Civilinė byla  Nr. e2S-812-392/2024

      Teisminio proceso Nr. 2-38-3-01229-2023-7

      Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mastatyba“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo ieškovės naudai priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mastatyba“ 94 806,35 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti atsakovei UAB „Mastatyba“ laikinąsias apsaugos priemones – areštą piniginėms lėšoms, esančioms UAB „Mastatyba“ banko sąskaitoje, o tokiu atveju, jeigu atsakovės sąskaitose lėšų yra nepakankamai, areštuoti atsakovės turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos – 94 806,35 Eur. Nurodė, kad UAB „Mastatyba“, sužinojusi apie iškeltą civilinę bylą dėl skolos priteisimo, visuotinio akcininkų susirinkimo metu priėmė sprendimą realizuoti itin didelės vertės nekilnojamąjį turtą už 248 000 Eur. Pateikiami neginčijami įrodymai dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į jos turto masės sumažinimą, turto apsunkinimą ar jo vertės sumažėjimą, siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Dėl šių priežasčių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi atmetė ieškovės J. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė byloje pareikštus patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovei – suformulavo patikslinto ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Taigi egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.

5.       Dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad, nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas teismas pažymėjo, jog ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia 2024 m. sausio 3 d. UAB „Mastatyba“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 1, kuriame nurodyta, kad akcininkų susirinkime nuspręsta parduoti nekilnojamąjį turtą (UAB „Mastatyba“ priklausantį turtą), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas), už 248 000 Eur UAB „Viktris“.

6.       Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl būtent asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą. Sutiktina su ieškovės teiginiu, kad UAB „Mastatyba“ akcininkų sprendimas parduoti dalį (ar visą) jai priklausančio nekilnojamojo turto gali būti vertinamas, kaip nesąžiningas atsakovės elgesys, tačiau sprendimas parduoti nekilnojamąjį turtą turi būti vertinamas, atsižvelgiant į aplinkybių visetą, t. y. ar ketinamas parduoti nekilnojamasis turtas yra atsakovės vienintelis turtas, ar atsakovė turi kito nekilnojamojo turto, ar nekilnojamąjį turtą ketinama parduoti mažesne nei rinkos vidutine kaina ir kt. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai atsakovo atliekami ar ketinami atlikti veiksmai nedera su sąžiningu elgesiu. Vien sprendimas parduoti nekilnojamąjį turtą pats savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą apie atsakovės nesąžiningus veiksmus. Parduodant turtą, turto masė nebūtinai sumažėja, tiesiog pasikeičia turto forma – iš nekilnojamojo turto turtas tampa tam tikrais rūšies požymiais apibrėžtais daiktais, t. y. pinigais.

7.       Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad nekilnojamąjį turtą ketinama parduoti už mažesnę nei vidutinę rinkos kainą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės turto masė gali sumažėti. Ieškovė nenurodė ir jokių aplinkybių, dėl kurių lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, galėtų būti slepiamos ar pan. Be kita ko, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ketinamas parduoti nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso UAB „Mastatyba“, todėl nėra galimybės įsitikinti ar atsakovė iš tikrųjų yra protokole minimo nekilnojamojo turto savininkė. Taip pat nepateikti duomenys ar atsakovė turi kito nekilnojamojo turto, todėl nėra galimybės visapusiškai įvertinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar jo įvykdymo apsunkinimo riziką.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovė (apeliantė) J. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti bendrai 94 806,35 Eur sumai atsakovės UAB „Mastatyba“ nekilnojamąjį turtą ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o jo nesant ar esant nepakankamai – trūkstamai sumai areštuotinos turtinės teisės, priklausančios atsakovei UAB „Mastatyba“, ir esančios pas atsakovę UAB „Mastatyba“, ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis naudotis ir disponuoti, taip pat piniginės lėšos, priklausančios atsakovei UAB „Mastatyba“, ir esančios pas atsakovę UAB „Mastatyba“, ir/ar atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant iš areštuojamų lėšų atsiskaityti tik su ieškove. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Apeliantė pateikė atsakovės UAB „Mastatyba“ 2024 m. sausio 3 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, jog atsakovė sužinojusi apie iškeltą civilinę bylą dėl skolos priteisimo, visuotinio akcininkų susirinkimo metu priėmė sprendimą parduoti kitai bendrovei itin didelės vertės nekilnojamąjį turtą – 248 000 Eur. Pažymėjo, jog ieškinys dėl skolos priteisimo buvo pateiktas 2023 m. gruodžio 21 d., o atsakovės UAB „Mastatyba“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta dėl turto pardavimo, įvyko 2024 m. sausio 3 d. Taigi, atsakovė iš karto po civilinės bylos iškėlimo teisme, ėmėsi skubių ir nesąžiningų veiksmų, siekdama apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą ir siekdama perleisti turtą tretiesiems asmenims.

8.2.       Teismas nutartyje pažymėjo, jog „Vien sprendimas parduoti nekilnojamąjį turtą pats savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą apie atsakovės nesąžiningus veiksmus. Parduodant turtą, turto masė nebūtinai nesumažėja, tiesiog pasikeičia turto forma – iš nekilnojamojo turto turtas tampa tam tikrais rūšies požymiais apibrėžtais daiktais, t. y. pinigais. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad nekilnojamąjį turtą ketinama parduoti už mažesnę nei vidutinę rinkos kainą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės turto masė gali sumažėti.“

8.3.       Apeliantė siekdama pagrįsti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teikia teismui papildomus duomenis apie atsakovės nesąžiningumą vengiant vykdyti savo prievoles. Teismui teikiami papildomi įrodymai apie ketinamo perleisti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertę, kuri 2023 m. birželio 14 d. yra 455 000 Eur, kai iš akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad atsakovė nekilnojamąjį turtą ketina parduoti už ženkliai mažesnę kainą - 248 000 Eur sumą. Taigi, atsakovė nekilnojamąjį turtą ketina parduoti už mažesnę nei vidutinę rinkos kainą, todėl pardavus turtą, atsakovės turto masė sumažės.

8.4.       Internetiniame puslapyje https://rekvizitai.vz.lt pateiktoje informacijoje matoma, jog atsakovė ieškinio padavimo dieną turėjo įsiskolinimą VSDFV, 2022 m. įmonės pelnas siekė tik 9 920 Eur, taip pat matomas tendencingas įmonės darbuotojų mažėjimas ir ieškinio padavimo dieną įmonė turėjo tik 1 darbuotoją. Todėl egzistuoja realus pagrindas manyti, jog tyčiniais veiksmais siekiama inicijuoti įmonės nemokumo procesą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad yra reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali ženkliai pasunkėti arba tapti nebeįmanomas.

9.       Atsakovė UAB „Mastatyba“ atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

9.1.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė keldama reikalavimą dėl 94 806,35 Eur skolos priteisimo bei prašydama teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Mastatyba“ turto ir piniginių lėšų atžvilgiu yra nesąžiningas ieškovas. Tariamas skolos perleidimas 2022 m. liepos 5 d. tarp UAB „Elginta“ ir J. V. yra apsimestinas ir neleistinas sandoris nes UAB „Elginta“ direktorius S. Š. yra ieškovės vyras. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2B-2026-852/2023, UAB „Elginta“ iškelta bankroto byla. Be to, UAB „Elginta“ direktoriui buvo ir yra žinoma, kad jokios UAB „Mastatyba“ minėtos 94 806,35 Eur skolos UAB „Elginta“ realiai neegzistuoja.

9.2.       Be to, nei UAB „Elginta“, nei ieškovė nepranešė UAB „Mastatyba“ direktoriui nei žodine, nei rašytine tvarka apie skolos perleidimą. Tai sudaro pagrindą UAB „Mastatyba“ kreiptis į teismą dėl skolos perleidimo susitarimo tarp UAB „Elginta“ ir J. V. sudarymo pripažinimo negaliojančiu nuo susitarimo sudarymo momento ir sandorio apsimestinumo. Atsakovės nuomone, tai sudaro pagrindą abejoti tuo, kad teoriškai egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmoji būtinoji sąlyga - ieškovė tikėtinai pagrindė byloje pareikštus ieškinio reikalavimus atsakovei. 

9.3.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai ir pagrįstai nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovė elgtųsi nesąžiningai, siekdama sumažinti savo turtą ir t. t. - tokių duomenų teismui nėra pateikta. Ieškovė atskirojo skundo pagrįstumą grindžia konkrečiai dar neegzistuojančiu faktu - galimo didelės vertės UAB „Mastatyba“ turto pardavimu, tačiau šis klausimas neturi jokio patvirtinimo, teismui nėra pateikta turto perleidimo sutarčių, susitarimų, ir pan.

9.4.       Be to, veikiančiai įmonei kaip atsakovė lėšų užšaldymas 94 806 Eur dydžio sumai reikštų veiklos sustabdymą bei žalos atsiradimą. Vertinant, kad ieškovė neturi pakankamai nei sukauptų lėšų, nei pakankamų pajamų, klausimas dėl galimos žalos kompensavimo iš ieškovės pusės tampa retoriniu. Tačiau būtina vertinti, kad ieškovės keliamas ieškinyje reikalavimas dėl skolos priteisimo gali būti atmestas, tad aktualus tampa padarytos atsakovei žalos atlyginimo klausimas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

14.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįrodė priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad nekilnojamąjį turtą ketinama parduoti už mažesnę nei vidutinę rinkos kainą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės turto masė gali sumažėti. Teismas sprendė, kad ieškovė nenurodė ir jokių aplinkybių, dėl kurių lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, galėtų būti slepiamos ar pan. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo pozicija ir išvada nesutinka.

15.       Laikinosios apsaugos priemonės byloje taikomos nustačius dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimą: 1) byloje pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas; 2) netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti, tapti neįmanomu arba netekti prasmės.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Šioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015).

17.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017).

18.       Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, teisingai sprendė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Apeliacinis teismas su pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka. Apeliantė nurodydama, jog ieškinys yra nepagrįstas, iš esmės dėsto savo nesutikimo su ieškiniu motyvus, kurių vertinimas atliekamas išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, o ne šioje civilinės bylos stadijoje, kuomet sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

19.       Nustačius tai, vertintina ar skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu.

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašo ieškovės naudai priteisti iš atsakovės 94 806,35 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia atsakovės nesąžiningais veiksmais, t. y. 2024 m. sausio 3 d. UAB „Mastatyba“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 1, kuriame nurodyta, kad akcininkų susirinkime nuspręsta parduoti nekilnojamąjį turtą (UAB „Mastatyba“ priklausantį turtą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 248 000 Eur UAB „Viktris“. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2023 m. birželio 14 d. nustatyta 455 000 Eur. Tuo tarpu akcininkai nusprendė atsakovės nekilnojamąjį turtą parduoti už ženkliai mažesnę kainą - 248 000 Eur sumą. Taigi, pardavus minėtą atsakovės nekilnojamąjį turtą, atsakovės turto masė sumažės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovė elgiasi galimai nesąžiningai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė ieškinio padavimo dieną turėjo įsiskolinimą VSDFV, tik 1 darbuotoją, 2022 m. įmonės pelnas siekė tik 9 920 Eur. Tai sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Mastatyba“ turtui, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos – 94 806,35 Eur.

21.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė nepagrįstą nutartį. Todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

2 punktu,  338 straipsniu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą tenkinti. 

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės:

Patenkinti ieškovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas  (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuoti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mastatyba“, j. a. k. 302666790, buveinė (duomenys neskelbtini), turtą neviršijant ieškinio reikalavimo sumos – 94 806,35 Eur.

Nutarties vykdymą pavesti ieškovės pasirinktam antstoliui.

Išaiškinti ieškovei, kad dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo ji turi per 14 dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per 14 dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.

Teisėjas                                                                                    Virginijus Kairevičius