Nr. DOK-4866

                Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00091-2019-9

                                                                (S)  

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

       2022 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. rugsėjo 30 d. paduotu trečiojo asmens G. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

trečiasis asmuo padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl UAB „Plienas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Šioje civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 29 d. nutartimi UAB „Plienas“ iškėlė bankroto bylą; BUAB „Plienas“ kreditorė mažoji bendrija „Uderna“ teismui pateikė prašymą BUAB „Plienas“ bankrotą pripažinti tyčiniu bei nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą; Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi patenkino MB „Uderna“ prašymą ir pripažino UAB „Plienas“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. 

        Trečiojo asmens paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų taikymą (CK 1.7 straipsnis), tyčinį bankrotą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį ir 20 straipsnį), taip pat susijusias teisės normas, reglamentuojančias įmonės nemokumo sąvoką (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį), įmonės vadovo, savininko pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnį), atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (CK 6.9301 straipsnį), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai pažeidė procesines įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas (CPK 179, 185 straipsnius), nukrypo nuo suformuotos aiškinimo ir taikymo praktikos, byloje buvo neišsamiai ištirti byloje esantys įrodymai, nenustatytos teisės taikymui svarbios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, kurios numato teismo teisę ir pareigą civiliniame procese būti aktyviam renkant įrodymus (CPK 179 straipsnis) bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus. Be to, teismai netinkamai aiškino ir taikė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą reglamentuojantį CK 6.9301 straipsnį, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šio straipsnio taikymo praktika: taikė jį teisiniams santykiams, kurių metu ši teisės norma dar negaliojo.  

        Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais trečiojo asmens kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos        Gražina Davidonienė

        Egidija Tamošiūnienė

        Dalia Vasarienė