Baudžiamoji byla Nr. 1S-261-923/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50129-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria netenkintas jo gynėjo advokato A. S. prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       G. K. 2019 m. gegužės 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 18 d., 4.15 val., iki 2018 m. spalio 18 d., 15.18 val. (viena para). Bausmę paskirta atlikti areštinėje. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo G. K. sulaikymo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 14 d.

2.       2023 m. kovo 21 d. Marijampolės apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo G. K. gynėjo advokato A. S. prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio pripažinimo nevykdytinu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

3.       2023 m. gegužės 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartimi pirmiau nurodytas prašymas atmestas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. spalio 21 d. buvo išsiųstas pranešimas nuteistajam apie bausmės atlikimą, tačiau pastarasis bausmės atlikti taip ir neatvyko, vis pateikdamas nedarbingumo pažymėjimus. G. K. taip pat ne kartą kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus, prašydamas atidėti nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą dėl ligos, tačiau prašymai būdavo atmetami. Vėliau Marijampolės pataisos namai (dabar – Marijampolės kalėjimas), gavę nuteistojo prašymą kreiptis į teismą dėl jo atleidimo nuo bausmės dėl ligos, teikimu kreipėsi į teismą, tačiau ir šis teikimas buvo atmestas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. kovo 15 d. Teismo vertinimu, nuteistasis, nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. teikdamas teismui prašymus atidėti teismo paskirtos arešto bausmės vykdymą bei atleisti jį nuo bausmės dėl ligos, atsižvelgiant į tai, kad prašymai buvo atmetami, tačiau buvo teikiami pakartotinai, neabejotinai suprato, jog sudaro kliūtis tinkamai vykdyti jam paskirtą bausmę, t. y. vengia nuosprendžio vykdymo. G. K., žinodamas apie jo atžvilgiu neįvykdytą teismo nuosprendį, įpareigojimų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis nesidomėjo ir savanoriškai atlikti bausmės nenuvyko. Be to, šiuo atveju nėra suėjęs ir BK 96 straipsnio 3 dalyje numatytas 15 metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4.       Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis G. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį, taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį ir nutraukti jam paskirtos bausmės vykdymą.

4.1.                       Skunde nuteistasis nurodo, kad 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymo nevengė, t. y. jis tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir po nuosprendžio priėmimo gyvena tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini), naudojasi tuo pačiu telefono numeriu, dirba toje pačioje įmonėje UAB „G.“ direktoriaus pareigose. Jis niekada nesislapstė, jo atžvilgiu nebuvo paskelbta paieška. 2023 m. kovo 17 d. jis sulaukė skambučio iš Vilkaviškio rajono policijos komisariato, jam nurodyta iki 2023 m. kovo 23 d. atvykti į komisariatą atlikti 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau jis atsisakė vykdyti šį įpareigojimą, nes, mano, jog jau yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis.

4.2.                       Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad Marijampolės kalėjimui buvo teikęs duomenis, patvirtinančius jo sunkią ligą – (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta (duomenys neskelbtini), dėl ko nerekomenduojama jo laikyti sulaikymo įstaigose. Iki šiol jam nustatytas tik 40 proc. darbingumas. Skundo autorius pažymi ir tai, kad vykdo individualią ūkininkavimo veiklą (ūkio valda sudaro 150 ha), kuriai būtina intensyvi priežiūra. Be to, jis turi tris nepilnamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini), bei neįgalią motiną, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra ir aprūpinimas. G. K. pažymi, jog Marijampolės kalėjimas palaikė jo teismui teiktus prašymus dėl arešto bausmės pakeitimo kita, su laisvės atėmimu nesusijusia, bausmės rūšimi, dėl bausmės atlikimo atidėjimo ir dėl atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Nors teismas visus šiuos prašymus atmetė, tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu savo teisėmis ir vengimu atlikti bausmę. Visi prašymai buvo grindžiami visuma objektyvių faktinių duomenų apie jo sveikatos būklę, turimus įsipareigojimus ir kitas aplinkybes.

4.3.                       Nuteistojo teigimu, jis neturėjo galimybių savanoriškai atlikti jam paskirtą bausmę, nes niekada nebuvo kviestas atvykti į konkrečią įstaigą, su juo nebuvo derinta konkreti bausmės atlikimo data. Skambučio iš policijos komisariato, kaip minėta, jis sulaukė tik 2023 m. kovo mėnesį. Pareiškėjo naudojimasis savo teise teikti prašymus ir skundus, susijusius su bausmės vykdymu, nėra pagrindas nevykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio. Bausmės vykdymo įstaigų delsimas vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį negali būti vertinamas kaip tyčinis jo vengimas atlikti bausmę. Realių kliūčių vykdyti bausmę jis niekada nesudarė, piktnaudžiavimas savo teisėmis nėra nustatytas, todėl trejų metų senaties termino eiga nebuvo sustojusi.

4.4.                       Skundo autoriaus nuomone, šiuo atveju nebuvo užtikrintas ir teismo nešališkumo principas. Teisėjas Vitalijus Krivičius dar 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi buvo nusišalinęs nuo jo prašymo nagrinėjimo, nurodydamas, jog negali objektyviai išnagrinėti šio prašymo, tačiau teismo pirmininko pavaduotoja teisėjo nusišalinimo nepatvirtino. Bylą nagrinėjantis teismas privalo pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo ir vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo. Šiuo atveju teisėjas Vitalijus Krivičius nagrinėjo ne vieną jo prašymą ar skundą, kurie visi buvo atmesti, taigi, teisėjas turi susidaręs apie jį asmeninę neigiamą nuomonę, t. y. teisėjas nebuvo neutralus arbitras, dėl ko skundžiama nutartis taip pat turi būti naikinama, kaip priimta neužtikrinant teismo nešališkumo principo.

5. Atsiliepimo į skundą negauta.

Nuteistojo G. K. skundas tenkinamas.

5.       Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikto skundo teiginiais, skundžiamos nutarties motyvais ir skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad nuteistojo G. K. skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą naikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

6.       BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja šių sąlygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. BK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kai pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis.

7.       Apkaltinamasis nuosprendis laikomas neįvykdytu, jeigu jis nebuvo nukreiptas vykdyti (pavyzdžiui, po nuosprendžio įsiteisėjimo prarasta baudžiamoji byla, persiunčiant dingo apkaltinamasis teismo nuosprendis ir kt.) arba buvo nukreiptas vykdyti, tačiau realiai nebuvo vykdomas (pavyzdžiui, nuteistasis vengė bausmės atlikimo, bausmę vykdantys pareigūnai jos nevykdė tyčia, dėl aplaidumo ir kt.). Šiuo atveju nustatyta, kad 2019 m. gegužės 16 d. G. K. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 14 d., Kauno apygardos teismui atmetus nuteistojo apeliacinį skundą. 2019 m. spalio 21 d. priimtas patvarkymas vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį. Šis patvarkymas kartu su nuosprendžio nuorašu ir Kauno apygardos teismo nutarties kopija išsiųsti Marijampolės pataisos namams ir nuosprendžio vykdymą kontroliuojančiam prokurorui. Taip pat pranešimas apie bausmės atlikimą išsiųstas G. K.. Taigi, įsiteisėjęs 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendis buvo nukreiptas vykdyti, tačiau realiai nevykdytas.

8.       Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus patarėja I. S. 2023 m. kovo 29 d. raštu (b. l. 42) informavo apylinkės teismą, kad G. K. savanoriškai į Marijampolės kalėjimą neatvyko, tačiau ne kartą pateikė turimus nedarbingumo pažymėjimus (paskutinis pažymėjimas išduotas iki 2020 m. lapkričio 6 d.), taip pat 2020 m. vasario 13 d. kreipėsi į teismą dėl jam paskirtos arešto bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi, 2020 m. liepos 14 d. – dėl įstatymo, lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo, o 2020 m. rugsėjo 24 d. – dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo. Visi šie prašymai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Tuomet G. K. kreipėsi į Marijampolės kalėjimą, kad šis kreiptųsi į teismą dėl jo atleidimo nuo bausmės vykdymo dėl ligos. Teikimas buvo pateiktas 2020 m. lapkričio 6 d., tačiau apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartimi atmestas. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. kovo 15 d. Daugiau nedarbingumo pažymėjimų nuteistasis nepristatė, taip pat savanoriškai neatvyko atlikti arešto bausmę.

9.       Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 24 straipsnio 3-5 dalyse numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija. Nagrinėjamu atveju, nors G. K. savanoriškai į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatvyko, tačiau jo paieška paskelbta nebuvo. Nuteistasis buvo kreipęsis dėl arešto bausmės datos suderinimo, tačiau tuo pačiu teikė nedarbingumo pažymėjimus ir aiškino, jog atlikti bausmės negali dėl turimų lėtinių ligų. Marijampolės kalėjimas iš pradžių laukė, kol G. K. sveikata pasitaisys ir jo paieškos neskelbė, vėliau kreipėsi į apylinkės teismą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos, tačiau net ir atmetus šį prašymą kaip nepagrįstą nuteistojo paieškos neiniciavo. Kaip nurodo skunde pats nuteistasis, Vilkaviškio rajono policijos komisariato pareigūnas su juo telefonu susisiekė tik 2023 m. kovo mėnesį, tačiau tuo metu jau buvo suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis, todėl jis atsisakė atlikti arešto bausmę ir kreipėsi į teismą dėl išaiškinimo šiuo aspektu pateikimo.

10.       Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įvairių nuteistojo prašymų ar skundų teikimas teismui (dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo, arešto bausmės pakeitimo kita bausmės rūšimi ir kt.) bei jų nagrinėjimas nestabdo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties eigos termino skaičiavimo. Šio termino eiga sustoja vieninteliu atveju, numatytu BK 96 straipsnio 3 dalyje, t. y. kai nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją vietą, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos ir pan. Apylinkės teismas konstatavo, jog G. K., žinodamas apie jo atžvilgiu neįvykdytą teismo nuosprendį, įpareigojimų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis nesidomėjo, savanoriškai atlikti bausmės nenuvyko, todėl jo elgesys atitinka vengimo veiksmus. Tokiam vertinimui aukštesnės instancijos teismas nepritaria.

11.       Šioje nutartyje jau minėta, kad vienintelis nurodymas atvykti atlikti arešto bausmę G. K. buvo išsiųstas dar 2019 m. spalio mėnesį, jokie pakartotiniai nurodymai nebuvo siunčiami, taip pat nebuvo skelbiama nuteistojo paieška. Duomenų, kodėl tai nebuvo daroma, t. y. nesilaikoma BVK nuostatų, reglamentuojančių arešto bausmės vykdymą, aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje nėra. G. K. visu šiuo laikotarpiu (nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo iki šiol) gyvena tuo pačiu adresu ir dirba toje pačioje darbovietėje, duomenų, kad jis būtų slapstęsis nuo policijos pareigūnų ar Marijampolės kalėjimo darbuotojų, byloje nėra, t. y. jis neatliko jokių tyčinių veiksmų, kurie būtų objektyviai apsunkinę 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio vykdymą (neišvyko į užsienį, nekeitė savo tapatybės ir pan.). Tai, jog nuteistasis naudojosi jam įstatymo suteiktomis teisėmis teikti teismui įvairius prašymus bei skundus, nepatvirtina jo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, juo labiau, kad jo prašymai buvo ne deklaratyvūs, o pakankamai motyvuoti, nuteistasis tiek prašymų teikimo metu, tiek ir šiuo metu yra įsitikinęs, jog negali atlikti arešto bausmės dėl prastos sveikatos būklės. Nors G. K. nuomonė dėl sunkios sveikatos būklės nesutapo su teismų išsakyta pozicija šiuo aspektu, tačiau tai nerodo nuteistojo tyčios išvengti jam paskirtos bausmės atlikimo.

12.       Aukštesniojo teismo vertinimu, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis šiuo atveju nesustojo dėl nuteistojo piktybiško vengimo atlikti bausmę, taip pat senaties termino eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo (BK 96 straipsnio 4 dalis), nes Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis G. K. atžvilgiu jokie nauji ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti. Arešto bausmę turėjusi vykdyti institucija pati nepagrįstai delsė skelbti G. K. paiešką, nepakankamai su šiuo komunikavo, t. y. apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suėjo dėl Marijampolės kalėjimo atstovų nepakankamos nuosprendžio vykdymo priežiūros bei kontrolės, o ne dėl nuteistojo aktyvių vengimo veiksmų. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis šioje byloje suėjo dar 2022 m. spalio mėnesį (t. y. tuomet, kai atsirado pareiga skelbti nuteistojo paiešką, tačiau ši pareiga daugiau nei trejus metus liko neįgyvendinta), todėl 2023 m. kovo 17 d. įpareigojimas iki 2023 m. kovo 23 d. atvykti į policijos komisariatą nebuvo teisėtas. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog praėjus pakankamai ilgam laikui po nuosprendžio įsiteisėjimo (daugiau nei trejiems su puse metų) ir nepradėjus jo realiai vykdyti bausmės vykdymas tampa netikslingu, nes praranda savo prevencinę reikšmę ir nebeatitinka bausmės paskirties (tikslų).

Dėl teismo nešališkumo principo

13.       Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių, kurios nustato nušalinimo pagrindus. BPK 58 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytos konkrečios teisėjo nušalinimo aplinkybės, o 4 punkte nurodyta, kad proceso dalyviai motyvuotai gali nurodyti kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Taigi, BK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija reiškia, kad įstatymų leidėjas nenustatė baigtinio nušalinimą pagrindžiančių aplinkybių sąrašo, todėl proceso dalyvio nurodytą kitokią aplinkybę vertina teismas ir sprendžia, ar ji pagrįsta.

14.       Nagrinėjamu atveju G. K. teigia, kad jo prašymą nagrinėjęs ir atmetęs apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius yra šališkas ir turi apie jį išankstinę neigiamą nuomonę, nes anksčiau yra ne kartą nagrinėjęs jo atžvilgiu baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas, taip pat įvairius prašymus, skundus, kurie visi buvo atmesti kaip nepagrįsti. Be to, teisėjas Vitalijus Krivičius dar 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo nusišalinęs nuo jo prašymo nagrinėjimo, tačiau Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja šio nusišalinimo netvirtino ir privertė teisėją išnagrinėti jo prašymą.

15.       Analizuojant aptartus nuteistojo skundo teiginius, pažymėtina, jog vien tai, kad teisėjas anksčiau nagrinėjo to paties įtariamojo/kaltinamojo/nuteistojo skundus ar prašymus ir priėmė jam nepalankų sprendimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog teisėjas yra susidaręs išankstinę neigiamą nuomonę G. K. atžvilgiu ar yra suinteresuotas jam pakenkti. Teisėjo šališkumą sieti su anksčiau nagrinėto to paties asmens skundo ar bylos rezultatu neleidžia ir formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397-222/2016), kurioje išaiškinta, kad nušalinimas, pareikštas priklausomai nuo to, kaip teismas išsprendė ankstesnę bylą (skundą), nėra aplinkybė, kelianti pagrįstų abejonių teismo (teisėjo) nešališkumu. Nors teisėjas Vitalijus Krivičius anksčiau buvo nusišalinęs nuo nuteistojo G. K. prašymo nagrinėjimo, tačiau šis nusišalinimas buvo grindžiamas tik subjektyviais, abstraktaus pobūdžio samprotavimais apie galimą abejonių kilimą, todėl teismo pirmininko pavaduotojos nebuvo patvirtintas. Jokių duomenų, kad teisėjas nuteistojo prašymą būtų išnagrinėjęs neobjektyviai, bylos medžiagoje nėra, o G. K. subjektyvi nuomonė nesudaro pagrindo išvados darymui, jog buvo pažeistas teismo nešališkumo principas, todėl šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo G. K. skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžio vykdymo procesą G. K. atžvilgiu nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja              Lina Lesinskienė