Baudžiamoji byla 1A – 00096 – 491 / 2006Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-46-491/2018
Proceso Nr. 4-08-3-00090-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija :
21.11.10. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 12 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
nustatė:
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2018 m. sausio 10 d. nutarimu Pažeidėjas buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį administracine nuobauda – 300 Eur bauda, bei jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.
- Nuobauda jam skirta už tai, kad 2017 m. gruodžio 24 d. 9.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,70 promilių girtumas.
- Nesutikdamas su Institucijos nutarimu jam paskirta administracinio poveikio priemone, Pažeidėjas jį apskundė apylinkės teismui, prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau skundžiama nutartimi apylinkės teismas šio Pažeidėjo skundo netenkino.
- Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo dar kartą peržiūrėti bylą ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 – 6 mėnesių.
- Cituodamas ANK 34 straipsnį, jis skunde nurodo, kad dėl jo administracinio nusižengimo nekilo sunkių pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, jis kaltu visiškai prisipažino, gailėjosi bei padėjo jį išaiškinti ir atsakomybės nevengė, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, per metus laiko administracine tvarka jis nebuvo baustas ir šiuo metu kitų administracinių nusižengimų neturi. Pažymi, kad pirmą kartą automobilį vairavo neblaivus, alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, ryte jautėsi gerai, tačiau nespėjo papusryčiauti ir reikėjo vairuoti automobilį, nuvažiuoti į vaistinę, nes mama ryte blogai jautėsi, po to padėti dukrai, nes sugedo jos automobilis. Teigia, kad suprato savo netinkamą elgesį bei suvokia to priežastis ir būtinybę ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, pažada ateityje būti atidesnis ir išgėręs iš vakaro nevairuoti automobilio.
- Nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini) sandėlio darbininku, jo tiesioginis darbas susijęs su automobilio vairavimu, darbdavys jį apibūdina teigiamai, drausminių nuobaudų neturėjo. Dėl nuvykimo į darbą jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kadangi darbas yra miesto pakraštyje, viešasis transportas ten nekursuoja. Praradus galimybę vairuoti automobilį bei dėl to praradus ir darbą, nebeturės savo vienintelių pajamų, kas atsilieps jo šeimos gerovei bei materialinei padėčiai. Pažymi, kad vienas išlaiko šeimą – du vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, bei sergančią senyvo amžiaus mamą, kadangi žmona šeimą paliko prieš 13 metų. Sūnui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, jam sunku susirasti darbą, dukra planuoja studijuoti. Vaikai reikalauja daug dėmesio bei finansų jų augantiems poreikiams patenkinti. Mamą dažnai veža į gydymo įstaigas, vaistines, esančias (duomenys neskelbtini). Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis nepakankamai pagrindė teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą vaikų ir sergančios motinos priežiūrai, kadangi prie skundo pridėjo rašytinius įrodymus, mama yra senyvo amžiaus bei ligota, ją reikia nuolat vežioti į gydymo įstaigas ir į vaistinę.
- Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas Einis Kudžma nesutinka su Pažeidėjo apeliaciniu skundu. Nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
- Apeliacinis skundas netenkinamas.
- Pagal ANK 652 straipsnį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
- Pažeidėjas nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, mano, kad yra nubaustas per griežtai ir prašo šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį. Analogiško pobūdžio prašymą tais pačiais motyvais Pažeidėjas reiškė ir skunde apylinkės teismui. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad galimybės taikyti Pažeidėjui ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra. Apylinkės teismas pakankamai išsamiai ir motyvuotai atsakė į kiekvieną Pažeidėjo skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas su skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvai visiškai sutinka ir jų toliau nebekartoja.
- ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta bauda vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. Pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį, už to paties straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 1,5 metų. Pažeidėjui už administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta minimali administracinė nuobauda – 300 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.
- ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).
- Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams, kad asmeniniai, t. y. šeimos ir darbo, interesai šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad Pažeidėjas, gerai žinodamas visas savo asmenines aplinkybes, vis tiek nesilaikė Kelių eismo taisyklių. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti juos taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės išplaukia išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.
- Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pažeidėjas padarė vieną, tačiau itin šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, t. y. vairavo automobilį būdamas neblaivumas, kai jam buvo nustatytas 0,70 promilių girtumo laipsnis, kurio negalima laikyti sąlyginai nedideliu, juolab jis beveik du kartus viršijo leistiną vairuoti ribą (0,41 promilės), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Toks girtumo laipsnis rodo, kad Pažeidėjas įvykio metu turėjo jaustis neblaivus, nes iš vakaro, anot jo paties, jis gėrė alų. Kaip minėta, Pažeidėjas žinodamas apie būtinumą jam turėti teisę vairuoti transporto priemones, pats turėjo būti ypatingai atsargus ir nedaryti jokių teisės pažeidimų, kurie lemtų šios teisės netekimą. Nors ir nebuvo nustatyta Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, kaip matyti iš administracinių nusižengimų išrašo duomenų, jis praeityje buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (pažeidė kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ reikalavimą). Taigi, ir anksčiau jam paskirtos nuobaudos nepasiekė savo tikslų, kadangi jo daromi teisės pažeidimai sunkėja. Nepaisant to, Pažeidėjui už administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, lygi minimaliam to paties straipsnio 9 dalyje numatytam terminui. Institucija, paskyrusi šią nuobaudą, atsižvelgė ir įvertino Pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas, atmesdamas Pažeidėjo skundą dėl Institucijos nutarimu jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo panaikinimo ar jo sutrumpinimo, taip pat pakankamai išsamiai ir visapusiškai įvertino jo atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei pagrįstai sprendė, jog jo skunde dėstomos aplinkybės apie patiriamus nepatogumus dėl šios specialiosios teisės praradimo nesuteikia pagrindo jam jos neskirti ar jos terminą sumažinti. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Pažeidėjo asmenybė neduoda pagrindo manyti, jog jam pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį ir jam už administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai.
- Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė Pažeidėjo skundą, bei, įvertinęs tai, kas buvo išdėstyta, sprendžia, jog išskirtinių aplinkybių šioje byloje nėra, todėl ir nėra pagrindo Pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, t. y. nėra pagrindo jam administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skirti trumpesniam laikui nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas minimalus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valdas Meidus