Civilinė byla Nr. e2-6987-377/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21142-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.2.6.1
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 3 d.
Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,
sekretoriaujant Militai Balandienei,
dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Ž. R.,
atsakovės atstovei advokatei I. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Skycop.com ieškinį atsakovui Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo priteisti 1250 Eur dydžio kompensaciją ieškovės naudai, penkių procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovei pagrįstų abejonių kelia ieškovo byloje pateiktos Keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys, kurios, ieškovo teigimu, patvirtina Keleivių reikalavimo teisių perleidimą ieškovui. Ieškovo byloje pateiktos Keleivių reikalavimo perleidimo sutartys yra sudarytos paprasta rašytine forma - patvirtintos Keleivių ranka pasirašytais parašais. Tačiau atsakovas pastebėjo, kad kompiuterio pele paspaudus sutarties, pateiktos byloje PDF formatu, tekste ties Keleivių parašu išsiryškina keturkampis laukelis mėlynam fone, kas paprastai indikuoja, jog tokiame lauke esantis tekstas ar simbolis yra paveikslėlis, kuris į dokumentą buvo įterptas dirbtinai. Atsakovė nurodo, kad šalims nepavyko rasti abi šalis tenkinančio kompromiso ir sudaryti taikos sutartį išimtinai dėl to, kad ieškovė nesutiko sumažinti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydį lėmė išskirtinai ieškovės elgesys, t. y. pasirinktas teisių gynimo būdas, už kurį atsakovas neturėtų atsakyti. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju, atsakovės teigimu, egzistuoja pagrindas taikyti Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir sumažinti ieškovės reikalaujamu priteisti bylinėjimosi išlaidu dydį.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovo 2024 m. liepos 11 d. vykdytas skrydis maršrutu Roma (FCO) – Vilnius (VNO), Nr. FR 6872 buvo atidėtas, keleivės K. M., S. A., V. A. skrydžio tikslą pasiekė daugiau nei po trijų valandų ( 3val. 57 min.). Vėlavusio skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis, yra 1703,04 km. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp keleivių ir ieškovės 2024 m. liepos 14 d. buvo sudaryti reikalavimo perleidimo susitarimai, kuriais keleivės perleido ieškovei reikalavimo teises į kompensaciją. Ieškovė 2024 m. liepos 15 d. kreipėsi į atsakovą dėl kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 išmokėjimo, tačiau atsakovas kompensacijos neišmokėjo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1-2 dalių nuostatomis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.
Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas teismo tvarka, todėl laikytina, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus atsakovei už vėlavusį skrydį Nr. FR 6872.
Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004), 5, 7 ir 12 straipsnių. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.
Atšaukto skrydžio atstumas tarp Roma ir Vilniaus yra 1703,04 km, todėl keleivės pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 7 straipsnio 1 dalies a papunktį, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo išmokėti po 400 Eur dydžio kompensaciją.
Teismas nustatė, kad reikalavimo perleidimo sutartys yra sudarytos elektroniniu būdu ir pasirašytos elektroninėmis priemonėmis elektroniniu parašu. Taip, kaip ir numatyta ieškovės Bendrosiose paslaugų teikimo sąlygose. Elektroniniu būdu sudaromose reikalavimo perleidimo sutartyse parašas pateikiamas vėlesniame pretenzijos pildymo etape - jau po to, kai keleivis įveda skrydžio duomenis ir pateikia savo asmens informaciją. Prieš pasirašant elektroninę reikalavimo perleidimo sutartį, keleiviui ieškovės pretenzijų platformoje suteikiama galimybė susipažinti su sutarties turiniu. Šiame etape keleivis elektroniniu parašu pasirašo reikalavimo perleidimo sutartį. Parašas pateikiamas naudojant kompiuterio pelę, pirštą arba jutiklinį rašiklį, atsižvelgiant į tai, kokiu įrenginiu keleivis naudojasi. Parašas pateikiamas laukelyje prie pridėtos reikalavimo perleidimo sutarties. Parašų autentiškumą patvirtina pridedami ieškovės išduoti parašų sertifikatai. Be to, keleiviai, pasirašydami reikalavimo perleidimo sutartis, yra identifikuojami ne tik pagal pateiktus asmens duomenis ir skrydžio informaciją, bet taip pat ieškovei pateikia savo skrydžio bilietus. Vėliau pateikiami ir keleivių banko sąskaitos duomenys. 2014 m. liepos 23 d. ES Reglamento Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB 3 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad elektroninis parašas - elektroninės formos duomenys, kurie yra prijungti prie kitų elektroninės formos duomenų arba logiškai susieti su jais ir kuriuos pasirašantis asmuo naudoja pasirašydamas. To paties Reglamento 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninių parašų reikalavimų. 2024 m. balandžio 11 d. ES Reglamento 2024/1183, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014, kiek tai susiję su Europos skaitmeninės tapatybės sistemos nustatymu, preambulės 63 punkte numatyta, kad elektroninio parašo teisinė galia neturėtų būti ginčijama dėl to, kad parašas yra elektroninės formos arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninio parašo reikalavimų.
Paprastasis elektroninis parašas yra viena iš elektroninio parašo formų ir yra tinkama pasirašymo priemonė, juolab, kad ieškovės paslaugų teikimo sąlygose nereikalaujama sutarties pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Taip pat pažymėtina, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu tais atvejais, kai sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma įvairiais būdais, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.192 str. 2 d., įskaitant ir elektroniniu sutarties sudarymo būdu. CK 6.103 str. yra įtvirtinta, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai yra taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir pagrindinei prievolei.
Pagrindinė prievolė šiuo atveju kyla iš tarp ieškovės ir keleivių sudarytos vežimo sutarties. Keleiviai oro vežimo sutartis su ieškove sudaro elektroniniu būdu, pirkdami kelionės bilietus per specialią ieškovės platformą internetinėje erdvėje, kurioje keleivis parašo apskritai nededa, o tik sudeda varneles ties aprašu, kad susipažino su ieškovės teikiamu paslaugu sąlygomis. Sutarties sudarymo faktas yra patvirtinamas bilietų apmokėjimo faktu po kurio ieškovė suteikia prieigą prie elektroninių bilietų konkretiems juos įsigijusiems keleiviams. Keleivio įsigytas bilietas yra elektroninis dokumentas, todėl ir keleivių oro vežimo sutartis yra sudaroma elektroniniu būdu sutinkamai su CK 6.809 str. 2 d. nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta laikyti, kad keleiviai turi teisę reikalavimo perleidimo sutartis sudaryti analogiškai - elektroniniu būdu. Ieškovė ne tik pareikalauja keleivių parašo, bet ir renka gerokai daugiau keleivį identifikuojančių duomenų. Pažymėtina, kad ieškovės į bylą pateiktos sutartys yra sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių originalai.
Atsakovė pasirinko gynybinę poziciją kvestionuoti reikalavimo perleidimo sutarčių pasirašymo tinkamumą, kitaip tariant iš esmės kvestionuoja sutarties sudarymą, nors tokio reikalavimo apskritai nereiškia, apsiribodama prieštaringu teiginiu, kad laikys, jog sutartys nesudarytos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo sudarytos elektroniniu būdu ir pasirašytos paprastuoju elektroniniu parašu, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pažymėtina ir tai, jog nėra jokio pagrindo abejoti tokių sutarčių teisėtumu. Šią poziciją patvirtina ir ankstesni teismų sprendimai, kuriuose dėl tokių sutarčių galiojimo jau buvo pasisakyta (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimai: 2018-04-20 sprendimas c. b. Nr. e2-9229-933-2018, 2018-05-22 sprendimas c. b. Nr. e2-9265-863- 2018, 2018-07-18 sprendimas c. b. Nr. e2-9226-905-2018, 2018-11-02 sprendimas c. b. Nr. e2-34296-868-2018, 2019-01-04 sprendimas c. b. Nr. e2-2937-861/2019, 2019-01-17 sprendimas c. b. Nr. e2-3407-599/2019).
Atsakovui neįrodinėjant, kad ginčo skrydžio atšaukimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, juolab ne tik neginčijant kompensacijos dėl minėto skrydžio, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas jai sumokėtų keleivėms pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies a papunktį priklausančią kompensaciją: po 400 eurų kiekvienam keleiviui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs kompensacijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 1200 Eur dydžio kompensaciją (CPK 12, 178 185 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, esant pareikštam ieškovės atitinkamam reikalavimui, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai. Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 27 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat patyrė 753 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, iš viso turėjo 780 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas pažymi, jog pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ir CPK 98 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, jei sprendimas priimtas kitos šalies naudai. CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskreciją taikyti išimtinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdą tais atvejais, kai procesinis šalių elgesys buvo netinkamas arba egzistuoja ypatingos aplinkybės, pateisinančios kitokį šių išlaidų paskirstymą
Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-124
Būtina akcentuoti, kad proceso įstatymo nuostata, reglamentuojanti šią teismo teisę, yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Vadinasi, procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrų kategorijų bylose, aptartose šios apžvalgos 2.3 skirsnyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką. Be to, išskirtinas ir dar vienas šių procesinių nuostatų taikymo aspektas – teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 16 punktas).
Taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020 28 punktas).
Nagrinėjamu atveju iš teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė inicijavo keturias vienarūšių civilinių bylų atsakovo atžvilgiu vietoje vienos civilinės bylos. Atitinkamai, visas trylika civilinių bylų sujungus atsakovo prašymu, ieškovas prašė priteisti išlaidas teisinei pagalbai už visas trylika bylų, o bendra išlaidų teisinei pagalbai suma siekė beveik 9,5 tūkst. Eur (žr. civilinės bylos Nr. e2-2393- 1050/2025 duomenis. Šioje civilinėje byloje priimtu teismo sprendimu Ieškovo naudai priteistinos išlaidos teisinei pagalbai buvo sumažintos 13 kartų, priteisiant vienai bylai tenkančią išlaidų sumai, t. y. 726 Eur ). Akivaizdu, kad tokios ieškovo prašytos priteisti teisinės išlaidos neatitinka jokių advokatams priteistinų išlaidų rekomendacijų.
Tai yra, ieškiniai yra pareikšti tos pačios ieškovės tam pačiam atsakovui dėl tų pačių faktinių aplinkybių – 2024 m. liepos 11 d. skrydžio FR 6872 vėlavimo ir kompensacijų pagal Reglamentą priteisimo ieškovės naudai. Teismas sutinka su atsakovu, kad ieškinio dėl kiekvieno tapataus perleisto reikalavimo reiškimas atskirose bylose kiekvienoje formuojant kelis kartus didesnes bylinėjimosi išlaidas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesu. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su atsakovo argumentu, jog reikalavimo sutartys su keleiviais, kuriu pagrindu ieškovė iš skrydžio FR 6872 keleivių perėmė teisę reikalauti atsakovą sumokėti kompensaciją pagal Reglamentą, sudarytos 2024 m. rugpjūčio 12-14, 31 d. Reikalavimai iš skrydžio FR 8 keleivių, kuriu pagrindu atsakovui pareikštas ieškinys šioje civilinėje byloje, perimti 2024 m. liepos 15 d., t. y. reikšdama šį ieškinį ieškovė žinojo, kad yra dar kitų keleivių iš to paties skrydžio FR 8 perimti reikalavimai dėl kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimo. Todėl neabejotina, jog šiuos reikalavimus ieškovė galėjo apjungti, pareikšdama vieną ieškinį, taip sutaupydama ne tik proceso išlaidas, bet ir teismo bei kitos proceso šalies laiką.
Taip pat teismas pastebi, kad minėtose civilinėse bylose visus ieškinius ieškovės vardu pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė tas pats ieškovę atstovaujantis advokatas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad tiek ieškovė, tiek jos atstovas galėjo ir turėjo žinoti, kad dėl to paties 2024 m. liepos 11 d. skrydžio Roma (FCOVIE) – Vilnius (VNO), FR 6872 vėlavimo teisme reiškiami net keturi ieškiniai, kuriuose iš esmės skiriasi tik reikalavimo teises perleidę keleiviai ir reikalaujamų kompensacijų dydžiai.
Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad nurodyti ieškovės procesiniai veiksmai (dėl to paties skrydžio vėlavimo reiškiant atskirus ieškinio reikalavimus) neatitinka CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl šiuo atveju taikytina CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata ir ieškovei priteistinas 27 Eur dydžio žyminis mokestis bei 181,50 Eur (726 Eur / 4 bylos) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinių paslaugų teikimu. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 208,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pažymėtina, kad analogiškai tokio pobūdžio situaciją vertina ir apeliacinės instancijos teismai (žiūr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-693- 392/2025).
Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, juridinio asmens kodas 304423851, iš atsakovo Ryanair DAC, registracijos Nr. 104547, 1250,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) kompensacijos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1250 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 208,50 Eur ( du šimtai aštuonis 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.
Teisėja Gražina Gudžiūnienė