Civilinė byla Nr. e2-932-330/2019 |
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00092-2019-1 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S) |
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo K. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės biudžetinės įstaigos Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-478-368/2019 pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos ieškinį atsakovui K. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „SMD“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazija kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo K. K. 204 866,15 Eur žalos atlyginimą; pripažinti, kad atsakovo ir rangovo prievolė atlyginti ieškovei 204 866,15 Eur žalą, padarytą ieškovei dėl apmokėjimo pagal rangos sutartį už neatliktus darbus, yra solidari; priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad atsakovas buvo BĮ Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos vadovas. Ieškovė viešojo pirkimo būdu su trečiuoju asmeniu (rangove) UAB „SMD“ sudarė Paprastojo remonto (Remonto) darbų sutartį dėl Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos pastato paprastojo remonto darbų atlikimo. Nurodė, kad atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, pažeidė šia sutartimi nustatytą remonto darbų priėmimo ir apmokėjimo tvarką. Ieškovės aiškinimu, rangovė neužbaigė remonto darbų, tačiau atsakovas, pasirašęs darbų priėmimo - perdavimo aktus, patvirtino, kad darbai atlikti tinkamai. Atlikus vertinimą, konstatuota, kad atsakovas ieškovės vardu neteisėtai patvirtino ir apmokėjo rangovei už neatliktus darbus, kurių vertė sudaro 204 866,15 Eur.
2. Ieškovė ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises, neviršijant ieškinio sumos. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso tik viena negyvenamoji patalpa – garažas. Ieškovės nuomone, atsakovui perleidus ir šį paskutinį turimą registruotiną turtą ir (ar) kitą turimą neregistruotiną turtą, ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – areštavo 204 866,15 Eur vertės atsakovui K. K. priklausantį turtą, turtines teises ir lėšas, leido areštuotomis lėšomis atsiskaityti su ieškove, o būtiniausių socialinių ir buitinių poreikių tenkinimui leido kas mėnesį disponuoti vienos minimalios mėnesinės algos dydžio lėšų suma.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės ieškinį, padarė prielaidą, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Teismas sprendė, kad ieškinio suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, o nesant duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tai suponuoja grėsmę, jog atsakovas gali bandyti perleisti turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas K. K. atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad trečiojo asmens UAB „SMD“ ir atsakovo pasirašytuose darbų priėmimo - perdavimo aktuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys. Ieškovė rangos darbų priėmimo - perdavimo aktų neprašo pripažinti negaliojančiais, nepateikia duomenų apie šių dokumentų suklastojimo faktą, neįrodinėja, kad statybos darbų organizavimas ir darbų priėmimas buvo atsakovo pareiga. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą.
5.2. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, nepagrindė to, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BĮ Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazija prašo atsakovo K. K. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad rangovė UAB „SMD“ dalies darbų, nurodytų atliktų darbų aktuose, neatliko. Ieškovė į bylą pateikė vertinimo aktą, kuriame konstatuota, kad rangovė faktiškai atliko tik 49,82 proc. remonto sutartyje numatytų darbų. Tokiu būdu atsakovas ieškovės vardu neteisėtai patvirtino ir apmokėjo už neatliktus 204 866,15 Eur vertės darbus. Pagal suformuluotą ieškinio pagrindą reikšti savarankiškus reikalavimus dėl darbų priėmimo - perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais nebuvo būtina. Ieškovė pasirinko civilinį pažeistų teisių gynimo būdą, todėl neprivalo kartu savo teisių ginti ir baudžiamojo proceso tvarka.
6.2. Atsakovo argumentas dėl įrodymų, patvirtinančių jo kompetencijos ribas, nepateikimo nepagrįstas. Atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigas ieškovės atžvilgiu reglamentuoja teisės aktai.
6.3. Atsakovas nepagrįstai savo funkcijas tapatina su statybų techninio prižiūrėtojo kompetencija. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad rangos teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovo. Pareiga organizuoti statybos darbus, juos priimti bei užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą kilo išimtinai tik atsakovui.
6.4. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Ieškinio suma ypač didelė, o atsakovas yra fizinis asmuo. Turimais duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso tik garažas. Šį turtą perleidus ir neareštavus neregistruotino turto, būsimo teismo sprendimo įvykdymas liks neužtikrintas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.
9. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadas, kad preliminariai ieškovės ieškinys yra pagrįstas, ieškinio suma atsakovui yra didelė, kad egzistuoja tikimybė, jog atsakovas gali turtą perleisti tretiesiems asmenims, todėl yra grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nusprendė, kad egzistuoja abi būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
10. Atsakovas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynimo būdą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakomybės atsakovui taikymo pagrindus, kad teismas nepagrįstai rėmėsi didelės ieškinio sumos prezumpcija.
11. Pasisakant dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pažymėtina, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, nurodydama, jog atsakovas, veikdamas ieškovės vardu, pažeidė ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta rangos sutartimi nustatytą darbų priėmimo ir apmokėjimo tvarką, neteisėtai patvirtinęs ir apmokėjęs rangovei už neatliktus darbus. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė įrodymus, jos nuomone, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštas ieškinys yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, ieškovės pozicija paremta tam tikrais teisiniais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Atskirajame skunde pateikti argumentai dėl poreikio ar būtinumo ginčyti darbų priėmimo - perdavimo aktus, dėl atsakovo pareigų ieškovei ribų vertintini bylą nagrinėjant iš esmės.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime nelemia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kurioje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).
14. Apeliacinis teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, jog tarp pareikšto ieškinio sumos ir galimos grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra tiesioginės sąsajos. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai, nenustatęs jokių konkrečių duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, siekį paslėpti ar perleisti turtą tretiesiems asmenims, rėmėsi didelės ieškinio sumos kriterijumi. Pažymėtina, kad atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).
15. Teigdama apie galbūt prastą atsakovo turtinę padėtį (jog atsakovas neturi pakankamai vertingo nekilnojamojo turto, kad ieškovei nežinoma apie atsakovui priklausantį neregistruotiną turtą), ieškovė nepagrindė, kokiu būdu atsakovo turto areštas padidintų jo (turto) vertę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Kaip minėa, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei byloje būtų patikimų duomenų apie tai, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar panašiais būdais siekti išvengti galimų prievolių vykdymo. Nagrinėjamu atveju teismui tokie duomenys nebuvo pateikti, todėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta.
16. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovo nesąžiningumo, remdamasis vien didelės ieškinio sumos kriterijumi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą ir taikyti atsakovo atžvilgiu turto areštą. Nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinų sąlygų, nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės biudžetinės įstaigos Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjas Gintaras Pečiulis