Civilinė byla Nr. e2A-1755-601/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18157-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Vadoma“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2237-1026/2021 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Vadoma“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas E. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Vadoma“ 1 274,52 Eur dydžio turtinę žalą, 150 Eur dydžio turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas: atstovavimo išlaidas bei žyminio mokesčio sumą.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. jis asmeninės nuosavybės teise įsigijo nepriekaištingos būklės, be defektų transporto priemonę „Honda CRV“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas naujai įsigytą automobilį 2020 m. rugsėjo 29 d. pastatė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis buvo priparkuotas prie paskutinės daugiabučio namo laiptinės, nes būtent šioje laiptinėje buvo ieškovo gyvenamasis būstas. Tuo metu kai buvo pastatytas automobilis (apie 14.30 val.), prie laiptinės ar šalia parkavimo vietos jokie statybos (remonto) darbai nebuvo atliekami, dėl ko jis buvo įsitikinęs, kad automobilį palieka saugioje parkavimo vietoje. Tačiau po kurio laiko (vakaro metu apie 19 val.) grįžęs prie automobilio pamatė, jog automobilis yra nusėtas statybinėmis kalkėmis dideliu sluoksniu. Ieškovas suprato, kad automobilis buvo padengtas statybinėmis kalkėmis, dėl daugiabučio namo kieme jau visą savaitę vykdomų statybos darbų – grindinio klojimo plytelėmis. Nuplovus automobilį nuo statybinių kalkių, 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovas pastebėjo daugybinius automobilio apgadinimus, kurie daugiausia buvo susiję su automobilio dažų dangos apgadinimais. Ieškovas susisiekė su atsakove, kuri ieškovui pasiūlė sumokėti vos 5 Eur dydžio turtinę žalą. Ieškovas nesutiko, nes žala automobiliui yra padaryta žymiai didesnė. Tikslu nustatyti tikslią automobiliui padarytą žalą ieškovas kreipėsi į Kauno nepriklausomų ekspertų biurą. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 32010003 patvirtina, kad automobiliui buvo padaryta žala – transporto priemonės apžiūros akte išvardinti automobilių detalių (variklio gaubto, priekinių sparnų, priekinio kairio lango statramsčio, priekinių ir galinių abiejų durelių iš išorinių veidrodžių gaubtų) dažyti paviršiai mechaniškai apgadinti — nusėti smulkiais, giliais iškapojimais (galimai abrazyvais). Daugybinių automobilio sugadinimų atkuriamoji vertė sudaro viso 1 274,52 Eur. Todėl teismo prašė priteisti iš atsakovės jo patirtą turtinę žalą, kuri sudaro viso 1 424,52 Eur (1 274,52 Eur atkuriamoji vertė + 150 Eur už biuro paslaugas parengiant autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą). Anot ieškovo, atsakovė, atlikdama rangos darbus, nebuvo pakankamai atsargi, apdairi ir nesiėmė pakankamai būtinų apsaugos priemonių, kad, atsakovei pjaustant plyteles, nuo pjovimo sklindančios žiežirbos ir statybinės dulkės (abrazyvai) nepatektų į aplinką, ko pasėkoje buvo padaryta žala ieškovo automobiliui, todėl, esant visoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškovo ieškinys atsakovei turi būti tenkinamas visiškai.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog jam priklausantis automobilis apskritai 2020 m. rugsėjo 29 d. stovėjo prie daugiabučio namo, kur 2020 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais atsakovė vykdė rangos darbus. Be to, ieškinys nepagrįstas, nes neįrodytos ir atsakovės civilinės atsakomybė sąlygos, dėl kurių ji turėtų atsakyti už ieškovo automobilio kėbulo defektus. Pažymėjo, kad automobilis yra daugiau nei 11 metų senumo ir su didesne nei 244 000 km rida, kas savaime leidžia manyti, kad toks automobilis per tokį ilgą jo eksploatavimo periodą turėtų turėti bent smulkius kėbulo defektus. Tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtent atsakovė ieškovo automobiliui sukėlė kėbulo defektus. Nei vienas iš ieškovo liudytojų nepatvirtino, kad atsakovė apgadino automobilį ir kad ji turi atlyginti automobiliui padarytą žalą. Atsakovės vadovė V. N., tiek darbuotojas E. K., nuosekliai paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį vykdė rangos darbus adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat paaiškino, kokių saugos priemonių ėmėsi prieš vykdant darbus, t. y. susisiekė su daugiabučio namo pirmininku, kad pastarasis patalpintų kiekvienoje laiptinėje pranešimus apie vykdomus darbus, kad gyventojai pasaugotų turtą. Taip pat atsakovė buvo įrengusi įspėjamuosius kelio ženklus, kad negalima statyti automobilių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį patenkino, t. y. priteisė iš atsakovės MB „Vadoma“ ieškovo E. S. naudai 1 274,52 Eur dydžio turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 650 Eur dydžio turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

5.       Teismas nustatė, kad byloje yra kilęs ginčas iš esmės dėl to, ar atsakovės atliekamų rangos darbų pasekmėje buvo sugadintas ieškovo automobilis. Teismo vertinimu, šiuo atveju labiau tikėtina, kad ieškovas E. S. 2020 m. rugsėjo, spalio mėnesiais gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei šalia gyvenamojo namo laikė (statė) jam priklausančią transporto priemonę (rėmėsi ieškovo paaiškinimu), kur ji buvo apgadinta, o nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, priteisė žalos atlyginimą iš atsakovės.

6.       Teismas atsakovės neteisėtais veiksmais laikė pareigos elgtis apdairiai pažeidimą ir nesiėmimą įstatymo nustatytų priemonių pavojingai teritorijai pažymėti ar aptverti. Anot teismo, tikėtina, jog tam tikru metu atsakovė kelio ženklus buvo pastačiusi, bet nėra duomenų, kad jie stovėjo 2020 m. rugsėjo 29 d., kai buvo apgadintas ieškovo automobilis. Juolab, kad liudytojas E. K. paaiškino, jog jis pjauna trinkeles su apranga, akiniais, šalmu, kad apsisaugoti nuo garso, žiežirbų ir dulkių, kurios sklinda maždaug metro atstumu, o, esant vėjui, sklinda dar plačiau ir gali nusėsti ant šalia esančių automobilių. Tai teismui leido spręsti, kad tiek darbuotojams, tiek asmenims, nesusijusiems su darbų vykdymu, atliekami darbai gali būti žalingi, kaip antai, gali apdeginti, sklisti dulkės su statybinių medžiagų dalelėmis ar pan.

7.       Teismas pripažino, kad atsakovės kaltė pasireiškė neapdairumu ir neatsargumu, t. y. tuo, kad atsakovė nepasirūpino ir nesukūrė savo darbo aplinkos taip, iš kurios suaugęs asmuo turėtų ir galėtų suprasti, jog automobilių toje vietoje ir laiku statyti negalima. Taigi, ieškovui laisvai įvažiavus į statybvietės teritoriją ir palikus transporto priemonę, kas tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą, ir yra laikytina neatsargiais, neteisėtais bei kaltais atsakovės veiksmais – atsakovė neužtikrino, kad jokie pašaliniai asmenys ar jų turtas į tokią teritoriją nepatektų.

8.       Teismo įsitikinimu, atsakovės neteisėtas veikimas, nepakankamas atidumas, apdairumas ir rūpestingumas, sudarė palankias sąlygas žalai atsirasti ir buvo neabejotina žalingų pasekmių atsiradimo sąlyga, todėl tarp atsakovės nepakankamo atidumo, neveikimo ir atsiradusios žalos ieškovo automobiliui yra priežastinis ryšys, kuris pakankamas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Tuo tarpu atsakovės atstovų teiginius apie ieškovo neteisėtus veiksmus, palikus automobilį prie vykdomų darbų, teismas atmetė, nes byloje nenustatyta, kad darbų atlikimo vietoje ar prie įvažiavimo į ją būtų kokie įvažiavimą arba stovėjimą draudžiantys kelių eismo taisyklėse numatyti ženklai, o aplinkybė dėl ginčo automobilio stovėjimo trukmės nagrinėjamu atveju ginčui išspręsti neturi jokios reikšmės, nes automobilio stovėjimo trukmė nepateisina atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi net ir trumpam sustojęs automobilis galėjo būti apgadintas statybinių detalių.

9.       Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, atsižvelgė į ieškovo pateiktą Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 32010003, kurioje nurodyta, jog daugybinių automobilio sugadinimų atkuriamoji vertė sudaro viso 1 274,52 Eur. Anot teismo, ataskaitoje apskaičiuota darbų kaina, tikėtina, yra realiai ieškovės patirti nuostoliai ir jų mažinti nėra jokio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu sąmatoje numatyti darbai buvo aptarti ir atsakovė dėl tokių darbų atlikimo būtinumo neprieštaravo. Teismas atkreipė dėmesį, kad planuojamas remontas nenumato automobilio detalių keitimo naujomis, todėl automobilio pagaminimo metai (senumas) ir nusidėvėjimo koeficiento taikymas, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra neaktualus.

10.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11.       Teismas, nustatęs, kad ieškovė byloje sumokėjo 32 Eur žyminį mokestį, patyrė 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei sumokėjo 150 Eur už ataskaitos parengimą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimai byloje buvo patenkinti visiškai, ieškovui priteisė 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Vadoma“ apeliacinės instancijos teismo prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2237-1026/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. S. ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti; 2) priteisti iš ieškovo E. S. visas atsakovės MB „Vadoma“ turėtas bylinėjimosi išlaidas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, kurių įrodymai bus pateikti įstatymų numatyta tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių duotus paaiškinimus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai nustatė pačią ginčo esmę, t. y.:

12.1.1.                      nesant patikimų įrodymų ir esant prieštaringiems ieškovo ir atsakovės darbuotojų paaiškinimams, teismas negalėjo pagrįstai nuspręsti dėl vienos iš esminių bylai išvadų, t. y., kad ieškovui priklausantis automobilis „Honda CRV“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 29 d. apskritai stovėjo prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, paskutinės laiptinės ir kad jį apgadino būtent atsakovė;

12.1.2.                      teismas padaręs nepagrįstą išvadą, kad ieškovo automobilis 2020 m. rugsėjo 29 d. stovėjo prie daugiabučio namo paskutinės laiptinės, ir neteisingai įvertinęs atsakovės paaiškinimus, padarė klaidingą išvadą dėl ginčo esmės, t. y. teismas klaidingai nurodė sprendime, kad byloje kilęs ginčas neva yra iš esmės tik dėl to, ar atsakovės atliekamų rangos darbų pasekmėje buvo sugadintas ieškovo automobilis.

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs teisės aktus, neturėdamas pagrįstų įrodymų, nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atsakomybei kilti, t. y.

12.2.1.                      teismas, vadovaudamasis tik ieškovo paaiškinimais ir ignoruodamas byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsakovės darbuotojų parodymus nusprendė, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 29 d. vykdydama rangos darbus nenaudojo eismą ribojančių kelio ženklų;

12.2.2.                      teismas netinkamai pritaikęs teisės aktą – Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymu Nr. 346 patvirtintų taisyklių „Dėl Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 20–21 punktus, suklydo nustatydamas atsakovės neteisėtus veiksmus ir atitinkamai padarė neteisingą išvadą dėl atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų – neva atsakovė turėjo būti aptvėrusi statybvietę ne žemesniais nei 1,6 m. aukščio aptvarais;

12.2.3.                      teismas, vertindamas atsakovės neteisėtus veiksmus, nepagrįstai atsisakė vadovautis atsakovės pateiktu į bylą įrodymu – vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas atliktas eksperimentinis bandymas dėl betono gaminių (bordiūro ir plytelės) pjovimo tokiais pat diskiniais pjūklais, kokie buvo naudojami vykdant rangos darbus; 

12.2.4.                      teismui nebuvo teisėto pagrindo nustatyti atsakovės kaltę, nes nėra tai patvirtinančių įrodymų – atsakovės darbuotojai patvirtino, kad joks automobilis nebuvo pastatytas rangos darbų vykdymo teritorijoje;

12.2.5.                      nesant pagrįstų įrodymų dėl to, kas galėjo sąlygoti atsakovo automobilio kėbulo pažeidimų atsiradimą, kada šie pažeidimai atsirado, o juo labiau, kad būtent atsakovė apgadino ieškovo automobilį, teismas negalėjo nuspręsti dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės tariamų neteisėtų veiksmų ir tariamai padarytos žalos;

12.2.6.                      teismas neatsižvelgė į tai, kad pats ieškovas patvirtino, jog atsakovei nebuvo įmanoma sukelti bet kokios žalos automobilio dešinei pusei, nes ji buvo nukreipta į tujas, kur nevyko ir negalėjo vykti jokie rangos darbai, kas reiškia, kad pats ieškovas pripažino, jog vertinimo ataskaitoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės;

12.2.7.                      teismas neatsižvelgė ir net nepasisakė sprendime dėl ieškovo pateiktų į bylą automobilio pirkimo nuotraukų, kuriomis ieškovas grindė, kad automobilio kėbulas neva iki 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo nepriekaištingos būklės (priartinus šias nuotraukas, jose matomi automobilio kėbulo pažeidimai, kurie sutampa su vertinimo ataskaitoje nurodytais kėbulo pažeidimais);

12.2.8.                      teismas padarė nelogišką ir neteisingą išvadą, kad neva vadovaujantis CK 6.4311 straipsnio nuostata, esant net smulkiems automobilio kėbulo pažeidimams, juos privaloma įrašyti į pirkimo–pardavimo sutartį, todėl šių duomenų nebuvimas neva patvirtino, kad ieškovas įsigijo nepriekaištingos būklės automobilį, t. y. be jokių net smulkių kėbulo pažeidimų.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas E. S. apeliacinės instancijos teismo prašo atsakovės MB „Vadoma“ apeliacinė skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas taip pat prašo prijungti prie bylos naujai teikiamus įrodymus („Google“ paskyros išrašus) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      priešingai nei yra įsitikinusi atsakovė, vien tik jos gynybinė pozicija nenulemia ginčo ribų ir nenusako ginčo esmės. Ieškovas savo reikalavimą grindė deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais, įrodinėdamas, jog dėl atsakovės kaltų veiksmų atliekant rangos darbus nepakankamai atsargiai ir apdairiai jo turtui buvo padaryta žala, tad nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo esmę;

13.2.                      atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių automobilio buvimą 2020 m. rugsėjo 29 d. šalia daugiabučio namo. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad ieškovo automobilis 2020 m. rugsėjo 29 d. šalia daugiabučio namo stovėjo. Tai patvirtina byloje pateikta 2020 m. kovo 3 d. sudaryta panaudos sutartis, ieškovo draugės G. G. bei ieškovo tėvo E. S. parodymai, o taip pat naujai su atsiliepimu teikiamas ieškovo asmeninės „Google“ paskyros išrašas. Juolab, kad pati atsakovė pirmosios instancijos teisme niekada neteigė, jog ginčo esme laiko tai, ar automobilis stovėjo/nestovėjo šalia daugiabučio namo;

13.3.                      nepaisant to, kad apeliantė neigia, jog statybvietę buvo būtina pažymėti atitinkamais ženklais ir aptverti aptvarais, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal atsakovės atliekamų rangos darbų pobūdį, ji privalėjo vadovautis Taisyklių 21 punktu ir aptverti statybvietę ar apstatyti ženklais, iš kurių būtų aišku, kad automobilio šalia statybvietės statyti negalima. Kas reiškia, kad atsakovė pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, nes nuo jos atliekamų trinkelių klojimo, betono pjaustymo diskiniu pjūklu galėjo nukentėti ir nukentėjo trečiųjų asmenų turtas. Juolab, atsakovės darbininkas E. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog, jam pjaustant plyteles, automobiliai šalia statybvietės stovėjo;

13.4.                      atmestini apeliacinio skundo motyvai neva teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovės į bylą pateiktu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas eksperimentinis bandymas. Teismas, atmesdamas šiuo įrodymus pirmiausia rėmėsi E. K. paaiškinimais, jog priešingai nei eksperimentinio bandymo metu, jam atliekant pjovimo darbus sklido žiežirbos ir statybinės dulkės, kurios galėjo apgadinti ieškovo automobilį. Be to, ekspertas A. S. taip pat atkreipė dėmesį, kad pjovimui ir išmetamoms dalelėms įtakos turi oro sąlygos, pjūklo nusidėvėjimas, pjaunamos medžiagos konsistencija, kas reiškia, jog eksperimentinis bandymas kelia daug abejonių, dėl ko atsakovė, būdama aktyvi, galėjo imtis priemonių papildomiems įrodymams pateikti, tačiau jokių veiksmų nesiėmė;

13.5.                      nors ieškovo pateiktoje automobilio vertinimo atskaitoje nėra konkrečiai nurodoma, kur ir kada automobiliui buvo padaryti sugadinimai, tačiau konkrečiai yra įvardintas automobiliui padarytų sugadinimų pobūdis, kuris visiškai atitinka atsakovės neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu papildomos ekspertizės atlikimas, ieškovo įsitikinimu, būtų esmingai užvilkinęs bylos nagrinėjimą ir ženkliai padidinęs bylinėjimosi išlaidas;

13.6.                      atsakovės nerūpestingumas ir neapdairumas tiesiogiai sietinas su jos kalte, t. y. atsakovės kaltė apima ir neteisėtus veiksmus, dėl ko, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą esant atsakovės kaltei sugadinus ieškovo automobilį;

13.7.                      pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neapdairaus ir nerūpestingo elgesio) ir neveikimo (neužtikrinimo, kad būtų padaryta žala tretiesiems asmenims) bei pakenkimo transporto priemonei, t. y. žalos. Tokia išvada pagrįsta, tuo, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė atliko rangos darbus 2020 m. rugsėjo 29 d. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune. Be to, byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieškovo automobilis tą dieną stovėjo šalia daugiabučio namo, kad atsakovė nesiėmė būtinųjų apsaugos priemonių apsaugoti statybvietę tokiu būdu, kad nenukentėtų trečiųjų asmenų sveikata ir turtas. Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių ir tai, kad ieškovo automobilis buvo apgadintas būtent atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmėje, nes ieškovas vos prieš vieną dieną iki automobilio sugadinimo, jį įsigijo nepriekaištingos būklės, tuo tarpu 2020 m. rugsėjo 29 d. ant automobilio paviršiaus atsirado smulkūs, gilūs iškapojimai, atsiradę E. K. atliekant rangos darbus;

13.8.                      nagrinėjamu atveju automobiliui padaryta žala buvo nustatyta kvalifikuoto turto vertintojo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme bei teismų praktikoje numatytais reikalavimais, dėl ko laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas žalą ir jos dydį byloje įrodė tinkamai. Priešingai nei teigia apeliantė, ieškovas niekada neabejojo ataskaitos patikimumu, o apeliantės nurodyti ieškovo tariamai išsakyti žodžiai tėra išimti iš konteksto visų ieškovo duotų paaiškinimų byloje visiškai iškreipiant ieškovo duotų paaiškinimų esmę. Be to, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės motyvai esą automobilio dešinei pusei jokie sužalojimai niekaip negalėjo būti padaryti, nes rangos darbai vyko iš kitos pusės. Kaip nurodė darbininkas A. K., esant vėjo gūsiams, gali susidaryti statybinių dulkių debesys, atitinkamai dulkės, esant oro srovėms, galėjo apsėsti automobilį visa apimtimi. Tuo tarpu teigti, kad esant tokiems automobilio kėbulo sugadinimams, šie nebūtų įtraukti į automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, daugiau nei absurdas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliacinis skundas tenkintinas.

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

16.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo priteista žala, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

17.       Ieškovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus – „Google“ paskyros išrašus. Nurodo, kad šie išrašai patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovo automobilis buvo šalia daugiabučio namo (duomenys neskelbtini). Šių įrodymų būtinybė iškilo pateikti tik susipažinus su apeliaciniu skundo argumentais. Atsakovė pirmosios instancijos teisme niekada neteigė, jog ginčo esme laiko tai, ar automobilis stovėjo/nestovėjo šalia daugiabučio namo. Ieškovas manė, kad šią aplinkybę jis yra įrodęs kartu su panaudos sutartimi.

18.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis).

19.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, nes ieškovo teikiami „Google“ paskyros išrašai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o jų pateikimo būtinybė nėra iškilusi tik apeliacinės instancijos teisme, nes atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike), tiek teisminių posėdžių metu tvirtino, jog 2020 m. rugsėjo 29 d., atsakovei atliekant darbus, šalia nebuvo ieškovo automobilio. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teikiami „Google“ paskyros išrašai nėra reikšmingi sprendžiant ginčą, nes negali patvirtinti ieškovo automobilio buvimo fakto atsakovės darbo laiku (išrašuose fiksuotas laikas yra 20:38 ir 21:18) ir toje vietoje, šalia kurios buvo atliekami darbai (pjaustomos plytelės). 

Dėl ginčo esmės

20.       Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. ieškovas E. S. asmeninės nuosavybės teise įsigijo transporto priemonę Honda CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė MB „Vadoma“ 2020 m. rugsėjo 29 d. objekte adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas vykdė rangos darbus (klojo šalia namo esantį šaligatvį betoninėmis plytelėmis). Ieškovo pateikta 2020 m. kovo 1 d. panaudos sutartis patvirtina, kad jis laikotarpiu nuo 2020-03-01 d. iki 2021-03-01 d. buvo susitaręs neatlygintinai gyventi ir naudotis butu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 14:30 val. grįžo į namus ir pastatė automobilį prie laiptinės, o apie 19:00 val. rado visą dulkėtą. 2020 m. rugsėjo 30 d., nuplovus automobilį, ieškovas pastebėjo daugybinius automobilio dažų dangos apgadinimus. 2020 m. spalio 5 d. ieškovas kreipėsi į ekspertą, kuris nustatė automobilio apgadinimus ir žalos dydį. Ieškovas mano, kad žalą jo automobiliui padarė atsakove, vykdydama plytelių klojimo darbus (jas pjaustydama), todėl prašo priteisti iš jos žalą.

21.       Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį visiškai ir priteisė ieškovo prašomą 1 274,52 Eur žalą.

22.       Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas, netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir nepagrįstai nustatė visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas.

23.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

24.       Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

25.       Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

26.       Nagrinėjamu atveju, apeliantė (atsakovė), nesutikdama su teismo sprendimu (atsikirsdama į ieškinį) nurodo šiuo esminius argumentus, kad: 1) jos 2020 m. rugsėjo 29 d. vykdomi darbai (plytelių pjaustymas ir klojimas) prie daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – namas), negalėjo apgadinti ieškovo automobilio, nes šio automobilio ieškovo nurodomoje vietoje (prie laiptinės) nebuvo; 2) jos vykdomi darbai (plytelių pjaustymas ir klojimas) negali padaryti ant ieškovo automobilio rastų apgadinimų.

27.       Taigi, ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad jo automobilis 2020 m. rugsėjo 29 d. nuo 14.30 val. iki atsakovės darbo laiko pabaigos (tos dienos darbų pabaigos) stovėjo prie namo laiptinės, prie kurios atsakovė vykdė darbus. Tik nustačius šią aplinkybę, galima svarstyti, ar egzistuoja būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos. Pirmosios instancijos teismas sprendė (atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus, nuomojamą tame name butą), kad labiau tikėtina, jog ieškovas tuo laiku tame name gyveno ir šalia jo laikė automobilį, kur jis buvo apgadintas. Tačiau, ar tai patvirtina automobilio stovėjimą prie namo konkrečią dieną ir valandą? Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiais teismo motyvais, nes:

27.1.                      byloje nėra ginčo, kad ieškovas gyveno tame name ir tikėtina šalia namo laikė savo transporto priemonę, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad ieškovo automobilis stovėjo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuo 14.30 val. iki atsakovės darbo laiko pabaigos (tos dienos darbų pabaigos), kuomet galėjo būti apgadintas;

27.2.                      ieškovas nepateikė jokių įrodymų (išskyrus jo paties paaiškinimą), kad jo automobilis jo nurodytu laiku buvo pastatytas prie namo laiptinės, prie kurios atsakovė vykdė darbus;

27.3.                      ieškovas, aptikęs dulkėtą automobilį to nefiksavo, kas galėtų susieti galimus automobilio apgadinimus su atsakovės vykdytais darbais;

27.4.                      ieškovas automobilį pastatė darbo dieną darbo laiku (14.30 val.), kai šiuo laiku paprastai darbuotojai būna darbo vietoje;

27.5.                      liudytojas E. K. (atsakovės darbuotojas, kuris tiesiogiai vykdė darbus) nurodė, kad jam vykdant darbus (pjaustant plyteles diskiniu pjūklu) šalia jo darbo vietos automobilių nebuvo (jie buvo toliau), joks automobilis darbams netrukdė, ieškovo automobilio (Hondos) neprisimena.

       Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesant įrodymų, nepagrįstai pripažino nustatytu ieškovo automobilio buvimo faktą prie namo 2020 m. rugsėjo 29 d. nuo 14.30 val. iki atsakovės darbo laiko pabaigos (tos dienos darbų pabaigos), kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. 

28.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, net ir esant nustatytam faktui, kad ieškovo automobilis buvo jo nurodomoje vietoje, nepagrįstai, nesant tam pakankamai įrodymų, nustatė, jog apeliantės (atsakovės) vykdomų darbų eigoje (plytelių pjaustymas) buvo padaryti ieškovo automobilio apgadinimai. Apeliantė nurodo, kad plytelių pjaustymas diskiniu pjūklu negali padaryti tokių pažeidimų ant automobilio, kurie yra nustatyti ant ieškovo automobilio, t. y. automobilio kėbulo dažų iškapojimai, išdeginimai, įvirinimai (iškilę abrazyvai). Šią aplinkybę apeliantė grindžia: 1) liudytojo E. K. parodymais, kuris nurodė, kad pjaustant plyteles kyla tik dulkės ir gali sklisti žiežirbos iki 1 metro atstumu, o smulkios plytelės dalelės (kietosios dalelės) neatskyla ir nesklinda; 2) pateiktu prie tripliko vaizdo įrašu (eksperimentinis bandymas), iš kurio apeliantės teigimu matosi, jog pjaustant diskiniu pjūklu plyteles (betoninius gaminius) šalia automobilio, sklinda dulkės tik betono dulkės, kurių skriejimo teritorija nukreipta žemyn ir jos kyla tik iki žmogaus kelių aukščio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo apeliantės pateiktu vaizdo įrašu, nes jis yra tinkamas įrodymas (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), o tai, kad teismo posėdžio metu ekspertas A. S. išreiškė prielaidą priešingą matomam vaizdui (kad pjaustant gali būti statybinių medžiagų dalelių), negali būti pakankamas pagrindas šį įrodymą atmesti. Taigi, byloje apeliantė pateikė įrodymus, kurie leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad pjaunant betonines plyteles diskiniu pjūklu, ant ieškovo automobilio kėbulo rasti apgadinimai negali atsirasti. Kaip jau minėta, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, todėl būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti aplinkybę (priežastinį ryšį), kad pjaunant betonines plyteles diskiniu pjūklu, ant ieškovo automobilio kėbulo rasti apgadinimai galėjo atsirasti. Tačiau byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ant jo automobilio rasti apgadinimai galėjo būti padaryti pjaustant betonines plyteles diskiniu pjūklu. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nesunkiai galėjo būti nustatyta atlikus ekspertizę byloje, tačiau ieškovas, esant teismo siūlymui, jos atsisakė, tuo prisiimdamas riziką dėl galimo įrodymų nepakankamumo, pagrindžiant ieškinį. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad apeliantės „atliekami darbai gali būti žalingi, kaip antai, gali apdeginti, sklisti dulkės su statybinių medžiagų dalelėmis ar pan.“, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kuri neatitinka byloje esančių įrodymų ir rėmėsi prielaidomis (pvz.: eksperto paaiškinimu teismo posėdžio metu, kad pjaustant gali būti statybinių medžiagų dalelių; kad liudytojas E. K. dirba su apranga, akiniais, šalmu).  

29.       Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, kiti tiek apeliantės, tiek ieškovo byloje nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma.

30.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 177 - 185 straipsnis)  bei nepagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų 

31.       Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

32.       Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas: 1) pirmosios instancijos teisme 1 165 Eur (atsiliepimo į ieškinį surašymas, tripliko surašymas, pasiruošimas teismo posėdžiams, dalyvavimas teismo posėdžiuose, papildomų įrodymų teikimas), 2) apeliacinės instancijos teisme 624,90 Eur (apeliacinio skundo surašymas, sumokėtas žyminis mokestis). Apeliantės patirtos išlaidos yra laikytinos pagrįstomis bei būtinomis bei remiantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 protingomis (jos yra mažesnės, negu ieškovo prašomos priteisti patirtos bylinėjimosi išlaidos), todėl apeliantei iš ieškovo priteistina 1 789,90 Eur (1 165 Eur + 624,90 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

33.       Atmetus ieškinį iš ieškovo valstybės naudai priteistina 7,06 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

34.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas E. S. 2021 m. gegužės 24 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 60 Eur avansą į teismo depozitinę sąskaitą už eksperto iškvietimą, tačiau avansas galimoms bylinėjimosi išlaidoms nebuvo panaudotas (CPK 90 straipsnis), todėl įsiteisėjus sprendimui šis avansas grąžintinas ieškovui.

       Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

       Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

       Priteisti iš ieškovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei MB „Vadoma“, juridinio asmens kodas 305195393, 1 789,90 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

       Priteisti iš ieškovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 7,06 Eur (septynis eurus 6 ct) bylinėjimosi. Valstybei priteistas sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos. Duomenis apie jų sumokėjimą pateikti teismo raštinei. 

       Grąžinti ieškovui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 60 Eur (šešiasdešimt eurų) dydžio avansą, kuris 2021 m. gegužės 24 d. mokėjimo pavedimu buvo sumokėtas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (mokėtojas E. S.).

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.