Administracinė byla  Nr. eI-2147-243/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00917-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1, 3.21

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjo V. V. atstovui  advokatui Eligijui Vinckui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, atstovei Jūratei Galginienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės dėl 1151,92 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė :

          pareiškėjas V. V. skunde nurodo, jog Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiasis inspektorius V. Z. 2016-03-09 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. MD-LM00P-53704753-16 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 16311 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, jog pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gabeno krovinį su savimi neturėdamas jo įsigijimą ar gabenimą liudijančio dokumento. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-04-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-521-799/2016 administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, jog teismas konstatavo, kad krovinys buvo gabenamas turint PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. ji buvo nufotografuota mobiliajame įrenginyje - telefone. Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso metu naudojosi teisine advokato pagalba ir patyrė 1151,92 EUR dydžio turtinę žalą, nes sumokėjo už teisines paslaugas. Prašo priteisti 1151,92 Eur turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, nurodyti nuostoliai tiesiogiai sietini su muitinės pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes 2016-03-09 surašius nepagrįstą administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. MD-LM00P-53704753-16, kilo būtinybė ginti pažeistas teises teisme ir naudotis teisine advokato pagalba. Nurodo, kad Tauragės rajono apylinkės teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, yra pagrindas konstatuoti, kad pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesilaikė ATPK 260 straipsnyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų (teisingai nurodyti pažeidimo esmę), veikė aplaidžiai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nerinko įrodymų, nesiaiškino situacijos, ignoravo jo paaiškinimus. Pažymi, kad 2016-03-09 administracinio teisės pažeidimo protokolas ydingas vien tuo, kad jame nepagrįstai suformuluotas kaltinimas gabenus krovinį neturint jo įsigijimą ar gabenimą liudijančio dokumento, nes teismas konstatavo priešingai. Teigia, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje surinkti įrodymai patvirtina, kad muitinės pareigūnas surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą tyčia nekreipė dėmesio į jam pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).  Teigia, jog yra visos CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

Pareiškėjo atstovas prašo skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu. Akcentuoja, jog neteisėti pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ignoruoti pareiškėjo paaiškinimai, nevertinta teikiama informacija. Atstovo teigimu, jeigu tai būtų padaryta, administracinio teisės pažeidimo teisena nebūtų pradėta. Nurodo, jog pareigūnai nepagrįstai nevertino jiems teikiamo PVM sąskaitos-faktūros elektroninio varianto.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos teritorinės muitinės, atsiliepimu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pripažįsta pareiškėjo išdėstytas faktines aplinkybes, tačiau atsikirtimą grindžia argumentais, jog nėra visų būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį. Atsakovė nesutinka su muitinės pareigūnų veiksmų vertinimu kaip neteisėtų ir nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nereiškia pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Nurodo, jog pareigūnai vykdydami jiems pavestas funkcijas turi teisę stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes ir su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Nurodo, jog spręsti, ar yra ATPK 16311 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtis, suteikta muitinės pareigūnui, atliekančiam gabenamų prekių muitinį tikrinimą. Visais atvejais prekės turi būti deklaruojamos taip, kad būtų galima jas identifikuoti, o šiuo atveju muitinės pareigūnas nusprendė, kad telefone turimas dokumentas nėra tinkamas dokumentas pripažinti, kad prekės gabenamos teisėtai. Teigia, jog pareigūnas vadovavosi nusistovėjusia praktika, kad prekių gabenimo ir jų įsigijimo dokumentai turi būti rašytiniai ir atitikti tokio dokumento turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nes pareigūnai neturi galimybės tinkamai nustatyti elektroninės PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumo, turinio vientisumo ir įskaitomumo, patikrinti, ar gabenamos PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos prekės. Pažymi, jog prekes gabenantis asmuo pripažino, kad neatsispausdino sąskaitos faktūros taupydamas popierių, todėl tai apsunkino situacijos tinkamą išsprendimą ir parodė jo nerūpestingą požiūrį į prekių gabenimo teisėtumą.  Teigia, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, atstovė prašo skundą nepatenkinti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Atsakovės  atstovės teigimu, nėra apibrėžta, kokioje laikmenoje turi būti pateikiamas elektroninis dokumentas, kad būtų pripažintas tinkamu.  Atstovė  nesutinka, kad telefonas yra tinkamas įrenginys.

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui V. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.).

Iš pareiškėjo skundo ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmų neteisėtumą, netinkamą jo veikos kvalifikavimą iš esmės sieja su aplinkybių neišsiaiškinimu, t. y. neįvertinimu, ar buvo pagrindas pradėti administracinio teisės pažeidimą teiseną. Nustatyta, jog Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiasis inspektorius 2016-03-09 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. MD-LM00P-53704753-16, kuriame nurodė, jog pareiškėjo V. V. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 16311 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, nes jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gabeno krovinį su savimi neturėdamas jo įsigijimą ar gabenimą liudijančio dokumento ir pažeidė Kelių transporto kodekso 38 straipsnio reikalavimus. Tauragės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2016-04-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-521-799/2016 administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Šiuo aspektu reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjo atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla įsiteisėjusiu Tauragės rajono  apylinkės teismo nutarimu buvo nutraukta, nenustačius pareiškėjo veiksmuose ATPK 16311 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (nenustačius Kelių transporto kodekso 38 straipsnio pažeidimo fakto). Tačiau tai savaime tai negali būti pagrindas pripažinti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą neteisėtu veiksmu CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu. Tam, kad toks veiksmas būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, būtina atlikti faktinių aptariamo protokolo surašymo aplinkybių įvertinimą tikslu nustatyti, ar protokole buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju numatyto ATPK 16311 straipsnio 2 dalyje) sudėtį atskleidžiantys elementai (ATPK 9 straipsnis); ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą ir leidžia daryti išvadą, kad protokolą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų protokole nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis (kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai) ir ATPK 257 straipsnis (kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012, 2016-05-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1143-143/2016, kt.). Administracinio teisės pažeidimo protokolas – tai ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo bei suformuluojamas kaltinimas traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui bei kuriuo vadovaujantis imamasi tolimesnių procesinių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-22 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-979/06, 2015-11-12 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3391-438/2015 ir kt.), todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, kokie veiksmai, nepriklausomai nuo to, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, buvo priešingi teisės aktų reikalavimams ar bendrosioms pareigoms (2015-12-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-756/2015).

ATPK 16311 straipsnio 2 dalis, kurioje numatytas administracinis teisės pažeidimas buvo inkriminuojamas pareiškėjui, numato administracinę atsakomybę už prekių (krovinio), kurių vertė yra nuo penkiolikos iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 210 straipsnyje numatytų požymių. Nurodyto straipsnio taikymas sietinas su prekių (krovinio) gabenimu neturint jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Kelių transporto kodekso 38 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, jog pareiškėjas, gabendamas krovinį, neturėjo tokio dokumento popierinio varianto, tačiau turėjo elektroninę šio dokumento (PVM sąskaitos-faktūros) versiją mobiliajame telefone, t.y. skanuotą minėtą PVM sąskaitą-faktūrą, elektroniniu paštu siųstą krovinio gavėjams. Tai pareiškėjas nurodė ir žodžiu muitinės pareigūnams, atlikusiems tikrinimą, ir 2016-03-09 rašytame paaiškinime Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkui (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.8-521-799/2016 b.l. 4). Iš bylos duomenų matyti, jog pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, šios aplinkybės nesiaiškino ir į pareiškėjo siekimą paaiškinti situaciją nereagavo. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.8-521-799/2016 teismo posėdžio protokolo matyti, jog Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus vyriausiasis inspektorius V. Z., surašęs protokolą, pripažino, jog nežiūrėjo į asmens rodomą elektroninę dokumento (PVM sąskaitos-faktūros) versiją ir nesiaiškino šios aplinkybės, o kategoriškai reikalavo popierinės dokumento versijos. Pareigūnas ir Tauragės rajono apylinkės teismo posėdyje dalyvavęs institucijos atstovas taip pat nurodė, jog jei pareiškėjas būtų pateikęs to paties dokumento, kurio elektroninę versiją turėjo elektroniniame pašte, popierinę versiją, būtų laikoma, jog prekės gabenamos turint tinkamus dokumentus (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.8-521-799/2016 b.l. 41-45). Nurodytos aplinkybės buvo įvertintos Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-521-799/2016. Teismas konstatavo, jog ginčas kilo ne dėl dokumento neturėjimo iš viso, bet dėl jo pateikimo elektroniniu formatu tinkamumo. Tauragės rajono apylinkės teismas konstatavo, jog nei Kelių transporto kodekso 38 straipsnyje, nei ATPK 16311 straipsnyje nėra įtvirtinti reikalavimai dokumento formai, o Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatyta, jog sąskaita faktūra laikomas ne tik rašytinės formos, bet ir elektroninis dokumentas, todėl nelogiška ir neteisinga laikyti, kad V. V. gabendamas krovinį su savimi neturėjo dokumento. Tauragės rajono apylinkės teismas konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įstatymuose nustatytos formos PVM sąskaitą-faktūrą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas neturi pagrindo kitaip vertinti įsiteisėjusiu teismo nutarimu nustatytas faktines aplinkybes. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis, įstatymo redakcija galiojusi iki 2016.07.01). Atsakovės atstovės abejonės dėl pirmos instancijos įsiteisėjusio teismo sprendimo pakankamumo vertinant pareigūno veiksmų teisėtumą pripažintinos nepagrįstomis, pakartotinai atsiliepime dėstomi argumentai dėl dokumento formos tinkamumo, paties dokumento tikrumo, pareiškėjo kaltės ir pan. paneigti įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Atsakovės argumentai iš esmės susiję su Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-14 nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.8-521-799/2016 teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau, minėta, teismo nutarimas yra įsiteisėjęs ir jo teisėtumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos vertinimo objektas. Nors Tauragės rajono apylinkės teismas tiesiogiai nekonstatavo pareigūnų veiksmų neteisėtumo, tačiau teismo vertinimu, muitinės pareigūnų veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio požiūriu nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas paskubomis, neištyrus visų įvykio aplinkybių ir neatskleidus administracinio teisės pažeidimo esmės, ignoruojant pareiškėjo teikiamą elektroninę dokumento versiją ir nesudarius jam galimybės teikti paaiškinimus, atspausdinti elektroninį dokumentą ar pan., atsižvelgiant į aplinkybę, jog patys pareigūnai patvirtino, kad popierinė pareiškėjo turėto elektroninio dokumento versija būtų tinkama ir pakankama pagrįsti krovinio gabenimo teisėtumą. Nekvestionuojamos Muitinės įstatyme įtvirtintos muitinės pareigūnų teisės stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, gabenamas prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančius asmenis, sulaikyti asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir jas gabenančias transporto priemones, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tačiau šiuos veiksmus muitinės pareigūnai privalo atlikti laikydamiesi teisės aktuose nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju vertinant faktines administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybes, darytina išvada, jog protokolą surašęs pareigūnas neatliko ir nesiekė atlikti visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus protokole nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimo ir nesilaikė ATPK 248 straipsnio bei 257 straipsnio reikalavimų, galimai demonstravo savo įgaliojimus, siekė skubotai nubausti asmenį ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kaltės. Atsakovės atstovės teiginiai, jog nepateikus rašytinio dokumento muitinės pareigūnams apsunkinamas prekių ir dokumentų tikrinimas ir pan., nekeičia teisinio situacijos vertinimo, nes ATPK 16311 straipsnio 2 dalies sudėties objektyviąją pusę sudaro dokumentų neturėjimas, bet ne jų formos tinkamumo ar patikrinimo galimybės klausimai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas nepatenka į viešojo administravimo sritį (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A4– 689/2003), tačiau tai nereiškia, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublik?s Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011 ir kt. ).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nurodytoje teisės normoje taip pat įtvirtinta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip patirtą turtinę žalą nurodo 1151,92 Eur išlaidas, kurias jis patyrė naudodamasis advokato teisine pagalba nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Tauragės rajono apylinkės teisme. Nurodytos turėtos pareiškėjo išlaidos yra konkrečiai apibrėžtas, apčiuopiamas turto netekimas ir tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio požiūriu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010, 2014-05-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-151/2014). CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pareiškėjas su advokatu Eligijumi Vinckumi sudarė 2016-03-21 teisinių paslaugų sutartį dėl pareiškėjo atstovavimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Pagal advokato išrašytą 2016-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą ADV Nr. 24802 UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatui 2016-04-27 sumokėjo 1151,92 Eur. V. V. 2016-05-06 tą pačią sumą sumokėjo UAB „„(duomenys neskelbtini)“ todėl konstatuotina, jog tai yra pareiškėjo realiai patirtos išlaidos.  Pareiškėjo išlaidos turi būti ne tik realiai patirtos, bet pagrįstos bei protingos. Iš advokato 2016-03-31 klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos matyti, jog advokatas, teikdamas pareiškėjui teisines paslaugas administracinio teisės pažeidimo byloje, sugaišo 12 val. 48 min., t.y.  4 valandas pasirengimui administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui 2016-03-14, 2 valandas pasirengimui administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui 2016-03-17, 48 minutes atstovaudamas 2016-03-21 Tauragės rajono apylinkės teisme, nors iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-04-07 posėdžio protokolo matyti, jog teismo posėdis truko 1 valandą 45 minutes, t.y. nuo 13.30 val. iki 15.15 val., ir 6 valandas kelionėje Vilnius-Tauragė-Vilnius. Advokato teikiamų pagalbą priteistinų išlaidų maksimalų dydį nustato Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos, kuriomis vadovaujamasi sprendžiant pareiškėjo nurodytos patirtos žalos dydžio pagrįstumą. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis yra 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Nagrinėjamu atveju tai sudaro 73,51 Eur. Iš minėtos teisinių paslaugų ataskaitos duomenų matyti, jog pasirengimui administracinio teisinio pažeidimo bylos nagrinėjimui advokatas sugaišo 6 valandas, kas pagal Rekomendacijas sudaro 441,06 Eur. Rekomendacijų 9 punkte įtvirtintas laiko apvalinimo taisyklė. Už 2 valandas atstovavo teisme atlyginimas sudaro 147,02 Eur. Ataskaitoje taip pat nurodyta, jog už kelionės laiką nėra paskaičiuota atskira suma, tačiau, advokato teigimu, kelionės laikas įtrauktas į teisinių paslaugų teikimo laiką. Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS858-946/2011, Nr. AS556-613/2008, Nr. AS575-566/2012, Nr. AS502-693/2014, AS822-663/2014, Nr. AS-582-492/2015, kt.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo į pareiškėjo patirtos žalos dydį įskaičiuoti advokato kelionėje sugaišto laiko, apmokestinto kaip teisinių paslaugų teikimo laikas, nes pareiškėjas neįrodė, jog nėra reikiamos specializacijos advokato Tauragėje arba arčiau Tauragės rajono apylinkės teismo veiklos teritorijos ir kad būtent pareiškėjo pasirinkto advokato iš Vilniaus dalyvavimas buvo privalomas ar būtinas. Advokato pasirinkimas iš esmės susiję su pareiškėjo laisva valia, bet ne su Rekomendacijų 3 punkte nustatytais kriterijais. Konstatuotina, jog pareiškėjo pagrįstos išlaidos advokato teisinei pagalbai administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgiant į Rekomendacijas sudaro 588,08 Eur. Nurodyta piniginė suma pripažintina pareiškėjo patirta turtine žala. Teismo vertinimu, pareiškėjo patirti nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų nepagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė gintis nuo nepagrįsto kaltinimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisme ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp nustatytų Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūno neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų 588,08 Eur nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Konstatavus esant visas privalomas civilinės atsakomybės sąlygas pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 5 punktu (ABTĮ redakcija, galiojusi iki 2016-07-01). Pareiškėjui V. V. priteistina 588,08 Eur turtinės žalos atlyginimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės.  Kitoje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1103,52 Eur atstovavimą ir teisines paslaugas nagrinėjant šią administracinę bylą. Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz. 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012; 2014-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-326/2014, 2016-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-226-624/2016, 2016-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-535-822/2016, kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, ne kartą pažymėta, kad proceso šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, jog ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies su procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje byloje (žr., pvz., 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-135/2012, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013, 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Pareiškėjui administracinėje byloje atstovavo advokatas Eligijus Vinckus pagal 2016-05-05 sudarytą atstovavimo sutartį. Pagal advokato 2016-05-31 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą pareiškėjas 2016-09-27 pinigų priėmimo kvitu GPK Nr. 976 sumokėjo advokatui (advokatų profesinei bendrijai Magnusson ir partneriai) už teisines paslaugas. Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nurodytas teisinių paslaugų teikimo laikas 7 val. 36 min., į kurį įėjo skundo teismui dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo parengimas, pareiškėjo atstovavimas administracinėje byloje, pasirengimas teismo posėdžiui, kelionės, telefoninių pokalbių išlaidos ir kt. Įvertinus Rekomendacijų 8.1 ir 8.19 punktuose įtvirtintus maksimalius rekomenduojamus priteisti dydžius už skundo teismui parengimą, laiką, sugaištą teisinėms konsultacijoms, atstovavimui teisme, pasirengimui teismo posėdžiui konstatuotina, jog prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies (jam priteista 51 proc. prašytos sumos), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, mažintina ir priteistina suma bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, t.y. 562,79 Eur. Kitoje dalyje prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ  85-89 straipsniais,

n u s p r e n d ė :

patenkinti pareiškėjo V. V. skundą iš dalies,

priteisti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 588,08 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt aštuonis eurai 8 euro centai) turtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, kodas 190735335,

priteisti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 562,79 (penki šimtai šešiasdešimt du eurai 79 euro centai) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, kodas 190735335,

atmesti kitoje dalyje prašymą dėl žalos atlyginimo ir turėtų  išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                          Vida Stonkuvienė