Administracinė byla Nr. eAS-459-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00325-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. su skundu, įvardintu pareiškimu, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. A1-2060 „Dėl komisijos, galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarymo“, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-86 „Dėl komisijos nario nenušalinimo“ ir 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-87 „Dėl komisijos nario nenušalinimo“ (toliau visi kartu – ir Įsakymai) bei įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 30 d. kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, tarybos ir mero veiksmų / neveikimo.

Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. kovo 13 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui Administracijos direktoriaus Įsakymus, kitus pareiškėjo skunde nurodytus priedus, taip pat pasiūlė patikslinti skundo pagrindą, aiškiai, konkrečiai ir suprantamai išdėstant faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo nesutikimą su ginčijamais administraciniais aktais.

Regionų administraciniame teisme 2025 m. kovo 3 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, įvardintas patikslintu pareiškimu, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Administracijos direktoriaus Įsakymus bei įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 30 d. kreipimąsi dėl Administracijos, tarybos, mero veiksmų / neveikimo.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas (5, 9, 23 p.), padarė išvadą, kad skundžiami Įsakymai yra tarpiniai procedūriniai aktai, tiesiogiai nesusiję su pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Šios teisinės pasekmės atsiras tik pareiškėją į tarnybą priėmusiam asmeniui priėmus atitinkamą sprendimą, po atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo, kurį, šiuo nagrinėjamu atveju, įpareigota atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija.

Dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 30 d. kreipimąsi dėl Administracijos, tarybos, mero veiksmų / neveikimo teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei pradiniame skunde, nei patikslintame skunde nepateikė 2024 m. spalio 30 d. kreipimosi bei Administracijos atsakymo. Pareiškėjas patikslintame skunde nedetalizavo šio reikalavimo bei nepagrindė įrodymais. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo, todėl nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas priėjo prie išvados, kad Administracijos Įsakymai negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas suvaržė jo ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą.

Aptaręs ABTĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 4, 6, 19, 20 ir 31 straipsnių nuostatas, pareiškėjas pažymi, kad tik teismo valia / prerogatyva pripažintais teisės principais: pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, asmens teise į gynybą, asmens byla būtų viešai ir teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo, teisingumą vykdo tik teismai, bylą išspręsti teisingai.

Pareiškėjo nuomone, turėtų būti paaiškinta, kodėl teismas nesiekia teisingai išspręsti bylą ir taikyti įstatymuose nustatytą asmens teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą.

Pareiškėjas nurodo, kad pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas trečią kartą pakartotinai kreipiasi į teismą dėl tų pačių Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymų panaikinimo. Pareiškėjas yra pateikęs skundą dėl Administracijos Įsakymų panaikinimo bei įpareigojimo viešojo administravimo subjektą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 30 d. kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, tarybos ir mero veiksmų / neveikimo administracinėje byloje Nr. eI3-8065-362/2025. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymai nėra savarankiški administraciniai aktai, nulemiantys pareiškėjo teises ar pareigas, tai tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentai. LVAT įsiteisėjusia 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-376-1188/2025 Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartį paliko nepakeistą. LVAT padarė išvadą, kad Įsakymai, kuriais buvo nuspręsta sudaryti komisiją ir nenušalinti jos narių nuo pradėto P. V. tarnybinio patikrinimo, yra tarpiniai procedūrinio pobūdžio dokumentai, priimti atliekamo tarnybinio patikrinimo eigoje, o ne vykdant įstaigos viešojo administravimo funkcijas, Įsakymais pareiškėjui nebuvo suformuluotos jokios materialiosios teisės ar pareigos, todėl Įsakymai negali būti vertinami kaip individualūs administraciniai aktai. LVAT dėl pareiškėjo suformuluoto reikalavimo viešojo administravimo subjektą įpareigoti iš naujo nagrinėti jo 2024 m. spalio 30 d. kreipimąsi dėl Administracijos, tarybos ir mero veiksmų / neveikimo nurodė, kad nei iš skundo turinio, nei iš prie jo pridėtų dokumentų nėra aišku, kaip šis reikalavimas yra susijęs su skundo reikalavimais dėl Įsakymų panaikinimo ir kodėl reikalavimas dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti nurodytus veiksmus yra reiškiamas byloje, kurioje jokie atsakovo veiksmai ar priimti sprendimai dėl minėto prašymo nagrinėjimo eigos nėra ginčijami, todėl LVAT padarė išvadą, jog pagrįstai buvo nepriimtas ir šis skundo reikalavimas.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas yra pateikęs skundą dėl tų pačių Administracijos Įsakymų panaikinimo administracinėje byloje Nr. eI3-8758-402/2025. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, konstatavęs, kad Įsakymai yra tarpiniai procedūriniai aktai, priimti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros metu. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis atskiruoju skundu buvo apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (teismo posėdis minėtam atskirajam skundui nagrinėti administracinėje byloje Nr. eAS-427-552/2025 paskirtas 2025 m. balandžio 16 d. 10 val.).

Nustatytos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad šioje byloje priimtoje pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartyje padaryta pagrįsta išvada, jog skundo reikalavimai panaikinti Administracijos direktoriaus Įsakymus ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 30 d. kreipimąsi dėl Administracijos, tarybos ir mero veiksmų / neveikimo yra nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Ginčijami Įsakymai yra procedūrinio pobūdžio aktai, kurie tiesioginių teisiškai reikšmingų materialinių pasekmių pareiškėjui nesukelia; taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas 2024 m. spalio 30 d. kreipėsi dėl Administracijos, tarybos, mero veiksmų / neveikimo, ir neaišku, kaip reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 30 d. kreipimąsi dėl Administracijos, tarybos, mero veiksmų / neveikimo yra susijęs su skundo reikalavimais dėl Įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., LVAT 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-398-629/2025). LVAT privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina bei precedentais. Taigi, LVAT pateiktais išaiškinimais yra būtina vadovautis ne tik žemesnės instancijos teismams, bet ir pačiam šiam teismui. Tai aktualu šiuo atveju, kai įsiteisėjusia LVAT 2025 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-376-1188/2025 tapatus reikalavimas buvo išnagrinėtas ir pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

Akcentuotina, kad, nesutikdamas su tarpiniais procedūriniais sprendimais, asmuo savo nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį atsakingos institucijos priimtą sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo, nuobaudos skyrimo. Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui nėra skundžiami, teisėtumą bei pagrįstumą ir jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Taigi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad teismas skundžiama nutartimi pažeidė (suvaržė) pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi argumentų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas bei pareiškėjo nurodytų teisės aktų reikalavimų ir teisės principų nepažeidė, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas 2025 m. balandžio 14 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl atskirosios nutarties, kuriame cituoja LVAT 2025 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-397-968/2025, teigdamas, jog teisė į teisminę gynybą yra nedraudžiama, o ginama įstatymu, tačiau teismas nutartimis trukdo ją realizuoti, sąmoningai veikdamas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pareiškėjas prašo „priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.).“. ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo taikyti minėtas proceso teisės normas. Todėl pareiškėjo prašymo dėl atskirosios nutarties priėmimo tenkinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Rytis Krasauskas

        Beata Martišienė

        Skirgailė Žalimienė