Civilinė byla Nr. e3K-3-322-916/2021

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00676-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.7;

                                                                                     3.1.11.2; 3.2.4.3; 3.2.4.9.3.1

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir pagal atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys „yA Nettbank“, „MyBank ASA“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų (jų priedų) kalbos reikalavimus, taip pat rašytinių įrodymų pateikimo formą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė (toliau – ir motina) prašė: 

2.1.                      nutraukti jos ir atsakovo santuoką, įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 18), dėl atsakovo kaltės; palikti ieškovei iki santuokos turėtą L. pavardę; 

2.2.                      padalyti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą;

2.3.                      pripažinti prievolę, kurios atsiradimo pagrindas yra 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartis, sudaryta su kreditoriumi „yA Nettbank“ dėl 18 563,30 Eur sumos, solidariąja šalių prievole;

2.4.                      priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 1000 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos iširimo, atlyginimą;

2.5.                      nustatyti nepilnamečio sūnaus D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;

2.6.                      priteisti iš atsakovo (toliau – ir tėvo) nepilnamečiam sūnui 200 Eur išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, paskirti ieškovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

2.7.                      leisti ieškovei išvežti nepilnametį sūnų nuolat gyventi į Norvegiją be tėvo sutikimo;

2.8.                      nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.

3.       Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo bendras gyvenimas tapo negalimas, nes atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagalbos, abipusės pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima ir nepilnamečiu sūnumi pareigas. Santuokos iširimą lėmė tai, kad atsakovas, pasinaudojęs situacija, jog ieškovė yra išvykusi iš Lietuvos, savavališkai nusprendė išsikelti iš šeimos namų ir, pasiėmęs vaiką, išvyko gyventi į Šakių rajoną bei inicijavo teisminį procesą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kai atsakovas atskyrė vaiką nuo ieškovės, ji patyrė didelį emocinį sukrėtimą, skausmingus dvasinius išgyvenimus ir psichologinę kančią, todėl jai iš atsakovo priteistina 1000 Eur piniginė kompensacija.

4.       Ieškovė teigė, kad santuokos metu neįgijo asmeninių prievolių, o apie atsakovo įgytas asmenines prievoles duomenų neturi, tačiau kartu su atsakovu įgijo bendrą prievolę, kurios atsiradimo pagrindas – 2019 m. vasario 14 d. su kreditoriumi „yA Nettbank“ sudaryta 18 563,30 Eur paskolos sutartis.

5.       Ieškovė nurodė, kad santuokos metu nei ji, nei atsakovas neįgijo turto asmeninės nuosavybės teise. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklauso santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, pastatas – ūkio pastatas ir 1/3 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); šis turtas padalytinas ir priteistinas sutuoktiniams lygiomis dalimis.

6.       Nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes: vaikas nuo gimimo gyvena su motina, o su tėvu – tik keletą mėnesių ir tik todėl, kad ieškovė išvyko į Norvegiją uždirbti lėšų šeimos labui; ieškovė sugeba užtikrinti tinkamą nepilnamečio sūnaus priežiūrą; nepilnametis sūnus yra vienerių metų amžiaus, todėl jam reikalinga nuolatinė motinos globa. Mėnesio išlaidos nepilnamečiam vaikui sudaro apie 400 Eur. Ieškovės ir atsakovo pajamos yra pakankamos ir kiekvienas iš tėvų gali skirti po 200 Eur kas mėnesį nepilnamečiam sūnui išlaikyti. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, nustatytina tėvo bendravimo su juo tvarka pagal patikslintame ieškinyje išdėstytą siūlymą.

7.       Nurodžiusi, kad Norvegijoje turi pastovų darbą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą, taip pat dvi prievoles šios šalies bankui, ateities planus sieja su Norvegija, nes čia yra susiklosčiusios palankios aplinkybės gyventi bei tinkamai rūpintis nepilnamečiu sūnumi D., ieškovė prašė išduoti leidimą išvežti nepilnametį sūnų gyventi į Norvegiją be atsakovo sutikimo.  

8.       Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo, jį patikslinęs, prašė: 

8.1.                      nutraukti jo ir ieškovės santuoką, įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 18), dėl ieškovės kaltės;

8.2.                      padalyti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą;

8.3.                      priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 72 595,71 Eur piniginę kompensaciją už tai, kad ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka didesnė turto dalis natūra, ir už tai, kad bendro gyvenimo metu buvo pagerintas nekilnojamasis turtas atsakovo lėšomis;

8.4.                      prievolę pagal atsakovo su kreditoriumi „MyBank ASA“ 2019 m. vasario 15 d. sudarytą paskolos sutartį pripažinti solidariąja sutuoktinių prievole; 

8.5.                      nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu;

8.6.                      priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

9.       Atsakovas nurodė, kad visi nesutarimai šeimoje kildavo tik dėl ieškovės ūmaus charakterio, polinkio į alkoholį ir „laisvą gyvenimo būdą“. Dėl to ieškovė nepakankamai rūpinosi ir nepilnamečiu sūnumi D.

10.       2019 m. vasario 14 d. ieškovė Norvegijoje iš kreditoriaus „yA Nettbank“ gavo 18 563,30 Eur vartojimo paskolą. Atsakovas sutiko, kad prievolė pagal šią paskolos sutartį būtų pripažinta solidariąja abiejų šalių prievole. Kartu nurodė, kad 2019 m. vasario 15 d. kreditorius „MyBank ASA“ suteikė atsakovui 16 955,91 Eur vartojimo paskolą. Ši vartojimo paskola taip pat buvo panaudota nekilnojamajam turtui Lietuvoje įsigyti. 2019 m. vasario 21 d. šalys įsigijo už 20 000 Eur po 1/2 dalį gyvenamojo namo, žemės sklypo, ūkio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Dėl to prievolė pagal 2019 m. vasario 15 d. kredito sutartį taip pat pripažintina bendra sutuoktinių prievole.

11.       Atsakovas nurodė, kad šalių Lietuvoje įsigyto nekilnojamojo turto rinkos kaina skiriasi nuo viešame registre nurodytos vertės, nes name buvo atlikti remonto ir rekonstrukcijos darbai, supirkta technika, baldai. Atsakovo vertinimu, nekilnojamojo turto vertė yra apie 60 000 Eur. Be to, iki santuokos sudarymo atsakovas buvo įsigijęs įvairių buities daiktų, darbo įrankių ir prietaisų, šie liko ieškovės namuose Norvegijoje. Kadangi nėra aiškus šių daiktų likimas, gali būti, kad ieškovė jų nebeturi, todėl iš ieškovės priteistina prarastų daiktų kompensacija – 10 608 Eur. Ieškovės teiginius, kad atsakovas visiškai neprisidėjo nei prie šeimos išlaikymo, nei prie namų Norvegijoje ir Ukmergėje statybos bei įrengimo, paneigia į bylą pateikti banko sąskaitų išrašai. Iš jų matyti, kad atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė ir jos reikmėms išleido apie 16 987,71 Eur. Be to, atsakovas savo lėšomis ir darbu pagerino ieškovės namą, esantį Norvegijoje: sudėjo langus, duris, įrengė vonios kambarį, tualetą, kambariuose sudėjo lubas, sutvarkė namo fasadą. Visi šie darbai vertintini 20 000 Eur. Negrąžintos paskolos likutis yra apie 10 000 Eur.

12.       Atsižvelgdamas į tai, kad nėra galimybių susigrąžinti daiktus, paliktus Norvegijoje, be to, neįmanoma nekilnojamojo turto atidalyti natūra ir atsakovas neturi galimybių persikelti gyventi į Ukmergę, taip pat į nekilnojamojo turto vertę (60 000 Eur), atsakovas prašė priteisti visą turtą ieškovei natūra, o atsakovui iš ieškovės priteisti 72 595,71 Eur piniginę kompensaciją: 30 000 Eur (už 1/2 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)) plius 10 608 Eur (įrankių ir prietaisų vertė) plius 16 987,71 Eur (pagal į bylą pateiktus banko sąskaitos išrašus) plius 20 000 Eur (už atliktus darbus Norvegijoje esančiame ieškovės name) minus 5000 Eur (paskolos likutis).

13.       Atsakovas teigė, kad jį ir sūnų sieja artimas emocinis ryšys. Byloje nėra duomenų apie tai, kokiomis sąlygomis vaikas gyventų Norvegijoje, tačiau yra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas tinkamai atlieka savo kaip tėvo pareigas sūnui. Sūnus didesnę gyvenimo dalį gyvena su tėvu, todėl, atsižvelgiant į jo amžių, nusistovėjusios ir įprastos aplinkos keitimas, išvežimas į kitą valstybę pažeistų vaiko interesus. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, ieškovės ir sūnaus bendravimas būtų galimas tik įprastoje ir nuolatinėje vaiko gyvenamojoje vietoje (vaiko namuose), nes ieškovės ir sūnaus nesieja artimas emocinis ryšys, ieškovė sūnų lanko retai, nesiekia sukurti jų tarpusavio ryšio ir jo stiprinti. Kol motinos ir vaiko ryšys nesusiformavęs, susitikimai kitoje aplinkoje būtų žalingi vaiko psichikai ir raidai, trikdytų jo režimą, neužtikrintų saugumo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

14.       Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu tenkino dalį patikslinto ieškinio ir dalį patikslinto priešieškinio:

14.1.                       nutraukė šalių santuoką, įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 18), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

14.2.                       paliko pavardes: ieškovei – iki santuokos turėtą L., atsakovui – M.;

14.3.                       priteisė ieškovei 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

14.4.                       priteisė atsakovui 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

14.5.                       pripažino šalių prievoles pagal ieškovės su kreditoriumi „yA Nettbank“ 2019 m. vasario 14 d. sudarytą paskolos sutartį ir atsakovo su kreditoriumi „MyBank ASA“ 2019 m. vasario 25 d. sudarytą paskolos sutartį solidariosiomis;

14.6.                       nustatė šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu;

14.7.                       priteisė iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2020 m. rugsėjo 14-osios) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

14.8.                       paskyrė atsakovą sūnui priteistų išlaikymo sumų tvarkytoju uzufrukto teise;

14.9.                       nustatė ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, paskiriant 6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį;

14.10.                       kitas patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmetė;

14.11.                       išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

15.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės argumentus, jog atsakovas nesirūpino šeima ar rūpinosi ja nepakankamai, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių ir atsakovo teiginius, kad nesutarimų šeimoje kildavo tik dėl ieškovės charakterio ar gyvenimo būdo. Padaręs išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi savo supratimą apie šeimos vertybes, pareigas ir atsakomybę, nė vieno supratimas ar veiksmai nebuvo kraštutiniai, pažeidžiantys visuomenėje priimtas ribas, tiesiog sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, nerėmė vienas kito ir nerado būdų kaip gyventi darnų šeiminį gyvenimą, rūpintis vaikais, pirmosios instancijos teismas pripažino šalių santuoką nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

16.       Nutraukęs santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, nes šios žalos atlyginimui priteisti neatsirado teisinio ir faktinio pagrindo.

17.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2019 m. liepos 15 d.

18.       Nustatęs, kad gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl jo padalijimo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad nė viena šalis negyvena ginčo name ir neišreiškė ketinimo ten gyventi, į tai, kad atsakovas nesutinka su viešame registre nurodyta šalims priklausančio nekilnojamojo turto verte, tačiau jokių įrodymų, kad šio turto vertė yra didesnė, nepateikė, atlikti ekspertizę turto vertei nustatyti nepageidavo, į tai, kad, bylos duomenimis, šalių paimti kreditai buvo panaudoti namui įsigyti ir įrengti, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, ir santuokos metu šalių įgytą nekilnojamąjį turtą padalijo lygiomis dalimis.

19.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. vasario 14 d. sudarė paskolos sutartį su kreditoriumi „yA Nettbank“ dėl 18 563,30 Eur paskolos, o atsakovas 2019 m. vasario 25 d. – paskolos sutartį su kreditoriumi „MyBank ASA“ dėl 16 955,91 Eur paskolos. Šalys paskolas gavo gyvendamos santuokoje ir gautos lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti – žemės sklypui, gyvenamajam namui su priklausiniais, esantiems (duomenys neskelbtini), įsigyti ir įrengti. Šalys šių aplinkybių neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių iš nurodytų kredito įmonių gautos lėšos buvo panaudotos bendriems sutuoktinių ir jų šeimos poreikiams tenkinti, pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės prievolę, kurios atsiradimo pagrindas – 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartis, sudaryta su kreditoriumi „yA Nettbank“, ir atsakovo prievolę, kurios atsiradimo pagrindas – 2019 m. vasario 25 d. paskolos sutartis, sudaryta su kreditoriumi „MyBank ASA“, solidariosiomis šalių prievolėmis.

20.       Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepagrindė, jog ginčo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė nei nurodyta viešame registre, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad buvo įsigijęs patikslintame priešieškinyje išvardytą kilnojamąjį turtą už nurodytą 10 608 Eur sumą ir kad šis yra likęs ieškovei priklausančiame name, į tai, kad ieškovės ir atsakovo Norvegijoje paimtos paskolos buvo panaudotos nekilnojamajam turtui įsigyti ir įrengti, į tai, kad ieškovei ir atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas padalytas lygiomis dalimis, taip pat į tai, kad atsakovas nenurodė, kokius darbus atliko, ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių darbų atlikimą bei turto pagerinimą ieškovei priklausančiame name Norvegijoje, pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo reikalavimo dėl 72 595,71 Eur piniginės kompensacijos priteisimo.

21.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė esant pakankamai objektyvių priežasčių, kad būtų galima šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vaiko dabartines gyvenimo sąlygas (tėvas jam yra sudaręs tinkamas gyvenimo sąlygas), vaiko ryšį su aplinka, kurioje jis gyvena (saugi aplinka su tėvu, seneliais, lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tėvas rūpinasi vaiko sveikata), vaiko ir tėvo ryšį (bylos duomenimis, tėvo ir vaiko ryšys yra artimas, glaudus ir šiltas), į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą (joje pritarta šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su tėvu), taip pat į vaiko amžių. Aptartų duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitiks mažamečio vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad prašomas priteisti iš ieškovės išlaikymo dydis kas mėnesį po 215 Eur atitinka nepilnamečio vaiko poreikius, todėl šis atsakovo reikalavimas tenkintinas.              

22.       Spręsdamas dėl vaiko bendravimo su motina tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes (motinos ir vaiko ryšys yra silpnas, atitolęs, todėl vaikas negali jaustis saugus su motina, ypač likęs vienas), išvadą teikiančios institucijos poziciją dėl motinos ir sūnaus pereinamojo bendravimo bei šalių teismo posėdyje duotus paaiškinimus, nusprendė, kad yra būtinas pereinamasis ieškovės bendravimo su sūnumi per tarpininką laikotarpis motinos ryšiui su sūnumi atkurti. Nustatydamas ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią jie bendraus praėjus 6 mėnesių pereinamajam laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių pozicijas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, į tai, kad atsakovas iš esmės sutiko su ieškovės patikslintame priešieškinyje pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, į vaiko amžių, kiekvieno iš tėvų gyvenamąją vietą, atstumą tarp tėvų gyvenamųjų vietų, vaiko socialinius ryšius, tėvų užimtumą.

23.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2021 m. vasario 9 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl prievolės pripažinimo solidariąja ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitė: atmetė atsakovo reikalavimą jo su kreditoriumi „MyBank ASA“ 2019 m. vasario 25 d. sudarytą paskolos sutartį pripažinti solidariąja sutuoktinių prievole; perskirstė pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas; išsprendė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimą.

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad apeliacijos šioje byloje dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria išspręsti klausimai dėl išlaikymo vaikui priteisimo bei prievolės kreditoriui pripažinimo solidariąja šalių prievole, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25.       Įvertinęs ieškovės gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir prievoles kreditoriams, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė turi galimybę skirti sūnui pirmosios instancijos teismo priteistą (po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) išlaikymą.

26.       Spręsdamas dėl prievolės kreditoriui „MyBank ASA“ pobūdžio, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas 2020 m. vasario 17 d. kartu su patikslintu priešieškiniu pateikė teismui dokumentus norvegų kalba, neišverstus į lietuvių kalbą. Šiais dokumentais atsakovas įrodinėja, kad Norvegijoje iš kreditoriaus „MyBank ASA“ pasiėmė paskolą ir ją panaudojo sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatė atsakovui 14 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos dokumentų, pateiktų į bylą 2020 m. vasario 17 d. kartu su patikslintu priešieškiniu, vertimams į lietuvių kalbą pateikti. Atsakovas dokumentų vertimų nepateikė. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi pakartotinai nustatė atsakovui 14 dienų terminą nurodytų dokumentų vertimams į lietuvių kalbą pateikti arba 350 Eur užstatui už dokumentų išvertimą į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti. 2021 m. sausio 20 d. buvo gautas atsakovo raštas, kuriame jis nurodė, kad išversti dokumentų į valstybinę kalbą ar įmokėti užstato į teismo depozitinę sąskaitą negali, nes tam neturi lėšų. 

27.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovui, siekiančiam pagrįsti reikalavimą dėl prievolės solidarumo, kilo pareiga įrodyti, jog tokia prievolė egzistuoja ir ji yra solidarioji (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo finansinės galimybės išversti dokumentus į valstybinę kalbą nepaneigia jo pareigos įrodyti priešieškinio reikalavimą. Byloje nesant dokumentų, išverstų į valstybinę kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis), nėra galimybės nustatyti jų turinio – ar tai yra kredito sutartis, kokios jos sąlygos, kas yra skolininkas pagal sutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, pateikęs įrodymus, kuriais įrodinėja prievolės solidarumą, ne valstybine kalba, pažeidė įrodinėjimo taisykles, nes teismas negali vertinti atsakovo ne valstybine kalba pateiktų įrodymų. Šios išvados pagrindu apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė prievolės solidarumo, todėl jo reikalavimas prievolę pagal atsakovo su kreditoriumi „MyBank ASA“ 2019 m. vasario 25 d. sudarytą paskolos sutartį pripažinti solidariąja sutuoktinių prievole atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis šiuo klausimu pakeistina.    

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

28.       Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria atsakovo prievolė trečiajam asmeniui – kreditoriui „MyBank ASA“ – pagal 2019 m. vasario 25 d. paskolos sutartį pripažinta asmenine atsakovo prievole, ir dėl šios dalies palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą arba šią bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kad byloje nėra duomenų, susijusių su paskolos sutarties turiniu, nusprendė, jog prievolė pagal 2019 m. vasario 12 d. su kreditoriumi „MyBank ASA“ sudarytą paskolos sutartį yra asmeninė atsakovo prievolė. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad byloje nėra įrodymų, jog įmonė „MyBank ASA“ yra kreditorius, tačiau šio subjekto atžvilgiu prievolės (ne)solidarumo klausimą išsprendė. Dėl to liko neatskleista bylos esmė dėl šios prievolės egzistavimo, dydžio, panaudojimo ir pobūdžio.  

28.2.                       Byloje yra duomenų, kurių pagrindu prievolė kreditoriui „MyBank ASA“ pripažintina solidariąja ginčo šalių prievole: ši prievolė atsirado santuokos metu, ieškovė (sutuoktinė) žinojo apie paskolą, paimtą atsakovo (kito sutuoktinio) vardu, ir jai pritarė, paskolos suma buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti – sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti. Ieškovė šių aplinkybių neginčijo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsnius), jų (bei kitų susijusių bylos duomenų) nevertino, vadovavosi tik ieškovei palankiais įrodymais, todėl padarė įrodymais nepagrįstas išvadas dėl prievolės pagal šią sutartį pobūdžio. Tai lėmė netinkamą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.109 straipsnio 2 dalies taikymą. Remdamasis vien formaliu CPK 113 straipsnio 3 dalies pažeidimu dėl paskolos sutarties vertimo į lietuvių kalbą nepateikimo, apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl prievolės pagal 2019 m. vasario 12 d. sutartį pripažinimo solidariąja, nes iš teksto norvegų kalba nebuvo galima identifikuoti paskolos gavėjo, paskolos suteikimo tikslo ir kitų sąlygų. Tačiau, atsakovo teigimu, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 2 dalimi, atsakomybės subjektas nustatomas ne pagal tai, kas pasirašė paskolos sutartį ar koks sutartyje nurodytas paskolos suteikimo tikslas, o pagal tai, kam buvo panaudotos pagal sutartį gautos lėšos. Apeliacinės instancijos teismas netaikė šios teisės normos, nebuvo aktyvus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) ir netyrė aplinkybių, su pagal 2019 m. vasario 12 d. paskolos sutartį gautų lėšų panaudojimu. 

28.3.                       Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas buvo atstovaujamas antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atstovų, kurie savo pareigas atliko nekompetentingai, o vienam iš jų buvo iškelta drausmės byla. Advokato neveikimas (atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikimas) lėmė atsakovo teisių pažeidimą ir neteisingą ginčijamos bylos dalies išnagrinėjimą priimant atsakovui nepalankų sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, neišaiškinęs atsakovui, kad jo atstovas netinkamai atlieka savo pareigas ir kad jis turi teisę pasirinkti atstovą, užkirto kelią atsakovui tinkamai įgyvendinti savo procesines teises.

29.       Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 9 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

29.1.                       Kasacinio skundo teiginiai, kad ieškovė neginčijo, jog lėšos, atsakovo gautos pagal 2019 m. vasario 25 d. paskolos sutartį, buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, neatitinka šios bylos duomenų. Ieškovė pateikė savo poziciją ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir viso proceso metu įrodinėjo, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas už ieškovės pagal 2019 m. vasario 14 d. sutartį su kreditoriumi „yA Nettbank“ gautas lėšas. Ieškovės gautos paskolos pakako turtui įsigyti, atsakovas prie turto įsigijimo neprisidėjo jokia dalimi santuokinių ir (ar) skolintų lėšų. Ieškovė neturi duomenų apie atsakovo įsipareigojimą kreditoriui „MyBank ASA“, nes iki šiol nėra susipažinusi su atsakovo nurodoma paskolos sutartimi, taip pat neturi duomenų, kad atsakovas būtų panaudojęs šią paskolą (jei tokią gavo) bendriems šeimos poreikiams tenkinti. 

29.2.                       Lingvistiškai aiškinant skundžiamos nutarties esmę, atsakovo prievolė kreditoriui „MyBank ASA“ nebuvo pripažinta asmenine jo prievole, kaip kasaciniame skunde nurodo atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių paskolos sudarymo faktą, tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą.

29.3.                       Apeliacinės instancijos teismas priimta nutartimi nepadarė proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimų, taigi, šiam teismui atmetus ieškovo reikalavimą ginčo prievolę pripažinti solidariąja, atsakovo teisė į teisingą teismo procesą nebuvo pažeista. Teismų funkcija nėra tenkinti kiekvieną pareikštą reikalavimą. Pagrindinė teismų funkcija – vykdyti teisingumą, kuris gali būti įvykdomas pareikštus reikalavimus tenkinant arba atmetant. Atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių jo netinkamą atstovavimą. Tai, kad atsakovas ir (ar) jo atstovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog atsakovo atstovavimas buvo netinkamas. Taip pat tai, kad vienam iš atsakovui atstovavusių advokatų buvo keliama drausmės byla, nereiškia atstovavimą buvus netinkamą, nebent tai būtų nustatyta įsiteisėjusiu Advokatų garbės teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas neprivalėjo siūlyti atsakovui keisti atstovo, nes tam pagal bylos duomenis nebuvo jokio pagrindo.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsakovo pateiktų faktinių duomenų atitikties įrodymams keliamam leistinumo reikalavimui

30.       Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 2 dalimi, prie ieškinio (priešieškinio) turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais šalis grindžia savo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti bylą teisme, be kitų procesinių veiksmų, atliktinų šioje civilinio proceso stadijoje, turi patikrinti, ar faktiniai duomenys, pridėti prie šalių procesinių dokumentų ieškinio (priešieškinio) reikalavimams pagrįsti, gali būti laikomi įrodymais, t. y. ar atitinka įrodymams keliamus reikalavimus.

31.       Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais pirmiau nurodytos proceso įstatymo normos prasme tik tada, jeigu jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus.

32.       Kasacinis teismas, atskleisdamas šių reikalavimų turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), o leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas).

33.       Taigi, įrodymų leistinumas siejamas su įrodymų procesine forma (išimtys – CPK 177 straipsnio 4 ir 5 dalys), o ne su turiniu (šį apibūdina sąsajumo kriterijus). Tai reiškia, kad vertinant, ar įrodymai yra leistini, svarbu ne kokią informaciją jie teikia, o tai, kaip (kokia forma) ir kur (kokiame šaltinyje) ši informacija yra užfiksuota. Tik įstatymo nustatyta procesine tvarka gauti, surinkti ir pateikti įrodymai yra leistini.

34.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad svarbus rašytinių įrodymų leistinumo aspektas yra tas, jog visi rašytiniai įrodymai turi būti pateikiami valstybine kalba. CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Jeigu rašytinis įrodymas surašytas ne valstybine kalba, kartu pateikiamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo vertimas (CPK 198 straipsnio 2 dalis). Valstybinės kalbos principas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams, todėl teismas, spręsdamas procesinių dokumentų (jų priedų) priėmimo klausimą, turi reikalauti, kad būtų pateikti procesinių dokumentų (jų priedų) vertimai į valstybinę kalbą. CPK 198 straipsnio 2 dalyje nenustatyta išimčių, teikiančių galimybę netaikyti šioje normoje nustatyto reikalavimo dėl procesinių dokumentų priedų kalbos, todėl šalis negali būti atleista nuo pareigos pateikti rašytinių įrodymų, kuriais ji remiasi, vertimus atsižvelgiant į jos turtinę padėtį.

35.       Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad faktiniai duomenys, kurie pateikti nesilaikant proceso įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos (CPK 113–114 straipsniai), neatitinka leistinumo reikalavimo (plačiąja prasme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas). Taigi, užsienio kalba pateikti rašytiniai įrodymai laikomi leistinais, tik jeigu kartu yra pridedamas įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas jų vertimas.

36.       Atsakovas, 2020 m. vasario 17 d. patikslintame priešieškinyje reikšdamas reikalavimą pripažinti jo su kreditoriumi „Mybank ASA“ sudarytos paskolos sutarties pagrindu atsiradusią prievolę solidariąja sutuoktinių prievole, šiam reikalavimui pagrįsti, be savo paaiškinimų, teikė vienintelius faktinius duomenis – dokumentą (rašytinį įrodymą), atsakovo nurodomą kaip kredito sutartį su kreditoriumi „MyBank ASA“, įformintą norvegų kalba. Byloje nebuvo pateiktas šio dokumento vertimas į valstybinę kalbą. Vadinasi, paskolos sutartis teismui ir kitai bylos šaliai pateikta nesilaikant proceso įstatyme įtvirtintos procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo tvarkos, todėl, remiantis pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad šis dokumentas neatitinka leistinumo reikalavimo ir dėl šios priežasties negali būti laikomas įrodymu CPK 177 straipsnio 1 dalies prasme.

37.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo reikalavimą pripažinti prievolę kreditoriui „MyBank ASA“ solidariąja jo ir ieškovės prievole, šį savo sprendimą grindė į lietuvių kalbą neišverstu, taigi įrodymų leistinumo kriterijaus neatitinkančiu dokumentu. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta netinkamai taikant CPK nuostatas, todėl pagrįstai apeliacinės instancijos teismo buvo pripažinta teisiškai nepagrįsta. Kaip matyti iš kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio ir bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą, siekė pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytą proceso teisės normų pažeidimą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu ir du kartus – 2020 m. gruodžio 15 d. bei 2021 m. sausio 14 d. nutartimis – nustatė atsakovui 14 dienų terminą su 2020 m. vasario 17 d. patikslintu priešieškiniu teiktų dokumentų, kuriais jis įrodinėjo paskolos iš Norvegijoje esančio kreditoriaus „MyBank ASA“ gavimo ir jos panaudojimo sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti aplinkybes,  vertimams į lietuvių kalbą pateikti arba 350 Eur užstatui už dokumentų išvertimą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti. Atsakovui šių teismo įpareigojimų neįvykdžius, apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas vertinti ne valstybine kalba pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jais grindžiamų atsakovo reikalavimų, turėjo teisinį pagrindą pripažinti, kad atsakovas leistinomis priemonėmis neįrodė priešieškiniu pareikšto reikalavimo dėl prievolės kreditoriui „MyBank ASA“ solidarumo (CPK 12, 178 straipsniai), ir šį reikalavimą atmesti bei pakeisti su tuo susijusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Dėl kasacinio skundo argumentų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl atsakovo nurodomos prievolės pobūdžio, neištyrimo klausimu

38.       Kasaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino svarbių bylai aplinkybių, susijusių su paskolos, gautos pagal atsakovo su kreditoriumi „MyBank ASA“ sudarytą paskolos sutartį, panaudojimu, todėl pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsnius), padarė įrodymais nepagrįstas išvadas dėl prievolės pagal nurodytą sutartį pobūdžio, netinkamai taikė CK 3.109 straipsnio 2 dalies nuostatas.

39.       Vertindama šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Kita vertus, kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutikimo prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

40.       Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad paskolos sutarčiai sudaryti nėra būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, tačiau klaidingai teigiama, jog atsakovui sudarius paskolos sutartį galioja prezumpcija, kad jis veikė su sutuoktinės (ieškovės) sutikimu, todėl iš šios sutarties atsiradusi prievolė yra solidari.

41.       Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių, atsiradusių iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

42.       Atsakovo nurodoma jo ir kreditoriaus „MyBank ASA“ sudaryta paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju atsakovas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėtų procesinę pareigą įrodyti, jog jo nurodoma paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Tačiau tam, kad atsirastų pagrindas tirti, kokiu tikslu (šeimos ar asmeniais interesais) buvo sudaryta atsakovo nurodoma paskolos sutartis, ir kartu atsirastų teismo pareiga aiškintis su paskolos, gautos pagal šią kredito sutartį, panaudojimu susijusias aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl prievolės pobūdžio, visų pirma būtina nustatyti paskolos sutarties sudarymo faktą ir jos turinį. Atsakovas, priešieškinyje teigdamas, jog buvo sudaryta jo ir kreditoriaus „MyBank ASA“ paskolos sutartis, iš kurios kilusią prievolę jis siekia pripažinti solidariąja atsakovo ir ieškovės prievole, visų pirma turėjo leistinomis priemonėmis įrodyti, kad priešieškinyje nurodytą dieną su konkrečiu kreditoriumi buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią kreditorius paskolino atsakovui tam tikrą pinigų sumą, kuri vėliau buvo panaudota atsakovo nurodomiems tikslams – šeimos poreikiams tenkinti.

43.       Taigi, atsakovo pateiktas rašytinis dokumentas, jo nurodomas kaip kredito sutartis su kreditoriumi „MyBank ASA“, laikytinas įrodymu, turinčiu didelę įrodomąją reikšmę, sprendžiant dėl faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas atsakovo priešieškinio reikalavimas prievolės šiam kreditoriui pobūdžio klausimu, egzistavimo. Jis visų pirma reikšmingas sprendžiant, ar tokia prievolė apskritai egzistuoja. Minėta, ieškovė ginčija šią aplinkybę. Taip pat minėta, kad byloje nebuvo pateiktas šio dokumento vertimas į valstybinę kalbą, todėl į klausimą, ar atsakovo nurodoma prievolė kreditoriui „MyBank ASA“ realiai egzistuoja, nėra galimybės atsakyti. Atsakovui leistinomis priemonėmis nepagrindus, kad buvo sudaryta jo ir kreditoriaus „MyBank ASA“ paskolos sutartis, taip pat neįrodžius teiginių dėl šios sutarties turinio, kasacinio skundo argumentai dėl su gautos paskolos panaudojimu susijusių bylos duomenų / nustatytų aplinkybių, reikšmingų prievolės pobūdžiui įvertinti, neištyrimo, CPK 176, 178, 185 straipsnių pažeidimo, CK 3.109 straipsnio 2 dalies netinkamo taikymo atmestini. 

              Dėl atsakovo kasacinio skundo argumentų netinkamo atstovavimo ir procesinių teisių pažeidimo klausimu

44.       Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas buvo atstovaujamas antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atstovų, jie savo pareigas atliko nekompetentingai, o vienam iš jų buvo iškelta drausmės byla. Atsakovo teigimu, advokato neveikimas (atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikimas) lėmė neteisingą ginčijamos bylos dalies išnagrinėjimą priimant atsakovui nepalankų sprendimą, o apeliacinės instancijos teismas, neišaiškinęs atsakovui, kad jo atstovas netinkamai atlieka savo pareigas, ir neužtikrinęs jam galimybės pasirinkti tinkamą atstovą, pažeidė jo teisę į teisminę gynybą.

45.       Vertindama šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad asmens atstovavimas valstybės garantuojamos antrinės teisės pagalbos atstovų, taip pat drausminės bylos vienam iš jų iškėlimas (nesant atitinkamo kompetentingos institucijos sprendimo dėl netinkamo atstovavimo šioje byloje fakto) savaime nereiškia netinkamo atstovavimo pareigų atlikimo. Tai, kad buvo priimtas nepalankus atsakovui teismo sprendimas dėl jo reikalavimo prievolės kreditoriui „MyBank ASA“ pobūdžio klausimu, nereiškia, jog buvo neteisingai išnagrinėta ši bylos dalis. Atsakovo kasacinio skundo argumentas, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis neturėjo tinkamo atstovo ir tai sukliudė jam tinkamai įgyvendinti savo procesines teises (teikti teismui įrodymus, procesinius dokumentus ir jų vertimus), prieštarauja bylos duomenims: atsakovo ir jam pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato K. Paspirgėlio 2020 m. vasario 18 d. susitarimui dėl teisinių paslaugų sutarties nutraukimo, kuriame pažymėta, kad atsakovas neturi pretenzijų advokatui dėl paslaugų kokybės; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. (8.2)TP-20-T-819-5819 „Dėl sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-819-4295 paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą advokato pakeitimo“ 2 punktui, iš kurio matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu advokatas K. Paspirgėlis paskirtas teikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą jo paties pageidavimu; 2020 m. balandžio 26 d. elektroninio laiško informacijai, iš kurios matyti, kad advokatas K. Paspirgėlis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu kuo skubiau išversti atsakovo procesinius dokumentus ir jų priedus į norvegų kalbą; advokato K. Paspirgėlio 2020 m. balandžio 27 d., gegužės 12 d. teismui teiktiems prašymams, kuriais advokatas ne kartą prašė teismo pratęsti terminą atsakovo pateiktų dokumentų vertimams į norvegų kalbą pateikti.

46.       CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta teismo teisė, siekiant tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese. Tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese (CPK 161 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CPK nenustatyta teismui pareigos užtikrinti dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę pasirinkti tinkamą atstovą, taip pat neįtvirtinta pareigos išaiškinti, kad atstovas yra netinkamas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, matydamas, jog šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-219/2019, 25 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika). Taigi teismas gali, bet neprivalo siūlyti, todėl nurodyta proceso taisyklė turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai asmuo iš viso nėra atstovaujamas ir teismas, įvertinęs procesinių dokumentų turinį ar procesinį šalies elgesį, mato, jog šalis negali veiksmingai naudotis savo teisėmis ir (ar) vykdyti pareigas. Ši teismo teisė negali būti aiškinama kaip teismo procesinė pareiga užtikrinti, kad byloje dalyvaujantis asmuo vestų bylą per atstovą, juo labiau kad turėtų galimybę jį pasirinkti. 

47.       Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokato suteiktų paslaugų kokybės vertinimas, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, yra Lietuvos advokatūros kompetencija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 51 straipsniu, kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą, kurie sprendžia ginčus, kylančius dėl paslaugų teikimo. Advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų pažeidimus gali būti keliama drausmės byla, sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Remdamasis nurodytomis Advokatūros įstatymo nuostatomis, asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba ir kurio netenkina teikiamų teisinių paslaugų kokybė, gali inicijuoti advokato teikiamų teisinių paslaugų kokybės vertinimą ir veiksmingai ginti savo interesus.

48.       Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovas, kuriam buvo teikta antrinė teisinė pagalba, manydamas, kad šiai pagalbai teikti paskirtas advokatas O. Radimonas savo pareigas atlieka nekompetentingai, turėjo teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą arba teismą ir kelti klausimą dėl jam atstovavusio advokato paslaugų kokybės, galimų jo padarytų pažeidimų nepateikiant atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų šia teise pasinaudojęs.

Dėl bylos procesinės baigties

49.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytas argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinių dokumentų ir jų priedų (rašytinių įrodymų) pateikimo tvarką reglamentuojančias proceso teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, užtikrinančių atsakovui teisę į teisminę gynybą ir teisingą bylos procesą, todėl pagal kasacinio skundo argumentus naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

50.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų (jų priedų) vertimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju netenkinus atsakovo kasacinio skundo, laikytina, kad priimtas sprendimas ieškovės naudai. Kadangi šioje byloje atsakovo kasacinis skundas atmetamas, tai jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis už kasacinio skundo padavimą ir šio skundo vertimo į norvegų kalbą išlaidos, neatlygintinos.

51.       Ieškovė neprašė atlyginti kasaciniame teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė jas patvirtinančių duomenų, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.

52.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 25,43 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 25,43 Eur (dvidešimt penkis Eur 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos        Goda Ambrasaitė-Balynienė 

        Gražina Davidonienė

        Dalia Vasarienė