Civilinė byla Nr. 2A-1751-395/2010
Pirmosios
instancijos teismo teisėja Virginija Baškienė
Procesinio
sprendimo kategorijos: 45.5;121.18;121.21;
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. lapkričio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko,
sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant atsakovo – apelianto atstovui E.
P. S., ieškovo UAB „Kauno vandenys“ atstovei N. O., viešame teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Č. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo
2010 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-00304-528/2010 pagal ieškovo
UAB „Kauno vandenys“ ieškinį atsakovui R. Č. S. dėl
mokesčio už vandenį ir nukanalizavimą priteisimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
Ieškovas
ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1044,14 Lt mokesčio už vandenį ir
nukanalizavimą bei 66 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3,4). Teismo posėdžio metu
ieškovo atstovas paaiškino, kad reikalavimas atsakovui reiškiamas tik už
vandens nukanalizavimą. Nurodė, kad atsakovas yra gyvenamojo namo (duomenys
neskelbtini), savininkas. 1991-12-16 šalys yra sudarę sutartį Nr.7875 dėl
vandens tiekimo. Rajone, kuriame gyvena atsakovas, 1975 m. buvo įrengta lietaus
kanalizacija, už kurią žmonėms mokėti nereikia. Nuo 2003 m. ši lietaus
kanalizacija buvo pradėta naudoti kaip fekalinė, nustačius, jog gyventojai prie
jos prijungė fekalinių nuotekų išleidimą; 2003-09-12 nustatyta, jog atsakovas
taip pat savavališkai prisijungė fekalinę kanalizaciją prie miesto
kanalizacijos tinklų, todėl nuo 2003-12-01 sąskaitose už paslaugas buvo
nurodomas mokestis ne tik už vandenį, bet ir už nukanalizavimą. Už laikotarpį
nuo 2003-12-01 iki 2009-10-01 atsakovas įsiskolino ieškovui 1044,14 Lt mokesčio
už nukanalizavimą. Atsakovas buvo įspėtas apie būtinumą mokėti šį mokestį,
tačiau mokėjo tik už vandenį. Nukanalizavimo mokesčio dydį nustato Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija.
Kauno
miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė
iš atsakovo R. Č. S. 1044,14 Lt mokesčio už nukanalizavimą
bei 66 Lt žyminį mokestį ieškovui UAB „Kauno vandenys” bei 12,50 Lt išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad
byloje pateikti rašytiniai įrodymai, nuotraukos patvirtina, jog atsakovo
srutinės nuotekos patenka į miesto kanalizacijos tinklus, kuriuos nuo 2003 m.
leista naudoti kaip fekalinę kanalizaciją. Todėl pripažino, kad atsakovas
naudojasi ieškovo teikiama nukanalizavimo paslauga ir turi už ją sumokėti šią
paslaugą suteikusiam asmeniui. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas pateikė
sąskaitą faktūrą ir kvitą 50 Lt sumai apie nuotekų išsiurbimą bei išvežimą
2010-01-05, tačiau iš šių dokumentų nėra aišku koks nuotekų kiekis buvo
išvežtas, juolab, kad sumokėta suma yra itin nedidelė pagal tokių paslaugų
įkainius, be to, ieškinyje nereiškiamas reikalavimas dėl nukanalizavimo
mokesčio už 2010 m. sausio mėnesį.
Apeliaciniu
skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės
31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas
naikintinas dėl šių motyvų:
1. Apelianto
nuomone, bylą nagrinėjęs teismas netinkamai įgyvendino LR CK 185 str. 1 d.
įtvirtintą reikalavimą teismui vertinti įrodymus, pagrindžiant tai visapusišku
ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl
atsakovo nurodytų aplinkybių, (duomenys neskelbtini) ieškovas niekada nebuvo
įrengęs jokių fekalinės kanalizacijos tinklų. 1975 m. (duomenys neskelbtini) gatvės
gyventojų lėšomis buvo įrengti tik lietaus kanalizavimo tinklai. Atsakovas
prašė išreikalauti iš ieškovo įrodymus, jog atsakovas yra įrengęs fekalinės
kanalizacijos tinklus ar bent jau pertvarkęs 1975 m. įrengtus lietaus
kanalizavimo tinklus į fekalinės kanalizacijos tinklus, t.y. fekalinės
kanalizacijos tinklų (duomenys neskelbtini) g. pripažinimo tinkamais naudoti
aktą, kaip tai numato LR Statybos įstatymas ir kiti teisės aktai. Tačiau teismui
užteko tik ieškovo išduotos pažymos, jog fekalinės kanalizacijos linija atitinka
STR 2.07.01:2003 reikalavimus.
2. Teismas
visiškai nepasisakė dėl aplinkybės, kodėl 1991 m. gruodžio 16 d. pasirašytoje
su ieškovu Sutartyje Nr. 7875 dėl vandens tiekimo su atsakovu, pats ieškovas
išbraukė iš sutarties nuostatą dėl vandens kanalizavimo komunaliniais tinklais.
Teismas nesiaiškino ir nepašalino šių dokumentų prieštaravimo, nors kaip nurodė
pats ieškovas (duomenys neskelbtini) g. įrengtus lietaus kanalizavimo tinklus
kaip fekalinės kanalizacijos tinklus pradėjo naudoti tik nuo 2003 m. Tai, jog
VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenys apie
atsakovo gyvenamajame name įrengtą miesto kanalizaciją yra fiksuoti dar gerokai
iki 2003 m. ir 1991 m. gruodžio 16 d. pasirašymo su ieškovu Sutarties Nr. 7875
momentui, teismui tai nebuvo kliūtis laikyti, jog šie duomenys yra teisingi. Teismas
prieštaravimų dėl šių duomenų taip pat nepašalino. Tokiu būdu pažeidė LR CPK
270 str. nuostatas.
3. Ieškovas
privalėjo įrodyti, jog jis suteikia atsakovui mokamą paslaugą, t. y.
nukanalizuoja buitines nuotekas į tam skirtus nuotekų priimtuvus ar valymo
įrenginius ir už tai turi teisę imti mokestį (CK 6.2, 6.38, 6.200, 6.351,
6.383, 6.388, 6.391 str.). Ieškovas privalėjo įrodyti, jog (duomenys
neskelbtini) g. yra įrengti fekalinės kanalizacijos tinklai, kuriais buitinės
nuotekos patenka į tam skirtus nuotekų priimtuvus ar valymo įrenginius, tačiau
tokių įrodymų ieškovas byloje nepateikė.
4. Teismas visiškai
nenurodė, kokiais dokumentais ar/ir įrodymais padarė išvadą, jog atsakovo sumokėta
suma yra itin nedidelė pagal tokių paslaugų įkainius. Be to, jokie teisės aktai
neįpareigoja atsakovo, kaip fizinio asmens, saugoti mokėjimus patvirtinančius
dokumentus ir juos pateikti UAB „Kauno vandenys“ darbuotojams. Tai nėra
numatyta ir 1991 m. gruodžio 16 d. pasirašytoje su ieškovu Sutartyje Nr. 7875
dėl vandens tiekimo.
Atsiliepimu į apeliacinį
skundą ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d.
sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepagrįstai atsakovas nepripažįsta,
jog (duomenys neskelbtini) g. yra įrengti fekalinės kanalizacijos tinklai. Byloje
yra pažymos 2010-01-29 Nr. (09-07.19) 8-276 ir 2010-04-23 Nr. (09-07.19) 8-1331
apie tai, kad (duomenys neskelbtini) g., 1975 m. įrengta lietaus kanalizacija
nuo 2003 m. naudojama kaip fekalinės kanalizacijos linija, į kurią pagal
sudarytas sutartis nuotekas išleidžia namai (duomenys neskelbtini) gatvėje:
Nr. 6, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 23, 25, 26; (duomenys neskelbtini) gatvėje:
Nr. 4, 6, 10; (duomenys neskelbtini) gatvėje: Nr. 65, 68, 70; (duomenys
neskelbtini) gatvėje: Nr.17. Ši fekalinės kanalizacijos linija atitinka STR
2.07.01:2003 reikalavimus. Byloje taip pat yra nuotekų tinklų brėžiniai,
ištrauka iš vandentiekio bei nuotekų tinklų skaitmeninio žemėlapio, atsakovo
kieme esančio šulinio Nr. 217 bei gatvėje esančio šulinio Nr. 216 nuotraukos. Byloje
yra atsakovo darbuotojų surašytas 2009-10-06 aktas, kuriame nustatyta, jog iš
atsakovui nuosavybės teise priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini),
fekalinės kanalizacijos šulinio yra nuvestas vamzdis į gatvėje esančią fekalinę
kanalizaciją, pridėtos tai patvirtinančios nuotraukos. Tai, kad iš atsakovo
fekalinės kanalizacijos šulinio yra nuvestas į gatvės tinklus vamzdis ir per jį
nuotekos patenka į gatvės šulinį, tai yra, į miesto kanalizaciją, atsakovas yra
pats pripažinęs (b.l. 21). Be to, atsakovas neįrodė, kad jis nesinaudoja
ieškovo teikiamomis paslaugomis. Jis nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad
išveža fekalijas iš jo namo kieme esančio nusodinimo šulinio Nr. 217. Ieškovas
pasiūlė atsakovui, jeigu jis nesinaudoja UAB „Kauno vandenys“ paslaugomis,
užbetonuoti išleidžiamojo nuotekų vamzdžio angą ir apie tai pranešti bendrovei.
Tačiau atsakovas to nepadarė.
Apeliacinis skundas
atmestinas.
Apeliacinio proceso
paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų,
patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo,
tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos
puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus
CPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos
teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms
faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į
apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina,
ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ši byla nagrinėjama atsakovo R. Č. S. apeliacinio skundo
ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus,
išklausiusi į teismo posėdį atvykusių asmenų kalbų, teisėjų kolegija
konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo
panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Kaip matyti iš teismui
pateikto apeliacinio skundo argumentų, atsakovas R. Č. S. teigia,
jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK
185 straipsnio 1 dalies nuostatas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nes
neatsižvelgė į tai, jog ieškovo pateikti įrodymų duomenys nepatvirtina jo
ieškinio pagrįstumo. Vienok, šis apelianto skundo argumentas, teisėjų kolegijos
nuomone, negali būti pripažintas pagrįstu, nes iš byloje esančių dokumentų
matyti, jog (duomenys neskelbtini), yra įrengti fekalinės kanalizacijos
tinklai, kuriais sutarčių su ieškovu pagrindu naudojasi kiti šios gatvės
gyventojai, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 52, 53-73).
Būtent šių įrodymų pagrindu padarytų teismo išvadų nepaneigia apelianto
teiginys, jog ieškovas neįrodė, jog ieškovo teikiama fekalinių nuotekų
nukanalizavimo paslauga atsakovas naudojosi visą ginčo laikotarpį, nes iš
teismui pateiktų vandentiekio ir nuotekų tinklų ištraukos schemų (b. l. 39, 40)
ir bei iš 2009-10-06 akto dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) nuotekų
(fekalijų) nuleidimo per lietaus kanalizaciją bei fotonuotraukų turinio (b. l.
21- 22, 23-24) matyti, jog atsakovas neatlygintinai ir savavališkai naudojosi
nuotekų nukanalizavimo paslauga. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir tarp
šalių 1991-12-16 sudarytos sutarties dėl vandens tiekimo atsakovui duomenys bei
atsakovo teismui pateikti žiniaraščio už suvartotą šaltą vandenį duomenys ( b.
l. 7-8, 14), todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos
teismas ginčo atveju pagrįstai konstatavo ieškinio pagrįstumą ir jį patenkino
CK 6.351 straipsnio pagrindu. Kadangi šias teismo išvadas patvirtina ne tik
ieškovo 2006-03-24 rašto Nr. 9-134 (b. l. 89), įpareigojančio nutraukti
neteisėtą nuotekų nukanalizavimą per ieškovui priklausančius tinklus, duomenys,
bet ir ieškovo pateiktas prie 2008-11-10 nurodymo atsakovui Nr.(17-3-3.16)– 8)
skolos paskaičiavimas (b. l. 18), kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos
teismas, teisingai paskaičiavo ir pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo
įsiskolinimą už nutekamųjų vandenų, t. y. nukanalizavimo paslaugą, nes
atsakovas neįrodė, kad fekalines nuotekas ieškinyje nurodytu laikotarpiu išsivežė
pats (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu nepagrįstu laikytinas ir
apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų,
patvirtinančių, kad fekalinėms nuotekoms nukanalizuoti (duomenys neskelbtini) yra
įrengta šių nuotekų surinkimo ir valymo įrenginių sistema, galinti užtikrinti
mokamos paslaugos atlikimą, nes teik ieškovo 2010 – 01 – 29 pažymos duomenys,
tiek kitų UAB „Kauno vandenys“ abonementų, sudariusių su ieškovu sutartis dėl
buitinių nuotekų, t. sk. ir fekalinių nuotekų nukanalizavimo duomenys (b. l.
52, 53 – 73) paneigia apelianto skundo teiginius.
Kiti apeliacinio skundo
argumentai dėl įkainių už ieškovo atliekamos nukanalizavimo paslaugos įkainių
neatitikimo atliekamos paslaugos kokybei bei nepakankamo ieškinio pagrįstumą patvirtinančių
rašytinių įrodymų pateikimo yra teisiškai nereikšmingi, sprendžiant
įsiskolinimo už gautą paslaugą priteisimo klausimą ir neturi įtakos skundžiamo
teismo sprendimo teisėtumui, todėl atskirai teisėjų kolegijos nesvarstytini.
Remiantis aukščiau
išvardintų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine
tvarka (CPK 320 straipsnis), sprendžia, kad nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330
straipsniai ) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios
instancijos sprendimą, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o
pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1
punktas ).
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1
dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Albinas
Čeplinskas
Kolegijos teisėjai: Rūta
Palubinskaitė
Evaldas
Burzdikas