Civilinės bylos Nr. e2-2252-567/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00529-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.7; 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.8.2.7

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

        sekretoriaujant Franc Rutkovskij,

        dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ANDRIKUS“ atstovams A. M. ir advokatui A. R.,

atsakovės UAB „GAUDI“ atstovui advokatui D. K.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „ANDRIKUS“ ieškinį atsakovei UAB „GAUDI“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

1.       Ieškovė UAB „ANDRIKUS“ pateikė ieškinį, prašydama:

1.1.       nutraukti ieškovės UAB „ANDRIKUS“ ir atsakovės UAB „GAUDI“ 2020 m. balandžio 3 d. sudarytą tiekimo sutartį Nr. GA 20D-04/01 (įskaitant visus sudarytos sutarties priedus) ir taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „GAUDI“ grąžinti ieškovei UAB „ANDRIKUS“ pagal 2020 m. balandžio 3 d. tiekimo sutartį Nr. GA 20D-04/01 sumokėtą 55 500 Eur kainą, o ieškovę UAB „ANDRIKUS“ įpareigoti grąžinti atsakovei UAB „GAUDI“ pagal 2020 m. balandžio 3 d. tiekimo sutartį Nr. GA 20D-04/01 įsigytus 18 000 vienetų respiratorių;

1.2.       priteisti iš atsakovės UAB „GAUDI“ ieškovės UAB „ANDRIKUS“ naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas;

2.       Ieškovė nurodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. UAB „ANDRIKUS“ ir UAB „GAUDI“ sudarė tiekimo sutartį Nr. GA 20D-04/01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka tiekti ieškovei prekes – respiratorius KN95 (FFP2), o ieškovė įsipareigojo šias prekes priimti ir už jas atsiskaityti su atsakove. Ieškovė, sumokėjusi 55 500 Eur avansą, gavo 18 000 vienetų respiratorių iš planuotų pristatyti 60 000 vienetų respiratorių. Paaiškėjo, jog šie respiratoriai yra netinkamos kokybės, kadangi jiems privalomas CE sertifikatas, jų bandymo dokumentai, taip pat kiti respiratorius lydintys kokybės dokumentai yra negaliojantys bei suklastoti. Tai reiškia, kad šiais respiratoriais iš viso negali būti prekiaujama Europos Sąjungoje. Atsakovės padarytas sutarties pažeidimas, parduodant netinkamos kokybės respiratorius su negaliojančiais bei suklastotais jų bandymų ir kokybės dokumentais, įskaitant CE sertifikato, būtino prekiauti respiratoriais Europos Sąjungos rinkoje, suklastojimą, vertintinas, kaip esminis sutarties pažeidimas. Sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas yra proporcinga ir teisinga ieškovės pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos priemonė, kadangi, nutraukus sutartį ir įpareigojus atsakovę grąžinti ieškovei 55 500 Eur, o ieškovei grąžinus atsakovei 18 000 vienetų netinkamos kokybės respiratorių, atsakovė nepatirtų jokių nuostolių, kadangi galėtų šiuos respiratorius grąžinti gamintojui į Kiniją, kuris privalėtų grąžinti pinigus atsakovei už netinkamos kokybės parduotas prekes (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., 6.217 str. 2 d. 3 p., 6.334 str. 1 d. 4 p., 6.338 str.).

3.       Atsakovė UAB „GAUDI“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė yra skandalinga, neigiamą reputaciją turinti bendrovė, ne pirmą kartą vengianti vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ginčo prekių dokumentai nebuvo suklastoti. Prekės buvo tinkamai ir teisėtai importuotos į Europos Sąjungą, nes, jeigu prekės būtų neatitikusios reikalavimų (netinkami dokumentai ar be jų, pažymėtos netikru CE ženklu ir pan.), muitinė nebūtų leidusi tokių prekių importuoti. Lietuvos Respublikos muitinė, kuri kontroliuoja iš trečiųjų šalių importuojamus produktus, bendradarbiauja su rinkos priežiūros institucijomis. Ginčo prekės buvo teisėtai ir tinkamai importuotos į Europos Sąjungą, o Lietuvos Respublikos muitinė nenustatė neatitikčių prekės kokybei, prekes lydintiems dokumentams. Darytina išvada, kad prekės atitinka joms keliamus reikalavimus kokybei ir dokumentacijai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų prekes lydinčios dokumentacijos tikrumą, galiojimą, suklastojimą. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. gruodžio 11 d. atsakyme į ieškovės paklausimą nurodytos išvados yra abstrakčios ir nėra aišku apie kokius konkrečiai sertifikatus pasisakė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Prekes lydintys dokumentai buvo pagrindas prekes importuoti į Europos Sąjungą, nes Lietuvos Respublikos muitinė, kuri ir yra atsakinga už dokumentacijos bei prekių patikrą, nenustatė neatitikčių, todėl akivaizdu, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo rašte pasisakė dėl dokumentų, nesusijusių su atsakovės parduotų prekių ieškovei dokumentacija. Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rašto taip pat nėra aišku, koks konkretus „puslapio pavyzdys“ suklastotas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pasisakė apie du dokumentus (vienas išduotas Shenzhen HX Detect Certification, kitasi – Huaxun detection), tačiau ieškovė pateikė tik vieną dokumentą (Shenzhen HX Detect Certification Co., Ltd. 2020 m. kovo 13 d. atitikties sertifikatą). Ieškovei buvo suteikta visa reikiama informacija ir pateikti visi prekes lydintys dokumentai iki sandorio sudarymo. 2020 m. balandžio 2 d. ieškovės vadovas A. M. pats atsiuntė sertifikatus atsakovės atstovui, siekdamas patikslinti, ar tai tie sertifikatai ir prekes lydintys dokumentai, kurie bus pateikti su prekėmis. Sutartis buvo sudaryta 2020 m. balandžio 3 d., o antra avanso dalis atsakovei buvo sumokėta 2020 m. balandžio 9 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei buvo pateikta visa reikiama prekes lydinti dokumentacija, o ieškovė turėjo galimybę ir faktiškai patikrino prekių dokumentaciją dar iki sandorio sudarymo. Ieškovei tiko prekes lydinti dokumentacija ir ieškovė nenurodė jokių prekes lydinčios dokumentacijos trūkumų. Ieškovė nereiškė atsakovei pretenzijų iki 2020 m. gruodžio 30 d., nors prekes gavo ir priėmė 2020 m. balandžio mėn. Ieškovė, žinodama apie dokumentacijos teisinę galią, per protingą terminą nekėlė atsakovei reikalavimų, neprašė atsiimti prekių ir grąžinti pinigus. Kadangi prekes lydinti dokumentacija ieškovei buvo pateikta dar iki sandorio sudarymo, ieškovė, turėdama pretenzijų dėl prekių dokumentacijos, privalėjo iš karto pareikšti pastabas ir sandorio nesudaryti. Ieškovė, sudarydama sandorį, patvirtino, jog jai yra tinkama prekes lydinti dokumentacija, todėl susidariusioje situacijoje ieškovė nebeturi teisės reikšti atsakovei pretenzijų, susijusių su prekes lydinčia dokumentacija. Sutarties sudarymo metu ieškovė galėjo vykdyti prekybą respiratoriais be jokių atitikties įvertinimo procedūras patvirtinančių dokumentų, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-334 „Dėl medicinos priemonių (prietaisų) teikimo į Lietuvos Respublikos rinką ir naudojimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės laikotarpiu“ iki 2021 m. vasario 22 d. buvo leista teikti į Lietuvos Respublikos rinką ir joje naudoti medicinines vienkartines nesterilias veido kaukes, medicininę vienkartinę nesterilią aprangą (kepuraites, chalatus, antbačius, kombinezonus su gobtuvais), medicinines vienkartines nesterilias pirštines, kurioms nebuvo taikomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 patvirtinto Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento atitikties įvertinimo procedūros. Nuo 2021 m. vasario 22 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. V-272 dėl 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-334 pakeitimo, nustatant, kad vienkartinės nesterilios medicininės veido kaukės, medicininė vienkartinė nesterili apranga (kepuraitės, chalatai, antbačiai, kombinezonai su gobtuvais), medicininės vienkartinės nesterilios pirštinės, kurioms nebuvo pritaikytos Medicinos priemonių reglamento atitikties įvertinimo procedūros ir kurios buvo pateiktos Lietuvos Respublikos rinkai 2020 m. kovo 12 d.–2021 m. vasario 22 d. laikotarpiu, gali būti platinamos ir naudojamos iki jų tinkamumo naudoti termino pabaigos, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. gruodžio 31 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turėjo ir vis dar turi visas galimybes prekiauti iš atsakovės įsigytomis prekėmis net jeigu būtų laikoma, kad tokioms prekėms nebuvo atliktos (arba buvo netinkamai atliktos) atitikties įvertinimo procedūros. Ieškovė neįrodė, kad prekės yra nekokybiškos. Aplinkybė, kad prekę galima žymėti ar kad negalima žymėti CE ženklu, nepatvirtina, jog prekių kokybė neatitinka reikalavimų. Prekės buvo patikrintos atitikčiai EN149: 2001 + A1:2009 standarto atžvilgiu, o bandymų protokoluose nėra duomenų, kad prekės neatitinka kokybės reikalavimų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti bandymų protokoluose nustatytas prekių technines savybes. Kadangi prekės atitinka joms keliamus reikalavimus, o ieškovė nepateikė tai paneigiančių įrodymų, ilgą laiką nereiškė pretenzijų, su prekių dokumentais buvo susipažinusi iki sandorio sudarymo, laikytina, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovės elgesys yra nesąžiningas ir neatitinka bendrųjų atidumo bei rūpestingumo reikalavimų, nes pretenzijas pradėjo kelti tik tada, kai prekių vertė rinkoje krito dešimtimis kartų. Ieškovei laiku nepareiškus reikalavimų dėl prekių atsiėmimo ir pinigų grąžinimo, visos neigiamos pasekmės tenka ieškovei. Jeigu ieškovė būtų laiku pranešusi, jog prekes lydinti dokumentacija jai netinka, sutartis nebūtų sudaryta, o atsakovė būtų tas pačias prekes pardavusi kitiems pirkėjams, nes tuo metu rinkoje egzistavo didžiulė tokių prekių paklausa ir pirkėjai tarpusavyje konkuravo, kuris greičiau nupirks apsaugines kaukes. Ieškovei žinoma, kad 2020 m. pavasario pabaigoje–vasaros pradžioje pasibaigė pirmoji COVID-19 banga, todėl respiratorių kainos rinkoje ženkliai krito. Ieškovė, nepagrįstai uždelsusi pranešti apie jai nebetinkančias prekes, savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo (Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, 27 str.; CK 6.327 str., 6.348 str.; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. V-334 „Dėl medicinos priemonių (prietaisų) teikimo į Lietuvos Respublikos rinką ir naudojimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (Covid-19) plitimo grėsmės laikotarpiu“ ir jį pakeitęs 2021 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. V-272).

4.       Ieškovė UAB „ANDRIKUS“ pateikė dubliką, prašydama ieškinį tenkinti visiškai, liudytojais apklausti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus vedėją A. N. ir vyresnįjį patarėją A. Ž. Nurodė, kad atsakovės argumentai apie ieškovės skandalingumą, reputaciją nėra susiję su bylos dalyku. Atsakovės, kuri atstovaujama profesionalaus teisininko, argumentai apie ieškovę nėra etiški. Atsakovė nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad ji buvo ginčo sutarties pagrindu parduotų respiratorių importuotoja į Europos Sąjungą. Muitinės deklaracijose nurodyta, kad importuojamas prekes sudaro ne respiratoriai, o neaustinės, apsauginės veido kaukės KN95, nors pagal sutartį ieškovė iš atsakovės pirko respiratorius. Respiratoriai ir apsauginės veido kaukės yra visiškai skirtingi produktai. Medicininės kaukės (taip pat žinomos, kaip chirurginės kaukės) yra sudarytos iš 3 sintetinių neaustinių medžiagų sluoksnių. Jos gali būti skirtingo storio, gali turėti įvairius filtravimo lygius. Kvėpavimo aparatai (dar vadinami filtruojančiais veido respiratoriais – FFP) gali būti skirtingo filtravimo lygio (FFP2, FFP3, N95, N99). Medicininės kaukės ir veido respiratoriai savo apsaugine verte yra panašūs. Respiratoriai dažniausiai naudojami tam tikroms procedūroms, nes jie labai gerai priglunda prie veido. Jie skirti asmens sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie rūpinasi COVID-19 pacientais, taip pat kurie atlieka aerozoliu generavimo procedūras. Akivaizdu, kad atsakovės teiginiai apie tinkamai į Europos Sąjungą importuotus respiratorius yra nepagrįsti. Muitinė, esant galimai suklastotiems ir netikriems prekes lydintiems dokumentams, neturi galimybių nustatyti, ar jas lydintys dokumentai yra suklastoti, ar ne, nes muitinė netikrina respiratorius lydinčių dokumentų tikrumo. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos raštas patvirtina, kad iš atsakovės įsigytų respiratorių dokumentai yra suklastoti ir negaliojantys. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip asmeninės apsaugos rinkos priežiūrą vykdanti institucija, yra kompetentinga spręsti dėl ūkio subjektų parduodamų asmeninės apsaugos priemonių atitikimo Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (ES) Nr. 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva Nr. 89/686/EEB, reikalavimams. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsakyme į ieškovės paklausimus nurodyta, kad atsakovės ieškovei parduoti respiratoriai, tiksliau, juos lydintys dokumentai (bandymų protokolai, sertifikatai), yra suklastoti bei netikri, respiratoriai yra neteisėtai paženklinti CE ženklu, todėl nekokybiški ir jais negali būti prekiaujama. Nors šiuo metu yra neaišku, kaip ir kokiu būdu ieškovės įsigyti respiratoriai pateko į Lietuvos rinką, tačiau, jei jie galėjo būti teisėtai įvežti, atlikus visas muitines procedūras, akivaizdu, kad, esant galimai suklastotiems respiratorius lydintiems dokumentams, muitinei nebuvo pagrindo abejoti importuojamų prekių atitiktimi jas lydintiems dokumentams. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsakyme pateiktas išvadas dėl respiratorius lydinčių dokumentų suklastojimo, jų netikrumo, negaliojimo, neteisėto respiratorių ženklinimo CE sertifikatu. Siekiant išsklaidyti bet kokias atsakovės nesąžiningai keliamas abejones dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateikto atsakymo, būtu tikslinga iškviesti liudytojais nurodytos tarnybos atstovus, kurie galės detaliai paaiškinti ir pagrįsti atsakymo parengimo aplinkybes, tirtus dokumentus, pateiktas išvadas, atsakyti į teismo ir šalių klausimus. Ieškovė nežinojo, kad jai parduotų respiratorių dokumentai yra suklastoti, respiratoriai neteisėtai paženklinti CE sertifikatu, t. y. neatitinka tokioms prekėms keliamų kokybės reikalavimų. Ieškovė respiratorius iš atsakovės pirko perpardavimo tikslais, todėl negalėjo tikėtis, kad atsakovė parduoda su suklastotais dokumentais ir neteisėtai CE ženklu paženklintas prekes. Atsakovė niekada neinformavo ieškovės apie tikrovės neatitinkančius respiratorius lydinčius dokumentus. Po ieškovės klientų atsisakymo pirkti respiratorius ir klientų indikacijų apie galimai suklastotus dokumentus ieškovė ėmė šiuo klausimu aktyviai domėtis, tačiau atsakovė nepripažino, kad respiratorius lydintys dokumentai yra netikri. Ieškovė aktyviai dėjo pastangas parduoti klientams respiratorius, intensyviai ieškojo ir vedė derybas su potencialiais klientais iš skirtingų užsienio šalių, o atsakovė, ragindama kuo skubiau parduoti prekes, neatskleidė esmingai svarbios informacijos apie tai, kad respiratorių dokumentai ir CE sertifikatai yra suklastoti bei neatitinka tikrovės. Ieškovės klientų atsisakymas pirkti respiratorius dėl galimai neteisėtų juos lydinčių dokumentų ir atsakovės kategoriškas atsakomybės neigimas paskatino ieškovę 2020 m. gruodžio 7 d. kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, siekiant išsiaiškinti, ar įsigytų respiratorių CE sertifikatai nėra suklastoti, ar atsakovė galėjo respiratorius parduoti ieškovei, ar tokiais respiratoriais atsakovė iš viso gali prekiauti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos rinkose. Tik po Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsakymo gavimo ieškovė kreipėsi į teisininkus ir 2020 m. gruodžio 30 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl esminio sutarties pažeidimo ir sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo. Jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad jos perkami respiratoriai yra neteisėtai paženklinti CE ženklu, o juos lydintys techniniai dokumentai yra suklastoti – ieškovė nebūtų pirkusi respiratorių. Atsakovės argumentai dėl leidimo parduoti respiratorius, nes tai leido Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. V-334 „Dėl medicinos priemonių (prietaisų) teikimo į Lietuvos Respublikos rinką ir naudojimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu“ yra nepagrįsti. Šiame įsakyme nurodyta tik apie vienkartines nesterilias medicinines veido kaukes, o ne respiratorius, kurie skiriasi nuo veido kaukių, todėl įsakymas netaikomas ginčo respiratorių atžvilgiu. Ministro įsakyme leista nesilaikyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 patvirtinto Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento atitikties įvertinimo procedūros, o ne Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamente (ES) Nr. 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva Nr. 89/686/EEB, įtvirtintos atitikties procedūros. Bet kokiu atveju ministro įsakyme nurodyta, kad vienkartinių nesterilių medicininių veido kaukių tiekėjas privalo turėti nurodytų kaukių atitikties dokumentus (sertifikatus, bandymų protokolus), išduotus atitikties vertinimo įstaigos, įsisteigusios Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje arba Šveicarijoje, ir įrodančius šių vienkartinių nesterilių medicininių veido kaukių atitiktį Europos standartui EN 14683:2019+AC:2019 „Medicininės kaukės. Reikalavimai ir bandymo metodai“. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, pateikdama atsakymą, taip pat vadovavosi Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-334 ir Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentu (ES) Nr. 2016/425. Akivaizdu, kad ieškovė buvo apgauta, nes jai atsakovė pardavė sutarties sąlygų neatitinkančius respiratorius. Atsakovės argumentai dėl tinkamos kokybės respiratorių yra nepagrįsti, nes atsakovės pateikti dokumentai nepatvirtina respiratorių kokybės atitikimo teisės aktų reikalavimams. Ieškovės reikalavimai atsakovei nėra pavėluoti, nes ieškovė nežinojo, kad ginčo prekių dokumentai yra negaliojantys ir suklastoti. Tik pradėjus prekiauti, potencialūs klientai atsisakydavo pirkti, nurodydami, kad su respiratorius lydinčiais dokumentais ir CE sertifikatais yra teisinių problemų. Ieškovė bandė nurodytas aplinkybes aiškintis su atsakove, tačiau atsakovė neigė respiratorių neatitikimą teisės aktų reikalavimams. Po klientų atsisakymo pirkti respiratorius ieškovė nutarė kreiptis į kompetentingą įstaigą ir, gavusi atsakymą, kad respiratoriai yra netinkamos kokybės, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir jų atsakovė net neturėjo teisės parduoti, operatyviai kreipėsi į teisininkus bei pateikė atsakovei pretenziją. Įstatymas nustato minimalų 2 metų kokybės garantinį terminą, kuris šalių susitarimu gali būti ilginamas. Nuo sutarties sudarymo iki pretenzijos pateikimo praėjo 8 mėnesiai, todėl ieškovė nepraleido įstatyme nustatyto kokybės garantinio termino, per kurį galima pareikšti pretenziją. Ieškovė taip pat nepraleido sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino, taikomo ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų, nes pretenzija atsakovei buvo pateikta 2020 m. gruodžio 30 d., o ieškinys teismui – 2021 m. gegužės 12 d. Atsakovės teiginiai, kad ieškovei atsisakius pirkti atsakovės parduotus respiratorius, ji juos būtų pardavusi kitiems klientams, o dalį pardavė tretiesiems asmenims, kelia pagrįstų abejonių, ar atsakovės vykdoma ūkinė veikla nėra nusikalstama, juolab, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsakymas patvirtina, kad atsakovės respiratoriai yra nesaugūs, nepatikimi ir jais negali būti prekiaujama. Atsakovės argumentai dėl vykdomos nesaugių ir neteisėtų respiratorių prekybos galėtų būti pagrindas teismui pranešti prokuratūrai dėl nusikalstamų veikų požymių atsakovės veiksmuose (Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93; Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas (ES) Nr. 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva Nr. 89/686/EEB; CK 1.125 str., 6.327 str., 6.333 str.; CPK 189 str.).

5.       Atsakovė UAB „GAUDI“ pateikė tripliką, prašydama taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo prekės gali būti vadinamos tiek kaukėmis, tiek respiratoriais, nes yra vienkartinio naudojimo, net Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sąvokas „kaukė“ ir „respiratorius“ naudojo, kaip sinonimus. Ieškovė nenurodė teisės aktų, kuriuose būtų tiksliai apibrėžtos sąvokos „kaukė“ ir „respiratorius“. Atitinkamai nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. V-334, juolab, ieškovė neįrodė, jog ginčo prekių dokumentai yra suklastoti ar negaliojantys. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo atsakyme nenurodė, kad ginčo prekių dokumentai yra suklastoti ir negaliojantys. Prekių dokumentai yra tiek sąskaita, tiek importo deklaracija, tiek atliktos bandymų ataskaitos, tačiau ieškovė nenurodė, kokie konkrečiai dokumentai buvo suklastoti ar yra negaliojantys. Už dokumentų klastojimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl teigti, jog dokumentas yra suklastotas, galima tik turint įsiteisėjusį teismo sprendimą. Jeigu iš tiesų prekes lydintys dokumentai būtų suklastoti, ieškovė turėtų pateikti tai patvirtinančius pirminius įrodymus, o ne išvestinius, abstrakčius Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos teiginius, iš kurių net negalima suprasti, apie kokius konkrečiai dokumentus pasisakė institucija. Ieškovės argumentai, kad muitinė netikrina respiratorius lydinčių dokumentų tikrumo, yra nepagrįsti, nes pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, 27 str. 3 d. institucijos, atsakingos už išorės sienų kontrolę, sustabdo gaminio išleidimą į laisvą apyvartą Bendrijos rinkoje, jeigu atliekant 1 dalyje nurodytą tikrinimą nustatomas bet kuris iš toliau nurodytų rezultatų: a) gaminio savybės leidžia manyti, kad tas gaminys, nepaisant to, kad jis tinkamai įrengiamas, prižiūrimas ir naudojamas, kelia rimtą pavojų sveikatai, saugai, aplinkai arba bet kuriam kitam visuomenės interesui, nurodytam 1 straipsnyje; b) su gaminiu nepateikti rašytiniai arba elektroniniai dokumentai, kuriuos būtina pateikti pagal atitinkamus derinamuosius Bendrijos teisės aktus, arba gaminys neatitinka tokiuose teisės aktuose nustatytų ženklinimo reikalavimų; c) gaminys pažymėtas ženklu CE netikru arba klaidinančiu būdu. Akivaizdu, kad jeigu gaminys būtų pažymėtas CE ženklu netikru būdu (pvz., netikrų dokumentų pagrindu), muitinė neįleistų tokių prekių į Europos Sąjungos rinką. Ieškovė nepateikė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvados apie prekių kokybę, įpareigojimo išimti prekes iš rinkos, todėl ieškovės argumentai dėl prekių kokybės yra nepagrįsti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad prekės CE ženklu paženklintos neteisėtai. Jeigu prekės būtų neteisėtai paženklintos CE ženklu, jos nebūtų patekusios į Europos Sąjungos rinką. CE ženklas ir prekių kokybė nėra tiesiogiai susiję dalykai, nes prekė gali turėti CE ženklą, bet būti nekokybiška, ir atvirkščiai. Ieškovė neįrodė, kad ginčo prekėmis negali būti prekiaujama. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, kad prekių dokumentai yra suklastoti. Ieškovė neįrodė, kad ginčo prekės yra nekokybiškos. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rašte taip pat nėra argumentų, patvirtinančių ieškovės poziciją dėl ginčo prekių kokybės. Byloje yra daug bandymų ataskaitų, kurios patvirtina ginčo prekių atitikimą visiems kokybiniams parametrams. Ieškovė pavėlavo pateikti pretenziją dėl prekių kokybės, nes nuo 2020 m. balandžio mėn., gavusi prekes ir jas priėmusi bei žinodama apie dokumentacijos teisinę galią, nekėlė atsakovei jokių reikalavimų, nors dar iki sandorio įvykdymo žinojo apie visų prekes lydinčių dokumentų turinį. Ieškovė nuo pat pradžių nepranešė atsakovei, jog kokie nors dokumentai nėra tinkami, bet priešingai – patvirtino ir iš dalies įvykdė patį sandorį, nes priėmė ir atsiskaitė už dalį prekių, t. y. faktiškai patvirtino, kad prekių dokumentai yra tinkami. Darytina išvada, kad ieškovė nebeturi teisės reikšti reikalavimų, susijusių su prekes lydinčiais sertifikatais ir/ar CE ženklinimu. 2021 m. balandžio 8 d., kai ieškovė dar galėjo laiku reikšti pretenzijas atsakovei, ieškovė rašė atsakovei ir darė didžiulį spaudimą, kad būtų kuo greičiau sudaryta sutartis dėl kuo didesnio prekių kiekio įsigijimo. Ieškovė pati pripažino, kad 2020 m. balandžio mėn. antroje pusėje pasikeitė rinkos situacija ir prekių kaina sparčiai krito. Elektroninis susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, kad ieškovė, suvokdama, jog prekių kaina krito, jau 2020 m. gegužės mėn. bandė atsisakyti prekių, nes suvokė, kad prekes galės parduoti ne brangiau, kaip už 2,00 Eur/vnt., nors pati buvo įsipareigojusi iš atsakovės prekes įsigyti už 2,70 Eur/vnt., tačiau pretenzijų nereiškė. Ieškovė, būdama verslininkė, privalėjo suvokti, kad, pavėluodama reikšti pretenzijas atsakovei dėl prekių (net jeigu jos ir būtų pagrįstos, nors taip nėra), pati prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Atsakovė, pardavusi ieškovei prekes, negalėjo numatyti, kad ieškovei, kuriai dar iki sandorio sudarymo buvo pateikti sertifikatai ir visi kiti dokumentai, vėliau pateikti dokumentai jau nebetiks. Atsakovė negalėjo numatyti, jog ieškovė, puikiai suvokdama, jog apsauginių kaukių vertė rinkoje keitėsi ypač greitai (kainų pikas buvo 2020 m. kovo mėn., balandžio mėn. pradžioje), sumažėjus prekių kainoms, nuspręs nebevykdyti sutarties. Ieškovė pavėluotai pareiškė reikalavimus dėl prekių ir nesiėmė protingų veiksmų savo nuostoliams išvengti, todėl ieškinys turėtų būti atmestas net ir tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų pripažinti pagrįstais. Ieškovė apie prekių sertifikatą žinojo ir jį turėjo nuo 2021 m. balandžio 2 d., o 2020 m. balandžio 8 d. prašė dar parduoti prekių, t. y. 50 000 vnt. respiratorių, kurie turėjo būti pristatyti iki 2020 m. balandžio 18 d., 150 000 vnt. respiratorių, kurie turi būti pristatyti iki 2020 m. balandžio 22 d. (prekių kaina 490 050 Eur). 2020 m. balandžio 13 d. ieškovė atsiėmė 8 000 vnt. prekių. Ieškinys pateiktas, praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo sandorio sudarymo, atsiskaitymo už prekes bei prekių priėmimo. Ieškovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai bei kuri veikia savo rizika. Ieškovė apie prekes lydinčius dokumentus žinojo dar 2020 m. balandžio 2 d., todėl būtent tą dieną ieškovė turėjo sužinoti apie prekes lydinčių dokumentų turinį, o jeigu manė, jog dokumentai yra netinkami – nurodyti trūkumus. Darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2020 m. spalio 2 d., todėl ieškinys atmestinas (CK 1.1125 str., 1.127 str., 6.253 str., 6.258 str., 6.327 str.).   

Ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės:

6.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. balandžio 3 d. tarp ieškovės UAB „ANDRIKUS“ ir atsakovės UAB „GAUDI“ buvo sudaryta tiekimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka tiekti ieškovei prekes – respiratorius KN95 (FFP2), o ieškovė įsipareigojo šias prekes priimti ir už jas atsiskaityti su atsakove. Šalys sutarė, kad kartu su prekėmis pirkėjui perduodami lydintys dokumentai: PVM sąskaitos–faktūros, krovinio gabenimo važtaraščiai, gaminio pasai, kuriuose nurodyta detali kokybė ir garantiniai įsipareigojimai (sutarties 2.5 p.). Šalys sutarties 2.7 p. sutarė, kad tiekiamų prekių kokybė turi atitikti gamintojo nustatytas technines sąlygas (standartus).

7.       2020 m. balandžio 3 d. šalys sudarė 2 tiekimo sutarties priedus. Pagal sutarties priedą Nr. 1 atsakovė įsipareigojo per 21 dieną patiekti ieškovei 50 000 vienetų respiratorių KN95 (FFP2) už bendrą 163 350 Eur su PVM kainą (vieneto kaina – 2,70 Eur be PVM), o ieškovė įsipareigojo 20 % kainos dalį sumokėti per 3 kalendorines dienas nuo priedo pasirašymo, likusią 80 % kainos dalį – per 5 kalendorines dienas po sąskaitos ir prekių perdavimo ieškovei. Pagal sutarties priedą Nr. 2 atsakovė įsipareigojo per 21 dieną patiekti ieškovei 150 000 vienetų respiratorių KN95 (FFP2) už bendrą 490 050 Eur su PVM kainą (vieneto kaina – 2,70 Eur be PVM), o ieškovė įsipareigojo 20 % kainos dalį sumokėti per 3 kalendorines dienas nuo priedo pasirašymo, likusią 80 % kainos dalį – per 5 kalendorines dienas po sąskaitos ir prekių perdavimo ieškovei.

8.       2020 m. balandžio 9 d. atsakovė pateikė ieškovei pasirašyti sutarties priedą Nr. 3, pagal kurį atsakovė įsipareigojo per 4 dienas patiekti ieškovei 10 000 vienetų respiratorių KN95 (FFP2) už bendrą 34 485 Eur su PVM kainą (vieneto kaina – 2,85 Eur be PVM), o ieškovė įsipareigojo 83 % kainos dalį sumokėti iš anksto, likusią 17 % kainos dalį – per 5 kalendorines dienas po sąskaitos ir prekių perdavimo ieškovei.

9.       2020 m. kovo 31 d. mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė atsakovei 27 000 Eur, t. y. vėliau pasirašyto sutarties priede Nr. 1 nurodytą 20 % avansą už atsakovės planuojamus pateikti 50 000 respiratorių KN95 (FFP2) pagal atsakovės 2020 m. kovo 26 d. išrašytą išankstinio mokėjimo sąskaitą. 2020 m. balandžio 9 d. mokėjimo pavedimu ieškovė pervedė atsakovei 28 500 Eur avansą, t. y. sutarties priede Nr. 3 nurodytą visą kainą už atsakovės planuojamų pateikti 10 000 respiratorių KN95 (FFP2) pagal atsakovės 2020 m. balandžio 9 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą. Viso ieškovė sumokėjo atsakovei 55 500 Eur sumą už atsakovės planuotų pagal sutarties priedus Nr. 1 ir Nr. 3 pristatyti 60 000 respiratorių, iš kurių atsakovė pristatė 18 000. Likę respiratoriai turėjo būti saugomi atsakovės sandėlyje iki ieškovės atskiro nurodymo šiuos respiratorius pateikti ieškovei, suteikiant atsakovei teisę be išankstinio ieškovės sutikimo parduoti kitiems pirkėjams 50 000 respiratorių, atitinkamai mažinant sutarties prieduose nurodytą turimų pateikti respiratorių kiekį. Bendras užsakytas prekių kiekis 210 000 vienetų, užsakymų vertė – 687 885 Eur.

10.       2020 m. balandžio 2 d., 2020 m. balandžio 20 d. ir 2020 m. balandžio 22 d. muitinės deklaracijose nurodyta, kad deklarantas UAB „ACE Logistics“ deklaravo iš Kinijos importuotas neaustines, apsaugines veido kaukes KN95 (FFP2), siuntėjas YIMO Industry Co. Limited, gavėjas UAB „Skinest Baltija“.

11.       2020 m. birželio 4 d. ir 2020 m. birželio 22 d. trimis elektroniniais laiškais atsakovė pateikė ieškovei sutarties pagrindu įsigytų 18 000 respiratorių CE sertifikatus, bandymų protokolus ir kitus dokumentus.

12.       2020 m. gruodžio 7 d. ieškovė pateikė Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai du paklausimus (ieškovei buvo parduoti skirtingų gamintojų respiratoriai), prašydama paaiškinti, ar įsigyti iš Lietuvos tiekėjo KN95 respiratoriai ir esamas ant respiratorių, jų pakuotės atitikties žymėjimas/ženklinimas bei turima dokumentacija atitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimus, ar asmens apsaugos priemonės KN 95 (FFP2) saugumo klasės respiratoriai tinkami prekybai ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje. Prie paklausimų ieškovė pridėjo iš atsakovės įsigytų kaukių dokumentus: gamintojo Shenzhen Jiaxusi Technology Co., Ltd. KN95 respiratoriaus 2020 m. balandžio 15 d.–2020 m. gegužės 15 d. bandymų ataskaitą TUV Nr. 178139365a 001, gamintojo Shenzhen Jiaxusi Technology Co., Ltd. respiratoriaus KN95 atitikties sertifikatą Nr. HX2003014329 (sertifikatą išdavė Shenzhen HX Detect Certification Co., Ltd.), 2020 m. vasario 14 d. gamintojo Shenzhen Jiaxusi Technology Co., Ltd smulkias dalelytes filtruojančios veido kaukės KN95 bandymo ataskaitą (laboratorija Shenzhen Xunke Standard Technology Service Co., Ltd.), 2020 m. kovo 13 d. gamintojo Shenzhen Jiaxusi Technology Co., Ltd. KN95 respiratoriaus APP bandymų ataskaitą (laboratorija Shenzhen HX Certification Testing Co., Ltd.), 2020 m. kovo 11 d. gamintojo Wenzhou Zhongije Plastic Products Co., Ltd. kaukės KN95 (be nosies spaustuko) bandymų ataskaitą (laboratorija Shenzheng CIC Testing Technology Co., Ltd.), gamintojo Wenzhou Zhongile Plastic Products Co., Ltd. standarto EN 149 kaukės atitikties sertifikatą (sertifikatą išdavė Ente Certificazione Macchine Srl), 2020 m. kovo 20 d. gamintojo Zhejiang Shaohua Medical Equipment Co., Ltd gaminio atitikties sertifikatą (sertifikatą išdavė Shenzhen Viatek Testing Technology Co., Ltd.).

13.       2020 m. gruodžio 11 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė atsakymą į ieškovės 2020 m. gruodžio 7 d. paklausimus, nurodydama, kad ieškovės nurodyti respiratoriai KN95 (FFP2) patenka į Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (ES) Nr. 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB, taikymo sritį. Kvėpavimo takų apsaugai skirtos vienkartinės apsaugos kaukės ir respiratoriai būna trijų apsaugos standartų klasių: FFP1, FFP2 ir FFP3. FFP reiškia „filtruojantis veido elementas“, o skaičius nurodo apsaugos lygį. Kiekviena šių kaukių rūšis apibūdina jų tinkamumą „poveikio ribinei vertei“ (OEL) ir numatytam apsaugos koeficientui (APF). Respiratorius FFP2 (EN 149:2001+A1:2009) kinai žymi KN95 (GB2626-2006). Apsauginės kaukės (FFP2 ar FFP3) yra III kategorijos asmeninės apsaugos priemonės, todėl atitikties vertinimas apima notifikuotosios įstaigos atliktą tokio tipo patikrinimą, kurio metu gaunamas „ES tipo tyrimo sertifikatas“, taip pat notifikuotosios įstaigos nurodo atliktus gamybos veiksmus (atsitiktiniai patikrinimai arba sistemos auditas). Tai reiškia, kad šalia CE ženklo nurodomas notifikuotosios įstaigos, atsakingos už tolesnius gamybos veiksmus, numeris. Gamintojas įpareigotas išduoti ES atitikties deklaraciją, kuri turi būti pridedama kartu su asmenine apsaugos priemone (deklaracijos autentiškumą galima patikrinti per internetinę nuorodą) ir su naudojimo instrukcijomis. Reikalavimus respiratoriams FFP2 (EN 149:2001+A1:2009) reglamentuoja Lietuvos darnusis standartas LST EN 149:2001+A1:2009 „Kvėpavimo organų apsaugos priemonės. Filtruojamosios puskaukės apsaugai nuo dalelių. Reikalavimai, bandymas, ženklinimas“. Nurodyti respiratoriai, teikiant juos į ES rinką, įskaitant Lietuvos Respubliką, turi būti paženklinti CE ženklu bei prie jų turi būti pridėta atitikties deklaracija pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (ES) Nr. 2016/425 IX priede pateiktą pavyzdį. Respiratoriai turi būti paženklinti atitinkamu klasifikatoriumi bei ant jų turi būti standarto žymuo. Atitikties sertifikate turi būti nurodyta ES paskelbtoji akredituota įstaiga, atlikusi gaminio bandymus. Visų tiekimo ir platinimo grandinėje veikiančių ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant importuotojų atsakomybės sritis nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamente (ES) Nr. 2016/425. Ieškovės pateiktas sertifikatas „Certificate of conformity“ (išduotas Huaxun detection Nr. HX2003014329) neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (ES) Nr. 2016/425 IX priede pateikto pavyzdžio. Pateikti dokumentai (TUV test report, PPE Test Report ir Test Report, išduoti Shenzhaen Jiaxusi Technology Co. Ltd.) nėra ir negali būti laikomi gaminio atitikties deklaracija. Europos Komisijos išaiškinimuose dėl respiratorių naudojimo COVID-19 pandemijos metu nurodoma, kad Kinijos instituto išduotas sertifikatas nėra teisiškai galiojantis tokio tipo tyrimo sertifikatas, nes jį gali išduoti tik notifikuotoji įstaiga, kurios taikymo sritis yra atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentui (ES) Nr. 2016/425. Tokių organizacijų (Kinijos instituto) „sertifikatai“ nėra teisinis pagrindas asmens apsaugos priemones ženklinti CE ženklu ar pateikti į ES rinką. Papildomai nurodomos ir galimos klastotės: CIC (Shenzhen CIC Testing Technology); Huaxun (Shenzhen HX Detect Certification). „Shenzhen HX Detect Certification“ informavo Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad šio puslapio pavyzdys nėra išduotas „Shenzhen HX Detect Certification“, todėl yra suklastotas. Pateiktas sertifikatas, išduotas Huaxun detection įstaigos Kinijoje, irgi yra suklastotas. Vadovaujantis 2020 m. kovo 13 d. Komisijos rekomendacijos (ES) 2020/403 „Dėl atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros procedūrų atsižvelgiant į COVID-19 grėsmę įgyvendinimo nacionalinėje teisėje planavimo“ 7 punktu, jei rinkos priežiūros institucija nustato, kad asmeninėmis apsaugos priemonėmis arba medicinos priemonėmis užtikrinama tinkamo lygio sveikata ir sauga pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamente (ES) Nr. 2016/425 nustatytus esminius reikalavimus arba Direktyvoje 93/42/EEB ar Medicinos priemonių reglamente nustatytus reikalavimus, net jei atitikties vertinimo procedūros, įskaitant žymėjimą CE ženklu, nėra visiškai užbaigtos pagal suderintas taisykles, jos gali leisti teikti šiuos gaminius ES rinkai ribotą laikotarpį ir kol atliekamos reikiamos procedūros. Ekstremalios situacijos dėl COVID-19 Lietuvoje metu galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. V-334 „Dėl medicinos priemonių (prietaisų) teikimo į Lietuvos respublikos rinką ir naudojimo valstybės lygio ekstremalios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės laikotarpiu“, kuriame buvo numatytos medicinos prietaisų naudojimo išimtys: leidžiama teikti į Lietuvos Respublikos rinką ir joje naudoti medicinines vienkartines nesterilias veido kaukes, medicininę vienkartinę nesterilią aprangą (kepuraites, chalatus, antbačius, kombinezonus su gobtuvais), medicinines vienkartines nesterilias pirštines, kurioms nebuvo pritaikytos Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento patvirtinimo“, atitikties įvertinimo procedūros, tačiau tai taikoma tik tiems produktams, kurie yra svarbūs krizės metu ir kurie per krizę buvo perkami (valdžios institucijų) sveikatos priežiūros sektoriui, bet tai nereiškia, kad gaminiai neturėjo atitikti taikytinų esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamente (ES) Nr. 2016/425. Asmeninės apsaugos priemonės, patenkančios į įprastą platinimo grandinę, vis tiek turėjo bei turi visiškai atitikti nurodyto reglamento reikalavimus.

14.       2020 m. gruodžio 30 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl sutarties esminio pažeidimo (netinkamos kokybės respiratorių), sutarties vienašališko nutraukimo ir 55 500 Eur grąžinimo, nurodydama, kad, suėjus 30 dienų terminui nuo pretenzijos gavimo dienos, ieškovė nutrauks tarp šalių sudarytą respiratorių tiekimo sutartį ir jos priedus. Ieškovė pareikalavo, kad atsakovė ne vėliau, kaip kitą dieną po sutarties nutraukimo, atsiimtų iš ieškovės 18 000 respiratorių ir grąžintų ieškovei avansu sumokėtą sumą.

15.       2021 m. rugsėjo 20 d. ištraukoje iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto puslapio nurodyta, kad medicininės kaukės (taip pat žinomos kaip chirurginės kaukės) yra sudarytos iš 3 sintetinių neaustiniu medžiagų sluoksnių. Jos gali būti skirtingo storio, gali turėti įvairius filtravimo lygius. Kvėpavimo aparatai (dar vadinami filtruojančiais veido respiratoriais FFP) gali būti skirtingo filtravimo lygio (FFP2, FFP3, N95, N99). Medicininės kaukės ir veido respiratoriai savo apsaugine verte yra panašūs. Tačiau respiratoriai dažniausiai naudojami tam tikroms procedūroms, nes jie labai gerai priglunda prie veido. Jie skirti asmens sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie rūpinasi COVID-19 pacientais, taip pat kurie atlieka aerozoliu generavimo procedūras.

16.       CK 6.38 str. 1 d. nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). CK 6.256 str. 1 d. taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

17.       Pagal CK 6.327 str. 3–4 d. pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.

18.       CK 6.333 str. 1 d. nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. To paties straipsnio 4 d. nurodyta, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Pagal CK 6.333 str. 6 d. laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

20.       CK 6.334 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016.).

22.       Pagal CK 6.217 str. 1–2 d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs. Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Toks išaiškinimas reiškia, kad šalims įgyvendinant sutarčių laisvės principą (CK 6.156 str. 1 d.) susitarus, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, pakanka nustatyti faktą, jog egzistavo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas (pagrindai). Jeigu šalys susitaria, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta, jei nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015).

24.       Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

25.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

26.       CPK 197 str. 2 d. nurodyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.

27.       Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, 30 str. 3–4 d. nurodyta, kad ženklindamas arba pasirūpindamas, kad būtų žymima ženklu CE, gamintojas nurodo, kad jis prisiima atsakomybę dėl gaminio atitikties visiems taikytiniems atitinkamuose derinamuosiuose Bendrijos teisės aktuose, kuriuose įtvirtinamos nuostatos dėl žymėjimo šiuo ženklu, nustatytiems reikalavimams. Ženklas CE yra vienintelis ženklas, nurodantis gaminio atitiktį susijusių derinamųjų Bendrijos teisės aktų, kuriuose numatomas žymėjimas šiuo ženklu, taikomiems reikalavimams.

28.       Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentu (ES) Nr. 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB (toliau – APP reglamentas), nustatomi asmeninių apsaugos priemonių, kurios turi būti tiekiamos rinkai, projektavimo ir gamybos reikalavimai siekiant užtikrinti naudotojų sveikatos apsaugą ir saugą, ir nustatomos laisvo asmeninių apsaugos priemonių judėjimo Europos Sąjungoje taisyklės. Pagal APP Reglamento nuostatas ginčui aktualios asmeninės apsaugos priemonės (EN 149:2001+A1:2009 standarto respiratoriai FFP2, žymėjimas Kinijoje KN95) laikytinos III kategorijos asmeninės apsaugos priemonėmis, todėl, siekiant jas importuoti ir pardavinėti Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvos Respublikoje, nurodytos asmeninės apsaugos priemonės turi būti paženklintos CE ženklu, turėti Europos Sąjungos atitikties deklaraciją pagal AAP Reglamento IX priede nurodytą pavyzdį, nurodytas notifikuotosios įstaigos identifikavimo numeris, darniojo standarto numeris, tipas, partijos ar serijos numeris ir t. t. (APP reglamento 5 str., 8 str., 10 str., 16–19 str.).

29.       Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakyme Nr. A1-171 „Dėl 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB, įgyvendinimo“, 1.6 p. nurodyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vykdo asmeninių apsaugos priemonių rinkos priežiūrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1333 patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuostatų 9.2.1 p. nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vykdydama ne maisto produktų rinkos priežiūrą pagal kompetenciją prižiūri, ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą, informacijos apie ne maisto produktus teikimą nustatančių teisės aktų reikalavimus ir analizuoja šių teisės aktų reikalavimų neatitinkančių ne maisto produktų priežiūros duomenis.

30.       Teismas konstatuoja, kad ieškovė nagrinėjamu atveju įrodė, jog atsakovė pardavė jai nekokybiškas prekes. Teismas pažymi, kad pagal CPK 197 str. 2 d. dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, todėl nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti valstybės kompetentingos institucijos, t. y. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadomis, kurios buvo padarytos, gavus iš ieškovės pačios atsakovės ieškovei pateiktus ginčo prekių dokumentus (atitikties sertifikatus, bandymų ataskaitas ir t. t.). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. gruodžio 11 d. atsakyme į ieškovės 2020 m. gruodžio 7 d. paklausimus nurodytos išvados patvirtina, kad ieškovės iš atsakovės įsigytų respiratorių FFP2 (KN95) sertifikatas „Certificate of conformity“ (išduotas Huaxun detection Nr. HX2003014329) neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (ES) Nr. 2016/425 IX priede pateikto pavyzdžio. Pateikti dokumentai (TUV test report, PPE Test Report ir Test Report, išduoti Shenzhaen Jiaxusi Technology Co. Ltd.) nėra ir negali būti laikomi gaminio atitikties deklaracija. Europos Komisijos išaiškinimuose dėl respiratorių naudojimo COVID-19 pandemijos metu nurodoma, kad Kinijos instituto išduotas sertifikatas nėra teisiškai galiojantis tokio tipo tyrimo sertifikatas, nes jį gali išduoti tik notifikuotoji įstaiga, kurios taikymo sritis yra atitinkamos Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentui (ES) Nr. 2016/425. Tokių organizacijų (Kinijos instituto) „sertifikatai“ nėra teisinis pagrindas asmens apsaugos priemones ženklinti CE ženklu ar pateikti į ES rinką. Papildomai nurodytos ir galimos klastotės: CIC (Shenzhen CIC Testing Technology); Huaxun (Shenzhen HX Detect Certification). „Shenzhen HX Detect Certification“ informavo Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad šio puslapio pavyzdys nėra išduotas „Shenzhen HX Detect Certification“, todėl yra suklastotas. Pateiktas sertifikatas, išduotas Huaxun detection įstaigos Kinijoje, irgi yra suklastotas. Prekių neatitikimas teisės aktų reikalavimams (APP reglamentui), užkertančiais galimybę prekes realizuoti rinkoje, reiškia, kad tokios prekės yra nekokybiškos. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos padarytų išvadų dėl atsakovės ieškovei parduotų netinkamos kokybės prekių.

31.       Teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tarp šalių sudarytos prekių tiekimo sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. netinkamos kokybės prekių pateikimo, ir restitucijos taikymo, todėl aplinkybės, jog ginčo prekės galėjo būti importuotos į Lietuvos Respubliką, muitinėje nenustačius prekių neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakyme Nr. A1-171 „Dėl 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB, įgyvendinimo“, 1.6 p. funkcija vykdyti asmeninių apsaugos priemonių, įskaitant ginčo prekių, rinkos priežiūrą suteikta Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, todėl aplinkybė, kad prekių išmuitinimo procedūros metu galimai nebuvo nustatyti ginčo prekių dokumentacijos neatitikimai, nereiškia, jog tokie neatitikimai negalėjo būti nustatyti vėliau, t. y. prekių realizavimo stadijoje.

32.       Teismas pažymi, kad ginčo prekių neatitikimą teisės aktų reikalavimams konstatavo kompetentinga valstybės institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuriai priskirtos funkcijos prižiūrėti, ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą, informacijos apie ne maisto produktus teikimą nustatančių teisės aktų reikalavimus ir analizuoja šių teisės aktų reikalavimų neatitinkančių ne maisto produktų priežiūros duomenis. Teismas neturi pagrindo abejoti kompetentingos valstybės institucijos parengta išvada, kurioje buvo įvertinti ginčo prekių kokybę ir atitiktį teisės aktų reikalavimus patvirtinantys dokumentai, konstatuojant, jog pateikti prekių dokumentai neįrodo prekių atitikimo teisės aktų reikalavimams, įskaitant APP reglamentą. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada yra nenuginčyta, todėl yra galiojanti. Kadangi ginčo prekės neatitinka teisės aktų reikalavimų, įskaitant APP reglamento, tai tokių prekių realizavimas Europos Sąjungos rinkoje yra draudžiamas. Atsakovė kitų įrodymų dėl ieškovei parduotų prekių tinkamos kokybės ir atitikimo teisės aktų reikalavimams nepateikė ir neprašė skirti teismo ekspertizės, todėl atsakovės argumentai dėl ieškovės pateiktos kompetentingos institucijos išvados nepagrįstumo atmestini. Teismas neturi teisinio pagrindo abejoti kompetentingos institucijos išvada, todėl ja remiasi.

33.       Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovė žinojo, jog ieškovė prekes pirko perpardavimui. Šalys sutarties 2.7 p. sutarė, kad tiekiamų prekių kokybė turi atitikti gamintojo nustatytas technines sąlygas (standartus), todėl, akivaizdu, jog atsakovė ieškovei privalėjo parduoti tinkamos kokybės prekes, kuriomis ieškovė galėtų netrukdomai prekiauti Lietuvos Respublikos ar kitose Europos Sąjungos šalyse. Pagal tarp šalių sudarytos prekių tiekimo sutarties priedus atsakovė įsipareigojo parduoti respiratorius KN95 (FFP2). Muitinės deklaracijose, kuriomis, be Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įvertintų dokumentų, prekių kokybę įrodinėjo atsakovė, nurodyta, jog iš Kinijos Liaudies Respublikos buvo importuotos neaustinės, apsauginės veido kaukės KN95 (FFP2). Ieškovės pateiktoje ištraukoje iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto puslapio nurodyta, kad medicininės kaukės (taip pat žinomos kaip chirurginės kaukės) yra sudarytos iš 3 sintetinių neaustinių medžiagų sluoksnių. Jos gali būti skirtingo storio, gali turėti įvairius filtravimo lygius. Kvėpavimo aparatai (dar vadinami filtruojančiais veido respiratoriais FFP) gali būti skirtingo filtravimo lygio (FFP2, FFP3, N95, N99). Medicininės kaukės ir veido respiratoriai savo apsaugine verte yra panašūs. Respiratoriai skirti asmens sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie rūpinasi COVID-19 pacientais, taip pat kurie atlieka aerozolių generavimo procedūras. Teismas pažymi, kad muitinės deklaracijose nurodyti žymenys KN95 (FFP2), kad importuojamos neaustinės, apsauginės veido kaukės, kurios pagal kompetentingos institucijos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro nurodomą informaciją iš esmės nėra tapačios respiratoriams. Nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčo prekių importo deklaracijomis, papildomai patvirtina, kad atsakovė ieškovei pardavė prekes, neatitinkančias šalių sudarytoje sutartyje ir jos prieduose nurodytų reikalavimų (tiekiamų prekių (t. y. respiratorių) kokybė turi atitikti gamintojo nustatytas technines sąlygas (standartus)).

34.       Teismas pažymi, kad aplinkybės, jog iki sandorio sudarymo ieškovė prašė atsakovės kuo greičiau patiekti prekes, o atsakovė iki tiekimo sutarties sudarymo ieškovei pateikė ginčo prekių dokumentus, dėl kurių ieškovė pretenzijų neteikė, nereiškia, jog ieškovė nuo pat pradžių galėjo žinoti, jog ginčo prekės, jų kokybė neatitiks sutarties ir jos priedų bei teisės aktų reikalavimų. Atsakovės su atsiliepimu ir tripliku pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp šalių patvirtina, kad šalys bendradarbiavo, siekdami realizuoti prekes, dalį ieškovei skirtų prekių (50 000 vienetų) realizavo pati atsakovė, tačiau susirašinėjimo metu atsakovė niekada neatskleidė ieškovei, jog prekės neatitinka sandorio ir teisės aktų reikalavimų bei negali būti realizuojamos rinkoje. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieškovė iš viso užsakė 210 000 vienetų prekių, iš kurių gavo 18 000, tačiau jų nerealizavo, 50 000 realizavo pati atsakovė, o likusių prekių, t. y. didžiosios dalies, nepavyko realizuoti (surasti pirkėjus) nei ieškovei, nei atsakovei, patvirtina, kad prekių neatitikimas sandorio ir teisės aktų reikalavimams turėjo lemiamos įtakos. Teismas daro išvadą, kad, jeigu ieškovei iki sandorių sudarymo būtų žinoma apie prekių neatitikimą sandorio ir teisės aktų reikalavimams, tai ji sandorio dėl prekių įsigijimo iš atsakovės nesudarytų.

35.       Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad prekes rinkoje ieškovė vis tiek galėjo parduoti, tačiau nepardavė, nes nesutiko mažinti pardavimo kainos, ieškovė galėjo vykdyti prekybą ginčo prekėmis be jokių atitikties įvertinimo procedūras patvirtinančių dokumentų, nes tą daryti leido Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-334 „Dėl medicinos priemonių (prietaisų) teikimo į Lietuvos Respublikos rinką ir naudojimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės laikotarpiu“.

36.       Teismas pažymi, kad pagal Europos Komisijos 2020 m. kovo 13 d. rekomendacijos (ES) Nr. 2020/403 „Dėl atitikties vertinimo ir rinkos priežiūros procedūrų atsižvelgiant į COVID-19 grėsmę įgyvendinimo nacionalinėje teisėje planavimo“ 7 p. jei rinkos priežiūros institucija nustato, kad asmeninėmis apsaugos priemonėmis arba medicinos priemonėmis užtikrinama tinkamo lygio sveikata ir sauga pagal APP reglamente nustatytus esminius reikalavimus arba Direktyvoje 93/42/EEB ar Medicinos priemonių reglamente nustatytus reikalavimus, net jei atitikties vertinimo procedūros, įskaitant žymėjimą CE ženklu, nėra visiškai užbaigtos pagal suderintas taisykles, jos gali leisti teikti šiuos gaminius ES rinkai ribotą laikotarpį ir kol atliekamos reikiamos procedūros. Ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu Lietuvos Respublikoje galiojo sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. V-334 „Dėl medicinos priemonių (prietaisų) teikimo į Lietuvos Respublikos rinką ir naudojimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu“, pagal kurį buvo leista teikti į Lietuvos Respublikos rinką ir joje platinti bei naudoti vienkartines nesterilias medicinines veido kaukes, kurioms nebuvo pritaikytos Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento ir Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento patvirtinimo“, atitikties įvertinimo procedūros, jeigu šių vienkartinių nesterilių medicininių veido kaukių tiekėjas turi šių vienkartinių nesterilių medicininių veido kaukių atitikties dokumentus (sertifikatus, bandymu protokolus), išduotus atitikties vertinimo įstaigos, įsisteigusios Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje arba Šveicarijoje, ir įrodančius šių vienkartinių nesterilių medicininių veido kaukių atitikti Europos standartui EN 14683:2019+AC:2019 „Medicininės kaukės. Reikalavimai ir bandymo metodai“. Pirkėjui paprašius tiekėjas privalo pateikti šiuos atitikties dokumentus. Atitikties dokumentuose turi būti nurodyta ši informacija: dokumentą išdavusi atitikties vertinimo įstaiga, dokumento išdavimo data ir numeris, vienkartinių nesterilių medicininių veido kaukių gamintojas, jo šalis, prekės pavadinimas, modelis (jei toks yra), ištirtos partijos numeris, patvirtinimas, jog dokumente nurodytos vienkartinės nesterilios medicininės veido kaukės buvo ištirtos pagal Europos standarto EN 14683:2019+AC:2019 „Medicininės kaukės. Reikalavimai ir bandymo metodai“ bandymo metodus ir atitinka jo reikalavimus“. Vadinasi, net neatsižvelgiant į tai, kad nurodytas poįstatyminis teisės aktas reglamentuoja vienkartinių nesterilių medicininių veido kaukių, o ne respiratorių, dėl kurių pirkimo–pardavimo susitarė šalys, tiekimo sąlygas Lietuvos Respublikos rinkai, sveikatos ministro įsakymu nebuvo leista prekiauti asmeninės apsaugos priemonėmis, neturinčiomis atitikties dokumentų (sertifikatų, bandymų protokolų, standarto). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. gruodžio 11 d. atsakyme taip pat nurodyta, kad sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-334 neleista prekiauti gaminiais, neatitinkančiais esminių sveikatos ir saugos reikalavimų, apibrėžtų AAP reglamente, kad asmeninės apsaugos priemonės, patenkančios į įprastą platinimo grandinę, vis tiek turėjo bei turi visiškai atitikti APP reglamento reikalavimus. Atitinkamai aplinkybė, kad nuo 2021 m. vasario 22 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. V-272 dėl 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-334 pakeitimo, nustatant, kad vienkartinės nesterilios medicininės veido kaukės, medicininė vienkartinė nesterili apranga (kepuraitės, chalatai, antbačiai, kombinezonai su gobtuvais), medicininės vienkartinės nesterilios pirštinės, kurioms nebuvo pritaikytos Medicinos priemonių reglamento atitikties įvertinimo procedūros ir kurios buvo pateiktos Lietuvos Respublikos rinkai 2020 m. kovo 12 d.–2021 m. vasario 22 d. laikotarpiu, gali būti platinamos ir naudojamos iki jų tinkamumo naudoti termino pabaigos, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. gruodžio 31 d., nepatvirtina, kad ieškovė turėjo ir vis dar turi visas galimybes prekiauti iš atsakovės įsigytomis prekėmis, nes atsakovė neįrodė, jog prekės atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra kokybiškos.

37.       Teismas pažymi, kad pagal AAP reglamento 5 str. asmeninės apsaugos priemonės turi atitikti jiems taikomus esminius sveikatos apsaugos ir saugos reikalavimus, kurie įtvirtinti reglamento II priede. APP reglamento 8 str. 2 d. nustatyta, kad gamintojai užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, jog būtų išlaikoma serijinės produkcijos atitiktis šiam reglamentui. Tinkamai atsižvelgiama į asmeninės apsaugos priemonės projekto ar charakteristikų pakeitimus ir darniųjų standartų ar kitų techninių specifikacijų, kuriais remiantis deklaruojama asmeninės apsaugos priemonės atitiktis, pakeitimus. AAP reglamento 10 str. 2 d. nurodyta, kad prieš pateikdami asmeninės apsaugos priemones rinkai importuotojai užtikrina, kad gamintojas būtų atlikęs tinkamą 19 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą. Jie užtikrina, kad gamintojas būtų parengęs techninius dokumentus, kad asmeninės apsaugos priemonė būtų pažymėta CE ženklu, kad prie jos būtų pridėti reikalaujami dokumentai ir kad gamintojas būtų įvykdęs 8 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus. APP reglamento 11 str. nurodyta, kad prieš patiekdami asmeninės apsaugos priemones rinkai platintojai patikrina, ar ji pažymėta CE ženklu, ar prie jos pridėta valstybėje narėje, kurioje AAP bus tiekiama rinkai, vartotojams ir kitiems galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba parengti reikalaujami dokumentai ir instrukcijos bei informacija, nustatytos II priedo 1.4 punkte, ir, ar gamintojas bei importuotojas įvykdė atitinkamai 8 straipsnio 5 bei 6 dalyse ir 10 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, 30 str. 3–4 d. nurodyta, kad ženklindamas arba pasirūpindamas, kad būtų žymima ženklu CE, gamintojas nurodo, kad jis prisiima atsakomybę dėl gaminio atitikties visiems taikytiniems atitinkamuose derinamuosiuose Bendrijos teisės aktuose, kuriuose įtvirtinamos nuostatos dėl žymėjimo šiuo ženklu, nustatytiems reikalavimams. Ženklas CE yra vienintelis ženklas, nurodantis gaminio atitiktį susijusių derinamųjų Bendrijos teisės aktų, kuriuose numatomas žymėjimas šiuo ženklu, taikomiems reikalavimams.

38.       Teismas pažymi, kad tinkamos kokybės daikto perdavimas yra viena iš esminių pardavėjo pareigų pirkėjo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju šalys sutarė, kad tiekiamų prekių kokybė turi atitikti gamintojo nustatytas technines sąlygas (standartus), todėl esminė šalių sandorio sąlyga buvo reikalavimas atsakovei pateikti ieškovei respiratorių, kurių kokybė turėjo atitikti gamintojo nustatytas technines sąlygas (standartus)). Nustačius, kad ginčo prekių kokybę, o kartu saugumą ir leistinumą prekiauti rinkoje, turėję patvirtinti atsakovės prie ginčo prekių pridėti dokumentai realiai nepatvirtina nei prekių bandymų, nei sertifikavimo, nei žymėjimo ir t. t., kaip tai nustatyta APP reglamente ir Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (dėl CE žymėjimo), darytina išvada, kad atsakovė pažeidė esminę tarp šalių sudaryto sandorio sąlygą.

39.       Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė pavėlavo pareikšti reikalavimus dėl prekių kokybės ir praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, taikomą ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.338 str. 2 d., kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo prekių tiekimo sandoris (sutartis su priedais) tarp šalių buvo sudarytas 2020 m. balandžio 3 d., o pretenzija dėl esminio sutarties pažeidimo, sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atsakovei buvo pateikta 2020 m. gruodžio 30 d. Pretenzija atsakovei buvo pateikta po to, kai ieškovė 2020 m. gruodžio 7 d., negalėdama realizuoti net mažos prekių dalies (18 000 iš planuoto įsigyti 210 000 ginčo prekių kiekio), pirmiausia kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą su paklausimais, prašydama paaiškinti, ar įsigyti iš Lietuvos tiekėjo KN95 respiratoriai ir esamas ant respiratorių, jų pakuotės atitikties žymėjimas/ženklinimas bei turima dokumentacija atitinka Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos reikalavimus, ar asmens apsaugos priemonės KN 95 (FFP2) saugumo klasės respiratoriai tinkami prekybai ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje. Prie paklausimų ieškovė pridėjo iš atsakovės įsigytų kaukių dokumentus. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri vykdo asmeninių apsaugos priemonių rinkos priežiūrą, pagal kompetenciją prižiūri, ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą, informacijos apie ne maisto produktus teikimą nustatančių teisės aktų reikalavimus ir analizuoja šių teisės aktų reikalavimų neatitinkančių ne maisto produktų priežiūros duomenis. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2020 m. gruodžio 11 d. pateikė ieškovei atsakymą į 2020 m. gruodžio 7 d. paklausimus, nurodydama, kad ginčo prekės yra netinkamos kokybės ir negali būti realizuojamos asmeninės apsaugos priemonių rinkoje Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Vadinasi, nuo ginčo sandorio sudarymo ir prekių įsigijimo iki pretenzijos atsakovei pareiškimo praėjo tik beveik 9 mėnesiai, nors pretenzijos dėl ginčo prekių kokybės galėjo būti reiškiamos 2 metų laikotarpyje nuo prekių įsigijimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė yra profesionali asmeninės apsaugos priemonių pardavėja, t. y. asmeninės apsaugos priemonių pardavimas yra pagrindinė įmonės veikla ir ieškovė šioje srityje turi didelę patirtį, todėl iš gautų dokumentų nesunkiai pati galėjo nustatyti ginčo prekių kokybės trūkumus. Ginčo prekių kokybės trūkumus nustatė kompetentinga valstybės institucija, todėl akivaizdu, kad ieškovė nebuvo kompetentinga pati nustatyti ginčo prekių trūkumų. Darytina išvada, kad aplinkybės, jog ieškovė su prekių dokumentais galėjo susipažinti iki ginčo sandorio sudarymo ir vėliau, tačiau beveik 9 mėnesius nereiškė atsakovei pretenzijų, nepatvirtina, jog ieškovė ilgą laiką žinojo apie prekių trūkumus, tačiau delsė kreiptis į atsakovę ir pavėlavo pareikšti pretenziją.

40.       Teismas pažymi, kad pagal CK 1.125 str. 5 d. 2 p. sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.338 straipsnyje nurodytus terminus. Šie terminai taikomi, jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 6.338 str. 1 d.). Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų pareikšti taikomi pagal tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme nustatyta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 str. 2 d.). CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai yra terminai pirkėjo pretenzijai pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti. Tai nėra ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

41.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo prekių garantijos laikotarpis nėra pasibaigęs, ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2020 m. gruodžio 11 d., pretenziją atsakovei pateikė 2020 m. gruodžio 30 d., o ieškinį teismui – 2021 m. gegužės 12 d., todėl darytina išvada, kad ieškovė nepraleido sutrumpinto 6 mėnesių ieškinio senaties termino, taikomo ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Dėl šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo atsakovės prašymu taikyti sutrumpintą ieškinio senatį.

42.       Teismas pažymi, kad civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia įrodinėjimo naštos paskirstymą ir bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Vadinasi, atsakovė, teigdama, kad ginčo prekės atitiko kokybės ir teisės aktų reikalavimus, privalėjo šias aplinkybes įrodyti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė prekių pirkimo kainą atsakovei sumokėjo pagal sutarties nuostatas, tačiau atsakovė pristatė ieškovei nekokybiškas prekes, kuriomis ieškovė negalėjo prekiauti Europos Sąjungos asmeninių apsaugos priemonių rinkoje, o vėliau (gavusi pretenziją) nepagrįstai atsisakė grąžinti ieškovei už netinkamos kokybes prekes sumokėtas lėšas. Nepagrįstas atsisakymas grąžinti ieškovei jos sumokėtas lėšas sudarė pagrindą atsakovei kreiptis į teismą. Aplinkybės, susijusios su ginčo prekių patekimu į Lietuvos Respubliką (importo ir muitinės veiksmų teisėtumas) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šios aplinkybės neturi įtakos ieškovės reikalavimo teisei į atsakovei sumokėtų lėšų už nekokybiškas prekes grąžinimą.

43.       Teismas daro išvadą, kad atsakovė neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų ir pažeidė esminę tarp šalių sudaryto sandorio sąlygą, nes pardavė ieškovei netinkamos kokybės prekes. Atsakovės ieškovei parduotų prekių kokybė neatitiko gamintojo nustatytų techninių sąlygų (standartų), nes ginčo prekių kokybę turėję patvirtinti atsakovės prie ginčo prekių pridėti dokumentai nepatvirtina prekių bandymų, sertifikavimo, žymėjimo pagal teisės aktų reikalavimus, todėl tokiomis prekėmis nėra leidžiama prekiauti Europos Sąjungos rinkoje. Teismas sprendžia, kad, esant šalių sutartyje ir jos prieduose numatytai atsakovės pareigai parduoti tinkamos kokybės prekes, atsakovei nurodytos pareigos nesilaikius ir pardavus ieškovei 18 000 prekių už 55 500 Eur sumą, yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį visiškai ir nutraukti 2020 m. balandžio 3 d. tarp šalių sudarytą tiekimo sutartį Nr. GA 20D-04/01, įskaitant sutarties 2020 m. balandžio 3 d. priedus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2020 m. balandžio 9 d. priedą Nr. 3, bei taikyti dvišalę restituciją.

44.       Nutraukus tarp šalių sudarytą tiekimo sutartį, pagal kurią už 55 500 Eur ieškovei buvo parduota 18 000 prekių, yra pagrindas taikyti dvišalią restituciją. CK 6.222 str. 1 d. nurodyta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutraukus sutartį pagal CK 6.222 str. 1 d. taikoma restitucija, todėl jeigu pirkėjas buvo sumokėjęs nurodytą sumą pardavėjui, šis privalo ją grąžinti pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-415/2015). Nutraukus tarp šalių sudarytą tiekimo sutartį, įskaitant jos priedus, yra pagrindas taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant ieškovę grąžinti atsakovei pagal sutartį įsigytus 18 000 respiratorių KN95 (FFP2), priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 55 500 Eur, sumokėtus už respiratorius. Teismas nevertina kitų argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. liepos 9 d. reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93; Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas (ES) Nr. 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB; CK 1.124–1.125 str., 1.127 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.205 str., 6.217 str., 6.222 str., 6.242 str. 6.256 str., 6.327 str., 6.333–6.334 str., 6.338 str.; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. A1-171 „Dėl 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB, įgyvendinimo“; 2020 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. V-334 „Dėl medicinos priemonių (prietaisų) teikimo į Lietuvos Respublikos rinką ir naudojimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu“; CPK str. 2 str., 7 str., 8 str., 177–179 str., 185 str., 197 str.).

45.       Ieškovės pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d. reikalavimas dėl metinių palūkanų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovės atsakomybė už tai, kad ji neįvykdė ieškovės reikalavimų geruoju, dėl to ieškovė turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovė naudojosi ieškovei priklausančiomis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdama ieškovės interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovės nuostoliai (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

46.       Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

47.       CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

48.       Ieškovė už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo iš viso 1 096 Eur žyminio mokesčio, patyrė 756,25 Eur išlaidų už procesinių dokumentų vertimo paslaugas. Ieškovė taip pat patyrė 2 299 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš kurių 1 331 Eur – už ieškinio surašymą, 968 Eur – už dubliko surašymą. Teismas pažymi, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 8.2 p., 8.3 p. nurodytų dydžių (ieškinys surašytas 2021 m. gegužės mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2020 m. IV ketvirtį buvo 1 524,20 Eur, maksimali atlygintina suma – 3 810,50 Eur; dublikas surašytas 2021 m. rugsėjo mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2021 m. I ketvirtį buvo 1 517,40 Eur, maksimali atlygintina suma – 2 276,10 Eur). Bylą laimėjo ieškovė, todėl teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Teismas priteisia iš atsakovės iš viso 4 151,25 Eur (1 096 + 756,25 + 2 299) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą ieškovės naudai (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Kadangi bylą laimėjo ieškovė, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

49.       Teismas netenkina ieškovės dublike pateikto prašymo apklausti liudytojais Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rinkos priežiūros planavimo ir rizikos vertinimo skyriaus vedėją A. N. ir vyresnįjį patarėją A. Ž. apie aplinkybes, susijusius su šios tarnybos 2020 m. gruodžio 11 d. atsakymu į ieškovės 2020 m. birželio 7 d. paklausimus. Teismas pažymi, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. gruodžio 11 d. atsakyme nurodytos išvados yra aiškios, logiškos ir nuoseklios, todėl nėra pagrindo apklausti tarnybos atsakymą ruošusius darbuotojus, siekiant sužinoti atsakymo rengimo aplinkybes.

50.       2021 m. spalio 18 d. ieškovė pateikė prašymą (DOK-37764) dėl įrodymų prijungimo ir liudytojo apklausos, prašydama:

50.1.                      prijungti prie bylos 2021 m. spalio 12 d. UAB „Grandis LT“ direktoriaus R. R. elektroninio laiško su priedu anglų kalba ir jo vertimu į lietuvių kalbą kopiją; 2021 m. spalio 12 d. UAB „Grandis LT“ direktoriaus R. R. elektroninio laiško su priedu anglų kalba ir jo vertimu į lietuvių kalbą kopiją; 2020 m. lapkričio 29–30 d. UAB „ANDRIKUS“ elektroninio susirašinėjimo su Europos Saugumo Federacija bei susirašinėjimo ir jo priedų vertimo iš anglų į lietuvių kalbą kopiją; 2020 m. gruodžio 4–7 d. UAB „ANDRIKUS“ elektroninio susirašinėjimo su TUV Rheinland Greater China bei susirašinėjimo ir jo priedų vertimo iš anglų į lietuvių kalbą kopiją;

50.2.                      iškviesti ir liudytoju apklausti UAB „Grandis LT“ direktorių R. R. Nurodė, kad prašomas prijungti elektroninis susirašinėjimas patvirtina ginčo prekių netinkamą kokybę. R. R. yra ieškovės klientės vadovas, kuris galės paliudyti, jog ginčo prekes atsisakė pirkti dėl jų netinkamos kokybės.

2.                      2021 m. spalio 20 d. teismo posėdyje ieškovė pateikė prašymą prie bylos prijungti gamintojo UAB „Baltic Masks“ gaminio (sulankstomos kaukės, FFP2 NR D) EB atitikties deklaraciją ir sertifikatus bei sulankstomą kaukę, nurodydama, kad prašomi prijungti įrodymai patvirtina, kaip turi atrodyti dokumentai, patvirtinantys respiratorių kokybę.

3.                      Teismas netenkina ieškovės 2021 m. spalio 18 d. ir 2021 m. spalio 20 d. prašymų, nes byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama bylai iš esmės išnagrinėti, įskaitant Valstybinės vartotojų teisių ir apsaugos tarnybos 2020 m. gruodžio 11 d. atsakymą, kad būtent šiai bylai aktualios ginčo prekės yra nekokybiškos, todėl potencialaus pirkėjo vadovo parodymai apie atsisakymo pirkti prekes priežastis, kitų (ne ginčo) prekių kokybę patvirtinantys dokumentai, kitų institucijų atsakymai ieškovei apie dalies ginčo prekių dokumentų tikrumą bylos nagrinėjimo dalykui yra teisiškai nereikšmingi. Byloje pakanka surinktų įrodymų visumos pareikštiems reikalavimams iš esmės išnagrinėti.

4.                      Ieškovė dublike nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 300 straipsnyje nurodyta tvarka teismas turėtų pranešti prokurorui apie atsakovės galimai padarytą nusikalstamą veiką, realizuojant nekokybiškas prekes rinkoje. Teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs galimybę kiekvienam asmeniui pačiam pranešti nustatyta tvarka apie daromą arba padarytą nuskalstamą veiką, todėl ieškovė, manydama, kad atsakovė atliko nusikalstamą veiką, turi teisę pati savarankiškai kreiptis į teisėsaugos institucijas. Nagrinėjant civilines bylas, nėra atliekamas baudžiamasis persekiojimas ir teismas neatlieka tarpininko vaidmens dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas.

5.                      Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d., 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % sumokėto žyminio mokesčio. Šioje byloje sudarius taikos sutartį, nagrinėjamu atveju ieškovei gali būti grąžinta 822 Eur sumokėto žyminio mokesčio suma. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka. 

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti 2020 m. balandžio 3 d. tarp ieškovės UAB „ANDRIKUS“ ir atsakovės UAB „GAUDI“ sudarytą tiekimo sutartį Nr. GA 20D-04/01, įskaitant sutarties 2020 m. balandžio 3 d. priedus Nr. 1 ir Nr. 2 bei 2020 m. balandžio 9 d. priedą Nr. 3.

Taikyti dvišalę restituciją.

Įpareigoti ieškovę UAB „ANDRIKUS“ grąžinti atsakovei UAB „GAUDI“ pagal 2020 m. balandžio 3 d. tiekimo sutartį Nr. GA 20D-04/01 įsigytus 18 000 respiratorius KN95 (FFP2).

Priteisti iš atsakovės UAB „GAUDI“ ieškovės UAB „ANDRIKUS“ naudai už respiratorius sumokėtą 55 500 Eur sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 55 500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                  Neringa Švedienė