Civilinė byla Nr. e2-642-329/2021

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03928-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.3.6; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1.; 3.1.7.6; 3.2.6.6.2.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 15 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei G. Š. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1847,33 Eur negrąžinto kredito, 194,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 75 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 182,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1847,33 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1847,33 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 173 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų, nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalį ? įteikti atsakovei pasirašytinai.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ (duomenys neskelbtini) d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  (toliau – sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 2000 Eur kreditą 48 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito vartojimo kainą: 1236,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 26 proc.) ir 720 Eur administravimo mokestį. Vartojimo kreditas suteiktas įvertinus kredito gavėjo kreditingumą bei realią galimybę tinkamai ir laiku grąžinti kreditą bei kitus sutartinius mokesčius.

2020 m. liepos 15 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ siuntė atsakovei pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo nuo 2020 m. liepos 31 d., jeigu nebus padengtas susidaręs įsiskolinimas. 

2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovę dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų iki šiol nevykdo.

Dėl skolos ir mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, atsakovė nesilaikė sutarties mokėjimo grafiko, todėl pradinė kreditorė 2020 m. liepos 31 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį. Atsakovė apie tai informuota rašytiniu pranešimu. Duomenų apie tai, jog atsakovė būtų tinkamai bei laiku atsiskaičiusi su ieškove, tai yra laiku grąžinusi jai suteiktą 2000 Eur kreditą (CPK 178 straipsnis), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 1847,33 Eur negrąžinto kredito priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 194,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, kas reiškia, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti paskaičiuotos tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 31 d.), ieškinio reikalavimas dėl 194,04 Eur yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos.

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovės 75 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte yra nurodyta, kad sutarties administravimo mokestis – mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą, įsiskolinimų valdymą ir kontrolę, įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką. Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos ir nurodomas sutarties specialiosiose sąlygose.

Iš byloje pateikto įmokų mokėjimo grafiko matyti, jog kiekvieną mėnesį į mokėtiną sumą yra įtrauktas 15 Eur dydžio sutarties administravimo mokestis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo. Atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, todėl iš jos ieškovei priteisiamas 75 Eur administravimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 31 d.).

Dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 182,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.). Ieškinyje nurodoma, jog negautų pajamų (nuostolių) sumą sudaro 182,91  Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 31 d. (sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. gruodžio 17 d. (ieškinio parengimo data), iš viso už 139 dienas nuo negrąžintos kredito dalies. 

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės.

Ieškovė, siekdama pagrįsti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, nurodo, kad tiek pradinė kreditorė, tiek ji yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų/kreditų teikimo veiklą. Pradinė kreditorė pajamas gauna iš kreditų gavėjų pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Pradinė kreditorė, siekdamas gauti pajamų, vertindavo kiekvieno kredito gavėjo, tarp jų ir atsakovo, mokumą (gaunamas pajamas, įsipareigojimus bei jų santykį, ar kredito gavėjai neturi pradelstų įsipareigojimų, ar kredito gavėjai turi sutuoktinę (-į) ir jos (-o) mokumą, kredito gavėjo amžių ir kt.) ir pagal šiuos duomenis individualiai su kiekvienu kredito gavėju suderindavo sutarties sąlygas, kad kredito gavėjai laiku ir nustatytais terminais galėtų vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o pradinė kreditorė gautų iš anksto suplanuotas pajamas. Įvertinusi atsakovo galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias sutarties sąlygas, pradinė kreditorė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą. Ieškovė pažymi, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė sutarties bendrųjų sąlygų 1.17, 2.1, 5.1, 5.5 punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinė kreditorė privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, ieškovė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolius). Pradinė kreditorė ir atsakovė sutarties 1.31 punktu susitarė, jog vartojimo kredito grąžinimo grafikas sudaromas anuiteto metodu. Taip pat šalys sutarties 1.8 ir 6.1 punktais susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos bei administravimo mokestis. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma, iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Taigi, ieškovė, prašydama taikyti civilinę atsakomybę, turi įrodyti visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, nuostolius, kaltę ir priežastinį ryšį) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pasisakant dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio nurodyta, kad šių sąlygų buvimą pagrindžia įvykęs pažeidimas – sutarties nevykdymas, dėl kurio buvo nutraukta sutartis. Atsižvelgiant į tai, jog kaltė preziumuojama, būtent atsakovei, kaip skolininkei, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti, tačiau tuo atsakovė nesinaudoja – atsiliepimas byloje nėra pateiktas. Ieškovė žalą (nuostolius) kildina iš negautų pajamų (nuostolių), kuriuos sudaro 182,91 Eur (1847,33 Eur negrąžinta kredito dalis × (26 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) × 139 dienos nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos) mokėjimo (pelno) palūkanos, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 31 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. gruodžio 17 d. (ieškinio parengimo dienos), kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo parengtoje Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikos apžvalgoje yra pateiktas išaiškinimas, jog būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu. Jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado.

Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 182,91 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.).

Dėl negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos.

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1847,33 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.). Pažymėtina, jog 26 procentų dydžio negautos pajamos, skaičiuojamos nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais, tai yra pajamomis, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo priteisti negautas pajamas procentine išraiška, tai yra paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl galimybės nustatyti konkrečią vartojimo kredito grąžinimo dieną bei paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą nebuvimo, kadangi atsakovė visą vartojimo kredito sumą gali grąžinti anksčiau nei numatytas sutarties pasibaigimo terminas.

Siekiant nepažeisti atsakovės interesų tuo atveju, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.), tai yra 116 Eur (1847,33 Eur negrąžinta kredito dalis × (26 proc. / 365 dienų per metus) × 88 dienų) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, tai yra 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas žemiau) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 d. rugpjūčio 30 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.

Ieškovė pagrįstai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.), galėjo tikėtis gauti 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 30 d. – 1476,25  Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – 1440,80 Eur; 2021 m. gegužės 30 d. – 1404,58 Eur; 2021 m. birželio 30 d. – 1367,58 Eur; 2021 m. liepos 30 d. – 1329,78 Eur; 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 1291,16 Eur; 2021 m. rugsėjo 30 d. – 1251,70 Eur; 2021 m. spalio 30 d. – 1211,39 Eur; 2021 m. lapkričio 30 d. – 1170,20 Eur; 2021 m. gruodžio 30 d. – 1128,12 Eur; 2022 m. sausio 30 d. – 1085,13 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 1041,21 Eur; 2022 m. kovo 30 d. – 996,33 Eur; 2022 m. balandžio 30 d. – 950,48 Eur; 2022 m. gegužės 30 d. – 903,64 Eur; 2022 m. birželio 30 d. – 855,78 Eur; 2022 m. liepos 30 d. – 806,89 Eur; 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 756,94 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 705,91 Eur; 2022 m. spalio 30 d. – 653,77 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. – 600,50 Eur; 2022 m. gruodžio 30 d. – 546,08 Eur; 2023 m. sausio 30 d. – 490,48 Eur; 2023 m. vasario 28 d. – 433,67 Eur; 2023 m. kovo 30 d. – 375,63 Eur; 2023 m. balandžio 30 d. – 316,33 Eur; 2023 m. gegužės 30 d. – 255,75 Eur; 2023 m. birželio 30 d. – 193,86 Eur; 2023 m. liepos 30 d. – 130,63 Eur; 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 66,03 Eur) (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020).

Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsniu, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos. Būtent dėl šios priežasties sutarties nutraukimo metu negalima spręsti, kad ieškovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai. Jeigu atsakovas kreditą grąžins anksčiau (arba kredito suma bus priverstinai išieškota anksčiau), ieškovė praras pagrindą pretenduoti į palūkanas, kaip negautas pajamas, už vėlesnį laikotarpį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, reikalavimas šioje dalyje tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 116 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų taikant sutartinę 26 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.), ir 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), taikant sutartinę 26 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas aukščiau), nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.).

Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 26 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, kurių ieškovė prašo negautų pajamų pavidalu, už negrąžintą vartojimo kredito sumą, paskaičiuotų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Įvertinus tai, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, teismo giliu įsitikinimu  turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – VKĮ). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti nei VKĮ, nei Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

Ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis bei laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga prieštarauja imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, tai yra susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovės, kaip vartojimo kredito gavėjos, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 dienų). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020).

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, tai yra 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai bei esant ieškovės prašymui, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2415,28 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Byloje pateiktais įrodymais ieškovė patyrė 173 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 52 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju iš šešių materialiųjų reikalavimų buvo patenkinti penki reikalavimai, tai yra 83,33 proc., proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisiamos 144,16 Eur bylinėjimosi išlaidos (173 Eur x 83,33 proc. /100) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, kadangi jos neviršija nustatytos minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrove „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679:

1847,33 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 33 ct) negrąžinto kredito;

194,04 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 4 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos;

75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos;

182,91 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 91 ct) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 31 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.);

116 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.);

26 (dvidešimt šešis) procentus negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio (nuo 2021 m. kovo 30 d. – 1476,25  Eur; 2021 m. balandžio 30 d. – 1440,80 Eur; 2021 m. gegužės 30 d. – 1404,58 Eur; 2021 m. birželio 30 d. – 1367,58 Eur; 2021 m. liepos 30 d. – 1329,78 Eur; 2021 m. rugpjūčio 30 d. – 1291,16 Eur; 2021 m. rugsėjo 30 d. – 1251,70 Eur; 2021 m. spalio 30 d. – 1211,39 Eur; 2021 m. lapkričio 30 d. – 1170,20 Eur; 2021 m. gruodžio 30 d. – 1128,12 Eur; 2022 m. sausio 30 d. – 1085,13 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 1041,21 Eur; 2022 m. kovo 30 d. – 996,33 Eur; 2022 m. balandžio 30 d. – 950,48 Eur; 2022 m. gegužės 30 d. – 903,64 Eur; 2022 m. birželio 30 d. – 855,78 Eur; 2022 m. liepos 30 d. – 806,89 Eur; 2022 m. rugpjūčio 30 d. – 756,94 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 705,91 Eur; 2022 m. spalio 30 d. – 653,77 Eur; 2022 m. lapkričio 30 d. – 600,50 Eur; 2022 m. gruodžio 30 d. – 546,08 Eur; 2023 m. sausio 30 d. – 490,48 Eur; 2023 m. vasario 28 d. – 433,67 Eur; 2023 m. kovo 30 d. – 375,63 Eur; 2023 m. balandžio 30 d. – 316,33 Eur; 2023 m. gegužės 30 d. – 255,75 Eur; 2023 m. birželio 30 d. – 193,86 Eur; 2023 m. liepos 30 d. – 130,63 Eur; 2023 m. rugpjūčio 30 d. – 66,03 Eur);

5 (penkis) procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą 2415,28 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiolikos eurų 28 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

144,16 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                                                    Virginija Šeškuvienė