LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Aklota“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria nepatvirtinta finansinio reikalavimo dalis, civilinėje byloje Nr. B2-1741-370/2009 pagal restruktūrizuojamos UAB „Pamario būstas“ restruktūrizavimo administratoriaus įgalioto asmens T. M. ir įmonės direktoriaus V. T. prašymą dėl kreditorės UAB „Aklota“ ginčijamo kreditinio reikalavimo patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Klaipėdos apygardos teismas 2009-07-13 nutartimi UAB „Pamario būstas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Administratoriaus įgaliotas asmuo T. M. ir įmonės vadovas V. T. 2009 m. spalio 28 d. pateikė prašymą  patvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Nurodė, kad įmonės kreditoriai iki nustatyto termino pareiškė finansinius reikalavimus, kurių dalies pagrįstumą restruktūrizavimo administratorius ginčija. Administratorius kreditorių reikalavimus suderino su įmonės administracija ir buhalterinės apskaitos duomenimis, todėl pripažino tik dalį UAB „Aklota“ finansinio reikalavimo, o likusios dalies, t. y.  254 785,55 Lt reikalavimo  prašė netvirtinti.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi teismas patvirtino kreditorių sąrašą, o kreditoriaus UAB „Aklota“ nepripažintų reikalavimų dalies pagrįstumo klausimą nutarė nagrinėti atskirame teismo posėdyje, į jį kviečiant tuo klausimu suinteresuotus asmenis.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi kreditoriaus UAB „Aklota“ 254 785,55 Lt finansinio reikalavimo restruktūrizuojamai UAB „Pamario būstas“ netvirtino. Teismas nustatė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tuo metu, kai UAB „Pamario būstas“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tarp kreditorės ir restruktūrizuojamos įmonės galiojo ir iki šiol galioja        2009 m. sausio 5 d. sudaryta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (1 straipsnis), iš kurios sąlygų matyti, kad buvo sudaryta terminuota sutartis ir nuomotojas įsipareigojo vienašališkai nenutraukti šios sutarties prieš terminą. Restruktūrizuojamos įmonės teisinis statusas (įmonė turi laikinų finansinių problemų, veiklos nenutraukusi, imasi priemonių mokumui atkurti) leidžia įmonei iš esmės toliau tęsti šios sutarties vykdymą, o restruktūrizavimo administratorius pripažįsta, kad rengiant įmonės restruktūrizavimo planą, ketinama peržiūrėti nuomos sutartį ir ginčijamą kreditorės finansinį reikalavimą bei numatyti jo išsprendimą įmonės restruktūrizavimo plane atsižvelgiant į išlaidų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad tarp šalių yra galiojanti terminuota nekilnojamojo turto nuomos sutartis, o kreditorius, pareikšdamas finansinį reikalavimą, nenurodė nuomos sutarties pabaigos pagrindo, todėl neturi reikalavimo teisės į 254 785,55 Lt pripažinimą restruktūrizuojamai UAB „Pamario būstas“ pagal kreditoriaus nurodytas CK 6.501 str. nuostatas, nes minėta teisės norma taikoma būtent  tada, kai kyla ginčai dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai (LR CK 6.496 str.– 6.503 str., LR CPK 185 str.).

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Aklota“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti kreditoriaus UAB „Aklota“ 254 785,55 Lt finansinį reikalavimą. Nurodo šiuos argumentus:

1. 2009 m. rugpjūčio 26 d. RUAB „Pamario būstas“ administratoriui UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ buvo perduoti kreditoriaus UAB „Aklota“ kreditorinį reikalavimą patvirtinantys dokumentai ir ginčų dėl šio reikalavimo nekilo.

2. LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) nenumato, kad būtų tvirtinami tik tie finasiniai reikalavimai, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, o sprendžiant klausimą dėl finansinio reikalavimo  tvirtinimo, atsižvelgtina ir į finansinių reikalavimų tvirtinimo tikslus, t. y. žinoti tikslų kreditorinių reikalavimų dydį restruktūrizuojamai įmonei.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas RUAB „Pamario būstas“ sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Atskirajame skunde atsakovas pasisakė tik dėl formalių finansinio reikalavimo netvirtinimo pagrindų, t. y. dėl ĮRĮ nuostatų taikymo, tačiau nieko nepasisakė dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų.

2.  Atsakovas neturi prievolės padengti kreditoriaus išlaidas, kurios su juo nebuvo suderintos, o kai kurios iš jų nesusijusios su patalpų pagerinimu ir gali būti atskirtos be žalos turtui po to, kai nuomos sutartis bus nutraukta. Be to, dėl išlaidų kompensavimo su kreditoriumi nebuvo tartasi.

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti 254 785,55 Lt dydžio UAB „Aklota“ finansinį reikalavimą, nurodė, kad šiuo metu vis dar galioja 2009 m. sausio 5 d. sudaryta restruktūrizuojamos UAB „Pamario būstas“ ir UAB „Aklota“ sudaryta nuomos sutartis, o restruktūrizuojamos įmonės teisinis statusas leidžia tęsti nuomos sutarties vykdymą, kai tuo tarpu CK 6.501 straipsnio nuostatos taikomos, kai kyla ginčai dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai (LR CK 6.496 str. – 6.503 str., CPK 185 str.).

CK 6.501 straipsnis yra LR Civilinio kodekso šeštosios knygos IV dalies  XXVIII skyriaus trečiame skirsnyje, reglamentuojančiame nuomos sutarties pabaigą, todėl reikalavimo teisę į išlaidų, susijusių su nuomojamų patalpų pagerinimu, nesant atskiro susitarimo, nuomotojas gali įgyti tik pasibaigus nuomos sutarčiai. Šiuo metu nuomos sutartis yra galiojanti ir vykdoma, todėl, nesant atskiro susitarimo, nuomotojas, net ir nustačius CK 6.501 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, neįgytų reikalavimo teisės į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą tol, kol nuomos sutartis nėra pasibaigusi.

Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. nutartimi UAB „Pamario būstas“ iškelta restruktūrizavimo byla. LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ĮRĮ tikslas – sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės - komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Atitinkamai restruktūrizavimo procesas vyksta pagal planą, kuris tvirtinamas ĮRĮ 15 straipsnyje numatyta tvarka, o restruktūrizavimo procesas gali trukti net iki penkerių metų (ĮRĮ 13 str. 2 d.), todėl siekiant efektyvaus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo ir ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų, turi būti nustatyti ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu egzistuojantys finansiniai reikalavimai, tačiau ir kiti reikalavimai, kurie restruktūrizuojamai įmonei iš ankstesnių jos teisinių santykių kils vėliau (galimai ir restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu), nes į tai turi būti atsižvelgta tvirtinant restruktūrizavimo planą ar jo pakeitimus (ĮRĮ 13 str.). Tokiu būdu, nors UAB „Aklota“ finansinio reikalavimo patvirtinimas UAB „Pamario būstas“ restruktūrizavimo byloje nereikštų, kad toks reikalavimas turėtų būti iš karto tenkinamas, tačiau reikalavimo teisės nustatymas yra neabejotinai svarbus įmonės kreditoriams tvirtinant restruktūrizavimo planą, todėl minėto reikalavimo pagrįstumas privalo būti nustatytas ir būtent įvertinus finansinio reikalavimo pagrįstumą pagrindžiančius duomenis, UAB „Aklota“ finansinis reikalavimas turi būti patvirtintas arba atmestas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nevertino UAB „Aklota“ reiškiamo 254 785,55 Lt finansinio reikalavimo restruktūrizuojamai UAB „Pamario būstas“ pagrįstumą patvirtinančių duomenų, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti UAB „Aklota“ 254 785,55 Lt finansinį reikalavimą restruktūrizuojamai UAB „Pamario būstas“ naikintina ir minėto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3  punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą dėl UAB „Aklota“ 254 785,55 Lt finansinio reikalavimo restruktūrizuojamai UAB „Pamario būstas“ perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                         Konstantinas Gurinas

                                                                                         Donatas Šernas

                                                                                         Vigintas Višinskis