Baudžiamoji byla Nr. 2K–274/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.19.3.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2007
m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant
R. Bartulienei,
dalyvaujant
prokurorui D. Stankevičiui,
nuteistojo
gynėjui advokatui D. Skebui,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. (V. N.) gynėjo advokato Domanto Skebo
kasacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d.
nuosprendžio ir Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutarties.
Širvintų
rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu V. N.
nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį
laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis
BK 75 straipsniu, V.
N. paskirtos bausmės vykdymas
atidėtas vieneriems metams,
įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą,
sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Į
valstybės pajamas konfiskuota 90 Lt.
Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartimi nuteistojo V. N. apeliacinis
skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį
skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
V. N. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 7 d., apie 18.40 val., vežant jį (duomenys
neskelbtini) policijos komisariato patruliniu automobiliu Škoda Oktavia (duomenys
neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą
neblaivumui nustatyti, važiuojant keliu (duomenys neskelbtini)
tiesiogiai, siekdamas neteisėtos valstybės
tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų vykdomas Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo
(girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo
tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d.
nutarimu Nr. 92, 25 punktas,
Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos 2002 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu
Nr. 660, 65.5 ir 65.12 punktai bei Kelių eismo taisyklių administracinių
teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25
d. įsakymu Nr. 5-V-462, 10 ir 32 punktai, padėjo pinigus į daiktų dėtuvę,
esančią tarp priekinių automobilio sėdynių, ir taip davė 90 Lt kyšį
valstybės tarnautojams – (duomenys
neskelbtini) policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios
tvarkos skyriaus patrulių grandies patruliui S. V. ir patrulei A. V. – už tai, kad jie nevežtų jo į (duomenys neskelbtini) ligoninę
neblaivumui (girtumui) nustatyti ir kad nebūtų surašomas bei perduodamas
registruoti administracinės teisės pažeidimo protokolas, jog jis 2006 m.
gegužės 7 d., apie 18.30 val. neblaivus
vairavo nuosavą automobilį „Mercedes
Benz 300“ (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo sulaikytas.
Kasaciniu skundu nuteistojo V. N. gynėjas advokatas Domantas Skebas prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m.
rugpjūčio 8 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartį,
perkvalifikuojant V. N. padarytą veiką pagal BK 22
straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 3 dalį ir paskiriant jam bausmę neperžengiant
šio straipsnio dalies sankcijos ribų.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai
pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai neatsižvelgė į tai, kad kyšio
suma neviršijo 1 MGL ir todėl V. N. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti
pagal BK 227 straipsnio 3 dalį. Kasatoriaus
nuomone, jeigu kyšio suma neviršija 1 MGL,
tuomet kyšį duodančio asmens siekiai ir tikslai neturi reikšmės veikos
kvalifikavimui. Straipsnio dispozicija „tas, kas atliko šio
straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus“ nurodo į BK 227 straipsnio 1
dalyje numatytą veiką, o ne į veikos
tikslą. Anot kasatoriaus, jo poziciją patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis byloje Nr. 2K–156/2004, kur išaiškinta nusikalstamos veikos,
numatytos BK 227 straipsnyje, samprata ir nurodyta, kad papirkimas priklausomai
nuo kyšio vertės skirstomas į nesunkų (BK 227 straipsnio 1 dalis), apysunkį
(BK 227 straipsnio 2 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 227
straipsnio 3 dalis). Šiame išaiškinime nėra išskirtas veikos padarymo tikslas
kaip kvalifikuojantis požymis.
Be to, skunde
kasatorius ginčija padarytos veikos baigtumo momentą. Kasatorius teigia, kad
teismai neteisingai nusprendė, kad V. N. nusikalstama
veika buvo baigta. Pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja pareigūnų
parodymams, kad jie V. N.
nedviprasmiškai pareiškė neimsią kyšio ir kad V. N. šį išaiškinimą suprato, tačiau pakartotinai bandė
siūlyti kyšį. Taigi kyšio davimas nebuvo baigtas, o V.
N., skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, buvo svarbu, ką pareigūnai darys su pinigais. Apeliacinės
instancijos teismo išvados dėl veikos baigtumo momento prieštarauja Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui baudžiamojoje byloje Nr. 2K–612/2004, kur
nurodyta, kad kyšio davimas laikomas
baigtu, kai kyšis duodamas valstybės tarnautojui, o šis jį priima, todėl kai valstybės tarnautojas
atsisako siūlomo kyšio, papirkėjo
veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip pasikėsinimas papirkti pagal BK 22
straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio
atitinkamą dalį, nes veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių
aplinkybių. Kadangi policijos
pareigūnai atsisakė V. N. duodamo kyšio, šio asmens veika turi būti kvalifikuota kaip
pasikėsinimas papirkti.
Nuteistojo V. N. gynėjo Domanto Skebo kasacinis skundas tenkintinas
iš dalies.
Dėl BK 227 straipsnio 3 dalies taikymo
BK 227
straipsnyje numatyta veika – papirkimas – tai pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar
kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą
veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių
rezultatų.
Baudžiamoji
atsakomybė už papirkimą diferencijuojama pagal kyšio vertę bei pagal tai, už
kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens
veikimą ar neveikimą jis paperkamam asmeniui yra siūlomas, pažadamas arba
duodamas.
Pagal BK 227
straipsnio 3 dalį atsako tas, kas atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus
veiksmus, pasiūlydamas, pažadėdamas arba duodamas mažesnės negu 1 MGL vertės
kyšį. Iš šios straipsnio dispozicijos matyti, kad ji nukreipia tik į BK 227
straipsnio 1 dalyje numatytus papirkėjo veiksmus ir joje atsiribojama nuo 1
dalyje nustatyto konkretaus veikos tikslo – kaltininko siekio, kad valstybės
tarnautojas ar jam prilygintas asmuo elgtųsi (veiktų ar neveiktų) teisėtai. Taigi
darytina išvada, kad, jeigu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui
už pageidaujamą tiek teisėtą, tiek ir neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant
įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, pasiūlomo, pažadamo
ar duodamo kyšio vertė yra mažesnė negu 1 MGL, nusikalstama veika laikoma
baudžiamuoju nusižengimu (BK 227 straipsnio 3 dalis). Tokį įstatymo aiškinimą patvirtina ir kyšio gavėjo baudžiamoji
atsakomybė, kai jis priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti mažesnės
negu 1 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti tiek už teisėtą, tiek
ir už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus padaro baudžiamąjį
nusižengimą (BK 225 straipsnio 4 dalis). BK 225 straipsnyje
(kyšininkavimas) ir 227 straipsnyje (papirkimas) numatytos veikos, nors ir yra
savarankiškos, tačiau jos viena su kita glaudžiai susijusios ir negali būti
aiškinamos atsietai, o turi būti suprantamos sistemiškai.
Byloje
nustatyta, kad V. N. davė 90 Lt kyšį valstybės
tarnautojams už pageidaujamą jų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y.
kad jie nevežtų nuteistojo į ligoninę
neblaivumui nustatyti, kad nebūtų surašomas bei perduodamas registruoti
administracinės teisės pažeidimo protokolas. Kadangi kyšio vertė neviršija 1
MGL (125 Lt), V. N. veika nepriklausomai nuo konkretaus
jos tikslo (teisėto ar neteisėto pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam
prilyginto asmens elgesio) atitinka BK 227 straipsnio 3 dalyje numatyto
baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi teismai nepagrįstai V.
N. neteisėtus veiksmus kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.
Dėl V. N. padarytos veikos
stadijos
BK 227 straipsnio 1, 2, 3 dalyse aprašytos veikos
yra formalios, t. y. jos laikomos baigtomis nuo neteisėtų veiksmų atlikimo
momento ir padarinių įrodinėjimo bei nustatymo nereikalauja. Papirkimas
laikomas baigtu pasiūlius duoti kyšį, pažadėjus jį duoti ar jį davus.
Paperkamam asmeniui kyšis gali būti duodamas tiek iki tam tikro pageidaujamo
valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėto ar neteisėto veikimo ar
neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir po to. Taigi veikos kvalifikavimui
neturi reikšmės, kada kyšis duodamas: prieš ar po pageidaujamų veiksmų atlikimo
ar neatlikimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. N., siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos
(neveikimo), t. y., kad jie nevežtų jo į
ligoninę neblaivumui nustatyti, kad nebūtų surašomas bei perduodamas
registruoti administracinės teisės pažeidimo protokolas, padėjo 90 Lt į daiktų
dėtuvę, esančią tarp priekinių automobilio sėdynių. Teismai šiuos nuteistojo
veiksmus vertino kaip baigtą papirkimą – kyšio davimą.
Kolegija laiko,
kad teismai pagrįstai V. N. veiksmus pripažino baigtu
papirkimu. Nuteistasis V. N. patvirtino, kad po to, kai
jis padėjo pinigus, iš pareigūnų veiksmų nesuprato, kad jie pinigų nepaims, ir
to, kad jis bus apkaltintas kyšio davimu. Liudytoja A. V., apklausiama
pirmosios instancijos teisme, parodė, kad nuteistasis, padėjęs pinigus, ir
toliau prašė jį paleisti bei nerašyti jokio protokolo, ir nors pareigūnas
S. V. jam paaiškino, kad tai yra kyšio davimas, bei įspėjo, kad jis gali
būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau V. N. į
įspėjimą nereagavo, pinigų atgal nepasiėmė ir toliau prašė jį paleisti.
Liudytojas S. V. taip pat patvirtino, kad kaltininkui buvo
išaiškinta, kad tai yra kyšio davimas ir už tai numatyta baudžiamoji
atsakomybė, tačiau jis į tai nekreipė dėmesio.
Įvertinęs šiuos
liudytojų ir nuteistojo parodymus apie kyšio davimo aplinkybes, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai laikė, kad V. N. suvokė, kad
davė kyšį policijos pareigūnams. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad V. N. padėjo pinigus šalia pareigūnų ir nors turėjo galimybę
juos atsiimti, tačiau to nepadarė; pinigai liko pareigūnų mašinoje matomoje
vietoje iki tol, kol V. N. buvo pristatytas į PK. V. N. nemanė, kad pareigūnai nepriims kyšio, ir abejingai
vertino pareigūnų paaiškinimus apie galimą baudžiamąją atsakomybę bei
nesutikimą paimti duotą kyšį. Padėjęs pinigus ir sulaukęs iš valstybės
tarnautojų įspėjimo apie baudžiamąją atsakomybę, t. y. davęs kyšį, V. N. ir toliau prašė bei stengėsi greičiau sulaukti iš
policijos pareigūnų pageidaujamo jų neteisėto neveikimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK
382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m.
rugpjūčio 8 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. spalio 2 d. nutartį.
Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2006
m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006
m. spalio 2 d. nutarties dalis dėl V. N. (V. N.) veikos kvalifikavimo pagal
BK 227 straipsnio 2 dalį ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimo
bei šios bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį.
Kvalifikuoti V. N. (V. N.) padarytą
veiką pagal BK 227 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 3 MGL (375
Lt dydžio) baudą.
Likusias Širvintų rajono apylinkės teismo 2006 m.
rugpjūčio 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006
m. spalio 2 d. nutarties dalis
palikti nepakeistas.
Teisėjai Aldona
Rakauskienė
Gintaras Goda
Antanas Klimavičius