimas pagrindžia kilmės šalyje kylančią grėsmę jo gyvybei. Pažymėjo, kad atsakovas nebendradarbiavo su pareiškėju, jog pašalintų jo pasakojime nustatytus tariamus trūkumus, be to, aplinkybės, kurių nebuvo galima patvirtinti rašytiniais įrodymais, turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai. Pareiškėjo teigimu, paties atsakovo surinkti ir Sprendime pateikti duomenys pagrindžia pareiškėjui kilmės valstybėje kylančią grėsmę. Vien remiantis Migracijos departamento surinktais duomenimis matyti, kad pareiškėjui, kaip (duomenys neskelbtini) nariui, kilmės valstybėje kyla grėsmė, jog jis kilmės valstybėje gali būti persekiojimas ne tik dėl buvimo politinio judėjimo (duomenys neskelbtini) nariu, bet ir religiniu pagrindu, t. y. dėl (duomenys neskelbtini) išpažinimo. Pareiškėjo vertinimu, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti jam pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
6. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, nes jo pateikti duomenys pagrindžia skunde išdėstytus argumentus, taip pat pagrindžia realią ir individualią grėsmę jo sveikatai ir net gyvybei. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas beatodairiško smurto jo atžvilgiu grėsmę vertinimo pernelyg siaurai. Pareiškėjo įsitikinimu, tiek nurodytos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) narių ir (duomenys neskelbtini) persekiojimu, tiek kilmės šalyje paplitęs beatodairiškas smurtas civilių asmenų atžvilgiu, pagrindžia, kad kilmės šalyje jo sveikatai ir gyvybei gali grėsti ritmas pavojus.
7. Pareiškėjas teigė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas padarė nepagrįstą išvadą dėl prieglobsčio ar papildomos apsaugos jam nesuteikimo, ši Sprendimo dalis yra neteisėta ir naikintas. Taip pat naikintina ir Sprendimo dalis, kuria nustatytos išvestinės priemonės, susijusios su pareiškėjo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu jam atvykti į Lietuvą.
8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.
10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo istorija, kuria jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį (jis yra (duomenys neskelbtini) narys, kyla grėsmė iš (duomenys neskelbtini) grupuočių), nėra patvirtinta aktualiais ir objektyviais patikimais įrodymais. Pareiškėjo pasakojimas tiek apie dalyvavimą demonstracijose, tiek apie jo narystę (duomenys neskelbtini) organizacijoje bei jo persekiojimą yra bendro pobūdžio, nedetalus, kai kuriose detalėse yra neatitikimų. Pareiškėjo pasakojimas nėra suderinamas su kilmės valstybės informacija (pavyzdžiui, apie (duomenys neskelbtini) organizaciją, lyderį (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) narystę). Pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai nelaikomi patikimais įrodymais. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją apie tariamai kylančias grėsmes iš (duomenys neskelbtini) bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Atsižvelgęs į atlikto tyrimo metu surinktos informacijos visumą, atsakovas sprendė, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių realios rizikos pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų pabėgėlio statusui gauti.
11. Atsakovas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu buvo surinkta aktuali saugumo situaciją apibūdinanti kilmės valstybės informacija, apimanti laikotarpius iki 2022 m. rugsėjo mėnesio. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas sprendė, jog pareiškėjo gyvenamojoje vietoje nevyksta ginkluotas konfliktas, todėl nekyla rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei.
12. Atsakovas nurodė, kad ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Atsakovas pažymėjo, kad priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Šiuo atveju pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovo teigimu, nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėjas iš savo kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vėliau nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Pasak atsakovo, šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo C. E. E. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 22S163097 rezoliucinę dalį ir ją išdėstė taip: „Uždrausti C. E. E. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi C. E. E. 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; kitą skundą dalį teismas atmetė.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame paaiškino, kad gresia pavojus jo gyvybei dėl to, jog jo tėvas priklausė (duomenys neskelbtini) partijai. Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvai buvo pagrobti (duomenys neskelbtini) persekiojančios grupuotės, o jis pats buvo sumuštas, todėl, bijodamas dėl grėsmės savo gyvybei, turėjo išvykti iš kilmės šalies. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) be tėvų neturėjo žmonių, kas jam galėtų padėti, todėl jis pardavė savo daiktus ir išvyko į (duomenys neskelbtini), iš kurios atkeliavo į Lietuvą.
15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų apie jo priklausymą (duomenys neskelbtini) organizacijai, o Migracijos departamentas nenustatė, kad jam kyla grėsmė dėl priklausymo minėtai organizacijos, todėl pareiškėjo teiginį, jog jo tėvas priklausė šiai organizacijai, todėl automatiškai ir jis tampa šios organizacijos nariu, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas akcentavo, kad atsakovas taip pat nenustatė, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) organizuoja protestus ar demonstracijas, be to, pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) organizaciją neatitinka tikrovės, nes, pareiškėjo teigimu, organizacijos lyderis buvo sulaikytas, tačiau Migracijos departamentas nustatė, kad jis buvo paleistas iš sulaikymo.
16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. rugsėjo 2 d. apklausos metu paaiškino, jog iš anoniminio skambučio sužinojo, kad jo tėvai yra pagrobti, tai įvyko (duomenys neskelbtini). Anoniminio skambučio metu pareiškėjui buvo liepta išvykti iš šalies. 2022 m. balandžio 27 d. pateiktame prašyme dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjas nurodė skirtingas aplinkybes, kad jis buvo kartu su savo tėvais, kai jie buvo pagrobti, o pareiškėjas sumuštas. Teismas vertino, kad paties pareiškėjo pateikti duomenys yra prieštaringi ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas abstrakčiai teigė, jog jam kyla grėsmė dėl priklausymo organizacijai bei ją (grėsmę) sieja su tėvų pagrobimu, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas sutiko su Migracijos departamento nuomone, kad pareiškėjas pateikė bendro pobūdžio informaciją apie (duomenys neskelbtini) organizaciją, tačiau tuo atveju, jei jis būtų šios organizacijos narys, galėtų pateikti tai patvirtinančius duomenis apie savo ar savo tėvo narystę bei turėtų daugiau žinių apie šią organizaciją, nei viešai prieinama bendro pobūdžio informacija. Teismo nuomone, aplinkybių supainiojimas, ar tėvai buvo pagrobti pareiškėjui būnant kartu su jais, ar sulaukus anoniminio skambučio, vertintinas kaip viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl pateikto prašymo pagrįstumo. Nors pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo žinoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) organizacija yra uždrausta, o jos lyderis paleistas į laisvę, tačiau, teismo nuomone, tuo atveju, jei pareiškėjas būtų šios organizacijos narys, minėtos aplinkybės jam būtų žinomos. Teismas pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) organizacija buvo uždrausta dar tuo metu, kai pareiškėjas buvo kilmės valstybėje ir, anot jo, jis priklausė šiai organizacijai, todėl tokios aplinkybės, teismo įsitikinimu, jam turėjo būti žinomos.
17. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas Sprendime tinkamai ir proporcingai įvertino esamą situaciją dėl grėsmės, susijusios su galimu asmens priklausymu organizacijai. Nagrinėjamu atveju nenustatyti jokie duomenys, kurie patvirtintų pareiškėjo priklausymą (duomenys neskelbtini) organizacijai. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) organizacijai priklausantiems nariams kyla grėsmė. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kiltų tikėtino persekiojimo tikimybė, nes bendra situacija (duomenys neskelbtini) negali būti sietina išimtinai su pareiškėju. Nors Migracijos departamento pažymoje apie kilmės valstybę teigiama, kad teroristinės grupuotės (duomenys neskelbtini) taikiniais tampa (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grupuotė engia (duomenys neskelbtini), tačiau tai, teismo vertinimu, neturi tiesioginės įtakos pareiškėjui, nes nenustatyta, jog jis minėtų grupuočių buvo persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini).
18. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos, pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis nebuvo aktyviu politikos veikėju, jis nepriklausė (duomenys neskelbtini) organizacijai, nedalyvavo jos veikloje, jo paaiškinimų nuoseklumas apie įvykius neatitinka kilmės valstybės informacijos. Taigi, vertinant pareiškėjo paaiškinimus apie įvykius kilmės valstybėje kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, matyti, jog jie neatitinka tikrovės, negali būti laikytini patikimu įrodymu, patvirtinančiu prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą. Nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjo paaiškinimai neleido teismui identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, atitinkamai, nepagrindė rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Teisminio nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės nepagrindė pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, o tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, teismas sprendė, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
19. Teismas taip pat sprendė, kad tyrimo metu nenustatyta realios grėsmės prieglobsčio prašytojui grįžimo į kilmės valstybę atveju tikimybės. Atitinkamai, nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjo nurodytoje kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)e) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
20. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Migracijos departamentas beatodairiško smurto jo atžvilgiu grėsmę vertino pernelyg siaurai, nes vertino tik (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad iš byloje pateikto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro tyrimų skyriaus Tarnybinio pranešimo dėl (duomenys neskelbtini) piliečių identifikavimo matyti, jog pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas pasas. Teismas vertino, kad Migracijos departamentas pagrįstai analizavo situaciją (duomenys neskelbtini), nes pareiškėjas joje gimė ir gyveno iki išvykimo iš jos, todėl toks tyrimas nebuvo pernelyg siauras.
21. Teismas taip pat nenustatė pažeidimo dėl pareiškėjo teiginių, jog atsakovas su juo nebendradarbiavo. Šiuo aspektu teismas nurodė, jog Migracijos departamentas atliko išsamų situacijos vertinimą, vadovaudamasis tiek byloje pateiktais duomenimis, tiek viešai prieinamais duomenimis dėl situacijos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) organizacijos. Pareiškėjui nelegaliai kirtus Lietuvos Respublikos sieną, jam buvo atlikta apklausa ir priimtas sprendimas išsiųsti jį į kilmės valstybę, o po jo priėmimo pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kurio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtos jo nurodytos aplinkybės.
22. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl ginčijamo Sprendimo dalies išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą uždrausti pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką, motyvavo tuo, jog prieglobsčio prašytojas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, nes jis tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes, išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Teismas šiuo atveju negalėjo sutikti su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Atsižvelgdamas į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, teismas sprendė, kad šiuo atveju būtų proporcinga nustatyti pareiškėjui draudimo atvykti į Lietuvą 2 metų laikotarpį nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
23. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo dalis dėl įvesto į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat keistina, įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
24. Pareiškėjas C. E. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus: vaizdo įrašo nuotrauką, kuri, pasak pareiškėjo, parodo, jog (duomenys neskelbtini) jis tapo vieno iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) smurtinio išpuolio auka.
25. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nevykdė pareigos bendradarbiauti su pareiškėju, siekdamas pašalinti jo pasakojime tariamai esančius trūkumus, o su pareiškėjo pasakojimu susijusius duomenis, kurių nebuvo galimybės pagrįsti dokumentiniais įrodymais, turėjo vertinti pareiškėjo naudai. Teigia, kad teismas į tai savo sprendime nepagrįstai neatsižvelgė. Teismas sprendime, nurodydamas argumentą dėl pareiškėjo pasakojimo nedetalumo ir nenuoseklumo, tokio argumento nepagrindė jokiais motyvais, tik formaliai remdamasis pareiškėjo pasakojimo metu kilusiais neaiškumais, atmetė jo pasakojimą kaip nepatikimą.
26. Pareiškėjui neaišku, kokio pobūdžio dokumentus, įrodančius jo narystę (duomenys neskelbtini) organizacijoje ir jo tėvų pagrobimo faktą, jis turėjo pateikti. Pasak pareiškėjo, nei Migracijos departamentas, nei teismas net nebandė išsiaiškinti, ar tokio pobūdžio dokumentai (duomenys neskelbtini) nariams apskritai išduodami. Be to, net jei ir išduodami narystę pastarojoje organizacijoje patvirtinantys dokumentai, neracionalu tikėtis, kad pareiškėjas juos pasiims, traukdamasis iš savo valstybės dėl jo gyvybei kylančios grėsmės. Pareiškėjas pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pripažinta teroristine organizacija, todėl įrodymų dėl priklausymo jai turėjimas pareiškėjui būtų galėjęs sukelti papildomą grėsmę, išvykstant iš šios šalies.
27. Pareiškėjas pažymi, kad remiantis tiek jo nurodytomis aplinkybėmis, tiek paties Migracijos departamento konstatuotais faktais, matyti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje kyla grėsmė tiek iš valdžios institucijų, kaip uždraustos organizacijos (duomenys neskelbtini) nariui, tiek iš teroristinės organizacijos (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini) išpažįstančiam asmeniui. Pareiškėjas nurodo, kad dar (duomenys neskelbtini) jis tapo vieno iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) smurtinio išpuolio auka, ką patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas vaizdo įrašas, kuriame matomas pats pareiškėjas.
28. Pareiškėjo nuomone, jo pateiktas pasakojimas dėl persekiojimo grėsmės (duomenys neskelbtini) turėjo būti laikomas patikimu įrodymu ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės turėjo būti laikomos nustatytomis. Jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažintų, kad pareiškėjo patirtas persekiojimas nėra susijęs su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytomis konvencinėmis priežastimis, tada, pareiškėjo vertinimu, jis laikytinas susijusiu su papildomos apsaugos suteikimo pagrindais (Įstatymo 87 str. 1 d.), kurie taip pat nebuvo tinkamai įvertinti.
29. Pareiškėjo teigimu, teismo išvada dėl jo neatitikimo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų reikalavimams yra nepagrįsta, nes pareiškėjo pateikti duomenys pagrindžia realią ir individualią grėsmę jo sveikatai ir net gyvybei tuo atveju, jei jis būtų sugrąžintas į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas beatodairiško smurto jo atžvilgiu grėsmę vertinimo pernelyg siaurai, o teismas nepagrįstai pritarė atsakovo išvadoms. Be to, tiek atsakovo, tiek teismo prielaida, kad tuo atveju, jei pareiškėjas būtų grąžintas į (duomenys neskelbtini), jis gyventų būtent (duomenys neskelbtini), yra niekuo nepagrįsta.
30. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, vertindamas beatodairiško smurto pavojų (duomenys neskelbtini), rėmėsi tik vienu šaltiniu, nesulygindamas jame pateiktų duomenų su duomenimis, esančiais kituose informacijos šaltiniuose. Be to, šie duomenys apibūdina situaciją (duomenys neskelbtini), buvusią 2021 metais, ir nenurodo nieko apie tai, kokia situacija šiuo klausimu šalyje yra 2022 metų pabaigoje, t. y. Sprendimo priėmimo metu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, vertindamas platesnę situaciją visos šalies mastu, įvardijo daug ginkluotų konfliktų, dėl kurių neabejotinai kyla grėsmė niekuo dėtų civilių gyvybei, tačiau teismas dėl šių pareiškėjo skunde pateiktų argumentų nepasisakė.
31. Pareiškėjas teigia, kad, kadangi Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė suteikti jam pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą, tenkinant pareiškėjo apeliacinį skundą turi būti panaikintos sprendimų dalys dėl uždraudimo atvykti ir įspėjimo įvedimo terminų.
32. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
33. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus, jis (pasakojimas) vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu. Taip pat įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Atitinkamai, prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jam tariamai kilusios grėsmės realumo, o jo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.
34. Atsakovas tyrimo metu taip pat nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo atveju nebuvo surinkta aktuali ir tinkama kilmės valstybės informacija. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas surinko patikimą ir aktualią bei iš skirtingų šaltinių kilmės valstybės informaciją pagal pareiškėjo teiktą prieglobsčio prašymo kontekstą. Tyrimo metu buvo vertinama saugumo situacija (duomenys neskelbtini), o jokios naujesnės ir šią kilmės valstybės informaciją paneigiančios informacijos pareiškėjas nepateikė.
35. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvūs bei neatitinka tikrovės, nes, kaip matyti iš Migracijos departamento ir teismo sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymus, surinktą kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Pareiškėjo pasakojimas yra bendro pobūdžio, nenuoseklus, pateikti faktai abstraktūs, prieštaringi, paremti hipotetiniais pareiškėjo vertinimais.
36. Pasisakydami dėl pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos, atsakovas pažymi, kad jos pareiškėjas nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, be to, nėra galimybės nustatyti nuotraukos padarymo laiko ir aplinkybių. Kaip pareiškėjas nurodė apeliaciniame skunde, nuotrauka yra iš (duomenys neskelbtini) pagrobimo, kurį įvykdė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tačiau pats pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad šiame įvykyje dalyvavo tik keli žmonės: vairuotojas buvo nušautas, tėvai pagrobti, o jis pats sumuštas ir liko gulėti krūmuose. Atsižvelgiant į nuotraukoje vaizduojamus viduryje sėdinčius vyrus, akivaizdu, kad ji prieštarauja paties pareiškėjo pasakojimui.
37. Atsakovo nuomone, tiek jis, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant vertėjo į / iš anglų kalbą dalyvavimą teismo posėdyje.
39. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).
40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
V.
41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 22S163097 pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.
42. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Teismo nuomone, draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti proporcingas, dėl to, atsižvelgęs į Tvarkoje nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, skundą tenkino iš dalies, pakeitė ginčijamą Sprendimą ir sutrumpino draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iki 2 metų, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį – 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
43. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas ir teismas nepagrįstai darė išvadą, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Teigia, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nevykdė pareigos bendradarbiauti su pareiškėju, siekdamas pašalinti jo pasakojime tariamai esančius trūkumus, o teismas į tai nepagrįstai neatsižvelgė. Pareiškėjas pažymi, kad, atsižvelgiant tiek į jo nurodytas aplinkybes, tiek paties Migracijos departamento konstatuotus faktus, matyti, jog jam kilmės valstybėje kyla grėsmė tiek iš valdžios institucijų, kaip uždraustos organizacijos (duomenys neskelbtini) nariui, tiek iš teroristinės organizacijos (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini) išpažįstančiam asmeniui. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė nuotrauką iš vaizdo įrašo, kuri, pasak jo, patvirtina, jog jis (duomenys neskelbtini) tapo vieno iš (duomenys neskelbtini) smurtinio išpuolio auka. Pareiškėjas mano, kad jo pateiktas pasakojimas dėl persekiojimo grėsmės (duomenys neskelbtini) turėjo būti laikomas patikimu įrodymu ir jo nurodytos aplinkybės turėjo būti laikomos nustatytomis.
44. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas ir siekdama visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti bylą, nutaria pridėti prie bylos medžiagos pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus ir įvertinti juos byloje pateiktų įrodymų visumoje.
45. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
46. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
47. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
48. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
49. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
50. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).
51. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.
52. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.
53. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
54. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad grįžus į kilmės valstybę jam kyla grėsmė dėl jo priklausymo (duomenys neskelbtini) organizacijai, kuri pripažinta teroristine organizacija ir yra persekiojama vyriausybės atstovų, taip pat dėl to, kad (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai persekioja (duomenys neskelbtini), kuriuo yra pareiškėjas, ir kurie pagrobė jo tėvus. Pareiškėjas teigė, kad negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes jam kyla trejopa grėsmė: 1) jį nušaus (duomenys neskelbtini) kariuomenės kariai, kaip kitus du asmenis, su kuriais jis, kaip (duomenys neskelbtini) atstovas, vyko pas vyriausybės vadovą derėtis dėl (duomenys neskelbtini) narių padėties; 2) jam kyla grėsmė iš (duomenys neskelbtini) vyriausybės, kaip (duomenys neskelbtini) nariui; 3) jį suras ir pagrobs jo tėvų grobikai ((duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai). Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo prieglobsčio prašymą, apklausų metų paaiškino, kad jo motina (duomenys neskelbtini), o tėvas iki jo gimimo (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas mano, jog jo tėvas (duomenys neskelbtini)), todėl jį augino (duomenys neskelbtini). Jo netikras tėvas (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini)), buvo (duomenys neskelbtini) judėjimo patarėju, todėl, pasak pareiškėjo, ir jis nuo gimimo laikomas šio judėjimo nariu. Pareiškėjas, papasakodamas apie (duomenys neskelbtini) judėjimą ir jo paties vaidmenį organizacijoje, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) organizacija kovoja taikiais metodais, jos veikla šalyje nėra uždrausta, tačiau jos nariai slaptai renkasi į susirinkimus ir neatskleidžia savo tapatybės. Pareiškėjas teigė, kad neturėjo pareigų šioje organizacijoje, nespėjo jų gauti, nes teko išvykti iš šalies, tačiau tvirtino, jog jis (duomenys neskelbtini) tris kartus dalyvavo organizuojamuose (duomenys neskelbtini) demonstracijose, mitinguose, protestuose, dažniausiai (duomenys neskelbtini) mieste. Taip pat jis dalyvavo (duomenys neskelbtini) jaunimo susirinkimuose, kurie vykdavo slaptose vietose. Paskutinį kartą jis dalyvavo renginyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, kai atvyko kariškiai, ieškodami vieno iš (duomenys neskelbtini) narių. Be to, (duomenys neskelbtini) (tikslios datos pareiškėjas neprisimena) jie šešiese vyko į (duomenys neskelbtini) pas vyriausybės vadovą deryboms, tačiau derybos neįvyko, vėliau pareiškėjas sužinojo, kad du asmenys buvo nušauti, o kariškiai ieško likusių kitų į derybas atvykusių (duomenys neskelbtini) organizacijos narių. Pareiškėjas nurodė, kad minėti protestai vyko tuo periodo, kai jis mokėsi universitete. Paaiškino, jog jis nuolat negyveno kartu su tėvais, nes buvo atiduotas mokytis į (duomenys neskelbtini) miestą pas (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas grįždavo pas tėvus, kai būdavo jiems reikalingas. Vieną kartą jam paskambino tėvas, pranešdamas, kad prieglobsčio prašytojas turėtų grįžti namo, nes jiems dėl vyriausybės vykdomo (duomenys neskelbtini) judėjimo narių persekiojimo reikia keisti gyvenamąją vietą. Pareiškėjas su tėvais išvyko į šalies šiaurę, į (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno 3 mėnesius (nuo (duomenys neskelbtini) (tiksliai pareiškėjas neprisimena), tačiau šią teritoriją kontroliuoja (duomenys neskelbtini) grupuotė, kuri engia (duomenys neskelbtini), vykdo grobimus, dėl to gyventi buvo nesaugu. Tėvo draugas patarė jiems persikelti į kitą vietovę (kur tiksliai, prieglobsčio prašytojas nežinojo, apie tai žinojo tik jo tėvas). Vykstant (duomenys neskelbtini) keliu jų mašiną sustabdė ginkluoti, apsirengę kaip (duomenys neskelbtini) bei kalbantys (duomenys neskelbtini) būdingu akcentu vyrai su kaukėmis, kurie nušovė vairuotoją, o juos (pareiškėją ir jo tėvus) sumušė. Po to užpuolikai pasakė „tai jis“ (pareiškėjas mano, kad tai buvo pasakyta apie jo tėvą) ir pagrobė pareiškėjo tėvus, o patį pareiškėją sumuštą paliko gulėti krūmuose. Pareiškėją priglaudė pro šalį einantis (duomenys neskelbtini), kuris jį pagydė ir įspėjo, jog (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai jo grįš, jo ieškos, todėl jam geriau išvykti iš šalies. Prieglobsčio prašytojas pardavė už (duomenys neskelbtini) priklausančią šeimai nuosavybę (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) draugas padėjo jam sutvarkyti dokumentus bei 2021 m. pradžioje išvykti į (duomenys neskelbtini), iš kurios pareiškėjas 2021 metų liepos 27 d. atvyko į Lietuvos Respubliką.
55. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persekiojimo baimę dėl vienos ar kelių tarpusavyje susijusių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą išanalizuoti atvejį taip, kad iki smulkmenų būtų nustatytos baimės priežastys. Šios nuostatos yra grindžiamos Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pagal kurį prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taigi, visų pirma, pareiškėjas turi pareigą pateikti išsamius paaiškinimus ir argumentus, leidžiančius daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti prieglobstį.
56. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, išsamiai išanalizavo (duomenys neskelbtini) politinę situaciją, įvertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją, apimančią ne tik bylai aktualų 2018–2022 metų laikotarpį, tačiau ir ankstesnius 2014–2017 metų laikotarpius, ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Iš Migracijos departamento vykdytos apklausos transkripcijos matyti, kad atsakovas stengėsi išsamiai išnagrinėti pareiškėjo nurodytų argumentų pagrįstumą. Pareiškėjui buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, pokalbio metu po kelis kartus pakartoti klausimai, užduoti patikslinantys klausimai, taip sudarant jam galimybę tinkamai pagrįsti jo nurodytą prašymo suteikti prieglobstį pagrindą. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, kad Migracijos departamentas nevykdė pareigos su juo bendradarbiauti, nesiekė pašalinti pareiškėjo pasakojimo trūkumų.
57. Vertindama pareiškėjo pateiktą informaciją apie aplinkybes, susijusias su jo dalyvavimu (duomenys neskelbtini) organizacijos veikloje, kurios paskatino jį išvykti iš kilmės šalies, teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas tyrimo metu nerado duomenų, jog pareiškėjas ir jo tėvas buvo (duomenys neskelbtini) organizacijos nariai, taip pat nerado informacijos, kad jeigu, pasak pareiškėjo, jo tėvas buvo (duomenys neskelbtini) organizacijos narys, tai ir jis automatiškai tampa (duomenys neskelbtini) organizacijos nariu. Migracijos departamentas iš (duomenys neskelbtini) vyriausybės oficialios internetinės svetainės duomenų ((duomenys neskelbtini)) nustatė, kad „visi (duomenys neskelbtini) nariai turi būti užregistruoti (duomenys neskelbtini) vietinių gyventojų vidinėje nacionalinėje duomenų bazėje, po to jiems išduodamas standartizuotas (duomenys neskelbtini) nacionalinės tapatybės sertifikatas. Taip pat jie raginami pateikti paraišką dėl (duomenys neskelbtini) tapatybės kortelių. (duomenys neskelbtini) turi būti užsiregistravę vietinėje nacionalinėje duomenų bazėje, tai būtina asmens tapatybės kortelės sąlyga. Šis nešiojamas dokumentas yra kaip (duomenys neskelbtini) vietinio gyventojo tapatybės įrodymas. (duomenys neskelbtini) mėnesio nario mokesčio nėra, tačiau šios organizacijos nariai raginami prisidėti prie finansinės paramos (vienkartinės arba periodinės). (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą iš paramos ir aukų“. Pareiškėjas pokalbio metu paaiškino, kad jis neturi dokumentų, patvirtinančių narystę (duomenys neskelbtini) organizacijoje, jis nebuvo organizacijos lyderis ar aktyvus valdžios kritikas, neturėjo šioje organizacijoje pareigų, nespėjo jų gauti, nes dėl saugumo sumetimų turėjo išvykti iš šalies. Pareiškėjas, pokalbio metu pasakodamas apie savo veiklą (duomenys neskelbtini) organizacijoje, kaip pavyzdžius pateikė (duomenys neskelbtini) metais vykusius mitingus, taip pat įvykį, kai jis vyko pas (duomenys neskelbtini) vyriausybės vadovą deryboms, tačiau derybos neįvyko, o į derybas vykę asmenys yra persekiojami / žudomi.
58. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo veiklą (duomenys neskelbtini) organizacijoje, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateikto pasakojimo realumo. Nėra logiška pareiškėjo pasakojimo dalis, kad jis, tvirtindamas, jog (duomenys neskelbtini) organizacijoje jokių pareigų neturėjo, vyko su dar penkiais asmenimis pas (duomenys neskelbtini) vyriausybės vadovą deryboms dėl (duomenys neskelbtini) žmonių gerovės. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie (duomenys neskelbtini) metais vykusius mitingus prieštarauja atsakovo surinktai kilmės šalies informacijai, pagal kurią nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paskelbimo teroristine organizacija nebuvo rasta duomenų apie vykdytas demonstracijas ar protestus. Atvirkščiai, (duomenys neskelbtini) laikotarpiu (duomenys neskelbtini) ėmėsi „tylos taktikos“. (duomenys neskelbtini) ataskaitoje buvo pranešta, kad „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo žinios apie (duomenys neskelbtini) organizaciją yra bendro pobūdžio, neišeinančios už informacijos, žinomos plačiai visuomenei, ribų. Pareiškėjas negalėjo tiksliai atsakyti į klausimus apie (duomenys neskelbtini) susikūrimą, jos struktūrą, tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) organizacijos veikla nėra uždrausta, teigė, jog (duomenys neskelbtini) susirinkimuose jis nedalyvaudavo, tačiau dalyvaudavo bendruomenės ir jaunimo susirinkimuose, protestuose. Įvertinusi pareiškėjo pasakojimą apie tariamą jo narystę (duomenys neskelbtini) organizacijoje, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjo pasakojimas apie jo veiklą (duomenys neskelbtini) organizacijoje vertintinas kritiškai ir nelaikytinas patikimu įrodymų, pagrindžiančiu jo nurodytų faktų tikrumą. Akcentuotina, kad Migracijos departamentas tyrimo metu nerado informacijos, jog (duomenys neskelbtini) vyriausybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) organizacijos narius. Pagal Migracijos departamento surinktą informaciją, politinė situacija (duomenys neskelbtini) po pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies yra pasikeitusi į gerąją pusę, nes (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu panaikinti (duomenys neskelbtini) organizacijos lyderiui 15 kaltinimų terorizmu ir jis buvo paleistas iš sulaikymo. (duomenys neskelbtini) politikos analitikas (duomenys neskelbtini) dėl šio įvykio sakė, kad <...> „(duomenys neskelbtini)“.
59. Pareiškėjas jam kylančią grėsmę kilmės šalyje taip pat grindė argumentais, kad jį suras ir pagrobs (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai, kurie persekioja (duomenys neskelbtini) ir kurie pagrobė jo tėvus. Dėl šios pareiškėjo prieglobsčio prašymo dalies teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apklausų metu pateikė prieštaringą pasakojimą apie galimą jo tėvų pagrobimą. Netrukus po pareiškėjo sulaikymo jam nelegaliai kirtus Lietuvos Respublikos sieną, jis 2021 m. rugsėjo 2 d. apklausos metu nurodė, kad buvo sulaukęs anoniminio skambučio, kuriuo metu jam buvo pranešta apie jo tėvų pagrobimą (duomenys neskelbtini), o pačiam pareiškėjui buvo patarta išvykti iš šalies, nes „jie ateis ir jo“. Kitų apklausų metu pareiškėjas pakeitė savo pasakojimą, nurodydamas, kad tėvų pagrobimo metu jis buvo su jais kartu, vykstant iš (duomenys neskelbtini) miesto į saugesnę vietovę, ir taip pat nukentėjo (buvo sumuštas). Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktų paaiškinimų prieštaringumą ir nenuoseklumą, sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo pasakojimas apie tėvų pagrobimą vertintinas kritiškai ir nelaikytinas patikimu įrodymu.
60. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad prieglobsčio procedūra pagal savo pobūdį yra perspektyvinis rizikos vertinimas, t. y. pagrindinis vertinimo objektas yra grėsmė asmeniui nukentėti ateityje, o ne praeityje patirtas persekiojimas. Pagal Migracijos departamento surinktą aktualią kilmės šalies informaciją, pastaruoju metu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teroristiniai išpuoliai ženkliai sumažėjo, (duomenys neskelbtini) karinės ir saugumo pajėgos imasi aktyvių veiksmų kovoje su terorizmu. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ginkluotųjų pajėgų brigados generolas (duomenys neskelbtini) paskelbė apie 6000 (duomenys neskelbtini) sukilėlių pasidavimą. (duomenys neskelbtini) pradžioje per karinių oro pajėgų oro antskrydžius, kuriais buvo siekiama palaužti teroristų likučių valią kovoti ir atimti jiems judėjimo laisvę, buvo bombarduota (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini) ežero. Karinės žvalgybos šaltiniai atskleidė, kad smūgių metu buvo neutralizuotas (duomenys neskelbtini) valdovas (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 15 d. dienraštis „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kilmės šalies informaciją, kuria remiantis (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) grupuotės vykdė žmonių grobimus ir nužudymus, taip pat įvertinusi pasikeitusią šalies saugumo situaciją, pažymi, jog net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo tėvai tikrai nukentėjo nuo (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) grupuočių, pačiam pareiškėjui dėl to, jog jo tėvai buvo pagrobti, individuali grėsmė nekyla. Pareiškėjo teiginiai, kad, jeigu jis grįš į kilmės šalį, jį suras ir pagrobs jo tėvų grobikai, yra niekuo nepagrįsti ir neatitinka aktualios Migracijos departamento surinktos kilmės šalies informacijos. Įvertinus pareiškėjo pateiktą pasakojimą apie kylančias grėsmes iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) grupuočių bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.
61. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai taip pat nepagrindžia prielaidos, jog, esant pasikeitusiai saugumo situacijai jo kilmės šalyje, (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) grupuočių nariai turi motyvą ir tikslą persekioti pareiškėją. Pareiškėjo pateikti įrodymai (pareiškėjo teigimu, jo tėvų nuotraukos, vaizdo įrašai ir nuorodos į viešai pateiktą informaciją) patvirtina tik bendrą 2016–2018 m. situaciją (duomenys neskelbtini), tačiau iš pateiktos vaizdo medžiagos nėra galimybės identifikuoti pareiškėją, taip pat 2022 m. liepos 19 d. MSF medicinos pažyma nepatvirtina, jog ant pareiškėjo kūno esantys randai atsirado prieglobsčio prašytojo tėvų pagrobimo metu, kai jį sumušė. Vertinant pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktą nuotrauką iš vaizdo įrašo, pažymėtina, kad iš jos nėra galimybės identifikuoti pareiškėją, taip pat nustatyti nuotraukos padarymo laiko ir aplinkybių. Be to, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovas, aplinkybės, kurias, pasak pareiškėjo, patvirtina minėta nuotrauka ((duomenys neskelbtini) jo tėvų pagrobimą, kurį įvykdė (duomenys neskelbtini), prieštarauja paties pareiškėjo paaiškinimams apie tariamai įvykusį jo tėvų pagrobimą.
62. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą pasakojimą nėra pagrindo daryti išvadą, jog jo nurodytos priežastys prilygsta „persekiojimui“, o individuali situacija atitinka „visiškai pagrįstos baimės“ kriterijų. Prieglobsčio prašytojo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra susijusios su bendra saugumo padėtimi jo kilmės šalyje, tačiau jos savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Be to, bendra saugumo padėtis per se (savaime) nesąlygoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento atlikto pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties jo kilmės valstybėje tyrimo išsamumu ir visapusiškumu, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo auka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
63. Pareiškėjas argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, (duomenys neskelbtini), vietoje, iš kurios yra kilęs prieglobsčio prašytojas, nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
64. Pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, kad atsakovas beatodairiško smurto pareiškėjo atžvilgiu grėsmę vertinimo pernelyg siaurai, teisėjų kolegija pažymi, kad iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas įvertino ne tik saugumo padėtį vietovėje, kurioje pareiškėjas gyveno prieš išvykdamas iš kilmės šalies ((duomenys neskelbtini)), tačiau apžvelgė ir bendrą saugumo padėtį visoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje, padarydamas išvadą, jog (duomenys neskelbtini) nėra valstijų, kuriose beatodairiškas smurtas pasiekia tokį aukštą lygį, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Taigi, priešingai nei teigė pareiškėjas, atsakovo atlikta beatodairiško smurto grėsmės analizė nėra per siaura.
65. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį jo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, taip pat vertino atsakovo nustatytas aplinkybes, pareiškėjo apklausos metu duotus paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, atsakovo surinktą informaciją apie kilmės šalį. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.
66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.
67. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
68. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
69. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo C. E. E. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė