(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-406/2007
Procesinio sprendimo kategorijos:
98.3; 101
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2007 m. kovo 22 d. nutarties, kuria ieškovui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, peržiūrėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. B. 2007 m. sausio 25 d. padavė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui pareiškimą, kuriuo prašė nušalinti Vilniaus apygardos teismo teisėją ir Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir perduoti šią bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.
II. Teismo nutarčių esmė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2007 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė ieškovo pareiškimą dėl teisėjų nušalinimo ir paskyrė jam 2000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.
Dėl baudos paskyrimo nutartyje motyvuojama, kad nušalinimo teise, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, negali būti piktnaudžiaujama (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis). Įstatyme nustatytos atitinkamos sankcijos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Ieškovas šioje civilinėje byloje jau ne pirmą kartą reiškia nušalinimą teisėjui ir teismui. Jo 2006 m. rugsėjo 15 d. pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo buvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartimi, kuria pareiškimas atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas iš esmės visose bylose, kuriose jis dalyvauja, nuolat reiškia nušalinimo pareiškimus teisėjams arba visiems atitinkamo teismo teisėjams. Toks ieškovo procesinis elgesys trikdo normalų teismų darbą, neleidžia užtikrinti pagrindinių civilinio proceso tikslų, taip pažeidžiama procesinė pareiga veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Ieškovas, reikšdamas pakartotinį pareiškimą dėl teisėjų nušalinimo, nesiekia greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, o piktnaudžiauja procesine nušalinimo teise, todėl jam skirtina 2000 Lt bauda.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs ieškovo 2007 m. vasario 26 d. pareiškimą, kuriuo jis prašė panaikinti paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, 2007 m. kovo 22 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. vasario 12 d. nutartį ir paskirtą ieškovui baudą sumažino iki 1000 Lt. Jis konstatavo, kad bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise ieškovui paskirta teisėtai ir pagrįstai, bet atsižvelgė į svarbias piniginės baudos dydžiui aplinkybes, tarp jų į ieškovo sveikatos būklę, ir baudos dydį sumažino. Nutartyje pažymėta, kad nutarties dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise priėmimas neužkerta ieškovui kelio reikšti nušalinimus, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškėja naujų aplinkybių, kurios pagal įstatyme nurodytus pagrindus sudaro teisėjo nušalinimo pagrindą.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2007 m. kovo 22 d. nutartį dėl jam paskirtos 1000 Lt baudos.
Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Remiantis CPK 3 ir 69 straipsniais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, niekas negali būti teisėjas savo byloje. Teisėjas negalėjo spręsti dėl 2007 m. vasario 12 d. nutarties, kurią jis priėmė, pakeitimo ar panaikinimo bei nagrinėti prieš jį pateiktą skundą.
2. Teismas netinkamai taikė CPK 95 straipsnį, nustatantį galimybę skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas gali skirti baudą tik už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis konkrečioje civilinėje byloje. Šiuo atveju ieškovui bauda paskirta ne už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise nagrinėjamoje byloje, bet už jo elgesį daugelyje kitų jo inicijuotų ir teismuose nagrinėjamų civilinių bylų.
3. Teismas nenustatė, kad ieškovas yra nesąžiningai pareiškęs ieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje. Neįrodyta, kad ieškovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Priešingai, ieškovas yra suinteresuotas, kad ši byla kuo greičiau būtų objektyviai ir nešališkai išnagrinėta.
4. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad Panevėžio apygardos teismui perduota civilinė byla Nr. 2-206-212/2007 nėra grindžiama būtent žala, padaryta teisėjos D. Gasiūnienės ir Vilniaus apygardos teismo neteisėtais veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-70-44/2007. Civilinė byla Nr. 2-206-212/2007 bus nagrinėjama iš naujo ir joje bus grindžiama žala, padaryta būtent neteisėtais teisėjos D. Gasiūnienės ir Vilniaus apygardos teismo neteisėtais veiksmais civilinėse bylose Nr. 2-70-44/2007 ir Nr. 2-100-44/2007.
5. Teisėjas, skirdamas baudą, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą ieškovo inicijuotų civilinių bylų išnagrinėjimą, nes suvaržo jo teisę reikšti nušalinimus ir taip pažeidžia CPK 68 straipsnio nuostatas.
6. Ieškovui bauda paskirta neteisėtai, pažeidžiant ne tik CPK 68, 95 straipsnių nuostatas, bet ir Konstitucijos 28, 29, 30, 109 straipsnius. Niekas negali būti baudžiamas antrą kartą už tą pačią veiką. Teismas 2007 m. vasario 8 d. nutartimi jau paskyrė ieškovui 2000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise dėl tų pačių aplinkybių kaip ir nagrinėjamu atveju.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisės klausimai nagrinėjamoje byloje yra susiję su CPK 69, 95, 107 straipsnių, reglamentuojančių pareikšto teisėjui nušalinimo išsprendimo tvarką, baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo bei jos apskundimo tvarką, aiškinimu ir taikymu, todėl kasacinis teismas šiais klausimais pasisako.
Kasatorius teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, 2007 m. kovo 22 d. išnagrinėjęs kasatoriaus pareiškimą dėl jam paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise panaikinimo, pažeidė CPK 3, 69 straipsnius bei civilinio proceso principus, nes nagrinėjo klausimą dėl paskirtos baudos teisėtumo, kurią pats paskyrė ankstesne nutartimi. Šie argumentai teisiškai nepagrįsti. Nurodyti straipsniai nereglamentuoja paskirtos baudos peržiūrėjimo tvarkos, todėl nėra pažeisti. Teismo paskirtos baudos asmeniui apskundimo tvarka nustatyta CPK 107 straipsnyje, kuris turi būti taikomas, ir jo taikymo aspektu galima kalbėti, ar buvo pažeistas įstatymas dėl paskirtos baudos peržiūrėjimo procedūros. Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali pateikti teismui, paskyrusiam baudą, pareiškimą ir prašyti paskirtą baudą panaikinti ar ją sumažinti dėl pareiškime nurodomų priežasčių (CPK 107 straipsnio 1 dalis). Jeigu baudą dėl piktnaudžiavimo procesu paskiria teisėjas ar pareigūnas, išnagrinėjęs nušalinimo klausimą, tai jis turi teisę pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį nagrinėti pareiškimą dėl paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo. Dėl šios priežasties kasacinis teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, nagrinėdamas pareiškimą dėl paskirtos jo ankstesne nutartimi baudos peržiūrėjimo (panaikinimo ar sumažinimo) klausimą, neturėjo teisės jo nagrinėti. Peržiūrėjimas vyko įstatymo nustatyta tvarka, o ne savavališkai. CPK 107 straipsnyje nustatyta, kad po peržiūrėjimo asmeniui yra nustatyta teisė į apeliaciją. Pagal CPK 107 straipsnio 2 dalį teismo nutartis, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti skundžiama apeliacine tvarka paduodant atskirąjį skundą. Tai reiškia, kad teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo peržiūrėjimas atliekamas aukštesnės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria atmestas pareiškimas dėl paskirtos baudos peržiūrėjimo, yra priimta Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo. Skundas dėl tokios nutarties peržiūrėjimo paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kaip aukštesnei teismo instancijai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad būtų pažeistos pareiškėjo teisės civiliniame procese ar teisė į apskundimą, todėl nekonstatuoja CPK 3, 69, 107 straipsnių pažeidimo.
Šaliai, kuri piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 1 dalis).
Piktnaudžiauti procesu galima naudojant procesine nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia procesine teise klausimai yra tarpusavyje susiję. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad teisėjas, sprendžiantis CPK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teisėjo nušalinimo klausimą, turi teisę išspręsti ir su nušalinimu susijusį klausimą – dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40104/2007). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo aspektu CPK 69 ir 95 straipsniai nepažeisti.
Piktnaudžiavimo procesine nušalinimo teise faktą sudarančių veiksmų konstatavimas yra fakto klausimas ir priskirtas žemesnių instancijų teismų kompetencijai. Šis klausimas kasacinėje instancijoje negali būti svarstomas – kasacinis teismas yra saistomas žemesnių instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teismų procesiniai dokumentai rodo, kad proceso dalyvis nuolat teikė pareiškimus dėl teismo ir teisėjo nušalinimo, kurie buvo atmetami kaip nepagrįsti, o tai labai trikdė proceso eigą ir iš esmės kliudė greitai ir teisingai išnagrinėti bylą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms faktinių veiksmų kvalifikavimas pagal CPK 95 straipsnį kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise yra pagrįstas, atitinka šią normą.
Kasatorius teigia, kad pažeista CPK 95 straipsnį 2 dalis, nes bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskirta už veiksmus, atliktus ne konkrečioje civilinėje byloje, bet už kasatoriaus piktnaudžiavimą procesine teise kitose jo inicijuotose civilinėse bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik už piktnaudžiavimo veiksmus, atliktus konkrečiame procese. Sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.. Duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu. Juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai. Tai yra su byla susijusios aplinkybės, nes bet kuris proceso dalyvis turi būti suinteresuotas greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu, o piktnaudžiavimas procesu pirmiausia pažeidžia kitų bylos dalyvių teisę į tinkamą teismo procesą.
Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad ir kitose civilinėse bylose, kuriose kasatorius yra dalyvaujantis byloje asmuo, jis nuolat teikia bylą nagrinėjančių teisėjų ar viso teismo nušalinimo pareiškimus, o tai rodo jo piktnaudžiavimo procesine teise sistemiškumą, kryptingą veikimą siekiant komplikuoti teismų darbą. Teismas atsižvelgė į šią aplinkybę ir paskyrė kasatoriui baudą už piktnaudžiavimo veiksmus konkrečioje civilinėje byloje. Asmens veiksmai, atlikti kitose bylose, gali būti panaudojami kaip asmens suvokimo, išprusimo įvertinimo pagrindas. Tai yra aplinkybės, turinčios įtakos asmens veiksmų teisiniam vertinimui ir baudos skyrimui, bet jos pačios nesudaro piktnaudžiavimo pagrindo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, skirdamas ieškovui baudą ir remdamasis aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjo elgesio vertinimu kituose procesuose, CPK 95 straipsnio 2 dalies nepažeidė.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie yra iš esmės susiję su faktinėmis aplinkybėmis, kasatoriaus subjektyvia nuomone ir prielaidomis, o tai nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2007 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Janina Januškienė
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis