Administracinė byla Nr. eA-1138-520/2020

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1.1.       Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. (8.6)-D3-G-1486r-2708 „Dėl įvažos į (duomenys neskelbtini) “ išdėstytą sprendimą neįrengti įvažos į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas);

1.2.       Pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija) 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. (7.2.) 2-3716 „Dėl papildomo įvažiavimo įrengimo (2017-12-11 sutartis Nr. S-722)“ išdėstytą sprendimą nepritarti nuovažos į Žemės sklypą įrengimui; 

1.3.       Įpareigoti Administraciją ir Direkciją organizuoti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SRP projektas“ 2016 metais parengto statinio techninio darbo projekto Nr. P15-5-00-TDP „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožo nuo 145,361 km iki 146,899 km), kuris Palangoje sutampa su Kretingos g., rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai–Palanga (ruožo nuo 6,632 km iki 6,845 km) ir Nr. 2253 Palanga–Nemirseta–Graudūšiai (ruožo nuo 0,0 km iki 0,348 km), kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimo projektas“ (toliau – ir Projektas) keitimą, numatant įvažos įrengimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T2-328 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinius.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T2-328 patvirtino jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Detalųjį planą, kurio sprendiniuose buvo numatytos dvi įvažos į Žemės sklypą (viena įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės (į antžeminę aikštelę), kita – iš šiaurinės sklypo pusės į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę). Administracija 2017 m. sausio 16 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-170106-00002, suteikiantį teisę statytojui atlikti statybos darbus pagal projektuotojo UAB „SRP projektas“ 2016 metais parengtą Projektą. Pradėjus kelio rekonstravimo darbus, į Žemės sklypą nebuvo palikta įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl pareiškėjas kreipėsi į Administraciją. Administracijai kreipusis į projektuotoją, šis nurodė, kad siūlo įvažą numatyti už pėsčiųjų perėjos, tačiau toks sprendinys pareiškėjo netenkina. Direkcija nurodė, kad nepritaria papildomos (antros) nuovažos įrengimui, kadangi pagal Projekto sprendinius yra numatyta įrengti vieną nuovažą, todėl patekimas į Žemės sklypą yra užtikrintas nepažeidžiant viešojo intereso.

3.       Pareiškėjo teigimu, Žemės sklypo detalusis planas yra galiojantis ir nepanaikintas, todėl jame esančiais sprendiniais rengiant Projektą turėjo būti vadovaujamasi, t. y. būtent pagal Detaliajame plane numatytus sprendinius įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės turėjo būti numatyta ir parengtame Projekte, pagal kurį šiuo metu yra atliekami kelio rekonstravimo darbai. Rengiant Projektą, Direkcija Detaliojo plano projektuotojui nepateikė, o Administracija savo interneto tinklalapyje prie Žemės sklypo Detaliojo plano nuorodos klaidingai įkėlė kito sklypo detalųjį planą. Dėl šių aplinkybių projektuotojas neatsižvelgė į Detaliajame plane numatytą sprendinį – iš (duomenys neskelbtini) gatvės į Žemės sklypą nustatytą įvažą. Dėl šių priežasčių buvo netinkamai atlikta Projekto ekspertizė, nes nebuvo patikrinta, ar parengtas projektas atitinka Detaliajame plane nustatytus sprendinius. Pareiškėjo teigimu, rengiant vėlesnius statinių projektus, turi būti vadovaujamasi patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, o šiuo atveju Projektas parengtas nesivadovaujant Detaliajame plane nustatytais sprendiniais.

4.       Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5.       Administracija nurodė, kad UAB „SRP projektas“ 2016 metais parengė Projektą. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2016 m. liepos 14 d. atliko Projekto bendrąją ekspertizę Nr. 252-149(16/1/2016), kurios išvadoje nurodė, kad Projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimus bei kitų statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus ir techninį darbo projektą galima tvirtinti. Administracija Projekto rengimo metu viešino projektinius pasiūlymus. Projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta žiedinė sankryža greta pareiškėjo Žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje). Visiems suinteresuotiems asmenims buvo sudaryta galimybė susipažinti su projektiniais pasiūlymais, teikti pasiūlymus ir pretenzijas, tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo. Administracija 2017 m. sausio 6 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-170106-00002, kurio pareiškėjas neskundė.

6.       Administracijos teigimu, Detalusis planas galioja tik Žemės sklype, o šiame plane pažymėtos nuovažos nepatenka į plano galiojimo ribas. Detaliojo plano grafinės dalies teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinyje pažymėtas (rodykle) vienas įvažiavimas į planuojamą Žemės sklypą iš šiaurinės sklypo dalies. Palangos miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro projektavimo dokumentų higienos ekspertizės 2007 m. gegužės 18 d. protokolo Nr. El-128 nagrinėjamų dokumentų aprašyme taip pat nurodyta, kad projektuojamas įvažiavimas yra iš šiaurinės Žemės sklypo dalies. Be to, minėtuose dokumentuose nurodyta, kad infrastruktūros sprendiniai ne sklypo ribose sutarčių pagrindu sprendžiami su savivaldybe ir tinklus eksploatuojančia įmone. Administracija su pareiškėju nėra sudariusi jokių sutarčių dėl infrastruktūros (įvažiavimų) įrengimo ne Žemės sklype.

7.       Administracija pažymėjo, kad Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. Al-1048 pradėtas rengti teritorijos, kuri apima ir ginčo Žemės sklypą, detalusis planas. Teritorijoje planuojama prekybos centro statyba, bus planuojami ir įvažiavimai į jį. Šiuo detaliuoju planu planuojama teritorijos riba apima ir pareiškėjo Žemės sklypą bei teritoriją, kurioje suplanuotos nuovažos, nepatenkančią į Detalųjį planą. Dėl šios priežasties nėra techninių galimybių pakeisti Projektą ir įrengti įvažiavimą pagal Detalųjį planą, nes rekonstruojamas kelias A11 Šiauliai–Palanga yra magistralinis kelias, kuriam keliami aukšti saugumo reikalavimai, o pareiškėjo Žemės sklypą riboja žiedinė sankryža. Įvažiavimo įrengimas greta išsukimo iš žiedinės sankryžos priešais pėsčiųjų perėją neatitiktų keliui įrengti keliamų saugumo reikalavimų.

8.       Atsakovas Direkcija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

9.       Direkcija nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę skųsti tiek viešintus projektinius pasiūlymus, tiek statybą leidžiantį dokumentą. Statytojas, Administracija projekto rengimo metu viešino projektinius pasiūlymus, kuriuose greta pareiškėjo Žemės sklypo buvo numatyta žiedinė sankryža, todėl pareiškėjui buvo sudaryta galimybė susipažinti su projektiniais pasiūlymais. Statybą leidžiantis dokumentas nebuvo skundžiamas, yra galiojantis.

10.       Direkcija pažymėjo, kad palyginus šiuo metu galiojančią ir Detaliojo plano parengimo metu galiojusią įstatymo redakciją matyti, jog šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje fiziniai ir juridiniai asmenys nėra teritorijų planavimo organizatoriai, taip pat detaliojo planavimo objektais nebėra žemės sklypai. Būtent dėl šios priežasties 2013 m. birželio 27 d. priimto Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai prilyginami žemės valdos projektams. Todėl nuo 2014 m. sausio 1 d. pareiškėjo rengtas detalusis planas yra prilyginamas žemės valdos projektui ir jam šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostata, jog detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, netaikytina. Pareiškėjo pateiktas Detalusis planas skirtas tik jo Žemės sklypui, šiame plane pažymėtos nuovažos nepatenka į plano galiojimo ribas, todėl į jas neprivaloma atsižvelgti. Net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjo 2007 metais patvirtintas Detalusis planas būtų pateiktas projektuotojui Projekto rengimo metu, į jame pažymėtas nuovažas projektuotojas neprivalėtų atsižvelgti ne tik dėl to, kad Detaliajame plane pažymėtos nuovažos nepatenka į šio plano ribas, bet ir dėl to, kad jos nėra apibrėžtos jokiomis koordinatėmis. Direkcijos teigimu, jos 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. (7.2.) 2-3716 yra informacinio pobūdžio, net ir jį panaikinus liktų galioti Direkcijos 2018 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. (7.2E)2E-2471.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SRP projektas“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

12.       UAB „SRP projektas“ nurodė, kad statinio projektą parengė atsižvelgdamas į visą privalomą dokumentaciją. Pareiškėjas savo teises gina netinkamu būdu, nes nesutikdamas su Projektu, turėjo teisę pastabas teikti projektinių pasiūlymų viešinimo stadijoje, be to, apie atsakovų sprendimus ir trečiojo asmens poziciją ginčo klausimu pareiškėjas sužinojo daug anksčiau, nei buvo priimti skundžiami sprendimai, kurie yra tik informacinio pobūdžio raštai. UAB „SRP projektas“ neturėjo pagrindo ir negalėjo atsižvelgti į Detalųjį planą, kadangi pagal Projektą visiškai šalia Žemės sklypo numatyta žiedinė sankryža, todėl įvaža į Žemės sklypą pareiškėjo pageidaujamoje vietoje negalima.

13.       UAB „SRP projektas“ teigimu, Detalusis planas nebuvo tinkamai išviešintas, o jame nurodyta įvaža nelaikytina šio plano dalimi. Aplinkybę, kad įvaža nepatenka į Detalųjį planą, patvirtina ir tai, jog nėra numatytos tikslios įvažos koordinatės. Dėl šių priežasčių nebuvo pareigos vadovautis Detaliojo plano sprendiniais. Projektas buvo tinkamai išviešintas, visuomenė turėjo galimybę su juo susipažinti ir teikti pastabas bei pasiūlymus, skųsti sprendimus. Atsakovų sprendimai atsisakyti suprojektuoti ir įrengti įvažą į Žemės sklypą buvo priimti daug anksčiau, nei skundžiami raštai. 2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. liepos 24 d. raštais Administracija informavo pareiškėją apie atsisakymą įrengti įvažą, t. y. skundžiami 2018 m. rugpjūčio 17 d. ir rugpjūčio 24 d. sprendimai laikytini pakartotiniais ir išaiškinančiais ankstesnius sprendimus.

II.

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą atmetė.

15.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

15.1.       Administracija 2007 gruodžio 13 d. sprendimu patvirtino pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo Detalųjį planą.

15.2.       UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2016 m. liepos 14 d. atliko UAB „SRP projektas“ 2016 metais parengto Projekto bendrąją ekspertizę Nr. 252-149(16/1/2016), kurios išvadoje nurodė, kad Projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų reikalavimus bei kitų statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus ir techninį darbo projektą galima tvirtinti. Projekte nėra numatyta įvaža į pareiškėjo Žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, palikta tik viena įvaža iš šiaurinės Žemės sklypo pusės į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

15.3.       Administracija 2017 m. sausio 16 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-170106-00002, suteikiantį teisę statytojui atlikti statybos darbus pagal Projektą.

15.4.       Pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, jog į Žemės sklypą nėra įrengiama įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kreipėsi į Administraciją bei Direkciją, prašydamas pateikti informaciją dėl susiklosčiusios situacijos. Direkcija 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. (7.2.) 2-3716 pareiškėjui nurodė, kad į šį klausimą Direkcija jau buvo atsakiusi Administracijai teiktu 2018 m. liepos 20 d. raštu Nr. (7.2E)2E-2471, atsižvelgusi į UAB „SRP projektas“ pateiktą paaiškinimą, Direkcija nepritarė papildomos (antros) nuovažos į Žemės sklypą įrengimui, pagal techninio darbo projekto sprendinius numatyta įrengti vieną nuovažą į šį sklypą, todėl patekimas į jį yra užtikrintas nepažeidžiant viešojo intereso. Direkcija taip pat pažymėjo, kad neturi duomenų apie tai, jog Detalusis planas buvo derintas su tuometiniu valstybinės reikšmės kelio savininku.

15.5.       Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti konkretų atsakymą, ar yra naikinamas tarybos sprendimu patvirtintas Detalusis planas. Administracija 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (8.6)-D3-G-1486r-2708 nurodė, kad Direkcija nepritaria nuovažos įrengimui, paaiškino, kad Detalųjį planą gali panaikinti tik teismas, minėtas planas yra galiojantis ir vykdytinas.

16.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis Detaliojo plano rengimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 122 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Detalusis planas yra skirtas (ir institucijoms privalomas) tik pareiškėjo Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini). Detaliojo plano schemoje mėlyna punktyrine linija yra pažymėta šio plano galiojimo riba aplink pareiškėjo Žemės sklypą. Nei įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės (į antžeminę aikštelę), nei antra įvaža iš šiaurinės Žemės sklypo pusės į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę nepatenka į Žemės sklypo detaliojo plano galiojimo ribas, todėl rengiant statinio techninį darbo projektą Nr. P15-5-00-TDP projektuotojui nebuvo privaloma Projekte numatyti pareiškėjo nurodomas įvažas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog Detaliojo plano priede esančiame Sprendinių konkretizavimo dokumente nurodyta, kad įvažiavimas į Žemės sklypą yra iš šiaurinės sklypo dalies ir kad infrastruktūros sprendiniai ne sklypo ribose sutarčių pagrindu sprendžiami su savivaldybe ir tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis. Jokios sutartys dėl objektų, nepatenkančių į Detaliojo plano ribas, nėra sudarytos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Projekte neprivalėjo būti numatyti du įvažiavimai. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog projektuotojui nebuvo įteiktas Detalusis planas ir kad dėl to projektuotojas Projekte nenumatė šių įvažiavimų, pirmosios instancijos teismas vertino kaip neturinčią lemiamos reikšmės, kadangi Detalusis planas apima tik šį sklypą, o įvažiavimai į jį nepatenka.

17.       Vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad teikti pasiūlymus bei nesutikimus su techniniu projektu pareiškėjas galėjo šio projekto rengimo metu. Byloje nėra ginčo dėl to, jog Projektas, kurį įgyvendinant nėra įrengiama nuovaža į pareiškėjo Žemės sklypą, buvo tinkamai išviešintas – Projektas buvo viešinamas www.palanga.lt interneto tinklalapyje, 2015 m. spalio 22 d. vyko viešas susirinkimas, kurio protokole nurodyta, kad į susirinkimą neatvyko nė vienas visuomenės atstovas, viešojo supažindinimo procedūra atlikta, viešojo susirinkimo metu buvo pritarta Projekto projektiniams pasiūlymams.

18.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos prielaidos įgyvendinti bei ginti pažeidžiamas teises, tačiau šiomis gynybos priemonėmis pareiškėjas nepasinaudojo. Be to, pareiškėjas neskundė Administracijos sprendimo, kuriuo buvo pritarta projektiniams siūlymams, taip pat neskundė Administracijos 2017 m. sausio 16 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LRS-33-170106-00002, suteikiančio teisę statytojui atlikti statybos darbus pagal Projektą. Nesutikdamas su tuo, kad įgyvendinant Projektą neįrengiama nuovaža į Žemės sklypą, pareiškėjas būtent projektinių siūlymų svarstymo (Administracijai jiems pritarus bei išdavus statybą leidžiantį dokumentą) stadijoje turėjo teisę skųsti minėtus sprendimus.

19.       Pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad ginčo įvaža yra suprojektuota bei įrenginėjama ne pagal pareiškėjo skundžiamus raštus, o anksčiau priimtais sprendimais, kurių pareiškėjas neginčijo ir neskundė, todėl Direkcijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. (7.2.) 2-3716 bei Administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštas Nr. (8.6)-D3-G-1486r-2708 yra teisėti ir pagrįsti.

III.

20.       Pareiškėjas R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

21.       Pareiškėjas

22.       Pareiškėjas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjui apie kelio rekonstravimo darbus tapo žinoma tik tada, kai buvo pradėti darbai pagal Administracijos 2017 m. sausio 16 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-170106-00002. Tik kelio rekonstravimo metu pareiškėjas pastebėjo, jog į Žemės sklypą nebėra paliekama įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Sužinojęs, jog Projekto sprendiniai pažeidžia jo, kaip Žemės sklypo savininko, teises, pareiškėjas operatyviai ėmėsi veiksmų, kad būtų pašalinti padaryti pažeidimai.

23.       Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad Projektas (jo dalis dėl įvažos pagal Detalųjį planą) galėjo ir gali būti keičiamas neginčijant viso išduoto statybos leidimo, o tik išleidžiant naują Projekto redakciją.

24.       Pareiškėjas akcentuoja, kad Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, taip pat yra nustatyta, jog kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą). Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas nebuvo raštu informuotas apie jokius Detaliojo plano pasikeitimus. Jeigu pareiškėjas būtų informuotas apie šiuos pasikeitimus, jis būtų tuo metu ginčijęs Projekto sprendinius.

25.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Detaliojo plano priede esančiame Sprendinių konkretizavimo dokumente įvažiavimas yra suprojektuotas iš šiaurinės Žemės sklypo dalies ir kad infrastruktūros sprendiniai ne Žemės sklypo ribose sprendžiami su savivaldybe ir tinklus eksploatuojančiomis įmonėmis sutarčių pagrindu. Pareiškėjo teigimu, Detaliojo plano Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinės infrastruktūros objektų brėžinyje yra nurodytos dvi įvažos į Žemės sklypą. Būtent šiuo brėžiniu, o ne Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo brėžiniu turi būti vadovaujamasi vertinant, kiek įvažų į Žemės sklypą buvo numatyta patvirtintame Žemės sklypo detaliajame plane. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į UAB „Vitalda“, kuri rengė Žemės sklypo detalųjį planą, atsakymus į pareiškėjo užduotus klausimus, kuriuose nurodyta, jog Žemės sklypo detaliajame plane įsivėlė techninė klaida – Teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo brėžinyje yra nurodyta tik viena įvaža į Žemės sklypą, tačiau, kadangi buvo parengtas Susisiekimo komunikacijų ir inžinerinės infrastruktūros objektų brėžinys, kuriame nurodytos dvi įvažos į Žemės sklypą, reikėtų vadovautis pastaruoju, nes būtent šis brėžinys detalizuoja susisiekimo sprendinius, t. y. į patvirtintą Detalųjį planą įeina įvažos, pačiame Detaliajame plane numatyti sprendiniai, jog numatyta įrengti dvi įvažas į Žemės sklypą, iš kurių vieną iš (duomenys neskelbtini) gatvės, Detaliajame plane tiksliai pažymėtos vietos, kur šios įvažos įrengiamos.

26.       Pareiškėjas nurodo, jog netgi tuo atveju, jeigu Detalusis planas yra laikomas žemės valdos projektu, juo turėjo būti vadovaujamasi rengiant Projektą, kadangi šis Detalusis planas yra dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą).

27.       Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinį skundą prašo atmesti.

28.       Atsakovas Direkcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29.       Direkcija palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame išdėstė motyvus dėl visų pareiškėjo reikalavimų. Direkcija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, esą Detaliojo plano sprendiniai numato sklype įrengti dvi įvažas (vieną iš (duomenys neskelbtini) gatvės), nepaneigia fakto, kad šie sprendiniai pažymėti už Detaliojo plano galiojimo ribų, todėl nesant sutarčių su savivaldybe, kuriose būtų susitarta dėl tokių sprendinių įgyvendinimo ir finansavimo, nuovažos neturėjo būti numatytos rengiant Projektą.

30.       Direkcijos manymu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pateikti pasiūlymai ar nesutikimas su Projektu nereiškia, kad šis Projektas būtų koreguojamas. Projekto rengimo stadijoje projekto rengėjas privalo priimti arba motyvuotai atmesti pasiūlymus ir pastabas, o savivaldybės administracijos direktorius – priimti arba motyvuotai atmesti projektinius siūlymus ir toks savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ne tik nesilaikė teisės aktuose nustatytos apskundimo tvarkos, bet apskritai tokia teise nepasinaudojo.

31.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „SRP projektas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. 

32.       UAB „SRP projektas“ palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. UAB „SRP projektas“ pažymi, kad projekto viešinimo ir konsultavimosi su visuomene procedūra nėra savitikslė – tai specialusis teisės aktais įtvirtintas suinteresuotų asmenų, kurių teisėms bei interesams gali turėti įtakos rengiamas projektas, teisių gynimo būdas. Būtent projekto viešinimo stadijoje šie suinteresuoti asmenys turi teisę teikti pastabas bei pasiūlymus, skųsti sprendimus, kuriais šie pasiūlymai atmetami. Taip efektyviai užtikrinami įvairūs interesai: suinteresuoto asmens interesas, kad projektu nebūtų pažeistos jo teisės; užsakovo, statybų vykdytojo interesai, kad visi ginčai ir nesutarimai dėl projekto būtų išsprendžiami iškart, o ne tada, kai statyba yra vykdoma ar užbaigta; taip pat visuomenės interesas, kad įrengiama viešoji infrastruktūra atitiktų teisės aktų reikalavimus, kad būtų atsakingai naudojami viešieji finansai ir pan. Todėl būtent Projekto viešinimo stadijoje pareiškėjas turėjo ginti savo teises pareikšdamas pastabas, o jų netenkinus, – kreipdamasis į teismą. Pareiškėjas, kaip Žemės sklypo (kiek trečiajam suinteresuotam asmeniui žinoma – skirto komerciniam objektui statyti) savininkas, suinteresuotas sklypą supančia infrastruktūra, turėjo galimybę ir privalėjo domėtis, ar yra rengiami jo interesams įtakos galintys turėti projektai, o jais nesidomėdamas pareiškėjas veikė savo rizika.

33.       UAB „SRP projektas“ teigimu, jokie Detaliojo plano sprendiniai nebuvo keičiami – įvažiavimai į Žemės sklypą nepatenka į jo detalųjį planą, o sklypo detaliojo plano ribose jokie pakeitimai nebuvo atlikti. Įvažiavimas į pareiškėjo Žemės sklypą yra numatytas iš šiaurinės sklypo pusės, t. y. patekimas į sklypą yra užtikrintas. Pareiškėjo poreikis turėti dvi įvažas į sklypą negali būti laikomas svarbesniu, nei Projekto sprendinių atitiktis teisės aktų bei eismo saugumo reikalavimams, kurie nebūtų išpildomi, jei pareiškėjo pageidaujamoje vietoje tarp žiedinės sankryžos ir perėjos būtų įrengiama įvaža.

             Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

34.       Bylos esminis dalykas pagal pareiškėjo R. G. skundą – atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. (8.6)-D3-G-1486r-2708 nurodyto sprendimo neįrengti įvažos į žemės sklypą (duomenys neskelbtini); atsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte Nr. (7.2.) 2-3716 nurodyto sprendimo nepritarti nuovažos į sklypą (duomenys neskelbtini), įrengimui, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas taip pat yra pareiškęs reikalavimus įpareigoti Administraciją ir Direkciją organizuoti UAB „SRP projektas“ 2016 metais parengto statinio techninio darbo projekto Nr. P15-5-00-TDP „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga (ruožo nuo 145,361 km iki 146,899 km), kuris Palangoje sutampa su Kretingos g., rajoninių kelių Nr. 2336 Kunigiškiai–Palanga (ruožo nuo 6,632 km iki 6,845 km) ir Nr. 2253 Palanga–Nemirseta–Graudūšiai (ruožo nuo 0,0 km iki 0,348 km), kurie Palangoje sutampa su Klaipėdos plento gatve, rekonstravimo projektas“ keitimą, numatant įvažos įrengimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. T2-328 patvirtinto Detaliojo plano sprendinius. 

35.       Pareiškėjas šiuos reikalavimus grindė tuo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu buvo patvirtintas Detalusis planas, kurio sprendiniuose buvo numatytos dvi įvažos į pareiškėjui priklausantį sklypą (viena įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės (į antžeminę aikštelę), antra įvaža iš šiaurinės sklypo pusės į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę), o Administracija 2017 m. sausio 16 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-170106-00002, suteikiantį teisę statytojui atlikti statybos darbus pagal projektuotojo UAB „SRP projektas“ 2016 metais parengtą Projektą, pagal kurį į Žemės sklypą nebėra paliekama įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip tai buvo numatyta Detaliojo plano sprendiniuose.

36.       Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, nes nustatė, jog Detalusis planas yra skirtas tik pareiškėjo Žemės sklypui, nei įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės (į antžeminę aikštelę), nei antra įvaža iš šiaurinės sklypo pusės į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę nepatenka į Detaliojo plano galiojimo ribas, todėl rengiant Projektą projektuotojui nebuvo privaloma Projekte numatyti pareiškėjo nurodomų įvažų. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog UAB „SRP projektas“ parengtas Projektas, kurį įgyvendinant nėra įrengiama nuovaža į Žemės sklypą, buvo tinkamai išviešintas; pareiškėjui buvo suteikta galimybė jam teikti pasiūlymus, nesutikimus, dalyvauti viešame svarstyme bei išreikšti poziciją dėl ketinamo įgyvendinti Projekto; pareiškėjas neskundė Administracijos sprendimo, kuriuo buvo pritarta projektiniams siūlymams, Administracijos 2017 m. sausio 16 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LRS-33-170106-00002, suteikiančio teisę statytojui atlikti statybos darbus pagal Projektą.

37.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog jo skundas turėjo būti tenkinamas dėl skunde nurodytų aplinkybių (skundo pagrindas), nes rengiant Projektą turėjo būti vadovaujamasi Detaliojo plano sprendiniais ir įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės į Žemės sklypą turėjo būti numatyta ir parengtame Projekte, pagal kurį buvo atliekami kelio rekonstravimo darbai, o šiuo atveju parengtame Projekte šie sprendiniai nebuvo įvertinti. Atsakovai ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

38.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad pareiškėjo nurodomo Detaliojo plano patvirtinimo metu 2007 gruodžio 13 d galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustatė, jog rengiant detaliuosius planus, nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas: 1) teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; 4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; 5) statinių statybos zona, statybos riba ar linija; 6) komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų, teritorijos (žemės sklypo) inžinerinio aprūpinimo būdai ir komunikaciniai koridoriai; 7) susisiekimo sistemos organizavimas; 8) servitutai. Pažymėtina, kad sklypas turi būti taip suplanuotas, jog būtų įmanoma įrengti įvažiavimą į sklypą taip, kad teisėti sklypo valdytojai galėtų naudotis jų nuosavybės teise valdomu sklypu, vykdyti ūkinę veiklą, būtent turėtų galimybę patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves, kas yra viena iš būtinųjų gyvenimo ir veiklos sąlygų naudojantis žemės sklypu ir jame ateityje pastatytais pastatais (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 str. 4 d. 2 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1265-602/2018).

39.       Šioje byloje pareiškėjas savo reikalavimus grindžia tuo, kad pagal UAB „SRP projektas“ 2016 metais parengtą Projektą ir Administracijos 2017 m. sausio 16 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-33-170106-00002, suteikiantį teisę statytojui atlikti statybos darbus pagal Projektą, nėra suplanuota Detaliajame plane numatyta įvaža iš (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. iš pareiškėjo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas teigia, jog jam tokiu būdu buvo panaikinta galimybė įrengti Detaliajame plane suplanuotą įvažiavimą į Žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

40.       Atsižvelgiant į šioje byloje nurodomas pareiškėjo skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, kurios siejamos tik su Detaliojo plano sprendiniais, kurių, pareiškėjo teigimu, turėjo laikytis Administracija, išduodama leidimą atlikti statybos darbus, ir projektuotojas, rengdamas Projektą, svarbiausia teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, ar pareiškėjo nurodytas Detalusis planas įsigaliojo po jo patvirtinimo ir galioja, o jei galioja, – tai kokie buvo išviešinti sprendiniai, susiję su Detaliajame plane suplanuotais įvažiavimais (susisiekimo sistemos organizavimu) į pareiškėjo Žemės sklypą.

41.       2007 gruodžio 13 d. galiojusioje Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalį, yra pažymėjęs, kad ši norma nustato specialią detaliųjų planų įsigaliojimo tvarką, pagal kurią detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paviešinimo, kuris gali būti padarytas dviem alternatyviais būdais: pirmas būdas – detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje; antras būdas – kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje (žr., pvz., 2018 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-643-525/2018; 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4711-415/2019). Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 3 dalis nustatė, jog visus patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus planavimo organizatoriai privalomai pateikia registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jų patvirtinimo dienos. Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojai apie įregistruotą planavimo dokumentą per 15 darbo dienų praneša nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui. 

42.       Byloje trečiasis suinteresuotas asmuo yra nurodęs, kad rengiant Projektą jam nebuvo pateiktas Detalusis planas, kad Palangos miesto savivaldybės interneto svetainėje nėra paskelbtas pareiškėjo nurodomas Detalusis planas (yra paskelbtas kito žemės sklypo detalusis planas). Iš Administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. (8.6)-D3-G-1486r-2708 turinio galima daryti išvadą, kad laikomasi pozicijos, jog Detalusis planas yra įsigaliojęs ir galiojantis. Taip pat ir iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio galima suprasti, jog nustatyta, kad Detalusis planas yra įsigaliojęs ir galiojo rengiant Projektą ir išduodant statytojui leidimą įgyvendinti statybos darbus pagal Projektą, t. y. pareiškėjas turi teisę nagrinėjamu atveju remtis Detaliojo plano sprendiniais, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tokio pobūdžio aplinkybių nenagrinėjo ir nenurodė jokių motyvų, kurių pagrindu pareiškėjas turi teisę skundą grįsti Detaliojo plano sprendiniais.

43.       Išnagrinėjus ir įvertinus aplinkybes, susijusias su Detaliojo plano įsigaliojimu ir galiojimu, nustačius, kad Detaliojo plano sprendiniai, susiję su nustatytu susisiekimo sistemos organizavimu (su nustatytu patekimu į Žemės sklypą) buvo išviešinti, būtina vertinti, ar buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

44.       Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo minėtų esminių skundo pagrindą sudarančių aplinkybių (ABTĮ 86 str.), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikintinas.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, tam, kad būtų nustatytos minėtos aplinkybės, būtina sudaryti galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

46.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimas iš esmės perduotas pirmosios instancijos teismui, šis prašymas nenagrinėtinas, pateiktas prašymas turi būti išnagrinėtas sprendžiant bylą iš esmės.  

             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Dalia Višinskienė