Administracinė byla Nr. eA-1335-502/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04190-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 19.3.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – V. T. ir M. Č.) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja T. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. NCSPR-113 (toliau – ir 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Kadastro tvarkytojas) 2019 m. spalio 28 d. sprendimą įregistruoti statinius 2019 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) (toliau – ir 2019 m. spalio 21 d. pažyma) pagrindu (toliau – ir 2019 m. spalio 28 d. sprendimas); 3) panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą įregistruoti J. K. nuosavybės teises į statinius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu (toliau – ir 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimas); 4) panaikinti Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teises į statinius 2019 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. 4938 (toliau – ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas) pagrindu (toliau – ir 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas). Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėja paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai). Daiktinės teisės į juos įregistruotos Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras, NTR) 1993 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties ir 2012 m. lapkričio
5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu. Pareiškėja, 2020 m. tvarkydama dokumentus siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypą, sužinojo, kad jai nuosavybės teise priklausantys Statiniai taip pat nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims
M. Č. ir V. T., t. y. Registre dvigubai įregistruotos nuosavybės teisės, suteikiant kitus unikalus numerius Statiniams. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą (toliau – ir atsakovas, Centrinis registratorius, Registrų centras) dėl dvigubos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre registravimo, teisinės registracijos panaikinimo, tačiau ginčijamu Komisijos sprendimu pareiškėjos prašymas atmestas.
3. Pareiškėjos įsitikinimu, Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Remdamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, pareiškėja akcentavo, kad Registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą.
4. Pareiškėja nurodė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) (toliau – ir Kadastro nuostatai) 100 punkte, 101.2 ir 111.2 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad 1993 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagrindas buvo Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1993 m. spalio 13 d. pažymėjimas Nr. 002746 ir pirkimo-pardavimo sutartis, 1993 m. spalio 12 d. patvirtinta Vilniaus rajono Lavoriškių apyl. viršaičio (reg. Nr. 88). Taigi buvo pakankamas teisinis pagrindas atsisakyti įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu (NTRĮ 29 str. 8 p., Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 14 str. 3 p.).
5. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą.
6. Atsakovas paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenys patvirtino, jog žemės sklypas po pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiais statiniais nesuformuotas ir Registre neįregistruotas. Statiniai 2019 m. spalio 28 d. buvo įregistruoti 2019 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos pagrindu, o pirminės Statinių savininkės J. K. nuosavybės teisės į Statinius Registre 2019 m. lapkričio 4 d. buvo įregistruotos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos pagrindu. V. T. ir M. Č. bendroji dalinė nuosavybės teisė į Statinius 2019 m. lapkričio 14 d. įregistruota 2019 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. J. K., o taip pat V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į Statinius įregistravimo metu pareiškėjai priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta (centro taško koordinatės) nebuvo nustatyta ir Statiniams nebuvo suteiktas adresas. Aplinkybė, kad Statiniai yra tie patys nekilnojamojo turto objektai, paaiškėjo tik 2020 m. spalio 27 d. atlikus pareiškėjai priklausančių statinių kadastrinius matavimus. Trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikti dokumentai buvo pagrindas registruoti nuosavybės teises į juos Nekilnojamojo turto registre.
7. Remdamasis NTRĮ nuostatomis, VĮ Registrų centras akcentavo, jog prašymas dėl kito asmens nuosavybės teisių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu pareiškėja Registro tvarkytojui pateiktų dokumentus, kuriais kito asmens nuosavybės teisių įgijimas būtų pripažintas neteisėtu. Duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą. Kadangi pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į joms priklausančius statinius pasibaigimą, 2019 m. spalio 21 d. pažymos, Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuginčijimą ar Statinių žuvimą, Komisija netenkino pareiškėjos prašymo (skundo).
8. Atsakovo įsitikinimu, nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad Registro tvarkytojas turėjo atsisakyti įregistruoti Statinius ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises į juos, kadangi 2019 m. spalio 21 d. pažymoje ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodyti Statinių duomenys visiškai atitiko šių nekilnojamųjų daiktų duomenis, įrašytus į nekilnojamojo turto kadastrą, ir pastatai buvo pažymėti kadastro žemėlapyje, nes šių statinių kadastro duomenų nustatymo metu (2019 m. rugsėjo 18 d.) buvo nustatytos jų centro taško koordinatės. Pareiškėjai priklausančių statinių koordinatės buvo nustatytos vėliau – 2020 m. spalio 27 d. atlikus pareiškėjai priklausančių statinių kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius tikslią šių statinių buvimo vietą.
9. Tretieji suinteresuoti asmenys V. T. ir M. Č. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašė priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Tretieji suinteresuoti asmenys paaiškino, kad jų bendroji dalinė nuosavybės teisė į Statinius 2019 m. lapkričio 14 d. įregistruota 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Statiniai 2019 m. spalio 28 d. buvo įregistruoti 2019 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu, o pirminės Statinių savininkės – trečiųjų suinteresuotų asmenų motinos J. K. – nuosavybės teisės į Statinius buvo įregistruota 2019 m. lapkričio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu.
11. Tretieji suinteresuoti asmenys pastebėjo, kad kaip pareiškėjos nuosavybės teisės į pastatus, Nekilnojamojo turto registro išraše aprašytus 2.1–2.7 punktuose, įregistravimo pagrindas, be kita ko, nurodytas 2012 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2-10433, tačiau, kiek žinoma tretiesiems suinteresuotiems asmenims, jų motinos J. K. su pareiškėja nesiejo jokie giminystės ryšiai, kad būtų galima daryti prielaidą, jog pareiškėja galėjo paveldėti Statinius iš J. K. Tik tuo atveju, jeigu pareiškėja pateiktų dokumentus, kurie patvirtina, kad Statinius B. Š. įsigijo iš J. K., išnyktų pagrindas abejonėms, ar gyvenamasis namas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas.
12. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėja nuo pat 1993 m. nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatyta jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta ir Statiniams būtų suteiktas adresas, t. y. su savo nuosavybe elgėsi kaip su svetimu jai daiktu, o tretieji suinteresuoti asmenys su jiems įregistruotu daiktu elgėsi kaip su savu, t. y. ėmėsi veiksmų, kad ne tik būtų nustatyta jiems priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta ir Statiniams būtų suteiktas adresas, bet ir įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį po jiems nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais. Todėl jeigu teismas nuspręstų panaikinti Teritorinio registratoriaus 2019 m. spalio 28 d. sprendimą ir 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimą, tai neatitiktų nuosavybės neliečiamumo ir teisingumo principų.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
14. Teismas nurodė, kad Teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti įregistruoti J. K. nuosavybės teises į Statinius, V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teisės į Statinius, nes dokumentai, kurių pagrindu tokios nuosavybės teisės įregistruotos, buvo galiojantys ir nenuginčyti. Pagal bylos duomenis pareiškėjos gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki prašymo dėl kadastrinių matavimų atlikimo nebuvo suteiktas adresas, todėl Registro tvarkytojas, registruodamas V. T. ir M. Č. nuosavybės teises į Statinius, neturėjo galimybės nustatyti, kad prašoma registruoti nuosavybės teises į tą patį nekilnojamojo turto objektą.
15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Centriniam registratoriui nagrinėjant bylą buvo neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad tie patys nekilnojamojo turto objektai (kuriems suteikti skirtingi unikalūs numeriai) yra registruoti skirtingų asmenų vardu, išviešinant vienu metu skirtingų asmenų nuosavybės teises į tuos pačius nekilnojamuosius daiktus. Pirmosios instancijos teismas nevertino faktinių aplinkybių ir besikeičiančio teisinio reguliavimo, dėl kurių susidarė minėta faktinė situacija. Taip pat teismas nevertino Teritorinio registratoriaus sprendimų teisėtumo, buvusio jų priėmimo metu, bei Centrinio registratoriaus sprendimo teisėtumo, nustačius naujas faktines aplinkybes. Teismas nevertino Centrinio registratoriaus argumentų dėl to, ar šis subjektas galėjo panaikinti tos pačios institucijos sprendimą (šiuo atveju – Teritorinio registratoriaus sprendimą), ir tvirtinimo, kad negali būti paneigtos trečiųjų asmenų įgytos teisės. Nepasisakyta, ar Teritoriniam registratoriui įrašant dvigubą nuosavybę ir priimant administracinį sprendimą (darant įrašą Registre) nebuvo paneigtos pareiškėjos įgytos teisės. Teismas nepasisakė dėl Komisijos kompetencijos, įtvirtintos NTRĮ 32 straipsnio 4 dalyje, nevertino ar Centrinis registratorius priėmė teisėtą sprendimą palikti galioti Teritorinio registratoriaus sprendimą nustatęs, kad paaiškėjo naujos aplinkybės dėl dvigubo nuosavybės teisių registravimo į tuos pačius nekilnojamojo turto objektus. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Centrinio registratoriaus galimybės taisyti susidariusią faktinę padėtį, priimant administracinį sprendimą.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. NCSPR-113 ir įpareigojo pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo. Teismas priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 185,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
18. Atsakovas VĮ Registrų centras apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.
19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi atsakovo VĮ Registrų centro apeliacinį skundą patenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės vertino tik ginčijamo Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos prašomų panaikinti Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo, Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. bei 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. neišnagrinėjo ginčo iš esmės.
II.
21. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir įpareigojo pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo, taip pat pareiškėjai iš atsakovo priteisė 1 185,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
22. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
22.1. pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini); pagalbinio ūkio pastatai (malkinė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj. (t. y. Statiniai). Daiktinės teisės į Statinius įregistruotos Registre 1993 m. spalio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.2-8386 ir 2012 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-10433 pagrindu;
22.2. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-šulinys, unikalus (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., 2019 m. spalio 28 d. buvo įregistruoti 2019 m. rugsėjo 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. Vl-67-(5.7.) pagrindu, o pirminės Statinių savininkės J. K. nuosavybės teisė į Statinius 2019 m. lapkričio 4 d. įregistruota Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. Vl-67-(5.7.) pagrindu. Trečiųjų suinteresuotų asmenų V. T. ir M. Č. bendroji dalinė nuosavybės teisė į Statinius 2019 m. lapkričio 14 d. įregistruota 2019 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. 4938, pagrindu;
22.3. pareiškėja Registrų centrui pateikė 2020 m. rugsėjo 30 d. prašymą „Dėl nekilnojamojo turto nuosavybės išsiaiškinimo ir 2020 m. spalio 30 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 25023626) išduoti Nekilnojamojo turto registro išrašą (įrašo Nr. 10/61144). Pareiškėja prašė išsiaiškinti, kaip jos gyvenamajam namui, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., koordinatės: (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas kitas unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis M. Č. Pareiškėja prašė sustabdyti visus veiksmus, susijusius su šiuo turtu;
22.4. Registrų centras 2020 m. spalio 16 d. rašte Nr. NS-22851 (14.1 E), atsakydamas pareiškėjai, nurodė J. K. ir jos paveldėtojų V. T. ir M. Č. nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžineriniai statinių-šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., – įregistravimo aplinkybes ir teisinius pagrindus, taip pat informavo pareiškėją, kad jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., – kadastro duomenys buvo surinkti 1991 m. rugsėjo 20 d., t. y. iki dabar galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo tvarką, kuriais vadovaujantis atliekant kadastrinius matavimus nustatomos pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Minėto statinio kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje Nr. 41/12270 nėra duomenų apie pastato geografinę padėtį ir faktinę jo buvimo vietą (pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nenustatytos) bei minėtam gyvenamajam teisės aktų nustatyta tvarka nėra suteiktas adresas ir įregistruotas Adresų registre;
22.5. pareiškėjos įgaliotas asmuo K. K. Registrų centrui pateikė 2020 m. spalio 21 d. prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje Nr. 25225552) atlikti jai priklausančių nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kadastrinius matavimus ir sudaryti kadastro duomenų bylą. Registrų centro matininkė L. D. 2020 m. spalio 27 d. atliko pareiškėjai priklausančių statinių kadastrinius matavimus, 2020 m. gruodžio 2 d. šie duomenys buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę (įrašo Nr. 10/61144). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 11 punkte įrašyta pastaba: „Gyvenamasis namas 1A1/m, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir gyvenamasis namas 1A1/m, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., pirtis 2I1/ž, unikalus (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir pirtis 5I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir šulinys, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., yra tie patys nekilnojamojo turto objektai“;
22.6. atsakydamas į pareiškėjos 2020 m. spalio 16 d. prašymą, kuriame taip pat buvo keliamas klausimas dėl kito unikalaus numerio suteikimo pareiškėjos gyvenamajam namui ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo M. Č. vardu, Registrų centras 2020 m. spalio 30 d. raštu „Dėl pateiktų prašymų“ Nr. NS-28132 (13.1 E) informavo pareiškėją, kad Registrų centro matininkai, 2020 m. spalio 27 d. patikrinę gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis vietoje, nustatė, kad gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., archyvinės bylos inventorinis Nr. 41/12270, ir gyvenamasis namas, plane pažymėtas 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., kadastrinių matavimų byloje (bylos reg. Nr. 44/2380420), yra vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas;
22.7. pareiškėja su 2019 m. lapkričio 9 d. prašymu kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Teritorinio registratoriaus sprendimą, kuriuo buvo suformuotas ir įregistruotas naujas daiktas –pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., – taip pat sprendimą, kuriuo buvo įregistruota trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisė į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Taip pat pareiškėja prašė atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl dvigubos teisinės registracijos gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti Nekilnojamojo turto registro išrašą, išduoti pažymas apie gyvenamojo namo, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., savininkus, jų asmens kodus ir gyvenamąsias vietas;
22.8. Komisija skundžiamu sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo ir paliko galioti Teritorinio registratoriaus sprendimus, kadangi, Komisijos vertinimu, pareiškėja nėra pateikusi dokumentų, patvirtinančių V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į joms priklausančius statinius pasibaigimą, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. Pažymos ir 2019 m. lapkričio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo,
reg. Nr. 4938, nuginčijimą ar Statinių žuvimą;
22.9. Komisija, spręsdama Teritorinio registratoriaus sprendimų teisėtumo klausimus, be kita ko, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašų Nr. 10/61144 ir 44/2380420 duomenimis. Nustatė, kad nors T. K. prašo panaikinti Teritorinio registratoriaus sprendimus įregistruoti statinius ir V. T. bei M. Č. nuosavybės teisę į juos, tačiau vadovaujantis Nuostatų 69 punktu tam nėra teisinio pagrindo;
22.10. byloje nėra ginčo dėl dvigubos nuosavybės registracijos fakto, t. y. Centriniam registratoriui nagrinėjant bylą buvo nustatyta aplinkybė, kad tie patys nekilnojamojo turto objektai (kuriems suteikti skirtingi unikalūs numeriai) yra registruoti skirtingų asmenų vardu, išviešinant vienu metu skirtingų asmenų nuosavybės teises į tuos pačius nekilnojamuosius daiktus, tačiau, atsakovo teigimu, jis negalėjo žinoti apie pareiškėjai priklausančių statinių registraciją, nes
V. T. ir M. Č. nuosavybės teisės į statinius įregistravimo metu pareiškėjai priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta (centro taško koordinatės) nebuvo nustatyta ir statiniams nebuvo suteiktas adresas;
22.11. pareiškėjos daiktinės teisės į Statinius įregistruotos Nekilnojamojo turto registre
1993 m. spalio 15 d., J. K. – 2019 m. lapkričio 4 d., trečiųjų suinteresuotų asmenų – 2019 m. lapkričio 14 d. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos daiktinės teisės į statinius įregistruotos anksčiau nei trečiųjų suinteresuotų asmenų;
22.12. pagal 2000 m. birželio 27 d. priimtą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytiems duomenims prilyginami tie nekilnojamojo turto objektų duomenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos NTRĮ nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre;
22.13. iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. spalio 1 d. išrašo matyti, kad pareiškėjai priklausančių Statinių kadastro duomenys nustatyti 1993 m., įrašas apie jai nuosavybės teise priklausančius Statinius ir nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus galioja nuo 2012 metų. Taigi, Statinių kadastro duomenys, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ir išviešinantys pareiškėjos nuosavybės teisės į Statinius, galiojo nuo 2012 m.;
22.14. įregistruojant J. K. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktines teises į Statinius, galiojo, atitinkamai, 2016 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo redakcija, o 2015 m. lapkričio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. NTRĮ redakcija.
23. Teismas, apžvelgęs NTRĮ nuostatas (2 str., 4 str., 5 str. 2 d.), nurodė, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą.
24. Teismas, apžvelgęs NTRĮ nuostatas (8 str. 2 d., 9 str. 2 d.), nurodė, kad įrašas apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius statinius buvo padarytas ir išviešintas anksčiau nei tretiesiems suinteresuotiems asmenims, todėl toks įregistravimas ir išviešinimas suponuoja teisę panaudoti sandorio faktą prieš trečiuosius asmenis. Išviešinimo funkciją atlieka teritoriniai registratoriai, taigi, išviešinus duomenis, jie tapo žinomi tiek atsakovui, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
25. Teismas akcentavo, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra dokumentai, kurių pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė į Statinius. Esant ginčui dėl nuosavybės teisės įregistravimo teisinio pagrindo, toks ginčas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme, o nagrinėjamoje byloje sprendžiami viešojo administravimo subjekto veiksmų (veikimo, neveikimo) teisėtumas ir pagrįstumas.
26. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog atsakovas ginčija savo veiksmų (ne)teisėtumą tuo, kad pareiškėjai priklausančių nekilnojamųjų daiktų tiksli buvimo vieta (centro taško koordinatės) nebuvo nustatyta ir statiniams nebuvo suteiktas adresas, taip pat nepateisina atsakovo vėlesnio neveikimo teisėtumo, t. y. kai jis, sužinojęs apie dvigubą Statinių registraciją, nesiėmė jokių veiksmų situacijai išspręsti, kad registrų duomenys atitiktų įstatymo reikalavimus, ir asmuo, kurio jokios kaltės dėl tokios situacijos nėra, yra priverstas savo teises ginti teisme.
27. Teismas akcentavo, kad atsakovas nurodė, jog apie susiklosčiusią situaciją sužinojo 2020 m. spalio 27 d., ir ginčijo Statinių vietos identifikavimą, tačiau iš 2020 m. spalio 1 d. NTR išrašo ir 1993 m. spalio 13 d. pastatų teisinės registracijos išvados (Vilniaus TVIPP biuras) matyti, kad pareiškėjai priklausantys Statiniai jau buvo pažymėti plane. Teismas pabrėžė, kad atsakovas teigia, jog statinio kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje Nr. 41/12270 nėra duomenų apie pastato geografinę padėtį ir faktinę jo buvimo vietą, nes pastato centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nenustatytos bei objektui nėra suteiktas adresas ir įregistruotas Adresų registre, tačiau atsakovas nenurodė, ar statinio kadastro ir registro dokumentų archyvinėje byloje Nr. 41/12270 nebuvo kitų duomenų ar grafinių dokumentų, kurių pagrindu buvo galima identifikuoti pastato faktinę buvimo vietą ir taip išvengti dvigubos Statinių registracijos, nes, kaip jau buvo nurodyta, žymėjimas plane buvo nustatytas.
28. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija nurodė vertinusi NTR išrašų informaciją, tačiau iš atsakovo priimtų administracinių sprendimų nėra aišku, ar buvo vertinta archyvinė byla, kurioje galėjo būti ir papildomos informacijos (pvz., grafinės), galinčios padėti atsakovui įgyvendinti jam priskirtą pareigą užtikrinti duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą.
29. Teismas konstatavo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų ir jų motinos nuosavybės teisės įregistravimo panaikinimas turėtų įtakos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl atsakovas negalėjo naudotis šiuo institutu, taisydamas dvigubos registracijos faktą, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas neturėjo pareigos veikti, kad būtų išspręsta susidariusi situaciją, kurią, kaip jau minėta, sukėlė būtent jo paties veiksmai, suteikiant unikalų numerį statiniui, kuris tokį numerį jau turėjo.
30. Teismas pabrėžė, kad Komisija skundo nagrinėjimo metu turėjo diskreciją panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau to nepadarė ir situacija dėl dvigubos registracijos nebuvo ištaisyta. Atsakovas, teikdamas papildomus paaiškinimus, pripažino, kad, jeigu jis būtų panaikinęs Teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus, tai galėjo sukelti kitą administracinį ginčą, tačiau, teismo vertinimu, tai nėra argumentas, pateisinantis atsakovo neveikimą.
31. Teismas nurodė, kad Centriniam registratoriui skundo nagrinėjimo metu buvo žinoma situacija dėl dvigubos nuosavybės registracijos, kuri pagal galiojusį teisinį reguliavimą nėra galima, todėl Komisijos sprendimą, kuriuo susidariusi situacija nebuvo sprendžiama, laikė neteisėtu, jį panaikino ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą pagal jai suteiktą diskreciją, kuri, kaip jau minėta, apima ir teisę panaikinti (visą ar iš dalies) teritorinio registratoriaus sprendimą, t. y. spręsti dėl 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimo bei 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo ir priimti naują sprendimą.
32. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, nors byloje buvo keliamas klausimas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių, tačiau ginčijami sprendimai nepaveikia trečiųjų suinteresuotų asmenų civilinių teisių ir pareigų, kurias jie įgijo pagal civilinio teisinio pobūdžio aktus bei sandorius,
t. y. sprendimai nėra susiję su civilinių teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, o tik su jų išviešinimu.
33. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad, nors pareiškėjos skundas yra tenkintinas iš dalies, tačiau laikytina, kad sprendimas priimtas jos naudai, nes pareiškėjai nepalankus atsakovo sprendimas, kuriuo nebuvo išspręsta Įstatymui prieštaraujanti situacija, panaikintas. Be to, teismas pažymėjo, kad viešojo administravimo institucija, kuri nesiima priemonių, kad vidinėmis administracinėmis priemonėmis būtų išsprendžiama dėl jos pačios veiksmų susidariusi situacija, turi prisiimti riziką dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias asmuo priverstas patirti kreipiantis į teismą, atlyginimo.
III.
34. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.
35. Atsakovas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
35.1. teismas nepašalino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-844-442/2024 nurodytų trūkumų, taip pat vertino tik Komisijos sprendimą, todėl vien šiuo pagrindu teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, be to, teismas, patenkindamas pareiškėjos skundą iš dalies, nepagrįstai priteisė pareiškėjai visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;
35.2. po vienerių metų nuo pareiškėjos skundžiamų Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojų sprendimų priėmimo konstatuotas Statinių tapatumo faktas negali daryti įtakos šių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui bei nesuteikia Komisijai teisės taikyti šį vėliau (2020 m. spalio 27 d.) nustatytą faktą, sprendžiant dėl anksčiau priimtų sprendimų (Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo, Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. bei 2019 m. lapkričio 14 d.);
35.3. atsakovas negalimumą panaudoti anksčiau paviešintą juridinį faktą (2012 m. lapkričio 9 d.) apie pareiškėjos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio pastatus – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus
(duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (tualetą, šulinį, tvorą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., įregistravimą negu buvo priimti skundžiami Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo sprendimai įregistruoti statinius (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav.) ir nuosavybės teisę į juos, pagrindė objektyviais duomenimis – pareiškėjai priklausančių statinių tiksli buvimo vieta 1991 m. rugsėjo 20 d. atliekant šių statinių matavimus nebuvo ir negalėjo būti nustatyta, nes tokie statinių kadastro duomenų nustatymo reikalavimai tuo metu negaliojo, žemės sklypas po šiais statiniais nesuformuotas, tikslus adresas šiems statiniams nesuteiktas, todėl Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas skundžiamų sprendimų priėmimo metu neturėjo jokios objektyvios galimybės nustatyti Statinių dubliavimosi faktą;
35.4. teismo išsamūs sprendimo motyvai dėl atsakovo pareigos dubliuojančius Statinių duomenis ištaisyti kaip klaidingus yra paneigti paties teismo, konstatuojant, kad tai turėtų įtakos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėms ir pareigoms;
35.5. teismo išvada, kad atsakovas turėjo pareigą veikti taip, kad būtų išspręsta ginčo situacija, kurią sukėlė atsakovo veiksmai, niekaip neatsako kokiu būdu atsakovas galėjo tai atlikti, jei klaidos taisymo procedūra tokiu atveju negalima, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., įregistravimo teisiniai pagrindai nėra ginčijami, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose atsakovui draudžia administracine tvarka keisti Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis (keisti įrašą apie daiktinės teisės turėtoją) kitaip vertinant tuos pačius duomenis (įstatymų nustatytus dokumentus), kurie buvo pagrindas padaryti pirminį įrašą Nekilnojamojo turto registre ne tik nenuginčijus šių dokumentų, bet ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims tam faktiškai, o ne hipotetiškai prieštaraujant;
35.6. teismo išvada, kad Komisijos atsisakymas panaikinti skundžiamus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo sprendimus nevertintinas kaip trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, prieštarauja tiek paties teismo sprendime nurodytoms klaidingų duomenų taisymo sąlygoms, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų Komisijai ir teismui pateiktai pozicijai dėl tokio duomenų pakeitimo negalimumo;
35.7. teismo motyvai dėl atsakovo neveikimo sužinojus apie dvigubą Statinių registraciją yra nepagrįsti, nes į Nekilnojamojo turto registrą įrašytiems duomenis taikoma teisingumo prezumpcija bei jie turi oficialumo statusą;
35.8. teismų praktika ir atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato atsakovo teisės išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos remiantis jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą pirmumo principu, kaip nepagrįstai sprendimą motyvuoja teismas. Teismo motyvai dėl negalimumo suteikti vienam daiktui kelis unikalius numerius nagrinėjamu atveju susiję tiek su trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinių teisių į Statinius, tiek su pačių Statinių išregistravimu, kuris tiek pagal atsakovo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tiek pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisę į tuos nekilnojamuosius daiktus patvirtinančių dokumentų nuginčijimu;
35.9. pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų ginčas dėl nuosavybės teisės į Statinius turėtų būti sprendžiamas ginčo teisenos tvarka bendrosios kompetencijos teisme, ką nuosekliai numato CK, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir Nuostatų teisės normos. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys visiškai atitinka tiek pareiškėjos, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų turimus dokumentus, o Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareiga ir atsakomybė apribota tuo, kad jis atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti;
35.10. teismo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-5061-415/2018 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių;
35.11. panaikinus teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, o, palikus šį sprendimą galioti, šios išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ar atmestų pareiškėjos reikalavimų santykiu (trys reikalavimai atmesti, vienas patenkintas).
36. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
37. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas siekia perkelti neteisėto sprendimo pasekmes pareiškėjai, tvirtindamas, kad susiklosčiusi situacija turi būti sprendžiama ginčo teisenos tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Skundžiamame sprendime teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nors byloje buvo keliamas klausimas dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių, tačiau ginčijami sprendimai nepaveikia trečiųjų suinteresuotų asmenų civilinių teisių ir pareigų, kurias jie įgijo pagal civilinio teisinio pobūdžio aktus bei sandorius, t. y. sprendimai nėra susiję su civilinių teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, o tik su jų išviešinimu. Be to, atsakovas padarytų klaidų taisymą perkelia pareiškėjai, taip jai užkraudamas neproporcingą naštą. Atsakovo pasiūlymas yra nesuderinamas su nacionalinių teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
38. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, pagrįstumas ir teisėtumas.
39. Kaip iš dalies teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo ir Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimų, kuriais įregistruoti statiniai ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės į juos.
40. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
41. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas 1A1/m, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir gyvenamasis namas 1A1/m, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., pirtis 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir pirtis 5I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., yra tie patys nekilnojamojo turto objektai.
42. Šalys neginčija dvigubos nekilnojamojo turto objektų nuosavybės teisės Registre registracijos fakto ir to, jog tokia situacija sukurta byloje ginčijamais administraciniais sprendimais.
43. Spręsdamas dėl šių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aktualia teismų praktika ir atsiribojo nuo dokumentų, galinčių būti civilinio ginčo objektu, vertinimo, atlikdamas tik viešojo administravimo subjekto veiksmų, dėl kurių susidarė aukščiau konstatuota teisinė situacija, teisėtumo vertinimą, t. y. spręsdamas, ar buvo teisinis pagrindas pakartotinai įregistruoti ginčo nekilnojamąjį turtą kitais unikaliais numeriais bei nuosavybės teises į jį kitiems asmenims, kai šis turtas ir nuosavybės teisės į jį anksčiau jau buvo įregistruotos pareiškėjos vardu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5061-415/2018).
44. Ne kartą pažymėta, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Aptartos įstatymų nuostatos suponuoja, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Registrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo
6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).
45. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 4 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 6 punktu, Kadastro tvarkytojas yra VĮ Registrų centras. Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad Kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą (NTKĮ 4 str. 2 d.).
46. Pagal NTKĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktą, į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomas unikalus statinio numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą statinio buvimo laiką.
47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šias ir kitas, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymą į Kadastrą reguliuojančias, teisės normas, yra konstatavęs, kad kadastro tvarkytojui inter alia (be kita ko) privalu pateikti informaciją, aktualią kadastro duomenų įrašymui atlikti, kuri atskleidžia ir iki prašomo atlikti duomenų įrašymo veiksmo esančią faktinę daikto teisinę padėtį (NTKĮ 8 str. 4 d. 3 p.). Išaiškinta, kad pateiktų dokumentų tikrinimo metu Kadastro tvarkytojas, atlikdamas veiksmus, numatytus Kadastro nuostatų 88 punkte – tikrindamas, ar dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Kadastrą ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, – turi teisinių priemonių, kad būtų išvengta dvigubo nuosavybės teisės registravimo Registre (žr., pvz., 2018 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5061-415/2018).
48. Įvertinus reikšmingas ginčui aplinkybes konstatuotina, kad buvo teisinis pagrindas Kadastro ir Registro tvarkytojui atsisakyti 2019 m. spalio 28 d. įregistruoti statinius 2019 m. rugsėjo 18 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu bei
2019 m. lapkričio 4 d. įregistruoti J. K. nuosavybės teises į statinius Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Lavoriškių seniūnijos 2019 m. spalio 21 d. pažymos dėl pastatų
Nr. V1-67-(5.7.) pagrindu, vadovaujantis NTKĮ 14 straipsnio 3 punktu ir NTRĮ 29 straipsnio
8 punktu. Panaikinus šiuos sprendimus (įrašus Kadastre ir Registre), turėjo būti panaikinamas ir Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimas įregistruoti V. T. ir M. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teises į statinius pagal 2019 m. lapkričio 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. 4938, kaip priimtas ankstesnių neteisėtų administravimo veiksmų pagrindu.
49. Minėta, jog už Kadastre ir Registre kaupiamų duomenų kokybę yra atsakingas specialus įstatymų leidėjo numatytas ir įsteigtas subjektas – Kadastro ir Registro tvarkytojas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo nurodytas aplinkybes dėl netinkamo pastatų žymėjimo laikė nereikšmingomis, vertinant ginčijamų administracinių sprendimų teisėtumą.
50. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija be pagrindo taikė Nuostatų 69 punktą, numatantį daiktinių teisių išregistravimo pagrindus, kurie šiuo atveju viešojo administravimo subjekto nebuvo taikyti priimant ginčijamus administracinius sprendimus, nes pareiškėja nekėlė daiktinių teisių išregistravimo klausimo, o reikalavo panaikinti sprendimus dėl įregistravimo. Dėl tos pačios priežasties pertekliniais ir neturinčiais teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui pripažintini pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl klaidų taisymo Registre procedūros.
51. Dėl anksčiau nurodytų motyvų tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tenkinti pareiškėjos reikalavimus ir panaikinti ginčijamus Kadastro tvarkytojo ir Teritorinio registratoriaus sprendimus. Šios situacijos apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali dėl įstatyme įtvirtinto imperatyvaus draudimo priimti blogesnį apeliantui sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 3 d.).
52. Iš dalies sutinkant su apeliaciniu skundu, reikia pažymėti, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi (Nr. eA-844-442/2024) panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės vertino tik ginčijamo Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos prašomų panaikinti Kadastro tvarkytojo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo, Teritorinio registratoriaus 2019 m. lapkričio 4 d. bei 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. neišnagrinėjo ginčo iš esmės.
53. Analogiška klaida padaryta ir šiuo apeliacine tvarka skundžiamu teismo sprendimu, be kita ko, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Komisiją (NTRĮ 30 str. 1 d.) nepagrįstai įvardijant subjektu, vykdančiu viešojo administravimo funkcijas, kurių neva negali perimti teismas.
54. Dar kartą primintina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pažymėta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-844-442/2024).
55. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti.
Administracinę bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Virginija Volskienė