Administracinė byla Nr. eAS-509-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01675-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja K. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 23S210880 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje? 3) sustabdyti Migracijos departamento sprendimų vykdymą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėja nurodė, kad apie Sprendimą nebuvo informuota paprastu ir (ar) elektroniniu paštu, telefonu (SMS ar skambučiu) bei kitais būdais. Ji sužinojo apie priimtą Sprendimą atsitiktinai, kai, norėdama patikslinti Europos Sąjungos mėlynosios kortelės išdavimui reikalingą informaciją, 2024 m. balandžio 10 d. patikrino savo asmeninės paskyros duomenis Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS).

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos K. S. skundą bei, nutarčiai įsiteisėjus, grąžino pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį, skundo kopiją ir pateiktus priedus.

Remdamasis pareiškėjos paaiškinimais, teismas nustatė, jog pareiškėja apie Sprendimą sužinojo 2024 m. balandžio 10 d. ir, siekdama patvirtinti šią aplinkybę, pateikė ekrano nuotrauką, iš kurios matyti, jog žinutė apie priimtą Sprendimą buvo sukurta 2023 m. lapkričio 24 d. 14:41:56, bet, pareiškėjos teigimu, ją perskaitė 2024 m. balandžio 10 d.

Teismas pažymėjo, kad ABTĮ nustatyti skundų pateikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pareiškėja turi pasirinkti jai priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Laiškas pareiškėjai buvo išsiųstas 2023 m. lapkričio 24 d. 14:41:56, t. y. tą pačią dieną, kai buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos objektyviomis nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis ir dėl to nepripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Teismas neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėja K. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi panaikino minėtą teismo nutartį ir perdavė skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Regionų administracinis teismas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties dėl įrodymų pateikimo, išreikalavimo iš MIGRIS ir vertinimo, o skundžiamoje nutartyje  faktiškai pakartojo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties motyvus. Atsisakymas priimti skundą formaliais motyvais pažeidžia konstitucinę teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėja pažymi, kad Sprendimo įteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 132 punktas. Pareiškėjos paskyra MIGRIS yra asmeninio pobūdžio ir Sprendimo įkėlimas į paskyrą negali būti prilygintas prie paskelbimo viešo būdu. Kitais būdais (el. paštu, paprastu paštu, SMS žinute, skambučiu telefonu, pranešimu darbdaviui) MIGRIS neinformavo pareiškėjos apie priimtą Sprendimą, atsakovas tokių įrodymų byloje nepateikė. Tai reiškia, jog pareiškėjos teiginys, kad ji susipažino su Sprendimu 2024 m. balandžio 10 d., yra pagrįstas ir nuo šios dienos atsirado subjektinė teisė skųsti sprendimą.

Pasak pareiškėjos, ji praleido terminą Sprendimui apskųsti dėl atsakovo veiksmų ir netinkamo informavimo apie priimtą Sprendimą, todėl teismo išvada, jog „anksčiau nurodytos pareiškėjos aplinkybės yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos objektyviomis nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis ir dėl to nepripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis“ yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, nustačius, kad ji praleido terminą skundui paduoti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar suinteresuotas asmuo žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, inter alia apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020).

Pareiškėja prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti ir atskirajame skunde akcentuoja, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie Sprendimą, t. y. ji negavo jokios informacijos nei paprastu ir (ar) elektroniniu paštu, nei telefonu (SMS ar skambučiu), nei kitais būdais. Ji sužinojo apie priimtą Sprendimą atsitiktinai 2024 m. balandžio 10 d., kai per MIGRIS pasitikrino asmeninės paskyros duomenis.

Aprašo 132 punkte nustatyta, jog Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, o Įstatymo 4 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytais atvejais – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo Aprašo 130 ar 131 punkte nurodyto sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimo dienos, privalo šį sprendimą per MIGRIS išsiųsti užsieniečiui, jeigu užsienietis prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildė per MIGRIS. Kai šis prašymas užpildytas ne per MIGRIS, sprendimas išsiunčiamas prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu, jeigu užsienietis prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodė, kad pageidauja pranešimą apie priimtą sprendimą ir (ar) sprendimus leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo (panaikinimo) klausimais gauti elektroniniu paštu, arba registruotu paštu užsieniečio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o jei gyvenamoji vieta nedeklaruota – prašyme išduoti ar pakeisti leidimą nurodytu adresu. Jeigu priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, išduotą Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4, 41, 42 ar 13 punkte nurodytu pagrindu, apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos per MIGRIS arba raštu informuojamas darbdavys, kuriam tarpininkaujant leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas ir, jeigu buvo priimtas sprendimas leisti pakeisti darbdavį, – darbdavys, kuris buvo pateikęs tarpininkavimo raštą dėl leidimo pakeisti darbdavį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad ji sužinojo apie skundžiamą Sprendimą 2024 m. balandžio 10 d. ir, siekdama patvirtinti šią aplinkybę, pateikė ekrano nuotrauką, iš kurios matyti, jog žinutė apie priimtą Sprendimą buvo sukurta 2023 m. lapkričio 24 d. 14:41:56, bet, pareiškėjos teigimu, ji perskaitė ją 2024 m. balandžio 10 d.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi jau buvo netenkinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakęs priimti pareiškėjos skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi panaikino minėtą teismo nutartį ir perdavė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad: „Pirmosios instancijos teismas <...> netyrė ir nesiaiškino skundo priėmimo klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių dėl Sprendimo įteikimo pareiškėjai. Byloje nėra duomenų, ar pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė per MIGRIS, kokiu(-iais) būdu(-ais) jai buvo išsiųstas skundžiamas Sprendimas. <...> jeigu pirmosios instancijos teismas manytų, kad pareiškėjos pateiktų duomenų nepakanka tinkamai įvertinti skundžiamo Sprendimo įteikimo pareiškėjai aplinkybes, teismas gali kreiptis į Migracijos departamentą, įpareigodamas paaiškinti, kada ir kokiais būdais pareiškėjai buvo įteiktas skundžiamas Sprendimas, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.“

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, netyrė ir nesiaiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartyje nurodytų skundo priėmimo klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių dėl Sprendimo įteikimo pareiškėjai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė argumentų, kodėl vertino, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, kai pareiškėja skunde (ir atskirajame skunde) tvirtina, jog apie Sprendimą sužinojo 2024 m. balandžio 10 d., o, kaip matyti iš bylos duomenų, į teismą su skundu pareiškėja kreipėsi 2024 m. balandžio 22 d. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas).

Pažymėtina, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Pagal ABTĮ 148 straipsnio 2 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui. 

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos K. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

                                        Veslava Ruskan

                                        Milda Vainienė