Civilinė byla Nr. e2A-1684-794/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32842-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.1.1; 2.7.1.4; 3.3.1.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS apygardos teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „DA Holding“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d.  sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2364-1097/2020 pagal ieškovės asociacijos LATGA ieškinį atsakovei UAB „DA Holding“ dėl autorinio atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

0       I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė asociacija LATGA ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „DA Holding“ 4126,52 EUR autorinį atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. lapkričio 26 d. pareiškimu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, sumažindama reikalavimą dėl autorinio atlyginimo priteisimo iki 469,46 EUR. Ieškovė paaiškino, kad yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, kuri teisės aktų ir dvišalių bendradarbiavimo sutarčių pagrindu kolektyviai administruoja autorių ir kitų autorių teisių subjektų perduotas turinines autorių teises, įskaitant autorinio atlyginimo už viešą kūrinių atlikimą surinkimą ir paskirstymą. Nurodė, kad 2019 m. spalio 26 d. Compensa koncertų salėje Vilniuje vyko atsakovės organizuotas renginys „Wet dancing/ Šokių šou lietuje – „Šlapi šokiai“, kurio metu atsakovė muzikos kūrinius naudojo neteisėtai, t. y. nesudariusi su ieškove licencinės sutarties ir nemokėdama autorinio atlyginimo už viešą kūrinių atgaminimą. Vadovaudamasi ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalimi, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės autorinį atlyginimą, du kartus didesnį už tą, kurį atsakovei priklausytų sumokėti pagal suteiktą licenciją.

2.       Atsakovė UAB „DA Holding“ atsiliepimu i ieškinį prašė ieškinį atmesti, ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5 700 EUR baudą, 50 procentų baudos išieškant atsakovės naudai, taip bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad spektaklis „Wet dancing“, parodytas 2019 m. spalio 26 d. Compensa koncertų salėje, yra choreografijos kūrinys, sukurtas ir režisuotas A.V. M.. Nurodė, kad kūrinys kaip intelektinės nuosavybės objektas registruotas Baltarusijos intelektinės nuosavybės centre, o registracijos sutartyje nurodyta, jog A. V. M. yra vienintelė kūrinio autorė. Paaiškino, kad už spektaklio viešą rodymą autorei mokamas 3 procentų autorinis atlyginimas nuo parduotų į spektaklį bilietų sumos. Atsakovės teigimu, spektaklyje naudojami muzikos kūrinių fragmentai, kurie parinkti iš liaudies muzikės kūrybos, nesaugomų autorių, saugomų autorių kūrinių, kurių trukmė neviršija 12 taktų ir kurie nėra savarankiški muzikos kūriniai, už kuruos galėtų būti skaičiuojamas autorinis atlyginimas. Spektaklio autorė ir režisierė raštu pateikė ieškovui pareiškimą, kuriuo prašė neskaičiuoti jai autorinio atlyginimo per LATGA už Vilniuje parodytą jos sukurtą spektaklį. Be kita ko, ieškovė teismui nepateikė įrodymų apie muzikos kūrinių autorius, kurių teises ji gina: nenurodė autoriaus vardo, pavardės, kūrinio žanro bei apimties. Pažymėjo, kad ieškovė, surinkdamas autorinį atlyginimą už viešą kūrinių atlikimą, turi pateikti įrodymus, kad yra įgaliotas atstovauti jo nurodytų autorių teises renkant autorinį atlyginimą. Kadangi ieškovė, pareikšdama ieškinį teismui daug didesnei sumai, nei atsakovė turėtų sumokėti skaičiuojant nuo parduotų bilietų į spektaklį sumos, elgėsi nesąžiningai ir be pagrindo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės manymui, ieškovei turėtų būti skiriama baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

3.       Ieškove pateiktame dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, prašė atsakovo prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė turi prievolę sumokėti autorinį atlyginimą ne už išvestiniu įvardijamą kūrinį (A. V. M. spektaklį „Wet dancing“), bet už savarankiškų (originalių) autorių teisių objektų panaudojimą, todėl iš atsakovės išieškotinas autorinis atlyginimas visų pirma paskirstytinas ne atsiliepime nurodytiems asmenims, o viešai atliktų muzikos kūrinių teisių turėtojams. Pažymėjo, kad atsakovė nesiėmė veiksmų, kad būtų išspręstas klausimas dėl licencinės sutarties, o pareikšto ieškinio suma buvo sumažinta atsižvelgiant į atsakovės jau po ieškinio pareiškimo pateiktus ieškovei duomenis, kurių pagrindu buvo galima tiksliai nustatyti autorinio atlyginimo dydį.

4.       Atsakovė tripliku prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba bylą nutraukti, nes ieškovė nesikreipė į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisiją kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo organą, palaikė atsiliepime pateiktus prašymus. Atsakovės teigimu, ginčo objektas byloje yra choreografijos spektaklis su gatvės ir sportinių šokių elementais, o pats spektaklis yra vientisas autorių teisių objektas, neturintis bendraautorių. Pažymėjo, kad sukurtas kūrinys yra registruotas Baltarusijos intelektinės nuosavybės centre, o A. M. teisės į kūrinį patvirtintos 2019 m. kovo 13 d. pasirašytoje sutartyje su kolektyvinio administravimo organizacija. Nurodė, kad ieškovė paskaičiavo mokestį už viešą muzikos kūrinių atlikimą ir nustatė, kad priteistina suma sudaro 3 procentus nuo parduotų bilietų sumos, tačiau nenurodė, kokiems autoriams turėtų atitekti priteista suma. Atsakovės manymu, sprendžiant ginčą būtina kaip įmanoma tiksliau nustatyti muzikos kūrinį ar jo dalį, teisių galiojimo teritoriją ir organizaciją, kuri atstovauja ginamiems autoriams, pateikti autorių identifikavimo kodus, o ieškovė teismui nustatytos informacijos apie savo atstovaujamus autorius nepateikė. Atsižvelgiant į tai, nėra galimybės pilnai ir visapusiškai išspręsti ginčą teisme.  

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 1 d. sprendimu ieškovės asociacijos LATGA ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 469,46 EUR autorinio atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 665 EUR bylinėjimosi išlaidų. Vadovaudamasis ieškovės sudarytomis dvišalėmis sutartimis su panaudotų kūrinių autorių teisių kolektyvinio administravimo subjektais, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikšti ieškinį dėl autorinio atlyginimo priteisimo ir prašyti šį atlyginimą priteisti ieškovei, kaip kolektyvinio teisių administravimo subjektui, kuris šį atlyginimą autoriams paskirsto teisės aktų nustatyta tvarka. 

6.       Teismas konstatavo, išvestinio kūrinio sukūrimas negali pažeisti ar apriboti jį kuriant panaudotų kitų autorių teisių. Teismas vertino, kad atliekant choreografinį kūrinį buvo panaudoti kitų autorių kūriniai, todėl panaudotų kūrinių autoriai turi teisę gauti autorinį atlyginimą už jų kūrinių panaudojimą šokio spektaklio metu. Teismas pabrėžė, kad atsakovės teiginiai, kad spektaklio autorė A. V. M. raštu atsisakė nuo jai priklausančio autorinio atlyginimo surinkimo per kolektyvinio administravimo organizaciją, neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė reiškia reikalavimą ne dėl atlyginimo priteisimo dėl choreografinį spektaklio, kaip išvestinio autorių teisių objekto, bet dėl renginio (spektaklio) metu skambėjusios muzikos kūrinių, kurių autorius ieškovė atstovauja.

7.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir bylos medžiagos neatitinkančius atsakovės argumentus, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie muzikos kurinių autorius, kurių teises ieškovė gina. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovė, nustačiusi renginio metu skambėjusius kūrinius, sudarė tų kūrinių autorių teisių turėtojų sąrašą, kuriame nurodomos teisių turėtojų kategorijos, teisių turėtojas, autorių teisių bendrijos kodas, autorių teisių bendrija ir valstybė. Sąraše nurodyti kūriniai renginyje skambėjo ne kelias akimirkas, kaip tai teigė atsakovė, bet pakankamai ilgas atkarpas, kas sudarė galimybę aiškiai identifikuoti skambėjusius kūrinius. Atsakovė paties kūrinių naudojimo fakto neneigė, tačiau neįrodė savo teiginių, kad skambėjusios kūrinių ištraukos nėra saugomi autorių teisių ir kad už pastarųjų kūrinių naudojimą negali būti skaičiuojamas autorinis atlyginimas. Teismas pažymėjo, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis. Nustatęs, kad atsakovės organizuotame renginyje skambėjo ieškovės nurodytų autorių muzikiniai kūriniai, teismas konstatavo, kad šių kūrinių autoriai turi teisę į autorinį atlyginimą. Be to, atsakovė nesilaikė ATGTĮ nustatytų reikalavimų, todėl ieškovė įgijo pagrindą kreiptis į teismą dėl atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais išieškojimo iš atsakovės. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas vertino, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės autorinį atlyginimą už renginyje naudotus kūrinius pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu.

8.       Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad atliktas renginys turėtų būti laikomas dramos spektakliu. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs renginio pavadinimą, sukuriantį šokio pasirodymo įspūdį, o taip pat atsižvelgęs į pačios atsakovės procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose išsakytą poziciją apie kūrinį kaip apie choreografinį pasirodymą. Padaręs tokią išvadą, teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo autorinio atlyginimo dydį, vadovaudamasi LATGA autorinio atlyginimo už viešą muzikos kūrinių atlikimą tarifų 3 skyriaus (3.1.2 punkto) nuostatomis, reglamentuojančiomis mokėtino autorinio atlyginimo dydį už muzikos kūrinių naudojimą modernaus ir (ar) šiuolaikinio šokio pasirodymuose. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodomos aplinkybės neduoda pagrindo abejoti dėl ieškovės sąžiningumo naudojantis procesinėmis teisėmis, nes ieškovės veiksmai, kuriais buvo sumažintas ieškinio reikalavimas, buvo susiję objektyviomis priežastimis, t. y. su iš atsakovo gauta ataskaita ir duomenimis apie realiai už renginį gautas pajamas, nuo kurių skaičiuojamas autoriams priskaičiuotinas atlyginimas.  

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) UAB „DA Holding“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naudą sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

10.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.       Choreografijos kūrinio „Šlapi šokiai“ autorė yra A. M., kūrinys įregistruotas Baltarusijos intelektinės nuosavybės centre. Choreografiniame spektaklyje buvo naudojami autorių teisių nesaugomi kūriniai, ištraukos iš liaudies kūrybos, gamtoje vykstančių reiškinių garsai bei fragmentai iš nesaugomų kūrinių.

10.2.       Ieškovė autorių teisių pažeidimo faktą grindė medžiaga, kurioje užfiksuotas spektaklio garso įrašas bei tuo pačiu autorių teisių saugomi kūriniai, tačiau pastarojo garso įrašo į bylą nepateikė. Aplinkybė, kokių autorių kūriniai buvo naudojami spektaklyje, yra esminė, nes to nenustačius lieka neaiškūs subjektai, kurių teisės yra ginamos. Neturint garso įrašo, sudaryti autorių ir atliktų jų kūrinių įrašai iš viso negalėjo būti vertinami, jais negalėjo būti remiamasi įrodinėjant ieškovės autorinio atlyginimo reikalavimo pagrįstumą. Be to, abejotinas ir kūrinių nustatymo metodas ir būdas, tą atliko asmenys, nesantys muzikos srities ekspertai.

10.3.       Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė, būdama autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija, turi teisę reikšti ieškinį savo vardu, tačiau teismas, konstatavęs, kad choreografijos spektaklyje panaudotų kūrinių autoriai turi teisę gauti autorinį atlyginimą, konkrečiai neidentifikavo, kokių autorių kūriniai renginio metu buvo panaudoti ir kokiems autoriams atlyginimas turėtų būti priskaičiuojamas. Apelianto nuomone, toks teismo sprendimas dėl autorinio atlyginimo priteisimo yra dviprasmiškas ir neįgyvendinamas. ATGTĮ 69 straipsnyje nustatyta, kad autoriai turi teisę suteikti leidimą administruoti autorių teises, tam tikrų kategorijų teises arba tam tikrų rūšių kūrinius pasirinktoje kolektyvinio administravimo organizacijoje. Autoriui sutartyje turi būti numatyta galimybė savarankiškai teikti licencijas, naudoti kūrinius nekomercinius tikslais, o taip pat nustatyta tvarka panaikinti kolektyvinio administravimo organizacijai suteiktą leidimą administruoti turimas autorių teises. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, ieškovei nesuteikta teisė autorinį atlyginimą, priklausantį konkretiems autoriams, reikalauti priteisti jos vardu.

10.4.       Tarptautinė teisinė apsauga kūriniui, kuriam taikomas kolektyvinis administravimas, galima tik įregistravus kūrinį tarptautiniame registre. Ieškovė, būdama kolektyvinio administravimo organizacija, gerai išmano tarptautinę autorių ir kūrinių identifikavimo tvarką, tačiau nei kūrinių, nei juos sukūrusių autorių neidentifikavo bei nenurodė procesiniuose dokumentuose. Reiškiant reikalavimą dėl autorinio atlyginimo priteisimo, būtina kiek įmanoma tiksliau nustatyti muzikos kūrinį ar jo dalį, teisių galiojimo teritoriją ir organizaciją, kuri atstovauja ginamiems autoriams, pateikti autorių identifikavimo kodus. Be to, teismas neįvertino, kad pagrindinis kriterijus, nuo kurio priklauso autorinio atlyginimo dydis, yra atlikimo skambėjimo trukmė.

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė asociacija LATGA prašo apelianto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimo atmesti ir priteisit iš apeliantės ieškovės naudai visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12.        Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.       Ieškovė yra autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, kuri Lietuvos Respublikos teritorijoje administruoja autorių turtinės teises, remdamasi su autoriais sudarytomis sutartimis dėl šių teisių administravimo. Ieškovė turi teisę administruoti ir kitų valstybių autorių teisių subjektų teises. Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais buvo nustatyti 2019 m. spalio 26 d. apeliantės organizuotame renginyje skambėję kūriniai, jų autoriai ir kiti teisių turėtojai, kurie kolektyviai atstovaujami ieškovės tarpusavio bendradarbiavimo sutarčių pagrindu.

12.2.       Ieškovė nesutinka su apeliantės teiginiu, kad be garso įrašo, kurio pagrindu sudaryti autorių ir jų atliktų kūrinių sąrašai, negalėjo būti vertinami ir negalėjo būti jais remiamasi teismui priimant sprendimą. Ieškovės teigimu, įstatymų leidėjas suteikė pareigą kūrinių naudotojams pareigą atlyginti autoriams už naudojimąsi jų kūriniais. Be to, apeliantė turėjo pareigą iš anksto apie tokių kūrinių naudojimą informuoti ieškovę, t. y. ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo kreiptis į kolektyvinio administravimo asociacija su prašymu suteikti licenciją prašyme nurodytu būdu naudoti kūrinius. Apie pareigą sudaryti licencinę sutartį atsakovė buvo informuota. Aplinkybės dėl konkrečių kūrinių naudojimo ir teisių į juos administravimo byloje įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais. Aplinkybės, kad ieškovės nustatyti kūriniai buvo naudojami renginyje, neginčijo ir pati atsakovė, be to, atsakovė nepateikė duomenų apie kūrinius, kurie, jos teigimu, laikytini nesaugotinais autorių teisių, nepagrindė savo teiginių dėl kūrinių naudojimo trukmės reikšmės.

12.3.       Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovė nei kurinių, nei juos sukūrusių autorių neidentifikavo ir jų nenurodė procesiniuose dokumentuose. Ieškovės teigimu, su užsienio kolektyvinio administravimo asociacijomis sudarytų sutarčių pagrindu ieškovė įgijo teisę administruoti kurių, sudariusių atsakovės repertuarą, atlikimo teisę. Paaiškino, kad kiekviena kolektyvinio administravimo organizacija turi savo kūrinių registravimo tvarką, o informacinių sistemų ir duomenų bazių pagalba per programinę įranga gali būti nustatomos užsienio autorių registracijos. 

12.4.       Nors byloje nėra ginčo dėl A. V. M. choreografijos kūrinio „Wet dancing“ kaip autorių teisių saugomo objekto, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad minėtas kūrinys apimtų ir šokio metu skambančios muzikos kurinių autorystę. Ieškovės teigimu, atliekant nurodytą choreografinį kūrinį buvo panaudoti kitų autorių, kuriuos atstovauja ieškovė ir už kurių panaudojimą ieškovė prašo teismo priteisti atlyginimą, muzikiniai kūriniai. Autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys ar sudarytas rinkinys. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad originalaus choreografinio kūrinio metu naudoti kūriniai nepaneigia muzikos autorių teisės gautu atlyginimą. Be to, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė aplinkybę, kad, atliekant choreografinį kūrinį, kaskart gali būti leidžiama (naudojama) vis kita muzika, todėl spręstina, kad skambanti muzika nėra šio šokio kūrinio dalis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14.       Apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą atsakovės UAB „DA Holding“ apeliacinio skundo ribose, teismas sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

15.       Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo (apelianto) apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

16.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinių skundų ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

17.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės asociacijos LATGA ieškinį dėl autorinio atlyginimo priteisimo iš UAB „DA Holding“. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui, kaip kolektyvinio administravimo organizacijai, iš atsakovės autorinį atlyginimą t. y. patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimus dėl autorinio atlyginimo priskaičiavimo autorių teisių subjektams, kolektyvinio administravimo organizacijos teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimus, o taip pat dėl kūrinių, skambėjusių renginio metu, bei jų autorių tinkamo identifikavimo.

Dėl

18.       2019 m. lapkričio 4 d. gautas ieškovės ieškinys, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4126,52 EUR autorinio atlyginimo, 5 procentų procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. lapkričio 26 d. gautas ieškovės pareiškimas dėl pareikšto reikalavimo sumažinimo iki 469,46 EUR. Teismas nustatė, kad apeliantė organizavo renginį, pavadinimu „Wet dancing/ Šokių šou lietuje – „Š. Š.“, kuris turėjo įvykti 2019 m. spalio 26 d. Compensa koncertų salėje, Vilniuje. 2019 m. (ieškinio priedas Nr. 4). 2016 m. spalio 6-7 dienomis vyko susirašinėjimas tarp ieškovės atstovo ir asmens, prisistačiusio atsakovės atstovu. Susirašinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad Lietuvoje turi įmonę, organizuoja koncertus, bei siūlė susitarti, kad už organizuojamus koncertus nebūtų mokamas autorinis atlyginimas. Atsakovės atstovas buvo informuotas, kad jeigu koncertuose bus naudojami LATGA atstovaujamų autorių kūriniai, licencinė sutartis yra privaloma, o autorinis atlyginimas skaičiuojamas pagal LATGA tarifus, apmokant išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, į LATGA sąskaitą. 2016 m. spalio 7 d. atsakovo atstovui buvo išsiųstas licencinės sutarties projektas (ieškinio priedas Nr. 12). Viešo registro duomenimis, atsakovės UAB „DA Holding“ vadovas yra D. M., įmonė Lietuvoje įsteigta 2007 m. rugpjūčio 10 d.

19.       2019 m. spalio 26 d. Compensa koncertų salėje įvyko atsakovės organizuotas renginys. Iki renginio pradžios ieškovei nebuvo pateikta informacija apie kūrinių naudojimo būdus ir komercinės veiklos sritį ar tikslus, kuriems bus naudojami kūriniai. Byloje nėra pateikta duomenų apie sudarytą licencinę sutartį, nėra ginčo, kad pastaroji sutartis šalių sudaryta nebuvo. Asociacijos LATGA muzikos skyriaus specialistė 2019 m. spalio 30 d. dokumente nurodė, kad lankėsi renginyje „Wet dancing/šokių šou lietuje“, kurio metu buvo daromas garso įrašas ir atpažinti šie kūriniai: 1) M. R. – November sequence; 2) ZAZ – Prendre garde a ta langue; 3) ZAZ – Ni oui ni non; 4) Mozart opera rock – Le bien qui fait mal; 5) Mozart opera rock – Assasymphonie; 6) N. H. – Dumbledore‘s farewall; 7) ZHU – Stardust; 8) Mozart opera rock – Penser L‘impossible; 9) E. D. – Waltz; 10) D. F. and Skrillex – Bun up the dance; 11) Armin van Buuren – Pin pong (ieškinio priedas Nr. 5). Iš ieškovės pateiktų duomenų (ieškinio priedai Nr. 6) nustatyta, kad ieškovė yra sudariusi abipusio bendradarbiavimo sutartis su šiomis kitų šalių autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijomis: PRS; SABAM; STIM; SACEM, UCMR-ADA, BMI; ASCAP, Vereniging BUMA.

Dėl

20.       Apeliantė kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentą nurodo aplinkybę, kad renginio metu atliktas kūrinys „Šlapi šokiai“ yra savarankiškas autorių teisių objektas, įregistruotas Baltarusijos intelektinės nuosavybės centre. Be to, apeliantė teigia, kad renginio metu skambėjusį kūrinį sudaro nesaugomi kūriniai, ištraukos iš liaudies kūrybos, gamtoje vykstančių reiškinių garsai bei fragmentai iš nesaugomų kūrinių.

21.       Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau - ATGTĮ) 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad autorių teisių objektais laikomi ir išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai). Taigi išvestinio kūrinio kūrybos procese yra naudojami jau sukurti, t. y. originalūs arba pirminiai, kūriniai. ATGTĮ 4 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys.

22.       Nors apeliantė apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad pastarasis kūrinys įregistruotas Baltarusijos intelektinės nuosavybės centre, byloje nėra ginčo dėl to, ar A. V. M. kūrinys „Šlapi šokiai“ laikytinas autorių teisių objektu, ieškovė šios aplinkybės neginčija, todėl teismas sprendžia, kad pastaroji aplinkybė teismo nustatyta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo reikalavimai siejami ne su A. V. M. kūrinio, kaip savarankiško autorių teisės objekto, viešu atlikimu renginio metu, bet su autorių, kurių turtinės teisės buvo pažeistos atgaminant išvestinį kūrinį, teisių gynimu. Todėl teismas sprendžia, kad ginčas byloje kyla dėl kūrinių, skambėjusių renginio metu ir esančių išvestinio kūrinio dalimi (pagrindu), autorių turtinių teisių apsaugos.

23.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad renginio metu skambėjusį kūrinio sudaro nesaugomi kūriniai, ištraukos iš liaudies kūrybos, gamtoje vykstančių reiškinių garsai bei fragmentai iš nesaugomų kūrinių, dėl ko reikalavimas sumokėti autorinį atlyginimą negali būti keliamas. Teismas nustatė, kad renginio metu skambėję kūriniai „November sequence“, „Prendre garde a ta langue“, „Ni oui ni non“, „Le bien qui fait mal“, „Assasymphonie“, „Dumbledore‘s farewall“, „Stardust“, „Penser L‘impossible“, „Waltz“, „Bun up the dance“, „Pin pong“ yra saugomi autorių teisių objektai, kurie nepatenka į ATGTĮ 5 straipsnio taikymo apimtį (Autorių teisės nesaugomi objektai). 

24.       Apie tai, kad pastarieji kūriniai yra saugomi kolektyvinio autorių teisių administravimo asociacijų, liudija byloje surinkti duomenys (ieškinio priedas Nr. 7), iš kurių matyti, kad kiekvienas iš skambėjusių kūrinių (ar kūrinio fragmentų) turi teisių turėtoją ir yra saugomas kolektyvinio administravimo organizacijų (autorių teisių bendrijų). Teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad renginio metu egzistavo sąlygos, sudarančias prielaidas autorių turtinių teisių apribojimams taikyti (ATGTĮ 19 straipsnis). Kadangi atsakovė šių aplinkybių nepagrindė, o vien tik deklaratyviai gynėsi pozicija, kad pagrįstai ir teisėtai atgamino A. V. M. kūrinį, teismas sprendžia, kad pastarasis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis). Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad renginio metu originalūs atgaminti kūriniai skambėjo atsakovei nesudarius licencinės sutarties su atliekamų kūrinių autorių turtines teises administruojančia organizacija ir nemokant turtinių teisių turėtojams atlyginimo, teismas konstatuoja, kad atsakovė pažeidė autorių, kurių kūrinių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys, interesus, todėl ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį dėl autorinio atlyginimo priteisimo.

Dėl

25.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė autorių teisių pažeidimo faktą grindė medžiaga, kurioje užfiksuotas spektaklio garso įrašas bei tuo pačiu autorių teisių saugomi kūriniai, tačiau pastarojo garso įrašo teismui nepateikė, nes pastarasis dingo. Apelianto teigimu, nesant garso įrašui, sudarytu autorių ir atliktų jų kūrinių sąrašu remtis negalima, be to, neaiškūs subjektai, kurių teisės yra ginamos.

26.       Teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir pažymi, kad įrašas, kurio pagrindu buvo sudarytas renginyje atliktų kūrinių sąrašas, yra tik vienas iš įrodymų (CPK 177 straipsnis). Byloje taip pat remtasi liudytojų V. Ž. ir A. J. parodymais, kuriais vadovaudamasis teismas sprendė nesant pagrindo abejoti LATGA specialistės sudarytu renginio metu atliktų ir identifikuotų kūrinių sąrašo tikslumu (CPK 192 straipsnis). Be to, teismas pastebi, kad atsakovė, būdama savo srities profesionalė ir turėdama panašaus pobūdžio renginių organizavimo patirties, ieškovės pateiktus duomenis galėjo paneigti būdama aktyvi ir realizuodama CPK 8 straipsnyje nustatytą šalių kooperavimosi pareigą, t. y. pateikusi organizuoto renginio įrašą, įrašo fonogramą ar kitokius duomenis, leidžiančius susidaryti teismui įsitikinimą apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą ar neegzistavimą (CPK 176 straipsnis). Kadangi atsakovė ieškoves duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė ir iš esmės gynėsi vien deklaratyvia pozicija dėl įrodymų nepakankamumo, teismas, įvertinęs ieškovo objektyvias galimybes surinkti visus įrodymus, sprendžia, kad ieškovo pateikti duomenys yra pakankami ir tikėtini. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

27.       Apeliacinės instancijos teismas  atmeta apelianto teiginius, kad iš ieškovės pateikto atliktų kūrinių sąrašo negalima nustatyti kūrinių autorių bei turtinių teisių turėtojų. Kaip teismas jau anksčiau nustatė, iš pateikto sąrašo matyti, kad kiekvienas iš renginio metu atliktų kūrinių (ar kūrinio fragmentų) turi teisių turėtoją ir yra saugomas kolektyvinio administravimo organizacijų (autorių teisių bendrijų). Be to, teismas atmeta apelianto atsikirtimus dėl netinkamo kūrinių nustatymo metodo ir būdo, nes kūrinius, apelianto teigimu, nustatė asmenys, nesantys muzikos srities ekspertai. Pažymėtina, kad dokumentą, kuriame identifikuoti renginio metu skambėję originalūs kūriniai ar jų fragmentai, pasirašė LATGA muzikos kūrinių skyriaus specialistė. Dokumente nurodyta, kad renginio metu buvo daromas garso įrašas, iš kurio ji nustatė renginio metu skambėjusius kūrinius. Atsižvelgiant į tai, kad kūrinius nustatė būtent muzikos skyriaus specialistė, kuri, be kita ko, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme davė išsamius parodymus apie kūrinių nustatymo technologiją bei apie renginio metu atliktų originalių kūrinių trukmę, teismas nemato pagrindo abejoti pastarojo dokumento turinio tikslumu ir dokumentą parengusio asmens kompetencija. Be to, atsakovė nepaaiškina ir nepagrindžia savo argumentų, jog asmuo, identifikuodamas muzikos kūrinius, turi turėti muziko-eksperto išsilavinimą. Todėl teismas, atsižvelgęs į įrodymų visumą, sprendžia, kad labiau tikėtina ieškovės pozicija, kad sąraše identifikuoti kūriniai buvo naudojami renginio metu.

Dėl

28.       Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad ieškovė neturi teisės išieškoti autorinio atlyginimo savo vardu, nes nenurodo, kokių autorių ar kitų turtinių teisių turėtojų interesų naudai ieškovė veikia. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pastebi, kad ieškovės pateiktame kūrinių, skambėjusių atsakovės organizuotame renginyje, ir jų autorių sąraše (žr. 23, 28-30 p.) pateikti kūrinių pavadinimai, teisių turėtojo kategorijos, teisių turėtojai, autorių teisių bendrijos kodas, konkreti autorių teisių bendrija bei Valstybė, kurios teritorijoje autorių teisių bendrija veikia. Teismas nustatė, kad su sąraše nurodytomis kolektyvinio administravimo asociacijomis ieškovė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis, kurių pagrindu ieškovė turi teisę administruoti kitų valstybių autorių teisių subjektų teises, o taip pat ir renginyje skambėjusių turtinių teisių turėtojų teises.

29.       ATGTĮ 86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kolektyvinio administravimo organizacijos kolektyviai administruojamas autorių teises ir gretutines teises gina teisme pagal savarankišką ieškinio teisę be atskiro kolektyviai administruojamų autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų įgaliojimo pareikšdamos ieškinį dėl kolektyvinio administravimo pajamų išieškojimo iš kolektyviai administruojamų kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos ar nemokėdami kolektyvinio administravimo pajamų naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus. Išieškomų kolektyvinio administravimo pajamų dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo organizacijos taikomais atlyginimo tarifais (ATGTĮ 86 straipsnio 2 dalis).

30.       LATGA autorinio atlyginimo už viešą muzikos kūrinių atlikimą tarifų 3 skyrius (ieškinio priedas Nr. 9) numato, autorinio atlyginimo apskaičiavimo tvarką rengiant modernaus ir/ar šiuolaikinio šokio pasirodymus, meninius pasirodymus ant ledo, šviesos ir garso pramoginius renginius, grožio konkursus bei madų demonstravimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės procesiniuose dokumentuose išsakytą poziciją apie savo organizuotą renginį kaip apie choreografinį kūrinio atlikimą, vertina, kad ieškovė tinkamai priskyrė atsakovės organizuotą renginį prie tarifų 3 skyriuje nurodytų renginių. Vadovaudamasi nustatyta metodika ir gavusi iš atsakovės duomenis apie renginio metu gautas pajamas, ieškovė apskaičiavo autorinį atlyginimą – 234,73 EUR (su PVM). 

31.       ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo organizacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą. Taigi teismas sprendžia, jog ieškovo reikalaujama priteisti autorinio atlyginimo suma 469,46 EUR yra pagrįsta.

Dėl

32.       Apeliantė apeliaciniame skunde prašo skirti ieškovei baudą CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliantė nurodė, kad ieškovės pateiktas reikalavimas buvo nepagrįstas didelis, juo buvo siekiama apeliantę įbauginti ir apriboti jos galimybę naudotis turimu turtu.

33.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 EUR baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, jog CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymas reiškia deliktinės atsakomybės taikymą, kuris galimas tik esant sąlygoms, nustatytoms CK 6.246 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala).

34.       Nors teismas pastebi, kad apeliantės prašymas iš esmės negali būti tenkintinas vien dėl prašomos skirti baudos dydžio, viršijančio CPK 95 straipsnyje įtvirtintą maksimalų baudos dydį, teismas tuo pačiu pasisako ir kitų aplinkybių, kurioms egzistuojant baudos skyrimas ieškovei būtų nepagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės elgesys, kuomet ieškinio reikalavimo suma buvo sumažinti maždaug 10 kartų, yra susijusi su objektyviomis aplinkybėms, t. y. duomenų apie renginio metu atsakovės uždirbtas pajamas, nuo kurių skaičiuojamas autorinis atlyginimas, gavimu. Antra, atsižvelgiant į sumažėjusį ieškinio reikalavimą, atitinkamai buvo sumažinta ieškinio suma ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas. Trečia, atsakovė neįrodė sąlygų, kurias konstatavus galimas CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto instituto taikymas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė pradinį ieškinį reiškė sąmoningai didesnei sumai, ar kad delsė apie tai pranešti teismui, operatyviai nekėlė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto. Vertinant šias išsakytas aplinkybes, apeliantės prašymas dėl procesinės baudos priteisimo netenkintinas.

35.       Dėl 

Dėl

36.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines ir materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias iš autorių turtinių teisinių santykių kylančius klausimus, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl apeliantės UAB „DA Holding“ apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 325 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl

37.       2020 m. spalio 6 d. gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidų sumą advokato teisinei pagalbai apeliaciniame procese apmokėti sudaro 943,80 EUR. Ieškovė ginčo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytas rekomendacinis dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikimą – 1,3 vidutinio darbo užmokesčio. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamos teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas). 2020 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1 381 EUR. Teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacijoje nurodytų dydžių, todėl, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu,  ieškovei iš atsakovės priteisia 943,80 EUR advokato išlaidoms apmokėti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei asociacijai LATGA iš atsakovės UAB ,,DA Holding“ 943,80 EUR (devyni šimtai keturiasdešimt trys eurai 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Vaclovas Paulikas