Civilinė byla Nr. e2-957-450/2024
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00260-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. M. ir D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. M. ir D. B. patikslintą skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mes-Jums“ 2024 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, bankroto nutraukimo ir D. B. pripažinimo kreditore.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje nustatyta, kad 2024 m. balandžio 10 d. įvyko uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mes-Jums“ (toliau – ir bendrovė, atsakovė) kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimti tokie nutarimai: 1) kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkti A. B., bendrovės įgaliotą atstovą; 2) kreditorių susirinkimo sekretoriumi išrinkti N. B., bendrovės įgaliotą atstovą; 3) nustatyti, kad šio kreditorių susirinkimo balsavimo tikslais kreditorių finansinių reikalavimų dydis atitinka susirinkimo dieną bendrovės apskaitoje užfiksuotą skolos dydį; 4) paskelbti bendrovę bankrutuojančia, bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka; 5) bendrovės nemokumo administratore paskirti UAB „Valnetas“; 6) patvirtinti nemokumo administratorės bazinį atlygį – 5 minimalias mėnesines algas; 7) nustatyti, kad ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo iškelti bankroto bylą bendrovei ne teismo tvarka priėmimo dienos, bendrovės vadovas privalo perduoti nemokumo administratorei bendrovės valdomą ir naudojamą turtą, visus dokumentus ir kt.
2. Pareiškėjai T. M. ir D. B. (toliau – pareiškėjai, apeliantai) pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti pareiškėją D. B. (toliau – ir pareiškėja) bendrovės kreditore, kurios finansinis reikalavimas yra 39 886 Eur; 2) pripažinti negaliojančiais bendrovės 2024 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 3, 4, 5 ir 6 darbotvarkės klausimais ir nutraukti bendrovės bankroto procesą, vykdytą ne teismo tvarka; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Skunde pareiškėjai nurodė, kad abu yra bendrovės steigėjai ir akcininkai, kuriems bendrai priklauso 2 136 vnt. arba 48 procentų bendrovės akcijų, likusios 2 314 vnt. arba 52 procentų bendrovės akcijų priklauso A. B.. Pareiškėja D. B. yra bendrovės kreditorė, kurios finansinis reikalavimas – 39 886 Eur. Apie įvykusį 2024 m. balandžio 10 d. bendrovės kreditorių susirinkimą pareiškėjai sužinojo tik 2024 m. balandžio 23 d., kai iš nemokumo administratorės gavo pranešimą dėl finansinio reikalavimo pateikimo. Pareiškėjų nuomone, bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka buvo inicijuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas, kadangi jiems nebuvo pranešta apie šaukiamą 2024 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimą, o nutarimai priimti dviejų kreditorių balsų dauguma (A. B., turinčio 15,13 procentų balsų, ir UAB „Pretendentas“, turinčios 57,27 procentų balsų).
4. Skunde nurodė, kad aplinkybę, jog pareiškėja D. B. yra bendrovės kreditorė, patvirtina tai, kad ji nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d., per aštuonis kartus, sumokėjo už bendrovę skolą kreditoriui Oberg Associates LTD/A Max Benjamin. Tačiau bendrovės sąskaitų apyvartoje kreditore nurodyta ne pareiškėja, bet Max Benjamin. Pareiškėja D. B. 2022 m. balandžio – gegužės mėn. į bendrovės sąskaitą įnešė 18 900 Eur nuosavų lėšų bendrovės apyvartinėms lėšoms padengti. Todėl bendrovės 39 886 Eur skola pareiškėjai D. B. turėjo būti nurodyta bendrovės finansiniuose dokumentuose.
5. Skunde nurodo, kad aplinkybė, jog UAB „Valnetas“ buvo paskirta bendrovės nemokumo administratore, leidžia teigti, kad atsakovės bankroto byla inicijuota išimtinai akcininko A. B. iniciatyva, o UAB „Valnetas“ tikėtinai veikia jo asmeniniais, o ne bendrovės ir jos kreditorių interesais. Šią poziciją pareiškėjai grindžia tuo, kad bendrovės akcininko A. B. valdoma bendrovė UAB „Pretendentas“ per trumpą laiką nupirko finansinius reikalavimus iš UAB „Domanija“, LATGA, Zorlu Pi s Ticaret ir A. C., todėl UAB „Pretendentas“ turi 167 926,19 Eur dydžio (57,87 procentų) finansinį reikalavimą bendrovei, tai sudaro galimybę vienašališkai priimti sprendimus.
6. Pareiškėjui T. M. nebuvo pateikta susipažinti bendrovės pelno nuostolių ataskaita ir turto balansas 2024 m. balandžio 1 d., bendrovės turto sąrašas, skolininkų bei kreditorių sąrašai, bankroto administravimo sąmata bei tokias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, taip pat duomenys, patvirtinantys, kad kreditoriai apie šaukimą kreditorių susirinkimą buvo informuoti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi T. M. buvo apribota teisė gauti iš juridinio asmens valdymo organų informaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl bendrovės 2024 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, pareiškėjos pripažinimo kreditore atmetė, priteisė atsakovei iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų bendrovės ir jos buvusios kreditorės Oberg Associates LTD/A Max Benjamin faktinius sutartinius santykius. Pareiškėjai D. B. vykdant atsiskaitymus nurodytam juridiniam asmeniui savo lėšomis, atsakovei nebuvo pateikti prašymas ar pretenzija dėl pareiškėjos skolos bendrovei, pareiškėja nebuvo įtraukta į bendrovės kreditorių sąrašą, o jos finansinės operacijos bendrovės vardu neužfiksuotos atsakovės finansinės apskaitos dokumentuose. Nurodė, kad iki 2023 m. gruodžio 12 d. už tokių duomenų apskaitą buvo atsakingas pareiškėjos sutuoktinis ir buvęs bendrovės vadovas T. M..
9. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės atsiliepime į skundą nurodytiems argumentams, kad buvęs bendrovės vadovas T. M. naujai paskirtai bendrovės vadovei N. B. turėjo perduoti visus bendrovės buhalterinius dokumentus, tačiau bendrovė duomenų, kad D. B. būtų potenciali bendrovės kreditorė, neturėjo. Todėl atsakovei nebuvo pagrindo išsiųsti pranešimą pareiškėjai apie šaukiamą 2024 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimą, nes bendrovė rašytinių duomenų apie skolą pareiškėjai neturėjo. Teismas nusprendė, kad D. B. iki 2024 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimo nebuvo atsakovės kreditore.
10. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus faktinius duomenis ir aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjai žinojo apie bendrovės nemokumą iš jiems, kaip akcininkams, išsiųstos akcininkų susirinkimo dienotvarkės, tačiau jie akcininkų susirinkime nedalyvavo, nors ir buvo tinkamai informuoti. Pareiškėjai D. B. žinant apie planuojamą inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, ji iki šaukiamo akcininkų susirinkimo pretenzijų dėl savo finansinio reikalavimo bendrovei nepateikė. Pareiškėjai nuo 2023 m. gruodžio mėn. pabaigos nutraukę su atsakove darbo santykius, bendrovės veikla nesidomėjo. Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus, kad jiems, kaip atsakovės kreditoriams, nebuvo tinkamai pranešta apie šaukiamą 2024 m. balandžio 24 d. kreditorių susirinkimą.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo T. M. skundo argumentus, kad jam nebuvo leista susipažinti su bendrovės dokumentais, kreditorių sąrašu, kitais duomenimis, kadangi, apie planuojamą bendrovės nemokumo proceso inicijavimą jam buvo pranešta 2024 m. vasario mėn., bendrovės nemokumo procesui jis pritarė, tačiau elgėsi pasyviai ir jokių dokumentų iš bendrovės vadovo nereikalavo.
12. Nutartyje teismas nurodė, kad bendrovės kreditorių susirinkimo metu kreditorių finansinių reikalavimų dydis siekė 290 184,88 Eur, kreditorių susirinkime dalyvavo ir „už“ skundžiamus nutarimus balsavo 229 012,88 Eur reikalavimo teisę turintys kreditoriai, tai sudaro 78,92 procentų nuo visų juridinio asmens turimų skolinių įsipareigojimų sumos. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas padarė išvadą, kad sprendimas atsakovės bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimtas nepažeidžiant JANĮ reikalavimų, kadangi jam pritarė daugiau kaip 3/4 (75 proc.) bendrovės kreditorių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Pareiškėjai D. B. ir T. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutartį ir pareiškėjų skundą dėl bendrovės 2024 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba pareiškėjų skundą patenkinti visa apimtimi, atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirojo skundo argumentai:
13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, o dėl dalies pareiškėjų pateiktų faktinių aplinkybių skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė (jų neįvertino). Skundžiama nutartis yra be motyvų, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.
13.2. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, nėra ginčo, kad pareiškėja D. B. bendrovei yra paskolinusi 18 900 Eur.
13.3. Teismas nepateikė motyvuotos išvados dėl buvusios skolos bendrovės kreditorei Oberg Associates LTD/A Max Benjamin padengimo ir šios kreditorės išbraukimo iš bendrovės kreditorių sąrašo aplinkybių.
13.4. Nepagrįstas pirmosios instancijos skundžiamos nutarties argumentas, kad pareiškėjas T. M. turėjo perduoti naujai paskirtai bendrovės vadovei visus buhalterinės apskaitos dokumentus, kadangi teismas neįvertino, jog tokie dokumentai buvo saugomi UAB „Nexia JK“ (buhalterinę apskaitą tvarkiusi bendrovė). Teismas galėjo išreikalauti duomenis iš UAB „Nexia JK“ apie buvusius ir esamus bendrovės kreditorius.
13.5. Pareiškėjui T. M., kaip kreditoriui, buvo apribota teisė gauti išsamią informaciją iš bendrovės apie realią jos finansinę padėtį, nesudaryta galimybė pasiūlyti nemokumo administratoriaus kandidatūros.
14. Atsakovė likviduojama dėl bankroto UAB „Mes-Jums“ (toliau – ir LUAB) atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Valnetas“ atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą, prašo skundą atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius pagrindinius atsikirtimus:
14.1. Teismas motyvuotai pasisakė dėl esminių ginčo šalių argumentų. Aplinkybė, kad teismo nutartyje nurodytas faktinių aplinkybių įvertinimas skiriasi nuo pareiškėjų, nereiškia, jog teismas nepagrindė (netinkamai) pagrindė savo išvadas.
14.2. Byloje esantys dokumentai nepatvirtina, kad bendrovės akcininkas A. B. būtų nurodęs pareiškėjai padengti bendrovės skolą kreditorei Oberg Associates LTD/A Max Benjamin; skolą pareiškėja apmokėjo savo iniciatyva, tokiam apmokėjimui nebuvo gautas akcininko pritarimas. Byloje nėra įrodymų, kad tarp pareiškėjos ir atsakovės būtų sudaryti kokie nors susitarimai dėl reikalavimo teisės perleidimo, skolos padengimo, paskolos ar pan. Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose nebuvo duomenų apie pareiškėją, kaip bendrovės kreditorę, nors iki 2023 m. gruodžio 23 d. jos vadovu buvo pareiškėjas T. M., kuris buvo atsakingas už teisingų ir laiku duomenų pateikimą buhalterinei apskaitai bei visų bendrovės dokumentų perdavimą naujajai vadovei.
14.3. Pareiškėja neprašė kviesti byloje liudytojais UAB „Nexia JK“ darbuotojų, tvarkiusių bendrovės buhalterinę apskaitą.
14.4. Aplinkybė, kad T. M., pateikęs prašymą jį atleisti iš bendrovės vadovo pareigų, neįtraukė pareiškėjos D. B. į bendrovės kreditorių sąrašą, įrodo, jog jis suprato, kad D. B. yra atgavusi sumokėtą skolą bendrovės kreditorei, užsienio juridiniam asmeniui, iš antkainio, kurį nuo 2024 metų padidino, kadangi pareiškėja perėmė pagrindinį bendrovės tiekėją. Pareiškėja D. B. 2024 m. sausio 8 d. atsiuntė bendrovei 2024 m. sausio 5 d. MAX Benjamin pranešimą apie UAB „Mes-Jums“ prievolės įvykdymą. Remiantis šiuo patvirtinimu buvo panaikintas bendrovės įsiskolinimas šiai įmonei. Patvirtinime nėra pranešama, kad pareiškėja D. B. įgijo reikalavimo teisę į šios skolos apmokėjimą iš bendrovės. Pareiškėja nesikreipė į bendrovę su reikalavimu dėl skolos apmokėjimo, taigi, kreditorių susirinkimo šaukimo metu, bendrovės vadovė neturėjo pagrindo pripažinti D. B. potencialia bendrovės kreditore ir išsiųsti jai pranešimą apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą.
14.5. Bendrovės akcininkas nebūtų sutikęs, kad pareiškėja apmokėtų bendrovės skolą kreditorei Oberg Associates LTD/A Max Benjamin, atsižvelgiant į jos reikšmę bendrovės veiklai.
14.6. Atsakovė atsiliepime į skundą pateikė paaiškinimą, kodėl negalima pareiškėjos įnašo bendrovei įvertinti kaip skolos, kadangi bendrovės įstatinio kapitalo padidinimas buvo pagrįstas 2022 m. gegužės 18 d. bendrovės akcininkų sprendimu, kuriuo buvo nutarta kapitalizuoti skolą. Akcininkų sprendimas padidinant bendrovės kapitalą ir išleidžiant papildomas akcijas, kurios buvo padalintos tarp akcininkų, yra galiojantis ir nenuginčytas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad pareiškėja turi reikalavimo teisę į 18 900 Eur skolą.
14.7. Byloje surinktų duomenų visuma įrodo, kad abu pareiškėjai apie 2024 m. balandžio 10 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą žinojo; be to, abu pareiškėjai buvo kviečiami dalyvauti 2024 m. kovo 13 d. įvykusiame akcininkų susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl nemokumo bylos bendrovei inicijavimo, todėl procedūrinių pažeidimų sušaukiant ginčijamą kreditorių susirinkimą nepadaryta.
14.8. JANĮ imperatyviai nustato baigtinį sąrašą asmenų, turinčių teisę teikti skundus dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, į kurį pareiškėjas T. M., kaip bendrovės kreditorius, būdamas tinkamai informuotas apie kreditorių susirinkimą, tačiau jame nedalyvavęs, nepatenka. Konstatuotina, kad pareiškėjas T. M. neturi teisės apskųsti 2024 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimų, todėl jo skundas turėjo būti paliktas nenagrinėtu.
14.9. Pareiškėjas T. M., tiek kaip bendrovės akcininkas, tiek kaip kreditorius, turėjo ir galėjo kreiptis į bendrovę dėl informacijos gavimo iki kreditorių susirinkimo, tačiau to nepadarė, taigi, turi prisiimti neigiamas tokias neveikimo pasekmes. Pareiškėjas nepateikė finansinio reikalavimo bendrovei, nors ne teismo tvarka bankroto procese kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas.
14.10. Apeliantai nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų apie paskirtos nemokumo administratorės veikimą asmeniais bendrovės akcininko A. B., o ne bendrovės ir jos kreditorių, interesais.
14.11. Kadangi iš sąskaitos už teisines paslaugas matoma, kad faktiškai atskirąjį skundą paruošė advokato padėjėja, nors procesinį dokumentą formaliai pateikė advokatas, atsakovės įvertinimu, turėtų būti atsisakyta nagrinėti atskirąjį skundą ir apeliacinis procesas nutrauktas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos 2024 m. spalio 21 d. teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjų skundą dėl 2024 m. balandžio 10 d. LUAB „Mes-Jums“ kreditorių susirinkimo nutarimų 3, 4, 5, 6 darbotvarkės klausimais panaikinimo, pareiškėjos D. B. pripažinimo kreditore bei prašymo nutraukti neteisminį bankrotą (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 21–22 punktai). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktai).
19. Kartu su atskiruoju skundu apeliantai teikia naujus rašytinius įrodymus – D. B. akcinės bendrovės SEB banko 2022 m. balandžio 6 d., 2022 m. balandžio 7 d. pavedimus; 2022 m. balandžio 8 d., 2022 m. balandžio 21 d., 2022 m. gegužės 13 d., 2022 m. gegužės 14 d. mokėjimų pavedimus bendrovei, kuriais pareiškėja pervedė bendrovei 18 900 Eur. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo priėmus skundžiamą nutartį. Naujai teikiamais įrodymais apeliantai įrodinėja aplinkybę apie bendrovės prievolę D. B., dėl kurios pareiškėja D. B. turėjo būti laikoma kreditore ir ji turėjo būti tinkamai informuota apie 2024 m. balandžio 10 d. šaukiamą bendrovės kreditorių susirinkimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su apeliantų naujai teikiamais rašytiniais įrodymais nusprendžia, kad šie įrodymai tiesiogiai susiję su byloje sprendžiamu klausimu dėl pareiškėjos D. B. informavimo apie šaukiamą bendrovės 2024 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimą aplinkybių vertinimu bei priimtų kreditorių susirinkime nutarimų (ne)panaikinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovė yra susipažinusi su apeliantų pateiktais naujais įrodymais, savo poziciją dėl prašymo juos priimti ji išreiškė atsiliepime į apeliacinį skundą, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos naujus įrodymus priima į bylą.
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
21. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 336 straipsnio 1 dalyje, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantai atskirajame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad apeliantai, teikdami prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydami išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
22. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas).
23. Apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, apeliantai nepagrindė prašymo dėl būtinybės bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apskųstos teismo nutarties turinys, teismo posėdžio garso įrašo analizė patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo nustatinėjamos ir nagrinėjamos ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, teismo nutartyje nurodyta, kokios reikšmingos aplinkybės nustatytos. Nėra pagrindo konstatuoti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neišsamiai ar kad buvo pažeistas betarpiškumo principas (CPK 14 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, į tai, kad byloje esančios faktinės aplinkybės yra aiškios, prieina prie išvados, jog byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantų skundas, (ne)teisėtumą ir (ne)pagrįstumą, todėl bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.
Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą
25. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarties nemotyvavo, nevertino apeliantų (pareiškėjų) procesiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Taigi, apeliantai iš esmės teigia, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – skundžiama teismo nutartis yra be motyvų. Tokią savo poziciją dėl skundžiamo teismo sprendimo turinio ydingumo apeliantai motyvuoja tuo, kad teismas neaptarė teisiškai reikšmingų kilusiam ginčui išspręsti faktinių aplinkybių bei nepasisakė dėl visų apeliantų skunde nurodytų argumentų (skundžiamos nutarties 12, 13, 14 punktai).
26. Reikalavimus teismo sprendimo (nutarties) turiniui nustato CPK 270 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, iš kokių elementų turi susidaryti motyvuojamoji teismo sprendimo dalis. Nurodęs, kokias aplinkybes nustatė, teismas turi pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentuoti, kurios įrodymus atmeta ir kodėl, taip pat nurodyti įstatymus ir (ar) kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei nurodyti kitus teisinius argumentus. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą (CPK 263 straipsnis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą taikomą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
27. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013). Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtaką jo pagrįstumui ir teisėtumui, aptariamo įstatymų leidėjo įtvirtinto reikalavimo (motyvuoti sprendimą) neaiškina kaip reikalavimo detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą. Kita vertus, yra pabrėžiama ir teismo sprendimo argumentavimo svarba, būtinumas motyvuojamoje dalyje pagrįsti teismo padarytas išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Kitaip tariant, jeigu teismo sprendime nėra atsakyta tik į kai kuriuos ieškinio ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).
29. Aplinkybė, kad teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje detaliai neatsakė į kiekvieną dalyvaujančių byloje asmenų išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos jų nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas).
30. Susipažinęs su patikslinto atskirojo skundo, atsiliepimo į jį ir šalių kitų procesinių dokumentų (atsiliepimo į skundą), skundžiamos nutarties turiniu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi prielaidų sutikti su apeliantų skundo argumentais, kad ginčą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nemotyvavo nutarties ir jame padarytos išvados dėl skundo nepagrįstumo neišsamiai ir nepakankamai argumentavus. Teismas, netenkindamas skundo reikalavimų, nurodė faktines bei teisines aplinkybes, dėl kurių įvertino visus apeliantų skundo reikalavimus kaip nepagrįstus ir juos atmetė. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje teismo nutartyje yra pateiktas teisinis įvertinimas dėl esminių apeliantų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų grupių bei jų reikalavimų. Aplinkybė, kad apeliantai nurodytas faktines aplinkybes vertina kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti motyvų nepakankamumą.
31. Taigi, nėra teisinio pagrindo konstatuoti esminio proceso pažeidimo, dėl kurio skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinama.
Dėl asmenų, turinčių teisę skųsti kreditorių susirinkime priimtus nutarimus.
32. JANĮ 55 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
33. Taigi kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).
34. JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo sprendimą turi teisę teismui apskųsti šie asmenys: 1) kreditorius, balsavęs prieš kreditorių susirinkimo sprendimą; 2) kreditorių susirinkime nedalyvavęs kreditorius, jeigu nebuvo tinkamai apie jį informuotas; 3) nemokumo administratorius; 4) restruktūrizuojamas juridinis asmuo.
35. Nustatant asmenis, turinčius teisę skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus, nurodoma, kad JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje išvardintiems asmenims įstatymas suteikia teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimtus sprendimus be papildomo savo teisinio suinteresuotumo pagrindimo, tačiau kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtaką kreditorių susirinkime priimti sprendimai, savo teisę į teisminę gynybą bankroto byloje turi įgyvendinti laikydamiesi teismų praktikoje šiuo klausimu išplėtotų taisyklių, t. y. įrodydami savo teisinį suinteresuotumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-241/2021; 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-280-798/2022).
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam, kad asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019).
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundą dėl bendrovės 2024 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų pateikė du pareiškėjai D. B. ir T. M.. Byloje nėra ginčo, kad abu pareiškėjai yra bendrovės akcininkai. Atsakovė atsiliepime į skundą kelia klausimą dėl apelianto T. M. teisės skųsti kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, kadangi jis, kaip kreditorius, nepatenka tarp JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų (jis kaip kreditorius buvo informuotas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, tačiau jame nedalyvavo). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nors ir paminėjo teisinį reguliavimą dėl asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę ginčyti kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, tačiau neįvertino, ar abu pareiškėjai patenka tarp asmenų, kuriems tokia teisė yra suteikta.
38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjas T. M., nors yra bendrovės akcininkas bei kreditorius, pateikdamas skundą teismui kaip kreditorius nepatenka tarp JANĮ 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų (jis kaip kreditorius buvo informuotas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, tačiau jame nedalyvavo), o pateikdamas skundą teismui neįrodinėjo savo, kaip akcininko, teisinio suinteresuotumo, skundžiant bendrovės 2024 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus. Iš byloje pareiškėjo pateiktų paaiškinimų skunde, taip pat iš pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad pareiškėjas nors nesutinka su atsakovės bankrotu ne teismo tvarka, tačiau neįrodinėjo, savo kaip akcininko, siekio atkurti bendrovės mokumą, nėra įvardijęs jokių aplinkybių, kurios leistų įvertinti, jog jis, kaip akcininkas, nurodė priemones, įskaitant akcininkų įnašus, bendrovės mokumo problemoms spręsti. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas T. M. skunde nurodė, kad jam kaip kreditoriui (ne kaip akcininkui) nebuvo suteikta teisė gauti informaciją iš juridinio asmens valdymo organų apie realią finansinę padėtį, nesudaryta galimybė pasiūlyti galimą nemokumo administratoriaus kandidatūrą nesudaro pagrindo įvertinimui, jog jis, kaip akcininkas, iš esmės siekiantis atkurti įmonės veiklą, turi pagrįstą teisinį suinteresuotumą ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus. Atskirajame skunde nenurodyta kitų argumentų, kurie pagrįstų apelianto teisinį suinteresuotumą reikšti tokius reikalavimus, t. y. apeliantas nepagrindė, kokią įtaką skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai daro jo teisėms bei pareigoms.
39. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai tiek skundą pirmosios instancijos teismui, tiek ir atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui padavė asmuo, neturintis teisės inicijuoti proceso dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, nes apeliantui T. M. tokia teisė įstatyme nėra numatyta ir jis neįrodė savo teisinio suinteresuotumo. Jeigu iš prie skundo pridėtų įrodymų matyti, kad skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo paduoda asmuo, neatitinkantis JANĮ 55 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme, nes toks asmuo neturi teisės pareikšti skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, todėl nėra pagrindo pradėti civilinį procesą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-220-407/2023 11 punktą).
40. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas T. M. neturėjo teisės apskųsti bendrovės 2024 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl šio pareiškėjo iš esmės išnagrinėjo skundą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl šio pareiškėjo skundo panaikinama ir civilinė byla, pradėta pagal T. M. skundą, nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
41. Bylą dėl pareiškėjo T. M. skundo nutraukus, apeliacinės instancijos teismas dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su jo informavimu apie bendrovės finansinę ūkinę padėtį, dokumentų nepateikimo apie bendrovės kreditorių informavimą apie šaukiamą bendrovės kreditorių susirinkimą ir galimybę pasiūlyti nemokumo administratoriaus kandidatūras, nepasisako. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nors ir buvo informuotas kaip kreditorius apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, tačiau jame ne tik nedalyvavo, bet ir byloje nepateikti duomenys, jog jis būtų pareikalavęs iš atsakovės valdymo organų kokių tai duomenų ir (ar) siekęs pareikšti nuomonę dėl nemokumo administratoriaus kandidatūros.
Dėl pareiškėjos D. B. reikalavimo pripažinti kreditore ir pareigos ją informuoti apie šaukiamą bendrovės kreditorių susirinkimą
42. JANĮ 11 straipsnio 1 dalis nustato sąlygas, kurioms esant gali būti pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. Bankroto proceso ne teismo tvarka pradėjimas yra sudarytas iš kelių etapų: kreditorių informavimo apie tokią galimybę ir kreditorių balsavimo kreditorių susirinkime.
43. Teismų praktikoje, aiškinant sąlygas dėl bankroto ne teismo tvarka, pripažinta, kad jas nustatančios normos yra imperatyvios ir negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-342-381/2020 26 punktą). Šios sąlygos siejamos ne su įmonės ūkinės veiklos laisve, o su valstybės pareiga efektyviai ginti nemokios, t. y. nebegalinčios vykdyti ūkinės veiklos, įmonės kreditorių interesus. Taip pat jomis užtikrinama, kad bankroto procesu ne teismo tvarka nebūtų piktnaudžiaujama ir jis būtų pradedamas griežtai laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.
44. JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka, jeigu sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dieną teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais. Kaip jau buvo minėta pirmiau, nors ginčas sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas, nagrinėjamoje byloje aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai dėl neteisminio bankroto, susiję su anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis
45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pagrindinis kriterijus yra ginčo tarp įmonės ir jos kreditorių nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-313/2017). Apie bankroto procedūrų vykdymą ne teismo tvarka tikslinga kalbėti tada, kai bent jau bankroto bylos iškėlimo stadijoje nekyla ginčų, t. y. kai kreditoriai ir įmonės savininkai sutaria dėl galimybės bankroto procedūras atlikti patiems. Teisinių konfliktų egzistavimas, nepriklausomai nuo jų baigties, iš esmės nesuderinamas su bankroto procedūrų, vykdomų ne teismo tvarka, pobūdžiu ir tikslais, kadangi tarp įmonės savininkų ir kreditorių nėra reikiamo bendro sutarimo. Todėl siekiama užtikrinti, kad įmonės bankroto procedūra ne teismo tvarka būtų pradedama tik tada, kai tarp skolininko ir jo kreditorių nėra turtinių ginčų.
46. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kad 2024 m. balandžio 10 d. bendrovės kreditorių susirinkime priimant sprendimą dėl bendrovės bankroto vykdymo ne teismo tvarka, apie teismuose iškeltas bylas ar vykstantį išankstinį ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka, kuriuose bendrovei pareikšti turtiniai reikalavimai. Pareiškėja D. B. iki skundo pateikimo dėl bendrovės 2024 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo nebuvo pareiškusi bendrovei reikalavimų ar pretenzijų dėl skolos padengimo (atsiskaitymo), ar, jos turimos skolos bendrovei įtraukimo į buhalterinės apskaitos duomenis, todėl turtinio ginčo tarp pareiškėjos D. B. ir bendrovės, iki pradedant bankroto procedūrą ne teismo tvarka, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo pagrindu nebuvo kliūčių vykdyti bendrovės bankrotą ne teismo tvarka.
47. Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas (JANĮ 12 straipsnio 1 dalis). Taigi, kilus ginčui dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio, jį nustato kreditorių susirinkimas, kurio nutarimai gali būti skundžiami teismui JANĮ 55 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pareiškėjos D. B. reikalavimas pripažinti ją kreditore ir jos finansinio reikalavimo dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Klausimas dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo atsakovei galėtų būti sprendžiamas vėlesniame bankroto etape ir tiek finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo, tiek jo dydžio klausimus spręstų kreditorių susirinkimas.
48. Pareiškėjos D. B. patikslinto skundo reikalavimą pripažinti pareiškėją bendrovės kreditore bei patvirtinti jos finansinio reikalavimo dydį (39 886 Eur) šiame bankroto etape, kai sprendžiami klausimai dėl bankroto ne teismo tvarka pradėjimo (ne)teisėtumo, pareigos informuoti JANĮ numatytus asmenis apie šaukiamą kreditorių susirinkimą (ne)tinkamo įvykdymo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, nes, viena vertus, byloje sprendžiami klausimai susiję su ne teismo tvarka pradėto bankroto (ne)teisėtumu, kita vertus, JANĮ pavesta tik kreditorių susirinkimui spręsti klausimus dėl finansinių reikalavimų (jų dydžio) patvirtinimo, kurie sprendžiami vėlesniame bankroto procese. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti ją bendrovės kreditore ir jos finansinio reikalavimo patvirtinimo panaikinama ir ši civilinės bylos dalis nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
49. Juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus, pateikdamas pranešimą kreditoriams. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys, 12 straipsnio 3 dalis).
50. Skirtingai nei ĮBĮ, JANĮ neapibrėžta įmonės kreditoriaus samprata. Sistemiškai aiškinant JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį darytina išvada, kad kreditoriumi laikomas asmuo, manantis, jog skolininkas laiku nevykdė jo turtinės prievolės. Nors kiekvienas asmuo, laikantis, kad įstatymu saugomos jo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami, turi galimybę kreiptis į teismą dėl šių savo interesų gynybos ir pasirinkti, kokiomis teisinėmis priemonėmis ginti šias teises ir kokius reikalavimus teisme pareikšti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137, 1.138 straipsniai; CPK 5 straipsnis), kreditorius teismui turi pateikti pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad jis yra skolininko kreditorius.
51. Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad reikalavimas informuoti (potencialius) kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka reikšmingas dėl to, kad nebūtų paneigta bankroto, vykdomo ne teismo tvarka, esmė – bankroto procedūra ne teismo tvarka pradėti tik tada, kai tarp skolininko ir jo kreditorių nėra turtinių ginčų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023).
52. Sprendžiant klausimą dėl bendrovės pareigos informuoti potencialius kreditoriaus apie šaukiamą bendrovės kreditorių susirinkimą, yra laikomasi pozicijos, kad siekianti bankrutuoti bendrovė kreditoriumi turi laikyti kiekvieną asmenį, potencialiai galintį jai pareikšti reikalavimus dėl prievolių vykdymo, nepriklausomai nuo finansinio reikalavimo dydžio. Bendrovė iki kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo turi turėti objektyvų pagrindą laikyti fizinį ar juridinį asmenį bendrovės potencialiu kreditoriumi, t. y. turi turėti duomenų (žinoti) apie esamas (galimas) bendrovės skolas, prievoles šiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-631-934/2023 41 punktas; 2024 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-338-934/2024 14–16 punktai).
53. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad reikalavimas įstatyme nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžių, inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą yra nustatytas pačiam juridiniam asmeniui ir yra imperatyvus. Tik tinkamas įstatyme nustatytos imperatyvios pareigos informuoti kreditorius apie ketinamą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka laikymasis gali užtikrinti tokios procedūros teisėtumą.
54. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto procesas visų pirma yra kolektyvinis procesas, iš esmės vykstantis be teismo kontrolės, todėl informuoti visus kreditorius inicijuojant neteisminę bankroto procedūrą yra ypač svarbu, kadangi šio proceso metu bankrotas vykdomas bendru įmonės ir jos kreditorių susitarimu ir visi klausimai sprendžiami kreditorių susirinkime. Realus informavimas apie ketinimą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo yra būtina veiksmingo nemokumo problemų sprendimo sąlyga, vėliau užtikrinanti tai, kad priimti sprendimai atitiks daugumos kreditorių valią, o kreditorių įtraukimas į nemokumo procesą ankstyvoje nemokumo proceso stadijoje gali ne tik padėti išvengti nemokumo, pvz., priėmus sprendimą skolininkę įmonę restruktūrizuoti, bet ir, esant tam tikroms sąlygoms, paskatinti kreditorius ieškoti kitų finansinių problemų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-407/2021, 43 punktas).
55. Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės patikslintą skundą, konstatavęs, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėją D. B. (potencialia) bendrovės kreditore, todėl bendrovės vadovui nebuvo pareigos jos informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą.
56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad D. B. negalėjo būti laikoma potencialia bendrovės kreditore, todėl bendrovės vadovas neturėjo jos, kaip kreditorės, informuoti apie 2024 m. balandžio 10 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą dėl toliau dėstomų argumentų.
57. Pirma, pareiškėjos skunde įrodinėjama bendrovės skola jai, kurią apeliantė grindžia su atskiruoju skundu pateiktais 2022 m. balandžio, gegužės mėn. atliktais, nutarties 19 punkte išvardintais, mokėjimais bendrovei, iš viso 18 900 Eur. Viena vertus, tokie mokėjimai nėra įtraukti į bendrovės finansinės apskaitos dokumentus, kaip bendrovės skola pareiškėjai. Nuo šių mokėjimų atlikimo iki skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo ir bankroto ne teismo tvarka pradėjimo, pareiškėja, būdama akcininke bei dirbdama bendrovėje, turėdama teisę susipažinti su bendrovės buhalteriniais duomenimis, nepareiškė jokių reikalavimų ar pretenzijų bendrovei, jos vadovui, neprašė įtraukti skolą į buhalterinę apskaitą, nereikalavo jos grąžinti. Be to, pareiškėja nenurodė, kokiu pagrindu ir kokiomis sąlygomis tokie pinigai bendrovei buvo pervesti. Pažymėtina, kad bendrovės vadovo pareigas nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2024 m. gruodžio 12 d. užėmė T. M., kuris be to, jog yra artimas asmuo apeliantei, o kaip vadovas, buvo atsakingas už tinkamų duomenų apskaitą bendrovėje. Kita vertus, byloje pateiktas 2022 m. gegužės 18 d. Vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo visi trys akcininkai: A. B., T. M., D. B. nusprendė padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 2 896 Eur iki 125 976 Eur, išleidžiant 4 350 vnt. 28,96 Eur nominalios vertės akcijų. Minėtu sprendimu akcininkas A. B. papildomai įgijo 2 262 vnt. akcijų, akcininkai T. M. ir D. B. kiekvienas įgijo po 1 044 vnt. naujai išleistų bendrovės akcijų. Todėl nepaneigtas bendrovės atsiliepime į skundą nurodytas argumentas, kad apeliantės D. B. pervestais bendrovei pinigais buvo padidintas įstatinis kapitalas, kapitalizuojant bendrovės skolas, įskaitant pareiškėjos D. B. skolą bendrovei (akcininkų sprendime nurodytas D. B. skolos dydis 32 234,24 Eur). Pažymėtina, kad sutampa lėšų įnešimo laikotarpis; po pareiškėjos atliktų mokėjimų bendrovei, po kelių dienų buvo priimtas akcininkų sprendimas padidinti bendrovės kapitalą ir išleisti naujai akcijas.
58. Antra, pareiškėja skolinį reikalavimą bendrovei grindžia jos asmeninėmis lėšomis sumokėta bendrovės skola jos kreditoriui Oberg Associates LTD/A Max Benjamin. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė, atsiskaitydama su bendrovės kreditoriumi Oberg Associates LTD/A Max Benjamin, veikė savo iniciatyva, nes nėra pateikti duomenys apie LUAB „Mes-Jums“ bendrovės vadovų ar akcininkų pritarimą, prašymą atsiskaityti su kreditoriumi. Byloje pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp A. B. bei tuometinio bendrovės vadovo T. M. nepatvirtina bendrovės valdymo organų prašymo, kad apeliantė įvykdytų prievolę už atsakovę nurodytam kreditoriui, užsienio juridiniam asmeniui. Priešingai, iš elektroninių laiškų turinio matyti, kad apeliantė, sumokėdama bendrovės skolą trečiajam asmeniui Oberg Associates LTD/A Max Benjamin, galimai turėjo verslo tikslų (distribucines ar platinimo teises perimti iš bendrovės), juos siejant su 2023 m. rugpjūčio mėn. įregistruotos mažosios bendrijos „Silueti“ veikla, kuriai ji vadovavo. Kita vertus, pareiškėja, atsiskaičiusi su bendrovės kreditoriumi Oberg Associates LTD/A Max Benjamin , jokių skolinių reikalavimų bendrovei nepareiškė, skolos grąžinti nereikalavo, nesiekė, kad bendrovės apskaitos duomenyse bei kreditorių sąraše ji būtų įvardinta kaip kreditorė. Nurodytina, kad didžiąją dalį mokėjimų (išskyrus paskutinį) pareiškėja įvykdė užsienio juridiniam asmeniui vadovaujant T. M..
59. Taigi, pareiškėja nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą kaip jos kreditorė, nepareiškė bendrovei reikalavimų dėl skolos apmokėjimo, todėl LUAB „Mes-Jums“ nebuvo pagrindo pareiškėjos D. B. laikyti potencialia kreditore ir ją informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą. Todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad neteisminė nemokumo (bankroto) procedūra pradėta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, t. y. tinkamai neinformavus visų kreditorių apie ketinimą pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka, bei nėra pagrindo konstatuoti kitų esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių nulemti neteisėtų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
60. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino JANĮ teisės normas ir pagrįstai nusprendė, jog LUAB „Mes-Jums“, neinformavusi pareiškėjos D. B. apie 2024 m. balandžio 10 d. šaukiamą bendrovės kreditorių susirinkimą nepažeidė imperatyvių įstatymo normų, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus bei nutraukti pradėtą bankrotą ne teismo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalies atskirajame skunde nurodytais motyvais ir pagrindais.
61. Bendrovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad sąskaitą už atskirojo skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme pateikė advokato padėjėja R. M., tai patvirtina advokato padėjėjos faktinį atskirojo skundo parengimą. Apeliacinės instancijos teismas šį atsiliepimo argumentą laiko nepagrįstu, nes atskirąjį skundą per EPP pateikė apeliantams atstovaujantis atstovas – advokatas Mindaugas Martinaitis, o advokato padėjėjos atliktas veiksmas – sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas išrašymas bei pateikimas pareiškėjams yra vidinis advokatų kontoros sąskaitų administravimo klausimas, kuris nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjų teisė į apeliaciją buvo įgyvendinta per atstovą pagal pavedimą, neturintį teisės atstovauti apeliaciniame procese.
62. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.
63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.
64. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas, 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).
65. Nors civilinė byla pareiškėjo T. M. atžvilgiu nutraukiama, tačiau dėl apelianto pareikšto skundo bendrovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo paskirstytos pirmosios instancijos teisme pagal bylos baigtį. Kadangi šalys procesiniuose dokumentuose nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, susijusio su šio asmens pateiktu ir išnagrinėtu skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, nepasisako.
66. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo LUAB ,,Mes-Jums“, kuri prašo jos naudai priteisti 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, bei pateikia išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus. Šios teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2024 m. gruodžio mėn., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2024 m. II ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 2 196,40 Eur. Už atsiliepimą į atskirąjį skundą Rekomendacijų 8.16 papunktyje numatytas koeficientas yra 0,4. Taigi, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 878,56 Eur (0,4 x 2 196,4 Eur). Bendrovės LUAB ,,Mes-Jums“ prašoma priteisti 1 161,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma viršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį apskaičiuotą rekomenduojamą maksimalų atlygį už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą.
67. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jeigu jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytam maksimaliam dydžiui viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023 113 punktas).
68. Nagrinėjamu atveju nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių bendrovei LUAB ,,Mes-Jums“ būtų pagrindas priteisti didesnį, nei pagal Rekomendacijas apskaičiuotas maksimalus bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atlygis. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2, 3 dalimis, Rekomendacijų 2, 7 punktais, 8.16 papunkčio nuostatomis, LUAB ,,Mes-Jums“ iš apeliantės D. B. priteisiama 878,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties dalį pagal pareiškėjo T. M. skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mes-Jums“ 2024 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą nutraukti.
Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos skundas pripažinti D. B. likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mes-Jums“ kreditore bei nustatyti jos finansinio reikalavimo dydį, panaikinti ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.
Kitą Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Mes-Jums“ (juridinio asmens kodas 150096068) iš pareiškėjos D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 878,56 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Asta Radzevičienė