Administracinė byla Nr. I-1302-426/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04145-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 21.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,
dalyvaujant pareiškėjui L. B.,
atsakovės atstovei Ž. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas L. B. skunde teismo prašo panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2018 m. spalio 29 įsakymą Nr. P1-181 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. B.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
2. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba 2017 m. rugsėjo 20 d. pasirašė „Pašarinės aikštelės stumbrams įrengti paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. F4-2017-157 (toliau – Sutartis), už kurios vykdymą jis buvo paskirtas atsakingu asmeniu.
3. Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. atlikus patikrinimą vietoje buvo nustatyta, jog Sutarties priežiūra vykdyta netinkamai, perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas neįvertinus atliktų paslaugų kiekių pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, nenurodyti suteiktų paslaugų trūkumai, kuriuos Teikėjas turėjo pašalinti.
4. Komisija, sudaryta Tarnybos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. V-244 „Dėl komisijos L. B. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“, 2018 m. spalio 23 d. išvadoje dėl valstybės tarnautojo L. B. tarnybinio nusižengimo Nr. V6-21 (toliau – Išvada) konstatavo, kad pareiškėjas, vizuodamas darbų perdavimo-priėmimo aktą, taip pat pasirašydamas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą-faktūrą Nr. 2014, jam pavestas funkcijas atliko netinkamai, nerūpestingai. Jis padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. neatliko valstybės tarnautojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose, nesilaikė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto pavyzdingumo principo ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau –VAĮ) 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtą atsakomybės už priimtus sprendimus viešojo administravimo principą. Atsakovė nustatė, kad pareiškėjas turėjo Sutartyje ir techninėje specifikacijoje tikslai nurodytus veiksmus, neturėjo teisės vienašališkai spręsti klausimų, kurie nėra susiję su jo kompetencija, neatlikus reikalingų procedūrų.
5. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos Išvadoje pateiktu vertinimu, neigia padaręs tarnybinį nusižengimą. Teigia, kad Komisijos išvadoje nepilnai atskleistos reikšmingos su Sutarties objektu, t. y. pašarinės aikštelės stumbrams įrengimu, susijusios aplinkybės. Pažymi, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo paaiškinime (toliau – Paaiškinimas) įvardyta 2017 m. gruodžio 29 d. „Partnerystės sutartis dėl projekto „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“ veiklų įgyvendinimo Nr. F4-2017-219 (toliau – Partnerystės sutartis) atliktame tyrime neturi jokios teisinės reikšmės ir niekaip nesusijusi su tyrimu. Jis teigia, kad būtent Partnerystės sutartimi atsakovė kartu su Partneriais įsipareigojo veikti bendrai, įgyvendinant projektą „Stumbro apsaugos priemonių įgyvendinimas“ (toliau – Projektas).
6. Pareiškėjas pažymi, kad jam nėra aišku, kas parengė Sutarties priede Nr. 1 nurodytą schemą, kas prisiima atsakomybę už joje fiksuotų plotų Nr. 1 ir Nr. 2 dydžių atitiktį tikrovei. Išvadoje nėra pasisakyta, kokiems medžiams kirsti buvo gautas valstybės įmonės Kėdainių miškų urėdijos (toliau – KMU) leidimas, kokioje vietoje turėjo būti sukrauti medžiai. Pažymi, kad dėl Partnerystės sutarties sudarymo šalys buvo susitarusios žodžiu iki Sutarties pasirašymo ir tik
2017 m. gruodžio 29 d. ją pasirašė. Teigia, kad jis nėra atsakingas už tokius veiksmus.
7. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Partnerystės sutarties 9.3, 9.3.1. punktus, KMU įsipareigojo, jei reikia, vertinti arba dalyvauti vertinant pristatytų prekių, suteiktų paslaugų ir atliktų darbų atlikimo techninės specifikacijos reikalavimams. KMU privalėjo dalyvauti vertinant atliktų darbų atitikimo techninės specifikacijos reikalavimams vertinime tik jie galėjo paaiškinti žemės plotų matavimo neatitikimus, dalies krūmų nepašalinimo pagrįstumą, iškirstos augmenijos sukrovimą į jų nurodytą vietą ir kt. Taigi, atsakovė turėjo pasikviesti KMU atstovus.
8. Pažymi, kad Sutarties priedo Nr. 1 punkte (1.1) numatyta, kad pavieniai kraštovaizdžiui vertingi medžiai ar jų grupės gali būti paliekami. Būtent suderinus su KMU, plote Nr. 2 medžių (krūmų) dalis ir buvo palikta, kadangi šiame plote nustatyta stacionarios stumbrų gaudyklės įrengimo vieta, o palikti medžiai (krūmai) turėtų atlikti maskuojamąją gaudyklės paskirtį.
9. Be to, pareiškėjas, įvertinęs techninėje specifikacijoje nurodytus uždavinius, teigia, kad pašarinei aikštelei skirtas 5,8 ha plotas neturėjo būti išskirtas absoliučiai visas ir ne visame jame turėjo būti įrengta pašarinė aikštelė, t. y. ne visas šis plotas privalėjo būti įdirbtas. Akcentuoja, kad žemės įdirbimo darbai turėjo būti atlikti tik ten, kur buvo leista iškirsti medžius ir buvo galimybė (būtinybė) iškirsti krūmus. Kadangi plote Nr. 1 buvo paliktas neiškirstas esantis sodas, tai ir žemė įdirbta ne visame plote, o 3,6 ha plote.
10. Pareiškėjas taip pat neigia savo atsakomybę dėl kirtimo atliekų palikimo teritorijoje ir teigia, kad būtent Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio padalinys susandėliavo minėtas atliekas. Pažymi, kad sumedėjusi augmenija buvo sukrauta į KMU nurodytą vietą, o visos kirtimo atliekos buvo pašalintos.
11. Nurodo, kad, elgdamasis rūpestingai ir siekdamas gauti kiek įmanoma platesnį įvairių sričių specialistų nuomonių spektrą, 2018 m. liepos 3 d. savo iniciatyva organizavo išvažiuojamąjį pasitarimą pašarinės aikštelės stumbrams įrengimo (duomenys neskelbtini) miške bei stumbrų gaudyklės įrengimo klausimams, o pasitarimo dalyviai apžiūrėję įrengtą pašarinę aikštelę, konstatavo, kad ji įrengta tinkamai ir kokybiškai. Pareiškėjo vertinimu, Sutartis iš esmės buvo įvykdyta tinkamai, visi darbai atlikti vadovaujantis techninės specifikacijos reikalavimais ir nuostatomis, darbai atlikti pilna apimtimi.
12. Koordinuojant Sutarties vykdymą nebuvo būtinybės veikti vadovaujantis nesuteikta diskrecijos teise, kadangi, priešingai, negu teigiama Išvadoje, keisti Sutarties sąlygas, darbų apimtis ar darbų kainą nebuvo nei pagrindo, nei reikalo. Pažymi, kad įrengta pašarinė aikštelė stumbrams veikia ir naudojama pagal paskirtį, jokie papildomi darbai joje iki šiol nebuvo atliekami, jokie defektai nebuvo taisomi. Jeigu atsakovė bitų įsitikinusi, kad tiekėjas tikrai padarė tokius akivaizdžius Sutarties pažeidimus, kaip jie įvardinti Išvadoje, tai net ir esant pareiškėjo pasirašytam darbų perdavimo-priėmimo aktui, atsakovė, vadovaudamasi Civilinio kodekso ir Sutarties nuostatomis, galėtų reikalauti pašalinti atliktų darbų trūkumus arba atlyginti nuostolius. Išvadoje nurodoma žala, kurios neįmanoma apskaičiuoti.
13. Pareiškėjas teigia, kad jis savo tarnybines pareigas atliko tinkamai, įgaliojimų neviršijo, žalos valstybės institucijai nepadarė, o atsakovė, organizuodama Projektą, neužtikrino tinkamo teisinio proceso reguliavimo, iškraipė veiksmų atlikimo eiliškumą, o tai sutrukdė atlikti objektyvų faktinių aplinkybių vertinimą ir tai lėmė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas buvo paskirta neteisėtai ir nepagrįstai.
14. Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad buvo klaida dėl suariamos žemės dydžio. Teigia, kad pašarinė aikštelė neturėjo būti visa suarta.
15. Atsakovė atsiliepime į skundą jį prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 42–51).
16. Nurodo, kad Sutartyje buvo aiškiai nurodyta ir techninėje specifikacijoje buvo įtvirtinta, kas turi būti padaryta ir kokios paslaugos suteiktos žemės sklype. Už sutarties vykdymą buvo atsakingas pareiškėjas. Sutiko, kad, įgyvendinant Projektą, partneriai turi veikti bendrai, tačiau Partnerystės sutarties nuostatos negali paneigti Sutarties nuostatų. Akcentuoja, kad kai vyko Sutarties priežiūra, Partnerystės sutartis dar nebuvo pasirašyta. Pažymi, kad, jei net ir būtų minėta sutartis pasirašyta, situacija nesikeistų, nes Partnerystės sutarties nuostatos negali sumažinti Sutarties įrengimo paslaugų sutarties nuostatų. Pažymi, kad Tarnyba pirko paslaugas pašarinės aikštelės stumbrams įrengimo paslaugoms, ir jeigu L. B., kuris buvo atsakingas už Sutarties priežiūrą trūko žinių, kompetencijų, galėjo ir turėjo visas galimybes kreiptis tiek į KMU, tiek į kitas institucijas. Akcentuoja, kad buvo perkamos paslaugos pašarinei aikštelei įrengti, buvo suplanuota teritorija, paslaugoms nupirkti buvo skirtos Aplinkos rėmimo programos lėšos, ir tinkamam Sutarties vykdymui iš užsakovo pusės (Tarnybos) buvo paskirtas pareiškėjas.
17. Pareiškėjo paaiškinimus dėl schemos ir joje užfiksuotų plotų vertino prieštaringai, kadangi jis teigia, jog nežino, kas prisiima atsakomybę už fiksuotų plotų atitiktį tikrovei, o vėliau nurodo, kad savo iniciatyva organizavo išvažiuojamąjį pasitarimą aikštelės ir gaudyklės įrengimo klausimams svarstyti. Pažymi, kad dėl pareiškėjo nedarbingumo Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja parengė techninę specifikaciją, nes būtų nespėję atlikti suplanuotų darbų iki 2017 m. gruodžio 1 d. Techninė specifikacija buvo parengta vadovaujantis KMU pateiktais duomenimis. Pažymi, kad pats pareiškėjas telefonu koordinavo darbus, todėl teigia, kad jis pilnai valdė informaciją.
18. Pasak atsakovės, nors paslaugos nebuvo suteiktos pagal techninę specifikaciją, pareiškėjas vizavo darbų perdavimo-priėmimo aktą. Pažymi, kad prieš pasirašydamas darbų perdavimo-priėmimo aktą, t. y. 2017 m. lapkričio 29 d., L. B. vyko į komandiruotę, į KMU organizuojamą pasitarimą dėl Stumbro apsaugos plano įgyvendinimo eigos (pašarinės stumbrų aikštelės įrengimas ir kelio remonto darbai). Nurodo, kad jis pasirašė PVM sąskaitą faktūrą prieš teikdamas ją Tarnybos direktoriui apmokėti. Atsakovės teigimu, lėšos (sutarties kaina) buvo skirtos numatytos paslaugoms įtvirtintoms techninėje specifikacijoje atlikti. Jei paslaugos dėl tam tikrų aplinkybių negalėjo būti suteiktos dalyje sklypo, ką savo paaiškinime nurodo ir L. B., paslaugų apimtys turėjo būti mažinamos, įforminami reikalingi dokumentai, proporcingai mažiau sumokant paslaugos teikėjui. Pažymi, kad, atliekant patikrinimą nebuvo nustatyta, kad būtų keičiama Sutartis mažinant paslaugų apimtis, taip pat apmokant proporcingai už suteiktas paslaugas, o paslaugos, kurios buvo numatytos techninėje specifikacijoje buvo suteiktos tik iš dalies.
19. Nurodo, kad tiek vykdant patikrinimą, tiek atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą nustatytas esminis vyriausiojo specialisto L. B. pareigų neatlikimas yra susijęs su netinkama sutarties priežiūra, sukėlusią tiek teisines, tiek finansines pasekmes, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia netinkamos sutarties priežiūros. Atsakovės teigimu, sutarties priežiūra buvo vykdoma netinkamai, neatlikus sutarties pakeitimų., sumažinant paslaugų kiekius, todėl teikėjui buvo sumokėta už faktiškai nesuteiktas paslaugas. Pažymi, kad pareiškėja neatliko pareigybės aprašyme bei kituose teisės aktuose nustatytų funkcijų, privalomų vyriausiajam specialistui. Teigia, kad jis viršijo suteiktus įgaliojimus. Aplaidžiai atliko pavestas funkcijas. Tarnybai kilo teisinės pasekmės, t. y. realią žalą dėl tinkamai nevykdytų funkcijų buvo netinkamai panaudoti Tarnybai skirti asignavimai pašarinei aikštelei įrengti. Pareiškėjo kaltės formą kvalifikavo kaip neatsargumą. Vertino, kad pareiškėjui paskirta proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui.
20. Pažymi, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl Partnerystės sutarties yra nepagrįsti, kadangi tuo metu minėta sutartis dar net nebuvo pasirašyta. Pažymu, kad KMU nedalyvavo vertinime, jei pats pareiškėjas jos nekvietė. Kadangi pareiškėjas jokių kitų Tarnybos ar KMU asmenų nesikvietė, tai atsakomybė kyla būtent jam dėl netinkamai vykdytos Sutarties.
21. Pasak atsakovės, nors pareiškėjas nurodo, kad suderinus su KMU, plote Nr. 2 medžių (krūmų) dalis ir buvo palikta, bet nepateikė jokių rašytinių įrodymų, dokumentų dėl suderinimo. Pažymi, kad jei vykdant paslaugų sutartį buvo nuspręsta atsisakyti dalies paslaugų, tai ir turėjo būti suderinta bei daromi Sutarties pakeitimai. O tokie pakeitimai nebuvo atlikti.
22. Nurodo, kad remiantis technine specifikacija ne visame sklype (45,2 ha), o sklypo dalyje – 5,8 ha buvo numatyta įrengti pašarinę aikštelę stumbrams. Tokia informacija nurodyta ir KMU pateiktuose dokumentuose bei 2018 m. rugsėjo 20 d. išvadoje. Pareiškėjo skundo argumentai, kad aikštelė turėjo būti įrengta 5,8 ha sklypo dalyje, visiškai neatitinka faktinių aplinkybių.
23. Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl kirtimo atliekų palikimo teritorijoje ir pažymėjo, kad jis paaiškinime nurodė, jog, sėjant žieminį rapsą buvo išvežtos sėjai trukdančios atliekos ir susandėliuotos pašarinės aikštelės pakraščiuose, o tai ir užfiksavo komisija.
24. Tarnyba pabrėžia, kad jos direktorius Sutarties priežiūros eigai fiksuoti laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. nebuvo sudaręs jokios komisijos, už Sutarties priežiūrą buvo atsakingas tik vyriausiasis specialistas L. B.. Tarnybai nebuvo pateikti jokie rašytiniai dokumentai, kuriose būtų konstatuota, kad pašarinė aikštelė įrengta tinkamai ir kokybiškai. Pažymi, kad pareiškėjas yra savo srities profesionalas, todėl net nekilo poreikio sudaryti komisijas atliktoms paslaugoms atlikti, buvo pasitikima jo darbų organizavimu. Tačiau, atlikus patikrinimą, buvo nustatytos kitos aplinkybės, t. y. kad darbai organizuoti netinkamai.
25. Tarnyba, patikrinusi situaciją vietoje, atlikusi dokumentų patikrinimą nustatė, kad Sutarties priežiūra buvo vykdoma netinkamai. Nebuvo atliktas Sutarties pakeitimas, sumažinant paslaugų kiekius, todėl teikėjui buvo sumokėta už faktiškai nesuteiktas paslaugas. L. B., būdamas atsakingas už sutarties priežiūrą, galėjo ir turėjo parengti atitinkamus sprendimus, dokumentus, juos teikti Tarnybos vadovams pasirašyti, tačiau šios pareigos neatliko. L. B. neatliko pareigybės aprašyme bei kituose teisės aktuose nustatytų funkcijų, privalomų vyriausiajam specialistui.
26. Akcentuoja, kad teikėjai nenurodė atskirų įkainių už medžių kirtimą, sumedėjusios augalijos šalinimą, kirtimo atliekų pašalinimą, dirvos suarimą ir pan. Atsižvelgiant į šiuos motyvus ir nebuvo pradėtos procedūros dėl materialinės žalos atlyginimo.
27. Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėjas buvo atsakingas už sutarties įgyvendinimą, darbų vykdymą ir jų priėmimą. Patikrinimo metu atsakovė nustatė, kad darbų buvo atlikta mažiau, t. y. buvo suarta 3,6 ha. Teigia, kad pareiškėjas turėjo tokias aplinkybes užfiksuoti ir mažinti paslaugų kainą rangovui už atliktus darbus. Akcentuoja, kad rangovas gavo daugiau pinigų nei atliko darbų. Šiuo atveju turėjo būti atliktas Sutarties pakeitimas. Pareiškėjas turėjo bendrauti su Viešųjų pirkimų skyriumi ir sumažinti darbų apimtis.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Skundas tenkintinas iš dalies.
28. Byloje kilęs ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp Tarnybos (toliau – ir Užsakovas) ir UAB „Projektas Karma“ (toliau – ir Teikėjas) buvo pasirašyta Sutartis (b. l. 15–19), kurios objektas – pašarinės aikštelės stumbrams įrengimo paslaugos. Pagal Sutarties 2.3 punktą, Sutartyje nustatytomis sąlygomis Teikėjas įsipareigoja tinkamai, kokybiškai ir laiku suteikti, o Užsakovas priimti ir apmokėti už tinkamai, kokybiškai ir laiku suteiktas Paslaugas ar jų dalį. Teikėjas pagal Sutartį įsipareigojo tinkamai, kokybiškai ir laiku suteikti Paslaugas, kaip numatyta Sutarties priede Nr. 1; vykdyti Užsakovo teisėtus nurodymus, susijusius su Sutarties vykdymu; teikiant paslaugas vadovautis šia sutartimi, Technine specifikacija ir Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais (4.2.1–4.2.3 papunkčiai). Užsakovas pagal Sutartį įsipareigojo: nustačius, kad Paslaugos suteiktos nekokybiškai ar nepilnai, pranešti apie tai Teikėjui ir reikalauti pašalinti šiuos trūkumus;)eigų užsakovas per nustatytą terminą nepriima Paslaugų (jų dalies) rezultato ir nepateikia pretenzijų, laikoma, kad Paslaugos (jų dalis) yra suteiktos tinkamai (4.4.2 papunktis); apmokėti už tinkamai, laiku ir kokybiškai suteiktas Paslaugas ar jų dalį Sutartyje nustatyta tvarka ir Sąlygomis (4.4.5 papunktis); Kontroliuoti Sutarties vykdymą ir duoti Teikėjui nurodymus, kad būtų tinkamai, kokybiškai ir laiku įvykdyta Sutartis; reikalauti, kad Teikėjas ištaisytų trūkumus per Užsakovo nurodytą protingą terminą (4.5.1 papunktis), nemokėti Teikėjui už netinkamas, nekokybiškas ir (ar) ne laiku suteiktas Paslaugas ar jų dalį (4.5.3 papunktis).
30. Sutarties 1 priede, techninėje specifikacijoje prie pirkimo objekto nurodyta, kad perkamos pašarinės aikštelės stumbrams (plotas Nr. 1, 5,8 ha plote) (duomenys neskelbtini) miške įrengimo paslaugos. Pašarinė aikštelė įrengiama tik dalyje nurodyto sklypo, ne visoje teritorijoje. Įgyvendinant šį uždavinį, Paslaugų teikėjas turės plote Nr. 1 (5,8 ha plote) ir plote Nr. 2 atlikti menkaverčių krūmų kirtimus, iškirstą sumedėjusią augmeniją sukrauti į KMU nurodytą vietą. Plote Nr. 1 (5,8 ha plote) turės būti atlikti žemės įdirbimo darbai, kad būtų tinkamai paruošta žemė žieminių kultūrų sėjimui. Esant poreikiui, reikės pašalinti kelmus. Paslaugų teikėjas turi užtikrinti kirtimo atliekų, pašalinimą. Visos paslaugos turi būti suteiktos iki 2017 m. gruodžio 1 d. (b. l. 20).
31. 2017 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo UAB Projektas Karma“ perdavė Užsakovui (Tarnybai) darbus – pašarinės aikštelės stumbrams įrengimo paslaugas, o užsakovas darbus priima (b. l. 60) ir išrašytą PVM sąskaitą-faktūra Nr. 204 (b. l. 62)
32. Tarnybos direktorius 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-229 „Dėl komisijos sudarymo dėl pašarinės aikštelės stumbrams įrengimo (duomenys neskelbtini) miške, (duomenys neskelbtini) raj. (žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini)) pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. sutartį Nr. F4- 2017-157 patikrinimo“ sudarė komisiją dėl pašarinės aikštelės stumbrams įrengimo patikrinti (b. l. 52).
33. Minėtos Komisijos nariai, siekdami patikrinti faktines aplinkybes vietoje (J. P. ir M. K.) 2018 m. rugsėjo 13 d. lankėsi (duomenys neskelbtini) miške, (duomenys neskelbtini) raj., atlikus patikrinimą 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo surašyta patikrinimo pažyma Nr. V6-14 (toliau – Patikrinimo pažyma), kurioje nustatyta, kad techninėje specifikacijoje nurodytas klaidingas ploto Nr. 1 plotas, plotas yra ~ 5,3 ha, o pirkimo paraiškoje ir prie techninė specifikacijos pridedamoje schemoje 5,8 ha; netinkamai atlikta Sutarties priežiūra; plote Nr. 2 neatlikti jokie menkaverčių krūmų šalinimo darbai, bet 2017 m. lapkričio 30 d. paslaugos perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad „Užsakovas neturi Vykdytojui pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės“; teritorijoje yra paliktų daug kirtimo atliekų, kurias teikėjas turėjo pašalinti, bet 2017 m. lapkričio 30 d. paslaugų perdavimo-priėmimo akte nurodyta, kad „Užsakovas neturi Vykdytojui pretenzijų“ dėl atlikto darbo kokybės“; Žemės įdirbimo darbai atlikti tik dalyje ploto Nr. 1 ir tesiekia ~3,6 ha, o ~0,3 ha įdirbtos žemės yra sklypo dalyje, kuri nepriskirta jokiam plotui. Bendrai įdirbta tik ~3,9 ha, nors pagal pirkimo dokumentus žemės įdirbimo darbai turėjo būti atlikti 5,8 ha plote, tačiau 2017 m. lapkričio 30 d. paslaugų perdavimo - priėmimo akte nurodyta, kad „Užsakovas neturi Vykdytojui pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės“; Perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas neįvertinus atliktų paslaugų kiekių pagal techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, nenurodyti suteiktų paslaugų trūkumai, kuriuos Teikėjas turėjo pašalinti; pagal PVM sąskaitą faktūrą serija PRK Nr. 204 sumokėta už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos (b. l. 87–90). Tarnybos vadovo rezoliucija pradėta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra.
34. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – Taisyklės), 5 punktu, 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. V-244 sudarė Komisiją, kuriai pavedė ištirti tarnybinį nusižengimą, kurį, įtariama padarė L. B. (b. l. 76).
35. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo informuotas apie pradėtą galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir apie tai, kad jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. apie netinkamą pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimą ir netinkamą pavestų užduočių atlikimą.
Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo surašytas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. V6-16 (b. l. 96–98).
36. Pareiškėjas 2018 m. spalio 2 d. pateikė paaiškinimą, kuriame jis nesutiko su jam pareikštu tarnybiniu nusižengimu (b. l. 77–78). Jis nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus asmeniškai nedalyvavo. Menkaverčių krūmų kirtimai nevykdyti todėl, kad plote Nr. 2 numatyta stacionarios stumbrų gaudyklės įrengimo vieta, kuri turi būti maskuojama aplinkui augančia augalija. 2018 m. liepos 3 d. buvo organizuotas išvažiuojamasis pasitarimas stumbro apsaugos veiklos priemonių įgyvendinimo eigai aptarti, pasitarimo metu apžiūrėta Projekto metu įrengta pašarinė aikštelė ir konstatuota, kad visi darbai atlikti tinkamai ir kokybiškai. Jokių kirtimo atliekų prie pašarinės aikštelės nebuvo.
37. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 28 d. vyko į tarnybinę komandiruotę, į KMU (b. l. 61), kurios metu, kartu su Vykdytojo atstovais įvertino atliktus darbus. Visi sutartyje numatyti darbai buvo atlikti. Vizavo sąskaitą-faktūrą ir pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą.
38. Komisija surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas L. B. padarė tarnybinį nusižengimą, vadovaudamasi 29 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei Taisyklių 13 punktu, atsižvelgdama, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo bei įvertinusi kilusias pasekmes, Tarnybos direktoriui pasiūlė L. B. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, kuri yra proporcinga padarytam nusižengimui (b. l. 79–86).
39. Aplinkos ministras 2018 m. spalio 29 d. įsakymu nušalino Tarnybos direktorių nuo administracinių sprendimų, susijusių su tarnybinės nuobaudos skyrimu L. B. (b. l. 53).
40. Tarnybos direktoriaus pavaduotoja Įsakymu, vadovaudamasi Taisyklių 14.1 papunkčiu, atsižvelgdama į Išvadą bei aplinkos ministro 2018 m. spalio 29 d. įsakymą, pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, nurodytą Išvadoje ir jam skyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (b. l. 6).
41. Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu ir teigia, kad tinkamai atliko jam priskirtas funkcijas, atlikdamas Sutarties priežiūrą.
42. Teismas su pareiškėjo vertinimu nesutinka.
43. Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas buvo paskirtas atsakingu asmeniu už Sutarties vykdymą. Taigi, iš esmės ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas tinkamai prižiūrėjo Sutarties vykdymą. Pažymėtina, kad Partnerystės sutartis buvo sudaryta vėliau nei Sutartis. Šiuo atveju būtent Sutarties, o ne Paslaugų sutarties, priežiūros vykdymas aktualus ir reikšmingas. Minėta, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas netinkamai vykdė Sutartį.
44. Pareiškėjo pareigybės aprašyme (b. l. 104–105) nustatyta, kad Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė reikalinga rengti ir dalyvauti rengiant teisės aktų projektus, koordinuoti, organizuoti biologinės įvairovės apsaugą (4 punktas). Pareigybės aprašymo 6 punkte išvardyti specialieji reikalavimai pareigybei, o 7 punkte – įtvirtintos funkcijos, kurias jis privalo atlikti, be kita ko, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo tinkamai koordinuoti laukinių gyvūnų globos klausimus (7.4 punktas), taip pat vykdyti kitus nenuolatinio pobūdžio skyriaus vedėjo pavedimus (7.12 punktas). Pareiškėjas yra susipažinęs su pareigybės aprašymu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad jis priskirtas jo sričiai funkcijas žinojo.
45. Tarnybinė atsakomybė pareiškėjui taikyta dėl netinkamai atliktos Sutarties priežiūros.
46. Valstybės tarnautojų atsakomybę reglamentuoja VTĮ (ginčui taikytina redakcija, galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.) 28 straipsnis, kuriame nustatyta, kad Valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pagal VTĮ 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi, valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad VTĮ įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.
47. VTĮ 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas;
4) atleidimas iš pareigų (29 straipsnio 3 dalis).
48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.
49. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų.
50. Vertinant Išvadą, joje detaliai išanalizuota pareiškėjo padaryto pažeidimo objektyvioji pusė. Tarnybinio tyrimo metu surinkta medžiaga rodo objektyvių ir išsamų pažeidimo tyrimą. Akivaizdu, kad atsakovei atlikus patikrinimą vietoje ir nustačius, jog Sutartis nebuvo tinkamai įgyvendinta, o už jos vykdymą buvo atsakingas būtent pareiškėjas, atsakomybė kyla pareiškėjui. Pareiškėjo vertinimas, kad aikštelė neturėjo būti įrengta visame 5,8 ha plote yra jo paties vertinimas ir situacijos aiškinimas. Iš tyrimo medžiagos nustatyta, kad būtent 5,8 ha plote turėjo būti įrengta pašarinė aikštelė. Taigi, faktas, kad žemės įdirbimo darbai atlikti tik 3,6 ha plote (0,3 ha nepriskirtas jokiam plotui), įvertinta iš viso ~ 3,9 ha, nustatytas atsakovės atliktu patikrinimu. Pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad 5,8 ha plote tokie darbai būtų atlikti. Tokiu atveju pareiškėjas, pasirašydamas darbų priėmimo-perdavimo aktą, nurodydamas, kad užsakovas neturi vykdytojui pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, patvirtina, jog pareiškėjas neįvertino atliktų darbų kokybės, jų kiekio ir formaliai pasirašė minėtą aktą. Tokiu atveju, jei pareiškėjas manė, kad, priimant darbus turėjo būti sudaryta komisija, į kurios sudėtį įeitų matininkai, tai tokį prašymą turėjo teisę teiktis skyriaus viršininkui, derinti su Viešųjų pirkimų skyriumi ir atitinkamai nepriimti darbų, o siekti išaiškinti, ar realiai tie darbai, už kuriuos jis pasirašė, yra realiai atlikti ir, ar tinkamai atlikti. Taigi, šiuo atveju realiai buvo sumokėta už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos. Pareiškėjo prašymų sudaryti komisiją ar skirti kitus asmenis darbams priimti, byloje nėra, o jo vertinimas, kad vežėsi kompetentingus specialistus į aikštelę, kai Tarnybos direktorius nebuvo sudaręs jokios komisijos ir pavedęs atlikti tokių darbų vertinimo, negali būti laikomas teisėtu veiksmu ir tai negali paneigti atsakovės nustatytų aplinkybių dėl netinkamų darbų priėmimo.
51. Be to, Patikrinimo pažymoje yra nustatyta, kad plote Nr. 2 neatlikti jokie menkaverčių krūmų šalinimo darbai ir teritorijoje yra paliktų daug kirtimo atliekų, kurias teikėjas turėjo pašalinti, bet akte nuodyta, kad užsakovas neturi pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės. Pateiktos fotonuotraukos patvirtina tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė kitų duomenų, kurie paneigtų atsakovės tyrimo metu surinktus duomenis. Pareiškėjas, būdamas atsakingas ir rūpestingas, priimdamas darbus turėjo teisę užfiksuoti vaizdinėmis priemonėmis realiai atliktus darbus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pateiktoje Patikrinimo pažymoje pateiktais vertinimais.
52. Kadangi pareiškėjas buvo atsakingas už Sutarties priežiūrą, tai, darytina išvada, kad sutarties sąlygos jam buvo žinomos ir suprantamos. Pagal Sutarties 4.4.2 papunktį, jis turėjo teisę dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų kreiptis į teikėją ir reikalauti pašalinti netinkamai atliktus darbus. Pareiškėjo argumentai, kad tinkamai buvo atlikti darbai, įvertinus tyrimo medžiagą, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas ne formaliai turėjo vykdyti Sutarties priežiūrą, o siekti, kad teikiamos paslaugos būtų tinkamos kokybės ir atitiktų Specifikacijoje nustatytus kriterijus. Net, jei ir vertinti, kad plotas pagal techninę specifikaciją įdirbamai žemei turėjo būti 5,3 ha, vis tiek įdirbtos žemės plotas ~ 3,9 ha, o tai aiškiai parodo, kad ne visame plote buvo įdirbta žemė. Akcentuotina, kad nors pareiškėjas ir nebuvo atsakingas už specifikacijos parengimą ir jam už tai atsakomybė nėra taikoma, tačiau jis buvo atsakingas už teikiamų paslaugų, t. y. pašarinės aikštelės stumbrams įrengti paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties priežiūrą. Visgi, paties pareiškėjo pasyvus elgesys ir sukėlė jam teisines pasekmes.
53. Bylos duomenys patvirtina, kad Sutarties priežiūra buvo vykdoma netinkamai, t. y. nebuvo atliktas Sutarties pakeitimas, sumažinant paslaugų kiekius, todėl teikėjui buvo sumokėta už faktiškai nesuteiktas paslaugas. Pats pareiškėjas, būdamas atsakingas už sutarties priežiūrą, galėjo ir turėjo parengti atitinkamus dokumentus, juos teikti Tarnybos ar skyriaus vadovams, prašydamas atitinkamai pagalbos ar komisiją sudaryti darbams priimti, o šiuo atveju, priėmęs darbus, kurie neatitiko paslaugų kokybės reikalavimų, akivaizdu, kad neatliko jam pavestų pareigų ir padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį taikytina tarnybinė atsakomybė.
54. Atsakovės išvada, kad Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas L. B. jam pavestas funkcijas atliko netinkamai, nerūpestingai, neatliko valstybės tarnautojo pareigų, numatytų VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose, kuriuos nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis;
5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, nesilaikė VTĮ įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto pavyzdingumo principo, reiškiančio, kad privalo deramai atlikti savo pareigas, ir pažeidė VAĮ 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtą atsakomybės už priimtus sprendimus viešojo administravimo principą, nustatantį, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius, yra pagrįsta ir motyvuota. Išvadoje įvertinta, kad pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo 7.4 ir 7.12 punktus, tinkamai neatlikdamas tarnybinių pareigų.
55. Komisija Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas pažeidimą padarė neatsargia kaltės forma.
56. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). VTĮ kaltės sąvokos neatskleidžia. Teisės teorija kaltę apibrėžia kaip asmens (teisės pažeidėjo) psichinį santykį su savo veika, priešinga teisei, kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus ir sąmoningai siekia tų padarinių, kurių gali sukelti tie veiksmai; netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus, bet nenori tų padarinių, kuriuos būtinai sukels tie veiksmai. Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti <...> padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (Vaišvila A., Teisės teorija. Vilnius: Justitia, 2009, p. 448–449). Sprendžiant dėl pareiškėjo elgesio – veiksmų ar neveikimo tam tikroje situacijoje, dėl jo suvokimo, kaip reikėtų veikti, dėl jo galimybių veikti, turi būti atsižvelgiama į aplinkybes, nulemtas jo statuso. Pažymėtina, jog visais atvejais tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės pobūdis turi būti išnagrinėtas, nes nenustačius tarnautojo kaltės negalima ir tarnybinė atsakomybė (LVAT 2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3221-629/2019).
57. Teismo vertinimu, pareiškėjo santykis su padarytu nusižengimu vertintinas kaip neatsargumas. Akivaizdu, kad pareiškėjas, vykdydamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įgyvendinamas Sutarties priežiūrą, turėjo žinoti jam pavestų pareigų apimtį ir užtikrinti tinkamą įgyvendinimą. Šiuo atveju, jis neatliko tinkamai savo pareigų ir akivaizdu, kad dėl neatsargumo padarė tarnybinį nusižengimą. Konstatuotina, kad L. B. aplaidžiai vykdė pavestas funkcijas. Jis vizuodamas dokumentus netikrino atliktų darbų kiekių, darbų kokybės, jokių pretenzijų Teikėjui nereiškė, tačiau Tarnybai pateikė dokumentus apmokėti už paslaugas, kurios, kaip nustatyta byloje, nebuvo tinkamos kokybės. Akivaizdu, kad tokie veiksmai sukėlė teisines pasekmes Tarnybai. Akcentuotina ir tai, kad Tarnyboje yra patvirtintas Viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašas (b. l. 115–133), kuriame detalizuota, kokie veiksmai atliekami, priimant darbus. Pareiškėjas, be kita ko, turėjo vadovautis ir minėtu aprašu, t. y. privalėjo įsitikinti dėl priimamų darbų kokybės ir turėjo imtis veiksmų, kad Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Kaip minėta, jokių veiksmų pareiškėjas nesiėmė ir teigia, kad darbai buvo atlikti tinkamai, o tarnybinio tyrimo medžiaga nustatyta priešingai. Atsakovės vertinimas dėl kaltės yra pagrįstas ir teismas jam pritaria. Pareiškėjas neginčijo, kad nežinojo teisinio reglamentavimo ar nesuprato Sutarties nuostatų, kaip jas įgyvendinti. Taigi, pareiškėjo kaltė yra įrodyta ir atskleista Išvadoje.
58. Teismas nepritaria atsakovės išvadai, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė realią žalą, kadangi nenustatyta, kokio dydžio netinkamai panaudoti Tarnybai skirti asignavimai pašarinei aikštelei įrengti. Vien tik faktas, kad pareiškėjas netinkamai atliko Sutarties priežiūrą, neapskaičiavus, kokio dydžio žala padaryta, negali būti pripažįstama realiais nuostoliais. Duomenų, kurie pagrįstų realų žalos dydį, byloje nėra. Pati atsakovė nurodė, kad pinigine išraiška negali apskaičiuoti neracionaliai panaudoti asignavimai. Tokiu atveju atsakovės išvada dėl VTĮ 33 straipsnio nuostatų yra šalintina iš Išvados kaip perteklinė, kadangi pareiškėjui materialinė atsakomybė nebuvo taikyta. Tačiau šių argumentų pašalinimas nekeičia tarnybinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėties.
59. Atsakovė Įsakymu pareiškėjui skyrė griežtą papeikimą.
60. Pagal VTĮ 29 straipsnio 3 dalį, už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas ir atleidimas iš pareigų. Taigi, pareiškėjai skirta viena iš griežčiausių tarnybinių nuobaudų.
61. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas Tarnyboje dirba nuo 2017 m. kovo 3 d., šiuo laikotarpiu tarnybinės nuobaudos jam nebuvo skirtos, jis nebuvo skatintas. L. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
62. Tarnybinių nuobaudų skyrimo kontekste svarbi LVAT praktika, suformuota išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A552–2748/2012. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog tais atvejais, kai yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne.
63. Atsižvelgus į anksčiau nurodytus išaiškinimus, vertintinas tarnybinės nuobaudos proporcingumas.
64. Atsakovė teigia, kad pareiškėjui skirta proporcinga nuobauda jo padarytam pažeidimui. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Nei Išvadoje, nei atsiliepime į skundą, nei teismo posėdyje atsakovė nepagrindė skirtos nuobaudos griežtumo. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nepripažįsta padaręs pažeidimo, nėra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Duomenų dėl realiai padarytų nuostolių byloje nėra. Pareiškėjo veiksmai vertintini kaip neatsargi kaltės forma. Atsakovės lakoniška išvada dėl parinktos nuobaudos rūšies laikytina nepagrįsta.
65. LVAT yra išsiaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
66. Teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, pripažinęs, kad pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, nenustačius pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, padarytos materialinės žalos dydžio, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai Įsakymo 2 punkte paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra per griežta, todėl Įsakymo 2 punktu paskirta tarnybinė nuobauda keistina švelnesne nuobaudos rūšimi – pastaba VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Sušvelninus nuobaudos rūšį, bus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai.
67. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę ir Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudos rūšį pakeisti švelnesne, t. y..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo L. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 29 įsakymo Nr. P1-181 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. B.“ 2 punktą, kuriuo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už tarnybinį nusižengimą, ir laikyti, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rūta Miliuvienė