Civilinė byla Nr. e2-552-639/2024
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05974-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,
sekretoriaujant Indrei Benetytei,
dalyvaujant ieškovei R. N. B. ir jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,
atsakovui V. D. ir jo atstovui advokatui Robertui Naruševičiui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. N. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. D., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 328,70 Eur, turtinės
ir 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2023 m. balandžio 9 d. apie 16 val. atsakovo šuo, būdamas be pavadėlio,
požeminėje aikštelėje jai įkando į koją. Ieškovė išsigandusi dėl savo saugumo ir agresyvaus atsakovo elgesio, iškvietė policijos darbuotojus. Iki policijos darbuotojų atvykimo atsakovas iš jos tyčiojosi, sakydamas kad taip jai ir reikia, kad šuo gerai padarė, kad jai įkando. Tokie atsakovo veiksmai buvo sąlygoti to, kad tai jau ne pirmas kartas, kai atsakovo šuo puola ieškovę ir ji ne kartą buvo davusi pastabą, kad jie šunį vestųsi su pavadėliu. Atvykusiems policijos darbuotojams ji išsigandusi ir verkdama paaiškino visą situaciją. Buvo iškviesta GMP ir ieškovę išvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę apžiūrai. Ten ieškovė praleido 4 valandas, kol buvo apžiūrėta, po to su taksi turėjo grįžti į namus. Buvo sugadintos kelnės, kurių vertė 60 Eur, ji turėjo naudotis taksi paslaugomis, pirko tvarsčius ir tepalą žaizdai gydyti, taip pat dėl rando panaikinimo kreipėsi į UAB „Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centrą“. Rando naikinimo procedūra kainuoja 50 Eur ir reikalingos 4 procedūros, konsultacija kainavo 60 Eur, todėl visa jai padaryta turtinė žala yra 328,70 Eur. Taip pat jai buvo paskirti vaistai nuo pasiutligės, nes atsakovo šuo buvo neskiepytas. Be turtinės žalos ieškovė dėl šuns užpuolimo patirtų išgyvenimų ir atsiradusių padarinių patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 1500 Eur.
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu
ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad viskas buvo ne taip kaip ieškovė rašo ieškinyje. Ieškovė, pamačiusi atsakovo šunį požeminėje aikštelėje, tiesiog bandė jam įspirti ar kitaip jį sužeisti, nes ji galimai tiesiog nemėgsta atsakovo, jo šeimos bei šuns. Ji neįvertino, kad net ir toks mažas, tik kelių kilogramų svorio šunelis, galės pasipriešinti ir ieškovei įkąsti. Vietoj to, kad prisiimtų atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnu, ieškovė pateikė ieškinį siekdama iš šios situacijos pasipelnyti. 2023 m. lapkričio 20 d. šunų elgsenos vertintoja Ema Kaušytė įvertino šuns būseną ir elgseną, bei išvadoje nurodo, kad „Jei šuo turi psichologinių arba veterinarinių problemų, tada kandimas ar puolimas gali atrodyti iš niekur”, tačiau tam taip pat yra priežastis. Per įvertinimą nustatyta, kad „Sima yra jautrus šuo, turinti baimių ir nenorinti būti liečiama svetimų žmonių, tačiau pasijutusi nejaukiai, ji pati traukėsi, nerodė jokių agresijos signalų, bet aiškiai iškomunikavo, kad jos liesti nereikia, nes ji bijo. Vaikštant svetimiems žmonėms pro šalį nebuvo jokių požymių iš šuns kūno kalbos, kad šuo gali pulti, vertintojos nuomone, šuo elgėsi net labai adekvačiai praeivių atžvilgiu“. Atsižvelgiant į tai, daugiau nei akivaizdu, kad ieškovės melagingai dėstoma pozicija, kad „Pamatęs išlipusią iš automobilio ieškovę šuo staiga pribėgo prie jos ir įkando į kairę koją“ yra paneigta kvalifikuotos specialistės parengta išvada bei video medžiaga, kurioje šuo Sima nereaguoja į svetimus žmones. Anot atsakovo, gyvūno įkandimas buvo dėl to, kad gyvūnas gynėsi nuo ieškovės, kuri tikėtina bandė jį sužeisti ir jam įspirti. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti 328,70 Eur turtinės žalos ir 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas mano, kad neegzistuoja būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurioms esant ieškovė galėtų reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo, kadangi šuo Sima ieškovei įkando būtent dėl ieškovės veiksmų – siekiant sužeisti ir įspirti gyvūnui. Natūralu, kad bet koks gyvūnas, net ir tokio mažo ūgio ir svorio šuo kaip Sima, ginsis. Tikėtina, kad ieškovė nesitikėjo, kad gyvūnas jai įkąs ir manė, kad jai pavyks gyvūną nuspirti ar kitaip jį sužeisti, tačiau šuo Sima gynėsi ir įkando ieškovei. Jeigu ieškovė nebūtų įspyrusi ar bandžiusi kitaip sužeisti atsakovui priklausantį šunį Sima, gyvūnas nebūtų įkandęs ieškovei. Teigė, kad žala atsirado dėl ieškovės veiksmų, neatsargumo, kuris pašalina atsakovo civilinę atsakomybę. Prašo ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti pilna apimtimi ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, paaiškino, kad šuo buvo nepaskiepytas,
todėl ji turėjo pasiskiepyti penkiais skiepais kas pakenktų jos sveikatai. Be to, tai buvo vasara ir po šių skiepų negalima būti ant saulės, todėl surizikavo nutraukdama skiepijimus, priešingu atveju jos sveikatai galėjo būti padaryta didesnė žala bei planai susilaukti vaikų būtų nusitęsęs laikas. Prašo atsižvelgti į atsakovo žeminimus ir replikas posėdžio metu priimant sprendimą.
5. Ieškovės atstovė advokatė teismo posėdžio metu ieškovės poziciją palaikė, prašė ieškinį
tenkinti visiškai. Yra pateikti įrodymai, kad atsakovo šuo įkando ieškovei į koją ir dėl to kaltas atsakovas, nes šuo buvo be pavadėlio. Dėl šio įvykio atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka ir jis pripažino, kad pažeidė gyvūnų tinkamos priežiūros įstatymą. Atsakovas bando įrodyti, kad šuo įkando ieškovei dėl jos kaltės, neva ji kėlė koją bandydama šuniui įspirti ir dėl to tokios pasekmės, tačiau iš pateiktos medžiagos ir atsakovų paaiškinimų matyti, kad atsakovai nematė pačio įvykio, o tik išgirdo ieškovę šaukiant „policija, šuo įkando“. Atsakovas taip pat nesutinka atlyginti žalos, tačiau 2023 m. balandžio 12 d. nurodė, kad sutinka atlyginti 60 Eur žalą už sudraskytas kelnes. Tačiau posėdžio metu reikalauja įrodymų, kad kelnės kainavo 60 Eur, kelia versijas, kad šuns įkandimas nepadarė žalos ieškovei. Ieškovė negali pateikti čekio kelnių įsigijimo, nes normalus žmogus tokių čekių nekaupia, nes tai nėra elektroninė prekė ar buitinė technika. Šiai dienai ieškovė jau yra pateikusi įrodymus jog yra išleidusi 230 Eur rando gydymui, 8,70 Eur už taksi paslaugą ir 60 Eur už kelnes, viso 298,70 Eur. Pagal pateiktus medicininius dokumentus konstatuota, jog lazeriu reikalinga atlikti 4 procedūras, atliko jau tris. Dėl neturtinės žalos, ieškovė 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu yra pripažinta nukentėjusiąja bei užfiksuota kokia buvo ieškovės būklė įvykio metu. Moteris buvo išsigandusi, verkė, bijojo būti sumušta kaimyno (atsakovo). Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie pagal kūno sužalojimo nustatymo taisykles tai atitiktų kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau ieškovė patyrė kitus neigiamus padarinius, t. y. skiepai nuo pasiutligės, dėl kurių šiai jaunai moteriai yra sukeliantys neigiamas padarinius, kaip nurodyta ieškinyje, pusę metų negalėjimas pastoti, šeima dar neturi vaikų ir tai yra neigiama pasekmė. Ji vis dar turi lankytis pas plastiko specialistų, kurie turi panaikinti randą ir jau praėjus metams randas vis dar nėra panaikintas. Atsakovas nesutinka sumokėti 1500 Eur neturtinės žalos, tačiau teismų praktikoje išaiškinama, kad žalos dydis nustatomas pagal atsakovo elgesį po įvykio. Šiuo atveju atsakovas nesuteikė pagalbos ieškovei, neatsiprašė jos, priešingai, buvo grasinama sumušimu ieškovei, taip pat matoma procese kai atsakovas duodamas paaiškinimus nurodo, kad visi šunys turi kandžiotis, kad ji yra alfa moteris ir t. t. Toks atsakovo elgesys parodo, kad jis visiškai nesigaili ieškovės, o save nori parodyti kaip auką. Atsakovas yra 72 metų amžiaus ir išėjimas iš darbo natūralus įvykis, todėl šio įvykio, t. y. atsakovo šuns įkandimo ieškovei, nedera sieti su jo sveikatos pablogėjimu dėl kurio jis išėjo iš darbo savo noru.
6. Atsakovas teismo posėdžio metu paprašė atleidimo ir pareiškė, kad ir jis visiems atleidžia.
Teigė, kad įvykio metu atsiprašė ieškovės. Buvo susitikęs su ieškovės vyru, pakalbėjo. Išsakė savo nuomonę apie ieškovės vyrą, kad jis geras vyras ir rūpinasi savo žmona. Nurodė, kad administracinėj byloje kai ieškovė buvo paprašyta parodyti suplyšusias kelnes ji jų neparodė, tačiau kojoje įkandimas buvo. Minėjo, jog šventą dieną yra atleidžiama, o jam niekas neatleido.
7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, su ieškiniu nesutiko. Pateikė prašymą priimti
atsakovo darbdavio įsakymą dėl darbo santykių nutraukimo su atsakovu. Paaiškino, kad atsakovas dėl susidariusios situacijos patyrė sveikatos sutrikimų, t. y. širdies sutrikimus dėl ko atsakovas turėjo išeiti iš darbo, neteko pajamų. Yra pateikta gyvūnų elgesio specialistės išvada, kurioje aiškiai nurodyta, jog šuo nėra agresyvus ir nėra linkęs užpulti, jis yra baikštus. Bylos medžiagoje matyti, kad ieškovė kėlė koja dėl to šuo įkando. Todėl reikia atsakyti į klausimą, ar ieškovės veiksmai sąlygojo, kad 4 kg šuniukas, be jokių aplinkybių pats galėtų įkąsti? Atstovo manymu, be priežasties tikrai nebūtų įkandęs, kitu atveju būtų išvadoje parašyta, kad šuo yra agresyvus, gatvėje neigiamai reaguoja į praeinančius žmones. Tai yra ieškovės bandymas atsakovą apkaltinti, kad jis nesuvaldė šuns ir yra visiškai nesąžininga. Įvykį matė tik atsakovas su žmona ir ieškovė, kas gali paneigti tas aplinkybes kuriose tik jie patys dalyvavo. Ieškinys pateiktas dėl žalos, kuris nėra grįstas įrodymais. Atsakyme į pretenziją, buvo paprašyta įrodymų, nes garbaus amžiaus žmonės tikrai nemokės pinigų jei nebus pateikti įrodymai, tačiau jų nepateikė. Atsakovas ne kartą atsiprašė ieškovės, tačiau ieškovė net nenorėjo klausytis atsakovo ir to atsiprašymo nepriėmė. Taip pat, byloje nėra dokumentų, kad ieškovė norėjo pastoti, ji nebuvo paėmusi nedarbingumo, o tai reiškia, kad nebuvo taip smarkiai sutrikdyta jos sveikata. Nėra jokių įrodymų, kad buvo perkąstas sąnarys ar buvo iš ieškovės tyčiojamasi. Nėra pateiktų įrodymų ar randas išliks ar bus panaikintas. Atsakovas siekė bylą užbaigti taikiai, buvo komunikuojama su ieškovės atstove, tačiau prašoma suma nebuvo mažinama. Todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti tik toje dalyje kur yra pateikti įrodymai dėl turtinės žalos, o dėl neturtinės žalos priteisimo visiškai nesutinka.
Teismas
konstatuoja :
Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. pareigos atsakyti už naminio gyvūno padarytą žalą.
8. Šalių ir jų atstovų paaiškinimai, bylos dokumentais nustatyta, kad 2023 m. balandžio 9 d.
apie 16 val. atsakovo šuo, būdamas be pavadėlio, požeminėje aikštelėje (adresu Birutės g. 22, Klaipėda) ieškovei įkando į koją ir taip sukėlė fizinį skausmą, atsirado žaizda.
9. Tai patvirtina pačios ieškovės paaiškinimai bei iš dalies atsakovo paaiškinimai. Be to
šuns įkandimo faktą patvirtina Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kurioje 2023 m. balandžio 27 d. nutarimu NR. 31-ANR_P-9501-2023 atsakovui paskirta 75 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2023 m. balandžio 9 d. 16.10 val., adresu Birutės g. 22, Klaipėda, požeminėje automobilių aikštelėje ieškovei įkando atsakovo šuo, kuris buvo be pavadėlio. Nurodytas nutarimas įsiteisėjęs atsakovo jo neginčijo. Nurodytoje administracinio nusižengimo medžiagoje yra atsakovo (2023 m. balandžio 12 d.) paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad požeminėje aikštelėje šunį paleido be pavadėlio, šiuo nubėgo už kampo ir įkando kaimynei į koją, sutinka moteriai atlyginti turtinę 60 Eur žalą bei dėl šio įvykio gailisi, pažada šuns be pavadėlio daugiau nelaikyti.
10. 2023 m. balandžio 9 d. medicinos išrašas Nr. LA A-4413519 nurodyta, kad ieškovei
įvykio metu buvo padarytos kairės blauzdos užpakaliniame išorinio paviršiuje 1/3 kąstinės žaizdos. Galūnės ūmių neurovaskulinių sutrikimų nestebima. Specialistas nurodė, kad sužalojimas padarytas požeminėje aikštelėje įkandus kaimyno palaidam šuniui ieškovės nurodytu laiku 2023 m. balandžio 9 d. Ieškovei po apžiūros nukreipta ambulatoriniam gydymui.
11. Byloje taip pat pateiktos ieškovės nuotraukos padarytos laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio
11 d. iki 2023 m. balandžio 17 d. iš kurių matyti kairėje blauzdoje 6 cm pločio šuns įkandimo žymės.
12. Šiam teisiniam santykiui taikytinos CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nurodoma,
kad naminių gyvūnų (šunys priskiriami naminiams gyvūnams) arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, jeigu įrodys buvus force majeure arba esant nukentėjusiojo tyčiai ar dideliam neatsargumui).
13. Teisės norma įtvirtina naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės, t. y.
jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji atsirado.
14. CK 4.41 straipsnyje nurodyta, kad gyvūnų savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teisę,
privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme išskirti du terminai: i) gyvūno savininkas, t.y. asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis); ii) gyvūno laikytojas, t. y. asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ir neatlygintai (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Gyvūno laikymas suprantamas kaip gyvūno gyvenimo, mitybos ir zoohigienos sąlygų sudarymas (Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
15. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 18 d. Nr.
AD1-965 įsakymu patvirtintų „Dėl gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo“ 39 punkte nurodoma, kad šunys vedžiojami bendrojo naudojimo patalpose, viešojoje vietoje vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Jei vedžiojant (vedant) šunis šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šunys negalėtų pasiekti žmonių ar gyvūnų ir nekeltų jiems grėsmės.
16. Taigi tarp šalių susiklostė deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai atsakovo
šuniui įkandus ieškovei į koją. Šio sprendimo 9 ir 15 punktuose nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai – atsakovas požeminėje aikštelėje paleido savo šunį nuo pavadžio dėl ko jis užpuolė ir įkando ieškovei. Šie veiksmai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu, nes kiekvienas naminį gyvūną turintis asmuo turi rūpintis ir maksimaliai užtikrinti, kad jo augintis, esantis viešoje vietoje, neturėtų galimybių padaryti kitiems asmenims ar jų turtui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.267 straipsnio 1 dalis).
17. Atsakovo atsikirtimai, kad ieškovė norėjo įspirti jo šuniui yra neįrodyti ir neįtikinantis. Jei
atsakovas nebūtų paleidęs šuns nuo pavadžio jis (šuo) nebūtų pribėgęs ir įkandęs. Todėl atsakovo paaiškinimas dėl ieškovės netinkamo elgesio yra neįrodyti ir atmestini (CPK 185 straipsnis).
18. Atsakovo pateiktas gyvūnų elgesio specialistės 2023 m. lapkričio 21 d. parengtas Šuns
elgesio įvertinimas, kuriame pateikta išvada, jog šuo Sima yra jautrus, tačiau neagresyvus šuo. Psichikos pažeidimai ar agresija nenustatyti ir t.t. yra teisiškai nereikšmingi, kadangi jie nepaneigia konkretaus įkandimo ieškovei fakto. Dėl tų pačių priežasčių atsakovo sutuoktinės bei jo kaimynių L. V. ir R. V. J. bei kitų pateikti rašytiniai paaiškinimai bei paaiškinimai teismo posėdyje, kad jų kaimynas atsakovas vedžioja šunį tik su pavadėliu ir šunelis yra neagresyvus ir pan., nepaneigia žalos padarymo ieškovei fakto. Teismas paaiškinimus atmeta dar ir dėl to, kad paminėti liudytojai tiesiogiai įvykio vietoje nebuvo ir nieko reikšmingo bylai matyti negalėjo (CPK 185 straipsnis).
19. Taigi iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas sprendžia, kad yra visos įstatymo
reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: atsakovas, būdamas šuns savininku, neužtikrino, kad jo augintinis nesukeltų grėsmės ieškovės sveikatai. Požeminėje aikštelėje (viešojoje vietoje) paleido šunį, šuo buvo be antsnukio ir užpuolė ieškovę bei jai įkando į koją, tai sukėlė ieškovei fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo žinioje esančio šuns tinkamo valdymo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačio ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 str. 1 d.). Nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakomybė už atsakovo šuns ieškovei padarytą žalą tenka atsakovui.
Dėl turtinės žalos priteisimo
20. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 328,70 Eur., turtinės žalos
atlyginimo.
21. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas,
turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
22. Nustatyta, kad ieškovė patirtą turtinę žalą įrodinėja: Bolt pavėžėjimo paslaugos kvitas
(apmokėta 8,70 Eur.,) UAB „Klaipėdos estetinės ir lazerinės medicinos centras“ 2023 m. spalio 3 d. PVM sąskaita – faktūra KELMC Nr. 1044, 110 Eur, 2024 m. vasario 7 d. PVM sąskaita – faktūra KELMC Nr. 1114, 60 Eur, 2024 m. kovo 13 d. PVM sąskaita – faktūra KELMC Nr. 1138, 60 Eur, 2024 m. vasario 7 d. „Gintarinė vaistinė“ kasos apmokėjimo čekis 3,17 Eur sumai. Kaip minėta jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovė kelnių pirkimo kvito neišsaugojo ir tai suprantama, kadangi mažai kas mano, kad koks nors drabužis gali būti sugadintas ir jo kainą teks įrodinėti teismo procese. Įvertinus ieškovės paaiškinimus, teismas sprendžia, jog sugadintų kelnių vertė ieškovės sužalojimą dieną buvo 60 Eur, todėl laikytina, kad iš viso ieškovei buvo padaryta 328,70 Eur. turtinė žala (CK 6.267 str., CPK 178, 185 str.).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
23. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 1500 Eur., neturtinės žalos
atlyginimo.
24. Teismas pažymi, kad šuns įkandimas ir dėl to patirtas sveikatos sutrikdymas, ieškovei be
jokios abejonės sukėlė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Į bylą pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, jog yra likusios įkandimo žymės, ieškovė buvo gydoma nuskausminamaisiais vaistais, buvo leisti vaistai nuo stabligės, ji išsigando, patyrė emocinį stresą.
25. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai
ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės
žalos atlyginimo, nes šią žalą ji patyrė dėl sveikatos sutrikimo, atsiradusio dėl atsakovo tinkamai neprižiūrėto šuns užpuolimo. Vertinant dėl šuns užpuolimo ieškovės patirtą išgąstį, pažymėtina tai, kad atsakovo šuo užpuolė ją netikėtai, įvykio metu šuo buvo be pavadėlio, todėl neabejotina, kad gyvūnas puolė ieškovę netikėtai, sukėlė jai didelį išgąstį. Kadangi ieškovę netikėtai užpuolė šuo be pavadėlio ir padarė sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, akivaizdu, kad ieškovė patyrė stresą ir išgyveno skausmą bei kitus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus.
27. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį
skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio teismas sprendžia aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.
28. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena
fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį sveikatos sutrikdymo bylose, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė iš dalies pagrindė
neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo netinkamai prižiūrėto šuns užpuolimo ir dėl to nežymiai sutrikdytos sveikatos, faktą (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių medicininių duomenų nustatyta, kad dėl atsakovui priklausančio šuns užpuolimo ieškovė patyrė sveikatos sutrikdymą, skausmą, liko įkandimo žymės, ieškovei rekomenduota atlikti keturias rando šalinimo procedūras, atliktos trys, o rando naikinimo procedūra trunka jau apie metus laiko, dėl ko ieškovė neabejotinai patyria nepatogumų. Byloje pateikta nuotraukų, patvirtinančių apie ieškovei likusius randus po įkandimo. Nors ir sutiktina su atsakovo atstovo argumentu, kad byloje nėra įrodymų, kad būtent dėl šuns užpuolimo padaryto sveikatos sutrikdymo ieškovė turi atidėti planus pastoti, tačiau prieš tai nurodyti patirti ieškovės nepatogumai ir išgyvenimai yra pakankami konstatuoti, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovė neįrodė patirtos neturtinės žalos.
30. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo
kriterijus atsižvelgiant į tai, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamoje byloje kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimą kriterijus yra pažeistos vertybės pobūdis – sveikata, kaip mažinantys – nežymus pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas. Be minėtų aplinkybių, nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbu yra atsakovo turtinė padėtis, jo elgesys. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra pateikta, tačiau atsakovas yra garbaus amžiaus, prastos sveikatos būklės, tai įrodo pateikta medicininė epikrizė, šiuo metu nebedirba (išėjo iš darbo savo noru nuo 2024 m. kovo 29 d.). Teismas pažymi, kad atsakovas neginčijo jam priklausančio šuns įkandimo faktą, tačiau dėl to kaltino ieškovę, sakydamas, jog ieškovė pati bandė šuniui įspirti, tačiau šis gynėsi ir jai įkando. Taip byloje pateiktas atsakymas į pretenziją, kurioje atsakovas pateikė ieškovei pasiūlymą dėl neturtinių nuostolių sumažinimo iš 1000 Eur iki 100 Eur bei reikalavimą, kad atsakovui sumokėjus ieškovė turėtų atsisakyti bet kokių pretenzijų atsakovo atžvilgiu, tačiau šalims susitarti su ieškove nepavyko. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tyčios atsakovo veiksmuose nebuvo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad neturtinė žala ieškovei pasireiškė sukeltu skausmu bei neigiamais išgyvenimais, nesant rimtesnių sveikatos sutrikimų, yra pagrindas mažinti ieškovės prašomą neturtinės žalos dydį. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
31. Paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos
dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teismas, vertindamas LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma įvertina pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną.
32. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie bent minimalią pagalbą ieškovei po įvykio. Kita
vertus, nors ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodo, kad praėjus metams randas vis dar matomas, byloje nėra duomenų apie ilgalaikius ieškovės sveikatos sutrikimo padarinius ateityje, nėra pateikta nuotraukų, kaip aiškiai matomas randas po lazerio naikinimo procedūrų praėjus vieneriems metams atlikus tris procedūras. Be to, iš pateiktų į bylą PVM sąskaitų faktūrų, matyti, kad ieškovė kreipėsi į kliniką dėl rando šalinimo lazeriu procedūrų 2023 m. spalio 3 d., t. y. tik pateikusi ieškinį teismui ir praėjus pusę metų po įkandimo. Nors ieškovei padarytos kastinės žaizdos, kurios sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau dėl jų padarymo ieškovė nepatyrė rimtesnių sveikatos sužalojimo pasekmių. Pripažintina, kad ieškovė patyrė fizinį skausmą, dėl sužalojimo atsiradusius nepatogumus, susijusius su medicininiu gydymu, ieškovės patirtas sveikatos sužalojimas buvo lydimas jos dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertintini kaip darantys neturtinę žalą.
33. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra ieškovės sveikatos sužalojimo pasekmės
ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Pripažintina, kad ieškovės sveikatos sužalojimas iš esmės nepakeitė buvusio iki įvykio ieškovės gyvenimo, dėl sužalojimo pobūdžio ji netapo priklausoma nuo kitų asmenų, neturėjo nedarbingumo. Tačiau, kaip jau minėta, ieškovė dėl įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą. Teismas taip pat vertina ir atsakovo elgesį po įvykio – atsakovas įvykio metu elgėsi agresyviai, jo šuo nevakcinuotas nuo pasiutligės, dėl ko ieškovė turėjo pasiskiepyti bei patyrė nemažą susirūpinimą dėl savo tolimesnės sveikatos būklės. Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydis 1500 Eur vertintinas kaip per didelis, todėl mažintinas.
34. Atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, išanalizavus
byloje esančių duomenų visumą darytina išvada, kad dėl šuns įkandimo ieškovė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, išgąstį. Taip pat atsižvelgtina ir į kilusias pasekmes, t. y. nežymų ieškovės sveikatos sutrikdymą ir trumpalaikių padarinių dėl šio įvykio atsiradimą.
35. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis įvairus, antai civilinėje byloje neturtinė žala
įkandus ieškovui į dešinės kojos blauzdą ir kelį, priteista 300 Eur ( Civilinė byla Nr.2A-326-368/2022, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis), įkandus ieškovei į dešinės kojos šlaunį, priteista neturtinė žala 300 Eur (Civilinė byla Nr. e2A-266-513/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis), be antsnukio vedžiojamas šuo užpuolė ieškovą ir įkando jam į ranką, ranka buvo siuvama, ieškovas negalėjo užsiimti nei darbine veikla, nei kitomis savo mėgiamomis fizinėmis veiklomis, gėrė raminamuosius vaistus, lankėsi pas psichologą, priteista neturtinė žala 600 Eur (Civilinė byla Nr. e2A-4-538/2024, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartis), aviganių veislės šuo buvo be pavadėlio ir antsnukio, įkando ieškovui į dešinės rankos plaštaką, priteista neturtinė žala 400,00 Eur (Civilinė byla Nr. e2A-260-653/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartis), ieškovę užpuolė du dideli šunys ir vienas jų įkando ieškovei į dešinę šlaunį. Dėl šuns įkandimo ieškovė beveik mėnesį turėjo apriboti normalų gyvenimo ritmą, laikytis gydytojų rekomendacijų, leistis skausmingas vakcinas nuo pasiutligės priteista neturtinė žala 500,00 Eur (Civilinės bylos Nr. 2A-1691-567/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d nutartis), šuo įkando ieškovei į dešinę šlaunį, priteista neturtinė žala 300,00 Eur (Civilinė byla Nr. e2A-266-513/2020, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, priteistina neturtinė žala vertintina 500 Eur. Kitoje dalyje ieškinį atmetant.
Dėl procesinių palūkanų
36. Ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši teisės norma reglamentuoja palūkanas pagal prievoles, neskirstant prievolių į sutartines ir deliktines, todėl yra taikoma ir esant nesutartinėms prievolėms, pavyzdžiui, susijusioms su žalos atlyginimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais
pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, priteista 828,70 Eur, ieškovei priteistina atitinkama dalis jos sumokėto žyminio mokesčio, t.y. priteistina 19,00 Eur.
38. Ieškovė turėjo 1100 Eur teisinės (advokato) pagalbos išlaidų, o atsakovas turėjo 3968,80
Eur teisinės (advokato) pagalbos išlaidų.
39. CPK 93 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, 1 dalyje
nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kitaip tariant, joje įtvirtintas bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, kad pralaimėjusi šalis moka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės, kai ieškinys tenkinamas iš dalies. Galimi nukrypimai nuo šių taisyklių nurodyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje.
40. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra viena iš bylinėjimosi išlaidų rūšių (CPK 88
straipsnio 1 dalies 6 punktas), jų atlyginimas CPK reglamentuotas atskiru – 98 straipsniu. Pagal šį straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).
41. Teismas pažymi, kad byloje nėra sprendžiami nauji teisės klausimai, dėl kurių dar nėra
suformuotos teismų praktikos. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas parengė bent kelis prašymus dėl įrodymų prijungimo, kurių kiekvieno parengimą teismo nuomone nepagrįstai įvertino net po 160 Eur. Rekomendacijų 2 punkte, nurodyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į išvardytus kriterijus, tarp jų yra reikšmingi kriterijai nagrinėjamoje byloje sprendžiant išlaidų už teisines paslaugas priteisimo klausimą: bylos sudėtingumas; teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas; sprendžiamų teisinių klausimų naujumas (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.7 punktai).
42. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos
yra realios, būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.).
43. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra sudėtinga, joje nereikėjo taikyti teisinių
paslaugų kompleksiškumo ir pasitelkti specialiąsias žinias mano, kad atsakovo turėtos 3968,80 Eur teisinės (advokato) pagalbos išlaidos yra perteklinės ir nepagrįstos. Teismas laiko pagrįstomis 1100 Eur. atsakovo turėtas teisines pagalbos išlaidas.
44. Patenkinus ieškinio reikalavimą iš dalies, t.y. 45,27 procentais ieškovei iš atsakovo
priteistinos atitinkamai 497,99 Eur teisinės (advokato) pagalbos išlaidos ir 19,00 Eur. sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 516,99 Eur., o atsakovui atitinkamai 54,73 procentai, t.y. 602,03 Eur (nuo 1100 Eur.) teisinės (advokato) pagalbos išlaidų.
45. Padarius tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atsakovui iš ieškovės priteistina
85,04 Eur. bylinėjimosi išlaidų (602,03 – 516,99 = 85,04 Eur.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. D. 328,70 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 70 ct) turtinę žalą ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinę žalą ieškovei R. N. B..
Priteisti iš atsakovo V. D. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 828,70 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų ir 70 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. spalio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei R.N. B..
Priteisti iš ieškovės Ritos N. B. atsakovo V. D. naudai 85,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Saulius Zajarskas