Civilinė byla Nr. 3K-3-418/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
113.6.1.3; 124.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Janinos
Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo
civilinę bylą pagal pareiškėjo M. L. kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. birželio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo
M. L. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl
santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Prašymo esmė
Pareiškėja N. R. pateikė prašymą sustabdyti civilinės
bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą iki bus išspręsta administracinė byla
Nr. I-1338/2009 Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Pareiškėjas M. L. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su prašymu
atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.
2-4333/2004, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d.
sprendimą, kuriuo nutraukta jo ir N. L. santuoka ir patvirtinta
sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Savo prašymą pareiškėjas grindė
tuo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo sudarymo metu jis negalėjo suvokti
savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl savo psichinės sveikatos būklės.
Pareiškėjo M. L. prašymu buvo atlikta jo teismo
psichiatrijos ekspertizė. Su teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis
pareiškėja N. R. (anksčiau N. L.)
nesutiko ir kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos
apsaugos ministerijos, kuri skundą paliko nenagrinėtą. Pareiškėja N. R. 2009 m. kovo 6 d. pateikė Vilniaus apygardos
administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės
medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2009 m.
vasario 4 d. sprendimą ir įpareigoti išnagrinėti jos skundą.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės
teismas 2009 m. kovo 18 d. nutartimi tenkino pareiškėjos N.
R. prašymą ir civilinę bylą Nr.
A2-522-775/2009 sustabdė iki bus išspręsta administracinė byla Nr. I-1338/2009
Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismas
nustatė, kad šioje byloje buvo atlikta pareiškėjo M. L.
teismo psichiatrijos ekspertizė, su kurios išvadomis pareiškėja N. R. nesutiko ir kreipėsi į Valstybinę medicininio audito
inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri pareiškėjos skundą paliko
nenagrinėtą. Pareiškėja šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos
administraciniam teismui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinėje
byloje keliamas 2008 m. liepos 9 d. - rugsėjo 8 d. teismo psichiatrijos
ekspertizės akto išvadų pagrįstumo klausimas, sprendė, kad šios aplinkybės
turėtų esminę reikšmę nagrinėjant civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo, nes
pareiškėjas M. L. savo prašymą dėl proceso atnaujinimo
grindžia tuo, kad 2004-2007 m. jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir
jų valdyti. Teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas civilinę bylą sustabdyti iki bus
išspręsta administracinė byla Nr. I-1338/2009 Vilniaus apygardos
administraciniame teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2009 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjo M.
L. atskirąjį skundą atmetė, Kauno miesto
apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjai
įstatymo nustatyta tvarka ginčijant byloje esantį rašytinį įrodymą - teismo
psichiatrijos ekspertizės aktą, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas
sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kitu atveju būtų paneigta bylos šalies
teisė rinkti ir teikti teismui įrodymus, kad įrodyti tas aplinkybes, kuriomis
grindžiama savo atsikirtimus, pažeistas teisingo bylos išnagrinėjimo principas.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu
skundu pareiškėjas M. L. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d.
nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį –
pareiškėjos prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės
aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas
privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp
nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje
byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje
byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą
nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„NCC Statyba“ v. UAB DK „Lindra“, bylos Nr. 3K-3-99/2004; 2008 m. balandžio
8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Universalios valdymo sistemos“
v. UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. 3K-3-221/2008). Nagrinėjama
civilinė byla neturi prejudicinio ryšio su Vilniaus apygardos administraciniame
teisme nagrinėjama administracine byla. Šioje byloje vienas iš įrodymų yra
Centrinės teismo psichiatrijos komisijos aktas, kurį teismas nagrinėjamoje
byloje vertins pagal CPK 185, 218 straipsnių taisykles. Eksperto išvada teismui
neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą,
pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas skundas dėl Valstybinės
medicininio audito inspekcijos 2009 m. vasario 4 d. sprendimo palikti
nenagrinėtą N. R. atstovo
skundą. Net Vilniaus apygardos administraciniam teismui patenkinus pareiškėjos
skundą ir įpareigojus Valstybinę medicininio audito inspekciją nagrinėti
pareiškėjos 2009 m. sausio 22 d. skundą, šis teisinis rezultatas neturės
reikšmės civilinei bylai dėl proceso atnaujinimo. Kasacinio teismo
išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla,
nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip,
jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją
galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB
„Lavisos garantas“ v. Raimondo Lisausko individuali įmonė ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-620/2004). Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus
išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje
pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti
kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005
m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SIA „Parekss lizings“
v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25
d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų AB „Geonafta“ ir
Svenska Petroleum Exploration AB prašymus, bylos Nr. 3K-7-268/2005).
2. Civilinės bylos sustabdymas neleistinai užvilkins
bylos nagrinėjimą, tai nesuderinama su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika
dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja N. R. prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio
16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas
tokiais argumentais:
1. Pareiškėjo prašymo
atnaujinti procesą pagrįstumas tiesiogiai priklauso nuo teisinio rezultato
administracinėje byloje dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos
sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos skundą bei Valstybinės
medicininio audito inspekcijos išvadų. Valstybinės medicininio audito inspekcijos
sprendimai turės įrodomąją reikšmę sustabdytai bylai. Tiek
administracinio teismo, tiek valstybinės institucijos priimti sprendimai bus
oficialieji rašytiniai įrodymai nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurių pagrindu
bus galima spręsti dėl ekspertizės akto išvadų pagrįstumo ir būtinybės skirti
papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Skunde Valstybinei
medicininio audito inspekcijai keliami ne tik klausimai dėl ekspertizės akto
pagrįstumo, bet ir medicininių dokumentų, kuriais remiantis atlikta ekspertizė,
kokybės bei juos surašiusio gydytojo veiklos teisėtumo ir profesinės
kompetencijos. Nagrinėjamojoje byloje teismas negalės nustatyti šių reikšmingų
faktų, nes tam reikia specialiųjų žinių. Šioms aplinkybėms įvertinti
reikalingas specializuotos institucijos, t. y. Valstybinės medicininio
audito inspekcijos, tyrimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje Širvintų rajono savivaldybė v. R. O., bylos Nr.
3K-3-158/2006, kurios faktinės aplinkybės panašios į nagrinėjamosios išaiškino,
kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą, kuriuo ieškovo
ieškinys buvo atmestas, nepatikrino byloje esančių aplinkybių dėl privalomojo
bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą dėl negalimumo
nagrinėti šios bylos, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama administracine
tvarka dėl faktų, kurių nustatymas priklauso administracinio teismo
kompetencijai ir kurių negali nustatyti bendrosios kompetencijos teismas.
2. Europos Žmogaus
Teisių Teismas savo praktikoje pripažįsta, kad, remiantis nacionaline teise,
gali būti svarbu, esant tam tikroms aplinkybėms, palaukti kito proceso
pabaigos, kaip priemonės siekiant proceso efektyvumo (žr. Herbst v.
Germany, no. 20027/02, judgment of 11 January 2007; & 78). Tačiau tokia
priemonė turi atitikti proporcingumo principus atsižvelgiant į konkrečias bylos
aplinkybes (žr. König v. Germany, judgment of 28 June 1978, Series A no.
27, § 110; Boddaert v. Belgium, judgment of 12 October 1992, Series A
no. 235 D, § 39; Pafitis and Others v. Greece, judgment of 26 February
1998, Reports 1998 I, § 97; Stork v. Germany, no. 38033/02, § 44, 13 July
2006). Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio
proceso tikslų ir principų bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų,
užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų
taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso
koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 20 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Geonafta“ pareiškimą,
bylos Nr. 3K-3-510/2008).
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisėjų
kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar teismai tinkamai aiškino ir taikė proceso
teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą.
Dėl
civilinės bylos sustabdymo, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą
Pirmosios
instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje
byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, sustabdė bylos
nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad
nagrinėjamoje byloje CPK 163 straipsnio 3 punktas aiškintinas ir taikytinas
proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, kontekste.
Teismas,
gavęs prašymą atnaujinti procesą, visų pirma sprendžia prašymo priėmimo
klausimą, patikrindamas, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 straipsniai)
ir specialiuosius (CPK 369 straipsnis) šiam procesiniam dokumentui keliamus
reikalavimus. Teismas, nenustatęs CPK įtvirtintų
pagrindų nepriimti prašymo dėl
proceso atnaujinimo, prašymą priima.
Priėmus
prašymą atnaujinti procesą prasideda kita stadija – prašymo atnaujinti procesą
nagrinėjimas. Teismas išsiunčia prašymo
nuorašus šalims ir tretiesiems asmenimis, paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370
straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. dalyvaujant šalims ir
pareiškėjui, teisėjas patikrina, ar prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK
368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais.
Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas
paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo
pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes
tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir
bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K., J. N. v. Vilniaus apskrities
viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007). Ši stadija gali
baigtis dvejopai: teismo nutartimi
atnaujinti procesą arba teismo nutartimi
atsisakyti atnaujinti procesą. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas
atnaujinimo pagrindas.
Priėmus
nutartį procesą atnaujinti prasideda kita stadija – pakartotinis bylos
nagrinėjimas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą
nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau
neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai
(CPK 370 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas patikrina
teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais
pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Atnaujinus
procesą, teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų
proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos
aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti
proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir
įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio
30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Serfas“ v. BAB „Dara“,
bylos Nr. 3K-3-451/2007). Proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumas, t. y.
pareiškėjo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo reikšmė visos bylos kontekste,
yra patikrinamas bylą nagrinėjant iš naujo, kai procesas byloje buvo
atnaujintas vienu (keletu) iš įstatymo nustatytų pagrindų, nes teismas
patikrina teismo sprendimo (nutarties)
teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti
teismo nutartyje atnaujinti procesą.
Nagrinėjamoje
byloje dar tik sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą klausimas ir tik teismui
priėmus nutartį atnaujinti procesą teismas bylą nagrinės pakartotinai pagal
bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia
proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Pagal
CPK 163
straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos
bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar
administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju
sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų
tų pačių faktų nustatinėti keletą kartų, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių
asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad,
atsižvelgiant į nurodytas proceso atnaujinimo stadijų (prašymo priėmimo,
prašymo nagrinėjimo, proceso atnaujinimo ir pakartotinio bylos nagrinėjimo)
paskirtis, CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo tikslus ir sąlygas,
pripažintina, jog bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu
prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje, kai dar neatnaujintas
procesas, prieštarauja CPK 163 straipsnio 3 punktui, nedera su Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6
straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių
Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą (žr., pvz.,
cituotą sprendimą Herbst v. Germany,
§ 78, kt.), neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę
taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), taip pat civilinio proceso koncentruotumo
principo (CPK 7
straipsnis).
Teisėjų
kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo
argumentai dėl netinkamo CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo, pagrįsti, todėl
teismų nutartys dėl civilinės bylos sustabdymo naikintinos ir pareiškėjos
prašymas sustabdyti civilinę bylą atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359
straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį ir
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
birželio 16 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjos N. R. prašymą sustabdyti civilinės bylos dėl proceso
atnaujinimo nagrinėjimą atmesti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Sigita Rudėnaitė
Janina Stripeikienė