Administracinė byla Nr. eAS-189-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00110-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja E. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste – ir NŽT) 2019 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 15S-21-(14.15.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. P.“ (toliau – ir Sprendimas). Taip pat, pareiškėja teikė prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo.

Pareiškėja nurodė, kad NŽT Sprendimą gavo 2019 m. lapkričio 30 d., į teismą kreipėsi per mėnesį. 

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. sausio 23 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pareiškėjos E. P. skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėja ginčą kėlė dėl NŽT Sprendimo, kuris pareiškėjai buvo išsiųstas kartu su Nacionalinės žemės tarnybos Skuodo skyriaus (toliau – ir Skuodo skyrius) 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 15SD-3409-(14.15.50.) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsiėmimo“, jos 2019 m. spalio 30 d. prašymu.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 119 punktu, kuriame nustatyta, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo institucija įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku su įteikimu suinteresuotam piliečiui, <...>. Papildomai nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimai piliečiams išduodami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, informacija apie esminius NŽT Sprendimo turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas pareiškėjai tapo žinoma dar 2019 m. spalio 30 d., kada ji atvyko į Skuodo skyrių dėl nurodyto sprendimo įteikimo. 2019 m. spalio 30 d. pareiškėjos prašymo 6 punkte išdėstyta pozicija patvirtina, kad prašymo pateikimo metu pareiškėja suvokė NŽT Sprendimo esmę.

Teismas nustatė, jog ginčijamo Sprendimo paskelbimo pareiškėjai diena laikytina 2019 m. spalio 30 d., todėl darė išvadą, jog paskutinė termino skundui paduoti diena buvo 2019 m. lapkričio 29 d. Pareiškėja 2020 m. sausio 20 d. skundu kreipdasmasi į teismą, praleido terminą skundui paduoti.

Teismas įvertino, kad pareiškėja dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo NŽT Sprendimui ginčyti kreipėsi jau praleidusi skundo teismui padavimo terminą, darė išvadą, jog skundo teismui paduoti termino praleidimui turėjo įtakos ne objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o pačios pareiškėjos pasirinktas atitinkamo elgesio modelis, todėl termino skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, teismas praleisto termino neatnaujino ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p. pagrindu.

III.

Pareiškėja E. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti tenkinti ir terminą atnaujinti.

Pareiškėja paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, jog praleido terminą paduoti skundą Sprendimui skųsti dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. spalio 23 d. atvyko į Skuodo skyrių atsiimti priimto Sprendimo, tačiau nebuvo atvykusi D. V., todėl sprendimas nebuvo jai įteiktas.Ji manė, jog nesant abiejų įpėdinių sutarimo, Sprendimas atkurti nuosavybės teises išmokant pinigus negali būti priimtas, todėl su Sprendimu nesutiko. Pažymi, jog skundžiamo Sprendimo rankose neturėjo, tik Skuodo skyriaus darbuotojai paaiškino, kad priimtas Sprendimas atkurti J. P. nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini), išmokant piniginę kompensaciją.

Pareiškėja akcentuoja, kad  jai nebuvo išaiškinta, jog nesutikdama su priimtu Sprendimu, gali jį skųsti, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai buvo išaiškinta apskundimo tvarka, neteisinga. Papildomai nurodo, kad Sprendimas jai buvo įteiktas  tik 2019 m. lapkričio 30 d., kartu su pridėtu Skuodo skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 15SD-3409-(14.15.50), kuriame  buvo informacija, kad skundžiamas Sprendimas gali būti apskųstas teismui per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos.

Pareiškėja pažymi, kad neturi teisinių žinių, yra senyvo amžiaus, gauna mažą pensiją ir pinigų mokėti neturi, todėl gavusi Sprendimą, kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės administracijos teisininkę  dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu, jai suteikė antrinę teisinę pagalbą šioje administracinėje byloje ir 2019 m. gruodžio 30 d.  ji kreipėsi su skundu į teismą, siekdama įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo  pakankamai rūpestinga, sąžininga ir atidi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjai neatnaujino skundo padavimo termino  ir skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-367-525/2019).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą).Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) nepriimamas, jei jis paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir esant pareiškėjo prašymui, administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1– 8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-267-822/2018).

Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Pareiškėja skundu prašė atnaujinti praleistą skundui paduoti terminą ir panaikinti NŽT 2019 m. spalio 4 d. Sprendimą. Pareiškėja paaiškino, kad terminas skundui administraciniam teismui paduoti praleistas dėl to, kad jai nebuvo  įteiktas Sprendimo nuorašas ir neišaiškinta, jog nesutikdama su priimtu Sprendimu, gali jį skųsti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino, nustatęs, kad informacija apie esminius ginčijamo Sprendimo turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, pareiškėjai tapo žinoma 2019 m. spalio 30 d., pareiškėjai atvykus į Skuodo skyrių dėl Sprendimo įteikimo. Pažymėtina, kad pareiškėja šios aplinkybės neginčija ir ją patvirtina atskirajame skunde (b. l. 13). Tačiau  apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjai atvykus į Skuodo skyrių, Sprendimas nebuvo realiai įteiktas ir nebuvo tinkamai išaiškinta  jo apskundimo tvarka, vertintina pareiškėjos naudai ir leidžia laikyti šią aplinkybę svarbia, objektyvia ir nepriklausančia nuo pareiškėjos valios, sutrukdžiusia jai laiku kreiptis į teismą.

Įvertinusi pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar bendrojo išsilavinimo stoka savaime įprastai nėra laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis ar naudotis valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos institutu (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Pati pareiškėja nurodo, kad 2019 m. lapkričio 30 d. gavo Sprendimą ir iškart kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės teisininkę dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo Sprendimui apskųsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja  po Skuodo skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. 15SD-3409-(14.15.50.) bei Sprendimo gavimo operatyviai kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi nepagrįstai  neatnaujino pareiškėjai termino skundui paduoti.atsisakė priimti pareiškėjos skundą vadovaudamasis ABTĮ 32 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, tenkina pareiškėjos paduotą prašymą dėl praleisto termino kreiptis į teismą atnaujinimo. Kadangi pareiškėjos skundo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams įvertinimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti E. P. terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 15S-21-(14.15.3.) paduoti.

Perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ramūnas Gadliauskas

        Stasys Gagys

        Arūnas Sutkevičius