Administracinė byla Nr. A-4224-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03398-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 28.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo
2020 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas A. M. su skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir patikslintas skundas kartu įvardijami skundu), kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (2.2) NO-2-5726 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir imtis priemonių, kad A. M. būtų užtikrinta tinkama teisinė pagalba.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnyba netinkamai išnagrinėjo jo 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl kokybiškos teisinės pagalbos. Nurodė, kad A. M. paskirta advokatė netinkamai vykdė savo pareigas, teikė nekvalifikuotą teisinę pagalbą, su pareiškėju nebendradarbiavo, su atstove buvo sunku susisiekti, ji nesiaiškino ginčo esmės ir nepadėjo A. M. parengti procesinių dokumentų, todėl Tarnyba privalėjo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad jo atstovė ieškinį civilinėje byloje parengė nesuderinusi su juo, neteikė teismui būtinų dokumentų ir raštų. Į nurodytas aplinkybes Tarnyba neatsižvelgė, todėl Sprendimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas.

4.       Teismo posėdyje pareiškėjas A. M. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

5.       Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6.       Atsakovas paaiškino, kad 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu A. M. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl 130-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įpareigojimo atlikti veiksmus. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė J. D.. 2019 m. gegužės 8 d. Tarnybos sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo pratęstas iki 2020 m. gegužės 8 d.

7.       2019 m. rugpjūčio 26 d. Tarnyba gavo A. M. prašymą, kuriame buvo nurodyti skundai dėl advokatės darbo ir prašoma jam suteikti tinkamą teisinę pagalbą. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad advokatė neatsisakė formuluoti jo nurodomų reikalavimų, tačiau to, A. M. nuomone, nepakanka. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad advokatė jam nesuteikė teisinės pagalbos ir vilkino bylą. Be to, ji informavo, kad teismo paskirtame 2019 m. rugsėjo 5 d. parengiamajame posėdyje nedalyvaus. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 23 d. gavo advokatės paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-17274-600/2019 buvo numatytas parengiamasis posėdis, kurio laikas sutapo su jos suplanuota poilsine kelione. Apie tai advokatė informavo pareiškėją ir teismą. Kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2019 m. spalio 17 d. 13.00 val.

8.       Remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktais, 18 straipsnio 8 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas pažymėjo, kad paskirto advokato pakeitimas kitu advokatu yra lemiamas tam tikrų aplinkybių, kurios apsunkina tolesnės teisinės pagalbos teikimą arba daro jį neįmanomu, ir tokių aplinkybių vertinimas kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra Tarnybos prerogatyva.

9.       Atsakovas akcentavo, kad aplinkybė, jog advokatė išvyko suplanuotų atostogų ir teismo paprašė posėdį atidėti, negali būti vertinama kaip netinkamas teisinės pagalbos teikimas ar bylos vilkinimas. Advokatė, teikdama pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą ir atstovaudama pareiškėjo interesams, atliko daugybę antrinės teisinės pagalbos teikimo veiksmų: konsultavo A. M., rengė procesinius dokumentus teismui. Pareiškėjas savo prašyme nurodė, kad advokatė neatsisakė formuluoti reikalavimų, kuriuos jis reiškė, todėl A. M. ir advokatės pozicija yra suderinta ir prieštaravimų šiuo požiūriu nėra. Atsižvelgiant į tai, perkelti šį pavedimą kitam advokatui būtų ne tik neteisinga, bet ir neefektyvu bei neekonomiška valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų kontekste, kadangi naujai paskirtas advokatas turėtų iš naujo susipažinti su bylos medžiaga, pareiškėjo dokumentais, išanalizuoti juos, konsultuoti A. M., rengti procesinius dokumentus ir panašiai.

10.       Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nurodė, jog advokatė nepakankamai sąžiningai teikė antrinę teisinę pagalbą, nenoriai gilinosi į bylos esmę, tačiau jis nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Atsakovas akcentavo, kad antrinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos principu. Advokatas, vykdydamas savo veiklą, turi veikti nepažeisdamas tiek pareiškėjo, tiek kitų asmenų, kuriems teikia antrinę teisinę pagalbą, interesų. Tai reiškia, kad advokatas negali viso laiko skirti tik vienam asmeniui, turinčiam teisę į antrinę teisinę pagalbą, o savo laiką privalo suplanuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų interesų. Atsakovas pabrėžė, kad advokatas, būdamas profesionalus teisininkas, žino, kokie procesiniai veiksmai gali būti atlikti bei šių procesinių veiksmų atlikimo pagrįstumą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad advokatė vilkino bylą, nesuteikė antrinės teisinės pagalbos ir panašiai, turi būti vertinami kaip subjektyvi jo nuomonė, nesudaranti pagrindo keisti advokatę.

11.       Tarnyba, įvertinusi advokatės paaiškinimą ir A. M. prašymą, nenustatė aplinkybių, kurios apribotų tolesnės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimą arba darytų jį neįmanomu. Atsakovas nenustatė ir kitų aplinkybių, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė byloje jos negali teikti. 2019 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. (2.2)NO-2-5726 Tarnyba atsisakė pakeisti advokatę ir paprašė pareiškėjo susisiekti bei bendradarbiauti su jam paskirta advokate. Atsakovo nuomone, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II.

12.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13.       Išsamiai aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjui suteikta antrine teisine pagalba, jo prašymo Tarnybai imtis priemonių, kad A. M. būtų teikiama tinkama antrinė teisinė pagalba pateikimu, apžvelgęs atsakovo priimto Sprendimo turinį, pacitavęs Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 18 straipsnio 8 dalies nuostatas bei aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad paskirto advokato pakeitimas kitu advokatu yra lemiamas tam tikrų aplinkybių, kurios apsunkina tolesnės teisinės pagalbos teikimą arba daro jį neįmanomu, ir tokių aplinkybių įvertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra Tarnybos prerogatyva. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės normos neįpareigoja Tarnybos gauti pareiškėjo sutikimą dėl paskirto advokato pakeitimo ar iš anksto informuoti pareiškėją, jog tokia galimybė yra svarstoma.

14.       Teismas akcentavo, kad Įstatymas nustato, jog suteiktas advokatas pakeičiamas, jeigu: 1) yra nustatomas interesų konfliktas; 2) yra kitos svarbios aplinkybės. Teismo nuomone, A. M. nei skunduose teismui, nei skunde ir (ar) prašyme Tarnybai nenurodė objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, kodėl jo interesams teisme negali atstovauti paskirta advokatė, ir nepaaiškino galimo interesų konflikto aplinkybių. Pareiškėjas neginčijo, kad advokatė tinkamai formulavo jo nurodytus reikalavimus, tačiau to, A. M. nuomone, nepakanka. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, ko tikisi iš jam paskirtos advokatės, t. y. kokių tiesioginių savo pareigų advokatė neatliko ir kokios teisinės pagalbos nesuteikė, o jo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad advokatė netinkamai teikė teisines paslaugas. Teismas atkreipė dėmesį, kad vienas iš A. M. argumentų buvo tai, jog advokatė neatvyko į teismo posėdį, tačiau šią aplinkybę Tarnyba tinkamai išnagrinėjo – atsakovas nustatė, kad advokatė apie tai, jog neatvyks į teismo posėdį, informavo pareiškėją ir teismą, o teismas perkėlė teismo posėdį. Tai, kad advokatė minėtame teismo posėdyje dalyvavo, patvirtino A. M. raštas advokatei.

15.       Teismas pažymėjo, kad teisinėje valstybėje galioja teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principai, reiškiantys, jog asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties. Tokia situacija, teismo nuomone, yra netoleruotina, o jai kelią užkerta minėti principai. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba buvo paskirta 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu, o pratęsta – 2019 m. gegužės 8 d. Aptariamais sprendimais A. M. teises buvo paskirta ginti advokatė J. D.. Teismas akcentavo, kad jeigu pareiškėjo netenkino jam paskirta advokatė, jis turėjo teisę pateikti skundą dėl Tarnybos 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriame buvo tinkamai nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau to nedarė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad minėtas sprendimas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

16.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismui pateikė paties surašytą ir advokatei adresuotą raštą, kuriame yra nurodyti, A. M. nuomone, netinkami advokatės veiksmai. Šiame rašte nurodyti atstovės veiksmai yra susiję su, pareiškėjo nuomone, netinkamu teisminiu procesu, neužtikrintomis jo procesinėmis teisėmis, tačiau ne su advokatės netinkamu atstovavimu. Be to, nors A. M. teigė, kad jo teisės nebuvo tinkamai ginamos, tačiau tai pareiškėjui nesutrukdė suformuluoti ir tinkamai pateikti skundo nagrinėjamoje byloje, teikti įrodymus ir paaiškinimus. A. M. nepaaiškino, kodėl nurodytų įrodymų, dokumentų ir paaiškinimų, kuriuos, jo teigimu, advokatė atsisakė teikti, siekdamas tinkamo bylos išnagrinėjimo ir savo teisių gynimo, negalėjo pateikti pats.

17.       Teismas pažymėjo, kad posėdyje pareiškėjas akcentavo, jog teisminis procesas civilinėje byloje vyko netinkamai, o advokatė tam neprieštaravo, tačiau, teismo nuomone, jo išsakyti bendro pobūdžio, hipotetiniai teiginiai, be kita ko, susiję su įstatymo ir (ar) procesiniais / procedūriniais reikalavimais (pvz., dėl sprendimo už akių) nesudaro pagrindo išvadai, jog advokatės nebaigtoje byloje teiktos teisinės paslaugos buvo netinkamos ar nekokybiškos. A. M. neginčijo, kad teismo posėdžiuose advokatė dalyvavo (išskyrus aptartą situaciją dėl suplanuotų atostogų), jog ji surašydavo procesinius dokumentus, apie galimybę teikti paaiškinimus ir argumentus pareiškėjas suprato, tačiau pabrėžė, jog tam yra skirta advokatė ir jam pačiam to daryti nėra būtina. A. M. taip pat žinojo apie galimybę pradėti naują bylą.

18.       Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog jam buvo teikiama netinkama antrinė teisinė pagalba. Tai paneigiančių konkrečių ir tinkamai apibrėžtų argumentų A. M. nepateikė. Teismo nuomone, Sprendime pareiškėjui pagrįstai buvo nurodyta, jog nėra pagrindo pakeisti advokatę, be to, tai būtų neteisinga, neefektyvu ir neekonomiška. Teismas pabrėžė, kad sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo pratęstas antrinės teisinės pagalbos teikimas, paskiriant tą pačią advokatę, jis neskundė. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimdama, Tarnyba tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei teisingai vertino faktines bylos aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti A. M. išvestinį reikalavimą įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jo prašymą bei imtis priemonių, kad pareiškėjui būtų užtikrinta tinkama teisinė pagalba.

III.

19.       Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

20.       Pareiškėjas paaiškina, kad teismas nesuprato, jog advokatė J. D. jam iš esmės teisinės pagalbos nesuteikė. Teigia, kad advokatė nesuprato, jog reikalavimas įpareigoti 103-iąją daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją pateikti informaciją, už kokias konkrečiai paslaugas ir periodą susidarė 177 Eur skola, reiškia, kad turi būti pateikta informacija apie teisingai apskaičiuotus mokesčius ir jų nesumokėjimą. Pažymi, kad tokia informacija nebuvo pateikta nei minėtos bendrijos pateiktuose atsiliepimuose, nei teismo posėdyje; net nebuvo aiškinamasi, kodėl nurodyta informacija nebuvo pateikta, tačiau advokatė nieko nedarė. Pareiškėjo nuomone, advokatė turėjo teismui paaiškinti jo reikalavimą arba ieškinį surašyti taip, kad teismas jį teisingai suprastų.

21.       A. M. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato, jog jis neginčijo fakto, kad advokatė dalyvavo teismo posėdžiuose ir surašydavo procesinius dokumentus. Nurodo, kad nors teismo posėdžiuose advokatė ir buvo, tačiau aktyviai teismo posėdžiuose nedalyvavo – ji tiesiog tylėjo ir jokios teisinės pagalbos neteikė. Jokių procesinių dokumentų, išskyrus ieškinį, kuris buvo surašytas padedant pareiškėjui, advokatė nerengė. Ji atsisakė tikslinti ieškinį, todėl tai turėjo daryti pats A. M.. Taip pat reikėjo surašyti paaiškinimą dėl ieškinio reikalavimo, kad jam būtų pateikta informacija apie teisingai apskaičiuotus mokesčius už paslaugas bei jų neapmokėjimą, kadangi pirmame teismo posėdyje teisėja ieškinio reikalavimo nesuprato. Advokatė nedavė teismui pastabos ir nesiaiškino, kodėl pareiškėjo surašytas ir prieš tris valandas iki teismo posėdžio paduotas paaiškinimas nebuvo priimtas. Nagrinėjant bylą, buvo būtina teismui pateikti prašymą dėl specialisto iškvietimo, tačiau tokio prašymo advokatė nesurašė ir teismui nepateikė. Taigi, teismo išvada, kad A. M. buvo teikiama tinkama teisinė pagalba, yra nepagrįsta.

22.       Pareiškėjas akcentuoja, kad advokatė nežinojo, kada iš parengiamojo posėdžio buvo pereita į teismo posėdį. Ji taip pat nepaaiškino ir teismui nereiškė pretenzijų, kodėl parengiamajame teismo posėdyje teisėja šalims nepasiūlė sudaryti taikos sutarties. Advokatė taip pat nepaaiškino, kodėl nebuvo aiškinamasi, kad nėra reikalingi papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai. Ji taip pat nesiaiškino, kodėl teismas nei jo, nei advokatės neklausė, ar jie palaiko ieškinio reikalavimą, o atsakovo neklausė, ar jis sutinka su ieškinio reikalavimu, ir ar įmanoma sudaryti taikos sutartį. Nurodo, kad esant akivaizdiems proceso pažeidimams, advokatė nieko nedarė, nors A. M. turėjo padėti pateikti prašymą dėl teisėjos nušalinimo ir išdėstyti visus nurodytus motyvus.

23.       Pareiškėjas pažymi, kad advokatė sutiko su teisėjos pastaba, jog mokėjimų už paslaugas perskaičiavimo klausimas turi būti sprendžiamas kitoje byloje, tačiau nėra aišku, kokią teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl informacijos pateikimo ji ruošėsi teikti.

24.       A. M. atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog jis nepasinaudojo galimybe skųsti Tarnybos 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą, paskiriant jo teises ginti tą pačią advokatę. Teigia, kad nebuvo pagrindo šio sprendimo skųsti – pagrindas skųsti Tarybos neveikimą atsirado vėliau ir tada su 2019 m. rugpjūčio 26 d. skundu buvo kreiptasi į šią įstaigą, o gavus Sprendimą, jis buvo apskųstas. Teigia, kad iš esmės tinkamos teisinės pagalbos advokatė neteikė nuo tada, kai byla buvo pradėta nagrinėti teismo posėdžiuose.

25.       Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas jam nesuteikė galimybės teismo posėdyje paaiškinti, jog Vilniaus apygardos teismo pirmininkė nurodė, kad dėl to, jog teisėja civilinę bylą nagrinėjo ne pagal A. M. ieškinio reikalavimus, yra kalta advokatė.

26.       Pareiškėjo nuomone, jeigu teismas manė, kad A. M. neįrodė, jog teisinė pagalba jam buvo teikiama netinkamai, privalėjo būti aktyvus, įsigilinti į bylos esmę, išsiaiškinti visas bylai svarbias aplinkybes ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

27.       Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28.       Atsakovas nurodo, kad palaiko poziciją bei argumentus, išdėstytus jo 2020 m. sausio
24 d. atsiliepime į A. M. skundą. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

29.       Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. (2.2) NO-2-5726, kuriame buvo išnagrinėtas A. M. prašymas imtis priemonių, kad jam būtų suteikta tinkama teisinė pagalba, teisėtumo ir pagrįstumo.

30.       Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnyba 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1380-8114 pareiškėjui A. M. suteikė antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl 130-osios daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos įpareigojimo atlikti veiksmus. Teikti antrinę teisinę pagalbą (parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmosios instancijos teisme) buvo paskirta advokatė J. D. (b. l. 58–59). Tarnybos 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-P-1380-7714 antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo pratęstas iki 2020 m. gegužės 2 d. ir nurodyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikia advokatė J. D. (b. l. 60–61). Pareiškėjas su 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą ir prašė imtis priemonių, kad jam būtų suteikta kokybiška teisinė pagalba. Nurodė, kad advokatė nuo pat pavedimo gavimo netinkamai vykdė savo pareigas, ilgą laiką vilkino bylą ir nenorėjo aiškintis jos esmės. A. M. pažymėjo, kad advokatė neatsisakė formuluoti jo nurodytų klausimų ar reikalavimų, tačiau to neužtenka. Akcentavo, kad advokatė jam teisinės pagalbos nesuteikė. Ji pareiškėją informavo, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaus (b. l. 62). Išnagrinėjęs šį A. M. prašymą bei įvertinęs advokatės J. D. pateiktą paaiškinimą (b. l. 63), Tarnybos Vilniaus skyrius 2019 m. spalio 7 d. sprendime Nr. (2.2) NO-2-5726 pažymėjo, kad nenustatė, jog advokatė pareiškėjui pagal Tarnybos 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1380-8114 nebūtų teikusi antrinės teisinės pagalbos ar ją būtų teikusi netinkamai. Tarnyba prašė pareiškėjo susisiekti ir bendradarbiauti su jam paskirta advokate (b. l. 64–65). Vilniaus apygardos administracinis teismas, padaręs išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, bei netenkinęs A. M. skundo išvestinio reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti jo prašymą bei imtis priemonių, kad pareiškėjui būtų užtikrinta tinkama teisinė pagalba, jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. A. M. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad teismas netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes, o advokatė jam jokios teisinės pagalbos nesuteikė ir jokių veiksmų neatliko.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Remiantis šio įstatymo
9 straipsnio 2 dalimi, užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą yra priskirta Tarnybai. Nors pareiškėjas tiesiogiai pakeisti jam paskirtos advokatės nei prašyme Tarnybai, nei skunde pirmosios instancijos teismui neprašė, tačiau atsižvelgiant į jo prašymo atsakovui turinį bei Tarnybos įgaliojimus, darytina išvada, kad jis iš esmės siekė, jog būtų pakeista jam paskirta advokatė, kadangi kitokių įgaliojimų Tarnyba šiuo atveju neturi – priėmus sprendimą suteikti asmeniui antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus advokatą, tolesnis bendravimas ir bendradarbiavimas vyksta tarp advokato bei pareiškėjo ir Tarnyba šiame procese nedalyvauja. Atkreiptinas dėmesys, kad nors skunde A. M. nurodė, jog Tarnyba privalėjo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį, tačiau jis tokio prašymo šiai įstaigai nebuvo pareiškęs. Pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad nori, jog jam paskirta advokatė J. D. būtų pakeista.

32.        Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio, nustatančio antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką, 8 punkte įtvirtinta, kad antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima Tarnyba. Aptarta teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas tik tais atvejais, kai kyla interesų konfliktas arba kai atsiranda kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas konkrečioje byloje teisinės pagalbos negali teikti. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio nurodytų aplinkybių sąrašo, o tai reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Aiškindamas minėtą Įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad Tarnybos sprendimas turi būti grindžiamas siekiu užtikrinti asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugą (Įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), suteikti asmeniui kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), tačiau taip pat būtina atsižvelgti į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo (Įstatymo 3 straipsnio
2 punktas) ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba bei materialiomis ir proceso teisėmis (Įstatymo 3 straipsnio 4 punktas) principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017, 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3037/2011).

33.       Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Taigi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, priimdama sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu, privalo būti aktyvi ir atlikti išsamų advokato ar pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimą, realiai naudodamasi Įstatymo suteiktais įgaliojimais, o šio proceso rezultatai, pagrindžiant juos objektyviais tyrimo metu surinktais duomenimis, turi atsispindėti motyvuotame sprendime.

34.       Nustatyta, kad netinkamos antrinės teisinės pagalbos teikimą Tarnybai A. M. motyvavo tuo, kad advokatė vilkino bylą, nesąžiningai vykdė savo pareigas, nenoriai aiškinosi bylos esmę, nesuteikė pareiškėjui teisinės pagalbos bei jį informavo, kad 2019 m. rugsėjo
5 d. parengiamajame teismo posėdyje nedalyvaus. A. M. taip pat pažymėjo, kad advokatė neatsisakė formuluoti jo nurodytų klausimų ir reikalavimų. Pareiškėjo teiginiai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju interesų konflikto nėra. Taigi, atsižvelgiant į Įstatymo 18 straipsnio 8 dalies nuostatas, būtina išsiaiškinti, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė konkrečioje byloje A. M. negalėjo teikti antrinės teisinės pagalbos.

35.       Nustatyta, kad advokatė konsultavo pareiškėją, parengė ieškinį teismui, atstovavo jį teisme. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčijo, tačiau teigė, kad advokatė buvo pasyvi ir jokios realios pagalbos jam iš esmės nesuteikė. Teisėjų kolegija su tokiais A. M. teiginiais nesutinka. Nors pareiškėjas nurodė, kad advokatė netinkamai ir nesąžiningai teikė antrinę teisinę pagalbą, nenoriai gilinosi į bylos esmę, su pareiškėju nebendravo, nepadėjo rengti procesinių dokumentų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų jis nepateikė ir tai patvirtinančių įtikinamų argumentų nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad advokatas negali viso laiko skirti tik vienam asmeniui, turinčiam teisę į antrinę teisinę pagalbą, o savo laiką privalo suplanuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų interesų. A. M. taip pat nepagrindė, kad advokatė vilkino bylą. Pažymėtina, kad advokatas, kaip profesionalus teisininkas, žino, kokie procesiniai veiksmai gali ir turi būti atliekami bei jų pagrįstumą. Teisėjų kolegija sutinka su Tarnybos vertinimu, kad aplinkybė, jog advokatė išvyko suplanuotų atostogų ir apie tai informavo pareiškėją bei teismą ir teismo paprašė posėdį atidėti, negali būti vertinama kaip netinkamos teisinės pagalbos teikimas ar bylos vilkinimas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Nors 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašyme Tarnybai pareiškėjas nurodė, kad advokatė nuo jos paskyrimo atstovauti A. M., netinkamai atliko savo pareigas, tačiau Tarnybos 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-P-1380-7714, kuriuo antrinės teisinės pagalbos teikimas jam buvo pratęstas ir teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta ta pati advokatė, neskundė, nors tokia teisė jam buvo tinkamai išaiškinta. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad tinkamos teisinės pagalbos advokatė neteikė iš esmės nuo tada, kai byla buvo pradėta nagrinėti teismo posėdžiuose, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, parengiamasis teismo posėdis Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17274-600/2019 (suteiktas ir Nr. e2-633-600/2020) buvo paskirtas ir vyko 2019 m. rugsėjo 5 d., t. y. jau po pareiškėjo kreipimosi į Tarnybą dėl netinkamo teisinės pagalbos teikimo. Nurodytos aplinkybės kelia abejonių A. M. sąžiningumu ir sudaro pagrindą manyti, kad jis, siekdamas žūtbūt pagrįsti savo reikalavimus, gali nevengti teikti ir neteisingos informacijos. Nors skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė, kad ieškinį civilinėje byloje advokatė parengė nesuderinusi su juo, tačiau nepaaiškino, kaip tai pažeidė A. M. teises. Be to, apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad ieškinys buvo parengtas jam padedant, o tai kad advokatė be jo žinios įrašė, jog atsakovui nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų, A. M. neprieštarauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių jo naudai, niekaip negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad civilinė byla buvo nagrinėjama viešuose teismo posėdžiuose.

36.       Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnyba tinkamai išnagrinėjo A. M. 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą ir padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo keisti advokatės, kadangi nebuvo nustatyta, jog ji būtų neteikusi antrinės teisinės pagalbos arba ją būtų teikusi netinkamai, o advokatės pakeitimas nagrinėjamu atveju būtų neteisingas, neefektyvus ir neekonomiškas. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo prašomas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 7 d. sprendimas
Nr. (2.2) NO-2-5726 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Kadangi nebuvo nustatyta, jog A. M. buvo teikiama netinkama teisinė pagalba, nebuvo pagrindo ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą bei imtis priemonių, kad jam būtų užtikrinta tinkama teisinė pagalba.

37.       Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, akcentavo, jog teismo procesas civilinėje byloje vyko netinkamai, o advokatė tam neprieštaravo, tačiau šie pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo išvadai, kad advokatės teiktos teisinės paslaugos buvo netinkamos ir nekokybiškos, o teismo galbūt padaryti proceso pažeidimai sudarė kliūtis pareiškėjui tinkamai ginti savo teises. Pirmosios instancijos teismas nurodytus pareiškėjo argumentus analizavo ir juos tinkamai įvertino. Taip pat nėra jokio pagrindo išvadai, kad advokatė nerengė / pareiškėjui nepadėjo rengti dokumentų, kuriuos buvo būtina pateikti teismui ar neatliko veiksmų, kuriuos buvo būtina atlikti. Nors A. M. teigė, kad jo teisės nebuvo tinkamai ginamos, tačiau tai pareiškėjui nesutrukdė pateikti ieškinį, jį tikslinti, teikti paaiškinimus. 

38.       Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, jame buvo motyvuotai įvertinti byloje surinkti duomenys bei atlikta tinkama teisinė bylos aplinkybių analizė, o pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti abstraktūs argumentai skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų nepaneigia. Nors A. M. teigė, kad pirmosios instancijos teismas jam nesuteikė galimybės teismo posėdyje paaiškinti, jog Vilniaus apygardos teismo pirmininkė nurodė, kad dėl to, jog teisėja civilinę bylą nagrinėjo ne pagal A. M. ieškinio reikalavimus, yra kalta advokatė, tačiau perklausius 2020 m. vasario 25 d. vykusio teismo posėdžio garso įrašą, nebuvo nustatyta, kad buvo nepagrįstai ribota pareiškėjo teisė teikti su ginču susijusius paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdis Vilniaus apygardos administraciniame teisme truko beveik 40 minučių ir didžiąją jo dalį sudarė A. M. paaiškinimai bei atsakymai į teismo užduotus klausimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo argumentai dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo yra subjektyvūs ir nesudaro pagrindo jį pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu.

39.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus, faktines ginčo aplinkybes vertino tinkamai, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo A. M. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.  

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.