Administracinė byla Nr. eA-3246-629/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02886-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 30.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Ignitis gamyba“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. R2-(E)-1340 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų sumos už 2016 metais teiktas viešuosius interesus atitinkančias paslaugas kompensavimo“ (toliau – ir Sprendimas, Raštas) ir įpareigoti Tarybą nustatant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų poreikį pirmiesiems metams, kuriems po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos bus nustatomas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis, įvertinti susidariusį 2,51 mln. Eur skirtumą tarp AB „Lietuvos energijos gamyba“, 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų. Taip pat pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo žyminį mokestį bei kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Tarybą ir prašė pakoreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną jam už 2016 metais teiktas VIAP, dėl faktiškai 2,51 mln. Eur mažiau gautų pajamų nei 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-599 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3E-472 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3E-599) turėjo apskaičiuoti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK). Pareiškėjo įsitikinimu, VKEKK neteisingai apskaičiavo jo už 2016 m. gautinas pajamas ir jas nepagrįstai sumažino 2,51 mln. Eur, kadangi netinkamai įvertino protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos neatitikimo dydį, palyginti su 2016 m. nustatyta investicijų grąža. Pareiškėjas pakartotinai į Tarybą kreipėsi 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. SD-503. 2019 m. liepos 8 d. Taryba priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, jog VKEKK 2014 m. rugpjūčio 7 nutarimas
Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“ (toliau – ir Nutarimas
Nr. O3-757) finansinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Atsakovo nuomone, jame buvo nustatyti bendro pobūdžio įpareigojimai taikyti sąnaudomis pagrįstas kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, o finansines pasekmes sukeliantis Nutarimas Nr. O3E-599, kaip ir VKEKK 2015 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-579 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2016 metams nustatymo“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-579) atveju, nėra panaikintas, todėl nesant teismo sprendimo, kuriame būtų pasisakyta kitaip, Nutarimas Nr. O3E-599 yra galiojantis ir teisėtais. Atsižvelgdama į tai, Taryba nurodė, kad laikosi anksčiau savo 2019 m. vasario 13 d. rašte Nr. R2-(E)-352 išdėstytos nuomonės dėl pareiškėjo tariamai pakartotinai prašomos kompensuoti 2,51 mln. Eur sumos, t. y. nurodė, kad prašymas nustatant VIAP lėšas 2020 metams arba koreguojant jau nustatytas VIAP lėšas 2019 metams kompensuoti pareiškėjo 2,51 mln. Eur negautų pajamų, yra nepagrįstas.
3. Pareiškėjas teigė, kad VIAP lėšų poreikio ir kainos nustatymo metodinius reikalavimus reglamentuoja Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodika, patvirtinta VKEKK 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. O3-279 (toliau – VIAP metodika), kurios 31 punktas nustato, kad VIAP lėšų poreikis ir kaina ateinantiems kalendoriniams metams nustatoma kasmet, ne vėliau kaip iki spalio 31 d. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) 69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad VIAP kainos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos VIAP kainos, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos dalyvio nepriklausančių) veiksnių pokytį. Taigi VIAP poreikis ir kaina ateinantiems metams atsakovo yra nustatomos kasmet, vadovaujantis VIAP metodikoje nustatytais metodiniais reikalavimais, bei gali būti koreguojama einamaisiais metais, jeigu yra Elektros energetikos įstatyme išvardytos sąlygos.
4. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1083 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2016 metams nustatymo“ ir 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2018 metams nustatymo“ buvo patvirtintas VIAP teikėju ir teikė VIAP 2016 ir 2018 metais. VKEKK 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-599 apskaičiavo VIAP lėšas, skirtas pareiškėjui už elektros energetikos sistemos rezervų užtikrinimą nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti 2018 metams.
5. Pareiškėjo interesas, jog finansinius nuostolius jam lemiantis neatitikimas būtų pašalintas, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, viešojo administravimo institucija privalo šį interesą ne tik gerbti, bet ir realiai užtikrinti. Pareiškėjas, suprasdamas, kad konkrečiu atveju nesama teisinių galimybių daryti grįžtamąjį poveikį Nutarimo Nr. O3E-599 pagrindu susiklosčiusiems teisiniams santykiams bei atsižvelgdamas į VIAP lėšų ir kainos nustatymo ypatumus, prašyme pasirinko į ateitį nukreiptą jo pažeistų teisių atkūrimo būdą, t. y. ginčo sumos įvertinimą ir kompensavimą atlikti VIAP metodikos ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais – nustatant VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metams arba 2019 metais koreguojant jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metams.
6. Taryba, atsisakydama atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, neįvardijo kliūčių, užkertančių kelią vykdyti teisės aktų jai pavestas funkcijas, t. y. atlikti 2,51 mln. Eur korekciją nustatant ateinančio laikotarpio VIAP lėšas. Pareiškėjas prašyme pasirinko į ateitį nukreiptą jo pažeistų teisių atkūrimo būdą, kurio atsakovas savo sprendimo motyvuose neįvertino kaip netinkamo arba nesuderinamo su įstatymų leidėjo nustatytais imperatyvais. Todėl Taryba, norėdama priimti administracinį teisės aktą, privalėjo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus, kaip ginčo atveju pasielgė Taryba, Sprendime abstrakčiai nurodydama, jog Nutarimo Nr. O3-579 ir Nutarimo Nr. O3E-599 galiojimas neva paneigia teisines galimybes pareiškėjui siekti, kad Tarybai nustatant VIAP lėšų sumas ir kainas ateities laikotarpiams, vadovaujantis Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos VKEKK 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229 (toliau – ir Metodika), 27.3 ir 27.4 punktais būtų įvertinta 2,51 mln. VIAP lėšų suma už 2016 metais teiktas VIAP.
7. Pareiškėjo nuomone, Taryba visiškai nepaisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio jo teisėtų lūkesčių apsaugos principo, nesilaikė gero viešojo administravimo principo, neleistinai peržengdama jai suteiktos diskrecijos išorines ribas. Teisės pažeidimų visuma patvirtina Tarybos atsisakymo kompensuoti turtinius praradimus, patirtus pareiškėjui vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus ir dalyvaujant VIAP elektros energetikos sektoriuje teikimo schemoje, neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl Sprendimas naikintinas ir Taryba įpareigotina iš esmės išspręsti pareiškėjo 2,51 mln. Eur pajamų korekcijos klausimą.
8. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdžių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma, leidžianti teigti, jog pareiškėjo ginčijamas Sprendimas nėra teisės aktas, dėl kurio būtų galima pateikti skundą administraciniam teismui. Jis nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kadangi pareiškėjas reikalauja priimti sprendimą dėl praeities laikotarpio (koreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną pareiškėjui už 2016 metus). Be to, Sprendimu pareiškėjui nėra duodami tiesioginiai administraciniai įpareigojimai ar nurodymai, taip pat nėra nustatomi naujo laikotarpio į ateitį valstybės reguliuojamų kainų ir VIAP lėšų dydžiai.
10. VKEKK Nutarimu Nr. O3-579 nustatė pareiškėjui VIAP kainą 2016 metams. VKEKK 2017 m. spalio 30 d. taip pat priėmė nutarimą Nr. O3E-472 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2018 metams nustatymo“ ir jį keičiantį VKEKK 2017 m. gruodžio 20 d. Nutarimą Nr. O3E-599. Pareiškėjas kreipėsi į teismus tiek dėl Nutarimo Nr. O3-579 panaikinimo, tiek dėl Nutarimo O3E-599 panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 30 d. administracinėje byloje Nr. eA-2236-629/2018 išaiškino, jog administracinių teismų kompetencija apsiriboja tikrinimu, ar, įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskreciją, viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų.
11. Taryba, kaip nacionalinis energetikos srityje veikiančių subjektų reguliuotojas, vadovaudamasis Metodikos 27 punktu, numatančiu, kad reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina yra lygi tos paslaugos (produkto) pateikimo sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą, priimdama Nutarimą Nr. O3E-599 ir apskaičiuodama protingumo kriterijų atitinkančios investicijos grąžos neatitikimo dydį, palyginti su nustatyta investicijų grąža per praėjusį ataskaitinį laikotarpį, rėmėsi ir teisingai taikė Metodikos 27.3 ir 27.4 papunkčius.
12. Pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, atsakovo vertinimu, piktnaudžiavo teisminiu procesu, nes Nutarimo Nr. O3-579 ir Nutarimo Nr. O3E-599 teisėtumo klausimas jau buvo išnagrinėtas teismuose (Nutarimu Nr. O3E-599 buvo pakartotinai vertinamos pareiškėjo pateiktos faktinės 2016 m. VIAP pajamos ir sąnaudos, ir sumažinta 2,51 mln. pareiškėjo gautina suma už 2016 m. teiktas VIAP).
13. Atsakovo teigimu, būtent Nutarimas Nr. O3-579 ir Nutarimas Nr. O3E-599 pareiškėjui tiesiogiai sukėlė finansines pasekmes, būtent Nutarimu Nr. O3E-599 pareiškėjui pateikus faktines VIAP pajamas ir sąnaudas, buvo įvertintas investicijų grąžos (2,51 mln. Eur) neatitikimas, vadovaujantis VKEKK Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. pažymoje Nr. O5-396 (toliau – ir Pažyma Nr. O5E-396) išdėstytais argumentais bei skaičiavimais, kurio teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjas ginčijo teismuose. Sprendime išdėstytas reikalavimas iš esmės yra išspręstas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4523-822/2018. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo ir įpareigoti Tarybą įvertinti susidariusį 2,51 mln. skirtumą tarp pareiškėjo 2016 metais prognozuojamų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo AB „Ignitis gamyba“ skundą atmetė.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 15 d. pateikė Tarybai prašymą nustatyti VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metams arba dar tais pačiais 2019 metais koreguojant jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metams, pašalinti neatitikimus, kuriuos sukūrė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje
Nr. eA-596-858/2016 panaikintas Nutarimas Nr. O3-757, t. y. pakoreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną pareiškėjui už 2016 metais teiktas VIAP, dėl faktiškai 2,51 mln. Eur mažiau gautų pajamų nei nutarimu apskaičiavo VKEKK. Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Sprendimu informavo pareiškėją, kad administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 nagrinėtas Nutarimas Nr. O3-757 finansinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Jame buvo nustatyti bendro pobūdžio įpareigojimai taikyti sąnaudomis pagrįstas kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, o finansines pasekmes pareiškėjui sukeliantis Nutarimas Nr. O3E-599, kaip ir Nutarimo Nr. O3-579 atveju, nėra panaikintas teismo spendimu, todėl yra galiojantis. Tarybos vertinimu, pareiškėjo prašymas nustatant VIAP lėšas 2020 metams arba koreguojant jau nustatytas VIAP lėšas 2019 metams kompensuoti 2,51 mln. Eur negautų pajamų laikytinas neturinčiu teisinio pagrindo, todėl yra nepagrįstas.
16. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos energetikos sektorių reguliuoja specialieji teisės aktai. VIAP Metodikos 31 punktas nustato, kad VIAP lėšų poreikis ir kaina ateinantiems kalendoriniams metams nustatoma kasmet, ne vėliau kaip iki spalio 31 d. Pagal Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 3 dalį viršutinės perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribos ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, kai yra esminių vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos viršutinės kainų ribos ar viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos, pokyčių, įskaitant esminį paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių (nuo rinkos dalyvio nepriklausančių) veiksnių pokytį. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad į reguliuojamos veiklos sąnaudas įtraukiamos tik tos sąnaudos, kurios būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti. Minėta nuostata įtvirtina kriterijus į kuriuos privalu atsižvelgti nustatant valstybės reguliuojamas kainas. Į kainas vartotojams turi būti įtraukiamos tik būtinosios sąnaudos konkrečiai veiklai vykdyti. Metodika reglamentuoja parduodamos elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymą. Metodikos 27 punktas nustato, kad reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina yra lygi tos paslaugos (produkto) pateikimo sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą. Be kita ko, Metodikos 27.3 papunktyje numatyta, kad reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina nustatoma įvertinus protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos neatitikimo dydį, palyginti su nustatyta investicijų grąža per praėjusį ataskaitinį laikotarpį, kuriuo koreguojamas reguliuojamos veiklos leistinas pajamų lygis ateinantiems metams ir kurį apskaičiuojant įvertinama: asmens uždirbta faktinė investicijų grąža iš reguliuojamos paslaugos (produkto) per praėjusį ataskaitinį laikotarpį, priskirta faktiškai užsakytam reguliuojamos paslaugos (produkto) kiekiui (Metodikos 27.3.1 papunktis); asmens gautos papildomos pajamos, susijusios su reguliuojamų paslaugų ir (ar) produktų teikimu, kuriems teikti naudojami ar nenaudojami reguliuojamos veiklos ištekliai (Metodikos 27.3.2 papunktis); investicijų grąžos neatitikimas dėl faktinės reguliuojamos paslaugos teikimui naudojamo turto vertės pokyčio, įvertinus naujai pradėtus eksploatuoti turto vienetus (Metodikos 27.3.3 papunktis); praėjusių laikotarpių investicijų grąžos korekcijos, nustatytos Tarybos sprendimu (Metodikos 27.3.4 papunktis). Metodikos 27.4 papunktis numato, kad reguliuojamos paslaugos (produkto) kaina nustatoma taip pat atsižvelgiant (pakoreguojant leistiną pajamų lygį) į Tarybos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimo rezultatus bei sąnaudų audito, atlikto pagal reguliacinius sąnaudų apskaitos reikalavimus, išvadas.
17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundžiame Sprendime išdėstytas reikalavimas yra išspręstas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-4523-822/2018, kurioje teismas paliko galioti Nutarimą O3-579, kuris nustatė pareiškėjui VIAP lėšų sumą 2016 metams, bei Nutarimą Nr. O3E-599, kuris nustatė pakoreguotą VIAP lėšų sumą 2018 metams.
18. 2017 m. lapkričio 30 d. Nutarimu Nr. O3E-559 buvo pakartotinai vertinamos Tarybos pateiktos faktinės 2016 m. VIAP pajamos ir sąnaudos, buvo įvertintas investicijų grąžos (2,51 mln. Eur) neatitikimas, remiantis Pažymoje Nr. O5E-396 išdėstytais argumentais bei skaičiavimais.
19. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriais jis grindžia Tarybos ginčijamo Sprendimo yra neteisėti ir nepagrįsti, nes Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus galioti ir nepanaikinus Nutarimo Nr. O3-579, kuris nustatė pareiškėjui VIAP lėšų sumą 2016 metams ir Nutarimo Nr. O3E-599, kuris nustatė pakoreguotą VIAP lėšų sumą 2018 metams, nėra teisinio pagrindo kompensuoti jam 2,51 mln. Eur negautų pajamų iš VIAP biudžeto.
20. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Pažymos Nr. O5E-396 duomenys rodo, kad vadovaujantis Metodikos 27.3 ir 27.4 punktais, Taryba, apskaičiuodama protingumo kriterijų atitinkančios investicijų grąžos neatitikimo dydį, palyginti su nustatyta investicijų grąža per praėjusį ataskaitinį laikotarpį, nepagrįstai, taikydama jau panaikintą Nutarimą Nr. O3-757, priskyrė pareiškėjo VIAP paslaugoms papildomus 2,51 mln. Eur pajamų, todėl pareiškėjas 2018 metais iš VIAP biudžeto neatgavo 2,51 mln. Eur, ir nurodė, jog šiuo atveju būtina atriboti du skirtingus procesus, kuriuose dalyvauja reguliuojami ūkio subjektai (elektros energijos gamintojai) ir Taryba, t. y. VIAP lėšų ir kainų nustatymo procesą bei Tarybos kompetenciją atlikti rinkos tyrimus elektros energetikos srityje. Pagal Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostatas Taryba atlieka viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo priežiūrą. Šio įstatymo 67 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą ir ją sudarančių atskirų sudedamųjų dalių kainas pagal šiame įstatyme nustatytą galutinį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą nustato Taryba. Be to, pagal Elektros energetikos įstatymo 741 straipsnio 1 dalį Taryba nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą ir ją sudarančių atskirų sudedamųjų dalių kainas pagal šio įstatymo 74 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą. Pagal Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas Taryba nustato elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų diferencijavimo tvarką, Elektros energetikos įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš Tarybos funkcijų – atlikti elektros energijos gamybos ir nepriklausomo tiekimo rinkos tyrimus. Todėl Taryba, vadovaudamasi teisės aktais, pagrįstai siekdama, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai elektros energetikos sektoriuje ir jos plėtrai bei sąlygos, užkertančios kelią asmenims piktnaudžiauti savo įtaka rinkoje, Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka atlieka elektros energijos gamybos ir nepriklausomo tiekimo rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją elektros energetikos sektoriuje ir didelę įtaką elektros energijos rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu dėl rinkų tyrimo panaikindamas Nutarimo Nr. O3-757 1.1, 1.2, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.9, 1.13, 3 ir 4 punktus, jokių finansinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, Tarybos pozicija buvo aiškiai išdėstyta ginčijamame Sprendime. Be to, Tarybos 2019 m. vasario 13 d. sprendime Nr. R2-(E)-352 jau buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą kompensuoti 2,51 mln., tačiau pareiškėjas minėto sprendimo nustatyta tvarka neskundė. Taryba turi diskrecijos teisę, atsižvelgdama į Energetikos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus bendruosius energetikos veiklos tikslus bei Elektros energetikos įstatyme numatytus tikslus ir kitas anksčiau minėtas teisės aktų normas, pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus bei priimti atitinkamus sprendimus. Pareiškėjas nepateikė apskritai jokių pagrįstų dokumentų ir argumentų, suponuojančių, kad ginčijamas Sprendimas pažeidė teisėtumo, proporcingumo, viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus principus.
21. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde nenurodė bei nepateikė jokių naujų aplinkybių, faktinių duomenų ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnių sprendimų pagrįstumu, kuriuose buvo įvertintas VIAP lėšų poreikis.
III.
22. Pareiškėjas AB „Ignitis gamyba“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
23. Pareiškėjo teigimu, teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, pagal kurią atmetant pareiškėjo skundą teismui nepakanka vien konstatuoti, jog Taryba turi tam tikrus Energetikos įstatymo suteiktus įgaliojimus ir diskreciją pasirinkti ekonominio reguliavimo prioritetus, tačiau yra būtina konkrečioje byloje atlikti Tarybos veiksmų / sprendimų atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, jeigu pareiškėjas ir atsakovas dėl to kelia ginčą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įsitikinimu, situacija, kai teismas apsiriboja tik atsakovo procesiniuose dokumentuose bei skundžiamuose nutarimuose išdėstytos pozicijos perrašymu, visiškai ignoruodamas pareiškėjo išdėstytus motyvus, nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.
24. Pareiškėjo nuomone, teismas nenustatė bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, nors pareiškėjas skundą grindė visuma argumentų, patvirtinančių, kad Sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, įpareigojančios Tarybą, kaip kolegialią instituciją, užtikrinti savalaikį ir objektyvų visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą bei įstatymais ir įgyvendinamaisiais teisės aktais Tarybos kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimą. Taigi teismas neveikė kaip aktyvus, objektyvus ir nepriklausomas arbitras. Nagrinėjant šį ginčą padaryti įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimai turėjo tiesioginės įtakos neteisingam bylos išsprendimui, todėl yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
25. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis dar iki prašymo pateikimo ir išnagrinėjimo viešojo administravimo institucijoje kreipėsi į atsakovą dėl 2018 metais iš VIAP biudžeto negautos 2,51 mln. Eur sumos kompensavimo ir atsakovas šį klausimą išsprendė 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. R2-(E)-352. Aplinkybė, kad 2019 m. vasario 13 d. rašto ir Sprendimo turinys yra panašūs, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. prašymai buvo identiški. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 9 d. išsiuntė atsakovui raštą, kuriame atkreipė dėmesį, jog administracinis ginčas dėl Nutarimo Nr. O3-579 teisėtumo ir pagrįstumo baigtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje
Nr. eA-2236-629/2018, ir atsižvelgdamas į tai paprašė informuoti apie jo veiksmus, kuriais vadovaujantis bus įgyvendintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 ir pareiškėjui grąžinta 2,51 mln. Eur VIAP lėšų suma. 2018 m. lapkričio 9 d. raštu pareiškėjas suformulavo Tarybai prašymą, susijusį su asmens teise į informaciją pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą. 2019 m. vasario 13 d. rašte atsakovas nurodė, kad jo iniciatyva jokie veiksmai pareiškėjo atžvilgiu nebus atliekami, todėl, viena vertus, neįžvelgdamas savo teisės gauti informaciją pažeidimo, kadangi pareiškėjui buvo suteikta prašoma informacija, o kita vertus, nebūdamas suvaržytas pats tiesiogiai siekti savo teisėtų interesų realizavimo, pareiškėjas 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į atsakovą dėl administracinės procedūros sprendimo priėmimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 skirsnio nuostatų prasme.
26. Pareiškėjas pažymi, jog sprendimas (nutarimo forma) dėl prašymo, t. y. ar atitinkamas sumas įtraukti arba neįtraukti į VIAP biudžetą, turėjo būti priimtas VIAP lėšų poreikio ir kainos nustatymo procedūros metu Tarybos nariams balsuojant posėdyje ir tokiu būdu išreiškiant visos Tarybos nuomonę bei valią dėl pareiškėjo reikalavimo jam grąžinti 2,51 mln. Eur VIAP lėšų. Šiuo atveju Tarybos pirmininkė nesiėmė organizuoti pareiškėjo klausimo svarstymo Tarybos posėdyje, bet savo vardu skubotai parengė Sprendimą, savo turiniu analogišką 2019 m. vasario 13 d. raštui. Pareiškėjo teigimu, Tarybos pirmininkei, kaip vienasmeniam valdymo organui, nėra deleguota teisė priimti sprendimų, kurie patenka į Tarybos išimtinę kompetenciją. Šiuo atveju atsakovas, skundžiamame Sprendime pasisakydamas, kad „Tarybos vertinimu, Bendrovės prašymas nustatant VIAP lėšas 2020 metams arba koreguojant jau nustatytas VIAP lėšas 2019 metams kompensuoti Bendrovei 2,51 mln. Eur negautų pajamų laikytinas neturinčiu teisinio pagrindo“, nepateikė į bylą jokių tarpinių procedūrinių dokumentų, įrodančių, kad kolegialus subjektas – Taryba – iš tikrųjų nagrinėjo ir posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma nutarė, jog teisinių ir faktinių prielaidų kompensuoti pareiškėjui 2,51 mln. Eur negautų pajamų iš VIAP biudžeto nėra.
27. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, atkartodamas atsakovo atsiliepime išdėstytus teiginius, visiškai nepagrįstai nurodė, kad VIAP lėšų nustatymo procesas bei Tarybos kompetencija atlikti rinkos tyrimus elektros energetikos srityje yra du skirtingi bei atskiri procesai, todėl Nutarimas Nr. O3-757 neva nesukėlė jokių finansinių pasekmių pareiškėjui. Tokiu būdu teismas nepagrįstai nusprendė, kad neva Nutarimas Nr. O3-757 neturėjo jokios įtakos atsakovui nustatant VIAP lėšų poreikį 2018 metams. Pareiškėjo teigimu, teismas neištyrė ir nesivadovavo jo į bylą pateiktais įrodymais: Dujų ir elektros departamento Atsinaujinančių išteklių skyriaus ir Elektros skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. pažyma Nr. O5-122 (toliau – Pažyma Nr. O5-122) bei Pažyma Nr. O5E-396. Iš Pažymos Nr. O5-122 matyti, kad atsakovas, kaip pagrindu taikyti VIAP metodikos 7.4.6 punktą ir prognozuojamas pareiškėjo gautinas pajamas sumažinti 2,51 mln. Eur suma, rėmėsi būtent Nutarimu Nr. O3-757. Taigi ir Pažymoje Nr. O5E-396 VIAP teikimui priskirdamas papildomus 2,51 mln. Eur pajamų, atsakovas ir toliau laikė pareiškėją didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje, nors Nutarimas Nr. O3-757 jau buvo panaikintas. Pareiškėjo vertinimu, nors VIAP lėšų nustatymo procesas bei rinkos tyrimų elektros energetikos srityje atlikimas yra skirtingi procesai, tačiau šių procesų rezultatai yra tiesiogiai tarpusavyje susiję, t. y. jeigu Taryba nebūtų priėmusi neteisėto ir nepagrįsto Nutarimo Nr. O3-757, Taryba nebūtų turėjusi jokio pagrindo prognozuojamas pareiškėjo gautinas pajamas sumažinti 2,51 mln. Eur ir minėta suma būtų likusi pareiškėjui. Ši Nutarimo Nr. O3-757 bei Nutarimų Nr. O3-579 ir O3E-599 tarpusavio priklausomybė pirmosios instancijos teismo nebuvo analizuota.
28. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad įstatymai ne tik nenumato atsakovui draudimo atlikti valinį patvarkymą, kuriuo gamintojui būtų atlyginamos visos VIAP tiekimo išlaidos, bet priešingai, nustačius Elektros energetikos įstatyme išvardytas sąlygas (suinteresuotam subjektui jas įrodžius), įpareigoja atsakovą ištaisyti objektyviai egzistuojančius neatitikimus. Taigi tam tikrų finansinių srautų nesudengimo faktas tiesiogiai implikuoja už reguliuojamų kainų politikos įgyvendinimą atsakingos valstybės institucijos – Tarybos – pareigą imtis teisės aktuose numatytų priemonių ūkinės veiklos subjektų teisėtiems interesams ir teisinių santykių teisėtumui bendrąja prasme užtikrinti. Kadangi 2019 m. vasario 13 d. raštu atsakovas informavo pareiškėją, jog būtinų korekcijų susiklosčiusioje situacijoje pats nesiims, pareiškėjas motyvuotu prašymu kreipėsi į atsakovą, aiškiai ir konkrečiai pagrįsdamas poreikį pašalinti dėl pareiškėjo 2016 metų komercinio pelno iš elektros energijos gamybos remtinai elektros energijos gamybai nepriskirtais gamybos įrenginiais sureguliavimo Nutarimu Nr. O3E-599 jam atsiradusias 2,51 mln. Eur dydžio turtines pasekmes. Savo ruožtu atsakovas, akivaizdžiai nukrypdamas nuo ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir procedūrinių taisyklių, įteikė pareiškėjui formalų atsakymą, išdėstytą Sprendime. Teismas, patvirtindamas šio Sprendimo pagrįstumą, neatliko tinkamo įrodymų vertinimą byloje, savo vidinio įsitikinimo nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos faktinių aplinkybių išnagrinėjimu, o išimtinai pasivadovavo tik vienos suinteresuotos pusės (atsakovo) pozicija, neįsigilindamas į pareiškėjo argumentų turinį.
29. Pareiškėjo manymu, tikrovei prieštarauja atsakovo atsiliepimo argumentas, kad Nutarimo Nr. O3E-599 teisėtumas ir pagrįstumas šioje byloje kvestionuojamu aspektu yra patikrintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4523-822/2018. Pareiškėjas neneigia, kad skundė teismui Nutarimą Nr. O3E-599, tačiau įvardytu atveju buvo keliamos visiškai kitos teisės aiškinimo ir taikymo problemos (proporcinio sąnaudų priskyrimo metodo taikymas pareiškėjo padalinio Lietuvos elektrinės 8 blokui bei kombinuoto ciklo bloko įrenginiui). Pareiškėjas turėjo pagrindo manyti, jog praėjusiu reguliavimo laikotarpiu nepadengta sąnaudų dalis bus jam grąžinta atsakovo veikloje įprastai taikomu prognozuotų ir faktinių sąnaudų neatitikimo korekcijos mechanizmu.
30. Atsakovas Taryba atsiliepime į pareiškėjo AB „Ignitis gamyba“ apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
31. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad 2018 m. lapkričio 9 d. ir 2019 m. gegužės 15 d. raštai yra tapatūs ir nurodo, jog pareiškėjas iš esmės formulavo panašaus pobūdžio klausimą, kuris yra susijęs su, pareiškėjo teigimu, jam grąžintina 2,51 mln. Eur VIAP lėšų suma. Taigi, nei teismo sprendime, nei Tarybos atsiliepime nėra argumentų, kad pareiškėjo kreipimaisi buvo identiški, nors savo turiniu turėjo tą patį tikslą – Taryba priimtų sprendimą dėl 2,51 mln. Eur.
32. Pareiškėjas, formuodamas kreipimąsi į Tarybą, jį formavo kaip prašymą, o atsakymas į prašymą turi būti pasirašytas institucijos vadovo arba jo įgaliojo asmens kvalifikuotu elektroniniu parašu. Energetikos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarybos vadovas yra Tarybos pirmininkas. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3E-239 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), 16 punkte nustatyta, kad visus Tarybos siunčiamus raštus Seimui, Prezidentui ir Vyriausybei pasirašo tik Tarybos pirmininkas, jo nesant – vienas iš Tarybos pirmininko pavaduotojų arba kitas Tarybos narys, laikinai atliekantis Tarybos pirmininko funkcijas. Kitus Tarybos siunčiamus raštus pasirašo Tarybos pirmininkas, jo nesant – vienas iš Tarybos pirmininko pavaduotojų arba kitas Tarybos narys, laikinai atliekantis Tarybos pirmininko funkcijas, arba kitas įgaliotas asmuo. Be to, šiuo atveju Taryba nepriėmė nei administracinio akto, nei kitos nustatytos formos dokumento, todėl nėra pagrindo teigti, kad administraciniu aktu buvo priimtas sprendimas (juo pareiškėjui apskritai nekilo jokios pasekmės). Taryba sprendimą dėl VIAP lėšų ir kainos nustatymo 2020 m. (administracinį aktą) priėmė 2019 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. O3E-650 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2020 metams nustatymo“ išlaikydama visas teisės aktuose numatytas procedūras bei atlikdama skirtumo tarp pareiškėjo faktiškai patirtų sąnaudų ir gautų pajamų koregavimą, Taryba taip pat atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir kompensuoti 2,51 mln. skirtumą, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo savo teise skųsti minėto Tarybos nutarimo, kuriuo ir buvo priimtas administracinis sprendimas dėl VIAP lėšų nustatymo, kuriuo anot pareiškėjo turėjo būti pašalinti minimi neatitikimai.
33. Tarybos vertinimu, vien tai, kad Sprendime tam tikrų aplinkybių vertinimas sutapo su Tarybos procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija savaime reiškia, kad teismas savarankiškai netyrė ginčo aplinkybių.
34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 panaikino Nutarimo Nr. O3-757 dalį (konkrečiai 3 punktą, kuriuo Taryba pripažino pareiškėją didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje). Tuo tarpu Pažyma Nr. O5-122 buvo parengta ir pasirašyta 2016 m. gegužės 20 d., kuri buvo sudėtinė ir neatskiriama VKEKK 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. O3-133 dalis, o tai reiškia, kad minėto VKEKK nutarimo priėmimo metu nebuvo panaikintas Nutarimas Nr. O3-757, todėl VKEKK laikė pareiškėją didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje, ką ir paminėjo Pažymos Nr. O5-122 4 lape. Pažyma Nr. O5E-396 yra sudėtinė ir neatsiejama Nutarimo Nr. O3E-599 dalis, todėl tiek minėtoje pažymoje, tiek nutarime nebuvo vadovaujamasi Metodikos 14.3 papunkčiu, kuris taikomas išimtinai tik didelę įtaką turintiems asmenims bei pareiškėjo minimu Nutarimu Nr. O3-757, kurio atitinkamus punktus (3 punktu pripažino pareiškėją didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu jau buvo panaikinęs. Taryba, priimdama Nutarimą Nr. O3E-599, įvertino skirtumą tarp pareiškėjui nustatytos sąnaudų apimties ir faktiškai patirtų sąnaudų apimties per 2016 metus. Pareiškėjo minimas Nutarimas Nr. O3-757 dėl pripažinimo turint didelę įtaką gamybos rinkoje, neturi jokios įtakos vertinant praėjusio laikotarpio neatitikimo dydį, kadangi vertinant šį praėjusio laikotarpio neatitikimo dydį turi būti atsižvelgiama ne į rinkos tyrimo rezultatus, bet į Nutarimu Nr. O3-579 nustatytą VIAP lėšų sumą 2016 metams. Taryba, priimdama Nutarimą Nr. O3E-599, vadovavosi Metodikos nuostatomis bei kitais VIAP paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, nesirėmė Nutarimu Nr. O3-757, kurio atitinkami punktai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu buvo panaikinti, todėl atitinkamai pareiškėjui Nutarimas Nr. O3-757 neturėjo įtakos nustatant VIAP lėšas bei VIAP kainą 2018 metams.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarybos 2019 m. liepos 8 d. Rašto / Sprendimo, kuriame pareiškėjui nurodoma, jog 2016 m. susidaręs 2,51 mln. Eur skirtumas tarp AB „Lietuvos energijos gamyba“, 2016 metais prognozuotų pajamų ir faktiškai patirtų sąnaudų, nebus kompensuotas, teisėtumo bei pagrįstumo ir Tarybos įpareigojimo nustatant VIAP lėšas 2020 metams arba koreguojant jau nustatytas VIAP lėšas 2019 metams kompensuoti Bendrovei 2,51 mln. Eur negautų pajamų.
36. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad Taryba, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, nuosekliai vadovavosi teisės aktų nuostatomis, įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą 2019 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. R2-(E)-1340, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą kompensuoti 2,51 mln. Eur negautų pajamų nustatant VIAP lėšas 2020 m. arba koreguojant jau nustatytas VIAP lėšas 2019 m. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus faktinių bylos aplinkybių, neatskleidus bylos esmės ir nenustačius pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų pažeidimo pobūdžio, todėl sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują, kuriuo pareiškėjo skundas būtų tenkinamas.
37. Dėl paminėtų apelianto argumentų teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnis nustato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (2 d.), kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Be to, ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalo būti nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011).
39. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
40. Pirmiausia pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, 2019 m. vasario 14 d. Seimo plenariniame posėdyje priimdamas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 4, 8, 15, 16, 161, 19, 191, 22, 23, 241, 25, 26, 28, 31, 32, 34, 341, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo ir 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-1968, pritarė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos prijungimui prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei numatė, jog nuo 2019 m. liepos 1 d. po reorganizacijos Komisija perims visas Inspekcijos teises ir pareigas, taip pat Komisijos pavadinimas bus pakeistas į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. Vyriausybė 2019 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 221 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos“ pritarė, kad Inspekcija būtų reorganizuojama jungimo būdu ir Inspekcija būtų prijungta prie Komisijos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo kai kur klaidingai vartojamas atsakovo pavadinimas, įvertinus visą sprendimo turinį, pripažintinas rašytine apsirikimo klaida, šiuo aspektu neturinčia įtakos sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.
41. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4274-415/2019). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkdamas elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-982-552/2019).
42. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. gegužės 15 d. pateikė Tarybai prašymą nustatyti VIAP biudžetą ir lėšas 2020 metams arba dar tais pačiais 2019 metais koreguojant jau nustatytą VIAP biudžetą ir lėšas 2019 metams, pašalinti neatitikimus, kuriuos sukūrė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje
Nr. eA-596-858/2016 panaikintas Nutarimas Nr. O3-757, t. y. pakoreguoti VIAP lėšų sumą, kompensuotiną pareiškėjui už 2016 metais teiktas VIAP, dėl faktiškai 2,51 mln. Eur mažiau gautų pajamų nei nutarimu apskaičiavo VKEKK. Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Raštu informavo pareiškėją, kad administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 nagrinėtas Nutarimas Nr. O3-757 finansinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Jame buvo nustatyti bendro pobūdžio įpareigojimai taikyti sąnaudomis pagrįstas kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, o finansines pasekmes pareiškėjui sukeliantis Nutarimas Nr. O3E-599, kaip ir Nutarimo Nr. O3-579 atveju, nėra panaikintas teismo spendimu, todėl yra galiojantis. Tarybos vertinimu, pareiškėjo prašymas nustatant VIAP lėšas 2020 metams arba koreguojant jau nustatytas VIAP lėšas 2019 metams kompensuoti 2,51 mln. Eur negautų pajamų laikytinas neturinčiu teisinio pagrindo, todėl yra nepagrįstas.
43. Pareiškėjas teigia, jog Raštas / Sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, įpareigojančios Tarybą, kaip kolegialią instituciją, užtikrinti savalaikį ir objektyvų visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą bei įstatymais ir įgyvendinamaisiais teisės aktais Tarybos kompetencijai priskirtų funkcijų atlikimą. Savo ruožtu atsakovas teigia, kad šiuo atveju Taryba nepriėmė nei administracinio akto, nei kitos nustatytos formos dokumento, todėl nėra pagrindo teigti, kad Raštu buvo priimtas sprendimas, nes skundžiamu Raštu, kaip matyti iš šio dokumento turinio, pareiškėjui nekilo jokios pasekmės. Atsakovas taip pat teigia, jog pareiškėjas savo prašymu ne tik, kad bandė pakartotinai spręsti jau išspręstą klausimą, bet ir siekė inicijuoti teisės aktuose nenumatytą procedūrą – jau išspręstą klausimą perduoti Tarybai svarstyti posėdžio metu. Nors pirmosios instancijos teismas ir teisingai pažymėjo, kad svarbu nustatyti, ar Taryba 2019 m. liepos 8 d. ginčijamu Raštu tinkamai atsakė pareiškėjui į jo prašymą dėl VIAP lėšų sumos kompensavimo ar ginčijamas raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, ar jis yra pagrįstas faktais ir teisės aktų normomis, tačiau šios aplinkybės tinkamai neištyrė ir neįvertino, iš esmės nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų, o tik apsiribojo atsakovo atsiliepime pateiktų argumentų atkartojimu.
44. Viešojo administravimo įstatymas numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 str. 14 d.); skundu vadinamas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 15 d.), o pranešimu – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 16 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka, prašymai – Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – Prašymų nagrinėjimo taisyklės (VAĮ 14 str. 1 ir 3 d.). VAĮ 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia.
45. Atsižvelgiant į Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punktą, prašymai gali būti skirstomi į kelias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; 2) prašymai pateikti institucijos turimą informaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą; 4) kiti prašymai. Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punkte taip pat nurodoma, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, tai yra: 1) į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 2) į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 3) į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; 4) į kitus prašymus atsakoma laisva forma.
46. Taip pat pastebėtina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).
47. Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus ir ginčo faktines aplinkybes, proceso šalių argumentus, nagrinėjamu atveju pirmiausia turėtų būti nustatoma, ar pareiškėjo Tarybai pateiktas 2019 m. gegužės 15 d. prašymas yra laikytinas skundu ar prašymu VAĮ prasme ir atitinkamai įvertintina skundžiamo Tarybos Rašto atitiktis VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams. Taip pat turi būti vertinamas ir ginčijamo Rašto priėmimo kontekstas, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).
48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ABTĮ 80 straipsnis nustato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomų įrodymų, šių asmenų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismui siekiant nusistatyti ginčijamo Rašto teisinį pobūdį, svarstytina galimybė įpareigoti šalis pateikti šiuo aspektu papildomus paaiškinimus.
49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, anksčiau išdėstytų reikšmingų nagrinėjamam teisiniam ginčui teisės normų bei nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl ginčo šalies pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-568/2007; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-105/2012).
50. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 146 str. 2 d. 5 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Ignitis gamyba“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Milda Vainienė