Civilinė byla Nr. e2A-1536-1043/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17048-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.8.11.3; 2.6.20.1; 2.6.18.1;
(S)
3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
Kauno apygardos teismas
s p r e n d i m a s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko ir Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurora group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3966-1070/2022 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurora group“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei A. M. dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aurora group“ vienašalį paslaugų sutarties nutraukimą; 2) priteisti iš atsakovės 1 350 Eur skolą, 18,94 Eur palūkanas, 17,28 Eur delspinigius, 700 Eur baudą, 8 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl dizaino darbų (toliau – Sutartis). Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei konsultaciją dėl dizaino paslaugų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), baldų (laipiojimo sienelės, rekreacinės erdvės) projektavimo paslaugas, planinius sprendimus (patalpų skirstymas funkcinėmis zonomis, perplanavimą, pagrindinių elementų ir baldų išdėstymo planą), interjero koncepcijos parengimą parenkant kambarių spalvas, medžiagas bei apšvietimą; 3D vizualizacijų visoms patalpoms parengimą; darbų priežiūros paslaugas (jei būtina pagal užsakovės reikalavimą); darbų perdavimo užsakovei paslaugas. Ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Paslaugų teikimo metu atsakovė pranešė ieškovei, kad neturi pakankamai lėšų sutarčiai įvykdyti bei paprašė apskaičiuoti atliktų darbų kainą. Ieškovė informavo atsakovę, kad įvykdė darbus už 2 050 Eur. 2021 m. rugsėjo 13 d. atsakovė pateikė ieškovei pranešimą dėl Sutarties nutraukimo remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsniu ir Sutarties 5.1 punktą nuo 2021 m. rugsėjo 13 d., neįvardydama Sutarties nutraukimo priežasčių. 2021 m. rugsėjo 14 d. ieškovė parengė atliktų darbų aktą, pretenziją dėl apmokėjimo už atliktus darbus, prašydama atsakovės sumokėti 2 050 Eur už atliktus darbus ir 700 Eur netesybas. Atsakovė nepriėmė atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, nurodydama, kad jis pateiktas po Sutarties nutraukimo, o 700 Eur avansas yra suma, proporcinga ieškovės atliktoms paslaugoms. Atsakovei buvo išrašyta sąskaita faktūra dėl 2 750 Eur sumos apmokėjimo ieškovei už suteiktas paslaugas. Atsakovė nesumokėjo 1 350 Eur už atliktus darbus bei 700 Eur netesybas, įtrauktas į sąskaitą faktūrą. Dėl atsakovės vienašalio Sutarties nutraukimo ieškovė turėjo nuostolių, nes negavo visų sutartyje numatytų pajamų. Sutartis nutraukta nesilaikant įstatyme nustatyto įspėjimo termino, todėl turi būti priteistos Sutarties 5.1 punkte nurodytos netesybos bei sutartiniai delspinigiai pagal sutarties 2.2.2, 2.3 punktus, t. y. 17,28 Eur nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d., taikant 0,02 proc. delspinigių normą.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia Sutarties 5.1 punkto sąlygą: „Šiuo atveju Užsakovas privalo sumokėti Vykdytojui 20 proc. nuo apmokėjimo sumos, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias Vykdytojas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš Užsakovo momento“, kaip prieštaraujančią imperatyviai įstatymo nuostatai, numatytai CK 6.721 straipsnio 1 dalyje.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrindė atliktų paslaugų vertės, t. y. 2 050 Eur. Jokia ieškovės parengta vizualizacija nebuvo įgyvendinta, visi patalpų dizaino klausimai buvo sprendžiami kitaip, todėl pareigos sumokėti ieškovei 1 050 Eur už vizualizacijas ir brėžinius neturi. Ieškovės darbai, už kuriuos prašoma atlyginti, nedetalizuoti sąskaitoje, neaišku, kaip buvo apskaičiuota atsakovės mokėtina suma, parengta lentelė yra pačios ieškovės, todėl subjektyvi. Tarp šalių buvo sudaryta paslaugų sutartis, todėl vadovaujantis įstatymu atsakovė turėjo besąlygišką teisę nutraukti sutartį bet kuriuo metu, neaiškinant jos nutraukimo priežasčių. Ieškovė nepagrįstai reikalauja dvigubų netesybų, prašydama priteisti iš atsakovės ir delspinigius, ir kompensacines palūkanas. Šalių sutartiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip paslaugų sutartiniai santykiai, arba mišri sutartis, turinti ir paslaugų, ir rangos sutarties požymių.
5. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalys susitarė dėl fiksuotos darbų kainos, dėl materialaus objekto – interjero dizaino sukūrimo, todėl šalių sutartiniai santykiai turi būti kvalifikuojami kaip ranga. Atsakovė sudarydama ginčo sutartį, turėjo numatyti savo įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, galėjo su jomis nesutikti. Sutarties sudarymo metu atsakovei nekilo abejonių dėl pasirašomos sutarties sąlygų, tarp jų – ir dėl ginčijamos sutarties 5.1 punkto. Vien tai, kad ieškovė nusprendė ginti savo teises, kreipdamasi į teismą, negali būti pagrindu tenkinti priešieškinio reikalavimus dėl sutarties sąlygos pripažinimo niekine.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Aurora group“ ieškovei A. M. 2 050 Eur skolą, 18,94 Eur palūkanas, 8 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (2 068,94 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 152,82 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovės UAB „Aurora group“ priešieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiformavo mišrūs rangos bei atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Ieškovė, įsipareigodama suprojektuoti baldus, parengti vizualizacijas, interjero koncepciją, planinius sprendimus dėl patalpų suskirstymo į funkcines zonas, pagrindinių elementų ir baldų išdėstymo planą, prisiėmė prievolę sukurti tam tikrą darbą, pasiekti tam tikro rezultato. Teismas laikė, kad šalys, susitardamos dėl baldų projektavimo, planinių sprendimų, interjero koncepcijos, 3D vizualizacijų parengimo, sudarė rangos sutarčiai būdingą susitarimą (CK 6.664 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas nustatė, kad ieškovė įsipareigojo atsakovei ir teikti konsultacijas, prižiūrėti darbus užsakovės prašymu ir perduoti jai darbus. Teismo vertinimu toks ieškovės įsipareigojimas atitinka šalies prievolę rūpestingai ir atidžiai atlikti tam tikrus veiksmus. Taip šalys susitarė dėl tam tikros ieškovės veiklos (konsultavimo, darbų priežiūros ir perdavimo), kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų, todėl konstatavo, kad ieškovei įsipareigojus konsultuoti atsakovę, prižiūrėti darbus jos prašymu ir juos perduoti, tarp šalių susiklostė ir atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
9. Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovės atlikti darbai ir paslaugos (vizualizacijos, brėžiniai, konsultacijos ir kt.) neatitiko atsakovės lūkesčių, nesudarė pagrindo teigti, kad ieškovė atliko darbus ir suteikė paslaugas nekokybiškai. Šalių sutartiniai santykiai truko daugiau nei pusę metų (nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d.). Per tą laikotarpį ieškovei nebuvo surašyta nei viena pretenzija dėl nekokybiškai atliekamų paslaugų ir darbų. Atsakovė nutraukdama sutartį nenurodė, kad sutartiniai santykiai nutraukiami dėl neva nekokybiškai ieškovės atliktų ar apskritai neatliktų paslaugų ir darbų.
10. Teismas įvertinęs ieškovės atliktų darbų apimtį, ieškovės paslaugų trūkumus vertintino kaip nežymius, neturėjusius esminės įtakos projektuojamų patalpų eksploatavimui, tačiau laikė, kad atsakovė turėjo teisę nutraukti mišrią rangos ir paslaugų sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalies ir 6.658 straipsnio 4 dalies pagrindu. Tam tikru momentu ieškovės darbai pradėjo neatitikti atsakovės lūkesčių, todėl tai buvo svarbi priežastis rangos sutarčiai nutraukti.
11. Teismas nurodė, kad nors ieškovė nebuvo įspėta dėl sutarties nutraukimo pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį, tačiau tai nesuponavo sutarties nutraukimo neteisėtumo. Nutraukiant sutartį CK 6.658 straipsnio 4 dalies, 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivaloma laikytis CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
12. Teismas nurodė, kad sutartyje nustatyta ieškovės atliktinų darbų ir paslaugų kaina (3 500 Eur) yra didesnė už sumą, kurią prašo atlyginti ieškovė (2050 Eur=1350+700). Ieškovė, prašydama atlyginti mažesnę, nei sutarta, sumą, iš esmės pripažįsta, kad neatliko iki galo visų užsakytų darbų. Teismas laikė, kad ieškovės nurodyta 1 000 Eur suma už atliktus darbus yra protinga bei atitinka atliktų darbų kiekį bei kokybę, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti sumažinti šią sumą (CK 6.653 straipsnio 1, 5 dalys). Dėl 700 Eur už vizualizacijas ir 350 Eur už brėžinius ginčo nekilo, todėl teismas laikė, kad ieškovė įrodė jos atliktų darbų kainą, todėl iš atsakovės priteisė 1 350 Eur už atliktus darbus.
13. Teismas, įvertinęs sutarties 5.1 punkto turinį, sprendė, kad šiame punkte nurodyta mokėtina teisėto sutarties nutraukimo atveju suma už ieškovės paslaugas nėra netesybos CK 6.71 straipsnio prasme. Nurodyta suma yra šalių sutarta ieškovės atliktų iki sutarties nutraukimo paslaugų kompensacija, kurią atsakovė įsipareigojo atlyginti, nepriklausomai nuo atliktų paslaugų apimties tuo atveju, jei nuspręstų nutraukti sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ši sąlyga negalėjo būti pripažinta negaliojančia, kaip prieštaraujanti CK 6.721 straipsnio 1 daliai. Sąlyga atitiko CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, todėl teismas, netenkino priešieškinio reikalavimo dėl sutarties 5.1 punkto sąlygos pripažinimo negaliojančia.
14. Teismas, nustatęs, kad atsakovė teisėtai nutraukė sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, priteisė ieškovei iš atsakovės 700 Eur sumą, apskaičiuotą pagal sutarties 5.1 punktą, kaip kompensaciją už ieškovės suteiktas paslaugas (konsultacijas, pokalbius su darbininkais, pagalbą ieškant tam tikrų daiktų, skirtų atsakovės patalpoms įrengti) iki sutarties nutraukimo.
15. Teismas nustatęs, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, iš atsakovės priteisė 18,94 Eur kompensacines palūkanas nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d., paskaičiuotos pritaikius 8 procentų metinių palūkanų normą bei priteisė atsakovės 8 proc. dydžio metinės palūkanas.
16. Teismas patenkinęs ieškinį iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Atsakovė UAB „Aurora group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo patenkintas, bei kuria atsakovės priešieškinis buvo atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti pilna apimtimi, o atsakovės priešieškinį patenkinti, bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas priteisdamas sutarties 5.1 punkte numatytą 700 Eur baudą ir atmesdamas priešieškinį, pažeidė CK 6.721 straipsnio teisės normas ir nukrypo nuo jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-258-403/2020).
1.2. Teismas, ieškinio reikalavimą dėl sutartyje įtvirtintos 700 Eur baudos savo nuožiūrą kvalifikuodamas ne kaip netesybas, o kaip neva šalių iš anksto sutartą kompensaciją, neteisėtai pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą bei pagrindė sprendimą faktais, kurių šalys neįrodinėjo. Teismas sprendimu ieškinio reikalavimą dėl 700 Eur baudos priteisimo savo nuožiūra kvalifikavo ne kaip reikalavimą dėl netesybų, o kaip reikalavimą dėl iš anksto sutartos kompensacijos už sutarties nutraukimą CK 6.721 straipsnio pagrindu. Teismas priimdamas sprendimą peržengė ieškinio ribas ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.
1.3. Teismas konstatavo, kad dalis ginčo paslaugų / darbų rezultatų buvo su klaidomis ir trūkumais, bei kad ieškovė nepagrindė (nedetalizavo, nepaaiškino) prašomos priteisti 1 000 Eur sumos už „darbus objekte“. Tačiau vis tiek nusprendė priteisti visą 1 350 Eur įsiskolinimą – tarsi visi ginčo paslaugų / darbų rezultatai laikytini kokybiškais nepaisant klaidų ir trūkumų, o 1 000 Eur įsiskolinimo dalies už „darbus objekte“ ieškovei įrodyti, pagrįsti (t. y. paaiškinti, kas konkrečiai tai per darbai, kaip ir kuo remiantis jie įkainoti 1 000 Eur suma) neva nereikia. Teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
1.4. Ieškovė neįrodė ir nepagrindė (nepaaiškino), kas konkrečiai tai per darbai, kaip ir kuo remiantis jie įkainoti 1 000 Eur suma, o teismas priteisdamas šią sumą, tenkino akivaizdžiai neįrodytą reikalavimą. 1 000 Eur suma už darbus objekte yra akivaizdžiai neprotinga. Nesuprantama, kodėl ir kuo remiantis „darbus objekte“ ieškovė įkainoja pagal 11 kartų didesnį valandinį įkainį, nei kitus ginčo paslaugų / darbų rezultatus.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė A. M. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimą, bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-258-403/2020 nėra tapati nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui. Ieškovės veiksmai nėra atskiriami nuo darbų rezultato, kurio buvo siekiama ir kuris buvo perduotas užsakovei (atsakovei) atliktų darbų aktu. Ieškovė kėlė ginčą dėl neatsiskaitymo už atliktus ir atsakovei perduotus interjero dizaino darbus, o atsakovė atsiskaitymo prievolės nevykdymą grindė atliktų interjero dizaino darbų tariamais trūkumais. Tarp šalių net ir pats ginčas iš esmės kilo ne dėl paslaugų teikimo, o dėl rangos darbų rezultato, kuris buvo perduotas atsakovei vienašaliu atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu.
2.2. Teismų praktikoje nėra nuostatos, kad paslaugos teikėjas po vienašalio sutarties nutraukimo nebetenka teisės į suteiktų paslaugų kompensavimą. Apeliantė neginčijo, kad ieškovė paslaugas iki sutarties nutraukimo suteikė. Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties aiškinimo, todėl pirmos instancijos teismas aiškino sutartį ir konstatavo, kad sutarties nutraukimo atveju kompensacija už iki sutarties nutraukimo suteiktas paslaugas yra numatyta sutarties 5.1 punkte. Kilus ginčui dėl sutarties aiškinimo, ją aiškinti yra kompetentingas teismas ir vien tai, kad šalis subjektyviai mano, jog sutartį reikėtų aiškinti kitaip, nereiškia, kad teismo atliktas aplinkybių viseto ir sutarties sąlygų vertinimas bei aiškinimas neva yra netinkamas. Apeliantė siekia aiškinti sutartį taip, kad išvengtų atsiskaitymo prievolės už įgytas paslaugas.
2.3. Apeliantė nepagrįstai aiškina, kad teismas neva pakeitė ieškinio pagrindą. Faktiniu ieškinio reikalavimo pagrindu nagrinėjamu atveju laikomas sutarties 5.1 punkto ir sutarties vykdymo bei nutraukimo aplinkybės, kurių teismas nekeitė, o būtent sutarties 5.1 punkto pagrindu priteisė kompensaciją ieškovei už iki sutarties nutraukimo suteiktas paslaugas.
2.4. Apeliantės pretenzija dėl vizualizacijos ir brėžinių yra ne tik nepagrįsta, bet ir nesavaikė. Atsakovė visas savo pretenzijas turėjo teikti sutarties vykdymo metu ir galutinėje stadijoje – pranešime apie sutarties nutraukimą, atliktų darbų akte ar bent atsakyme į ieškovės pretenziją, o ne tada, kai rangovas (ieškovė) teismine tvarka pradėjo reikalauti sau priklausančio atlygio pagal CK 6.671 straipsnį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo tinkamumo bei apimties, prievolės atsiskaityti už atliktus darbus / suteiktas paslaugas dydžio bei sutarties sąlygos teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 1350 Eur už atliktus pagal Sutartį darbus, 700 Eur sumą, apskaičiuotą pagal Sutarties 5.1 punktą, kaip kompensaciją už ieškovės suteiktas paslaugas (konsultacijas, pokalbius su darbininkais, pagalbą ieškant tam tikrų daiktų, skirtų atsakovės patalpoms įrengti) iki Sutarties nutraukimo ir atmetė priešieškinio reikalavimą dėl Sutarties 5.1 punkto sąlygos pripažinimo negaliojančia. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo iš dalies patenkintas bei sprendimo dalį, kuria priešieškinis buvo atmestas, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl skolos už atliktus darbus priteisimo pagrindų ir pagrįstumo bei Sutarties 5.1 punkto sąlygos (ne) teisėtumo.
21. Byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: 2021 m. vasario 17 d. tarp ieškovės A. M. ir atsakovės UAB „Aurora group“ buvo sudaryta sutartis (el. b. t. 1, b. l. 32-34), kurios 1.1 punktu ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo atlikti interjero dizaino paslaugas (duomenys neskelbtini), pagal iš anksto su atsakove (užsakove) suderintą grafiką. Sutartyje nurodyta, kad paslaugų specifikacija nurodyta Priede Nr. 1, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis (Sutarties 1.1 punktas). Numatyta paslaugų suteikimo data: 2021 m. (Sutarties 1.3 punktas). Sutarties Priede Nr. 1, kuris įvardintas kaip paslaugų specifikacija, nurodyta, kad ieškovė (vykdytoja) įsipareigoja atlikti šiuos darbus: konsultaciją, baldų projektavimą (laipiojimo sienelės, rekreacinės erdvės); planinius sprendimus (patalpų skirstymą funkcinėmis zonomis, perplanavimą (pagal užsakovės norus), pagrindinių elementų ir baldų išdėstymo planą); interjero koncepciją parenkant kambarių spalvas / medžiagas ir apšvietimą; 3D vizualizacijas visoms patalpoms; darbų priežiūrą (jei reikia patvirtinus užsakovei); darbų perdavimą užsakovei. Sutartyje šalys nurodė, kad numatytos paslaugos įvertintos 3500 Eur (Sutarties 2.1 punktas). Šalys susitarė, kad 20 proc. sutartos sumos (700 Eur) bus sumokėti avansu; 2800 Eur turi būti sumokėti per 10 darbo dienų ieškovei įvykdžius visus įsipareigojimus (Sutarties 2.2, 2.2.1, 2.2.2 punktai). Sutartyje taip pat numatyta, kad užsakovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, numatytų Sutarties 2.2 punkte, ji turi mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Sutarties 2.4 punkte ginčo šalys susitarė, kad tuo atveju, jei vykdytoja neįvykdo ar iš dalies įvykdo savo sutartinius įsipareigojimus, paslaugų kaina gali būti sumažinta iki 25 proc. Tokiu atveju užsakovė motyvuotai nurodo atlikto darbo trūkumus raštu. Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad užsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydama to, kad vykdytoja jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju užsakovė privalo sumokėti vykdytojai 20 proc. nuo apmokėjimo sumos ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias vykdytoja, norėdama įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš užsakovės momento. 2021 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė kreipėsi į atsakovės akcininkę A. K. nurodydama, jog „<...> darbai jau į pabaigą ir norėtų gauti galutinį atsiskaitymą“. A. K. atsakė, kad dėl galutinio atsiskaitymo turi pasikalbėti (el. b. t. 1, b. l. 148). Iš ieškovės ir liudytojos susirašinėjimo matyti, kad ieškovė dar kartą kreipėsi į A. K. dėl atsiskaitymo 2021 m. rugsėjo 2 d. žinute. Atsakyme liudytoja A. K. pasiūlė susitikti rugsėjo 3 d. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovei susitikus su atsakovės direktore ir akcininke, šios pasiūlė jai papildomai sumokėti 300 Eur už atliktą darbą. Ieškovė nesutiko su šiuo pasiūlymu. 2021 m. rugsėjo 13 d. pranešimu dėl Sutarties nutraukimo (el. b. t. 1, b. l. 36, 41) atsakovė informavo ieškovę, kad nutraukia Sutartį pagal CK 6.721 straipsnį ir Sutarties 5.1 punktą nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. 2021 m. rugsėjo 14 d. ieškovė parengė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (el. b. t. 1, l. 38), kuriame nurodė, kad atliko darbus adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandį – liepą, kurių kaina 1000 Eur, parengė 3D vizualizacijas (įskaitant projekto ir baldų modeliavimą) už 700 Eur, brėžinius (plytelių, veidrodžių, virtuvėlės, grupių sienos ir pertvaros) už 350 Eur. Kartu ieškovė parengė reikalavimą atsakovei (el. b. t. 1, l. 39), kuriame nurodė, kad ji reiškia pretenziją dėl užsakovės veiksmų šiai vienašališkai nutraukus Sutartį, kad atsakovė turi sumokėti jai 2050 Eur už atliktus darbus ir 20 proc. netesybas nuo sutartos kainos pagal Sutarties 5.1 punktą.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys, susitardamos dėl baldų projektavimo, planinių sprendimų, interjero koncepcijos, 3D vizualizacijų parengimo, sudarė rangos sutarčiai būdingą susitarimą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis), o ieškovei įsipareigojus konsultuoti atsakovę, prižiūrėti darbus jos prašymu tarp šalių susiklostė ir atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs šalių susitarimo pobūdį pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Sutarties pagrindu tarp ieškovės A. M. ir atsakovės UAB „Aurora group“ susiklostė mišrūs rangos-atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai santykiai (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam faktinių aplinkybių teisiniam kvalifikavimui ir apeliacinėje instancijoje šalims nekvestionuojant pirmiau nurodytos teisinės ginčo šalis siejusių santykių teisinės kvalifikacijos, plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Dėl skolos už atliktus darbus
23. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1350 Eur už atliktus darbus. 2021 m. rugsėjo 17 d. sąskaitoje – faktūroje detalizuojama prašoma priteisti suma, nurodant, kad ieškovei turi būti atlyginta 1000 Eur už jos darbus objekte, 700 Eur už 3D vizualizacijas, 350 Eur už brėžinius, atskaičius sumokėtą 700 Eur avansą (1000+700+350-700). Atsakovė šioje byloje laikėsi pozicijos, kad sutartis nėra įvykdyta, tie darbai, kurie buvo atlikti yra atlikti nekokybiškai, o atsakovės sumokėtas 700 Eur avansas yra pakankamas, kad atlyginti už ieškovės atliktus darbus / suteiktas paslaugas. Tuo tarpu ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad sutartis yra įvykdyta pilnai ir tinkamai, t. y., kad visi darbai atlikti ir jie atlikti kokybiškai.
24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Sutarties ir jos priedo turiniu, sprendžia, kad pačioje sutartyje nėra tiksliai apibrėžtas sutartų atlikti darbų rezultatas – sutarties priede nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja atlikti šiuos darbus: suteikti konsultacijas, suprojektuoti baldus (laipiojimo sienelės, rekreacinės erdvės); padaryti planinius sprendimus (patalpų skirstymą funkcinėmis zonomis, perplanavimą (pagal užsakovės norus), pagrindinių elementų ir baldų išdėstymo planą); pateikti interjero koncepciją parenkant kambarių spalvas / medžiagas ir apšvietimą; 3D vizualizacijas visoms patalpoms; darbų priežiūrą (jei reikia patvirtinus užsakovei). Tačiau niekur sutarties (jos priedo) tekste nėra apibrėžta sutartų atlikti darbų tikslus kiekis ir apimtis, kurie leistų identifikuoti konkretų darbų rezultatą, t. y. nėra nurodyta nei brėžinių, nei vizualizacijų, nei planų skaičius, neapibrėžtas konsultacijų kiekis (nei vienetais nei valandomis), nesudaryti nei darbo grafikai nei nustatytas darbų eiliškumas. Sutartimi šalys susitarė dėl fiksuotos darbų kainos visam sutarties objektui – 3500 Eur (Sutarties 2.1 punktas). Jokie įkainiai ar jų nustatymo tvarka/kriterijai atskiriems darbams nenumatyti. Ieškovė 2021 m rugsėjo 14 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte ir 2021 m. rugsėjo 17 d. sąskaitoje – faktūroje nurodė šiuos darbus bei jų įkainius: darbai objekte 2021 m. balandį-liepą įkainoti 1000 Eur, 3D vizualizacijos (įskaitant projekto ir baldų modeliavimą) – 700 Eur, nurodant, kad dirbta 140 val., skaičiuojant už vieną valandą 5 Eur mokestį; brėžinių parengimas (plytelių, veidrodžių, virtuvėlės, grupių sienos ir pertvaros) – 350 Eur (70 kv. m.×5 Eur). Tačiau šie įkainiai nėra pagrįsti nei šalių sudarytos sutarties nuostatomis, jie neišplaukia nei iš šalių iki sutartinių santykių, nei iš sutarties šalių elgesio sutarties vykdymo metu. Sudarydamos sutartį šalys nesitarė dėl atskirų objektų kainos ar jų nustatymo/įvertinimo kriterijų. Buvo sutarta dėl visos objekto kainos, sutarties vykdymo metu taip pat nebuvo tariamasi dėl atskirų darbų kainos. Ir pati ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu niekaip negalėjo paaiškinti kokiais kriterijais remiantis buvo nustatyta atliktų darbų kaina pagal tam tikrų objektų/darbų rūšis. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo vadovautis ieškovės vienašališkai 2021 m rugsėjo 14 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte ir 2021 m. rugsėjo 17 d. sąskaitoje – faktūroje nustatyta atliktų darbų kaina sprendžiant dėl prievolės atsiskaityti už atliktus darbus apimties.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, viena vertus, darbų kainos klausimas, remiantis CK 6.653 straipsnio 1 dalimi, bendriausia prasme turi būti aptartas šalims pasirašant rangos sutartį. Ši teisės norma suteikia šalims galimybę dvejopai sureguliuoti aptariamą klausimą – sutartyje nurodyti konkrečią darbų kainą arba apibrėžti jos apskaičiavimo būdą ir kriterijus. Kita vertus, ši teisės normas yra dispozityvi, o dispozityvumas reiškia, kad šalys turi teisę veikti ir sureguliuoti tarpusavio santykius kitaip, negu yra įtvirtinęs įstatymų leidėjas (tiek, kiek šalių pasirinkimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms). Vadinasi, rangos sutarties šalys, nustatydamos darbų kainą, turi teisę veikti savo nuožiūra, o šios nuožiūros teisė yra plati – ji prasideda galimybe pasirinkti kainos apibrėžimo metodus, baigiasi galimybe apskritai sutartyje nenurodyti darbų kainos. Bylos šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovei 3500 Eur už visą sutarties objektą, nenustatant atskirų darbų kainos ar jų nustatymo/įvertinimo kriterijų, kartu sutartyje neapibrėžiant sutartų atlikti darbų kiekių ir apimčių sudarančių galimybę identifikuoti šalių sutartą rezultatą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks susitarimas dėl darbų kainos nors ir nėra įprastas, tačiau jis galioja ir saisto jį sudariusias šalis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant šiai bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, pirmiausia būtina pažymėti, kad bylos šalys, nors jos abi yra savo sričių profesionalės, nepateikė rašytinių įrodymų, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai nustatyti tikslų sutartų atlikti darbų kiekį (tokie duomenys nėra užfiksuoti, kaip minėta, ne tik pačioje sutartyje, bet ir kituose šalių pateiktuose dokumentuose), faktiškai atliktų darbų kiekį ir kartu atitinkamą atsakovės pareigos sumokėti atliktų darbų kainą apimtį šalių sudarytos sutarties kontekste. Vadinasi, šios bylos faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti nebuvo pateikti įrodymai, kuriais paprastai yra nustatomos atitinkamos faktinės aplinkybės. Iš byloje esančių įrodymų visumos (tiek pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, tiek iš šalių teiktų paaiškinimų bei liudytojos parodymų) galima daryti išvadą, kad šalys nedisponuoja kitokiais įrodymais nei jie buvo pateikti į bylą, dėl tos priežasties tarp šalių kilęs ginčas spręstinas remiantis ir netiesioginiais byloje esančiais įrodymais, o išvados apie sutarties įvykdymo apimtį bei kokybę darytinos ir iš šalių elgesio iki sutarties nutraukimo kartu įvertinant sutarties nutraukimo aplinkybes.
27. Ieškovė pateikė į bylą jos paruoštas patalpų vizualizacijas, kuriose pavaizduoti atsakovės patalpų įrengimo pavyzdžiai iš skirtingų kampų, numatant sienų, baldų spalvinę gamą, grindų medžiagiškumą, baldų išdėstymą, patalpų suskirstymą zonomis (el. b. t. 1, b. l. 44-46, 57-63, 66-70, 78, 79, 80, 85-87, 146, 147, 163, 167; t. 2, b. l. 22, 23, 37, 43-45, 47-49, 53-55, 68-72, 94-104, 111-113). Ieškovė suprojektavo veidrodžio išdėstymą WC patalpoje, plytelių klijavimą (el. b. t. 1, b. l. 76), tam tikrus baldus: sieną, montuojamą prie grindų ir sienos (el. b. t. 1, b. l. 64, 65), parengė brėžinius (el. b. t. 1, b. l. 154, 156-158; t. 2, l. 24, 25, 46, 50, 56-59, 106, 114, 119-125), ieškojo prekių atsakovės patalpoms įrengti (el. b. t. 1, b. l. 81-84). Iš ieškovės ir liudytoja apklaustos atsakovės akcininkės A. K. susirašinėjimo programėlėje matyti, kad jos tarėsi dėl šviestuvėlių ir kitų objektų parinkimo, liudytoja klausė ieškovės, ar darbininkai gerai įrengė lauko terasą (el. b. t. 1, b. l. 73-75, 88-92, 143,144; t. 2, l. 28-36, 65, 81-89). Iš liudytojos A. K. ir ieškovės susirašinėjimo taip pat matyti, kad ieškovė atsakovės akcininkės prašymu bendravo su rangovais šiems įrenginėjant atsakovės patalpas. Liudytoja parodė, kad tarėsi su ieškove dėl patalpų dizaino paslaugų, šalių susitarimo galutinis rezultatas turėjo būti įrengtos pagal ieškovės paruoštą dizainą patalpos. Tačiau sutartyje kainos mokėjimas nėra susietas su aplinkybe, kad patalpos turi būti įrengtos pagal ieškovės parengtą dizainą, kitaip tariant, kad pareiga sumokėti dizainerei kyla tik tuomet, kai jos pateikti sprendiniai ir pasiūlymai yra įgyvendinami. Suprantama, kad atsakovė, sudarydama sutartį su ieškove, turėjo tikslą būtent pagal dizainerės pasiūlytus sprendinius įsirengti patalpas, tačiau šis tikslas gali būti nepasiektas ne tik dėl vykdytojos netinkamai atliekamų darbų, bet ir dėl kitų priežasčių (tokių kaip finansiniai pajėgumai įgyvendinti pasiūlymus ar tiesiog subjektyvaus neigiamo vertinimo dėl pateikiamų pasiūlymų). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išsakytai pozicijai, kad atsakovės užsakyti darbai ir paslaugos (interjero dizaino, koncepcijos parinkimas, konsultavimas) yra specifiškos, susijusios su individualiu asmens skoniu, estetikos pojūčiais, kurie gali kisti darbų metu ir po to, kai parengiamos vizualizacijos. Todėl natūralu, kad tam tikru momentu atsakovei galėjo patikti ieškovės darbas ir paslaugos, o kažkuriuo momentu – nepatikti. Tačiau tai savaime nereiškia ieškovės atliktų darbų ir paslaugų nekokybiškumo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 18 d. atsakovės atstovė paaiškino, kad atsakovės turėjo idėjų, o jas išpildyti turėjo ieškovė, atsakovei netiko spalvos, stilius, baldų išdėstymas ir pan. Taigi atsakovės nurodytos aplinkybės dėl netinkamo ieškovės prievolių vykdymo yra paremtos subjektyviu užsakovės vertinimu, kas negali būti kriterijumi sprendžiant apie užsakytų darbų ir paslaugų kokybę. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei būtų buvę pareikštos pretenzijos dėl paslaugų/darbų kokybės sutarties vykdymo metu. Atsakovės parengtame pranešime dėl sutarties nutraukimo nenurodytos jokios priežastys lėmusios atsakovės sprendimą nebetęsti sutartinių santykių. Tik ieškovei teisme pareiškus reikalavimą dėl atsiskaitymo už atliktus darbus atsakovė nurodė, kad jos netenkino atliekamų darbų kokybė. Teismo posėdžio metu paklausta kodėl nenurodė priežasčių/argumentų lėmusių sprendimą nutraukti sutartį, liudytoja A. K. (atsakovės akcininkė) nurodė, kad užsakovas ir neprivalo nurodyti priežasčių. Šiuo aspektu teisėjų kolegija mano esant tikslinga pažymėti, kad atsakovė laikėsi pozicijos, kad didžioji dalis ieškovės pasiūlytų vizualizacijų/sprendinių buvo nekokybiškos, praktiškai nuo pat pradžių jos netenkino teikiamų paslaugų/atliekamų darbų kokybė, tačiau šalys sutartinius santykius tęsė daugiau kaip pusę metų, tuo metu tarp šalių vyko intensyvus bendravimas tiek susirašinėjant, tiek aptariant sutarties vykdymo metu kylančius klausimus žodžiu, dėl to atsakovės argumentai dėl netinkamo ieškovės sutartinių prievolių vykdymo vertintini labiau kaip gynybinė pozicija, ieškovei pareikalavus atsiskaitymo už atliktus darbus/suteiktas paslaugas.
28. Šalys nesusitarė dėl konkretaus vizualizacijų ir brėžinių skaičiaus. Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. parodė, kad patalpų buvo 10, kurioms turėjo būti parengtos vizualizacijos, buvo parengtos 8, iš jų atsakovei tiko tik 2. Kadangi beveik visos vizualizacijos netiko, likusių 2 patalpų neprašė. Be to ieškovė darė klaidų: buvo įsigytas per didelis baldas, netinkantis tam tikrai erdvei. Kriauklė, maišytuvai buvo įrengti per toli. Kriauklė buvo įrengta taip, kad vanduo taškėsi ant stalviršio. Ieškovė padarė brėžinį, kuriame turėjo būti nurodytas veidrodžio išdėstymas, bet jis buvo padarytas su klaida, nes veidrodis buvo išdėstytas per žemai, jį reikėjo pakelti aukščiau, nes matėsi tik pusė žmogaus. Ieškovė paaiškino, kad baldas buvo išrinktas iš Ikea atsakovės nurodymu, atsakovė nusprendė įsigyti baldą nelaukus kol jos rangovas įrengs tualeto karkasą, kad būtų aiškūs erdvės matmenys. Ieškovė pasiūlė baldą grąžinti, bet A. K. ir G. N. atsisakė tai padaryti ir nusprendė baldą pasilikti panaudojimui kitose patalpose. Ieškovė paaiškino teismui, kad veidrodžio vieta buvo projektuojama atsižvelgiant į mažų vaikų, o ne suaugusių asmenų poreikius, o maišytuvą sumontavo baldininkas, kuris gamino stalviršį ir sieninę spintą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su kriauklės ir maišytuvo vieta, veidrodžio išdėstymu leidžia daryti išvadą, kad šioje apimtyje ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas nebuvo tinkamas. Šalys buvo susitarusios dėl dizainerės paslaugų visam naujai statomam darželio pastatui, kuris plotas didesnis nei 300 kv. m. Taigi įvertinus sutarties objekto apimtį, šie ieškovės paslaugų trūkumai vertintini kaip nežymūs. Byloje taip pat nustatyta, kad patalpų sprendiniai ne kartą buvo keičiami pagal atsakovės išsakomus pageidavimus. Atsakovės planai ieškovės darbų atlikimo metu keitėsi: buvo sukeistos multisensorinės erdvės ir administracinės patalpos, nebuvo parinkti multisensorinės erdvės įrenginiai. Šios aplinkybės taip pat turėjo įtakos ieškovės darbų apimčiai.
29. Iš liudytojos paaiškinimų galima spręsti kad iš 10 patalpų vizualizacijų buvo parengtos 8, tačiau iš to negalima spręsti apie sutarties įvykdymo apimtis, kadangi į sutarties objektą įėjo ne tik vizualizacijų ir brėžinių parengimas bet ir kiti darbai bei paslaugos. Įvertintina tai, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė kreipėsi į atsakovės akcininkę A. K. nurodydama, jog darbai jau į pabaigą ir ieškovė norėtų gauti galutinį atsiskaitymą. A. K. atsakė, kad dėl galutinio atsiskaitymo turi pasikalbėti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti jog tuo metu tarp šalių būtų buvę nesutarimai dėl atliekamų darbų apimties. Sutartis nutraukta 2021 m. rugsėjo 13 d. vienašališkai atsakovės iniciatyva. Tai byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad didžioji dalis darbų pagal sutartį buvo įvykdyta, o ieškovė, jeigu ir neužbaigė savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tai tik dėl tos priežasties, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė reikalaudama atlyginimo už pagal sutartį atliktus darbus privalo pagrįsti atliktų darbų apimtis ir įkainius. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad atsakovės prašymu pritaikė nuolaidą ir dėl to prašė atlyginti mažesnę sumą, nei kad šalys buvo sulygusios sutartimi.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos šalys savo veiksmais apsunkino galimybę išsiaiškinti faktines aplinkybes, sudarančias šios bylos nagrinėjimo dalyką. Šalių sudarytos sutarties nuostatos bei jų veiksmai vykdymo metu lemia tai, kad byloje nėra įrodymų leidžiančių nustatyti sutartų atlikti darbų kiekius ir apimtis, kurie leistų identifikuoti konkretų darbų rezultatą taip pat šalys nėra susitarusios dėl atskirų objektų kainos ar jų nustatymo/įvertinimo kriterijų. Kita vertus Sutarties 2.4 punkte ginčo šalys susitarė, kad tuo atveju, jei vykdytoja neįvykdo ar iš dalies įvykdo savo sutartinius įsipareigojimus, paslaugų kaina gali būti sumažinta iki 25 procentų. Tokiu atveju užsakovė motyvuotai nurodo atlikto darbo trūkumus raštu. Šis susitarimas dėl darbų kainos byloje nėra ginčijamas, taigi jis galioja ir saisto jį sudariusias šalis. Pagal šalių sudarytos Sutarties nuostatas tuo atveju, jeigu sutartis nėra įvykdoma, sutartyje numatyta kaina gali būti mažinama iki 25 procentų. Nustatytas sutarties kainos mažinimas nėra susietas su įvykdymo procentu. Ši sutarties sąlyga dėl apmokėjimo vertintina kaip suteikianti teisę užsakovei reikalauti kainos sumažinimo iki 25 procentų šioje sutarties sąlygoje numatytais atvejais. Tačiau ši sutartinė sąlyga negali būti aiškinama taip, kaip įpareigojanti vykdytoją reikalauti ne mažesnės nei 75 procentų sumos už pagal sutartį atliktus darbus ar suteiktas paslaugas apmokėjimo, jeigu pastaroji savo sutartinius įsipareigojimu įvykdo iš dalies. Šalys susitarė dėl fiksuotos 3500 Eur kainos už ieškovės darbus ir paslaugas. Ieškovei buvo sumokėtas 700 Eur avansas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1350 Eur už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas. Taigi bendra ieškovės reikalaujama suma už sutartinių įsipareigojimų vykdymą yra 2050 Eur, kas sudaro 67 procentus sutarties kainos. Sprendžiant dėl sutarties kainos šioje dalyje teisėjų kolegija nepasisako dėl prievolės mokėti 700 Eur sumą pagal Sutarties 5.1 punktą. Dėl šios sumos mokėjimo pagrindų bus pasisakyta vėliau sprendime. Taigi ieškovės prašoma atlyginti suma yra mažesnė nei kaina už visą sutarties objektą. Mažesnės kainos nustatymas atitinka šalių sudarytos Sutarties 2.4 punkto sąlygas dėl ko pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei 1350 Eur už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas padaryta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus šalių sudarytos sutarties sąlygų kontekste. Dėl to šioje dalyje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl Sutarties 5.1 punkto sąlygos atitikties teisės aktų reikalavimams ir netesybų priteisimo
31. Atsakovė UAB „Aurora group“ priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančia Sutarties 5.1 punkto sąlygą: „Šiuo atveju Užsakovas privalo sumokėti Vykdytojui 20 proc. nuo apmokėjimo sumos, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias Vykdytojas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš Užsakovo momento“.
32. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs Sutarties 5.1 punkto turinį, sprendė, kad šiame punkte nurodyta mokėtina teisėto Sutarties nutraukimo atveju suma už ieškovės paslaugas nėra netesybos CK 6.71 straipsnio prasme. Nurodyta suma yra šalių sutarta ieškovės atliktų iki Sutarties nutraukimo paslaugų kompensacija, kurią atsakovė įsipareigojo atlyginti, nepriklausomai nuo atliktų paslaugų apimties tuo atveju, jei nuspręstų nutraukti Sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl ši sąlyga negali būti pripažinta negaliojančia kaip prieštaraujanti CK 6.721 straipsnio 1 daliai. Ši sąlyga kaip tik atitinka CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Ginčo šalys Sutartyje sutarė, kad nutraukiant Sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, paslaugų, suteiktų iki Sutarties nutraukimo, kainos dalis bus apskaičiuota kaip 20 proc. nuo Sutarties kainos. Teisėjų kolegija nepritaria šiam pirmosios instancijos teismo sutartinės sąlygos aiškinimui.
33. Šalių sudarytoje Sutarties 5.1 punkte numatyta, kad Užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad Vykdytojas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju Užsakovas privalo sumokėti Vykdytojui 20 proc. nuo apmokėjimo sumos, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias Vykdytojas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš Užsakovo momento.
34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė mišrią sutartį, turinčią rangos ir atlygintinų paslaugų sutarties elementų. Ieškovė, įsipareigodama suprojektuoti baldus, parengti vizualizacijas, interjero koncepciją, planinius sprendimus dėl patalpų suskirstymo į funkcines zonas, pagrindinių elementų ir baldų išdėstymo planą, prisiėmė prievolę sukurti tam tikrą darbą, pasiekti tam tikro rezultato, t. y. sudarė rangos sutarčiai būdingą susitarimą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įsipareigojo atsakovei ir teikti konsultacijas, prižiūrėti darbus užsakovės prašymu. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė rinko objektus į atsakovės įrengiamas patalpas, bendravo su rangovais.
35. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje pripažįstama kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės; ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę nutraukti sutartį. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią.
36. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, atsižvelgiant į paslaugų sutarties šalies kliento teisės atsisakyti sutarties absoliutų pobūdį, ir sudarant mišrią sutartį ši kliento teisė neturi būti paneigiama. Nėra pagrindo ją paneigti sprendžiant dėl mišrios sutarties vykdymo ar galimybės tokią mišrią sutartį nutraukti. Sudarydamas mišrią sutartį, kurios viena dalis – dėl atlygintinų paslaugų teikimo, sutarties kontrahentas turi vadovautis kliento teisės atsisakyti paslaugų absoliutumu. Tai reiškia, kad šalių susitarimo sąlygos dėl mišrios sutarties nutraukimo negali įtraukti nuostatų, kurios varžytų kliento teisę atsisakyti sutarties pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017 32 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-403/2020 32 punktą).
37. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar šalys galėjo iš anksto susitarti dėl mokėtinos paslaugų kainos dydžio vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo atveju.
38. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai – klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai nustatyti imperatyviai. CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Vadinasi, paslaugų sutarties šalys negali susitarti dėl kitokių, nei CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti, vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinių. Teisėjų kolegija negali pritarti vertinimui, jog 20 proc. nuo apmokėjimo sumos yra šalių sutarta ieškovės atliktų iki Sutarties nutraukimo paslaugų kompensacija. Kaip jau buvo minėta CK 6.721 straipsnio 1 dalis nustato kliento pareigą sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Įstatymo reikalavimas, kad galima reikalauti apmokėjimo tik už kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, t. y. apmokėjimo už suteiktas paslaugas pobūdis suponuoja tai, kad iki sutarties nutraukimo suteiktinų paslaugų apimtis faktiškai negali būti nustatoma iš anksto, juolab paslaugų sutarties sudarymo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sutarties 5.1 punkte numatyta suma – 20 procentų nuo apmokėjimo sumos yra akivaizdus susitarimas dėl netesybų. Tokį vertinimą pagrindžia ir tai, kad sutartyje nustatytas mokėtinas procentas nuo visos sutarties kainos, o ne nuo tų sutartinių prievolių, kurios kilo iš sutarties dalies, kuria buvo įsipareigota teikti paslaugas sumos, mokėtina suma niekaip nėra siejama nei su sutartinių paslaugų teikimo terminu nei kiekiu. Be to būtent taip šią sutartinę sąlygą suprato abi šalys tiek jos sudarymo metu, tiek ir jau kilus ginčui teisme (ieškovė reikšdama reikalavimą dėl baudos priteisimo, o atsakovė teikdama priešieškinį dėl šios sutarties sąlygos pripažinimo niekine). Pažymėtina, kad netesybos (bauda) yra civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Netesybos negali būti nustatytos už teisėtų veiksmų atlikimą, šiuo atveju – teisės nutraukti sutartį įgyvendinimą.
39. Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, teisėjų kolegija Sutarties 5.1 punkto sąlygą: „Šiuo atveju Užsakovas privalo sumokėti Vykdytojui 20 proc. nuo apmokėjimo sumos“ pripažįsta prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.721 straipsnio 1 daliai) ir dėl to niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad priešieškiniu buvo prašoma pripažinti negaliojančia visą Sutarties 5.1 punkto sąlygą: „Šiuo atveju Užsakovas privalo sumokėti Vykdytojui 20 proc. nuo apmokėjimo sumos, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias Vykdytojas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš Užsakovo momento“. Antroji sutarties sąlygos dalis, numatanti užsakovo pareigą atlyginti protingas išlaidas, kurias Vykdytojas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš Užsakovo momento ne tik, kad neprieštarauja CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytam vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniui bet iš esmės pažodžiui atkartoja Civilinio kodekso nuostatą dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo šioje apimtyje tenkinti priešieškinio reikalavimo ir pripažinti negaliojančia sutarties nuostatą dėl protingų išlaidų atlyginimo.
40. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs priešieškinį netinkamai aiškino sutarties sąlygą materialiosios teisės normos, reglamentuojančios vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padarinius, kontekste. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas, kuriuo priešieškinis tenkinamas iš dalies, Sutarties 5.1 punkto sąlyga: „Šiuo atveju Užsakovas privalo sumokėti Vykdytojui 20 proc. nuo apmokėjimo sumos“ pripažįstama niekine ir negaliojančia, o kitoje dalyje priešieškinis atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).
41. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovės Sutarties 5.1 punkte nustatyto dydžio – 700 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas nurodytą sumą laikė šalių sutarta ieškovės atliktų iki Sutarties nutraukimo paslaugų kompensacija, kurią atsakovė įsipareigojo atlyginti, nepriklausomai nuo atliktų paslaugų apimties tuo atveju, jei nuspręstų nutraukti Sutartį.
42. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Spręsdamas priteisti šaliai tai, ko ji neprašo, arba priteisdamas daugiau, negu ji prašo, teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų. Ieškovo nurodytas ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-533-681/2016, 15 punktas; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 25 punktas).
43. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 700 Eur baudą, numatytą sutarties 5.1 punkte atsakovei vienašališkai nutraukus sutartį. Taigi ieškovė prašė teismo taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę priteisiant sutartyje numatytas netesybas. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui ieškovė yra laisva pasirinkti būdą, kuriuo ginti savo interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teises ginti reikalaudama teismo priteisti sutartines netesybas (baudą). Ieškovė galėjo pasirinkti ir kitą galimai pažeistų teisių gynybos būdą – reikšti ieškinį dėl kainos proporcingos suteiktoms paslaugos atlyginti priteisimo. Tačiau toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas.
44. Kaip nurodyta šio sprendimo 42 punkte, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime negalėjo nuspręsti dėl nepareikšto reikalavimo, t. y. dėl kompensacijos už suteiktas paslaugas priteisimo, o nuspręsdamas priteisti kompensaciją teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Šioje byloje ieškovė neįrodinėjo pagrindų kompensacijai už suteiktas paslaugas priteisimo, o atsakovė nesigynė nuo byloje nepareikšto reikalavimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus. Šiuo atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti netesybų (baudos) pinigų kaip sutartinės atsakomybės taikymo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti kito, ieškovės neįrodinėto teisių gynimo būdo – spręsti dėl kompensacijos už suteiktas paslaugas priteisimo.
45. Pagal šioje byloje pareikštą reikalavimą ir išdėstytą jo faktinį pagrindą spręstina ar yra pagrindas priteisti ieškovei sutarties 5.1 punkte numatytą baudą. Pripažinus minėtą sutarties sąlygą niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms nėra galimas šioje sutarties nuostatoje numatytos baudos priteisimas. Atsakant į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, jog atsakovė privalo apmokėti ieškovei už sutarties vykdymo metu suteiktas paslaugas, kurios nėra įskaičiuotos į perdavimo – priėmimo akte nurodytus darbus, pažymėtina, kad ieškovė turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl kompensacijos už suteiktas paslaugas priteisimo, tačiau šia teise nepasinaudojo.
46. Vadovaujantis išdėstytu teisėjų kolegija ieškovei priteistą sumą sumažina 700 Eur, t. y. nuo 2050 Eur iki 1350 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovei iš atsakovės priteista skola, ją sumažinant nuo 2050 Eur iki 1350 Eur, taip pat nuo 2068,94 Eur iki 1368,94 Eur sumažinant sumą nuo kurios priteistos 8 procentų metinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismo sprendimas dalyje, kurioje priešieškinis atmestas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, priešieškinis tenkinamas iš dalies – Sutarties 5.1 punkto sąlyga: „Šiuo atveju Užsakovas privalo sumokėti Vykdytojui 20 proc. nuo apmokėjimo sumos“ pripažįstama niekine ir negaliojančia, kitoje dalyje priešieškinis atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo sprendimu priteista palūkanų suma 18,94 Eur nekeičiama, nes palūkanos paskaičiuotos nuo 1350 Eur sumos.
48. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
49. Pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 217 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 1, l. 3, 31, 94) ir 4180 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (110 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 1430 Eur už ieškinio parengimą, 880 Eur už atsiliepimą į priešieškinį, 330 Eur už rašytinių paaiškinimų įforminimą, 220 Eur už konsultaciją ir atstovavimą 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdyje, 110 Eur už prašymą prijungti įrodymus, 330 Eur už atstovavimą 2022 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje, 330 Eur už atstovavimą 2022 m. gegužės 26 d. teismo posėdyje, 110 Eur už prašymą prijungti įrodymus, 330 Eur už atstovavimą 2022 m. birželio 27 d. teismo posėdyje) (el. b. t. 3, l. 127-130).
50. Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 18 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio padavimą, 3 278,26 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (iš kurių 287,50 Eur už priešieškinio parengimą) (el. b. t. 2, l. 1-12).
51. Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl 2086,22 Eur priteisimo. Ieškovei priteista 1368,94 Eur, kas sudaro 66 procentus. Ieškovės atstovavimo išlaidos (atmetus išlaidas už atsiliepimo į priešieškinį parengimą sudaro 3 300 Eur, todėl pagal patenkintų reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 178 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėjų kolegija įvertina tai, kad ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kuris pirmosios instancijos teismo buvo atmestas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis reikalavimas buvo pareikštas iš esmės ieškovei siekiant turtinių byloje pareikštų reikalavimų patenkinimo pilna apimtimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingumo ir protingumo principus atitiks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtent pagal turtinių reikalavimų patenkinimo proporciją. Ieškovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, tenkinus priešieškinį ieškovei nepriteistinos. Ieškovei priteistina 66 procentai nuo 217 Eur sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 143 Eur. Viso priteisiama 2 321 Eur (2178+143).
52. Atsakovės atstovavimo išlaidos (atmetus išlaidas už priešieškinio parengimą) sudaro 2990,76 Eur, todėl pagal atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, atsakovei iš ieškovės priteisiama 1 017 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nors priešieškinis tenkintas iš dalies, t. y. tik dalis sutarties sąlygos buvo pripažinta niekine ir negaliojančia, bet įvertinus tai, kad teikdama priešieškinį atsakovė siekė panaikinti sutarties sąlygą numatančia netesybas ir šioje apimtyje jos reikalavimai buvo pripažinti pagrįstais, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo mažinti šioje dalyje patirtas bylinėjimosi išlaidas ir atsakovei iš ieškovės priteisiama bendra 1304,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma (1017+287,50). Taip pat iš ieškovės atsakovei priteisiama 18 Eur už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio. Viso priteisiama 1322,50 Eur (1304,50 + 18).
53. Teikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio. Sprendžiant dėl šių patirtų išlaidų atlyginimo įvertintina tai, kad už reikalavimą dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia sumokėta 18 Eur žyminio mokesčio, likusi suma – 132 Eur už apeliaciniu skundu skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl turtinių reikalavimų patenkinimo. Vadovaujantis tais pačiais motyvais kaip ir šio sprendimo 52 punkte, atsakovei iš ieškovės priteisiama visa žyminio mokesčio suma, sumokėta už neturtinį reikalavimą – 18 Eur. Apeliacinio skundo turtinių reikalavimų buvo patenkinta 34 procentai, todėl pagal šią proporciją atsakovei iš ieškovės priteisiama 45 Eur už turtinius reikalavimus sumokėto žyminio suma. Taigi bendra iš ieškovės atsakovei priteisiama už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio suma yra 63 Eur. Atsakovė į bylą nepateikė apeliacinėje instancijoje patirtų atstovavimo išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnis).
54. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
55. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 2420 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
56. Rekomendacijų 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas maksimalus užmokesčio dydis yra – 1,3 (2022 m. II ketvirčio bruto – 1 780,50 Eur). Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijos nustatytą maksimalų dydį, t. y. maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą sudaro 2314,65 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, į pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, į tai, kad procesinį dokumentą pateikė tas pats atstovas, kuris ieškovę atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, ieškovės prašomą priteisti atstovavimo išlaidų dydį vertina kaip esantį pernelyg didelį, neatitinkantį byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdžio ir apimties, todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, patirtų išlaidų dydį mažina iki 1800 Eur. Taikant tuos pačius principus kaip ir šio sprendimo 51 punkte, spręstinas ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų atlyginimo klausimas, t. y, atsižvelgiant, kad atsakovė apeliaciniu skundu ginčijo ir teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos reikalavimas dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, įvertinus, kad šio reikalavimo patenkinimas lėmė turtines pasekmes ir, kad būtent siekiant turinių pasekmių toks reikalavimas buvo pareikštas, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingumo ir protingumo principus atitiks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtent pagal turtinių reikalavimų atmetimo proporciją. Buvo atmesta 66 procentai apeliacinio skundo reikalavimų, taigi ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 188 Eur (1800 x 66 / 100) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,
n u s p r e n d ž i a :
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista skola pakeisti, o sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„tenkinti iš dalies ieškovės A. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A. G.“.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurora group“, juridinio asmens kodas 302688826, ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1350 Eur skolą, 18,94 Eur palūkanas, iš viso – 1 368,94 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur 94 ct), 8 (aštuonių) proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 368,94 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 321 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt vieno Euro) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atmesti kitą ieškinio dalį.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurora group“ priešieškinį ieškovei A. M. tenkinti iš dalies.
Pripažinti 2021 m. vasario 17 d. tarp ieškovės A. M. ir atsakovės UAB „Aurora group“ sudarytos Sutarties 5.1 punkto sąlygą: „Šiuo atveju Užsakovas privalo sumokėti Vykdytojui 20 proc. nuo apmokėjimo sumos“ niekine ir negaliojančia.
Atmesti kitą priešieškinio dalį.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurora group“, juridinio asmens kodas 302688826, iš ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 322,50 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt dviejų Eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“
Priteisti ieškovei A. M. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurora group“ 1 188 Eur Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių Eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurora group“ iš ieškovės A. M. 63 Eur (šešiasdešimt tris Eurus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Edvardas Paliokas
Anita Sereikienė