Civilinė byla Nr. e2YT-22797-1134/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17367-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.11

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, A. A., D. A..

Teismas

n u s t a t ė:

1.       pareiškėjas V. D. pateikė skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolio Dariaus Blizniko 2023 m. spalio 20 d. Turto arešto aktą Nr. S-23-35-39823 0,20 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalis), adresas (duomenys neskelbtini), kurio ½ nuosavybės teise priklauso V. D., vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01853.

2.       Nurodė, kad išieškotojas A. A. antstoliui Dariui Bliznikui 2023 m. spalio 20 d. pateikė prašymą, kuriuo antstolio prašė areštuoti skolininkui V. D. priklausantį turtą, kadangi skolininkas turtą gali paslėpti. 2023 m. spalio 20 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl turto arešto Nr. S-23-35-39758 vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01853. 2023 m. spalio 20 d. antstolis priėmė turto arešto aktą Nr. S-23-35-39823 vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01853, kuriuo apribojo pareiškėjui 0,20 ha žemės sklypo (1/2 dalis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), disponavimo teises. Nekilnojamojo turto arešto dokumentus pareiškėjas gavo 2023 m. spalio 30 d. Kaip nurodė, pareiškėjas, nagrinėjamu atveju iš valstybės įmonės (toliau –VĮ) „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės paieškos matyti, kad 0,20 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudaro 168 000 Eur, o 1/2 žemės sklypo dalies vertė, kuri priklauso pareiškėjui sudaro 84 000 Eur (168 000/2). Pagal vykdomosios bylos išrašą Nr. 0035/23/01853, šiuo metu iš pareiškėjo išieškoma suma sudaro 24 855,75 Eur. Pareiškėjas pabrėžė, kad nekilnojamojo turto areštas vykdomojoje byloje šiuo atveju visiškai nėra proporcingas išieškotinai sumai, kadangi išieškotina suma sudaro daugiau negu 3 kartus mažesnę sumą negu areštuoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė. Pareiškėjo žiniomis, areštuotas žemės sklypas taip pat nėra atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kas reiškia, jog kitiems žemės sklypo bendrasavininkams taip pat gali būti padaryta neproporcinga žala dėl šio turto arešto. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu yra areštuotos jo visos banko sąskaitos, dalis lėšų jau nurašyta ir išieškota pritaikius priverstinio vykdymo priemones.

3.       Antstolis Darius Bliznikas 2023 m. lapkričio 27 d. Patvarkymu dėl atsakymo į pateiktą skundą Nr. S-23-35-45652 pareiškėjo skundą atmetė ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4.       Patvarkyme antstolis nurodė, kad antstolis vykdo: vykdomąją bylą Nr. 0035/23/01853 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-949-592/2023 (vykdomoji byla 0035/23/01853), kuriame nuspręsta: ,,Taikyti restituciją natūra ir grąžinti 0,2000 ha bendro ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovams R. M. ir V. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, o iš šių atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovams A. A. ir D. A. 150 000 Eur sumą (po 75 000 Eur iš kiekvieno).“; vykdomąją bylą Nr. 0035/23/01852 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-949-592/2023 (vykdomoji byla 0035/23/01852), kuriame nuspręsta: ,,Priteisti iš atsakovų R. M. ir V. D. lygiomis dalimis ieškovui A. A. 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 1 905,75 Eur iš kiekvieno). Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. M. ir V. D., lygiomis dalimis ieškovams A. A. ir D. A. 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 900 Eur iš kiekvieno atsakovo (po 450 Eur kiekvienam ieškovui), patirtas apeliacinės instancijos teisme.“

5.       Kaip nurodoma, išieškotojas A. A. antstoliui pateikė 2023 m. spalio 30 d. prašymą dėl turto arešto (vykdomoji byla 0035/23/01853), kuriuo prašė pritaikyti skolininkui V. D. priklausančiam turtui areštą. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkui V. D. priklausančiam turtui nėra taikomi apribojimai, todėl yra pavojus, jog skolininkas turtą gali paslėpti. Atsižvelgiant į tai 2023 m. spalio 20 d. buvo priimtas patvarkymas dėl turto arešto Nr. S-23-35-39758 (vykdomoji byla 0035/23/01853), kuriuo nuspręsta nedelsiant areštuoti skolininkui V. D., priklausantį turtą, t. y. ½ dalį žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-23-35-39823 (vykdomoji byla 0035/23/01853) areštuotas skolininkui V. D., nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdymo procese taip pat nustatyta, kad skolininkas V. D. nedirba, informacijos apie draudžiamąsias pajamas nėra. Antstolio priimtas patvarkymas dėl turto arešto Nr. S-23- 35-39823 yra teisėtas, nes yra pavojus, kad skolininkas turtą gali paslėpti. Neareštavus turto būtų pažeisti išieškoto A. A. interesai. Turto areštavimo metu antstoliui Dariui Bliznikui kilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolis arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir pagrįstai neatliko įkainojimo procedūros. Turto arešto akte Nr. S-23-35-39823 nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Taigi klausimas dėl realios areštuoto turto vertės nebuvo išspręstas, todėl pagrindo konstatuoti, kad antstolis areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti ir pripažinti antstolio atliktus veiksmus neteisėtais nėra.

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, A. A., D. A., skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. gruodžio 19 d. 13:30 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

7.       Teisme gauti pareiškėjo V. D. rašytiniai paaiškinimai, kuriame nurodoma, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus bei papildomai prašo priteisti iš antstolio pareiškėjo naudai ko turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8.       Papildomai nurodė, kad šioje vykdomojoje byloje visiškai nėra jokių duomenų, įrodymų, jog pareiškėjas bando ar bandys kaip nors paslėpti savo nekilnojamąjį turtą. Toks prašymas vykdymo procese buvo išimtinai grįstas tik išieškotojo iniciatyva ir subjektyvia nuomone. Antstolis vykdomojoje byloje nei sprendė, nei patikrino, ar tokia turto arešto poveikio priemonė yra teisinga, sąžininga, protinga ir juo labiau proporcinga tiek pareiškėjo, tiek pačio išieškotojo atžvilgiu ir interesais. Antstolis ½ dalies nekilnojamojo turto (žemės sklypo) areštą taikė tik mechaniškai, t. y. jokio vertinimo ar sprendimo priėmimo dėl šio turto arešto neatliko, kadangi tą pačią dieną, kuomet išieškotojas pateikė prašymą 2023 m. spalio 20 d. areštuoti turtą, 2023 m. spalio 20 d. antstolis areštavo pareiškėjo nekilnojamojo turto ½ dalį ir tą pačią dieną parengė raginimą įvykdyti teismo sprendimą per 10 dienų, t. y. iki 2023 m. spalio 30 d. sumokėti 25 135,53 Eur skolos ir vykdymo išlaidų sumą. Tokie antstolio atlikti procesiniai veiksmai, pareiškėjo teigimu, laikytini neteisėtais, kadangi visiškai neatsižvelgta į: 1) areštuoto nekilnojamojo turto vertę; 2) galimybę tokiu būdu greitai išieškoti pinigines skolos sumas iš šio turto dalies; 3) pareiškėjo savanoriškai sumokėtas dideles skolos įmokas; 4) iš pareiškėjo areštuotų banko sąskaitų nurašytas dideles pinigines sumas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad antstolis net nesilaikė raginime nurodyto termino iki 2023 m. spalio 30 d. pareiškėjui sumokėti 25 135,53 Eur skolos ir vykdymo išlaidų sumą. Šie byloje nustatyti faktai tik dar kartą patvirtina, kad antstolis procesinius veiksmus atliko mechaniškai nieko iš anksto netikrindamas ir nespręsdamas dėl turto arešto, neatsižvelgdamas į bylos šalių interesus ir neišlaikydamas teisingos skolininko ir išieškotojų interesų užtikrinimo pusiausvyros.

9.       Pareiškėjui taip pat nebuvo suteikta jokių realių galimybių iki 2023 m. spalio 13 d. sumokėti 25 135,53 Eur skolos ir vykdymo išlaidų sumą, kuri buvo nurodyta antstolio minėtame raginime, nes ½ dalies didelės vertės žemės sklypo dalis buvo iškart, tą pačią 2023 m. spalio 20 d., areštuota. Antstolio atlikti neteisėti procesiniai veiksmai apsunkina pareiškėjui greičiau grąžinti likusią skolos dalį išieškotojui, o pastarasis negali greitesniu būdu atgauti likusios skolos sumos, kadangi pareiškėjas negali disponuoti areštuota nekilnojamojo turto dalimi. Be to, kaip šio neteisėto procesinio veiksmo pasekmė, areštavus didelės vertės nekilnojamojo turto dalį, pareiškėjui be pagrindo yra didinamos išieškojimo išlaidos. Pareiškėjui sudarius taikų susitarimą su garantija su išieškotoju, pareiškėjas, nesant nekilnojamojo turto dalies arešto, galėtų nevaržomai organizuoti šios savo turto dalies pardavimą, o iš gautos sumos nedelsiant visiškai padengti likusią skolos dalį išieškotojui. Dabar gi, pareiškėjas to negali padaryti, o išieškojimo procedūra yra dar labiau apsunkinta, dar labiau didėja visos vykdymo proceso išlaidos. Šioje byloje areštuoto nekilnojamojo turto dalies ypatumas yra tas, kad areštuotas žemės sklypas yra ne vientisas, priklauso dviem bendrasavininkams. Be to, šis žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kadangi žemės sklypas yra valstybiniame parke. Taip pat šis žemės sklypas patenka į ekstensyvaus užstatymo zoną (funkcinės zonos numeris (duomenys neskelbtini)). Taigi, išieškoti iš tokio žemės sklypo dalies vykdymo procese yra gana sudėtinga, juo labiau, kad žemės sklypo savininkų yra ne vienas. Šių faktų antstolis, areštuodamas žemės sklypo dalį, vykdomojoje byloje iš anksto nesiaiškino ir nepatikrino. Atsižvelgiant į tai, ½ areštuoto žemės sklypo dalis nėra ir nebus reali ir rezultatyvi priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė. Pareiškėjo teigimu, antstolis savo iniciatyva nesiėmė visų teisėtų priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai nepadėjo bylos šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, nesiėmė teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, pažeidė kitų vykdymo proceso dalyvių (pareiškėjo) teises bei teisėtus interesus.

13.       Suinteresuoti asmenys A. A. ir D. A. atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė. Teismui nėra žinomos nepateikimo priežastys.

Skundas netenkintinas.

14.       Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

15.       Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).

16.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

17.       Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas: vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01853 vykdo 2023 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-949-592/2023 dėl 24 855,75 Eur išieškojimo iš pareiškėjo V. D., išieškotojo A. A. naudai; vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01852 vykdo 2023 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-949-592/2023 dėl 450 Eur išieškojimo iš pareiškėjo V. D., išieškotojos D. A. naudai. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto 2023 m. gruodžio 1 d. ,,Lietuvos paštas“ mokėjimo kvito Nr. 092130, skolininkas prievolę išieškotojai D. A. įvykdė, sumokėdamas 450 Eur. 2023 m. spalio 20 d. antstolis priėmė Patvarkymą dėl turto arešto Nr. S-23-35-39758 (vykdomoji byla 0035/23/01853), kuriuo buvo nuspręsta nedelsiant areštuoti skolininkui V. D., priklausantį turtą, t. y. ½ dalį žemės sklypo, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-23-35-39823 (vykdomoji byla 0035/23/01853) areštuotas skolininkui V. D., nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

18.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti antstolio Dariaus Blizniko 2023 m. spalio 20 d. Turto arešto aktą Nr. S-23-35-39823 0,20 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalis), adresas (duomenys neskelbtini), kurio ½ nuosavybės teise priklauso V. D., vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01853 ir priteisti iš antstolio 1 413 Eur pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

19.       Pažymėtina, jog priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 654 straipsnis). CPK 655 straipsnio 1 dalis numato, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tačiau CPK 658 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, jog skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Šios straipsnio 3 dalis numato, kad bylose dėl sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti antstolis, įteikdamas arba pasiųsdamas raginimą, areštuoja skolininko turtą. Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 10 punkte taip pat numatyta, kad jeigu yra pavojus, kad skolininkas turtą gali paslėpti, antstolis, išsiuntęs skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, areštuoja skolininko turtą ar pinigines lėšas ir priima motyvuotą patvarkymą, kuriame nurodo aplinkybes, dėl kurių yra pavojus, kad turtas ar piniginės lėšos gali būti paslėpti. Taigi, antstolio, išsiuntusio skolininkui raginimą per nustatytą terminą įvykdyti teismo sprendimą vykdomojoje byloje atliekami veiksmai iš esmės yra riboti, t. y. jis gali spręsti dėl skolininko turto ir (ar) piniginių lėšų arešto, tačiau negali atlikti priverstinio išieškojimo veiksmų.

20.       Pažymėtina, kad pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento, antstolio sprendimas dėl skolininko turto arešto priėmimo nevaržomas informacijos apie raginimo įvykdyti sprendimą skolininkui termino pabaigos, o sietinas su jo išsiuntimu ar įteikimu. (CPK 657, 658 straipsnio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentas, jog antstolis neteisėtai surašė turto arešto aktą dar nepasibaigus raginimo įvykdyti sprendimą terminui, laikytinas nepagrįstu.

21.       Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, spręstina, kad antstolis, vykdantis pakankamai didelės sumos išieškojimą iš pareiškėjo ir nustatęs pareiškėjui priklausantį turtą, jį pagrįstai areštavo skundžiamu 2023 m. spalio 20 d. patvarkymu.               

22.       Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nesutinka su antstolio turto arešto aktu ir kaip jau minėta, prašo jį panaikinti motyvuodamas tuo, kad iš VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės paieškos matyti, kad 0,20 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudaro 168 000 Eur, o 1/2 žemės sklypo dalies vertė, kuri priklauso pareiškėjui sudaro 84 000 Eur (168 000/2). Pagal vykdomosios bylos išrašą Nr. 0035/23/01853, šiuo metu iš pareiškėjo išieškoma suma sudaro 24 855,75 Eur. Pareiškėjas pabrėžė, kad nekilnojamojo turto areštas vykdomojoje byloje šiuo atveju visiškai nėra proporcingas išieškotinai sumai, kadangi išieškotina suma sudaro daugiau negu 3 kartus mažesnę sumą negu areštuoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė. Pareiškėjo žiniomis, areštuotas žemės sklypas taip pat nėra atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kas reiškia, jog kitiems žemės sklypo bendrasavininkams taip pat gali būti padaryta neproporcinga žala dėl šio turto arešto. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu yra areštuotos jo visos banko sąskaitos, dalis lėšų jau nurašyta ir išieškota pritaikius priverstinio vykdymo priemones. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad antstolis turėjo pareiškėjui pasiūlyti sudaryti taikų susitarimą su išieškotoju, tam, kad pareiškėjas galėtų nevaržomai organizuoti šios savo turto dalies pardavimą, o iš gautos sumos nedelsiant visiškai padengti likusią skolos dalį išieškotojui. Dabar gi, pareiškėjas to negali padaryti, o išieškojimo procedūra yra dar labiau apsunkinta, dar labiau didėja visos vykdymo proceso išlaidos.

23.       Antstolis 2023 m. lapkričio 27 d. Patvarkymu dėl atsakymo į pateiktą skundą nurodė, kad vykdymo procese nustatyta, kad skolininkui V. D. priklausančiam turtui nėra taikomi apribojimai, todėl yra pavojus, jog skolininkas turtą gali paslėpti. 2023 m. spalio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-23-35-39823 (vykdomoji byla 0035/23/01853) areštuotas skolininkui V. D., nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdymo procese taip pat nustatyta, kad skolininkas V. D. nedirba, informacijos apie draudžiamąsias pajamas nėra. Neareštavus turto būtų pažeisti išieškoto A. A. interesai. Turto areštavimo metu antstoliui Dariui Bliznikui kilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolis arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir pagrįstai neatliko įkainojimo procedūros. Turto arešto akte Nr. S-23-35-39823 nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu.

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016, 34 punktas). Jau pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir vykdymo išlaidoms kompensuoti. Taigi, taikomas turto areštas turi būti veiksmingas, juo turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiai patenkinti išieškotojo reikalavimus. Teisinga pusiausvyra tarp išieškotojo ir skolininko interesų yra pasiekiama tada, kai išieškotojo reikalavimai yra patenkinami veiksmingai, greitai ir realiai, o skolininko turtui nėra taikomi neproporcingi ir iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini išieškotojo interesams patenkinti. Ar skolininko turtui buvo taikomi neproporcingi, iš esmės pertekliniai apribojimai, nebūtini veiksmingam, greitam ir realiam išieškotojo interesų patenkinimui, nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus išieškojimą iš atitinkamo turto reglamentuojančias taisykles ir atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).

25.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pareiškėjas pabrėžė, kad nekilnojamojo turto areštas vykdomojoje byloje yra neproporcingas išieškotinai sumai, kadangi išieškotina suma sudaro daugiau negu 3 kartus mažesnę sumą negu areštuoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, t. y. minėto turto vidutinė rinkos vertė sudaro 168 000 Eur, o 1/2 žemės sklypo dalies vertė, kuri priklauso pareiškėjui sudaro 84 000 Eur (168 000/2). Pagal vykdomosios bylos išrašą Nr. 0035/23/01853, šiuo metu iš pareiškėjo išieškoma suma sudaro 24 855,75 Eur. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu yra areštuotos jo visos banko sąskaitos, dalis lėšų jau nurašyta ir išieškota pritaikius priverstinio vykdymo priemones. Be to, pareiškėjo teigimu,  antstolis turėjo pareiškėjui pasiūlyti sudaryti taikų susitarimą su išieškotoju, tam, kad pareiškėjas galėtų nevaržomai organizuoti šios savo turto dalies pardavimą, o iš gautos sumos nedelsiant visiškai padengti likusią skolos dalį išieškotojui. Tačiau teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka, kadangi pareiškėjas iki vykdomojo rašto išdavimo (iki 2023 m. spalio 18 d.) bei iki Turto arešto akto priėmimo (2023 m. spalio 20 d.) nesiėmė jokių aktyvių veiksmų (byloje nėra tokių duomenų), kad prievolę išieškotojams įvykdytų pilna apimtimi ir kuo greičiau, juo labiau žinodamas, kad turi likvidaus nekilnojamo turto. Tai viena. Antra, atmestini pareiškėjo argumentai, kad antstolis turėjo pasiūlyti jam sudaryti taikų susitarimą su išieškotoju, kadangi CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Kas reiškia, kad skolininko pareiga domėtis vykdymo procesu apima jo pareigą informuoti antstolį apie atsiradusias ir turinčias įtakos vykdymo procesui aplinkybes. Skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos faktinę situaciją, spręstina, jog pats skolininkas nesilaikė pareigos bendradarbiauti su antstoliu ir išieškotoju, todėl pačiam pareiškėjui tenka prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes.

26.       Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą (CPK 678 straipsnis). Siekiant apsaugoti skolininko ir išieškotojo interesus, areštuotas turtas turi būti įkainojamas. CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti draudimą antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad antstolis turtą įkainoja jo areštavimo metu, turi būti aiškinama kartu su CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, kai antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Taigi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti areštuojamo daikto vertės nurodymą kaip turto arešto akto turinio reikalavimą, nėra imperatyvi. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi praktikoje gali susidaryti situacija, jog nesant galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto, gali būti areštuota skolininko turto iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, tačiau nesant nustatytai areštuoto turto rinkos vertei, t. y. nepasibaigus areštuoto turto įkainojimui, tai negali sąlygoti antstolio veiksmų neteisėtumo CPK 677 straipsnio 2 dalies prasme. Priklausomai nuo nustatytos areštuoto turto rinkos vertės, galimas turto arešto akto koregavimas, taip pat antstolis galės pasinaikinti, keisti turto arešto aktą, jeigu bus nustatyta, kad areštuota turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms šioje vykdomojoje byloje padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1288-340/2022). Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta reali galimybė taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis Nr. 3K-3-218/2009). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-344-421/2018).

27.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad areštuoto turto vertė iš esmės yra didesnė negu vykdomo išieškojimo suma, tačiau šie argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Visų pirma, skolininkas vien deklaratyviai nurodė, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad areštuoto turto vertė yra didesnė nei vykdomas išieškojimas (CPK 178 straipsnis). Antra, kaip teisingai nurodo antstolis, atliekant pirminius vykdymo veiksmus, nėra galimybės antstoliui turto arešto akto sudarymo metu įvertinti areštuojamo turto vertės. Teismas šiuo aspektu visiškai sutinka su antstoliu, nes vidutinės rinkos kainos pagal Nekilnojamojo turto registrą gali ženkliai skirtis nuo realios turto rinkos kainos.

28.       Iš byloje esančio 2023 m. gruodžio 8 d. Patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo Nr. S-23-35-47586 matyti, kad antstolis skyrė ekspertizę ½ daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0.2000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso skolininkui (pareiškėjui) V. D.. Ekspertizę pavedė atlikti ekspertizės įstaigai UAB ,,Finance Property“. Teismas daro išvadą, jog turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis areštuoti turtą. Kadangi antstoliui turto areštavimo metu kilo abejonių dėl turto vertės, todėl antstolis arešto metu neįvertino areštuojamo turto ir pagrįstai CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodytos įkainojimo procedūros neatliko, o vadovaudamasi CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2023 m. spalio 20 d. Turto arešto akte Nr. S-23-35-39823 nurodė, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Taigi klausimas dėl realios areštuoto turto vertės dar neišspręstas. Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad antstolis 2023 m. spalio 10 d. patvarkymu Nr. S-23-35-39758 dėl turto arešto nutaręs areštuoti skolininkui pareiškėjui V. D. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamą turtą, t. y. ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0.2000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodydamas areštuoto turto vertės, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų dėl turto areštavimo, kadangi šiuo metu areštuoto turto įkainojimas dar nėra atliktas, todėl pagrindo konstatuoti, kad antstolis nutarė areštuoti turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti ir pripažinti antstolio atliktus veiksmus neteisėtais, nėra. Be to, pareiškėjas teigdamas, kad antstolis areštavo turto daugiau, nei būtina skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad turto arešto aktu areštuoto turto reali kaina yra didesnė ir jo pakanka skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nepateikė. Šiuo metu vykdomojoje ir civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų nustatyta skolininko turto vertė, kuri leistų padaryti išvadą, kad antstolis areštavo daugiau turto, nei buvo būtina, ir tokiais veiksmais pažeidė skolininko teises.

31.       Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis Darius Bliznikas, atlikdamas vykdymo veiksmus, laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė CPK nuostatų, todėl naikinti 2023 m. spalio 20 d. Turto arešto aktą Nr. S-23-35-39823 0,20 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kurio ½ nuosavybės teise priklauso V. D., vykdomojoje byloje Nr. 0035/23/01853, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32.       Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė jam priteisti 1413 Eur.

33.       Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-488/2013). CPK 443 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

34.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas netenkintas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

pareiškėjo V. D. skundo dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                    Marina Vladimircevienė