Civilinė byla Nr. e2A-338-357/2023

                                                                                 Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00697-2022-2

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6.;

                                                                                 2.6.11.1.; 2.6.11.16.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.;

                                                                                 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

(S)

 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 4 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-199-874/2023 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Narbona“ dėl 2022-03-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas E. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Narbona“ dėl 2022-03-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Teismo prašė nutraukti 2022-03-14 sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę pasiimti iš ieškovo automobilį Chrysler Grand Voyager, (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės 5850,00 Eur už automobilį sumokėtą kainą; priteisti iš atsakovės 2999,38 Eur patirtų nuostolių atlyginimą; priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškodamas savo šeimai automobilio, internetiniame automobilių skelbimų portale www.autoplius.lt rado automobilio Chrysler Grand Voyager skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad parduodamas automobilis yra be trūkumų ir jam suteikiama 1 mėnesio garantija. 2022-03-14 ieškovas (pirkėjas arba vartotojas) ir atsakovė (pardavėja arba verslininkė), kuri verčiasi automobilių prekybą ir yra profesionalė, sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pirkėjui pateikė pardavėja. Sutarties sąlygos buvo iš anksto nustatytos pardavėjos parengtoje standartinėje sutartyje, sutarties parengimui ir sąlygoms pirkėjas negalėjo daryti jokios įtakos, sąlygos nebuvo su pirkėju individualiai aptartos.

3.       Ieškovas nurodė, kad 2022-03-15 automobilį įregistravo savo vardu ir sumokėjo 398,88 Eur automobilio registracijos mokestį. Tą pačią dieną kreipėsi į servisą UAB „Riksus“, kad automobiliui būtų atliktas techninis aptarnavimas (pakeisti tepalai, filtrai ir atlikti kiti periodinio automobilio techninio aptarnavimo darbai). Atliekant automobiliui techninį aptarnavimą, už kurį ieškovas sumokėjo 1353,40 Eur sumą, buvo pastebėta, kad automobilio dešinė pusė turėjo autoįvykį, po kurio buvo nekokybiškai atlikti remonto darbai, taip pat nustatyta, jog pro turbinos žarnas skverbiasi tepalai, yra didelis vairo kolonėlės laisvumas. Automobilio turbinos defektą 2022-03-24 patvirtino ir UAB „Turbita“. Už šių defektų remonto darbus ieškovas papildomai sumokėjo UAB „Riksus“ 689,80 Eur sumą. 2022-04-04 ieškovas pateikė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo atlyginti automobiliui atliktus remonto darbus už 689,80 Eur sumą. 2022-04-07 atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo sutiko ieškovo reikalavimus patenkinti iš dalies ir atlyginti remonto išlaidas (300,00 Eur).

4.       Ieškovas nurodė, kad po atsakovės atsakymo į pretenziją pateikimo automobilio prietaisų skydelyje užsidegė „check engine“ lemputė ir ieškovas 2022-04-14 kreipėsi į servisą, kur buvo nustatyta, kad lemputės užsidegimas prietaisų skydelyje yra susijęs su pavarų dėže, todėl automobiliui buvo pakeistas pavarų dėžės tepalas ir filtras (bendra darbų kaina 156,00 Eur). 2022-04-19 automobilio prietaisų skydelyje vėl užsidegė „check engine“ lemputė ir ieškovas kreipėsi į UAB „Autotransmisija“, kur atlikus diagnostiką, buvo nustatyta, jog automobilis turi APD (automatinės pavarų dėžės) sūkių daviklio gedimą, APD laidų pynės gedimą ir 4 pavaros mechaninį gedimą. Už diagnostikos atlikimą ieškovas sumokėjo 65,00 Eur. 2022-04-27 ieškovas dar kreipėsi į UAB „Riksus“, kur buvo atlikti APD sūkių daviklio valymo ir APD laidų pynės patikros darbai, už kuriuos ieškovas sumokėjo 36,30 Eur. 2022-05-02 UAB „Pavarų centras“ atliko automobilio pavarų dėžės defektaciją ir nustatė, jog pavarų dėžėje yra trys aktyvios klaidos, viena iš jų informuoja apie 4 pavaros mechaninį gedimą ir jį pašalinti galima tik atlikus kapitalinį pavarų dėžės remontą. Šio remonto ir jam reikalingų detalių preliminari sąmata 1500–2000 Eur + PVM. Tai yra beveik tiek, kiek ieškovas jau yra sumokėjęs už automobilio defektų šalinimo darbus. Ieškovas pažymėjo, jog dėl automobilio registravimo, remonto, diagnostikos ir defektavimo darbų patyrė 2699,38 Eur nuostolius ir 300,00 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

5.       Ieškovas nurodė, jog 2022-05-04, gindamas savo pažeistas teises ir interesus, kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT), kurios prašė nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus (5850,00 Eur) bei atlyginti turtinę žalą (2999,38 Eur), taip pat prašė įvertinti su atsakove sudarytos sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu. VVTAT komisija 2022-07-07 priėmė nutarimą Nr. 10E-781 „Dėl UAB „Narbona“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų“, kuriuo nutarė pripažinti, kad Sutarties 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 punktų sąlygos atitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 2 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. netinkamai panaikina arba apriboja vartotojo teises verslininko atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus. Taip pat VVTAT įpareigojo UAB „Narbona“ netaikyti Sutarties 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 punktų sąlygų, sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis. VVTAT 2022-08-12 priėmė nutarimą Nr. 10G-930 „D. E. B. prašymo“, kuriuo nutarė atmesti vartotojo E. B. keliamus reikalavimus, t. y. pripažinti nepagrįstais vartotojo reikalavimus nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus (5850,00 Eur) bei atlyginti turtinę žalą (2999,38 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas visiškai nesutinka su VVTAT 2022-08-12 priimtu nutarimu ir jame išdėstytomis nepagrįstomis išvadomis, jis teikia teismui ieškinį, kuriuo prašo teismo kilusį ginčą nagrinėti iš esmės.

6.       Ieškovas nurodė, kad įgytas automobilis negali būti pripažintas tinkamos kokybės, nes jis neatitinka įprastų tokioms prekėms keliamų kokybės reikalavimų ir pagrįstų pirkėjo lūkesčių. Iškart po automobilio įsigijimo nuvarius automobilį į servisą techniniam aptarnavimui atlikti, paaiškėjo jo trūkumai – tai, kad automobilis yra daužtas ir netinkamai sutvarkytas po eismo įvykio, taip pat tai, kad yra sugedusi automobilio turbina, o netrukus paaiškėjo ir automobilio pavarų dėžės defektas. Šiuo atveju nustatyti automobilio defektai nėra akivaizdūs ir pastebimi, kad juos galėtų pastebėti vidutinis vartotojas. Akivaizdu, kad tokios techninės būklės automobilis, turintis tiek defektų, negali būti laikomas kokybišku, toks automobilis negali būti laikomas net tinkamu naudoti pagal paskirtį. Kadangi visi automobilio trūkumai paaiškėjo per šešių mėnesių laikotarpį nuo jo pardavimo, laikytina, kad šie trūkumai buvo jo perdavimo metu. Dėl nustatytų automobilio trūkumų jo eksploatavimas yra neįmanomas, o automobilio tinkamo remonto kaštai, įskaitant jau automobiliui atliktus remonto darbus, beveik viršija pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą automobilio kainą. Pardavėja viešai automobilio skelbime deklaravo, kad automobiliui taikoma 1 mėnesio garantija, kuri, skaičiuojant nuo automobilio pirkimo momento, galiojo iki 2022-04-14, o visi automobilio defektai atsirado (paaiškėjo) ir ieškovo pretenzija atsakovei buvo pareikšta būtent garantijos galiojimo metu.

7.       Ieškovas nurodė, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimas yra esminis, nes: 1) pirkėjas iš esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. pirkėjas, mokėdamas už automobilį didesnę nei rinkos kainą, tikėjosi įsigyti naudotą automobilį, neturintį jokių esminių defektų, kad būtų patenkinti pirkėjo šeimos poreikiai; 2) griežtas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, t. y. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčiai CK 6.4311 straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše yra nustatyti imperatyvūs sutartyje nurodytini duomenys, jie turi būti nurodomi, nepriklausomai nuo šalių pasirinkimo juos nurodyti ar ne; 3) pardavėja nuo pirkėjo nuslėpė informaciją apie parduodamo automobilio defektus ir trūkumus; 4) pirkėjas turi pagrindą tikėtis, jog sutartis nebus įvykdyta tinkamai, nes automobilio suremontavimo kaštai, kad jo techninė būklė leistų jį naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, įskaitant jau automobiliui atliktus remonto darbus, beveik viršija šio automobilio įsigijimo kaštus, be to, pirkėjui pranešus pardavėjai apie automobilio defektus ir trūkumus, ji nesutiko atlyginti net 689,80 Eur išlaidų sumą, kuri buvo patirta remontuojant automobilio turbiną ir vairo kolonėlę; 5) pardavėja nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta, šalys būtų grąžintos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. pardavėjai butų grąžintas jos parduotas automobilis, pirkėjui – jo už automobilį sumokėti pinigai.

8.       Ieškovas nurodė, kad dėl automobilio trūkumų kreipėsi į pardavėją tą pačią dieną, kai tik jie paaiškėjo. Automobilis buvo patikrintas 2022-03-21, tą pačią dieną atsakovė buvo informuota, šį faktą patvirtina į bylą pateiktos skambučių išklotinės, atsakovės atstovo siųstos 2022-03-22 ir 2022-04-02 taikos sutartys, kuriose buvo siūloma kompensacija dėl vairo kolonėlės ir turbinos gedimo. Atsakovės direktorius buvo nuolat telefonu ir per susirašinėjimo platformą „Viber“ informuojamas apie automobilio patikras, jų metu nustatytus trūkumus ir gedimus. Atsakovė buvo abejinga ir nerodė jokios iniciatyvos dalyvauti nustatant automobilio trūkumus, niekada nesiūlė ieškovui automobilio suremontuoti ir nebendradarbiavo.

9.       Ieškovas nurodė, kad pateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtina faktą, jog automobilis jo įsigijimo metu turėjo trūkumų, kurių negalima buvo pamatyti tik išoriškai apžiūrint automobilį. Ieškovas negalėjo numatyti ir pamatyti automobilio defektų, kadangi jis nėra mechanikas ir neturi specialių žinių. Be to, tam, kad būtų galimybė nustatyti automobilio defektus, reikėjo specialistų pagalbos, diagnostikos, tam tikrų automobilio dalių ardymo. Ieškovui iš pirmo žvilgsnio automobilis pasirodė tvarkingas, kadangi važiavo, tačiau netrukus po jo įsigijimo pradėjo aiškėti įvairūs automobilio defektai, o 2022-04-02 automobilio prietaisų skydelyje užsidegė „check engine“ lemputė. Patikrinus automobilį autoservise, tapo akivaizdu, kad automobilis turėjo užslėptų defektų, kurie nebuvo matomi išoriškai ir kurie trukdo automobilį naudoti pagal paskirtį.

10.       Atsakovė UAB „Narbona“ prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.       Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dalyvaujant ieškovui, jam priimtiname automobilių autoservise buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika. Automobilis (įskaitant jo pagrindinius mazgus ir esmines automobilio funkcijas) jo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu neturėjo jokių defektų ir/ar trūkumų. Automobilio techninė būklė ieškovą visiškai tenkino, jis tai pripažino ir tokiais veiksmais prisiėmė riziką. Ieškovas, sudarydamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtino, kad neturi pretenzijų atsakovei dėl parduodamos transporto priemonės, kad perkamą transporto priemonę atidžiai apžiūrėjo, kad jam jos būklė yra tinkama, jam yra žinoma, jog transporto priemonė yra naudota. Pats prekės pobūdis (14 metų eksploatuotas automobilis) lemia didesnius pirkėjo atidumo reikalavimus.

12.       Atsakovė nurodė, kad ieškovui buvo suteikta galimybės bet kokiomis jam priimtinomis priemonėmis ir būdais tikrinti automobilį, jį apžiūrėti, išbandyti ir pan. Po atliktos automobilio kompiuterinės diagnostikos ieškovas nebepageidavo jo papildomai tikrinti, nereiškė jokių pastabų dėl atsakovės pasiūlytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties turinio, formos ar kitokių reikalavimų.

13.       Atsakovė nurodė, kad atlikus automobilio kompiuterinę diagnostiką, buvo padaryta išvada, kad automobilis neturi jokių defektų. Ieškovas pats automobiliu išvyko iš jo pardavimo vietos į savo gyvenamąją vietą ir kurį laiką jį naudojo pagal paskirtį. Ieškovo pretenzijoje nurodyti automobilio defektai (buvęs autoįvykis, pro turbinos žarną besiskverbiantys tepalai, vairo kolonėlės laisvumas) negali būti laikomi esminiais defektais, trukdančiais naudoti automobilį pagal jo tikslinę paskirtį ir negali būti laikomi tinkamu ir pakankamu pagrindu nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodyti defektai susiję su einamuoju automobilio remontu. Automobilis yra 14 metų senumo, buvo ilgai ir intensyviai eksploatuotas (jo rida 296501 km). Atsakovės vertinimu, bet koks apdairus asmuo, veikiantis pagal protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, numatytus CK 1.5 straipsnyje, galėjo ir privalėjo suprasti, kad perka ne naują automobilį, kad yra didelė tikimybė, jog jo einamajam remontui bei priežiūrai reikės skirti daugiau dėmesio bei lėšų nei naujam automobiliui. 

14.       Atsakovė nurodė, kad nėra pirmoji ir vienintelė automobilio savininkė. Automobilį ji įsigijo iš kitos naudotų automobilių prekyba besiverčiančios įmonės. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje ankstesnė pardavėja nenurodė jokių autoįvykių ar defektų, todėl atsakovė neturėjo jokios informacijos apie autoįvykius, neturėjo pareigos pranešti ieškovui apie tai, ko pati nežinojo. Atsakovė deklaravo tik jai žinomą techninę automobilio būklę, remdamasi ankstesnio savininko ankstesnėmis deklaracijomis, todėl ieškovas neturi pagrindo teigti, kad atsakovė sąmoningai nuslėpė nuo jo informaciją apie automobilio techninę būklę.

15.       Atsakovė nurodė, jog tas faktas, kad ieškovas naudojo automobilį po jo įsigijimo ir naudoja jį iki šiol, tik įrodo, kad ieškovui buvo perduotas tinkamos kokybės daiktas, veikiantis ir galimas naudoti pagal jo tikslinę paskirti. Ieškovo nurodyti defektai yra lengvai pašalinami, todėl tam nereikia nutraukti sutarties. Automobilio gedimai galėjo atsirasti dėl paties ieškovo kaltės, t. y. netinkamo automobilio eksploatavimo, netinkamos ar nepakankamos automobilio priežiūros ir pan.

16.       Atsakovė pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovas reikalauja ne tik restitucijos, bet ir nuostolių atlyginimo, kurie siekia net 2699,38 Eur, t. y. beveik pusę automobilio kainos. Tokios ieškovo išlaidos negali būti laikomos realiais nuostoliais, nes: į šiuos nuostolius ieškovas įtraukė visas, net ir nereikalingas, išlaidas (papildomos diagnostikos); į šiuos nuostolius negali būti įtraukiamos išlaidos einamiesiems (eksploataciniams) automobilio funkcionavimo poreikiams patenkinti; pagal teismų praktiką, apskaičiuojant nuostolius, būtina įvertinti daikto nusidėvėjimą, o ieškovas, nurodydamas patirtas remonto detalių vertes, skaičiuoja naujo daikto vertes be jų nusidėvėjimo; būtent ieškovo darbovietės atliktas darbų reikalingumas ir jų vertė kelia pagrįstų abejonių; ieškovas neinformavo atsakovės apie defektų nustatymo atvejus.

17.       Atsakovė nurodė, kad nesutinka, jog defektai egzistavo automobilio pardavimo momentu, kad ji yra už juos atsakinga. Atsakovės manymu, visi automobilio gedimai po jo pardavimo galėjo atsirasti išskirtinai tik dėl ieškovo veiksmų (netinkamo eksploatavimo, netinkamo vairavimo stiliaus ir pan.). Atsakovė nesutinka, kad automobilio gedimai yra esminiai, kad dėl jų negalima automobilio naudoti pagal paskirtį. Atsakovė nesutinka, kad sutartis būtų nutraukta ir būtų taikoma restitucija, taip pat nesutinka nei dėl ieškovo paskaičiuotų nuostolių sumos, nei dėl jų atlyginimo.

18.       Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris galėtų objektyviai ir vienareikšmiškai patvirtinti, jog ieškovo nurodyti ar vėliau ieškovo vienasmeniškai pasirinkto autoserviso fiksuoti defektai buvo automobilio pardavimo momentu. Atsakovė vertina ieškovo elgesį kaip nesąžiningą, šiurkščiai ir iš esmės pažeidžiantį galiojančius teisės aktus ir esmines ieškovo, kaip automobilio pirkimo-pardavimo sutarties šalies (pirkėjo), pareigas, atsakovės teisėtų lūkesčių principą. Ieškovo nurodytus automobilio trūkumus atsakovė laiko mažareikšmiais ir negalinčiais būti sutarties nutraukimo tinkamu ir pakankamu pagrindu. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė, jog: automobilio trūkumai egzistuoja ar yra esminiai, trukdantys naudoti daiktą pagal jo tikslinę paskirtį; neįrodė, kad 14 metų senumo automobilio detalių nusidėvėjimai nėra normali jo būsena; kad su tokiais trūkumais nupirkta naudota transporto priemonė nebegali tarnauti ir jai būtina atlikti esminį remontą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

19.       Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. kovo 10 d. sprendimu nuspręsta ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo E. B. atsakovės UAB ,,Narbona“ naudai 1870,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

20.       Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog automobilis turėjo eismo ar kitų įvykių per laikotarpį, kurį atsakovė buvo automobilio savininkė, taip pat, kad atsakovei buvo žinoma apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose automobilis buvo apgadintas, ir tai būtų nulėmę automobilio trūkumus.

21.       Teismas nurodė, jog atsakovė neturėjo jokio pagrindo ardyti tam tikrus automobilio mazgus ir ieškoti galimai paslėptų defektų, kadangi aukcione įsigijo naudotą automobilį, pašalino buvusius kėbulo pažeidimus, atliko automobilio techninę patikrą, kurios metu nebuvo nustatyta trūkumų, dėl kurių ginčo automobilis negalėtų dalyvauti eisme.

22.       Teismas pažymėjo, jog tai, kad servisas pasiūlė ieškovui remontuoti turbiną ir vairo kolonėlę, nepatvirtina aplinkybės, kad automobilis turėjo paslėptų trūkumų jo pardavimo metu.

23.       Teismas vertino, kad atsakovė, parduodama ieškovui automobilį, jokių žinomų klaidų neištrynė, o gedimas (klaidos) atsirado eksploatavimo metu dėl automobilio susidėvėjimo, atsižvelgiant į jo amžių ir nuvažiuotą ridą.

24.       Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo automobilis turėjo trūkumų jo įsigijimo metu, iš kurių galima būtų spręsti apie automobilio defektų faktą, apimtį, atsiradimo priežastis, taip pat, kad automobilis įsigijimo metu nebuvo tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį.

25.       Teismas sprendė, jog iš ieškovo pateiktų įrodymų visumos negalima daryti išvados, kad įvairių servisų nurodytas automobilio keičiamų dalių sąrašas ir trūkumų aprašymas laikytinas paslėptais automobilio defektais ir, kad automobilio trūkumai jau egzistavo jo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, buvo atsakovės nuslėpti nuo ieškovo. Teismas akcentavo, kad pardavėjas, parduodamas naudotą transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi.

26.       Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog automobilio defektai buvo dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl ieškovo ieškinio netenkino. Ieškovui neįrodžius, kad automobilio defektai atsirado iki jo pardavimo, teismas dėl restitucijos taikymo ir prašomų priteisti sumų patirtoms išlaidoms kompensuoti nepasisakė.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

27.       Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimo ieškovas (apeliantas) E. B. prašo skundžiamą sprendimą pakeisti – tenkinti ieškovo ieškinį visiškai ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę pasiimti iš ieškovo automobilį „Chrysler Grand Voyager“, priteisti iš atsakovės 5850,00 Eur už automobilį sumokėtą kainą, priteisti iš atsakovės 2999,38 Eur patirtų nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

27.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neteisingai taikė įstatymo normas, taip pat teismų praktiką.

27.2.                      Teismas neįvertino Vokietijoje valdomos naudotų transporto priemonių prekybos platformos „AUTO1.com“ internetiniame tinklapyje skelbiamų taisyklių ir sąlygų, kuriose yra nurodyta, kad „AUTO1.com“ netikrina parduodamų automobilių techninės būklės, taip pat netikrina transporto priemonės apatinės dalies, o tik atlieka vizualią automobilio apžiūrą bei trumpą bandomąjį važiavimą. Automobilio pirkėjas, atsiimdamas automobilį, pats turi pareigą patikrinti automobilio pažeidimus ir trūkstamą įrangą. Taigi, automobilio skelbime buvo nurodyti tik vizualiai matomi automobilio defektai, o atsakovė, įsigydama automobilį, jau 2021-09-11 žinojo, kad automobilis buvo apgadintas avarijos metu, nes tokius duomenis jai skelbime atskleidė AUTO1.com, remdamasi ankstesnio automobilio savininko parodymais. Ant atsakovės paruoštos sutarties formos, kurią pildė atsakovės atstovas, nurodytas tik vienintelis automobilio trūkumas – vibracija, daugiau jokių trūkumų nenurodyta. 

27.3.                      Atsakovė automobilio skelbimą į svetainę www.autoplius.lt įkėlė tik 2022-02-22, kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, visą laiką nuo įsigijimo automobilis buvo taisomas atsakovės autoservise, taigi atsakovė negalėjo nežinoti apie tikrąją automobilio būklę ir jo defektus. Skelbime atsakovė nurodė tikrovės neatitinkančią ir klaidinančią informaciją. Sudarytoje sutartyje taip pat nebuvo nurodyta jokių duomenų apie eismo ir kitus įvykius, kuriuose automobilis buvo apgadintas, nors atsakovė žinojo apie automobilio pažeidimus ir juos tvarkė. Visi automobilio trūkumai yra susiję su jo ankstesne patirta žala eismo įvykio metu. Atsakovė, turėdama pareigą nurodyti visus jai žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta, nenurodė šios aplinkybės nei automobilio skelbime, nei pirkimo-pardavimo sutartyje. Taip pat nenurodė ir kitų automobilio defektų. Atsakovė pažeidė pirkimo-pardavimo sutartį, parduodama ne tokios kokybės daiktą, kokios manė įsigyjantis pirkėjas, t. y. pirkėjas pagrįstai tikėjos, kad automobilis yra techniškai tvarkingas bei nėra ankščiau patekęs į autoįvykį. Atsakovė, būdama profesionali pardavėja (verslininkė), nenurodydama ieškovui, kaip pirkėjui (vartotojui), minėtų aplinkybių, jo atžvilgiu buvo nesąžininga.

27.4.                      Sutarties forma, kurią paruošė atsakovės atstovas, buvo pateikta VVTAT dėl jos nuostatų patikrinimo. VVTAT priimtu nutarimu pripažino, kad Sutarties 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 punktų sąlygos atitinka CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 2 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. netinkamai panaikina arba apriboja vartotojo teises verslininko atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus. Taigi, verslininkė (atsakovė) su vartotoju (ieškovu) nesąžininga buvo jau parengdama ir pateikdama sutartį su nesąžiningomis nuostatomis, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

27.5.                      Automobilis iki jo pardavimo ieškovui buvo patekęs į eismo įvykį, kurio metu jam buvo padaryta didelė žala 7000–10000 Eur (akivaizdu, kad automobilis buvo pažeistas ne tik išoriškai, tačiau buvo pažeistos ir kitos jo detalės: vairo kolonėlė, turbina, pavarų dėžė ir kt.). Šios aplinkybės buvo visiškai įrodytos teismui pateikta automobilio istorijos ataskaita pagal VIN numerį, gauta iš „autodna“, taip pat ir „AUTO1.com“ skelbimu bei ieškovo kviestų ir posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, tačiau teismas šiuos įrodymus ignoravo.

27.6.                      Aplinkybės dėl vartojimo santykių byloje neginčijo nei atsakovė, nei ieškovas, tačiau teismas visiškai į tai neatsižvelgė. Ieškovas įrodė abi būtinas sąlygas prezumpcijai taikyti – daikto kokybės trūkumus ir tai, kad daikto trūkumai išaiškėjo per 12 mėnesių terminą nuo daikto perdavimo ieškovui momento. Sprendžiant šalių ginčą turėjo būti taikoma CK 6.364 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta prezumpcija – vartotojas yra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti, kad daikto kokybės trūkumai egzistavo jau daikto perdavimo metu. Teismas šios prezumpcijos netaikė, todėl priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsakovė minėtos prezumpcijos nepaneigė ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie šalintų jos atsakomybę dėl ieškovui perduoto daikto trūkumų. Teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog: 1) nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė 2) ieškovas turėjo įrodyti, tačiau neįrodė, kad automobilio defektai buvo dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

28.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Narbona“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

28.1.                      Teismas teisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius-faktinius santykius, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, todėl priėmė pagristą ir teisėtą sprendimą.

28.2.                      Į bylą yra pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai iš automobilių internetinius aukcionus organizuojančio tinklapio „AUTO1.com“, iš kurių matyti, jog jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų patekęs į autoįvykį, kurio metu galėjo būti apgadinti automobilio vidaus mazgai (variklis, pavarų dėžė ar turbina), nėra, taip pat nėra vienareikšmiškai nurodyta, jog automobilis būtų pakliuvęs į autoįvykį. Atsakovė neturėjo duomenų, kad automobilis buvo apgadintas autoįvykyje. Atsakovė informavo ieškovą apie visus jai žinomus gedimus, papildomai parodė vizualinę medžiagą apie ginčo automobilį. Taigi atsakovė buvo sąžininga ir negalėjo ieškovui nurodyti nieko daugiau, nei žinojo pati.

28.3.                      Techninių apžiūrų centre atlikta automobilio patikra kartu su kitais įrodymais (automobilio kompiuterine diagnostika, aukciono platformos „AUTOl.com“ duomenys apie automobilio būklę prieš jo įsigijimą) sudaro įrodymų visumą, kuri leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad automobilio techninė būklė tinkama.

28.4.                      Ieškovas šioje byloje buvo neaktyvus ir tinkamai nevykdė savo įrodinėjimo pareigos, įskaitant dėl parduoto daikto trūkumų (defektų) įrodinėjimo, pvz. neprašė teismo skirti byloje ekspertizės. Vietoj nepriklausomo ir nešališko eksperto išvados ieškovas rėmėsi šališkų liudytojų parodymais.

28.5.                      Byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovas įrodė, jog automobilio defektai buvo dar iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, egzistavo prekės pardavimo momentu, kad atsakovė juos nuslėpė nuo ieškovo. Tas faktas, kad ieškovas naudojo daiktą po jo įsigijimo ir naudoja jį iki šiol tik įrodo, kad ieškovui buvo perduotas tinkamos kokybės daiktas, veikiantis ir galimas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį.

28.6.                      Ieškovas nebendradarbiavo, sprendimus dėl automobilio apžiūrų, „defektų nustatymo“, jo remonto priėmė vienasmeniškai, nederindamas jų su atsakove.

28.7.                      Ieškovo pateikti įrodymai dėl patirtų išlaidų dydžio kelia abejonių dėl jų tikrumo, sąsajų tarpusavyje ir su pačia ginčo byla, kadangi nesutampa sumos.

28.8.                      Atsakovė vertina ieškovo elgesį kaip nesąžiningą, šiurkščiai ir iš esmės pažeidžiantį galiojančius teisės aktus ir esmines ieškovo, kaip automobilio pirkimo-pardavimo sutarties šalies (pirkėjo) pareigas, atsakovės teisėtų lūkesčių principą. Ieškovo nurodytus automobilio trūkumus atsakovė laiko mažareikšmiais, todėl negalinčiais būti sutarties nutraukimo tinkamu ir pakankamu pagrindu.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Ieškovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

29.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

 

Dėl faktinių bylos aplinkybių

30.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Narbona“ aukciono būdu iš Vokietijoje valdomos naudotų transporto priemonių prekybos platformos „AUTO1.com“ 2021-09-11 įsigijo transporto priemonę „Chrysler Grand Voyager 2.8 CRD Limited“, kilmės šalis Austrija, transporto priemonės identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), rida 296473 km, pirmos registracijos data 2008-06-30, už 3748,00 Eur.

31.       Iš ataskaitos apie automobilio būklę atsakovės įsigijimo metu nustatyta, kad grafoje „Ankstesni apgadinimai/avarijos, remiantis ankstesnio savininko parodymais“ nurodyta „Taip“, nurodyti automobilio pažeidimai su nuotraukomis (11 – kėbulo, 3 – vidaus, 1 – apačios).

32.       UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ 2021-12-21 atliko automobilio privalomąją techninę apžiūrą ir pateikė išvadą, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2023-12-21.

33.       Skelbimas apie parduodamą automobilį buvo paskelbtas portale www.autoplius.lt, kuriame nurodyta automobilio kaina – 5850,00 Eur, nurodyta 1 mėn. garantija.

34.       2022-03-14 ieškovas ir atsakovės direktorius sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovas už 5850,00 Eur įsigijo automobilį. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad parduodamam automobiliui garantija nesuteikta; ant atsakovės paruoštos sutarties formos nurodytas automobilio trūkumas – vibracija.

35.       Automobilio rida atsakovės įsigijimo metu buvo 296473 km, pardavimo ieškovui metu – 296501 km, t. y. automobiliui esant pas atsakovę, nuvažiuoti 28 km.

36.       Ieškovas prieš pirkdamas ginčo automobilį, 2022-03-14 8.39 val., patikrino automobilio duomenis platformoje „carVertical“, kurios ataskaitoje nurodyta, kad nėra duomenų, jog šis automobilis būtų pažeistas dėl eismo įvykio.

37.       Automobilio pirkimo-pardavimo metu ieškovas su atsakovės atstovu nuvyko į MB „Virkodas“ autoservisą, kur buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika, kuri rodė vienintelę klaidą (4 gedimai) dėl padangų slėgio jutiklių.

38.       Ieškovas automobiliu iš (duomenys neskelbtini) ir 2022-03-15 įregistravo nuosavybės teisę VĮ „Regitra“.

39.       2022-03-15 ieškovas kreipėsi į servisą UAB „Riksus“, kad automobiliui būtų atliktas techninis aptarnavimas. Iš 2022-03-15 paraiškos automobilio remontui priėmimo-perdavimo akto nustatyta, kad automobilio remonto darbai-užsakymas: pilna patikra, ratų balansavimas, ratų suvedimas, dpf ir klaidų nuskaitymas, kondicionieriaus žvakių patikra; galutinė suma – 1354,06 Eur. Autodetalės pavadinimas: oro filtras, kardano guma, akumuliatorius.

40.       Iš UAB „Riksus“ 2022-03-15 paraiškos automobilio remontui priėmimo-perdavimo akto nustatyta, kad automobilio remonto darbai-užsakymas: pilna patikra, ratų balansavimas, ratų suvedimas, dpf ir klaidų nuskaitymas; iš viso mokėti su (duomenys neskelbtini)36 Eur. Autodetalės pavadinimas: valytuvas, generatoriaus dirželis, vairo stiprintuvo tepalas, pagrindinio dirž. komplektas, salono filtras, freonas, tepalo filtras, kuro filtras, stabdžių skystis, salono filtras. Atliktų darbų pavadinimas: diagnostika, freono pildymas, pagrindinio diržo keitimas, salono filtro keitimas, stabdžių skysčio keitimas ir nuorinimas, variklio pagalvės keitimas, tepalo daviklio keitimas, riebokšlio keitimas ir plovimas, ratų balansavimas, tepalų keitimas, kardano gumos keitimas, pusašių gumų ir pusašių keitimas.

41.       Iš UAB „Riksus“ 2022-04-07 PVM sąskaitos-faktūros serija RIK Nr. 657 ir 2022-04-07 apmokėjimo kvito nustatyta, kad už automobilio variklio aptarnavimą ir kitus darbus ieškovas sumokėjo 1353,40 Eur.

42.       Iš UAB „Riksus“ 2022-03-15 paraiškos automobilio remontui priėmimo-perdavimo akto nustatyta, kad automobilio remonto darbai-užsakymas: turbinos nuėmimas/uždėjimas, vairo kolonėlės nuėmimas/uždėjimas; iš viso mokėti 689,80 Eur. Autodetalės pavadinimas: turbinos restauravimas + siuntimas. Atliktų darbų pavadinimas: turbinos nuėmimas/uždėjimas, vairo kolonėlės nuėmimas/uždėjimas, vairo kolonėlės restauravimas.

43.       Iš UAB „Riksus“ 2022-11-25 pažymos nustatyta, kad 2022-03-21 apžiūrint automobilį buvo pastebėta, kad pro turbinos žarnas skverbiasi tepalai, todėl nuspręsta turbiną išimti ir siųsti į UAB „Turbita“ patikrai. UAB „Turbita“, gavusi turbiną, nustatė, kad dar neišardžius, buvo matomi stiprūs sparnuotės pažeidimai, o išardžius turbiną, pastebėti pažeidimai ir karštojoje turbinos dalyje. UAB „Turbita“ išvada buvo tokia, kad turbina gavo kažkokių svetimkūnių, dėl kurių ir buvo pažeistos turbinos detalės (sparnuotės, veleno, geometrijos), bei matomi šių detalių apdaužymai. Turbina patikrai išsiųsta 2022-03-22, grąžinta atrestauruota ir įdėta atgal į automobilį 2022-03-26. UAB „Turbita“ 2022-03-24 defektacijos aktu patvirtino turbinos pažeidimus ir ją restauravo. Nurodė, jog nuo oro įsiurbimo pusės buvo įtraukti pašaliniai, kieti svetimkūniai (nuolaužos ir t. t.), kurie galėjo atsirasti kokio smūgio metu (pažeidus oro filtro dėžę ar pan.); išardžius turbiną, pastebėti pažeidimai ir karštojoje turbinos dalyje (taip pat apdaužymai ant veleno bei geometrijos).

44.       Iš UAB „Riksus“ 2022-04-04 PVM sąskaitos faktūros serija RIK Nr. 656 ir 2022-04-04 apmokėjimo kvito matyti, kad už ginčo automobilio turbinos, vairo kolonėlės remontą ieškovas sumokėjo 689,80 Eur.

45.       Iš UAB „Riksus“ 2022-04-19 atliktų darbų aprašymo nustatyta, kad buvo tikrinama automobilio techninė būklė, patikros metu buvo nustatyta, kad dešinė automobilio pusė turėjo autoįvykį, buvo nustatyti šie gedimai: dešinės pusės pusašio suvirinimas (darbas atliktas nekokybiškai, pusašis nebalansuotas ir, kad nebūtų akivaizdžiai matomas, uždėtas apvirintas vamzdis ir apteptas silikonu); pastebėta, kad pro turbinos žarnas skverbiasi tepalai, viena žarna buvo neprisukta, o paėmimo oro žarna perdaryta ir nuo kito automobilio pagal jungtis pritaikyta, įdėta neoriginali; judinant ratus, pastebėtas didelis laisvumas iš vairo kolonėlės mechanizmo, todėl buvo išimta ir išsiųsta restauravimui; variklio pagalvės nuplyšusios, generatoriaus diržo „įtempėjas“ nulenktas (kreivas), jis po įvykio buvo pažeistas; tepalo slėgio daviklis numuštas ir suklijuotas, kairės pusės apatinė šakė buvo neprisukta, išmetimo kolektorius taip pat buvo neprisuktas.

46.       2022-04-04 ieškovas su pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas atlyginti automobiliui atliktus remonto darbus už 689,80 Eur sumą. 2022-04-07 atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo sutiko ieškovo reikalavimą patenkinti iš dalies ir atlyginti 300,00 Eur remonto išlaidas.

47.       2022-04-14 ieškovas kreipėsi į G. N. servisą, kadangi automobilio prietaisų skydelyje užsidegė „check engine“ lemputė. Iš 2022-04-14 sąskaitos-faktūros Serija SVG Nr. 84057 ir 2022-04-14 pinigų priėmimo kvito Serija SVG Nr. 8403045 nustatyta, kad automobiliui buvo pakeistas pavarų dėžės filtras ir tepalas už 156,00 Eur.

48.       2022-04-19 ieškovas kreipėsi į UAB „Autotransmisija“, kadangi automobilio prietaisų skydelyje vėl užsidegė „check engine“ lemputė. Iš 2022-04-19 PVM sąskaitos-faktūros Serija AUTR Nr. 4928 ir 2022-04-19 apmokėjimo kvito nustatyta, kad už automobilio kompiuterinę diagnostiką ieškovas sumokėjo 65,00 Eur.

49.       Iš UAB „Autotransmisija“ 2022-04-19 defekto akto matyti, kad atlikus automobilio diagnostiką nustatyta, kad gali būti automatinės pavarų dėžės sūkių daviklio gedimas, automatinės pavarų dėžės laidų pynės gedimas, 4 pavaros mechaninis gedimas.

50.       Iš UAB „Riksus“ 2022-04-27 paraiškos automobilio remontui priėmimo-perdavimo akto ir 2022-04-27 apmokėjimo kvito nustatyta, kad automobiliui buvo atlikti sūkio daviklio valymo ir automatinės pavarų dėžės laidų pynės patikros darbai, už kuriuos ieškovas sumokėjo 36,30 Eur.

51.       Iš UAB „Pavarų centras“ 2022-05-02 automobilio remonto sutarties Nr. 2205-02A nustatyta, kad buvo atvarytas automobilis su automatinės pavarų dėžės netaisyklingu darbu, atlikta automobilio pavarų dėžės defektacija ir nustatyta, kad važiuojant automobiliu, pavarų dėžė negali įjungti ketvirtos pavaros, automobiliui ilgiau važiuojant tiek miesto režimu, tiek stovint prie šviesoforų ir vėl akseleruojant, įsijungia avarinis pavarų dėžės režimas. Atlikus kompiuterinę diagnostiką nustatyta, kad pavarų dėžėje yra trys aktyvios klaidos. Viena iš jų informuoja apie ketvirtos pavaros mechaninį gedimą, kuriam pašalinti reikalingas kapitalinis pavarų dėžės remontas, kitos dvi nurodo elektrinius gedimus. Preliminari darbų su detalėmis sąmata 1500–2000 Eur plius PVM. Ieškovas automobiliu iki pavarų dėžės trūkumo nustatymo buvo nuvažiavęs 2149 km.

52.       Iš 2022-03-22, 2022-04-04 taikos sutarčių dėl taikaus ginčo, kilusio dėl parduoto automobilio kokybės, sprendimo projektų matyti, kad atsakovė siūlė ieškovui 200,00 Eur, 250,00 Eur kompensaciją. Iš telefono skambučių išklotinės, programėlės „Viber“ susirašinėjimo matyti, kad šalys kontaktavo dėl ginčo automobilio.

53.       2022-05-04 ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašė nutraukti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus 5850,00 Eur, įpareigoti pardavėją atlyginti vartotojo patirtus 2699,38 Eur dydžio nuostolius ir 300,00 Eur dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, pripažinti 2022-03-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas nesąžiningomis. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2022-07-07 nutarimu 10E-781 „Dėl UAB „Narbona“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų“ nutarė pripažinti, kad Sutarties 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 punktų sąlygos atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 2 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t. y. netinkamai panaikina arba apriboja vartotojo teises verslininko atžvilgiu tuo atveju, kai verslininkas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje numatytus įsipareigojimus. Tarnyba įpareigojo UAB „Narbona“ netaikyti Sutarties 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 punktų sąlygų, sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2022-08-12 nutarimu Nr. 10G-930 „D. E. B. prašymo“ nutarė atmesti vartotojo E. B. keliamus reikalavimus, t. y. pripažinti nepagrįstais vartotojo reikalavimus nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus (5850,00 Eur) bei atlyginti turtinę žalą (2999,38 Eur).

54.       2022-05-11 ieškovas pretenzija kreipėsi į atsakovę, reikalavo nutraukti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus bei atlyginti nuostolius, išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Atsakovė 2022-05-19 pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją, kuriame nurodė, kad nesutinka tenkinti ieškovo keliamų reikalavimų.

55.       2022-11-30 ieškovas pakartotinai patikrino automobilio istoriją per www.autodna.lt ir pagal VIN numerį gavo automobilio istorijos ataskaitą, iš kurios matyti, kad 2021 m. gegužės mėn. Austrijoje automobilis turėjo kėbulo pažeidimą dešinėje, priekyje, transporto priemonės nuostolių reikalavimo suma 7000–10000 Eur.

 

Dėl ieškovo apeliacinio skundo

56.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl automobilio kokybės jo pardavimo metu, galimai nuslėptų automobilio defektų, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo iš pardavėjos, t. y. atsakovės, kurios vertinimu, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis jokių defektų ir/ar trūkumų (įskaitant jo pagrindinius mazgus ir esmines automobilio funkcijas) neturėjo, atsižvelgiant į tai, kad parduotas naudotas automobilis, įvertinant jo nusidėvėjimą, be to, automobilio techninė būklė ieškovą visiškai tenkino.

57.       CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

58.       Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

59.       Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

60.       CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

61.       Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

62.       Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

63.       Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

64.       Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y., tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

65.       CK 6.327 straipsnio 2 dalis numato, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymą, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams. Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

66.       Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas). Tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 21 punktas).

67.       Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019).

68.       Be kita ko, tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais), bet ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Pardavėjo atsakomybė pagal CK 6.334 straipsnį yra griežtoji, t. y. pardavėjas už netinkamos kokybės daikto pardavimą atsako be kaltės. Bendrieji teisių gynimo būdai taikomi tik subsidiariai, t. y. kai pirkėjo pažeistos teisės negali būti apgintos taikant specialiuosius gynybos būdus, tokiu atveju pardavėjo pareiga atlyginti pirkėjo nuostolius grindžiama bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis (CK 6.245–6.255 straipsniai), reikalaujančiomis nustatyti pardavėjo neteisėtus veiksmus ir kaltę; tokiu atveju pardavėjas gali nuginčyti reikalavimą dėl nuostolių dėl parduotų daiktų trūkumų atlyginimo, jeigu įrodo, kad parduodamas daiktą jis buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus įsitikindamas, kad daiktas neturi kokybės trūkumų (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017 33 punktą; 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 27 punktą).

69.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą. Tuo tarpu bendrieji teisių gynimo būdai nukreipti į nuostolio, kuris atsirado pardavėjui pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą, kompensavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas).

70.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti.

71.       Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, neteisingai taikė įstatymo normas, teismų praktiką.

72.       Minėtas pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y., tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

73.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirko naudotą automobilį, apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas paaiškino, kad telefonu jam buvo nurodyta, jog automobiliui viskas gerai, dažytas dešinysis priekinis sparnas ir kapotas; nuvykus apžiūrėti automobilio, buvo jaučiama didelė vibracija; kodėl buvo dažytas automobilio sparnas ir kapotas, pardavėjos neklausė, matė atsakovės pirkto automobilio nuotraukas, kuriose buvo matyti, kad kapotas kitos spalvos, daužimo nesimatė. 2022-03-14 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas automobilio trūkumas – vibracija. Automobilio rida pardavimo ieškovui metu – 296501 km. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas, prieš pirkdamas automobilį, 2022-03-14 patikrino automobilio duomenis platformoje „carVertical“, kurios ataskaitoje nurodyta, kad nėra duomenų, jog automobilis būtų pažeistas dėl eismo įvykio. Automobilio pirkimo-pardavimo metu ieškovas su atsakovės atstovu nuvyko į MB „Virkodas“ autoservisą, kur buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika, kuri rodė vienintelę klaidą (4 gedimai) dėl padangų slėgio jutiklių. Darytina išvada, kad ieškovas apie naudoto automobilio defektus (dažytą dešinį priekinį sparną ir kapotą, vibraciją, padangų slėgio jutiklį) buvo informuotas, nurodyti trūkumai šalių buvo aptarti, šalys susitarė dėl atitinkamos automobilio kokybės, ieškovui ji buvo priimtina, pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta.

74.       Remiantis civilinės bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė ieškovui parduotą automobilį buvo įsigijusi 2021-09-11 iš Vokietijoje valdomos naudotų transporto priemonių prekybos platformos „AUTO1.com“. Automobilio rida buvo 296473 km. Iš ataskaitos apie automobilio būklę atsakovės įsigijimo metu nustatyta, kad grafoje „Ankstesni apgadinimai/avarijos, remiantis ankstesnio savininko parodymais“ nurodyta „Taip“, nurodyti automobilio pažeidimai su nuotraukomis (11 – kėbulo, 3 – vidaus, 1 – apačios), iš kurių matyti, kad pažeidimai iš esmės susiję su kėbulo apgadinimais (įbrėžimais, perdažymu), vairo, vairuotojo sėdynės, durelių vidaus nusidėvėjimais, jokių kitų automobilio defektų (variklio, pavarų dėžės gedimų, buvusių autoįvykių ar pan.) nenurodyta. UAB „Šiaulių techninių apžiūrų centras“ 2021-12-21 atliko automobilio privalomąją techninę apžiūrą ir pateikė išvadą, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2023-12-21. Nurodytos faktinės aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad atsakovė, kaip pardavėja, prieš parduodama transporto priemonę ją patikrino, įsitikino, kad automobilis yra tinkamas naudoti, pašalino buvusius kėbulo pažeidimus, apie kuriuos ieškovas buvo informuotas, atliko automobilio techninę patikrą, kurios metu nebuvo nustatyta trūkumų, dėl kurių automobilis negalėtų dalyvauti eisme.

75.       Nustatyta, kad ieškovui automobiliu iš (duomenys neskelbtini), 2022-03-15 jis įregistravo nuosavybės teisę VĮ „Regitra“ ir kreipėsi į servisą UAB „Riksus“, kad automobiliui būtų atliktas techninis aptarnavimas. Iš 2022-03-15 paraiškos automobilio remontui priėmimo-perdavimo akto nustatyta, kad automobilio remonto darbai-užsakymas: pilna patikra, ratų balansavimas, ratų suvedimas, dpf ir klaidų nuskaitymas, kondicionieriaus žvakių patikra. Autodetalės pavadinimas: oro filtras, kardano guma, akumuliatorius. Iš UAB „Riksus“ 2022-03-15 paraiškos automobilio remontui priėmimo-perdavimo akto nustatyta, kad automobilio remonto darbai-užsakymas: pilna patikra, ratų balansavimas, ratų suvedimas, dpf ir klaidų nuskaitymas. Autodetalės pavadinimas: valytuvas, generatoriaus dirželis, vairo stiprintuvo tepalas, pagrindinio dirž. komplektas, salono filtras, freonas, tepalo filtras, kuro filtras, stabdžių skystis, salono filtras. Atliktų darbų pavadinimas: diagnostika, freono pildymas, pagrindinio diržo keitimas, salono filtro keitimas, stabdžių skysčio keitimas ir nuorinimas, variklio pagalvės keitimas, tepalo daviklio keitimas, riebokšlio keitimas ir plovimas, ratų balansavimas, tepalų keitimas, kardano gumos keitimas, pusašių gumų ir pusašių keitimas. Iš UAB „Riksus“ 2022-03-15 paraiškos automobilio remontui priėmimo-perdavimo akto nustatyta, kad automobilio remonto darbai-užsakymas: turbinos nuėmimas/uždėjimas, vairo kolonėlės nuėmimas/uždėjimas. Autodetalės pavadinimas: turbinos restauravimas + siuntimas. Atliktų darbų pavadinimas: turbinos nuėmimas/uždėjimas, vairo kolonėlės nuėmimas/uždėjimas, vairo kolonėlės restauravimas. UAB „Riksus“ 2022-11-25 pažymoje nurodyta, kad 2022-03-21 apžiūrint automobilį buvo pastebėta, kad pro turbinos žarnas skverbiasi tepalai, todėl nuspręsta turbiną išimti ir siųsti į UAB „Turbita“ patikrai. UAB „Turbita“, gavusi turbiną, nustatė, kad dar neišardžius, buvo matomi stiprūs sparnuotės pažeidimai, o išardžius turbiną, pastebėti pažeidimai ir karštojoje turbinos dalyje. UAB „Turbita“ išvada buvo tokia, kad turbina gavo kažkokių svetimkūnių, dėl kurių ir buvo pažeistos turbinos detalės (sparnuotės, veleno, geometrijos) bei matomi šių detalių apdaužymai. Turbina patikrai išsiųsta 2022-03-22, grąžinta atrestauruota ir įdėta atgal į automobilį 2022-03-26. UAB „Turbita“ 2022-03-24 defektacijos aktu patvirtino turbinos pažeidimus ir ją restauravo. Nurodė, jog nuo oro įsiurbimo pusės buvo įtraukti pašaliniai, kieti svetimkūniai (nuolaužos ir t. t.), kurie galėjo atsirasti kokio smūgio metu (pažeidus oro filtro dėžę ar pan.); išardžius turbiną, pastebėti pažeidimai ir karštojoje turbinos dalyje (taip pat apdaužymai ant veleno bei geometrijos).

76.       Įvertinęs nurodytus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas, įsigijęs naudotą automobilį, iš karto kreipėsi į servisą, kad automobiliui būtų atliktas techninis aptarnavimas. Kaip nustatyta, automobiliui buvo atlikti einamieji remonto darbai, natūraliai atsiradę dėl dalių dėvėjimosi kaip eksploatacijos pasekmė. Ieškovo įgyto automobilio pirma registracija 2008 m., rida pardavimo ieškovui metu – 296501 km, todėl, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, natūralu, kad įgyto intensyviai naudoto automobilio dalys yra nusidėvėjusios ir reikalauja papildomų investicijų jų remontui ar keitimui. Serviso nurodytas automobilio remonto/ keičiamų dalių sąrašas ir trūkumų aprašymas nelaikytini paslėptais automobilio defektais, o turbinos ir vairo kolonėlės gedimai buvo nustatyti tik detaliai ir nuodugniai patikrinus automobilį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad šie trūkumai (turbinos ir vairo kolonėlės defektai) atsakovei buvo žinomi automobilio pardavimo metu (tokių gedimų prieš parduodant ginčo automobilį kompiuterine diagnostika nebuvo nustatyta), todėl šiuo atveju nėra pagrindo juos vertintini kaip paslėptus automobilio trūkumus, apie kuriuos ieškovas nebuvo informuotas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju atlikti turbinos, vairo kolonėlės restauravimo darbai yra susiję su natūraliu jų nusidėvėjimu, atsižvelgiant į automobilio naudojimo trukmę ir sąlygas.

77.       Byloje nustatyta, kad 2022-04-14 ieškovas kreipėsi į G. N. servisą, kadangi automobilio prietaisų skydelyje užsidegė „check engine“ lemputė, automobiliui buvo pakeistas pavarų dėžės filtras ir tepalas. 2022-04-19 ieškovas kreipėsi į UAB „Autotransmisija“, kadangi automobilio prietaisų skydelyje vėl užsidegė „check engine“ lemputė, buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika. Iš UAB „Autotransmisija“ 2022-04-19 defekto akto matyti, kad galimas automatinės pavarų dėžės sūkių daviklio gedimas, automatinės pavarų dėžės laidų pynės gedimas, 4 pavaros mechaninis gedimas. Iš UAB „Riksus“ 2022-04-27 paraiškos automobilio remontui priėmimo-perdavimo akto ir 2022-04-27 apmokėjimo kvito nustatyta, kad automobiliui buvo atlikti sūkio daviklio valymo ir automatinės pavarų dėžės laidų pynės patikros darbai. Iš UAB „Pavarų centras“ 2022-05-02 automobilio remonto sutarties Nr. 2205-02A nustatyta, kad buvo atvarytas automobilis su automatinės pavarų dėžės netaisyklingu darbu, atlikta automobilio pavarų dėžės defektacija ir nustatyta, kad važiuojant automobiliu, pavarų dėžė negali įjungti ketvirtos pavaros, automobiliui ilgiau važiuojant tiek miesto režimu, tiek stovint prie šviesoforų ir vėl akseleruojant, įsijungia avarinis pavarų dėžės režimas. Atlikus kompiuterinę diagnostiką nustatyta, kad pavarų dėžėje yra trys aktyvios klaidos. Viena iš jų informuoja apie ketvirtos pavaros mechaninį gedimą, kuriam pašalinti reikalingas kapitalinis pavarų dėžės remontas, kitos dvi nurodo elektrinius gedimus. Ieškovas automobiliu iki pavarų dėžės trūkumo nustatymo buvo nuvažiavęs 2149 km.

78.       Kaip jau minėta, prieš automobilio įsigijimą jam buvo atlikta kompiuterinė diagnostika, kurios metu klaidų nebuvo nustatyta. Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu liudytojas K. K. (duomenys neskelbtini) parodė, kad automobilis pas jį atvažiavo su pavarų dėžės defektu, nesijungė ketvirta pavara; testuojant rodė tris klaidas (viena klaida rodė, kad yra mechaninis gedimas viduje, kitos dvi klaidos buvo elektrinai gedimai); kol nesutvarkoma mechaniškai, negalima tvarkyti elektros; gali būti kompiuterio, laidų ar daviklio gedimas; tokį gedimą po diagnostikos galima ištrinti, bet automobiliui įkaitus iki darbinės arba aukščiau darbinės temperatūros, jis pasikartos; jei automobilis šaltas, trumpu atstumu pavažiavus klaidos neišmes; pakaitus automobiliui, slėgis padidėja, suskystėja tepalas ir tas praslydimas, neįsijungimas turi būti visą laiką; kad įkaistų automobilis, reikia 20–30 minučių labai intensyvaus, ekstremalaus važiavimo; gali ir šaltas išmesti klaidą; kai atvarė automobilį, jis buvo užkaitintas ir iškart metė klaidą; gamintojo garantija (resursas) pavarų dėžei 100000 km arba 5 metai, bet priklauso nuo naudojimo; vidutiniškai pavarų dėžė laiko apie 300000 km; važiuojant iš (duomenys neskelbtini) (170 km) turėjo parodyti klaidą, jei ji buvo ištrinta; tikėtina, kad 14 metų automobilio, pravažiavusio 296000 km, pavarų dėžės resursas galėjo pasibaigti; iš anksto, dar neužsidegus klaidai, nustatyti pavarų dėžės gedimą, neišardžius automobilio, sunku. L. V. S. (duomenys neskelbtini) parodė, kad diagnostikos būdu buvo nustatyta, kad yra kompiuteriniai gedimai, dėžė pati „kaitinėjo“, komunikacija buvo prasta; rodė, kad gali būti gedimas ir laidinėje pynėje, ketvirtos pavaros mechaninį gedimą, sūkių davikliai neveikė; automobilis prastai važiavo – greičių dėžė blogai funkcionavo, pavažiavus įsijungdavo į avarinį režimą, neperjunginėjo pavarų; kai jungėsi prie automobilio kompiuterio, metė tam tikras klaidas, jose užfiksuota, kad automobilis negali efektingai veikti; automobilis „prašėsi“ remonto; tokį automobilį eksploatuoti galima, bet reikia išardyti greičių dėžę ir patikrinti, atlikti kapitalinį remontą; perkant sunku nustatyti gedimą; klaidas galima ištrinti; kai „karštas“ automobilis, užtenka 3–5 km, jei šaltas – apie 30 km, kad ištrinta klaida vėl atsirastų; važiavimas „kamščiuose“ gali klaidą iššaukti; greičio dėžė neturi turėti pašalinių mechaninių šiukšlių; greičių dėžės veikimo resursas priklauso nuo aptarnavimo, eksploatavimo; „Chrysler“ greičių dėžės resursas gali būti nuo 250000–500000 km; pravažiavus 170 km, turėjo rodyti gedimą, jei buvo ištrintas.

79.       Byloje nėra duomenų, kad automobiliu jo įsigijimo metu nebuvo galimybės naudotis pagal jo paskirtį. Atsakovės parduota transporto priemone ieškovas naudojosi pagal paskirtį ne tik jos pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Prieš automobilio įsigijimą atliktos kompiuterinės diagnostikos metu klaidų nebuvo nustatyta. Automobilio prietaisų skydelyje „check engine“ lemputė užsidegė po mėnesio nuo automobilio įsigijimo, ieškovas automobiliu jau buvo nuvažiavęs apie 2000 km, nors, kaip parodė liudytojai, esant minėtam defektui, neįsijungia ketvirta pavara, greičių dėžė įsijungia į avarinį režimą, neperjungia pavarų, ištrynus klaidą, ji vėl pasirodo nuvažiavus atitinkamą atstumą. Ieškovas automobilį eksploatavo, po mėnesio buvo nustatyti minėti greičių dėžės defektai. Įvertinus visus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad trūkumai galėjo atsirasti per laiką, t. y., dėl naudoto automobilio eksploatacijos.

80.       Ieškovas apeliaciniame skunde akcentavo, jog atsakovė jau įsigydama automobilį žinojo, kad automobilis buvo apgadintas avarijos metu, tačiau skelbime to nenurodė; sudarytoje sutartyje taip pat nebuvo nurodyta jokių duomenų apie eismo ir kitus įvykius, kuriuose automobilis buvo apgadintas, nors atsakovė žinojo apie automobilio pažeidimus ir juos tvarkė.

81.       Byloje nustatyta, kad „AUTO1.com“ ataskaitoje apie automobilio būklę atsakovės įsigijimo metu grafa „Ankstesni apgadinimai/avarijos, remiantis ankstesnio savininko parodymais“ pažymėta teigiamai, tačiau nurodyti automobilio pažeidimai su nuotraukomis iš esmės susiję tik su kėbulo apgadinimais, vairo, vairuotojo sėdynės, durelių vidaus nusidėvėjimais, jokių variklio, pavarų dėžės gedimų nenurodyta. Ieškovas, prieš pirkdamas automobilį, patikrino jo duomenis platformoje „carVertical“, kurios ataskaitoje taip pat nebuvo duomenų, kad automobilis būtų pažeistas dėl avarijos. Prieš įsigydamas automobilį ieškovas matė nuotraukas, kaip atrodė automobilis įsigijus jį aukcione, taip pat buvo informuotas ir matė, jog automobilio kapotas buvo kitos spalvos, dažytas priekinis dešinės pusės sparnas.

82.       UAB „Turbita“ 2022-03-24 defektacijos akte nurodyta, jog nuo oro įsiurbimo pusės buvo įtraukti pašaliniai, kieti svetimkūniai (nuolaužos ir t. t.), kurie galėjo atsirasti kokio smūgio metu (pažeidus oro filtro dėžę ar pan.). UAB „Riksus“ 2022-04-19 atliktų darbų aprašyme nurodyta, kad buvo tikrinama automobilio techninė būklė, patikros metu buvo nustatyta, kad dešinė automobilio pusė turėjo autoįvykį, buvo nustatyti šie gedimai: dešinės pusės pusašio suvirinimas (darbas atliktas nekokybiškai, pusašis nebalansuotas ir, kad nebūtų akivaizdžiai matomas, uždėtas apvirintas vamzdis ir apteptas silikonu); pastebėta, kad pro turbinos žarnas skverbiasi tepalai, viena žarna buvo neprisukta, o paėmimo oro žarna perdaryta ir nuo kito automobilio pagal jungtis pritaikyta, įdėta neoriginali; judinant ratus, pastebėtas didelis laisvumas iš vairo kolonėlės mechanizmo, todėl buvo išimta ir išsiųsta restauravimui; variklio pagalvės nuplyšusios, generatoriaus diržo „įtempėjas“ nulenktas (kreivas), jis po įvykio buvo pažeistas; tepalo slėgio daviklis numuštas ir suklijuotas, kairės pusės apatinė šakė buvo neprisukta, išmetimo kolektorius taip pat buvo neprisuktas. Pirmosios instancijos teismo apklaustas liudytojas R. L. (duomenys neskelbtini) parodė, jog jo manymu automobilis turėjo gauti smūgį, automobilis turėjo didelį autoįvykį į dešinę pusę; liudytojas R. M. (duomenys neskelbtini) parodė, kad turbina buvo pažeista mechaniškai, o ne paveikta laiko nusidėvėjimo; liudytojas V. S. (duomenys neskelbtini) parodė, kad pavarų dėžei gali pakenkti autoįvykis. 2022-11-30 ieškovas pakartotinai patikrino automobilio istoriją per www.autodna.lt ir pagal VIN numerį gavo automobilio istorijos ataskaitą, iš kurios matyti, kad 2021 m. gegužės mėn. Austrijoje automobilis turėjo kėbulo pažeidimą dešinėje, priekyje, transporto priemonės nuostolių reikalavimo suma 7000–10000 Eur.

83.       Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad  į bylą nepateikta vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis turėjo eismo ar kitų įvykių per laikotarpį, kurį atsakovė buvo ginčo automobilio savininkė, taip pat, kad atsakovei buvo žinoma apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose automobilis buvo apgadintas, ir tai būtų nulėmę automobilio trūkumus ir defektus. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, jog atsakovė, turėdama pareigą nurodyti visus jai žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta, nenurodė šios aplinkybės nei automobilio skelbime, nei pirkimo-pardavimo sutartyje. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti ir su ieškovo nuomone, kad byloje yra neginčijamai įrodyta, jog visi automobilio trūkumai yra susiję su jo ankstesne patirta žala eismo įvykio metu.

84.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

85.       Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; ir kt.).

86.       Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).

87.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai taikė įstatymo normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovė įsigijo aukcione naudotą automobilį, pašalino kėbulo pažeidimus, atliko automobilio techninę patikrą, kurios metu trūkumų nebuvo nustatyta. Atsakovė su automobiliu pravažiavo tik 28 km, ji neturėjo pagrindo ardyti automobilį ir ieškoti galimai paslėptų defektų. Atsakovė, parduodama automobilį, jai žinomus jo trūkumus ieškovui atskleidė, parduodamas naudotas automobilis atitiko įprastus reikalavimus, jis buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju parduotos naudotos transporto priemonės kokybė pakito dėl natūralaus automobilio nusidėvėjimo, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas.

88.       Ieškovas apeliaciniame skunde pažymėjo, jog aplinkybės dėl vartojimo santykių byloje neginčijo nei atsakovė, nei ieškovas, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai į tai neatsižvelgė ir neteisingai sprendė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo.

89.       Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022).

90.       Pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą) (CK 6.364 straipsnio 1 dalis). Prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu (CK 6.364 straipsnio 4 dalis).

91.       Taikant minėtą prezumpciją preziumuojama, kad vartotojui buvo perduota netinkamos kokybės prekė, o paneigti šią prezumpciją turi pardavėjas, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje buvo įrodyta, kad atsakovės parduodama naudota transporto priemonė atitiko įprastus tokiam daiktui keliamus reikalavimus; parduodamą automobilį buvo galima naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to; dėl natūralaus naudotos transporto priemonės nusidėvėjimo, atsižvelgiant į automobilio naudojimo trukmę ir sąlygas, pakito jos kokybė. 

92.       Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

 

Dėl bylos procesinės baigties

93.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

94.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

95.       Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2023-05-02 sąskaitą už teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą), kurios suma 700,00 Eur, bei 2023-05-11 kasos pajamų orderį, patvirtinantį apie 700,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas.

96.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

97.       Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovei UAB „Narbona“ iš ieškovo E. B. priteistina 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Narbona“ (į. k. 300627372) naudai 700,00 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                Rasa Bartašienė

 

                                                                        Aleksandras Rusakas

 

                                                                        Irena Stasiūnienė