Civilinė byla Nr. e2S-346-555/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15561-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1723-1085/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termopalas“ ieškinį atsakovui P. U. dėl buvusio valdymo organo (vadovo) veiksmais bendrovei padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Interjero projektų studija“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Termopalas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. U. 35 808,44 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti atsakovo kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, ir (ar) piniginių lėšų, ir (ar) turtinių teisių, esančių pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, areštą atsakovui pareikšto reikalavimo sumai, t. y. 35 808,44 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji ieškinyje aiškiai išdėstė reikalavimo pagrindą, suformavo reikalavimo dalyką (prašymą), pateikė bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas pakankamai pagrindžia tikimybę, kad jos reikalavimas yra preliminariai pagrįstas ir iš esmės gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Be to, nepritaikius arešto atsakovo turtui, neabejotinai egzistuoja rizika, kad teismo sprendimas nebus iš viso įvykdytas ar bent jau pasunkės jo vykdymas. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, sistemingai pažeidinėjo savo fiduciarines pareigas, veikė interesų konfliktų situacijoje, ieškovės sąskaita tenkino savo privačius interesus, ir atlikinėjo kitus veiksmus su ieškovės turtu, kurie sąlygojo itin reikšmingos apimties žalos ieškovės turtui atsiradimą. Ieškovė pažymėjo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįvykdomas, nes atsakovas šiuo metu jau atlikinėja veiksmus su savo turtu, kurie pagrindžia galimai nesąžiningus atsakovo ketinimus perleisti ar kitaip apsunkti šį turtą, turint tikslą išvengti tikėtinai ieškovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ne didesnei kaip 35 808,44 Eur sumai areštavo atsakovo kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštuoti trūkstamo dydžio atsakovo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti įsiskolinimą ieškovei ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė yra aiškiai išdėsčiusi tiek ieškinio pagrindą, tiek jo dalyką. Nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti ieškovė prie savo ieškinio pridėjo rašytinius įrodymus. Taip pat ieškinyje nurodytas ir pareikšto reikalavimo teisinis pagrindas. Preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pagrįstumą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas.
5. Iš ieškovės pateiktų Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų teismas nustatė, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 10 d. sudarė jam nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas jam nuosavybės teise priklausantį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), patalpą – garažą, esančią (duomenys neskelbtini), perleido sutuoktinei A. U.. Turto padalijimo sutartis buvo sudaryta 2022 m. lapkričio 10 d., netrukus po atsakovo nušalinimo nuo direktoriaus pareigų UAB ,,Termopalas” (2022 m. lapkričio 3 d.). Teismo vertinimu, tokio neatlygintino sandorio sudarymas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas galimai siekia apsunkinti ateityje galimą iš jo išieškojimą, o toks elgesys nesuderinamas su asmens sąžiningo elgesio principu, todėl pripažino, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas P. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra nepagrįsta ir realiai neegzistuojanti, todėl laikinosios apsaugos priemonės, negalėjo būti taikytos. Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas antrosios laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti sąlygos egzistavimą netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, taip pat netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos.
6.2. Šiuo atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kaip pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, kad tai, jog atsakovas su savo sutuoktine A. U. sudarė vedybų ir turto padalijimo sutartį, elgiasi nesąžiningai, nes atsakovas galimai siekia apsunkinti ateityje galimą iš jo išieškojimą.
6.3. Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, o tokia sutartis nelaikytina per se (pati savaime) prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, o šalys, sudarę tokią sutartį – šią teisę turėjo. Povedybinė sutartis atsakovo ir jo sutuoktinės buvo sudaryta 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. dar net ieškovei atsakovo atžvilgiu nepareiškus jokių reikalavimų, o tik nutraukus darbinius santykius. Atsakovo ir jo sutuoktinės tikslas laisvai sudaryti povedybinę sutartį yra sąžiningas, kuris, šios sutarties sudarymo metu nepažeidė trečiųjų asmenų teisių ir / ar viešosios tvarkos, buvo pagrįstas įstatymu ir atitinkantis jų valią bei interesus. Atsakovas negalėjo nuspėti ieškovės ketinimų atsakovo atžvilgiu, t. y., jog ši ketina kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, kadangi jam niekada nebuvo reikšta jokių pretenzijų, įskaitant, ir atšaukimo iš pareigų momentu.
6.4. Ieškovė vedybų sutarties neginčija. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas sudarydamas vedybų sutartį su savo sutuoktine elgiasi nesąžiningai, nesant jokių akivaizdžių tą pagrindžiančių duomenų, ex officio (savo iniciatyva) (ir nesant ieškovės reikalavimo), suponavo išankstinę išvadą, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą.
6.5. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių kitų, be vedybų sutarties sudarymo, atsakovo veiksmų sąžiningumo aspektu, t. y. buvusio, esamo arba ateityje galimo (prognozuojamo) atsakovo elgesio sąžiningumo aspektu, galimų jos ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir taip išvengti galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo. Teismas suabsoliutino sudarytą vedybų sutartį ir visiškai neanalizavo ne tik jos turinio ir tikslo, bet ir atsakovo finansinės padėties. Teismas nevertino, jog atsakovui priklauso ir kitas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris vedybine sutartimi nebuvo perleistas, ir kurio turtinė masė yra pakankama įvykdyti teismo sprendimą. Nors ir didžioji dalis turto yra įkeista bankui pagal hipotekos sutartis, tačiau vien tik atsakovui asmenine nuosavybe priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (kuris nėra įkeistas ar kaip nors kitaip suvaržytas) vertė yra ženkliai didesnė nei ieškovės reikalavimas.
6.6. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris vedybine sutartimi nebuvo perleistas, ir kurio turtinė masė yra pakankama įvykdyti teismo sprendimą, paneigia pirmosios instancijos teismo darytą išvadą, kad vedybine sutartimi atsakovas galimai siekia apsunkinti ateityje galimą iš jo išieškojimą.
7. Ieškovė UAB „Termopalas“ pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Atsakovas pripažįsta ir net neneigia to fakto, kad prieš pat bylos iškėlimą (ieškinio reikalavimo priteisti žalą pareiškimą) atliko veiksmus su savo turtu, kurie pasireiškė turto pasidalijimo sutarties sudarymu, kurios pagrindu dalis nekilnojamojo turto, kuris prieš tai priklausė atsakovui, buvo perleista jo sutuoktinei A. U..
7.2. Pasidalijimo sutartis buvo sudaryta ir patvirtinta notarine tvarka 2022 m. lapkričio 10 d., t. y. praėjus vos savaitei nuo tos datos, kuomet 2022 m. lapkričio 3 d. buvo priimtas ieškovės vienintelio akcininko sprendimas dėl atsakovo atšaukimo iš užimamų ieškovės vadovo pareigų. Taigi, dar prieš pasirašant padalijimo sutartį ir patvirtinant šį sandorį notarine tvarka, turėjo būti parengtas ir su atsakovu suderintas tokios sutarties projektas ir atlikti kiti reikiami veiksmai, kurie įprastai yra reikalingi notarinės formos sandorio sudarymui. Padalijimo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo notarine tvarka metu atsakovas tik realizavo savo prieš tai turėtus ketinimus perleisti turtą, kurie, labiausiai tikėtina, kad atsirado kaip tik tuo metu, kuomet atsakovui tapo žinoma, kad nuo 2022 m. lapkričio 3 d. jis yra atleidžiamas iš ieškovės vadovo pareigų.
7.3. 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo (atšaukti atsakovą iš užimamų ieškovės direktoriaus pareigų) priėmimą iš esmės sąlygojo aplinkybės, susijusios su akcininko prarastu pasitikėjimu atsakovu, t. y. iškilus pagrįstų abejonių, ar atsakovas, eidamas ieškovės vadovo pareigas, yra lojalus šiai bendrovei ir veikia geriausiais jos interesais. Tokios, sprendimo priėmimą sąlygojusios aplinkybės, susijusios prarastu pasitikėjimu šiuo atsakovu, neabejotinai buvo žinomos ir pačiam atsakovui. 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo priėmimo momentu atsakovas žinojo ir suprato šias aplinkybes, kad savo veiksmais yra padaręs žalos ieškovės turtui.
7.4. Atsakovas vėliausiai nuo 2022 m. lapkričio 3 d. žinojo šias aplinkybes, kad yra atšaukiamas iš ieškovės vadovo pareigų tuo pagrindu, kad ieškovės akcininkas turi duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad atsakovas su ieškovės turtu atlieka veiksmus, kurie nėra suderinami su jokiais įstatymuose įtvirtintais juridinio asmens vadovui keliamais sąžiningumo ir fiduciarumo (lojalumo) reikalavimais. Objektyvu ir labiausiai tikėtina, kad atsakovo veiksmai, susiję su dalies nekilnojamojo turto perleidimu susijusiems asmenims (šiuo atveju – sutuoktinei A. U.), kurie buvo atlikti netrukus po tokio 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo priėmimo, buvo atlikti tuo tikslu, kad būtų apsunkintas išieškojimas iš atsakovo turto tuo atveju, jeigu ieškovės vardu bus pareikšti reikalavimai dėl ieškovės turtui padarytos žalos atlyginimo.
7.5. Šiame procesiniame etape ieškovės pateikti duomenys apie atsakovo nesąžiningumą, t. y. dalies atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perleidimą iš karto po to, kai atsakovas buvo atleistas iš užimamų ieškovės vadovo pareigų ir apie atsakovo atliktus veiksmus su ieškovės turtu, kuriuos pastarasis atlikinėjo ilgą laiko tarpą ir kurie nėra suderinami su civilinėje teisėje galiojančiais sąžiningo elgesio standartais, yra pakankami ir patvirtina egzistuojančią grėsmę dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo galimo neįvykdymo.
7.6. Skirtingai nei tai yra teigiama atskirajame skunde, teismų praktikoje jau kuris laikas yra pateikiami aktualūs teismų išaiškinimai, kuriais remiantis turėtų būti vertinama, kad asmens turtinė padėtis negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti arba netaikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje. Nustačius aplinkybes apie atsakovo galimai sąmoningą ir nesąžiningą siekį bloginti savo turtinę padėtį ir tokiais būdais išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo, turėtų būti vertinama, kad tokie atsakovo argumentai apie turimas galimybes įvykdyti teismo sprendimą nepagrindžia, jog tokie laikino pobūdžio suvaržymai atsakovo turtui šioje byloje buvo pritaikyti nepagrįstai.
7.7. Kauno apygardos teismo žinioje šiuo metu yra kita civilinė byla Nr. e2-1659-324/2022, iškelta pagal tos pačios ieškovės ieškinį šiam atsakovui dėl 1 032 308 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi šioje civilinėje byloje atsakovo turto atžvilgiu taip pat yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurias sudaro net 1 032 308 Eur vertės atsakovo kilnojamojo, nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštas. Tokios apimties laikino pobūdžio suvaržymai nurodytoje byloje atsakovo atžvilgiu taip buvo pritaikyti nustačius galimai nesąžiningus atsakovo ketinimus išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, t. y. įvertinus aplinkybes apie pasidalijimo sutarties pagrindu atliktą neatlygintinį atsakovo turto perleidimą sutuoktinei, kuris buvo atliktas iš karto po to, kai atsakovas buvo nušalintas nuo ieškovės direktoriaus pareigų.
7.8. Turto pasidalinimo sutarties pagrindu atsakovas savo sutuoktinei perleido ne bet kokį turtą, o tik tokį turtą, kuris nėra apsunkintas hipoteka. Be to, kaip galima suprasti iš atskirajame skunde išdėstytų argumentų, atsakovas ir pats pripažįsta ir net neslepia to fakto, kad iš esmės beveik visas jo turtas, kuris nebuvo perleistas pasidalijimo sutarties pagrindu, yra įkeistas bankui pagal sudarytas hipotekos sutartis. Atsakovo argumentai apie jam nuosavybės teise priklausančio ir hipoteka neapsukinto turto perleidimą savo sutuoktinei, ne tik nepagrindžia tokių atsakovo atliktų veiksmų sąžiningumo, bet netgi įrodo esant priešingai, t. y. kad pasidalijimo sutarties pagrindu atliktas turto perleidimas kaip tik buvo atliktas tuo tikslu, kad būtų sudarytos tiesioginės kliūtys ieškovei nukreipti išieškojimą į šį turtą ir taip išvengti jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
7.9. Įvertinus aplinkybes apie atsakovo galimai nesąžiningą ir neleistiną elgesį su ieškovės turtu, bei tai, kad nurodytus nekilnojamojo turto objektus atsakovas įsigijo kaip tik tuo laikotarpiu, kai ėjo ieškovės vadovo pareigas, tokie atsakovo pateikti duomenys apie turimą turtą kelia pagrįstų įtarimų dėl to, kad toks turtas ir šiuo atveju galėjo būti įgytas nesąžiningu būdu, neleistinai panaudojus atsakovo žinioje buvusį ieškovės turtą ar finansines lėšas.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė pažymą apie valstybinį socialinį draudimą, UAB „Termopalas“ vienintelio akcininko sprendimą atšaukti P. U. iš direktoriaus pareigų, asmenų, kurie domėjosi registru, sąrašus, nekilnojamojo turto ataskaitą, tačiau neprašo šių įrodymų prijungti prie bylos ir nepagrindžia jų pateikimo būtinumo apeliacinės instancijos teismui. Be to, atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą prijungti prie bylos: 2022 m. lapkričio 10 d. Turto padalijimo ir povedybinę sutartį, 2022 m. spalio 25 d. nekilnojamojo turto išrašus ir elektroninį susirašinėjimą (reg. Nr. DOK-2382).
11. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 4 dalis, 314 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad šie įrodymai neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui apeliacinės instancijos teisme. Dalis ieškovės ir atsakovo pateiktų įrodymų jau yra byloje (pvz., pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą, 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimas, Nekilnojamojo turto registro išrašai), dalis įrodymų tėra pateikti teismo procesiniai dokumentai iš kitos nagrinėjamos bylos, prie kurios prieigos turi ir pats teismas (pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1659‑324/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑176‑516/2023), likusi dalis pateiktų įrodymų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra aktualūs sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir bylos šalys nepagrindė jų pateikimo būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti prie bylos ieškovės ir atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus rašytinius įrodymus.
Dėl atskirojo skundo pagrįstumo
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą.
15. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1499/2014).
16. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Termopalas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo (apelianto) P. U. 35 808,44 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti atsakovo kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, ir (ar) piniginių lėšų, ir (ar) turtinių teisių, esančių pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, areštą atsakovui pareikšto reikalavimo sumai, t. y. 35 808,44 Eur. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir atsakovas galimai siekia apsunkinti ateityje galimą iš jo išieškojimą, o toks elgesys nesuderinamas su asmens sąžiningo elgesio principu, pripažino, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas dėl grėsmės galimi ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo sprendė įvertinęs tai, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 10 d., netrukus po jo nušalinimo nuo direktoriaus pareigų UAB ,,Termopalas” (2022 m. lapkričio 3 d.), sudarė turto padalijimo sutartį su savo sutuoktine, kuriai perleido dalį savo turto.
17. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria jo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, pateikė atskirąjį skundą. Iš atsakovo atskirojo skundo argumentų spręstina, kad yra kvestionuojami tik pirmosios instancijos teismo motyvai dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo teigimu, vien ta aplinkybė, kad jis 2022 m. lapkričio 10 d. sudarė turto padalijimo sutartį su savo sutuoktine, neįrodo jo nesąžiningumo ir nepatvirtina grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi minėta sutartimi nebuvo perleistas visas jam priklausantis turtas, o jam priklausančio turto vertė yra ženkliai didesnė nei ieškovės pareikštas reikalavimas, be to, įstatymas numato teisę sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrina pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis), t. y. pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo.
18. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Taigi nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad vien tik jo turtinė padėtis ir / ar jam pareikštų reikalavimų dydis, gali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, byloje esant duomenims apie atsakovo nesąžiningus veiksmus, sąmoningai ketinant pabloginti savo turtinę padėtį.
19. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
20. Neginčytina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Minėta, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė, įrodinėdama grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pateikė duomenis, kad po to, kai 2022 m. lapkričio 3 d. buvo priimtas UAB „Termopalas“ vienintelio akcininko sprendimas dėl atsakovo atšaukimo iš užimamų įmonės vadovo pareigų, akcininkui kilus įtarimų dėl juridinio asmens valdymo organo atliekamų pareigų tinkamumo, atsakovas P. U. netrukus, t. y. 2022 m. lapkričio 10 d. sudarė notarinę turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią dalį jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patalpą–garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė sudarė 783 940 Eur, perleido sutuoktinei A. U.. Nors apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, kad sutuoktiniai turi teisę sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) bei, kad pats turto padalijimo sandoris savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, sutinkamai su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais, spręstina, kad būtent toks atsakovo elgesys, įvertinus turto padalijimo sutarties sudarymo laikotarpį bei aplinkybes, patvirtinta jo nesąžiningumą, siekiant bylos nagrinėjimo metu pakeisti savo turtinę padėtį (perleisti nuosavybes teise turimą turtą kitiems asmenims) ir taip apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė atsakovo nesąžiningumą, sąmoningai siekiant pabloginti savo turtinę padėtį, t. y., kad atsakovas jau ėmėsi veiksmų sumažinti jo turimo turto masę, ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Ta aplinkybė, kad atsakovas turi ir kito, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio, nekilnojamojo turto, įvertinus tai, kad atsakovas iš esmės iškart, po jo atstatydinimo iš bendrovės vadovo pareigų (2022 m. lapkričio 3 d.), ėmėsi veiksmų dalį turimo nekilnojamojo turto neatlygintinai perleisti savo sutuoktinei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia atsakovo galimo nesąžiningumo ir / ar siekio apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
22. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
23. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir aiškino bei taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo P. U. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas