Administracinė byla Nr. A-592-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00907-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4–9), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde, atsikirtime (b. l. 77–78) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. kovo 21 d. skirtingais laikotarpiais buvo konvojuojamas Marijampolės AVPK pareigūnų į teismo posėdžius Marijampolės rajono apylinkės teisme. Pareiškėjas nurodė, kad teismo salėje už stiklinės pertvaros jis buvo laikomas su antrankiais, nesant tam jokio pagrindo. Į pareiškėjo prašymus nuimti antrankius nei teismo posėdžio pirmininkas, nei pareigūnai nereagavo. Tokius  pareigūnų veiksmus vertino kaip savo orumo pažeminimą. Dėl šių veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, todėl prašė priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės AVPK atsiliepime (b. l. 13–18) bei teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2016 m. kovo 21 d. pareiškėjas buvo konvojuojamas į Marijampolės rajono apylinkės teismą specialiuoju automobiliu, kuris atitiko teisės aktų reikalavimus. Vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 195 punktu ir pažymėjo, kad duomenų, jog teismo posėdžio pirmininkas buvo nurodęs konvojaus pareigūnams nuimti pareiškėjui antrankius, nėra. Pareiškėjas konvojavimo metu jokių pretenzijų dėl antrankių taip pat neišreiškė. Todėl pareigūnų veiksmai yra teisėti, nėra pagrindo kilti valstybės civilinei atsakomybei. Be to, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos kilimo aplinkybių jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais.

II.

5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo R. P. skundą patenkino iš dalies. Priteisė R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, 230 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, kurias pareiškėjui sudarė Marijampolės VPK pareigūnai.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsniu, CK 6.271 straipsniu ir pažymėjo, kad viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
8. Iš pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų nustatyta, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą iš esmės sieja su tuo, jog jis buvo teismo posėdžio metu laikomas su antrankiais už stiklinės pertvaros.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK pareigūnų  buvo penkiolika kartų konvojuotas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo arba Marijampolės AVPK areštinės į Marijampolės rajono apylinkės teismą ir atgal laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2016 m. kovo 21 d. Atsakovo atstovas 2016 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-IL-19284 patvirtino, jog antrankiai pareiškėjui teismo salėje nebuvo nuimami, kadangi pareiškėjas yra ne kartą teistas.
10. Teismas vadovavosi Konvojavimo taisyklių 3, 157, 223.3 punktais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 121–123 straipsniais, Konvojavimo taisyklių 195 punktu ir pažymėjo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog Marijampolės rajono apylinkės teisme vykusių keleto pirmųjų teismo posėdžių metu buvo išreiškęs prašymą teisėjui dėl antrankių nuėmimo, tačiau šio prašymo teismas nesvarstė ir nei karto nepatenkino. Pareiškėjas pažymėjo, jog vėlesniuose teismo posėdžiuose tokių prašymų tiesiogiai teisėjui neišreiškė. Konvojavimo taisyklių 195 punkte įtvirtintos teisės normos kontekste teismas akcentavo, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje nevertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo procesiniais sprendimais, priimtais teismo posėdžio metu, t. y. sprendimais teismo posėdžio metu pareiškėją laikyti surakintą antrankiais, šiam išreiškus prašymą tiesiogiai bylą nagrinėjančiam teismui dėl antrankių nuėmimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-245-442/2016; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-430-438/2016). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad su prašymu nuimti antrankius nuolat kreipdavosi į konvojaus pareigūnus, tiek konvojavimo metu, tiek prieš teismo posėdžius, o tokie prašymai buvo fiksuojami konvojavimo žurnaluose, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Į bylą pateiktuose Postų žiniaraščiuose nėra užfiksuota jokių tokio pobūdžio pareiškėjo prašymų ar nusiskundimų.
11. Vis dėlto byloje taip pat nėra duomenų, kad konvojavimą vykdę pareigūnai, pristatę pareiškėją į teismo posėdį, būtų kreipęsi į posėdžio pirmininką dėl minėtos specialiosios priemonės naudojimo teismo posėdžio metu klausimo išsprendimo. Atsakovo atstovas nurodė, kad nei vieno teismo posėdžio metu teismas nebuvo davęs nurodymo nuimti pareiškėjui antrankius, todėl jis buvo laikomas su antrankiais, taip pat teigė, jog tokių prašymų pareiškėjas nereiškė. Kaip minėta, specialiosios priemonės gali būti naudojamos tik išimtiniais, teisės aktų numatytais atvejais. Todėl pareigūnai, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, turėjo patys kreiptis į posėdžio pirmininką dėl specialiosios priemonės naudojimo klausimo išsprendimo.
12. Pareiškėjui neišreiškus prašymo tiesiogiai bylą nagrinėjančiam teismui dėl antrankių nuėmimo arba į šiuos prašymus nereaguojant, konvojavimą vykdę pareigūnai savo ruožtu privalėjo imtis priemonių išsiaiškinti, ar kiekvienu atveju buvo bylą nagrinėjusio teisėjo sprendimas, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę ir duomenis apie asmens realiai keliamą pavojų sau ar aplinkiniams, laikyti jį teismo posėdžio metu surakintą antrankiais. Nagrinėjamu atveju pareigūnai minėtų priemonių nesiėmė ir tokiu būdu nesilaikė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl pareigūnų veiksmai, naudojant specialiąją priemonę (antrankius) pareiškėjo atžvilgiu teismo posėdžio metu, šiuo atveju negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.
13. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pažymėjo, kad, vertinant priteistinos žalos dydį, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, jog konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Tai reiškia, jog konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale. Nors pareiškėjas teigia, jog pareigūnams skundėsi dėl uždedamų antrankių ir prašė juos nuimti, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs tokias pretenzijas, nusiskundimus dėl konvojavimo sąlygų ginčo laikotarpiu. Pateiktuose Tarnybiniuose pranešimuose konstatuota, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užfiksuoti jokie pareiškėjo skundai ar prašymai, susiję su antrankių naudojimu. Be to, iš byloje pateiktų Postų žiniaraščių nustatyta, kad policijos pareigūnai, vykdę pareiškėjo konvojavimą, jokių pastabų ar pretenzijų konvojavimo metu ginčo laikotarpiu neužfiksavo, nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėjui tokia teisė būtų ribojama.
14. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų būtų patyręs kokius nors sveikatos sutrikimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu tik deklaratyviai nurodė ir konstatavo, jog uždėti antrankiai pakenkė jo rankų riešams, sukėlė skausmą ir žaizdas, tačiau šios aplinkybės visiškai nepagrindė ir nedetalizavo. Be to, kaip minėta, atsakovo pateiktame Tarnybiniame pranešime konstatuota, jog konvojavimo metu pareiškėjas neišreiškė jokių nusiskundimų dėl antrankių žalos sveikatai. Taip pat pareiškėjas teigė, jog dėl antrankių sukeliamų neigiamų išgyvenimų buvo paskelbęs bado streiką, tačiau šią aplinkybę įrodančių duomenų byloje nėra. Tuo tarpu atsakovo atstovo pateiktame Tarnybiniame pranešime Nr. 64-PR2-10818 nurodoma, kad Marijampolės AVPK areštinėje pagal pareiškėjo pageidavimą jam buvo teikiamas dietinis maitinimas ir būdamas areštinėje pareiškėjas bado akcijos neskelbė. Vis dėlto teismas sutiko, jog asmens laikymas su antrankiais, nesant tam teisėto pagrindo, neabejotinai sukėlė jam papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (CK 6.271 str.). Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas vertintino, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 230 Eur.

III.

15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį skundą (b. l. 130–134), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Pervežimas iš Marijampolės AVPK areštinės į Marijampolės apylinkės teismą truko labai trumpą laiką. Nenuimti antrankių buvo pakankamas teisinis pagrindas, nes pareiškėjas iki tol net 8 kartus teismo pripažintas kaltu ir nuteistas ir nuolat atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes. Vadovaujasi BVK 121 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad pareiškėjo asmenybė leido pagrįstai tikėtis neprognozuojamų veiksmų, kurie galėjo pasireikšti pasikėsinimu ne tik į konvojaus pareigūnų, bet ir į savo paties gyvybę. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 229 ir 228.1 punktais, konvojaus pareigūnai tokią teisę turėjo. Minėta teisė numatyta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 45 punkte. Be to, pareiškėjas nei vieno konvojavimo atveju neprašė nuimti antrankių ir nesiskundė dėl kokių nors fizinių nepatogumų.
2. Teismas suabsoliutino pareigūnų pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes nėra numatytas imperatyvus reikalavimas kreiptis į teismo posėdžio pirmininką dėl specialiosios priemonės netaikymo pareiškėjo atžvilgiu. Pagal bendrą taisyklę, teismo salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų, antrankius gali leisti nuimti tik posėdžio pirmininkas. Mano, jog šį klausimą turėtų spręsti posėdžio pirmininkas, galbūt atsižvelgdamas į paties konvojuojamojo prašymus ir pageidavimus. Konvojaus viršininko ar kito konvojaus pareigūno net nėra baigtiniame BVK 245 straipsnio 1 dalyje numatytų dalyvaujančių byloje asmenų sąraše, todėl jie neturi jokios teisės prašyti posėdžio pirmininką apsvarstyti kokį nors klausimą. Pažymi, kad asmuo, jausdamas papildomus fizinius nepatogumus, taip pat turėjo bendro pobūdžio pareigą atkreipti posėdžio pirmininko ar konvojaus pareigūnų dėmesį, kad klausimas būtų apsvarstytas.
3. Teismas neišsprendė bylos rūšinio teismingumo klausimo, nes ginčas susijęs su asmens laikymu nenuėmus antrankių teismo posėdžio metu.
4. Jeigu teismas nustatytų, jog neturtinė žala galėjo būti padaryta, pabrėžia, kad didžiąją laiko dalį pareiškėjas praleido būdamas teismo posėdyje, taigi svarstant dėl žalos Lietuvos valstybę šioje byloje privalėjo atstovauti ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Taigi, atsakovo manymu, teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė ABTĮ 53 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų, laikant jį su antrankiais, kai tam nebuvo teisinio pagrindo, atlyginimo.
17. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas R. P. Marijampolės AVPK pareigūnų  buvo penkiolika kartų konvojuotas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo arba Marijampolės AVPK areštinės į Marijampolės rajono apylinkės teismą ir atgal laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 23 d. iki 2016 m. kovo 21 d. Atsakovo atstovas 2016 m. birželio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 64-IL-19284 patvirtino, jog antrankiai pareiškėjui teismo salėje nebuvo nuimami, kadangi pareiškėjas yra ne kartą teistas.
18. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
19. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės AVPK, 230 Eur neturtinei žalai atlyginti.
20. Apeliacinį skundą padavė atsakovas, teigdamas, kad teisės aktuose nenustatytas imperatyvus reikalavimas kreiptis į posėdžio pirmininką dėl specialiosios priemonės netaikymo pareiškėjo atžvilgiu ir kad pareiškėjas neprašė nuimti antrankių ir nesiskundė dėl kokių nors fizinių nepatogumų.
21. Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą pagrįstumą, pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018).
22. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).
23. Dėl antrankių naudojimo konvojavimo metu pažymėtina, jog nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos Konvojavimo taisyklių 221 punktas nustato, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais. Konvojavimo taisyklių 222 punktas nustato, kad konvojuotojų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas gali būti naudojami tik įspėjus apie tokį ketinimą ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus konvojuotojo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę konvojuotojo, konvojuojamojo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas. Konvojavimo taisyklių 223 punktas nustato, kad Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja: ypatingojo konvojaus metu; konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą; konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengtų kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą. Jei tokia transporto priemone konvojuojami du ar daugiau konvojuojamieji, jie gali būti kartu surakinami antrankiais, vieno konvojuojamojo dešinę ranką prirakinant prie kito konvojuojamojo kairės rankos. Konvojavimo taisyklių 224 punktas nustato, kad šių taisyklių 223 punkte nustatyti antrankių naudojimo atvejai netaikomi, kai konvojuojamos nėščios moterys, neįgalieji, nepilnamečiai iki 14 metų.
24. Kaip matyti iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjas, iki vykdant konvojavimą, nuo 2000 metų buvo eilę kartų teismo nuteistas už nusikaltimų padarymą, tarp jų – plėšimą, žmogaus terorizavimą ir turto prievartavimą (Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-416/2016), todėl, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas, pareiškėjas gali būti priskirtas prie asmenų, įvardytų Konvojavimo taisyklių 223 punkte, dėl ko aplinkybė, kad pareiškėją konvojuojant buvo naudojami antrankiai, savaime nėra pagrindas teigti, jog nebuvo laikomasi specialiųjų priemonių panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Be to, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovo pateiktuose Tarnybiniuose pranešimuose konstatuota, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užfiksuoti jokie pareiškėjo skundai ar prašymai, susiję su antrankių naudojimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad konvojaus pareigūnai nebūtų išklausę pareiškėjo skundų ar jų neišsprendę.
25. Dėl antrankių naudojimo teismo posėdžio metu pažymėtina, jog Konvojavimo taisyklių 195 punktas numato, kad nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Remiantis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išaiškinimais, ginčai dėl žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartį byloje Nr. T-41/2014). Todėl reikalavimai dėl žalos, kilusios dėl asmens (pareiškėjo) laikymo su antrankiais, kaip nurodo pareiškėjas, teismo posėdžio metu, atsisakytini priimti (nenagrinėtini) kaip nepriskirtini administraciniam teismui, kadangi teismingi bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-196-502/2017; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2379-624/2017). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apsibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką ir nustatė, jog pareiškėjas šiuo atveju kreipėsi į teismą, prašydamas atlyginti neturtinę žalą patirtą dėl Marijampolės AVPK pareigūnų, o ne teismo, neteisėtų veiksmų, ir nagrinėjo bylą būtent šioje apimtyje, t. y. ar pareigūnai vykdė teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu.
26. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmų nevykdant teismo posėdžio pirmininko nurodymų dėl pareiškėjo apsaugos (minėtas Konvojavimo taisyklių 195 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareigūnai, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, turėjo patys kreiptis į posėdžio pirmininką dėl specialiosios priemonės naudojimo klausimo išsprendimo.
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su minėtu vertinimu nesutinka. Šiuo atveju teisės aktuose nėra nustatyta pareiga pareigūnams kreiptis į posėdžio pirmininką dėl specialiosios priemonės naudojimo, tokią teisę turi pats asmuo, kuris yra teisiamas ir gali kreiptis tiesiogiai į posėdžio pirmininką su prašymu dėl antrankių nuėmimo. Konvojavimo taisyklių 223.2 punkte yra tik numatyta, kad Viešojo saugumo pajėgų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones taip pat naudoja konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą. Antrankiai šiems asmenims gali būti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus šio posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamąjį palydėjus į tualetą. Taigi ši norma įtvirtina tik išimtinį atvejį, kada antrankiai nurodytiems asmenims gali būti nuimami, tačiau negali būti vertinama, kaip nustatanti pareigą konvojaus pareigūnams visais atvejais prašyti teismo posėdžio pirmininko nuimti antrankius, pristačius konvojuojamą asmenį į teismo posėdį. Įvertinus aktualų teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl neteisėtų Marijampolės AVPK pareigūnų veiksmų teismo posėdžių metu atmestini kaip nepagrįsti.
28. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės AVPK pareigūnai nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. kovo 21 d. būtų netinkamai vykdę pareiškėjo konvojavimą. Nenustačius Marijampolės AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, dėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, egzistavimo nėra tikslinga pasisakyti, nes atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negali atsirasti.
29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodytus neteisėtus veiksmus jam siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.271, 6.250 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio  1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

                                                                                                  Dainius Raižys

                                                                                                  Veslava Ruskan