Civilinė byla Nr. e2A-7-555/2026

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02830-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.4; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Tomo Romeikos ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininko, pranešėjo), veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaizga“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-41-1139/2024 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos prevencinį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaizga“ dėl uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę, išvadą teikiančios institucijos Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei UAB „Vaizga“ sustabdyti jos valdomo pastato – siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), darbą, uždrausti nutraukti ar kitaip apriboti vandens, atitekančio (duomenys neskelbtini) upeliu nuo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijų, priėmimą į atsakovės valdomo pastato – siurblinės, įrenginius ir vandens perkėlimą (perpumpavimą) į (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės (toliau – (duomenys neskelbtini) HE) tvenkinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad per (duomenys neskelbtini) upelį į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį patenka lietaus nuotekų vanduo apytiksliai iš 35 procentų (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos. Laiku neišpumpavus vandens iš (duomenys neskelbtini) upelio į tvenkinį, galimas pirminis teritorijų užliejimas, kuris neabejotinai padarytų didelę žalą šalia upelio gyvenančių žmonių turtui (statiniams, įrenginiams, želdiniams), būtų sutrikdytas automobilių eismas (duomenys neskelbtini), be to, vandens išsiliejimas iš (duomenys neskelbtini) upelio vagos galėtų neigiamai paveikti (reikšmingai apgadinti ar sugriauti) 2022 m. sutvarkytos (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio pakrantės infrastruktūrą ir praėjusiais metais naujai išasfaltuotą (duomenys neskelbtini). Dėl vandens perkėlimo iš (duomenys neskelbtini) upelio į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį, t. y. (duomenys neskelbtini) HE tinkamam veikimui, įrengtam pylimui prižiūrėti pastatytas pastatas – siurblinė, su jame esančia vandens kėlimo įranga, šią, ieškovės turimais duomenimis, valdo ir eksploatuoja (duomenys neskelbtini) HE savininkė atsakovė. Siurblinė (polderio siurblinė) yra (duomenys neskelbtini) HE statinys (HES), t. y. priklauso (duomenys neskelbtini) HE statinių kompleksui, yra skirta hidroelektrinės veiklai užtikrinti. Ieškovė teigė, kad atsakovės dirbtinai atliktas siurblinės ir likusios (duomenys neskelbtini) HE infrastruktūros valdymo teisinis atskyrimas ((duomenys neskelbtini) HE valdymą nuomos pagrindu perduodant UAB „Hidrogreen“, o siurblinę paliekant sau valdyti) nesudarė pagrindo išvadai, jog dėl to išnyko funkcinis (duomenys neskelbtini) HE ir siurblinės ryšys, juolab kad siurblinės techninę priežiūrą atlieka ta pati UAB „Hidrogreen“. Atsakovė, gaudama naudą iš hidroelektrinės, neteisėtai siekia savo, kaip verslo subjekto, veiklos sąnaudas perkelti ieškovei, grasindama nutraukti siurblinės darbą, o tai sukeltų didelę žalą. (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) taip pat nepatvirtino fakto, kad siurblinė nėra reikalinga hidroelektrinei eksploatuoti. Taisyklės parengtos atsakovės užsakymu ir interesais, todėl sudarant Taisykles neabejotinai egzistavo subjektyvumo elementas. Tai, kad siurblinė yra už tvenkinio ribų, o tvenkinio eksploatuotojas yra atsakingas už vandens lygio reguliavimą tik (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio ribose, taip pat nepaneigia šio fakto. Taisyklių reglamentas dėl vandens lygio tvenkinyje, taip pat siurblinės inventorinės bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtino, kad siurblinė yra (duomenys neskelbtini) HE statinys (HES) ir skirta hidroelektrinės veiklai užtikrinti. Be to, aplinkybę, kad siurblinė yra hidroelektrinės statinys (HES), pagrindė ieškovės pateikti pirminiai rašytiniai įrodymai – siurblinės inventorinė byla, kurioje siurblinė tiesiogiai įvardinta „(duomenys neskelbtini) HES polderio siurblinė (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė, būdama ginčo siurblinės valdytoja, t. y. būdama didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, nors privalo užtikrinti jos tinkamą ir nepertraukiamą veikimą, jog nebūtų padaryta žalos, tačiau ketina siurblinės darbus sustabdyti ir dėl to būtų padaryta didelė žala aplinkai, viešajam interesui, fizinių ir juridinių asmenų turtui. Dėl to, kad neatsirastų žala, vandens išpumpavimas siurbliais iš upelio turi būti vykdomas periodiškai, dažniau – kritiniais laikotarpiais. Atsakovė valdyti nuosavybę turi nepažeisdama įstatymų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Atsakovės siekis sustabdyti siurblinės veiklą nesuderinamas su didesnio pavojaus šaltinio valdytojui keliamu didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnio standartu, todėl yra neteisėtas. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kuri įtvirtina, kad hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogėtų jų hidromorfologinės sąlygos ir nebūtų pažeistas ekosistemų stabilumas, atsakovė privalo užtikrinti, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių (nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) upės) ruožams, hidroelektrinės darbas neblogintų jų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų ekosistemų stabilumo. Sustabdžius šiuo tikslu pastatytos ir atsakovės valdomos bei faktiškai eksploatuojamos siurblinės darbą, šis įstatymo reikalavimas neabejotinai būtų pažeidžiamas.

3.       Atsakovė UAB „Vaizga“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad hidroelektrinės veiklai siurblinė nėra reikalinga. 2022 m. gegužės 24 d. atlikus esminius struktūrinius pakeitimus – atsakovei visas savo iki tol eksploatuotas hidroelektrines išnuomojus UAB „Hidrogreen“, įskaitant ir hidroelektrinę, paaiškėjo, kad siurblinė jiems nėra reikalinga. Be to, tai, kad siurblinė nėra reikalinga hidroelektrinės veiklai, kad šių objektų sąveika niekaip nelemia jų funkcionalumo, patvirtina tai, jog hidroelektrinė buvo pastatyta bei (duomenys neskelbtini) HE tvenkinys įrengtas 1960 m., o siurblinė buvo pastatyta tik 1995 m. Tai, kad hidroelektrinės veiklai siurblinė nėra reikalinga, pagrindžia ir Taisyklės. Vadovaujantis Taisyklių 12.1 punktu, siurblinė nėra sudedamoji hidrostatinių komplekso dalis. Taisyklių 15-16 puslapiuose pateiktose (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio schemose aiškiai matyti, kad ginčo siurblinė yra už (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio ribų. Tvenkinio eksploatuotojas yra atsakingas už vandens lygio reguliavimą tik (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio ribose (Taisyklių III skyrius), o ne už jo ribų. Vandens lygis (duomenys neskelbtini) HE tvenkinyje reguliuojamas tik per hidroelektrinės pralaidas, t. y. perteklinis vandens kiekis iš (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio nuleidžiamas, tačiau atgal į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį vandens niekas nepumpuoja. Atsakovė teigė, kad siurblinė skirta išskirtinai viešajam interesui tenkinti – užtikrina (duomenys neskelbtini) miesto nuotekų sistemos tinkamą veikimą: vanduo, atitekantis (duomenys neskelbtini) upeliu nuo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijų, patenka į siurblinės įrenginius ir yra perpumpuojamas į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį, į kurį patenka lietaus nuotekų vanduo apytiksliai iš 35 procentų (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos. Kadangi siurblinė veikia išskirtinai tik kaip (duomenys neskelbtini) miesto nuotekų sistemos dalis, atsakovė kreipėsi į ieškovę, siūlydama toliau rūpintis siurblinės eksploatavimu ir priežiūra su sąlyga, jog būtent ieškovė padengtų susidarančias išlaidas už siurblinei eksploatuoti sunaudotą elektros energiją. Dėl siurblinės priežiūros atsakovė patiria tik išlaidas: eksploatavimo, remonto darbų, mokamų mokesčių, samdomų darbuotojų atlyginimų ir kt. Pabrėžė, kad ji yra privatus pelno siekiantis juridinis asmuo, o viešojo intereso tenkinimas iš nuosavų lėšų prieštarauja jos, kaip juridinio asmens, veiklos tikslams. Vertinant žalos atsiradimo grėsmės realumą, atsakovė nurodė, jog, elgdamasi kaip rūpestingas ir atsakingas asmuo, iš anksto informavo ieškovę, kad ketina nutraukti siurblinės eksploataciją, ir nurodė terminą, sudarydama galimybę ieškovei iš anksto pasiruošti tokiai įvykių eigai. Net ir suėjus tam terminui, siurblinės eksploatacija nebuvo sustabdyta, o ieškovė toliau buvo skatinama ieškoti sprendimų. Dėl ieškovės įvardintų veiksmų neteisėtumo nurodė, kad nei teisės, nei administraciniai aktai ar sudarytos sutartys neįtvirtina atsakovei pareigos eksploatuoti siurblinę ir rūpintis jos priežiūra, todėl jos sprendimas stabdyti siurblinės darbą ir nepatirti nereikalingų išlaidų negali būti vertinamas kaip tam tikros pareigos nevykdymas. Įstatymas ar sutartis nedraudžia atsakovei kaip turto savininkei įgyvendinti savo teisių į turtą ir spręsti, ar jį naudoti. Kadangi atsakovė iš anksto įspėjo ieškovę, kad ketina nutraukti siurblinės eksploataciją, ir suteikė ieškovei terminą pasiruošti šiai situacijai, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės elgesys galimai tokią bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigą pažeidė ar galėtų pažeisti. Dėl atsakomybės kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos taip pat nurodė, kad didesnio pavojaus šaltinio (siurblinės) naudojimo sustabdymas ir tinkamas „užkonservavimas“ kaip tik pašalina tokios žalos atsiradimo galimybę.

4.       Išvadą teikianti institucija Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba nurodė, kad siurblinė negali būti traktuojama kaip hidroelektrinės statinys ir hidroelektrinės neatskiriama dalis. Siurblinė reikalinga paviršinių nuotėkų tvarkymui. Vandens debitai yra žymiai didesni už siurblinės pakeltą vandens kiekį, taigi pakeltas vandens kiekis nesudaro reikšmingos įtakos (duomenys neskelbtini) HE darbui (apgamintos elektros energijos kiekiui). Išvada pateikta įvertinus Taisyklių 12 punktą, 13.3-13.9 punktus, Nekilnojamojo turo išrašą, iš kurio matyti, kad pastato – siurblinės, statybos pabaigos metai yra 1995 m., o pastatas – hidroelektrinės statybos pabaigos metai – 1961 m., taip pat nurodyta, kad pastatai geografiškai nutolę vienas nuo kito.

5.       Išvadą teikianti institucija Aplinkos apsaugos agentūra negalėjo atsakyti, ar dėl siurblinės veiklos sustabdymo gali pakilti vanduo, nes tai ne jų kompetencija.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Telšių apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: uždraudė atsakovei sustabdyti pastato – siurblinės, darbą, nutraukti ar kitaip apriboti vandens, atitekančio (duomenys neskelbtini) upeliu nuo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijų, priėmimą į pastato – siurblinės, įrenginius ir vandens perkėlimą (perpumpavimą) į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį, iš atsakovės ieškovei priteisė 18 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikšti prevencinį ieškinį, susijusį su turtu, kurį valdo patikėjimo teise. Teismas sutiko su ieškove, kad jos teisė reikšti prevencinį ieškinį yra susijusi ir su ieškovės vykdomomis viešosiomis funkcijomis, nes (duomenys neskelbtini) miesto teritorija, gatvės, infrastruktūra, kurią patikėjimo teise valdo ieškovė, yra susijusi su viešuoju interesu ir viena iš ieškovės (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos funkcijų yra užtikrinti civilinę saugą.

8.       Teismas pažymėjo, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad būtent atsakovė faktiškai valdo siurblinę ir kad atsakovės valdoma siurblinė yra laikoma didesnio pavojaus šaltiniu. Taip pat nekilo ginčo, kad, sustabdžius siurblinės veiklą, gali kilti realios žalos atsiradimo grėsmė. Atsakovė pripažino, kad teoriškai tokia galimybė yra. Teismas vertino, kad grėsmę patvirtino ir byloje pateikti įrodymai – topografinė schema, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 16 d. raštas, ieškovės pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad, sustabdžius siurblinės veiklą, vien tik ruože tarp (duomenys neskelbtini) ir siurblinės būtų užlieta 58 888 kv. m teritorijos su sklypais ir gyvenamaisiais namais, gatvėmis ir kita vieša infrastruktūra, būtų užlieta dalis (duomenys neskelbtini), visiškai užlietas (duomenys neskelbtini). Minėtoje išvadoje taip pat buvo nurodyta, kad siurblinė su greta esančiu pylimu turi būti reguliariai prižiūrimi, tvarkingi ir veikiantys hidrotechniniai statiniai. Jų nepriežiūra ir (ar) sustabdymas yra negalimi. Remdamasis minėtais duomenimis, teismas padarė išvadą, kad, sustabdžius siurblinės veiklą ar atlikus kitus veiksmus, apribojančius vandens, atitekančio (duomenys neskelbtini) upeliu nuo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijų, priėmimą į atsakovės valdomo pastato – siurblinės, įrenginius ir vandens perkėlimą (perpumpavimą) į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį, galima pagrįstai tikėti, kad žala ateityje gali atsirasti.

9.       Teismas, įvertinęs Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvadą bei ieškovės specialisto pateiktą išvadą, nusprendė, kad abiejose išvadose iš esmės buvo teigiama, jog siurblinė nesudaro reikšmingos įtakos (duomenys neskelbtini) hidroelektrinės darbui. Todėl teismas, įvertinęs ieškovės specialisto išvadą, atsakovės pateiktus duomenis, patvirtinančius, kad pastatas – siurblinė nėra išnuomotas trečiajam asmeniui, tačiau trečiasis asmuo atlieka jos techninę priežiūrą, nusprendė, kad teoriškai, pasikeitus gamtinėms sąlygoms, (duomenys neskelbtini) HE darbo režimui ir pagamintos elektros energijos kiekiui pastato – siurblinės įtaka yra galima. Teismas laikėsi pozicijos, kad pateiktos išvados patvirtino galimą siurblinės ir hidroelektrinės funkcinį ryšį, nepaisant Taisyklėse nurodyto teiginio, jog siurblinė nėra sudedamoji hidrostatinių komplekso dalis, ir to, kad UAB „Hidrogreen“ yra išnuomota tik hidroelektrinė.

10.       Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl siurblinės perdavimo kitam valdytojui ar dėl to, kieno iš esmės interesus turi užtikrinti ir (ar) užtikrina siurblinės veikla, taip pat kas turi prisiimti dėl siurblinės veiklos patiriamas sąnaudas. Ieškovė, pareikšdama prevencinį ieškinį, kuris apibrėžia bylos teisminio nagrinėjimo ribas, siekia, kad atsakovei faktiškai būtų uždrausta sustabdyti siurblinės veiklą, nes dėl to gali kilti reali grėsmė žalai atsirasti. Dėl to, sprendžiant prevencinio ieškinio reikalavimo pagrįstumą, šiuo atveju siurblinės funkcinis ryšys su pačia hidroelektrine aktualus tik vertinant atsakovės veiksmų galimą neteisėtumą prevencinio ieškinio kontekste. Byloje esant duomenims, patvirtinantiems bent galimą siurblinės funkcinį ryšį su hidroelektrine, teismas vertino, kad tokiu būdu paneigiami atsakovės argumentai, kad jai siurblinė visiškai nereikalinga, dėl to ji, kaip pati tvirtino, neprivalanti jos naudoti ir siekia jos veiklą sustabdyti dėl patiriamų papildomų sąnaudų.

11.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytus duomenis bei atsakovės raštuose nurodytas aplinkybes dėl siurblinės veiklos sustabdymo tuo atveju, jei ieškovė neperims siurblinės, padarė išvadą, kad atsakovė gali atlikti neteisėtus veiksmus, t. y. sustabdyti siurblinės, kuri yra didesnio pavojaus šaltinis, veiklą. Aplinkybes, kad atsakovė ne vieną kartą siuntė ieškovei raštus, nurodančius, jog siurblinės darbą konkrečiu laiku sustabdys, jei ieškovė neperims jos, teismas įvertino kaip atsakovės sistemingai atliekamus prieš ieškovę nukreiptus veiksmus, t. y. kaip neteisėtus veiksmus prevencinio ieškinio kontekste. Teismas pripažino, kad atsakovė, būdama didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, gali imtis neteisėtų veiksmų, t. y. nevykdyti jai nustatytos pareigos elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, kad nebūtų pažeisti kitų asmenų interesai, ir tokie jos siekiami atlikti veiksmai neatitinka atsakovės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojos, pareigos elgtis taip, kad nebūtų daroma žalos, standarto. Dėl atsakovės argumentų, kad ji yra privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno, ir neprivalo užtikrinti viešojo intereso, teismas nurodė, kad pirmiausia atsakovei pareiga siurblinę naudoti ir (ar) valdyti taip, kad nebūtų pažeisti kitų asmenų interesai, kyla dėl to, kad ji yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, o ne dėl to, kad ji privalo užtikrinti viešąjį interesą.

12.       Vadovaudamasis nurodytais argumentais, teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog atsakovė gali ateityje atlikti neteisėtus veiksmus – sustabdyti pastato – siurblinės, darbą ar atlikti kitus veiksmus, galinčius apriboti vandens, atitekančio (duomenys neskelbtini) upeliu nuo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijų, paėmimą į atsakovės valdomos siurblinės įrenginius ir vandens perkėlimą į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį, ir tokie veiksmai sudarytų sąlygas žalai atsirasti ateityje.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Vaizga“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priimti naujai teikiamus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog ginčo siurblinė yra didesnį pavojų keliantis įrenginys (šaltinis), atsakovės teisinę pareigą kildina iš bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai. Tačiau nei atsakovės vardu sudarytos sutartys, nei kiti teisės (ir / ar administraciniai) aktai nenumato jos pareigos eksploatuoti siurblinę, nestabdant jos darbo, bei rūpintis jos priežiūra, todėl jos sprendimas stabdyti siurblinės darbą ir nepatirti nereikalingų kaštų negali būti vertinamas kaip tam tikros pareigos nevykdymas. Teismas, atsakovės elgesio standartą apibrėždamas bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, iš esmės pasirinko lengviausią kelią, nedetalizuojant ir išsamiai neanalizuojant galimų apeliantės veiksmų neteisėtumo požymių. Bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai yra gana abstrakti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti susieta su kitomis šaliai keliamomis pareigomis. Šiuo atveju teismas nenurodė jokios teisės aktų normos, kuri draustų atsakovei išjungti / sustabdyti didesnio pavojaus šaltinio veikimą. Akivaizdu, kad tokios teisės normos Lietuvos teisinėje sistemoje ir nėra – didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, įvertinęs įrenginio „viduje“ vykstančius cheminius, energetinius ir kt. pobūdžio procesus, turi turėti galimybę sustabdyti jo veikimą vien dėl galimo pavojaus išvengimo. Byloje iš esmės liko neįvertintas atsakovės elgesys realios žalos grėsmės atsiradimo kontekste. Atsakovė, iš anksto raštu pranešdama ieškovei apie ketinimą sustabdyti siurblinės veiklą, iš esmės įgyvendino bendro pobūdžio pareigą elgtis itin atidžiai ir rūpestingai. Atsakovei tinkamai informavus ieškovę, būtent ji turėjo imtis visų įmanomų veiksmų ir priemonių galimai žalai užkardyti. Tokiu atveju, pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai „perėjo“ ieškovei, kuri turėjo spręsti, kokiais teisiniais instrumentais vadovaujantis būtų perimamas siurblinės įrenginys, kas jį aptarnautų ateityje, kt. Tačiau, vietoje to, kad būtų vadovavusis tokiu elgesio modeliu ir sąžiningai užbaigusi pradėtas derybas dėl siurblinės perėmimo, ieškovė paslapčia kreipėsi į teismą.

1.2.       Nors ginčo dėl to, kad siurblinė yra didesnio pavojaus šaltinis, byloje ir nebuvo, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, jog, išjungus didesnio pavojaus šaltinį (sustabdžius jo darbą), jis nebekeltų jokio didesnio pavojaus. Tad net ir pritariant teismo pozicijai dėl atsakovės pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai valdant didesnio pavojaus šaltinį, išvada, kad išjungus siurblinę būtų pažeista ši pareiga (nors išjungtas įrenginys pats savaime prarastų savo „padidinto pavojaus“ kriterijų), prieštarauja elementariai logikai.

1.3.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ne kartą nurodė, jog ginčo siurblinė jai nereikalinga, su HE veikla ji niekaip nesusijusi, todėl atsakovė savo, kaip privataus pelno siekiančio juridinio asmens, sąskaita, ieškinio tenkinimo atveju, būtų priversta toliau patirti nuostolius dėl siurblinės veiklos ir nemokamai tenkinti viešąjį interesą – rūpintis paviršinių nuotekų surinkimu. Pirmosios instancijos teismas ignoravo šias aplinkybes. Pasak teismo, siurblinės funkcinis ryšys su pačia HE šiuo atveju yra aktualus tik vertinant atsakovės veiksmų galimą neteisėtumą prevencinio ieškinio kontekste. Tokios išvados teismas priėjo remdamasis byloje ieškovės iniciatyva pateikta specialisto išvada, be kita ko, ir tuo, jog, nepaisant to, jog siurblinė kartu su HE statinių kompleksu, nėra išnuomota UAB „Hidrogreen“, tačiau ši bendrovė vis vien atlieka siurblinės techninę priežiūrą. Tokie teismo motyvai yra nepagrįsti. Vien tai, kad UAB „Hidrogreen“, valdydama aplinkinėje teritorijoje esančius HE komplekso statinius, atlieka ir siurblinės techninę priežiūrą, niekaip nesąlygoja siurblinės ir HE funkcinio ryšio. Kadangi atsakovė yra perdavusi visus HE komplekso statinius kitos bendrovės valdymui ir naudojimui, visiškai akivaizdus ir natūralus sprendimas siurblinės techninę priežiūrą pavesti tam pačiam asmeniui, kad nereikėtų samdytis kitų rangovų, atsakovei pačiai asmeniškai rūpintis šio įrenginio priežiūra ir pan.

1.4.       Vertindamas teorinę siurblinės įtaką HE veiklai, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi ieškovės iniciatyva į bylą pateikta išvada, nenurodydamas savų motyvų, nepagrįsdamas tokios išvados kitais byloje esančiais įrodymais (nesulygindamas jų). Teismas turėjo vertinti pirminę ir esminę siurblinės funkciją – paviršinių nuotekų surinkimą. Teismas, galimai, neturėdamas specialiųjų žinių, pasigesdamas atitinkamo specialisto (elektros energetikos, kiek tai susiję su HE veikla, HE statinių kompleksu, jų sąsaja su kitais netoliese esančiais įrenginiais ir pan.) įvertinimo, nesuprato / neatsižvelgė, jog siurblinės teorinė įtaka HE veiklai yra pernelyg nutolusi ir niekaip nesusieta su pirmine ir tiesiogine siurblinės funkcija – surinkti nuotekas. Teismas iš esmės neatsižvelgė į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvadą, kurioje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota tiesioginė siurblinės paskirtis, t. y. nuotekų surinkimas. Be to, teismas byloje šios išvados nepagrįstai nevertino kaip aukštesnės įrodomosios galios – oficialaus rašytinio įrodymo, prioritetą suteikdamas išimtinai ieškovės užsakytai ir į bylą pateiktai specialisto išvadai. 

1.5.       Skundžiamo sprendimo turinys iš esmės prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams – Taisyklėms, kuriose siurblinė nėra priskirta hidrostatinių kompleksui, Taigi ji neturi tiesioginės sąsajos ir įtakos HE veiklai, nuomos sutarčiai su UAB „Hidrogreen“, iš kurios matyti, kad siurblinė nėra nuomojama kartu su kitais hidrostatiniais, kas reiškia, jog HE veiklai užtikrinti siurblinė nėra reikalinga ir kt. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir kitos svarbios aplinkybės, t. y., jog siurblinė buvo pastatyta tik praėjus 35 m. nuo HE statybų pabaigos. Iš esmės tai reiškia, kad 35 m. HE visa apimtimi funkcionavo be siurblinės, kas tik dar kartą patvirtina esminio funkcinio ryšio, tiesioginės sąsajos nebuvimą tarp ginčo įrenginio ir HE darbo. 

1.6.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sustabdžius siurblinės veiklą ar atlikus kitus veiksmus, apribojančius vandens, atitekančio (duomenys neskelbtini) upeliu nuo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijų, priėmimą į atsakovės valdomo pastato – siurblinės, įrenginius ir vandens perkėlimą (perpumpavimą) į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį, galima pagrįstai tikėti, kad žala ateityje gali atsirasti. Tačiau tokios išvados teismas priėjo, remdamasis išimtinai ieškovės pateiktoje specialisto išvadoje nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą akcentavo, jog beveik 35 m. nuo HE statybų pabaigos siurblinė net neegzistavo (1960 – 1995 m.), tačiau HE sėkmingai veikė ir jos darbui siurblinės nebuvimas neturėjo jokios įtakos. Be to, atsakovė savo iniciatyva kreipėsi į išvadą rengusį specialistą, kuris, atsakydamas į atsakovės atstovo klausimą „<...> kokie duomenys lėmė išvadą, kad šiai dienai neveikiant siurblinei, egzistuoja užliejimo grėsmė (nors tokios grėsmės nebuvo 34 metus, siurblinės nesant)?“, nurodė: „<...> net jei vanduo nepasieks gatvių, slėnyje yra keletas namų, visiškai šalia upelio. Išvadoje įvertinta rizika, jei upelio slėnyje susirinkęs vanduo, išjungus siurblinę, pasieks pylimo viršų. Šios grėsmės nuvertinti nereikėtų, kadangi šią žiemą (duomenys neskelbtini) buvo bent trys didelio vandens atvejai. Tam, kad atsakyti į šį klausimą aiškiai ir tiesiogiai, reikalingi ilgalaikiai tyrimai, potvynių metu išjungus siurblinę ir sekant vandens lygio pokyčius slėnyje. Be to, išvadoje pabrėžta, kad ir pylimas turi būti nuolat prižiūrimas, nepaisant to ar yra sausi ar šlapi metai.“ Retrospektyvus situacijos, o taip pat ir kritiškas byloje esančios ieškovės iniciatyva pateiktos specialisto išvados, jo pateiktų rašytinių atsakymų (paaiškinimų) vertinimas skundžiamu sprendimu nebuvo atliktas. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų skundžiamame sprendime nevertino, grėsmės sąlygos buvimą šiuo atveju preziumuodamas, o ne konstatuodamas konkrečiais faktais. 

1.7.       Pirmosios instancijos teismas priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino per maža suma (nuo 26 437,27 Eur iki 18 000 Eur), neatsižvelgdamas į maksimalius už teisines paslaugas atitinkamu laikotarpiu mokėtino užmokesčio dydžius. Nagrinėjama byla nebuvo itin sudėtingo pobūdžio ar ypatingai didelės apimties, be to, iš esmės buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, trukusį kiek daugiau nei 3 val.. Dėl įvardintų priežasčių, egzistuoja pagrindas apeliacine tvarka peržiūrėti ir skundžiamo sprendimo dalį, kuri susijusi su ieškovei priteistomis bylinėjimosi išlaidomis (jų dydžiu).

14.       Ieškovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsisakyti priimti naujus įrodymus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Aplinkybę, kad siurblinė yra hidroelektrinės statinys pagrindžia ieškovės pateikti pirminiai oficialūs rašytiniai įrodymai, registruoti VĮ Registrų centre – siurblinės inventorinė byla, kurioje siurblinė tiesiogiai įvardinta hidroelektrinės statiniu. Tiek specialistas savo išvadoje, tiek Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvadoje ir jos atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad esant tam tikroms sąlygoms, siurblinės pakeltas vanduo gali turėti (nors ir nedidelį) poveikį ir hidroelektrinės elektros gamybai. Iš atsakovės pozicijos akivaizdu, kad, nepaisant to, jog ji vėliausiai nuo 2013 m. eksploatuoja hidroelektrinės statinį (HES) – siurblinę kartu su (duomenys neskelbtini) HE ir neabejotinai gauna naudą iš pagaminamos elektros (tiek tiesiogiai – dėl pritekančio vandens, tiek netiesiogiai – užtikrinant reikiamą tvenkinio vandens lygį), padidėjus veiklos (siurblinės išlaikymo) kaštams, nepagrįstai ir neteisėtai siekia šias savo, kaip verslo subjekto, veiklos sąnaudas perkelti ieškovei, grasindama nutraukti siurblinės darbą, kas sukeltų didelę žalą pirmiausia ieškovei (nuosavybės / patikėjimo teise valdomiems objektams), taip pat valstybei ir visuomenei. Toks atsakovės elgesys neabejotinai yra neteisėtas ir privalo būti užkardytas tenkinant ieškovės prevencinį ieškinį, ką pirmosios instancijos teismas sprendimu teisėtai ir pagrįstai padarė.

2.2.       Atsakovės teiginiai apie siurblinės ryšį su atsakovės niekaip neidentifikuotais (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės nuotekų, melioracijos tinklais yra deklaratyvūs, nepagrįsti. Byloje yra pateikti oficialūs registro duomenys, kad (duomenys neskelbtini) upelis yra Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre registre registruota upė (gamtinė aplinka). Taigi byloje nustatyta, kad siurblinė neturi jokio funkcinio ryšio su miesto nuotekų ir (ar) melioracijos tinklais, o į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį perkelia gamtinės aplinkos (registruoto (duomenys neskelbtini) upelio) vandenį. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad siurblinė statyta, kaip nuotekų įrenginys. Priešingai, kaip jau minėta, pats statytojas siurblinę inventorizavo, kai HES – hidroelektrinės statinį.

2.3.       Atsakovė tik apeliaciniame skunde ėmė kvestionuoti siurblinės, kaip padidinto pavojaus šaltinio ir atsakovės, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo statusą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ginčo dėl to, kaip tą pažymėjo ir teismas sprendime, nebuvo. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo motyvai, neigiantys siurblinės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, statusą bei atsakovės, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, teises ir pareigas, apskritai nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme.

2.4.       Atsakovė niekaip nepagrindė ir neįrodė, kad siurblinės sustabdymas galimas nepadarant žalos ieškovės ir kitų asmenų turtui ir interesams. Atsakovė yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Taigi, atsakomybei už padidinto pavojaus šaltinio padarytą ir / ar galinčią kilti ateityje žalą pakanka valdymo fakto. Kad atsakovė yra siurblinės valdytoja byloje ginčo nėra, ši aplinkybė yra įrodyta. Atsakovė suabsoliutindama savo, kaip siurblinės valdytojo (savininko) teises, visiškai ignoruoja įstatymo nustatytas pareigas ir Konstitucinio teismo doktriną, kad savininko (juolab padidinto pavojaus šaltinio valdytojo) teisės turi būti įgyvendinamos ypač rūpestingai ir apdairiai, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir interesų. Vien tai, kad atsakovė raštais informavo ieškovę, kad ketina atlikti neteisėtus veiksmus, atsakovės nuo atsakomybės neatleidžia. Atsakovės raštuose ir atsiliepime dėstoma pozicija rodo atsakovės požiūrį į teisę pažeidžiančius veiksmus – atsakovė jų nepripažįsta, o tai pagal kasacinio teismo praktiką yra vienas iš teisiškai reikšmingų požymių, patvirtinančių realią grėsmę, kaip prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygą.

2.5.       Ieškovė nesutinka, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvada byloje laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu. Iš sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šią išvadą įvertino kitų įrodymų byloje kontekste ir tiek, kiek susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, atitinkamai, prieštaravimo tarp Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvados ir kitų byloje esančių įrodymų pagrįstai neįžvelgė. Teismo posėdžio metu apklausiamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovas nebuvo nuoseklus, teikė akivaizdžiai prieštaringus paaiškinimus, paaiškėjo, kad išvada parengta nenuvykus į vietą, remiantis tik selektyviais rašytiniais dokumentais. Taigi, aptartos išvados padarytos neatlikus jokių techninių, mokslinių skaičiavimų, analizės, atsižvelgus tik į dalį aplinkybių (skirtingi (duomenys neskelbtini) HE ir siurblinės statybos metai, geografinė padėtis, siurblinė (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio taisyklėse neįrašyta prie HE statinių), tačiau Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl liko neįvertinti siurblinės inventorinės bylos duomenys, kuriuose siurblinė paties statytojo tiesiogiai įvardinta (duomenys neskelbtini) HES, t. y. hidroelektrinės statiniu, siurblinės funkcinė priklausomybė (skirta aptarnauti pylimą, kuris palaiko (duomenys neskelbtini) HE lygį, būtiną HE veikimui), kokias nuotekas kelia siurblinė, kai byloje pateikti oficialūs duomenys, kad siurblinė kelia upės (gamtinės aplinkos) vandenį ir kt. reikšmingos aplinkybės. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovas teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir doc. dr., E. K. išvadą, kad siurblinės perpumpuojamas vandens kiekis, esant tam tikroms sąlygoms, daro įtaką elektros gamybai ir pan. Taigi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvada akivaizdžiai stokoja pagrįstumo, nuoseklumo, yra prieštaringa, todėl vertintina kritiškai.

2.6.       Nagrinėjamoje byloje žalos atsiradimo tikimybė yra reali, pagrįsta ir įrodyta, kadangi atsakovė raštu ne kartą informavo ieškovę apie planuojamus atlikti neteisėtus veiksmus, nurodydama konkrečių planuojamų atlikti veiksmų datą. Ieškovės byloje nurodytos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovės planuojamų atlikti neteisėtų veiksmų bus padaryta žala ieškovės nuosavybes teise priklausančiam ir valdomam turtui, šalia (duomenys neskelbtini) upelio gyvenantiems ir veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Gresia konkretus pavojus, jog nuo didelės dalies (duomenys neskelbtini) rajono teritorijos tekančiam vandeniui nebegalint nutekėti į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį, vanduo kaupsis (duomenys neskelbtini) upelio žemupyje ir bus užlieta didelė (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos dalis, kas neabejotinai padarytų didelę žalą aplinkai ir viešajam interesui, ieškovei bei privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Šia aplinkybę pripažino ir atsakovė, todėl teismas visiškai pagrįstai sprendimu prevencinio ieškinio sąlygą – realią žalos atsiradimo grėsmę – pripažino įrodyta.

2.7.       Apeliacinio skundo teiginiai, kad teisės aktai nenumato atsakovei teisinės pareigos valdyti siurblinės (užtikrinti tinkamą funkcionavimą) yra akivaizdžiai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nepaisant to, kad siurblinė, kuria (duomenys neskelbtini) upelio vanduo perkeliamas į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį nuosavybės (valdymo) teise priklauso atsakovei ir yra jos eksploatuojama, atsakovė neturi teisės nutraukti siurblinės darbo, nutraukti ar kitaip apriboti vandens, atitekančio (duomenys neskelbtini) upeliu nuo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijų, priėmimą į valdomos siurblinės įrenginius ir vandens perkėlimą (perpumpavimą) į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį. Tokiu būdu būtų neabejotinai pažeistos tiek bendrosios savininko, tiek padidinto pavojaus šaltinio valdytojo pareigos. Be to, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogintų jų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų ekosistemų stabilumo. Kaip buvo minėta, (duomenys neskelbtini) upelis buvo užtvenktas pylimu ties (duomenys neskelbtini) HE tvenkiniu, siekiant pakelti tvenkinio lygį iki reglamentuoto minimalaus (duomenys neskelbtini) HE darbui būtino 103,50 m virš jūros lygio. Tokiu būdu, buvo užtvenktas apie 2 metrus žemiau esantis (duomenys neskelbtini) upelis, kuris iki tvenkinio suformavimo natūralia vaga nutekėdavo į hidroelektrinės reikmėms užtvenktą (duomenys neskelbtini) upę. Taigi (duomenys neskelbtini) HE savininkė (valdytoja) atsakovė privalo užtikrinti, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, hidroelektrinės darbas neblogintų jų hidromorfologinių sąlygų ir nepažeistų ekosistemų stabilumo. Sustabdžius šiuo tikslu pastatytos ir atsakovės valdomos bei faktiškai eksploatuojamos siurblinės darbą, šis įstatymo reikalavimas neabejotinai būtų pažeidžiamas.

2.8.       Dėl apeliantės argumentų, susijusių su netinkamų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, ieškovė pažymi, kad skundžiamame sprendime tiesiogiai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius ir kriterijus. Taigi nekyla pagrįstų abejonių, kad teismas sprendime jau įvertino patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį atitikties Rekomendacijoms aspektu, jas sumažindamas. Bet kuriuo atveju, apeliaciniame skunde konkrečiau pasisakoma ir kritikuojama tik dėl apie 3 tūkst. Eur galimo bylinėjimosi išlaidų skirtumo Rekomendacijų aspektu. Tačiau įvertinant, kad sprendimu priteista 8 437,27 Eur mažesnė, nei rašytinais įrodymais pagrįstų, bylinėjimosi išlaidų suma, akivaizdu, atsakovė nepagrindė, kad sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma nepagrįsta ir turėtų būti peržiūrėta apeliacine tvarka.

15.       Išvadą teikianti institucija Aplinkos apsaugos agentūra pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra. Aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad ji nėra kompetentinga institucija byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinio skundo argumentai, reikalavimai ir pats tarp ieškovės bei atsakovės kilęs ginčas niekaip neįtakoja jos teisių ir pareigų, nenustato jai jokių administracinių prievolių. Aplinkos apsaugos agentūra, įgyvendindama nuostatuose numatytas funkcijas, nevertina fizinių ar juridinių asmenų savarankiškai organizuotų ir (ar) atliktų potvynių pavojaus vertinimų. Potvynių rizikos vertinimai atliekami tik Potvynių direktyvos įgyvendinimui pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pavedimus. Tokie vertinimai paprastai atliekami viešųjų pirkimų procedūrų metu įsigijus išorinių ekspertų paslaugas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad pastatas – polderio siurblinė su jame esančia vandens kėlimo įranga, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra atsakovės UAB „Vaizga“ nuosavybė (daiktinės teisės neįregistruotos, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad „Lietuvos energija“ (duomenys neskelbtini) HE kartu su hidroelektrinės statinių kompleksui priklausančia siurbline 1998 m. perleido savo kontroliuojamai įmonei (patronuojamajai bendrovei) UAB „Ekoelektra“, vėliau atliktų poros reorganizavimų prijungiant bendroves būdu šis turtas atiteko atsakovei). Ieškovė ieškiniu siekia uždrausti atsakovei sustabdyti, nutraukti ar kitaip apriboti atsakovės valdomo pastato – siurblinės darbą, t. y. ieškovė įrodinėja, kad atsakovė atlieka (gali atlikti) neteisėtus veiksmus ir, kad dėl jų gali atsirasti žala.

18.       Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovė gali ateityje atlikti neteisėtus veiksmus – sustabdyti pastato – siurblinės, darbą ar atlikti kitus veiksmus, galinčius apriboti vandens, atitekančio (duomenys neskelbtini) upeliu nuo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijų, paėmimą į atsakovės valdomos siurblinės įrenginius ir vandens perkėlimą į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį ir tokie veiksmai sudarytų sąlygas žalai atsirasti ateityje. Atsakovės veiksmų neteisėtumą teismas motyvavo tuo, kad atsakovė, būdama padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, gali imtis neteisėtų veiksmų, t. y. nevykdyti jai nustatytos pareigos elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, kad nebūtų pažeisti kitų asmenų interesai ir tokie jos siekiami atlikti veiksmai neatitinka atsakovės, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojos, pareigos elgtis taip, kad nebūtų daroma žalos, standarto. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad sustabdžius siurblinės veiklą, gali kilti realios žalos atsiradimo grėsmė, kurią patvirtino tiek pati atsakovė, pripažindama, jog teoriškai tokia galimybė yra, tiek ieškovės suformuluoti ir pateikti paaiškinimai, kokie padariniai gali kilti, jei atsakovė sustabdytų siurblinės veiklą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir ieškovės pateikta specialisto išvada, kurioje buvo nurodyta, kad sustabdžius polderio siurblinės, esančios (duomenys neskelbtini), veiklą, vien tik atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) ir siurblinės būtų užlieta 58 888 m2 teritorijos su sklypais ir gyvenamaisiais namais, gatvėmis ir kita vieša infrastruktūra, dalinai būtų užlieta (duomenys neskelbtini), visiškai užlietas (duomenys neskelbtini), kad siurblinė su greta esančiu pylimu turi būti reguliariai prižiūrimi, tvarkingi ir veikiantys hidrotechniniai statiniai, ir, kad jų nepriežiūra ir / ar sustabdymas yra negalimas.

19.       Atsakovė (apeliantė) UAB „Vaizga“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė įrodė, jog atsakovė gali ateityje atlikti neteisėtus veiksmus bei kelia klausimą, kad siurblinė nėra priskirta hidrostatinių kompleksui, įrodinėja, kad ji neturi tiesioginės sąsajos ir įtakos (duomenys neskelbtini) HE veiklai, nuomos sutarčiai su UAB „Hidrogreen“, kas reiškia, jog (duomenys neskelbtini) HE veiklai užtikrinti siurblinė nėra reikalinga.

20.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Vaizga“ apeliacinį skundą, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-344-357/2024 panaikino Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą, priimta pirmą kartą išnagrinėjus šią civilinę bylą, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties ieškovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑37‑1120/2025 panaikino Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

21.       Vertindamas teismo argumentą dėl pareigos siurblinės įrangos savininkei tęsti siurblinės veiklą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartyje konstatavo, kad pagal bendrąją taisyklę savininko teisių turinys apima ir teisę atsisakyti nuosavybės teise valdomo daikto naudojimo. Kasacinis teismas priimtoje nutartyje taip pat nurodė, kad tai, jog daikto savininkas apsisprendžia daikto neeksploatuoti, savaime nėra neteisėta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnis leidžia savininkui nenaudoti daikto, nebent teisės aktai ar sutartys nustato pareigą jį naudoti konkrečiu būdu. Dėl to, sprendžiant dėl tokio ieškinio, atkreipė dėmesį, kad tenkinti prevencinį ieškinį galima, kai įrodoma, jog atsakovė ruošiasi atlikti neteisėtus veiksmus (teisės ar sutartinės pareigos pažeidimas) ateityje, ir yra reali, faktinė ir pagrįsta žalos tikimybė, kiltina dėl tokių veiksmų. Kasacinis teismas pabrėžė, kad siurblinės pastatas ir jo įranga, kai nėra vykdoma vandens siurbimo veikla, nėra susijęs su rizika, ir todėl neatitinka didesnio pavojaus šaltinio sampratos, tačiau pareiga tęsti siurblinės veiklą gali kilti CK 4.37 straipsnio pagrindu, jei būtų nustatyta, kad siurblinė yra susijusi funkciniu ryšiu su hidroelektrine ir jos veiklos sustabdymas padarys žalą kitų asmenų teisėms ir interesams.

22.       CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia, kad bylą iš naujo nagrinėjantis pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į kasacinio teismo nutartyje išdėstytus ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-684/2024, 30 punktas).

23.       Nagrinėjamu atveju bylos šalys nesutaria, ar yra siurblinės ir hidroelektrinės funkcinis ryšys, t. y., ar siurblinės eksploatavimas būtinas (duomenys neskelbtini) HE teisėtai ir saugiai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių, veiklai ir todėl atsakovei kyla pareiga tęsti siurblinės darbą. Ieškovės teigimu, siurblinė priklauso (duomenys neskelbtini) HE statinių kompleksui, yra skirta hidroelektrinės veiklai užtikrinti ir atsakovė privalo tęsti siurblinės veiklą. Atsakovė laikosi pozicijos, kad siurblinė nėra hidroelektrinės dalis, o yra statinys, reikalingas tik (duomenys neskelbtini) miesto viešajai infrastruktūrai užtikrinti.

24.       Kaip jau minėta, šios nutarties 18 punkte, pirmosios instancijos teismas atsakovės pareigą tęsti siurblinės veiklą kildino taip pat ir iš Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, kuri įtvirtina, jog hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams.

25.       Atsakovė apeliaciniu skundu, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl siurblinės ryšio su hidroelektrine teigia, kad siurblinė yra už (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio ribų, o tvenkinio eksploatuotojas yra atsakingas už vandens lygio reguliavimą tik (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio ribose, o ne už jos ribų; nors atsakovė hidroelektrine statinių kompleksą yra išnuomojusi bendrovei UAB „Hidrogreen“, tačiau kartu su kitais įrenginiais, siurblinė šiai bendrovei išnuomota ir perduota valdymui bei naudojimui nebuvo; hidroelektrine pastatyta ir hidroelektrine tvenkinys įrengtas 1960 m., tuo tarpu siurblinė buvo pastatyta tik 1995 m.; be to, tvenkinio eksploatavimo taisyklių 12.1. papunktyje numatyta, kad siurblinė nėra sudedamoji hidrostatinių komplekso dalis.

26.       Ieškovė, įrodinėdama siurblinės funkcinį ryšį su hidroelektrine, pateikė VDU doc. dr. E. K. išvadą dėl (duomenys neskelbtini) siurblinės. Šioje išvadoje konstatuota, kad siurblinė, esanti (duomenys neskelbtini), pastatyta šalia pylimo, apsaugančio žemiau esančias teritorijas nuo užliejimo (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio vandeniu. (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio normalusis patvankos lygis yra 104,00 m. Žemiau esanti teritorija yra ir patvenktos (duomenys neskelbtini) upelio žiotys, kurių altitudė yra 102,00 m., t. y. 2 m žemiau tvenkinio vandens lygio. Remiantis STR 2.02.06:2004, kuriame užtvanka yra apibrėžta, kaip hidrotechninis statinys, pertveriantis upę ar kitokią vandentėkmę ir pakeliantis joje vandens lygį, išvadoje teigiama, kad šis pylimas yra dar viena užtvanka, suprojektuota atsiradus reikalui suformuoti (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį. Šis pylimas ar užtvanka, be kita ko, pakelia vandens lygį ir (duomenys neskelbtini) upelyje. Išvadoje įvardijama ir praktika, kad Lietuvoje statyti daugiau nei vieną užtvanką tvenkiniui suformuoti nėra nauja. Taip buvo padaryta statant (duomenys neskelbtini) HE. (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėse nurodytos penkios žemių užtvankos, jų savininkai ir eksploatuotojai (tik viena iš jų priklauso (duomenys neskelbtini) HE savininkui). Visos penkios užtvankos registruotos Lietuvos Respublikos Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre. Šią praktiką galima rekomenduoti taikyti ir (duomenys neskelbtini) HE atveju.

27.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pateiktoje įrodinėjimo priemonėje – VDU doc. dr. E. K. išvadoje atkleidžiamas siurblinės ir (duomenys neskelbtini) HE funkcinis ryšys – tam kad būtų suformuotas tvenkinys, reikalingas pylimas vandens lygiui tvenkinyje pakelti (palaikyti), o kadangi tuo tikslu pastatytas pylimas užtvenkia (duomenys neskelbtini) upę, jam aptarnauti reikalinga siurblinė upės vandeniui perkelti. Iš esmės tai reiškia, kad egzistavo (duomenys neskelbtini) upelis, kurio natūrali tėkmė į (duomenys neskelbtini) upę buvo nutraukta suformavus (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį, įrengus pylimą (polderį) ties upelio žiotimis. Todėl funkciniam (duomenys neskelbtini) upelio nuotėkiui užtikrinti padaryta techninė intervencija – ginčo siurblinės darbas. Kadangi natūralus vandens judėjimas (duomenys neskelbtini) upeliu buvo sutrikdytas, įrengiant pylimą, todėl upelyje esančio vandens apykaita su tvenkiniu vyksta ginčo siurblinės – hidrotechnikos įrenginio pagalba. Taip pat išvadoje pateikiama ekspertinė rekomendacija praktiką (kaip, pvz., (duomenys neskelbtini) HE atveju) taikyti ir (duomenys neskelbtini) HE atveju, t. y., be kita ko, papildyti (duomenys neskelbtini) HE tvenkinio naudojimo taisykles aprašant (įtraukiant) faktinius hidrotechnikos statinius (siurblinę, pylimą).

28.       Pažymėtina, kad faktinę aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) upelio atkarpa prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio yra antropogeniškai pakeista ir funkcionuoja per hidrotechnikos sprendinių kompleksą: pylimą, sifoninę pralaidą, sukanalizuotus vamzdynus ir siurblinę, kuri mechaniškai perkelia vandenį į tvenkinį, pripažįsta ir pati atsakovė. Be to, atsakovės pateiktoje įrodinėjimo priemonėje – KTU doc. Dr. T. D. parengtoje išvadoje užtvanka yra apibrėžta kaip hidrotechninis statinys, pertveriantis upę ar kitokią vandentėkmę ir pakeliantis joje vandens lygį. Išvadoje teigiama, kad pylimas, šalia kurio pastatyta ginčo siurblinė, yra užtvanka, kuri pakelia vandens lygį ir (duomenys neskelbtini) upelyje, yra suprojektuota atsiradus reikalui suformuoti (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį.

29.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktas įrodinėjimo priemones, kurios patvirtina, jog 1960-1961 m., įrengiant (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį su sifonine vandens pralaida, tinkamam hidroelektrinės veikimui, ties (duomenys neskelbtini) upelio ištekėjimo žiotimis buvo įrengtas pylimas, kas reiškia, kad (duomenys neskelbtini) upelis buvo dirbtinai patvenktas formuojant tvenkinį, t. y (duomenys neskelbtini) HE reikmėms, neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog sprendžiant dėl pareigos eksploatuoti ginčo siurblinę taikytinos Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo normos.

30.       Nagrinėjamu atveju byloje nekeliamas ginčo siurblinės nuosavybės teisės klausimas. Iš siurblinės inventorinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri suformuota 1997 m. kovo 20 d., teisėjų kolegija nustatė, kad Inventorinės bylos tituliniame lape nurodyta, jog siurblinės „Savininkas AB „Lietuvos energija“ filialas“ 1997 m. kovo 19 d. AB „Lietuvos energija“ filialo prašyme atlikti inventorizaciją Nr. S26 siurblinė įvardinta „(duomenys neskelbtini) HES polderio siurblinė (duomenys neskelbtini)“. Iš AB „Lietuvos energija“ 1998 m. kovo 17 d. protokolo ir 1998 m. gegužės 19 d. pagrindinių priemonių priėmimo–perdavimo akto ir priedo prie pagrindinių priemonių priėmimo–perdavimo akto 1998 m. gegužės 19 d. nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) HE kartu su hidroelektrinės statinių kompleksui priklausančia siurbline 1998 m. perleido savo kontroliuojamai įmonei (dukterinei bendrovei) UAB „Ekoelektra“. Atsakovė UAB „Vaizga“, perimdama iš AB „Lietuvos energija“ hidroelektrines, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) HE, kartu su hidroelektrinės statiniais bei įranga perėmė ir (duomenys neskelbtini) siurblinę-pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)). Faktinė aplinkybė dėl ginčo siurblinės nuosavybės konstatuota ir šioje byloje priimtame kasacinio teismo procesiniame sprendime (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-1120/2025, 33 punktas).

31.       Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 1 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas nustato melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga, taip pat melioracijos organizavimą, valdymą, projektavimą, ekspertizę, melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą, melioracijos statinių nurašymą bei melioracijos finansavimo tvarką. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta melioracijos sąvoka -dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą.

32.       Byloje pateikti duomenys, jog (duomenys neskelbtini) upelio vandens lygis maždaug 101,56 m virš jūros lygio, tuo tarpu vandens lygis (duomenys neskelbtini) HE tvenkinyje buvo sukeltas apytiksliai 2 metrais (minimalus reglamentuotas vandens lygis tvenkinyje yra priimtas 103,50 m virš jūros lygio) nuo natūralaus vandens lygio šioje vietovėje. Dėl šios priežasties, ties (duomenys neskelbtini) upelio ištekėjimo žiotimis buvo įrengtas pylimas, vandens perpumpavimo siurbliai, kad būtų galima perkelti vandenį iš (duomenys neskelbtini) upelio į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog siurblinės įrengimu nebuvo siekio gerinti dirvožemį hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis, taip pat nebuvo siekiama ir sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos bei oro režimą ar sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą.

33.       Pagrįsta, teisėjų kolegijos vertinimu, ir pirmosios instancijos teismo išvada dėl žalos atsiradimo tikimybės sustabdžius siurblinės veiklą ieškovės nuosavybes teise priklausančiam ir valdomam turtui, šalia (duomenys neskelbtini) upelio gyvenantiems ir veiklą vykdantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Ieškovės byloje nurodytos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovės planuojamų atlikti neteisėtų veiksmų gresia konkretus pavojus, jog nuo didelės dalies (duomenys neskelbtini) rajono teritorijos tekančiam vandeniui nebegalint nutekėti į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį, vanduo kaupsis (duomenys neskelbtini) upelio žemupyje ir bus užlieta didelė (duomenys neskelbtini) miesto teritorijos dalis, kas neabejotinai padarytų didelę žalą aplinkai ir viešajam interesui, ieškovei bei privatiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

34.       Nepagrįsti ir atsakovės argumentai, jog sutrikdžius natūralią upelio tėkmę pylimu, tokia konfigūracija būdinga dirbtiniams ar sureguliuotiems vandens telkiniams, polderių sistemoms ir melioracijos infrastruktūrai. Teisėjų kolegija ir byloje esančių duomenų nustatė, kad, formuojant tvenkinį ir tuo tikslu dirbtinai patvenkus (duomenys neskelbtini) upelį, buvo įrengtas hidrotechninis statinys, skirtas išvengti neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvadoje nurodoma aplinkybė, jog yra elektros gamyba (duomenys neskelbtini) HE užtikrinama ar galima ir nenaudojant (duomenys neskelbtini) upeliu atitenkančio vandens, ar apeliantės argumentai, kad poreikis įrengti ginčo siurblinę atsirado žymiai vėliau po pylimo įrengimo, nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl siurblinės ryšio su hidroelektrine, kadangi ginčo siurblinė įrengta ne tik siekiant perkeliamą vandenį panaudoti elektros gamybai, bet ir užtikrinti funkcinį (duomenys neskelbtini) upelio pylimu sutrikdytą nuotėkį ir už kurios funkcijų užtikrinimą atsakinga jos valdytoja (savininkė).

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl siurblinės perdavimo kitam valdytojui ar dėl to, kieno iš esmės interesus turi užtikrinti ir (ar) užtikrina siurblinės veikla, taip pat kas turi prisiimti dėl siurblinės veiklos patiriamas sąnaudas. Ieškovė, pareikšdama prevencinį ieškinį, apibrėžė bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir siekia, kad atsakovei faktiškai būtų uždrausta sustabdyti siurblinės veiklą, įrodinėdama, jog dėl to gali kilti reali grėsmė žalai atsirasti. Byloje esant duomenims, patvirtinantiems siurblinės funkcinį ryšį su hidroelektrine bei, kad, sustabdžius siurblinės veiklą, yra reali žalos atsiradimo galimybė, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai spręsta, jog ieškovė, reikšdama prevencinį ieškinį, nagrinėjamos bylos atveju įrodė dvi sąlygas – atsakovės būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas).

36.       Apeliaciniame skunde taip pat keliamas bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme paskirstymo klausimas. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino per maža suma (nuo 26 437,27 Eur iki 18 000 Eur), neatsižvelgdamas į maksimalius už teisines paslaugas atitinkamu laikotarpiu mokėtino užmokesčio dydžius. Atsakovės teigimu, nagrinėjama byla nebuvo itin sudėtingo pobūdžio ar ypatingai didelės apimties, be to, iš esmės buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, trukusį kiek daugiau nei 3 val..

37.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

38.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovė 2023 m. rugsėjo 13 d. pateikė duomenis, jog patyrė 13 253,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei viešųjų registrų išrašų gavimas; 2023 m. spalio 25 d. pateikė duomenis, kad papildomai ieškovė patyrė 1 727,68 Eur atstovavimo, taip pat ir su kitų bylos nagrinėjimu susijusių (viešųjų registrų ir kt.) išlaidų; 2024 m. kovo 4 d. pateikė duomenis, kad papildomai patyrė 8 714,42 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų, iš jų 5 084,42 Eur atstovavimo išlaidų ir 3 630 Eur eksperto išvados parengimas; 2024 m. balandžio 10 d. pateikė duomenis, kad papildomai patyrė 2 741,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė byloje pateikė duomenis apie nagrinėjamoje byloje iš viso turėtas 26 437,27 Eur bylinėjimosi išlaidas.

39.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, neturi pagrindo pritarti atsakovės apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į maksimalius už teisines paslaugas atitinkamu laikotarpiu mokėtino užmokesčio dydžius. Iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų matyti, kokiu pagrindu ir už ką yra susidariusios ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė į bylą yra pateikusi ieškinį, dubliką, rašytinius paaiškinimus, kitus su bylos nagrinėjimu susijusius prašymus (dėl bylos atidėjimo, įrodymų pateikimo ir pan.). Būtent aptartų procesinių dokumentų parengimui bei atstovavimui visos bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, vykusiuose teismo posėdžiuose, ieškovė ir buvo pasitelkusi profesionalius teisininkus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovės naudai priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nebūtų atsižvelgęs nei į nurodytas aplinkybes, nei į kitus kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, teismo posėdžių trukmė ir pan. Teisėjų kolegija, taip pat įvertinusi tiek ieškovei suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tiek byloje keliamų klausimų sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių trukmę, maksimaliai galimas priteisti sumas už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą (procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose), kitų išlaidų, nesusijusių su teisine pagalba, turėjimu (už eksperto išvadą, išrašus ir pan.), neturi pagrindo pritarti atsakovės apeliacinio skundo argumentams, kad ginčijamu sprendimu priteista ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų suma viršytų nustatytus rekomenduotinus maksimalius dydžius bei būtų nepagrįstai per didelė.

40.       Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia. Teismas iš esmės tinkamai nustatė aktualias ginčui faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė civilinio proceso normas ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas (CPK 185 straipsnis), bei pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį dėl uždraudimo atsakovei sustabdyti pastato – siurblinės, darbą, nutraukti ar kitaip apriboti vandens, atitekančio (duomenys neskelbtini) upeliu nuo (duomenys neskelbtini) miesto teritorijų, priėmimą į pastato – siurblinės, įrenginius ir vandens perkėlimą (perpumpavimą) į (duomenys neskelbtini) HE tvenkinį, taip pat pagrįstai paskirstė ir byloje šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

41.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos, susidariusios aukštesnės instancijos teisme, paskirstomos atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo ta instancine tvarka, kuria pakartotinai nagrinėjama byla, rezultatą: 1) jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 2) jeigu kasacinis teismas panaikina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos tvarka rezultatą; 3) jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias ir kasaciniame teisme, pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 20 punktas).

42.       Atsakovės UAB „Vaizga“ apeliacinio skundo netenkinus, jai, bylą išnagrinėjus pakartotinai apeliacinės instancijos teisme, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija į bylą yra pateikusi duomenis, kad ji byloje turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 3 327,50 Eur pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (reg. Nr. DOK‑6374); 7 560,08 Eur kasaciniame teisme (reg. Nr. DOK-347) ir 7 001,06 Eur bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinės instancijos teisme (reg. Nr. DOK-25835; DOK-211), t. y. iš viso 17 888,64 Eur. Kaip patvirtina ieškovės į bylą pateikti duomenys, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą, kasacinio skundo, baigiamosios kalbos, prašymo dėl liudytojo šaukimo, nuomonės dėl ekspertizės skyrimo parengimas, pasirengimas ir atstovavimas 2025 m. birželio 4 d. teismo posėdyje (trukmė apie 2 val.) bei 2025 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje (trukmė apie 2 val.), taip pat susipažinimas su byla bei jos medžiaga ir jų analizė, komunikacija su klientu, eksperto paieška, įrodymu rinkimas ir pan.

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑156‑701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-466-403/2018, 41 punktas).

44.       Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės įvardintos bylinėjimosi išlaidos, skirtos susipažinti su byla, procesinių dokumentų analizė, komunikacija su klientu, įvairių įrodymų rinkimas ir pan. yra perteklinės bei laikytinos sudėtine kasacinio atsiliepimo į apeliacinį skundą, kasacinio skundo, baigiamosios kalbos ir kitų teiktų procesinių dokumentų parengimo bei atstovavimo teisme dalimi, todėl yra vertinamos bendrai. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, taip pat byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, faktines advokato darbo bei laiko sąnaudas, priešingos šalies turtų bylinėjimosi išlaidų apimtį, ir vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius ir yra nepagrįstos, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma yra mažinama iki 9 000 Eur.

45.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Telšių apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaizga“, juridinio asmens kodas 166855691 ieškovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188714469, naudai priteisti 9 000 Eur (devynis tūkstančius eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Albina Rimdeikaitė

                Tomas Romeika

                Egidijus Tamašauskas