Civilinė byla Nr. e2A-570-790/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01100-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5

                                                                 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Antano Rudzinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus lokomotyvų remonto depo apeliacinį skundą ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Vilniaus lokomotyvų remonto depui dėl veiksmų, vykdant prekinių vagonų atsarginių dalių viešąjį pirkimą Nr. 12-60/2019, pripažinimo neteisėtais ir pirkimo nutraukimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Viešųjų pirkimų tarnyba ir akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skinest Baltija“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo veiksmus prekinių vagonų atsarginių dalių viešajame pirkime Nr. 12-60/2019 (toliau – ir pirkimas) ir nutraukti pirkimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. liepos 5 d. atsakovė savo interneto puslapyje viešai paskelbė apie vykdomas derybas prekinių vagonų atsarginėms dalims pirkti, nenurodydama pirkimo teisinio pagrindo. Atsakovė prašė tiekėjus pateikti pasiūlymus, kuriuos vertins pagal mažiausios kainos kriterijų. Pirkimo sąlygose nebuvo nustatyti derybų procedūroms taikomi reikalavimai, tiekėjo pašalinimo pagrindai ir kvalifikacijos reikalavimai. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) 2019 m. birželio 11 d. paskelbtoje ataskaitoje pripažino atsakovę perkančiąja organizacija, kuriai privalomai taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), todėl 2019 m. liepos 8 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, prašydama nutraukti pirkimo procedūras ir, vadovaujantis VPĮ reikalavimais, skelbti naują pirkimą. Atsakovė pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad į pretenziją bus atsakyta, kai ji bus nustatyta tvarka galutinai įvertinta.

3.       Ieškovės nuomone, atsakovė yra perkančioji organizacija, nes ji atitinka visus VPĮ 2 straipsnio 25 punkte išvardintus kriterijus. Atsakovė savarankiškai neuždirba jokių pinigų, jos kapitalą sudaro išimtinai trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ lėšos; atsakovės kontrolė priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“, jos valdybos nariai darbo ir pavaldumo santykiais yra susiję su trečiuoju asmeniu; atsakovė nėra savarankiška rinkos dalyvė, o jos vykdoma veikla nėra susijusi su įprastine komercine veikla. Iš pirkimo dokumentų matyti, kad pirkimas yra vykdomas AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai (pirkimu yra siekiama remontuoti jai priklausančius vagonus) ir yra susijęs su viešuoju interesu.

4.       Ieškovės tvirtinimu, pirkimas ir jo sąlygos pažeidžia VPĮ nuostatas, sąžiningumo ir skaidrumo principus, diskriminuoja kitus ūkio subjektus ir riboja jų galimybes varžytis dėl pirkimo sutarties. Atsakovė iš anksto nepaskelbė pirkimo techninės specifikacijos ir pagrindinių pirkimo sutarties sąlygų, nustatė per trumpus terminus pasiūlymams pateikti, nenurodė, ar pirkime galima pasitelkti subrangovus, ar leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus ir pan. Pirkimas buvo vykdomas ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, apie jį buvo paskelbta atsakovės interneto puslapyje.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m spalio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino.

6.       Teismas nurodė, kad ūkio subjektas, kuris nėra valstybės ar savivaldybės institucija, gali būti pripažintas perkančiąja organizacija, kai nustatomos šios sąlygos: pirma, ūkio subjektas turi būti įsteigtas specialiai viešiesiems interesams tenkinti; antra, ūkio subjekto vykdoma veikla turi būti nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio; trečia, ūkio subjektas finansine, valdymo ar kontrolės prasme turi būti priklausomas nuo valstybės (savivaldybės) institucijų ar kitų perkančiųjų organizacijų.

7.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl trečiosios sąlygos (ūkio subjektas finansine, valdymo ar kontrolės prasme yra priklausomas nuo valstybės (savivaldybės) institucijų ar kitų perkančiųjų organizacijų) egzistavimo. Šalys neginčija aplinkybės, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra įsteigusi atsakovę ir valdo 100 proc. jos akcijų. Taip pat šalys neginčija, kad atsakovė kontrolės prasme yra priklausoma nuo valstybės kontroliuojamos įmonės.

8.       Teismas, vadovaudamasis atsakovės 2018 metų metiniu pranešimu, nustatė, kad pagrindinis atsakovės veiklos tikslas yra patenkinti trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikius kuriant naujus riedmenis ir kelio mašinas, laiku ir kokybiškai atliekant geležinkelio riedmenų remontą ir techninę priežiūrą, siekiant užtikrinti saugų, Lietuvos Respublikos normas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį riedmenų eksploatavimą, o pagrindinė vykdoma veikla – naujų lokomotyvų, autodrezinų ir kelio mašinų gamyba; geležinkelio riedmenų kapitalinių ir einamųjų remonto paslaugų teikimas; prekinių vagonų remonto paslaugų teikimas; mazgų ir agregatų remonto paslaugų teikimas. Teismas nustatė, kad atsakovės akcininkės AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymai yra prilyginami jos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, atsakovės valdybos pirmininkas yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ finansų direktorius, nariai – AB „Lietuvos geležinkeliai“ departamentų vadovai ir vyriausiasis teisininkas. AB „Lietuvos geležinkeliai“ leidinyje nurodyta, kad nuo 2019 m. birželio 3 d. atsakovei yra teikiamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės centralizuotos ir standartizuotos personalo valdymo ir administravimo, veiklos architektūros, darbų saugos ir aplinkosaugos, dokumentų valdymo ir administravimo paslaugos. Atsakovės steigimo akte nurodyta, kad jos steigimo tikslas yra pelno siekimas, akcininkų turto didinimas, paslaugų teikimas. 

9.       Atsižvelgdamas į tai, kad vienas iš pagrindinių atsakovės tikslų – patenkinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikius, taip pat į atsakovės vykdomas veiklas, teismas vertino, kad atsakovė yra įsteigta tam, kad padėtų įgyvendinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ funkcijas, susijusias su viešuoju interesu. Nagrinėjamu atveju vykdydama ginčijamą pirkimą atsakovė ketino įsigyti prekinių vagonų atsargines dalis, todėl šis pirkimas taip pat yra susijęs su trečiojo asmens funkcijomis įgyvendinant viešąjį interesą. Saugų traukinių judėjimą geležinkelių tinkle lemia tinkama riedmenų priežiūra ir remontas, kuriuos, be kita ko, turi užtikrinti AB „Lietuvos geležinkeliai“. 

10.       Teismas nustatė, kad atsakovė 2018 metais gavo virš 50 mln. Eur pajamų, iš jų apie 83 proc. buvo gauta iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos patronuojamų įmonių grupės. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovė perėmė iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ verslo dalį, susijusią su lokomotyvų, visų tipų kelio mašinų technine priežiūra, minėtų riedmenų ir jų agregatų dalių ir mazgų remontu ir gamyba. Nuo 2017 m. spalio 3 d. atsakovė perėmė verslo dalį, susijusią su krovininių vagonų, keleivinių traukinių einamuoju ir kapitaliniu remontu, technine priežiūra, minėtų riedmenų ir jų agregatų dalių ir mazgų remontu bei gamyba. 2018 m. lapkričio 7 d. susitarimu trečiasis asmuo perleido atsakovei keleivinių riedmenų remonto veiklą, išskyrus keleivinių riedmenų vykdomas techninės priežiūros rūšis, minėtų geležinkelio riedmenų ir jų agregatų, detalių ir mazgų remonto rūšis ir perkėlė darbuotojus, vykdančius šią veiklą. Trečiasis asmuo 2019 m. sausio 28 d. viešai paskelbė, kad „<…> krovinių vežimo paslaugas „Lietuvos geležinkeliai“ teiks kartu su „LG Cargo“ jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Remiantis ilgalaike „Lietuvos geležinkelių“ strategija ir siekiant užtikrinti pagrindinės veiklos tęstinumą, „LG Cargo“ riedmenų parko priežiūrą ir remontą užtikrins bendrovė Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, o 2019 m. gegužės 10 d.  paskelbė, kad „<...> geležinkelių įmonių grupės „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo bendrovė „LG Cargo“ artimiausiu metu pradės „Siemens“ lokomotyvų kapitalinio remonto programą. Šiuo metu moderniausių ir daugiausiai krovinių pervežančių riedmenų remontą kartu su partneriais atliks grupės įmonė Vilniaus lokomotyvų remonto depas“.

11.       Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės įrodo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ perdavė atsakovei organizacines ir technines priemones, garantuodama jai nuolatines pajamas ir siekdama, kad tokiu būdu būtų tenkinami jos (AB „Lietuvos geležinkeliai“) poreikiai. Nors atsakovė formaliai yra atskiras subjektas, tačiau funkciniu požiūriu iš esmės veikia kaip trečiojo asmens struktūrinis padalinys. Tai reiškia, kad pirkimo paskelbimo metu tiek pats pirkimo objektas, tiek atsakovės pagrindinė veikla buvo nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio ir buvo skirta jos steigėjos poreikiams, susijusiems su viešuoju interesu, užtikrinti. Įvertinęs tai, kad atsakovė perėmė trečiojo asmens verslo dalį, kad trečiojo asmens, kaip atsakovės akcininkės, generalinio direktoriaus įsakymai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, kad atsakovės tikslas yra pelno siekimas, užtikrinant turtinius akcininkų interesus, teismas sprendė, kad trečiasis asmuo siekia užtikrinti sėkmingą atsakovės veiklą ir ją plėtoti, todėl atsakovei susidūrus su sunkumais, trečiasis asmuo galėtų jai padėti sumažinti nuostolius ar jų išvengti.

12.       Teismas vertino, kad atsakovė atitinka perkančiosios organizacijos statusą VPĮ 2 straipsnio 25 dalies prasme, todėl, įsigydama prekes, paslaugas ar darbus, turėjo vadovautis VPĮ nuostatomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės paskelbtas pirkimas būtų vykdomas laikantis VPĮ reikalavimų, t. y. kad informacija apie pirkimo sąlygas ir procedūras buvo paskelbta nustatyta tvarka, kad pirkimo dokumentai atitinka jiems keliamus reikalavimus, kad vykdant pirkimą buvo naudojamasi Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Dėl šios priežasties teismas vertino, kad pirkimas neatitinka VPĮ principų ir nuostatų.

III.       Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė buvo įsteigta specialiai viešiesiems interesams tenkinti:

13.1.1.                      teismas netaikė teismų praktikoje išplėtoto funkcinio metodo. Priimdamas sprendimą teismas privalėjo detaliai išanalizuoti ir įvertinti atsakovės įsteigimo tikslą ir pirkimo paskelbimo dieną konkrečios jos vykdytos veiklos tikslą, tačiau jis šių aplinkybių neįvertino arba jas vertino netinkamai. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (toliau – GTK) yra aiškiai nurodyta, kad geležinkelių transporto srityje viešieji poreikiai yra tenkinami teikiant viešąją keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugą; viešąją kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugą; vykdant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymą. Iš atsakovės steigimo akto ir įstatų matyti, kad ji nebuvo įsteigta nurodytoms veikloms vykdyti, niekada nevykdė ir nevykdo nei vienos iš jų;

13.1.2.                      nustatydamas, kad atsakovė buvo įsteigta specialiam tikslui, teismas rėmėsi kita savarankiška VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkte nurodyta ūkio subjekto pripažinimo perkančiąja organizacija sąlyga – jos finansiniu, valdymo ir (ar) kontrolės priklausomumu. Vertindamas, ar atsakovė buvo įsteigta ir vykdo veiklą, skirtą specialiai viešųjų interesų tenkinimui, teismas nurodė, kad nuo 2019 m. birželio 3 d. jai yra teikiamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės centralizuotos ir standartizuotos personalo valdymo ir administravimo, veiklos architektūros, darbų saugos ir aplinkosaugos, dokumentų valdymo ir administravimo paslaugos ir kad nepaisant formalaus trečiojo asmens ir atsakovės savarankiškumo, turinio ir funkcine prasme jos yra tarpusavyje integruotos ir vieningai veikiančios bendrovės, kurių tikslas – tenkinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikius. Tačiau tai, kad bendrovės yra susijusios, savaime nereiškia, kad atsakovė yra įsteigta specialiai viešųjų interesų, siejamų su trečiojo asmens interesais, tenkinimui. Ūkio subjekto priklausomybė nuo valstybės ir savivaldybės institucijų ar kitų perkančiųjų organizacijų – tai viena iš trijų atskirų, kumuliatyvių ūkio subjekto pripažinimo perkančiąja organizacija sąlygų, jos egzistavimas savaime nelemia, kad egzistuoja kitos sąlygos;

13.1.3.                      teismas, siedamas specialų atsakovės veiklos tikslą išimtinai su jos steigėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomos veiklos tikslu (viešųjų interesų tenkinimu), faktiškai netinkamai aiškino ir taikė teismų praktikoje suformuotą infekcijos teoriją. Pagal infekcijos teoriją, perkančiosios organizacijos statuso nustatymo aspektu nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešieji interesai „užkrečia“ subjekto vykdomas kitokio pobūdžio veiklas (horizontalus infekcijos teorijos taikymas). Ši teorija netaikoma vertikaliai, todėl tam, kad subjektas būtų pripažįstamas perkančiąja organizacija, nepakanka, kad jis būtų įsteigtas perkančiosios organizacijos, jei jis atlieka veiklą, neskirtą viešajam interesui tenkinti. Aplinkybė, kad atsakovės steigėja yra perkančioji organizacija, nesuteikia atsakovei perkančiosios organizacijos statuso;

13.1.4.                      teiginys, kad pirkimas buvo organizuotas siekiant jo rezultatą panaudoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklai, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. 2018 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas GTK pakeitimo įstatymas Nr. XIII-18563, pagal kurį AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos (viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas, keleivių, bagažo, ir (ar) krovinių vežimas vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais) turi būti koncentruojamos atskirose bendrovėse. Iki 2019 m. gruodžio 8 d. trečiasis asmuo buvo įpareigotas įsteigti 3 patronuojamąsias bendroves viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, keleivių, bagažo vežimo ir krovinių vežimo geležinkelių transporto paslaugoms teikti. Įgyvendinus trečiojo asmens veiklos pertvarkymą ir sukūrus vertikalios integracijos įmonių grupę, AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal pasirinktą veiklos modelį nėra krovinių, keleivių ir bagažo vežėja ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja, o teikia patronuojamųjų bendrovių valdymo paslaugas, vykdo sukurto holdingo valdymą. Pirkimo objektas – prekinių vagonų atsarginės dalys – nėra reikalingos AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklai. 

13.2.                      Teismas atskirai nevertino atsakovės veiklos pobūdžio (nenustatinėjo, ar jos veikla yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio) ir nepagrįstai sutapatino jį su atsakovės įsteigimo ir veiklos tikslu. Teismas vertino, kad atsakovė yra įsteigta specialiai viešiesiems interesams tenkinti (AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikiams tenkinti), todėl ji vykdo nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio veiklą. Atsakovė yra įsteigta vykdyti komercinio ir pramoninio pobūdžio veiklą, kurios tikslas yra pelno siekimas, atsakovė pati prisiima savo veiklos nuostolių riziką, veikia konkurencijos veikiamoje rinkoje. Atsakovės  turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto, atsakovė atsako savo turtu pagal savo prievoles, o jos akcininkė AB „Lietuvos geležinkeliai“ už atsakovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo sumokėti už akcijas. Vykdydama veiklą atsakovė privalo konkuruoti su ieškove, taip pat Daugpilio lokomotyvų remonto depu, UAB „Gargždų geležinkelis“, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir kitų Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių depais. Įgyvendindama steigimo tikslą, atsakovė aktyviai siekia pelno, kurį ji gauna ne tik iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ ar jos patronuojamųjų bendrovių. Didelę jos pajamų dalį sudaro pajamos, gaunamos iš išorės klientų. Taigi, atsakovė vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir prisiima savo veiklos nuostolius, todėl jos vykdoma veikla yra akivaizdžiai pramoninio ir komercinio pobūdžio.

13.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės vykdomas pirkimas neatitinka VPĮ keliamų reikalavimų. VPĮ taikomas tik ūkio subjektams, atitinkantiems VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje išdėstytus kriterijus. Atsakovė, vykdydama pirkimą, neatitiko šių kriterijų, todėl ji neturėjo vadovautis VPĮ išdėstytomis viešųjų pirkimų taisyklėmis.

13.4.                      Atsakovė prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Byla yra sudėtinga teisės aiškinimo ir taikymo aspektu, joje yra nagrinėjami sudėtingi Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, todėl šalims turėtų būti suteikta galimybė teisinius ir faktinius argumentus pateikti ne tik procesiniuose dokumentuose, bet ir teismo posėdžio metu. Teismas neteisingai taikė VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkte nustatytus kriterijus ir netinkamai vertino, ar atsakovės veikla yra skirta specialiai viešųjų interesų tenkinimui, ar jos veikla yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio. Siekiant atsakyti į šiuos klausimus yra būtina tirti faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės vykdoma veikla.

14.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo. Trečiasis asmuo nurodė, kad sutinka su atsakovės apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais bei prašo teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

15.1.                      Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė buvo įsteigta viešiesiems interesams tenkinti. Pirma, pati atsakovė savo dokumentuose pripažįsta, kad pagrindinis jos veiklos tikslas – siekis patenkinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikius, kuriant naujus riedmenis ir kelio mašinas, laiku ir kokybiškai atliekant geležinkelio riedmenų remontus ir technines priežiūras, siekiant užtikrinti saugų, Lietuvos Respublikos normas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį riedmenų eksploatavimą. Antra, kasacinis teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324-378/2015 yra konstatavęs, kad atsakovės įsteigimas, įvykęs po AB „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizacijos, faktiškai nesukūrė kokybiškai naujų atskirų ūkio subjektų teisinių ir ekonominių santykių, o daugiau yra pastarosios bendrovės veiklos organizavimo formos pakeitimas, nes tiek atsakovės įsteigimas, tiek jos veikla ir toliau yra skirta jos steigėjos poreikiams, susijusiems su viešojo intereso užtikrinimu, tenkinti. Šiuo metu situacija iš esmės nepasikeitė, 2018 metais, kaip ir 2015 metais, kai buvo priimta minėta nutartis, didžiąją dalį pajamų atsakovė gavo iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos patronuojamųjų įmonių. Trečia, VPT savo  išvadoje taip pat yra konstatavusi, kad atsakovė iš esmės yra įsteigta siekiant užtikrinti kontroliuojančios bendrovės tikslų įgyvendinimą arba prie jų prisidėti. Ketvirta, atsakovė neteisingai aiškina viešuosius interesus tenkinančios veiklos sąvoką, nepagrįstai ją sutapatindama su GTK 3 ir 23 straipsniuose nurodytomis funkcijomis. Saugų traukinių judėjimą geležinkeliais lemia tinkama riedmenų priežiūra ir remontas, taigi šios funkcijos neabejotinai yra susijusios su viešojo intereso užtikrinimu. Penkta, nors atsakovė nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino, kokiems poreikiams patenkinti buvo skirtas ginčo pirkimas, tačiau ji pati nepateikė teismui šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, be to, pagal VPĮ tam, kad subjektas būtų pripažintas perkančiąja organizacija, nėra būtina, kad visa jo veikla būtų skirta viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti.

15.2.                      Atsakovė neveikia rinkos sąlygomis, nepatiria ekonominio spaudimo ir visada gali tikėtis, kad AB „Lietuvos geležinkeliai, esant būtinybei, subsidijuos jos veiklą: 

15.2.1.                      2018 metais didžiąją dalį (83 proc.) pajamų atsakovė gavo iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos patronuojamųjų įmonių ir tik mažiau nei 5 proc. – iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdytų viešųjų pirkimų. Tai, kad atsakovė turi garantuotus užsakymus iš patronuojančios bendrovės leidžia teigti, kad tokie sandoriai nėra įprastiniais sandoriais, kurie sudaromi laisva nepriklausomų ūkio subjektų valia, įgyvendinant sutarčių laisvės principą. Byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu ir kokiomis sąlygomis atsakovė ir trečiasis asmuo sudaro tarpusavio sandorius, tačiau yra akivaizdu, kad šie sandoriai nėra sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis. AB „Lietuvos geležinkeliai“, sudarydama įprastinius rinkos sandorius su kitais rinkos dalyviais ir siekdama konkurencijos, skelbia viešuosius pirkimus;

15.2.2.                      2019 metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ dalį savo veiklos perkėlus į AB „LG Cargo“ faktinis atsakovės veiklos finansavimas iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupės nepakito. AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupėje paslaugos yra perkamos iš patronuojamųjų bendrovių nevykdant viešųjų pirkimų. Tokiu būdu užtikrinama, kad grupės įmonės nuolat gautų pajamų vienos iš kitų ir išvengtų įpareigojimo vykdyti pirkimus skaidriai; 

15.2.3.                      AB „Lietuvos geležinkeliai“ visoms grupės įmonėms, įskaitant ir atsakovę, teikia centralizuotas ir standartizuotas personalo valdymo ir administravimo, veiklos architektūros, darbų saugos ir aplinkosaugos, dokumentų valdymo ir administravimo paslaugas, kurių savikaina ir pardavimo kaina nėra žinoma ir nustatoma pačios patronuojančios įmonės. Tokiu būdu AB „Lietuvos geležinkeliai“ galbūt dengia dalį atsakovės organizacinių sąnaudų, kadangi atsakovei nereikia mokėti rinkos kainos už suteikiamas vadybos ir administravimo paslaugas; 

15.2.4.                      nors riedmenų ir lokomotyvų rinkoje veikia daugiau ūkio subjektų, tačiau atsakovė yra stambiausia ir pajėgiausia Lietuvoje. Konkurencinį pranašumą ji įgijo dėl patronuojančiosios bendrovės veiksmų – įstatinio kapitalo didinimo, piniginių ir nepiniginių įnašų (specialios paskirties įrenginių) perdavimo. Aplinkybė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ visiškai ar iš dalies prisiima atsakomybę už atsakovės verslo riziką ir galimus nuostolius, nėra niekur įtvirtinta, tačiau atsakovei perduotas turtas ir piniginiai įnašai neabejotinai suteikė jai papildomas galimybes sumažinti verslo riziką, padengti galimus nuostolius ir tokiu būdu įgyti pranašumą konkuruojant su privačiomis bendrovėmis.

15.3.                      Atsakovė vykdo pirkimą pažeisdama imperatyvias VPĮ nuostatas ir viešųjų pirkimų principus. Pirkimo techninės specifikacijos ir pagrindinės pirkimo sutarties sąlygos nėra paskelbtos iš anksto, todėl suinteresuoti tiekėjai negali įvertinti esminių pirkimo sąlygų ir nuspręsti dėl dalyvavimo pirkime, yra nustatyti per trumpi pasiūlymų pateikimo terminai, pirkimo sąlygose nepateikti reikalavimai dėl jungtinės veiklos sutarčių sudarymo, neaišku, ar galima pasitelkti subrangovus, ar leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, neaiškios susipažinimo su pasiūlymais ir jų nagrinėjimo procedūros, nėra jokios informacijos apie ginčų nagrinėjimo tvarką. Pagal VPĮ perkančioji organizacija ir tiekėjas turi bendrauti ir keistis informacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Išimtys iš šios taisyklės taikomos tik VPĮ nustatytais atvejais. Šiuo atveju nėra susiklosčiusi išimtinė situacija, todėl atsakovė nepagrįstai, pažeisdama VPĮ 22 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį, paskelbė apie pirkimą tik savo interneto svetainėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl kilusio ginčo esmės

17.       Byloje kilo ginčas, ar atsakovė, 2019 m. liepos 5 d. paskelbdama ir vykdydama prekinių vagonų atsarginių dalių pirkimą, privalėjo laikytis imperatyvaus viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo, įtvirtinto VPĮ ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatyme (toliau – Pirkimų įstatymas).

18.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino atsakovės veiksmus neteisėtais ir pirkimą nutraukė, konstatavęs, kad atsakovė atitiko perkančiosios organizacijos statusą, todėl turėjo laikytis imperatyvaus viešųjų pirkimų reglamentavimo, o to nepadariusi, pažeidė VPĮ 17 straipsnyje nustatytus principus. Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovei perkančiosios organizacijos statusą, nes atsakovę yra įsteigęs trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (valstybės kontroliuojama bendrovė), kuris valdo 100 proc. atsakovės akcijų ir ją kontroliuoja, o atsakovės įsteigimo tikslas – prisidėti prie trečiojo asmens veiklos ir funkcijų, skirtų tenkinti nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešuosius interesus (saugų riedmenų eksploatavimą), įgyvendinimo.  

19.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes, jos manymu, teismas neteisingai išaiškino VPĮ 2 straipsnio 25 dalies nuostatas, netinkamai įvertino įrodymus dėl atsakovės įsteigimo ir vykdomos veiklos tikslo, netyrė atsakovės vykdomos veiklos pobūdžio.

Dėl naujo įrodymo priėmimo ir apeliacinio skundo nagrinėjimo formos

20.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui 2020 m. sausio 3 d. pateikė naują įrodymą – 2019 m. gruodžio 3 d. UAB „Ernst & Young Baltic“ specialisto išvadą, kurioje atsakoma į klausimus, ar atsakovė veikia konkurencijos sąlygomis, ar jos veikla visa ar iš dalies yra komercinio pobūdžio, ar ji prisiima veiklos nuostolius. Atsakovė šio įrodymo pateikimą apeliacinės instancijos teismui motyvuoja esmine įrodomąja reikšme bylai ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuteikė galimybės pateikti šio įrodymo.

21.       Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 314 straipsnyje ir jį aiškinančioje kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 20, 21 punktus, 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą), priimti ir vertinti šį naują įrodymą.

22.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuteikė galimybės pateikti šio įrodymo. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pagrįstai netenkino atsakovės triplike išdėstyto prašymo sudaryti galimybę pateikti UAB „Ernst & Young Baltic“ atliekamą atsakovės veiklos ir jos pobūdžio tyrimą, nes atsakovės veiklos įvertinimas pagal VPĮ įtvirtintus perkančiosios organizacijos kriterijus yra teisės, o ne fakto, klausimas, todėl UAB „Ernst & Young Baltic“ išvados, atsakant į teisinio pobūdžio klausimus, nėra reikšmingos. Nors atsakovės veiklos teisinis įvertinimas pagal VPĮ įtvirtintus perkančiosios organizacijos kriterijus remiasi faktinėmis aplinkybėmis, tačiau šalys pirmosios instancijos teisme turėjo teisę pateikti faktines aplinkybes dėl atsakovės veiklos pobūdžio įrodančius duomenis, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė turėjo galimybę pateikti UAB „Ernst & Young Baltic“ atliekamo tyrimo rezultatą ir anksčiau, kadangi nuo VPT išvadų dėl atsakovės statuso priėmimo iki tripliko nagrinėjamoje byloje pateikimo buvo praėjęs pakankamas laikas tokio pobūdžio tyrimui atlikti.  

23.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta 2019 m. gruodžio 3 d. UAB „Ernst & Young Baltic“ specialisto išvada turi esminę įrodomąją reikšmę bylai. Būtent teismo prerogatyva aiškinti ir taikyti teisę, todėl UAB „Ernst & Young Baltic“ specialisto pateikiami atsakymai į teisinio pobūdžio klausimus, ar atsakovė veikia konkurencijos sąlygomis, ar jos veikla visa ar iš dalies yra komercinio pobūdžio, ar ji prisiima veiklos nuostolius, nėra reikšmingi bylai.

24.       Šiuo atveju svarbu atsižvelgti, kad 2019 m. gruodžio 3 d. UAB „Ernst & Young Baltic“ specialisto išvadoje minimos kai kurios atsakovės veiklos aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl tuo išplečiamas byloje įrodinėjamų faktinių aplinkybių, sudarančių faktinį ieškinio ir atsikirtimų į jį pagrindą, ratas ir pažeidžiamas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas. Pavyzdžiui, 2019 m. gruodžio 3 d. UAB „Ernst & Young Baltic“ specialisto išvadoje analizuojami pirmosios instancijos teismui nepateikti 2019 metų atsakovės finansiniai duomenys (nurodoma, kad 2019 metais 76 proc. pajamų atsakovė gavo iš trečiojo asmens ir jo dukterinių bendrovių, kad atsakovės pelningumo rodiklis yra apie 6,63 proc., šis rodiklis lyginamas su kitais subjektais), nurodomos naujos aplinkybės, kokiu būdu savo veiklą finansuoja atsakovė ir kiti rinkoje veikiantys ūkio subjektai, nurodoma nauja aplinkybė dėl atsakovės sudaryto tarpusavio skolinimosi susitarimo su AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovėmis ir kt.

25.       Be to, 2019 m. gruodžio 3 d. UAB „Ernst & Young Baltic“ specialisto išvada apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta 2020 m. sausio 3 d., o ieškovės atstovui – 2020 m. sausio 6 d., likus mažai laiko iki numatyto apeliacinės instancijos teismo posėdžio (2020 m. sausio 7 d., 9 val.). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateiktoje nuomonėje dėl šio įrodymo priėmimo pagrįstai nurodo, kad jai (ieškovei) likęs laikas iki numatyto teismo posėdžio susipažinti su nauju įrodymu buvo itin trumpas (viena darbo diena). Taigi tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas priimtų naują įrodymą, tai užvilkintų bylos išnagrinėjimą, nes ieškovei turėtų būti skirtas papildomas terminas susipažinti su šiuo įrodymu ir pateikti dėl jo išsamius argumentus. Dėl šių priežasčių atsakovės apeliacinės instancijos teismui 2020 m. sausio 3 d. pateiktą 2019 m. gruodžio 3 d. UAB „Ernst & Young Baltic“ specialisto išvadą atsisakoma priimti.

26.       Atsakovės prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra nepagrįstas ir netenkinamas. Atsakovė šį prašymą motyvuoja bylos sudėtingumu, poreikiu tirti faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės vykdoma veikla. Atsakovės manymu, šalims turėtų būti sudaryta galimybė teisinius ir faktinius argumentus pateikti ne tik procesiniuose dokumentuose, bet ir teismo posėdžio metu. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad šie atsakovės argumentai nepagrindžia būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde iš esmės keliami netinkamo teisės aiškinimo ir taikymo bei įrodymų vertinimo klausimai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas gali tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Poreikio šalis papildomai išklausyti teismo posėdžio metu teisėjų kolegija neįžvelgia, nes šalys į bylą yra pateikusios plačios apimties procesinius dokumentus, juose nurodžiusios daug ir išsamių teisinių bei faktinių argumentų, kurie gali būti tinkamai įvertinti apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka.

Dėl subjekto pripažinimui perkančiąja organizacija būtinų sąlygų

27.       Kilusiam ginčui spręsti taikytina VPĮ 2 straipsnio 25 dalis, pagal kurią perkančioji organizacija suprantama kaip valstybės ar savivaldybės institucija, viešasis ar privatusis juridinis asmuo, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams (kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio) tenkinti.

28.       Be to, pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalies 2 punkto a – c papunkčius tam, kad subjektą pripažinti perkančiąja organizacija, jis turi papildomai atitikti bent vieną iš šių sąlygų: jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje įstatymo dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų; jis yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje įstatymo dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų; jis turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje įstatymo dalyje nurodytų viešųjų ar privačių juridinių asmenų. 

29.       Pirkimų įstatymo 4 straipsnis perkančiuoju subjektu pagal šį įstatymą laiko, be kita ko, subjektą, kuris yra perkančioji organizacija pagal VPĮ 2 straipsnio 25 dalį, jei jis vykdo bent vienos rūšies veiklą, nurodytą Pirkimų įstatymo 5 – 11 straipsniuose (tarp jų – ir transporto paslaugas). Taigi nagrinėjamam ginčui aktualu nustatyti, ar atsakovė atitinka perkančiosios organizacijos požymius, nustatytus VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje, kadangi tai turi teisinės reikšmės sprendžiant ir tą klausimą, ar atsakovė gali būti laikoma perkančiuoju subjektu pagal Pirkimų įstatymą.

30.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų, įtvirtintų VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje, tam, kad atsakovę pripažinti perkančiąja organizacija, t. y. ūkio subjektas finansine, valdymo ar kontrolės prasme yra priklausomas nuo valstybės (savivaldybės) institucijų ar kitų perkančiųjų organizacijų. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė buvo įsteigta 2003 metais trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimu (1 t., b. l. 90), trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra vienintelis atsakovės akcininkas. Pagal atsakovės įstatus (2 t., b. l. 39–45) atsakovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas. Iš atsakovės 2018 metų metinio pranešimo matyti, kad jos valdybos nariai – trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinių padalinių vadovai (2 t., b. l. 109), o vienintelio akcininko AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus įsakymai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (2 t., b. l. 110). Taigi atsakovė yra kontroliuojama ir jos valdymo organo nariai skiriami trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuris pats yra valstybės kontroliuojama įmonė ir atitinka visus VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje nustatytus perkančiosios organizacijos požymius. 

31.       Byloje esminis ginčas kilo dėl kitos VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje numatytos sąlygos egzistavimo, t. y. ar atsakovės veikla ar jos dalis yra skirta specialiai nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti. 

32.       VPĮ įgyvendina 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES). Direktyvoje 2014/24/ES įtvirtinta nuostata, kad perkančiosiomis organizacijomis yra viešosios teisės reglamentuojami subjektai, pasižymintys, be kita ko, tuo, kad jie yra įsteigti siekiant konkretaus tikslo – patenkinti bendrojo intereso poreikius, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio (Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis). Iš esmės toks pat perkančiųjų organizacijų požymis buvo įtvirtintas ir anksčiau galiojusios Direktyvos 2004/18/EB 1 straipsnio 9 dalies antrosios pastraipos a punkte.

33.       Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad sąvoka „viešieji interesai, neturintys komercinio ar pramoninio pobūdžio“ priklauso Europos Sąjungos teisei bei turi būti aiškinama savarankiškai ir vienodai visose valstybėse narėse, atsižvelgiant į normos, kurioje ji įtvirtinta, kontekstą ir jos siekiamą tikslą (Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Adolf Truly GmbH prieš Bestattung Wien GmbH, C-373/00, 35 punktas, kt.). Todėl nagrinėjamoje byloje, siekiant teisingai pritaikyti VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje nustatytą teisės normą, būtina vadovautis Teisingumo Teismo išaiškinimais dėl minėtos sąvokos reikšmės.

34.       Teisingumo Teismas pabrėžia, kad atsižvelgiant į direktyvų viešųjų pirkimų srityje tikslus, kuriais siekiama išvengti rizikos, jog perkančiosioms organizacijoms sudarant viešojo pirkimo sutartis pirmenybė bus teikiama nacionaliniams konkurso dalyviams ar kandidatams, ir pašalinti galimybę, kad valstybės, savivaldybės ar kitų įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, finansuojamas ar kontroliuojamas subjektas vadovausis ne ekonominiais, o kitais kriterijais, sąvoka „perkančioji organizacija“, įskaitant sąvoką „įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė“, turi būti aiškinama plačiai ir naudojant funkcinį aiškinimo metodą (minėtas Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Adolf Truly GmbH prieš Bestattung Wien GmbH, C-373/00, 41 – 43 punktai, kt.). 

35.       Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl konkretaus subjekto priskyrimo perkančiajai organizacijai, pirmiausia reikia nustatyti, ar jis įsteigtas siekiant specialaus tikslo tenkinti viešojo intereso poreikius ir ar jo veikla tuos poreikius tikrai tenkina, o tada prireikus išnagrinėti, ar tokie poreikiai yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio (Teisingumo Teismo 2003 m. gegužės 22 d. sprendimo Arkkitehtuuritoimisto Riitta Korhonen Oy prieš Varkauden Taitotako Oy, C-18/01, 40 punktas, kt.).

Dėl atsakovės įsteigimo ir veiklos tikslo

36.       Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti, ar subjektas įsteigtas siekiant specialaus tikslo tenkinti viešojo intereso poreikius, kiekvienoje byloje turi būti vertinama jo teisinė ir faktinė situacija (minėtas Teisingumo Teismo 2003 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Adolf Truly GmbH prieš Bestattung Wien GmbH, C-373/00, 44 punktas). Sprendžiant, ar tam tikra veikla atitinka viešuosius interesus, nesvarbu, kad visuotinės svarbos poreikius tenkina ar gali tenkinti kiti ūkio subjektai; svarbu, kad valstybė ar vietos valdžios institucija nusprendžia šiuos poreikius patenkinti pačios arba kurių atžvilgiu jos ketina išsaugoti lemiamą įtaką (Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Ing. Aigner, Wasser-Wärme-Umwelt GmbH prieš Fernwärme Wien GmbH, C-393/06, 40 punktas, kt.).

37.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors atsakovė tiesiogiai nedalyvauja trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomoje transporto veikloje, tačiau ji yra įsteigta tam, kad prisidėtų prie trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos ir funkcijų, skirtų tenkinti viešuosius interesus (saugų riedmenų eksploatavimą) įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, turinio ir funkcine prasme atsakovė ir trečiasis asmuo yra tarpusavyje integruotos, vieningai veikiančios bendrovės, kurių tikslas – tenkinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikius, užtikrinančius viešuosius interesus. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs atsakovės steigimo dokumentuose ir 2018 metų metiniame pranešime nurodytus bendrovės veiklos tikslus, trečiojo asmens turimą valdymo kontrolę atsakovės atžvilgiu, paties ginčo pirkimo tikslą įsigyti prekinių vagonų atsargines dalis.

38.       Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad, jos manymu, teismas netaikė teismų praktikoje išplėtoto funkcinio metodo. Atsakovės teigimu, iš jos steigimo akto ir įstatų matyti, jog ji nebuvo įsteigta ir niekada nevykdė veiklos GTK nurodytiems geležinkelių transporto srities viešiesiems poreikiams tenkinti, t. y. teikti viešąją keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugą; viešąją kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugą; vykdant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymą. Tokie atsakovės argumentai teisėjų kolegijos pripažįstami nepagrįstais.

39.       Atsakovė teisingai nurodo, kad sprendžiant dėl įsteigimo ir veiklos tikslo turi būti vertinama būtent jos, o ne ją kontroliuojančios bendrovės, veikla. Kaip yra nurodęs Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 9 dalies antros pastraipos a punkto formuluotę, joje įtvirtintą reikalavimą turi tenkinti tas subjektas, dėl kurio kvalifikavimo sprendžiama, o ne kitas subjektas, net jeigu šis yra to pirmojo subjekto patronuojančioji bendrovė, kuriai jis tiekia prekes ir teikia paslaugas. Taigi tam, kad įmonė būtų laikoma perkančiąja organizacija, nepakanka, kad ją pačią būtų įsteigusi perkančioji organizacija arba kad jos veikla būtų finansuojama iš finansinių išteklių, gautų iš perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos (Teisingumo Teismo 1998 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mannesmann Anlagenbau Austria AG and Others prieš Strohal Rotationsdruck GesmbH, C-44/96, 39 punktas).

40.       Tačiau nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad Teisingumo Teismas, atsakydamas į Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusio civilinę bylą, kurioje kilo klausimas būtent dėl atsakovės priskyrimo perkančiosioms organizacijoms, 2017 m. spalio 5 d. sprendime byloje UAB „LitSpecMet“ prieš UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, C-567/15, nurodė, kad Direktyvos 2004/18 1 straipsnio 9 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad bendrovė, kuri visa priklauso perkančiajai organizacijai, vykdančiai viešojo intereso poreikiams tenkinti skirtą veiklą, ir kuri sudaro sandorius tiek su šia perkančiąja organizacija, tiek sandorius konkurencinėje rinkoje, turi būti kvalifikuojama kaip „įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja viešoji teisė“, be kita ko, jeigu šios bendrovės veikla yra būtina tam, kad minėta perkančioji organizacija galėtų vykdyti savo veiklą (Teisingumo Teismo sprendimo 48 punktas).

41.       Kaip matyti iš aptariamo Teisingumo Teismo sprendimo, jame teismas rėmėsi aplinkybėmis, kad atsakovės veikla, būtent lokomotyvų ir vagonų gamyba ir remontas, šių prekių tiekimas ir šių paslaugų teikimas AB „Lietuvos geležinkeliai“, yra būtina tam, kad ši galėtų vykdyti savo veiklą, skirtą viešojo intereso poreikiams tenkinti. Dar daugiau, kaip matyti iš šio Teisingumo Teismo sprendimo turinio, teismas jame darė prielaidą, kad atsakovė įsteigta siekiant specialaus tikslo – tenkinti savo patronuojančiosios bendrovės poreikius, nes poreikiai, kuriuos pavesta tenkinti atsakovei, yra būtina šios patronuojančiosios bendrovės vykdomos viešojo intereso veiklos sąlyga. Vis dėlto, Teisingumo Teismas nurodė, kad šią aplinkybę galutinai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (Teisingumo Teismo sprendimo 38, 39 punktai).

42.       Taigi remiantis šiuo Teisingumo Teismo išaiškinimu, aplinkybės, kad atsakovė nebuvo įsteigta ir pati neteikia keleivių, krovinių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugų, nevykdo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo, nepaneigia, jog ji buvo įsteigta siekiant specialaus tikslo tenkinti viešojo intereso poreikius. Kaip minėta, šiuo aspektu esminę reikšmę turi nustatymas, ar atsakovės veikla yra būtina tam, kad trečiasis asmuo galėtų vykdyti savo veiklą, skirtą viešojo intereso poreikiams tenkinti. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai šias aplinkybes nustatinėjo.

43.       Atitinkamai kaip nepagrįsti vertintini ir atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, susiedamas specialų atsakovės veiklos tikslą išimtinai su jos steigėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomos veiklos tikslu (viešųjų interesų tenkinimu), faktiškai netinkamai aiškino ir taikė teismų praktikoje suformuotą infekcijos teoriją. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės nurodoma infekcijos teorija buvo išplėtota Teisingumo Teismo praktikoje siekiant išaiškinti, kad net ir maža vykdomos veiklos dalis, jei ji atitinka visuotinės svarbos poreikius, neturinčius komercinio ar pramoninio pobūdžio, suponuoja tokio subjekto pripažinimą perkančiąja organizacija, nepriklausomai nuo to, kad likusi veiklos dalis yra grynai komercinė, nešanti pelną (Teisingumo Teismo 1998 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mannesmann Anlagenbau Austria AG and Others prieš Strohal Rotationsdruck GesmbH, C-44/96, 26 punktas). Nors atsakovė teisingai nurodo, kad ši teorija netaikytina vertikaliai, t. y. tam, jog subjektas būtų pripažįstamas perkančiąja organizacija, nepakanka, kad jis būtų įsteigtas perkančiosios organizacijos, jei jis atlieka veiklą, neskirtą viešajam interesui tenkinti, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šios teorijos vertikaliai ir netaikė, nes vertino būtent atsakovės, o ne trečiojo asmens, veiklos tikslą.

44.       Sutiktina su atsakovės argumentu, kad atsakovės ir trečiojo asmens sąsaja savaime nereiškia, jog atsakovė yra įsteigta specialiai viešųjų interesų, siejamų su trečiojo asmens interesais, tenkinimui. Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas šios sąsajos ir nevertino kaip savaime pakankamos atsakovės veiklos tikslo nustatymui, o tik nurodė kaip papildomą aplinkybę, pagrindžiančią teismo išvadas.

45.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu surinktų įrodymų vertinimu bei išvada, kad atsakovės įsteigimo tikslas ir vykdoma veikla yra būtina tam, jog trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų vykdyti savo veiklą, skirtą viešojo intereso poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neneigia, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla yra skirta viešojo intereso poreikiams tenkinti. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad valstybė, kontroliuodama akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, turi lemiamą įtaką teikiant keleivių, krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas, vykdant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymą. Pati atsakovė pripažįsta, kad šios paslaugos yra skirtos viešiesiems poreikiams tenkinti.

46.       Atsakovės įstatuose nurodyta, kad jos veikla, be kita ko, yra lokomotyvų gamyba ir remontas, vagonų gamyba ir remontas, variklinių transporto priemonių techninė priežiūra (2 t., b. l. 39–45). Aiškinamajame rašte už metus, pasibaigusius 2018 m. gruodžio 31 d., nurodoma, kad atsakovė buvo įsteigta reorganizavus AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinį padalinį Vilniaus lokomotyvų depą, atskiriant eksploatacinę dalį nuo riedmenų remonto veiklos. Šiame aiškinamajame rašte nurodoma, kad bendrovės pagrindinė veikla – naujų manevrinių lokomotyvų, infrastruktūros kelio mašinų gamyba, modernizavimas, krovininių lokomotyvų, dyzelinių traukinių ir infrastruktūros kelio mašinų techninės priežiūros, einamojo bei kapitalinio remonto darbai, prekinių vagonų depinio, kapitalinio ir einamojo remonto darbai, geležinkelio riedmenų mazgų ir agregatų remonto darbai (2 t., b. l. 80).  Aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsakovės veiklos buvo perimtos iš AB „Lietuvos geležinkeliai“: nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo perimta verslo dalis, susijusi su lokomotyvų, visų tipų kelio mašinų technine priežiūra, minėtų riedmenų ir jų agregatų dalių bei mazgų remontu ir gamyba; nuo 2017 m. spalio 3 d. perimta verslo dalis, susijusi su krovininių vagonų, keleivinių traukinių einamuoju ir kapitaliniu remontu, technine priežiūra, minėtų riedmenų ir jų agregatų dalių bei mazgų remontu ir gamyba. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad atsakovė pagal 2018 m. lapkričio 7 d. susitarimą nuo 2019 m. sausio 1 d. perleido keleivinių riedmenų remontą, išskyrus keleivinių riedmenų vykdomas techninės priežiūros rūšis, minėtų geležinkelio riedmenų ir jų agregatų, detalių bei mazgų remonto rūšis ir perkėlė darbuotojus, vykdančius minėtą veiklą, patronuojančiai įmonei AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ (2 t., b. l. 97).

47.       Atsakovės 2018 metų metiniame pranešime nurodoma, kad pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra patenkinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikius, kuriant naujus riedmenis ir kelio mašinas, laiku ir kokybiškai atliekant geležinkelio riedmenų remontus ir technines priežiūras, siekiant užtikrinti saugų, Lietuvos Respublikos normas ir teisės aktų reikalavimus atitinkanti riedmenų eksploatavimą; nuosekliai didinti bendrovės pelningumą ir finansinį stabilumą (2 t., b. l. 110). Iš aiškinamajame rašte už metus, pasibaigusius 2018 m. gruodžio 31 d., pateiktų duomenų matyti, kad 2018 metais bendrovė iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ gavo apie 42 mln. Eur pajamų, o bendra 2018 metais gautų pajamų suma buvo apie 50 mln. Eur (2 t., b. l. 104).

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptartų duomenų visumos pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės vykdoma veikla yra būtina trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiant viešojo intereso poreikiams tenkinti skirtas paslaugas. Atsakovės atliekama lokomotyvų, visų tipų kelio mašinų techninė priežiūra, remontas ir gamyba, krovininių vagonų einamasis ir kapitalinis remontas, techninė priežiūra, gamyba, keleivinių riedmenų techninė priežiūra, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, iš esmės yra skirta užtikrinti saugų riedmenų eksploatavimą bei tuo prisidėti prie valstybės per jos kontroliuojamą AB „Lietuvos geležinkeliai“ užtikrinamų viešojo intereso poreikių geležinkelio transporte tenkinimo. Kaip jau minėta, pati atsakovė pagrindiniu savo veiklos tikslu įvardija AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikių patenkinimą (tarp jų – siekį užtikrinti saugų, Lietuvos Respublikos normas ir teisės aktų reikalavimus atitinkanti riedmenų eksploatavimą). Be to, kaip minėta, atsakovės veiklas anksčiau vykdė pati AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuri savo sprendimais jas perdavė atsakovei. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ginčo pirkimu atsakovė siekė įsigyti viešojo intereso poreikiams tenkinti skirtų prekių, t. y. prekinių vagonų atsarginių dalių, reikalingų užtikrinant saugų traukinių judėjimą geležinkelių tinkle.  

49.       Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, jog ginčo pirkimo objektas (prekinių vagonų atsarginės dalys) reikalingos AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklai. Atsakovas šį argumentą motyvuoja tuo, kad pagal 2018 m. gruodžio 20 d. priimtą GTK pakeitimo įstatymą Nr. XIII-18563 AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos (viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas, keleivių, bagažo, ir (ar) krovinių vežimas vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais) turi būti koncentruojamos atskirose bendrovėse. Atsakovas nurodo, kad iki 2019 m. gruodžio 8 d. trečiasis asmuo buvo įpareigotas įsteigti 3 patronuojamąsias bendroves viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms atlikti, keleivių, bagažo vežimo ir krovinių vežimo geležinkelių transporto paslaugoms teikti. Atsakovo teigimu, įgyvendinus trečiojo asmens veiklos pertvarkymą ir sukūrus vertikalios integracijos įmonių grupę, AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal pasirinktą veiklos modelį nėra krovinių, keleivių ir bagažo vežėja ar viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoja, o tik teikia patronuojamųjų bendrovių valdymo paslaugas, vykdo sukurto holdingo valdymą.

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovės argumentai ir nurodytos aplinkybės nekeičia byloje padarytų išvadų dėl atsakovės veiklos tikslo. Atsakovė pripažįsta, kad trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ kontroliuoja naujai įsteigtas keleivių, krovinių vežimo bendroves, vykdo sukurto holdingo valdymą. 2018 m. gruodžio 20 d. priimto GTK pakeitimo įstatymo Nr. XIII-18563 aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo pakeitimu siekiama įgyvendinti 2016 m. gruodžio 14 d. patvirtintą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2370, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/34/ES, kiek tai susiję su keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimu ir geležinkelių infrastruktūros valdymu, sudarančią vadinamąjį IV geležinkelių transporto paketą. Įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma, kad įgyvendinama direktyva nustato naujus reikalavimus geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos nepriklausomumo, nešališkumo ir finansinio skaidrumo užtikrinimo srityse. Aiškinamajame rašte paaiškinama, kad IV geležinkelių transporto paketas, kaip ir iki šiol galiojęs Europos Sąjungos reguliavimas, suteikia valstybėms narėms galimybę savo nuožiūra, atsižvelgiant į konkrečios rinkos ypatybių visumą ir specifiškumą, pasirinkti geležinkelių transporto sektoriaus veiklos valdymo modelį, t. y. visišką atskyrimą arba vertikaliai integruotos įmonės modelį, kuris gali būti įgyvendintas pasirenkant arba iš dalies atskirtą modelį, arba visiškai integralų modelį. Iš GTK pakeitimo įstatymo aiškinamojo rašto matyti, kad Lietuvoje pasirinktu modeliu siekiama nustatyti, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas įgyvendintų atskiras juridinis asmuo, kurio visos akcijos nuosavybės teise priklausytų valstybės valdomai AB „Lietuvos geležinkeliai“; AB „Lietuvos geležinkeliai“ be viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas įgyvendinančios įmonės taip pat kontroliuotų geležinkelio įmones (vežėjus), vykdančias keleivių, bagažo ir krovinių vežimą geležinkelių transportu, o ši AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė būtų laikoma vertikaliai integruota įmone Direktyvos (ES) 2016/2370 prasme.

51.       Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad pagal GTK pakeitimo įstatymą valstybė lemiamą įtaką teikiant viešojo intereso keleivių, krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas, vykdant viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymą išlaiko ne tiesiogiai teikdama paslaugas per AB „Lietuvos geležinkeliai“, bet per jos įsteigtas atskiras dukterines bendroves, nereiškia, kad atsakovės vykdoma veikla, teikiant atitinkamas paslaugas šioms dukterinėms bendrovėms (o plačiąja prasme ir visai vertikaliai integruotai įmonei), tapo nebūtina viešojo intereso tenkinimui. Iš byloje esančių duomenų (žr. VPT tikrinimo ataskaitą, t. 1, b. l. 12–20) matyti, kad trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigus naują krovinių vežimo bendrovę AB „LG Cargo“, trečiasis asmuo teikia krovinių vežimo paslaugas su šia bendrove sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Pastebėtina, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3840-933/2019, kuris buvo paliktas nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1320-236/2019, AB „LG Cargo“ taip pat buvo pripažinta perkančiąja organizacija. Todėl tai, kad ginčo pirkimo objektas (prekinių vagonų atsarginės dalys) galbūt bus panaudotas ne tiesiogiai trečiojo asmens AB „Lietuvos geležinkeliai“, bet jos dukterinės bendrovės AB „LG Cargo“, nekeičia byloje padarytų išvadų dėl atsakovės veiklos tikslo.   

52.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje nustatytą teisės normą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė buvo įsteigta specialiai viešuosius poreikius tenkinančios veiklos vykdymui ir faktiškai šiuos poreikius tenkina.

Dėl viešojo intereso poreikių nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio

53.       Nustačius, kad subjektas įsteigtas siekiant specialaus tikslo tenkinti viešojo intereso poreikius ir jo veikla tuos poreikius tenkina, dar būtina išnagrinėti, ar tokie poreikiai yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio. Teisingumo Teismas, aiškindamas šį požymį, yra pažymėjęs, kad Europos Sąjungos įstatymų leidėjas turėjo tikslą išskirti tokius interesus, kurie yra ne komercinio ar pramoninio pobūdžio, t. y. nurodytas pobūdis yra tikslinantis, o ne apibūdinantis viešųjų interesų kriterijus; dėl to esama ir tokių viešųjų interesų, kurie yra komercinio ar pramoninio pobūdžio ir todėl dėl jų subjektas neįgyja perkančiosios organizacijos statuso (Teisingumo Teismo 2001 m. gegužės 10 d. sprendimas sujungtose bylose Agor? Srl ir Excelsior Snc prieš Ente Autonomo Fiera Internazionale di Milano, C-223/99 ir C-260/99, 32 punktas).

54.       Teisingumo Teismas nurodo, kad sprendžiant dėl veiklos pripažinimo pramoninio ar komercinio pobūdžio, būtina atsižvelgti į visas svarbias teisines ir faktines aplinkybes, pavyzdžiui, aptariamo subjekto įsteigimo aplinkybes ir sąlygas, kuriomis jis vykdo savo veiklą. Šiuo požiūriu, be kita ko, svarbu patikrinti, ar aptariama organizacija savo veiklą vykdo konkurencijos sąlygomis (pvz., minėtas Teisingumo Teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Ing. Aigner, Wasser-Wärme-Umwelt GmbH prieš Fernwärme Wien GmbH, C-393/06, 41 punktas). Siekiant patikrinti, ar aptariamas subjektas savo veiklą vykdo konkurencijos sąlygomis, taikant funkcinį sąvokos „viešosios teisės reglamentuojama įstaiga“ aiškinimo metodą, reikia atkreipti dėmesį į veiklos sritį, kurioje veikti subjektas buvo įsteigtas (to paties sprendimo 43 punktas).

55.       Be to, pagal Teisingumo Teismo praktiką būtina atsižvelgti, ar aptariamo subjekto tikslas nėra pelno siekimas, ar prisiimama su šia veikla susijusi rizika, ar nagrinėjama veikla finansuojama valstybės (minėtas Teisingumo Teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimas byloje UAB „LitSpecMet“ prieš UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, C-567/15, 43 punktas). Veiklos pelningumas, jei tai iš tiesų nėra pagrindinis subjekto įsteigimo ir veiklos tikslas, o tai nustatytina ne tik pagal steigimo dokumentų nuostatų formuluotes, bet pagal ginčui svarbių faktinių aplinkybių visumą, nepaneigia galimybės, kad šio subjekto veikla bent jau tam tikra dalimi susijusi su viešojo intereso, kuris nėra komercinio ar pramoninio pobūdžio, tenkinimu (minėtas Teisingumo Teismo 2003 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje Arkkitehtuuritoimisto Riitta Korhonen Oy prieš Varkauden Taitotako Oy, C-18/01).

56.       Išplėtota konkurencija gali būti požymis, patvirtinantis, kad tai nėra visuotinės svarbos poreikis, neturintis pramoninio ar komercinio pobūdžio (minėtas Teisingumo Teismo 2001 m. gegužės 10 d. sprendimas sujungtose bylose Agor? Srl ir Excelsior Snc prieš Ente Autonomo Fiera Internazionale di Milano, C-223/99 ir C-260/99, 38 punktas). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, Teisingumo Teismo praktikoje nurodyti ir kiti svarbūs vertinamieji kriterijai: ar subjektas savo veikloje vadovaujasi produktyvumo ir kainų efektyvumo kriterijais, ar subjektas prisiima ekonominę riziką dėl savo veiklos, ar galimi nuostoliai padengiami valstybės, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016, 42 punktas).

57.       Kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, jeigu, kiek tai susiję su veikla, skirta viešojo intereso poreikiams tenkinti, subjektas vykdo veiklą įprastomis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir vykdydamas savo veiklą prisiima nuostolius, mažai tikėtina, kad poreikiai, kuriuos jis tenkina, būtų nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio (Teisingumo Teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo byloje UAB „LitSpecMet“ prieš UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, C-567/15, 44 punkte nurodyta jurisprudencija). Ši nuostata atsispindi ir VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje, pagal kurią kai subjektas vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir pats prisiima savo veiklos nuostolius, laikoma, kad viešieji interesai, kuriems tenkinti jis įsteigtas arba kuriuos tenkinti jam nustatytas tikslas, yra pramoninio arba komercinio pobūdžio.

58.       Atsakovė nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad ji veikia įprastinėmis rinkos sąlygomis, siekia pelno ir prisiima savo veiklos nuostolius, todėl tokia veikla yra pramoninio ir komercinio pobūdžio. Atsakovė byloje rėmėsi aplinkybėmis, kad jos turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto, ji atsako savo turtu pagal prievoles, o jos akcininkė AB „Lietuvos geležinkeliai“ už jos prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo sumokėti už akcijas. Atsakovės teigimu, ji, vykdydama veiklą, privalo konkuruoti su ieškove, Daugpilio lokomotyvų remonto depu, UAB „Gargždų geležinkelis“, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir kitų Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių depais. Atsakovė taip pat nurodė, kad aktyviai siekia pelno, kurį gauna ne tik iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ ar jos patronuojamųjų bendrovių, bet ir iš išorės klientų.

59.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas, jog atsakovės vykdoma veikla tenkina nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio viešojo intereso poreikius, rėmėsi atsakovės pajamų iš patronuojančios bendrovės dalimi, patronuojančios bendrovės verslo perdavimu, jos teikiamų paslaugų atsakovei faktais, vieša informacija apie tai, kad atsakovė parinkta užtikrinti AB „LG Cargo“ riedmenų priežiūrą ir remontą. Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad trečiasis asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakovei perdavė organizacines ir technines priemones, garantuodamas pajamų srautą, kad dalis atsakovės veiklos vykdoma ne rinkos sąlygomis ir be konkurencijos, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ siekia užtikrinti sėkmingą atsakovės veiklą ir ją plėtoti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagrįsta manyti, kad atsakovei susidūrus su sunkumais, būtent AB „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų jai padėti sumažinti nuostolius ar jų išvengti.

60.       Iš šių pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų matyti, kad, priešingai, nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, teismas ne tik rėmėsi tuo, jog atsakovės veikla skirta viešiesiems interesams tenkinti, bet pagal teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus analizavo tokios veiklos pobūdį, t. y. ar ji yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio (pvz., teismas vertino, ar atsakovės veikla vykdoma rinkos sąlygomis, ar galima patronuojančios bendrovės pagalba susidūrus su sunkumais).

61.       Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovės veiklos pobūdžio įvertinimu. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus šiuo aspektu. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, kad atsakovės veikla, skirta viešiesiems interesams tenkinti, yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio.

62.       Vertinant vieną iš teisiškai reikšmingų kriterijų – atsakovės įsteigimo aplinkybes – yra matyti, kad, kaip minėta, atsakovė buvo įsteigta reorganizavus AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinį padalinį Vilniaus lokomotyvų depą, atskiriant eksploatacinę dalį nuo riedmenų remonto veiklos. Iš atsakovės steigimo akto matyti, kad pradinis atsakovės įstatinis kapitalas buvo 10 000 Lt. Tačiau atsakovės įstatinis kapitalas buvo padidintas itin ženkliai ir pagal aiškinamąjį raštą už metus, pasibaigusius 2018 m. gruodžio 31 d., sudaro virš 19 mln. Eur. Taigi atsakovės veiklos pagrindas – itin reikšmingo dydžio jos akcininkės AB „Lietuvos geležinkeliai“ perduotas turtas.

63.       Nors atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ji vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, tokie atsakovės teiginiai neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad būtent AB „Lietuvos geležinkeliai“ sprendžia, kokią veiklą atsakovė vykdys, ir, priklausomai nuo tokių sprendimų, atsakovei perduoda arba iš jos susigrąžina atitinkamą verslo dalį (kaip jau minėta, 2017 metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ savo sprendimu perdavė atsakovei vykdyti tam tikras verslo dalis, o 2019 metais susigrąžino vykdyto verslo dalį).

64.       Be to, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė veiklą vykdo išvystytos konkurencijos sąlygomis. Nors atsakovė pirmosios instancijos teismui nurodė kai kuriuos ūkio subjektus, kurie yra jos konkurentai (2 t., b. l. 52), tačiau ji nepateikė įrodymų, kad šie subjektai gali realiai ir veiksmingai konkuruoti su atsakove dėl jos akcininkės AB „Lietuvos geležinkeliai“ teikiamų užsakymų užtikrinant saugų riedmenų eksploatavimą. Iš minėtų atsakovės aiškinamajame rašte už metus, pasibaigusius 2018 m. gruodžio 31 d., pateiktų finansinių duomenų matyti, kad 2018 metais atsakovė iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ gavo apie 42 mln. Eur pajamų iš bendros apie 50 mln. Eur pajamų sumos, taigi atsakovės nurodomų konkurentų veikimas rinkoje nesutrukdė gauti didžiosios dalies pajamų būtent iš AB „Lietuvos geležinkeliai“. Atitinkamai nėra pagrįstas atsakovės teiginys, kad didelę jos pajamų dalį sudaro pajamos, gaunamos iš išorės klientų. Jeigu atsakovė iš tiesų veiktų išvystytos konkurencijos sąlygomis, tokios pajamų dalies pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsakymus ji objektyviai negalėtų tikėtis.

65.       Atsakovė tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodo, kad istoriniais jos veiklos duomenimis negalima remtis, nes juose atsispindi pajamos, gautos iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal vidaus sandorius. Atsakovė teigia, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. dėl pasikeitusio VPĮ teisinio reguliavimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ negali sudaryti vidaus sandorių su atsakove. Atsakovė nurodo, kad pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą sudaryti vidaus sandoriai turėjo būti baigti vykdyti iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl istoriniuose duomenyse dar atsispindi gautos pajamos pagal vidaus sandorius su AB „Lietuvos geležinkeliai“. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis (2019 m. rugpjūčio 9 d. pažymą, 2 t., b. l. 32), kad 2019 metais ji dalyvavo keturiolikoje AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizuotų viešųjų pirkimų.  Kitaip tariant, atsakovės teigimu, tai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ reikalingas paslaugas įsigyja skelbdama viešuosius pirkimus, yra teisiškai reikšminga aplinkybė, sudaranti pagrindą jos nepripažinti perkančiąja organizacija.

66.       Su tokiais atsakovės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, jog nuo 2018 metų pabaigos iki ginčo pirkimo paskelbimo jos gaunamų pajamų dalis iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ būtų ženkliai sumažėjusi ir kad situacija rinkoje būtų pasikeitusi. Kita vertus, atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, jog nuo 2018 metų pabaigos iki ginčo pirkimo paskelbimo visos jos pajamos iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ ar kitų jos dukterinių bendrovių buvo gautos tik pagal viešųjų pirkimų būdu sudarytas sutartis. Atsakovė nepaneigė ieškovės dublike nurodytų duomenų, kad 2019 metais AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovės sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių bendra suma sudarė tik apie 1 mln. Eur, nors bendra atsakovės gaunamų pajamų suma buvo daug didesnė.

67.       Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2019 metais viešai paskelbė, kad būtent atsakovė užtikrins AB „LG Cargo“ riedmenų priežiūrą ir remontą bei vykdys AB „LG Cargo“ pradedamą „Siemens“ lokomotyvų kapitalinio remonto programą. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ji šioms paslaugoms teikti buvo pasirinkta laisvai konkuruojant su kitais ūkio subjektais viešųjų pirkimų būdu. Remiantis viešai skelbiama informacija, AB „LG Cargo“ riedmenų priežiūrai ir remontui atsakovė pasirinkta „remiantis ilgalaike „Lietuvos geležinkelių“ strategija ir siekiant užtikrinti pagrindinės veiklos tęstinumą“ (2 t., b. l. 129), o „Siemens“ lokomotyvų kapitalinio remonto programai atsakovė pasirinkta AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos sprendimu, teigiant, kad „tai leis sutaupyti apie 11 mln. Eur lyginant su alternatyvomis rinkoje“.   

68.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar atsakovė vykdo veiklą įprastinėmis rinkos sąlygomis, pagrįstai atsižvelgė ir į viešai skelbiamą informaciją, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuo 2019 m. birželio mėn. teikia atsakovei grupės centralizuotas ir standartizuotas personalo valdymo ir administravimo, veiklos architektūros, darbų saugos ir aplinkosaugos, dokumentų valdymo ir administravimo paslaugas (2 t., b. l. 114).

69.       Visa aptartų duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovė viešąjį interesą užtikrinančių paslaugų trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ ar jos kitoms dukterinėms įmonėms neteikia realios konkurencijos sąlygomis ir ji, vykdydama tokią veiklą, gali vadovautis ne ekonominiais, o kitais kriterijais. Kaip jau minėta, atsakovės veiklos pagrindas yra itin didelis kapitalas, suteiktas trečiojo asmens, būtent trečiasis asmuo sprendžia, kokią verslo dalį atsakovei suteikti, trečiasis asmuo užtikrina atsakovei didžiąją dalį jos pajamų, vienašališkai sprendžia, kokius užsakymus ir kokiomis sąlygomis jai pateikti, pats trečiasis asmuo atsakovei teikia tam tikras paslaugas. Pagal bylos duomenis, nors trečiasis asmuo organizuoja viešuosius pirkimus, tačiau atsakovės iš trečiojo asmens gaunamos pajamos iš viešųjų pirkimų sutarčių sudaro nežymią dalį visų pajamų, be to, nėra duomenų, kad viešieji pirkimai vyktų realiomis konkurencijos sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, viešųjų pirkimų procedūrų organizavimas pats savaime nelemia konkurencijos rinkoje, kurioje atliekami pirkimai, nes dėl trečiojo asmens atsakovei perduoto kapitalo, teikiamų paslaugų, užtikrinamų užsakymų ne viešųjų pirkimų būdu (žr. šios nutarties 67 punktą) atsakovė rinkoje turi konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.   

70.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė pernelyg didelę reikšmę suteikia steigimo dokumentuose nurodytam veiklos tikslui siekti pelno. Kaip jau minėta, pagal Teisingumo Teismo praktiką aplinkybė, ar subjekto veiklos pelningumas yra pagrindinis jo įsteigimo ir veiklos tikslas, nustatytina ne tik pagal steigimo dokumentų formuluotes, bet pagal ginčui svarbių faktinių aplinkybių visumą. Taigi tai, kad atsakovės įstatuose yra nurodytas jos veikimo tikslas siekti pelno bei tai, kad atsakovė veikia pelningai, savaime nepaneigia, jog jos veikla susijusi su viešojo intereso, kuris nėra komercinio ar pramoninio pobūdžio, tenkinimu. Kaip matyti iš aptartų atsakovės veiklos aplinkybių, jos veiklos pelningumą iš esmės apsprendžia trečiojo asmens priimami sprendimai dėl užsakymų, verslo perdavimo ar pan. Kaip minėta, atsakovė vienu iš veiklos tikslų įvardija AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikių patenkinimą. Todėl pagal byloje surinktų įrodymų visumą negalima spręsti, kad veiklos pelningumas yra pagrindinis atsakovės įsteigimo ir veiklos tikslas.

71.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal bylos aplinkybes būtų pagrįsta manyti, jog atsakovei susidūrus su sunkumais, būtent AB „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų jai padėti sumažinti nuostolius ar jų išvengti. Nors atsakovė formaliai, remdamasi galiojančiais teisės aktais, teigia, kad pati atsakovė prisiima savo veiklos nuostolius, kad jos turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto, kad ji atsako savo turtu pagal prievoles, tačiau tokie teiginiai, nors pagrįsti teisiškai, tačiau nėra pagrįsti realiomis atsakovės veiklos aplinkybėmis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pagal byloje surinktus įrodymus galima spręsti, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ siekia užtikrinti sėkmingą atsakovės veiklą ir ją plėtoti, kadangi ji, kaip minėta, užtikrina atsakovės pajamas, jos pelningą veiklą. Atitinkamai pagrįsta manyti, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsakovei susidūrus su sunkumais, galėtų jai padėti sumažinti nuostolius ar jų išvengti.

72.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė VPĮ 2 straipsnio 25 dalyje nustatytą teisės normą ir padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovės vykdomos veiklos nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio.

Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

73.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimus: 1) ar Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktis turi būti aiškinamas taip, kad subjektas, kurį viešosios teisės reglamentuojamas subjektas (perkančioji organizacija) steigia komercinio ir pramoninio pobūdžio veiklai vykdyti, nepriklausomai nuo steigimo tikslo, nuo pat įsteigimo momento, turi būti laikomas perkančiąja organizacija vien tik dėl to, kad jis yra steigiamas iš viešosios teisės reglamentuojančio subjekto (perkančiosios organizacijos) resursų ir, kaip dukterinė bendrovė, yra jos kontroliuojamas; 2) ar Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktyje nustatyti bendrojo intereso poreikiai apima viešosios teisės reglamentuojančio subjekto (perkančiosios organizacijos) įsteigto ir kontroliuojamo subjekto kitoms patronuojančios įmonės (perkančiosios organizacijos) dukterinėms bendrovėms teikiamas paslaugas, kurios yra teikiamos įprastinėmis komercinėmis (rinkos) sąlygomis, įskaitant ir viešosios sutarties pagrindu, kitaip tariant, ar Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis turi būti aiškinamas taip, kad toks horizontalus paslaugų teikimas (viešosios teisės reglamentuojančio subjekto (perkančiosios organizacijos) įsteigto ir kontroliuojamo subjekto kitoms patronuojančios įmonės (perkančiosios organizacijos) dukterinėms bendrovėms įprastinėmis rinkos sąlygomis teikiamos paslaugos) lemia šias paslaugas teikiančio subjekto perkančiosios organizacijos statusą.

74.       Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Atsižvelgiant į tai, pagrindas teismui kreiptis į Teisingumo Teismą dėl preliminaraus sprendimo atsiranda tada, kai konkrečioje byloje turi būti taikomos Europos Sąjungos teisės normos, dėl kurių aiškinimo ar galiojimo bylą nagrinėjančiam teismui kyla neaiškumų.

75.       Šalies byloje pateiktas prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas. Tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių, teismas neturi kreiptis dėl prejudicinio sprendimo. Prieš nuspręsdamas, kad tokia situacija egzistuoja, valstybės narės teismas turi būti įsitikinęs, jog ji būtų lygiai tokia pat akivaizdi ir kitų valstybių narių teismams, ir Teisingumo Teismui (Teisingumo Teismo 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Srl Cilfit ir Lanificio di Gavardo SpA prieš Sveikatos ministeriją, C-283/81). Tik nacionalinis teismas gali įvertinti, ar tinkamas Sąjungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad nėra galimybių kilti pagrįstoms abejonėms, ir todėl jis gali nuspręsti nesikreipti į Teisingumo Teismą dėl jame iškelto Sąjungos teisės išaiškinimo klausimo (Teisingumo Teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Intermodal Transports BV prieš Staatssecretaris van Financi?n, C-495/03, 37 punktas). Todėl pripažįstama, kad tik nacionalinis teismas, nagrinėjantis bylą ir turintis prisiimti atsakomybę dėl priimtino teismo sprendimo, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes vertina tiek prejudicinio sprendimo reikalingumą savo sprendimui priimti, tiek Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą (Teisingumo Teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas sujungtose bylose X prieš Inspecteur van Rijksbelastingdienst ir T.A. van Dijk prieš Staatssecretaris van Financi?n, C-72/14 ir C-197/14).

76.       Teisėjų kolegija nepritaria atsakovės nuomonei, kad dėl jos nurodomų klausimų yra būtina kreiptis išaiškinimo į Teisingumo Teismą. Dėl direktyvose įtvirtintos sąvokos „viešieji interesai, neturintys komercinio ar pramoninio pobūdžio“ Teisingumo Teismas jau yra suformavęs išsamią jurisprudenciją, iš kurios matyti, į kokias teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar subjekto veikla skirta nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio viešiesiems interesams tenkinti. Dar daugiau, Teisingumo Teismas, atsakydamas į Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjusio civilinę bylą, kurioje kilo klausimas dėl atsakovės statuso, 2017 m. spalio 5 d. sprendime byloje UAB „LitSpecMet“ prieš UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, C-567/15, pateikė aktualų Direktyvos 2004/18/EB aiškinimą atsakovės veiklos kontekste, nurodė, kokios faktinės aplinkybės pagal šios direktyvos nuostatas yra reikšmingos sprendžiant dėl atsakovės statuso. Pastebėtina, kad pirmasis atsakovės klausimas yra abstraktaus pobūdžio, šiuo klausimu Teisingumo Teismo jurisprudencija yra aiški, pagal ją subjektas neturi būti laikomas perkančiąja organizacija vien tik dėl to, kad jis yra steigiamas iš perkančiosios organizacijos resursų ir, kaip dukterinė bendrovė, yra jos kontroliuojamas, nes tokio subjekto priskyrimui prie perkančiųjų organizacijų dar būtinos ir kitos sąlygos, kurios nagrinėjamu atveju, kaip buvo pagrįsta, egzistuoja. Tuo tarpu atsakovės siekiamas užduoti antrasis klausimas apskritai nėra susijęs su šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovė antruoju klausimu iš esmės nori paklausti dėl perkančiosios organizacijos įsteigto subjekto teisinio statuso, kai jis kitiems tos pačios perkančiosios organizacijos įsteigtiems subjektams teikia paslaugas įprastomis rinkos sąlygomis. Tačiau, kaip buvo nustatyta nagrinėjamoje byloje, atsakovė nei trečiajam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“, nei kitoms grupės įmonėms ginčui aktualiu laikotarpiu neteikė paslaugų įprastomis rinkos sąlygomis.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

77.       Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė VPĮ 2 straipsnio 25 dalies nuostatą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl atsakovės atitikties perkančiosios organizacijos požymiams ir pareigos laikytis imperatyvaus viešųjų pirkimų reglamentavimo, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

78.       Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, iš jos ieškovei priteisiamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis (3 630 Eur) viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), pagrindu apskaičiuotą maksimalų dydį, todėl mažinamos iki šio dydžio, kuris sudaro 1 675,70 Eur (1 289 Eur (2019 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) × 1,3 (koeficientas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą)).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skinest Baltija“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Vilniaus lokomotyvų remonto depo 1 675,70 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 70 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                                                                                                                                 Marius Bajoras

                                                                                                                                                                 Antanas Rudzinskas

                                                                                                                                                       Egidija Tamošiūnienė