Civilinė byla Nr. 2S-716-555/2015;
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04489-2014-2;
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 110.2; 122.2; 122.4.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės M. M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Vilomnita“ ir Ko ieškinį atsakovei M. M. M. dėl sprendimų panaikinimo ir teisinių pasekmių taikymo.
Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
ieškovė BUAB „Vilomnita“ ir Ko kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus nuo jų priėmimo momento; priteisti iš atsakovės 140 250 Lt (40 619,21 Eur) neteisėtai gautų dividendų, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises pareikštų reikalavimų sumai.
2014 m. kovo 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas ieškovės BUAB „Vilomnita“ ir Ko prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovės M. M. M. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines, reikalavimo – 14 0250 Lt (40 619,21 Eur) sumai. Atsakovė M. M. M. nesutikdama su tokiu sprendimu pateikė pirmos instancijos teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo taikymo, prašydama įpareigoti tiek ieškovę BUAB „Vilomnita“ ir Ko, tiek ieškovės bankroto administratorių UAB „Adsum“ į teismo depozitinę sąskaitą įnešti 30 procentų piniginę sumą (42 075 Lt, t. y. 12 185,76 Eur) nuo ieškinio sumos, arba pateikti šiai sumai banko garantiją. Nurodė, kad taikius byloje laikinąsias apsaugos priemones yra areštuotos atsakovės visos piniginės lėšos, dėl ko ji negalinti susimokėti mokesčių, yra priversta skolintis, o už nesumokėtus mokesčius bus skaičiuojami delspinigiai, dėl ko ji patirs nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetė.
Teismas nurodė, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais, įvertinti tikimybę, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, reikšdama prašymą, niekuo nepagrindė galimų nuostolių dydžio, tik nurodė, kad nuostoliai gali susidaryti dėl negalėjimo sumokėti komunalinius mokesčius. Teismas nurodė, kad aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Procesinis proporcingumo principas neturi būti suprantamas kaip savaime sudarantis pagrindą taikyti nuostolių atlyginimo institutą, kai yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė M. M. M. atskiruoju skundu (b. l. 23-25) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą teismo nutartį formaliai nurodydamas, kad atsakovė nepagrindė savo prašymo dėl galimų nuostolių atsiradimo. Apeliantė nurodo, kad areštavus vieninteles apeliantės pajamas, t. y. senatvės pensiją, o daugiau jokių kitų lėšų apeliantė neturi, ji negalinti atsiskaityti su valstybe sumokant mokesčius už komunalinius patarnavimus, yra suvaržytas gyvenimas, ji priversta skolintis, skaičiuojamos netesybos, delspinigiai. Apeliantė neteko visų jai priklausančių piniginių lėšų, neturi lėšų pragyvenimui, kas akivaizdžiai prives prie nepagrįstų nuostolių atsiradimo.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Apeliacinės instancijos teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės atstovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 146 straipsnio, 1 dalis). Kol nėra teismo sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės ir padaryta galutinė teisinė išvada dėl ieškinio pagrįstumo, galimybė pareikalauti, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo garantijas, lemia būtinybę įvertinti šių nuostolių atsiradimo tikimybę, kuri siejama su objektyvaus pobūdžio prielaidomis apie galimų nuostolių atsiradimo realumą. Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti (nuostoliai yra ar bus dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų skaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-402/2008, 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-730/2009, ir kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo grindė argumentais, jog antstolio patvarkymu yra areštuotos atsakovės piniginės lėšos banke, į areštuotą atsakovės banko sąskaitą yra pervedamos vienintelės atsakovės pajamos – senatvės pensija, todėl atsakovės pragyvenimui ir mokesčių mokėjimui ji turi skolintis pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų.
Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, siekdama įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, kaip minėta, gali pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį. Taigi turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik įrodoma, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nepateikus minėtų duomenų, tenkinti atsakovės prašymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė, prašydama taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, prašymo nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis. Prašyme ji nurodė tik abstraktaus pobūdžio samprotavimus apie galimus suvaržymus bei jų pasekmes, konkrečių argumentų ir įrodymų savo prašymui pagrįsti nepateikė, taip pat nepateikė ir galimų nuostolių preliminarių paskaičiavimų prašomai 12 185,76 Eur sumai, byloje taip pat nėra įrodymų, jog antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aprašydamas ir areštuodamas atsakovės turtą, uždraudė iš areštuotų piniginių lėšų vykdyti mokėjimus už komunalinius patarnavimus. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė po atskirojo skundo padavimo dienos teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia jos susidariusiais skolas už komunalinius patarnavimus. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuodamas atsakovės lėšas atsiskaitomoje sąskaitoje, leido iš areštuotų sumų mokėti mokesčius ir atsiskaityti su ieškove (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2595-454/2015). Antstolio patvarkyme areštuoti lėšas ši sąlyga taip pat numatyta (b. l. 17). Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė teismui nepateikė jokių svarių įrodymų, patvirtinančių atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie tai, kad jai yra trukdoma mokėti mokesčius, o atsakovės pateikti duomenys apie turimus įsiskolinimus AB „Lesto“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Kauno švara“, AB „Kauno energija“ bei bendrijos sąskaita už komunalines paslaugas, neįrodo galimų nuostolių buvimo atsakovui sąsajų su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (b. l. 32-37). Pažymėtina, kad visi minėti įsiskolinimai atsirado dar iki teismui pritaikant laikinąsias apsaugos priemones. Tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aiškiai nurodė, kad areštavus apeliantės pinigines lėšas ir turtines teises, uždraudžiama lėšas pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, tačiau mokėti mokesčius ir atsiskaityti su ieškove apribojimų nėra.
Atsižvelgiant į CPK 145 straipsnio 6 dalį, areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ji negali disponuoti gaunama senatvės pensija, kurią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą pervedanti į jos areštuotą sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones ši aplinkybė teismui nebuvo žinoma. Ši aplinkybė nėra pagrindžiama jokiais rašytiniais įrodymais ir teikiant atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovei, pageidaijant, jog būtų panaikintas lėšų, gaunamų iš senatvės pensijos, areštas, dėl gaunamos senatvės pensijos arešto panaikinimo ir šių lėšų arešto pakeitimo kita laikinąja apsaugos priemone turi kreiptis su prašymu į laikinąsias apsaugos priemones taikiusį teismą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepaneigė teismo išvados, jog tarp pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nurodomų galimų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis), todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas