Civilinė byla Nr. e2A-773-562/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36004-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.8.11.1; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 16 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės ir Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Realty“ ieškinį atsakovui V. M. dėl netesybų priteisimo ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Realty“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutartyje numatyto nekonkuravimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

        Teismas

nustatė:

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Capital Realty“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. M. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 14 046,94 Eur netesybas, kurias sudaro 3 765,06 Eur pagal tarp šalių 2013 m. liepos 9 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties Nr. 037 (toliau – Sutartis) VII punkto 8 dalį ir 10 281,88 Eur pagal Sutarties IX punkto 5 dalį bei VIII punkto 4 dalies pažeidimus; priteisti iš atsakovo 562,50 Eur komisinį atlygį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2013 m. liepos 9 d. ji ir atsakovas sudarė Sutartį, pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti, teikiant tretiesiems asmenims, t. y. fiziniams ir juridiniams asmenims, tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir (ar) nuomos (toliau – Tarpininkavimo paslaugos). Sutartimi atsakovui taip pat buvo suteikta teisė naudoti CAPITAL prekių ženklą, suteiktas prisijungimas (priėjimas) prie CAPITAL sistemos duomenų bazės (įskaitant klientų duomenis), teikiami mokymai. Vykdant Sutartį tarp ieškovės, atsakovo ir kliento buvo sudaromos sutartys dėl Tarpininkavimo paslaugų teikimo, kuriose klientas buvo paslaugų užsakovas, o kartu veikiantys ieškovė ir atsakovas – paslaugų teikėjai. Per ieškovės bendradarbiavimo su atsakovu laikotarpį, be kita ko, buvo pasirašytos sutartys su klientais, dėl kurių kilo šalių ginčas.

3.       Ieškovei tapo žinoma, jog atsakovas, veikdamas priešingai ieškovės interesams, iš esmės pažeidė šalių sudarytos Sutarties nuostatas. Atsakovas be ieškovės sutikimo ir žinios pateikė pranešimus apie tarpininkavimo paslaugų sutarčių nutraukimą, inicijavo ir nutraukė net trylika tarp ieškovės, atsakovo bei klientų UAB „Kaip pirmasis“, E. K., UAB „Virbasta“, E. T., M. K., viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Sporto klubas UOLA“, M. K., R. Š., A. V. Č., E. S., P. M., B. B., S. M. (toliau – ir Klientai) sudarytų tarpininkavimo sutarčių. Atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo kartu su pranešimais apie tarpininkavimo sutarčių nutraukimą pateikė minėtiems Klientams tarpininkavimo paslaugų sutarčių projektus (tekstas yra identiškas buvusiam sutarčių tekstui) dėl tų pačių tarpininkavimo paslaugų, paslaugų teikėju nurodant tik atsakovą, tokiu būdu siūlydamas Klientams tarpininkavimo paslaugų sutartis sudaryti tiesiogiai tik su atsakovu. Atsakovas taip pat pažeidė Sutarties nuostatas, susijusias su komisinio mokesčio tarp ieškovės ir atsakovo paskirstymu, t. y. nuslėpė nuo ieškovės informaciją apie komisinį atlyginimą pagal sutartį su klientu D. J.. Ieškovė, sužinosi apie Sutarties pažeidimus, Sutartį nutraukė ir pareikalavo atsakovo sumokėti Sutartyje numatytas netesybas (baudas).

4.       Pažymėjo, jog vienas pagrindinių Sutartimi prisiimtų atsakovo įsipareigojimų buvo nenaudoti ieškovei priklausančio CAPITAL prekių ženklo bei Sutarties vykdymo metu gautos informacijos (klientų ir (ar) Tarpininkavimo paslaugų objektų (gyvenamųjų namų, butų, komercinių patalpų ir kt.) duomenų) savo asmeniniams tikslams (Sutarties VII punkto 4, 5, 6 ir 7 dalis). Atsakovas, naudodamasis Sutarties metu gauta informacija, t. y. Klientų duomenis, CAPITAL vardu ir prekių ženklu bei kita ieškovės atsakovui suteikta informacija, atliko Sutarties pažeidimus. Atsakovas inicijavo bei sutartis su Klientais nutraukė be ieškovės žinios ir sutikimo, pranešimuose dėl sutarties nutraukimo Klientams nurodydamas, jog sutartis yra nutraukiama abipusiu šalių susitarimu, tokį pranešimą pasirašydamas kaip paslaugų teikėjas, t. y. tiek ieškovės, tiek savo vardu. Tarpininkavimo sutartyse labai aiškiai buvo išskirtos dvi jos šalys – paslaugų teikėjas (bendrai veikiantys ieškovė ir atsakovas) ir klientas. Toks ieškovės ir atsakovo bendradarbiavimas pagal Sutartį bei paslaugų teikimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nutraukimas turi būti vykdomas abiejų paslaugų teikėjų, t. y. tiek atsakovo, tiek ieškovės bendru sutarimu ir valia. Išvadą, jog Tarpininkavimo paslaugų sutarčių nutraukimui buvo būtina bendra atsakovo ir ieškovės valia ir atsakovas negalėjo jų nutraukti vienasmeniškai, leidžia daryti ir ginčo šalių sudarytos Sutarties V punkto 6 dalis. Be to, toks savavališkas Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių nutraukimas be ieškovės sutikimo ir žinios bei siūlymas Klientams toliau bendradarbiauti tik su atsakovu, pažeidė ne tik minėtą Sutarties nuostatą, bet ir Sutarties VII punkto 4, 5, 6 ir 7 dalis, kurios aiškiai draudžia atsakovui naudoti Sutarties vykdymo metu iš ieškovės gautą informaciją, atsakovo vardą bei prekių ženklą, o taip pat ir ieškovės atsakovui duotas Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių formas, išimtinai savo naudai ir interesais. Pagal Sutarties VII 5 dalį pardavimų atstovas neturi teisės suteikti tretiesiems asmenims jokių teisių į CAPITAL prekės/paslaugos ženklo naudojimą, taip pat susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti CAPITAL prekės/paslaugos ženklui ir UAB „Capital Real Estate“ vardui ir reputacijai. Pardavimų atstovas įsipareigoja savo veikloje nenaudoti ir/ar neregistruoti tapačių ar panašių prekių/paslaugų ženklų tiek šios sutarties galiojimo metu, tiek jai pasibaigus. Pagal 6 dalį prieiga prie CAPITAL duomenų bazės yra suteikiama Pardavimų atstovui tik šios Sutarties vykdymo tikslais. Pardavimų atstovas neturi teisės naudotis duomenų baze kitu nei šiame punkte nurodytu tikslu. Už kiekvieną minėtų Sutarties nuostatų pažeidimą, kaip numatyta Sutarties VII punkto 8 dalyje, atsakovas privalo sumokėti ieškovei po 289,62 Eur dydžio baudą. Atsakovo iniciatyva neteisėtai buvo nutraukta trylika sutarčių su Klientais, todėl bendra atsakovo mokėtinos baudos suma sudaro 3 765,06 Eur.

5.       Ieškovė vertino, kad ginčo atveju taip pat buvo pažeistos ir Sutarties nuostatos, draudžiančios atsakovui be ieškovės sutikimo teikti paslaugas klientams, su kuriais sutartys dėl Tarpininkavimo paslaugų teikimo buvo sudarytos Sutarties su ieškove galiojimo metu (Sutarties IX punkto 5 dalis). Atsakovas, pasinaudodamas Sutarties vykdymo metu ieškovės suteikta nauda (mokymais, prekių ženklo reklama, pardavimų atstovų (brokerių) biuro veiklos organizavimu ir kt.), įgytais ryšiais su Klientais ir gauta informacija apie Tarpininkavimo paslaugų objektus, siūlė Klientams sudaryti sutartis dėl Tarpininkavimo paslaugų teikimo tiesiogiai tik su atsakovu. Atsakovas, vadovaujantis Sutarties IX punkto 5 dalimi, negalėjo ir neturėjo teisės šių Klientų pervilioti ir nekilnojamojo turto objektų pardavinėti vien tik savo vardu. Atsakovas turi atsakyti pagal Sutarties IX punkto 5 dalį. Atsakovo ieškovei dėl neteisėtų veiksmų mokėtina kompensacija šiuo atveju sudaro 10 281,88 Eur dydžio sumą. Išvadą, kad atsakovas neturėjo teisės savo naudai naudoti apie Klientus gautos informacijos, patvirtina ir Sutarties VIII punkto nuostatos.

6.       Papildomai nurodė, kad atsakovas nuslėpė informaciją apie komisinį atlyginimą už Tarpininkavimo paslaugas pagal sutartį su klientu D. J., todėl ieškovei tenkanti komisinio atlygio dalis sudaro 562,50 Eur. Atsakovas privalo sumokėti ieškovei 562,50 Eur dydžio sumą.

7.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jis neginčija fakto, jog parengė pranešimų projektus dėl tarpininkavimo sutarčių, kurios buvo sudarytos ginčo šalių su Klientais, nutraukimo. Tačiau, atsakovo teigimu, tokiais savo veiksmais jis nepažeidė Sutarties nuostatų. Sutartyje nėra numatyta draudimo atsakovui savo vardu inicijuoti ir (ar) nutraukti tarpininkavimo sutartis su klientais, pagal Sutartį ieškovė ir atsakovas veikė kaip du savarankiški subjektai (Sutarties preambulė, II punkto 1 dalis, III punkto 2 dalis, IV punkto 3 dalis). Atsakovas niekada neinicijavo ir nenutraukė su klientais sudarytų tarpininkavimo sutarčių ieškovės vardu. Kaip matyti iš atsakovo parengtų pranešimų dėl tarpininkavimo sutarčių nutraukimo projektų, juos turėjo pasirašyti tik atsakovas ir Klientai, o ieškovė šiuose projektuose nenurodyta – projektuose išreikšta valia nutraukti tarpininkavimo sutartis tik tarp Klientų ir atsakovo. Ginčo šalys klientų atžvilgiu pagal tarpininkavimo sutartis neveikė kartu ir neprivalėjo derinti savo veiksmų. Nei prieš pasirašant tarpininkavimo sutartį, nei ją nutraukiant nėra nurodyta prievolė iš anksto derinti savo veiksmų. To nebuvo ir praktikoje. Atsakovas negali būtų laikomas pažeidusiu Sutartį ir dėl to, kad jo parengtas tarpininkavimo sutarčių su Klientais nutraukimas neįsigaliojo. Tarpininkavimo sutartys su Klientais pasibaigė atsakovo atžvilgiu ne dėl atsakovo iniciatyvos, o ieškovei vienašališkai nutraukus Sutartį dėl tariamų jos pažeidimų. Su Klientais sudarytos tarpininkavimo sutartys ieškovės atžvilgiu iki šiol galioja ir jų vykdymas priklauso tik nuo ieškovės valios.

9.       Taip pat nurodė, kad dalis ieškovės nurodomų klientų dėl skirtingų priežasčių patys atsisakė pardavimo atstovo paslaugų (nutraukė sutartis pranešdami žodžiu), M. K. pats asmeniškai pardavė savo objektą, dar kiti klientai jau iki pranešimų projektų parengimo buvo patys pardavę savo objektus ir t. t. Tarpininkavimų sutarčių eiga tokia: pasirašo pirmiausia atsakovas, tada klientas, o tik vėliau (dažniausiai po kelių ar keliolikos dienų) trišalės tarpininkavimo sutarties projektas yra pateikiamas pasirašyti ieškovei. Atsakovas rengėsi nutraukti sutartis savo vardu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. (visas dėl skirtingų priežasčių, bet pagrindinė minimų dokumentų projektų rengimo priežastis – išėjimas iš ieškovės bei veiksmų pabaigos įforminimas), tačiau nespėjo visko padaryti bei susitarti su ieškove, nes ji inicijavo bendradarbiavimo nutraukimą.

10.       Atsakovo teigimu, jis turėjo teisę siūlyti Klientams asmeniškai dirbti su juo po Sutarties su ieškove nutraukimo, sudarant naujas tarpininkavimo sutartis. Atsakovo vertinimu, Sutarties IX punkto 5 dalies nuostata yra neteisėta, nesąžininga ir negalioja nuo Sutarties sudarymo momento, kadangi nenumato ieškovės pareigos mokėti atsakovui teisingą kompensaciją už visą nekonkuravimo laikotarpį ir ieškovė nesutinka su tokios kompensacijos mokėjimu atsakovo prašymu. Dar iki ginčo kilimo atsakovas buvo nusprendęs nuo 2018 m. liepos 31 d. nutraukti Sutartį ir paslaugas klientams teikti asmeniškai arba bendradarbiaujant su kitais šios rinkos dalyviais, jeigu ieškovė nesutiks mokėti atsakovui kompensacijos už minėtą nekonkuravimo įsipareigojimą. Prieš išvykdamas atostogų atsakovas parengė ir išsiuntė Klientams pranešimų dėl tarpininkavimo sutarčių nutraukimo projektus, kurie turėjo būti pasirašyti ir įsigalioti po Sutarties nutraukimo atsakovo iniciatyva, kuomet šalys susitars dėl nekonkuravimo įsipareigojimo galiojimo ir kompensacijos už jį, t. y. 2018 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovė, žinodama apie atsakovo ketinimus nutraukti Sutartį ir tapti jos konkurentu, jeigu nebus teisingai atlyginta už nekonkuravimo įsipareigojimą, nusprendė užbėgti įvykiams už akių ir nesąžiningai pasipelnyti.

11.       Papildomai atsakovas teigė, kad Klientai, priešingai nei bando teigti ieškovė, nebuvo atsakovo surasti naudojantis ieškovės vardu ar ieškovės sudaromomis atsakovui palankiomis sąlygomis, programomis, galimybėmis, reklama. Duomenys, susiję su šiais klientais,        nelaikytini ieškovės konfidencialia informacija ar komercine paslaptimi. Atsakovas, kaip nekilnojamojo turto pardavimų atstovas (brokeris), dirba dar nuo 2009 m. Atsakovas dirba rekomendaciniu principu ir prieš pasirašydamas Sutartį turėjo didelį klientų ratą, įskaitant ir Klientus. Klientai yra su atsakovu glaudžiais bendravimo ir šeimos santykiais susiję asmenys, kuriuos atsakovas pažįsta ir su jais bendrauja gerokai seniau nei su ieškove buvo sudaryta Sutartis.

12.       Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė, kaltindama atsakovą konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties panaudojimu, nenurodo, kokia konkrečiai informacija ar komercinė paslaptis buvo panaudota. Ieškovė nebuvo sudariusi saugotinos konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties sąrašo ir su juo supažindinusi atsakovo. Ieškovės ieškinyje minimi klientai, jų turto ir kontaktiniai duomenys nelaikomi ieškovės konfidencialia informacija ir komercine paslaptimi, nes šiuos duomenis ieškovė sužinojo ir juos valdė tik atsakovo dėka. Ieškovė taip pat nenurodo, kokiu būdu, kam ir kokia konkrečiai konfidenciali informacija ir komercinė paslaptis buvo atskleista. Vien tai, kad atsakovas siūlė Klientams ateityje pasirašyti tokio paties turinio tarpininkavimo sutartis, nelaikoma konfidencialios informacijos ar komercinės paslapties panaudojimu ir atskleidimu, nes šiems klientams jau buvo žinomas nurodytų sutarčių tekstas (tokio paties turinio sutartis jie jau buvo pasirašę). Ieškovė pateikė 2018 m. spalio 29 d. atsakovo publikuotus skelbimus internetiniuose portaluose apie parduodamus Klientų nekilnojamojo turto objektus, tačiau tokiais veiksmais atsakovas nepažeidė Sutarties, nes Sutartyje numatytas įsipareigojimas nekonkuruoti, ieškovei nesutinkant mokėti atsakovui kompensacijos, nesaisto atsakovo.

13.       Atsakovo teigimu, ieškinio reikalavimas dėl 14 046,94 Eur dydžio netesybų priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas, kadangi ieškovė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo savo vardu inicijuojant tarpininkavimo sutarčių nutraukimą su jo asmeniniais klientais bei tariamos nesąžiningos konkurencijos fakto, taip pat neįrodė, kad atsakovas neteisėtai panaudojo ar atskleidė ieškovės konfidencialią informaciją ar komercines paslaptis. Atsakovas yra atsiskaitęs su ieškove dėl kliento D. J., todėl ši ieškinys dalis taip pat yra nepagrįsta.

14.       Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovės inicijuotas vienašališkas 2013 m. liepos 9 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 037 nutraukimas dėl tariamos atsakovo kaltės yra neteisėtas, sutarties galiojimo neatnaujinant; pripažinti negaliojančia nuo 2013 m. liepos 9 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 037 sudarymo momento šios sutarties IX punkto 5 dalį; priteisti iš ieškovės atsakovui 25 296,92 Eur užmokestį nuo kiekvienos faktiškai gautos komisinių sumos, kurią uždirbo atsakovo atvesti pardavimų atstovai, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

15.       Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė neturėjo pagrindo vienašališkai nutraukti tarp ginčo šalių sudarytos Sutarties dėl atsakovo kaltės. Sutarties nutraukimas yra neteisėtas, kadangi ieškovė neįrodė atsakovo veiksmų neteisėtumo savo vardu inicijuojant tarpininkavimo sutarčių nutraukimą su jo asmeniniais klientais bei tariamos nesąžiningos konkurencijos fakto, taip pat neįrodė, kad atsakovas neteisėtai panaudojo ar atskleidė ieškovės konfidencialią informaciją ir komercines paslaptis. Kadangi pats atsakovas dar iki ieškovės inicijuoto vienašališko Sutarties nutraukimo jau norėjo šią Sutartį nutraukti ir nėra suinteresuotas jos galiojimu, atsakovas prašo neatnaujinti sutarties galiojimo.

16.       Atsakovas prašė pripažinti negaliojančia Sutarties IX punkto 5 dalį, kadangi ši nuostata iš esmės pažeidžia šalių lygybės ir interesų pusiausvyros principą bei prieštarauja imperatyvioms teisės normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5, 1,80 straipsniai ir 2.164 straipsnio 8 dalis). Sutarties IX punkto 5 dalies nuostata įtvirtina CK 2.164 straipsnyje reglamentuotą nekonkuravimo susitarimą, nes ginčo šalys aiškiai apibrėžė atsakovo pareigos nekonkuruoti su ieškove ribas, terminą ar klientų grupes, su kuriais atsakovas, veikdamas savarankiškai, negali bendradarbiauti, tačiau nenumatė jokios kompensacijos už nekonkuravimą.

17.       Atsakovas teigė, kad ieškovė, nepagrįstai vienašališkai nutraukusi Sutartį, panaikino jo prieigą prie darbinio elektroninio pašto ir duomenų bazės (CRM arba „Pinigų medis“), dėl to atsakovas neteko galimybės gauti informaciją apie jam priklausiusį užmokestį nuo kiekvienos faktiškai gautos komisinių sumos, kurią uždirbo atsakovo atvestas pardavimų atstovas iki Sutarties nutraukimo. Per Sutarties galiojimo laikotarpį nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2018 m. liepos 20 d. atsakovas atvedė pas ieškovę šiuos pardavimų atstovus: J. R., T. M., R. Š., M. J., E. K., L. B., V. Ž., I. A., P. P.. R. Š. uždirbo 33 530,51 Eur, J. R. – 19 285,71 Eur, T. M. (T. M. individuali įmonė) – 21 428,57 Eur, iš viso 74,244.79 Eur. M. J. uždirbo 11594,93 Eur, E. K. – nėra duomenų, L. B. – 1 343,92 Eur, V. Ž. – 1 116,66 Eur, I. A. – 1 307,69 Eur, P. P. – nėra duomenų, iš viso preliminariai uždirbo 307 245,40 Eur komisinį atlygį. Per laikotarpį nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2018 m. liepos 20 d. visi atsakovo pas ieškovę atvesti pardavimų atstovai J. R., T. M., R. Š., M. J., E. K., L. B., V. Z., I. A., P. P. uždirbo ne mažiau kaip 366 127,92 Eur (74 244,79 Eur + 307 245,4 Eur (iš šios sumos atimant 15 362,27 Eur)). Pagal Sutarties Priedo A 7 punktą ieškovė turėjo sumokėti atsakovui 10 proc. mokestį nuo preliminariai 366 127,79 Eur faktiškai gautos komisinių sumos, kurią uždirbo atsakovo atvesti pardavimų atstovai, t. y. ne mažiau kaip 36 612,79 Eur, tačiau yra sumokėjęs tik 11 315,87 Eur. Atsakovas prašo teismo priteisti iš ieškovės preliminarią 25 296,92 Eur užmokesčio nuo kiekvienos faktiškai gautos komisinių sumos, kurią uždirbo atsakovo atvesti pardavimų atstovai, skolą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Sutarties Priede A numatyta komisinių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka ginčo šalių rašytinių susitarimu, kaip tai numatyta Sutarties XII punkto 4 dalyje, Sutarties Priedo B priedo 4 punkte, Sutarties X punkto 1 dalyje, niekada nebuvo pakeista, nors ieškovė 2019 m. sausio 8 d. rašte teigia priešingai.

18.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19.       Nurodė, kad Sutartis buvo nutraukta teisėtai. Sutarties IX punkte nurodyti aiškūs pagrindai, kuriais remiantis šalys vienašališkai, nesikreipdamos į teismą, turi teisę nutraukti Sutartį. Sutarties IX punkto 2 dalyje, kuria remiantis buvo nutraukta Sutartis, nurodyta, jog ieškovė turi teisę bet kuriuo Sutarties galiojimo metu, nurodydama Sutarties nutraukimo motyvus ar priežastis, vienašališkai nutraukti Sutartį, pranešdama atsakovui apie tai raštu. Šiuo atveju pranešimas apie Sutarties nutraukimą atsakovui buvo pateiktas raštu, 2018 m. liepos 20 d. pranešime yra aiškiai nurodytos Sutarties nutraukimo priežastys. Šalių sudarytos Sutarties esmė yra bendradarbiaujant, veikiant partnerystės pagrindu, teikti tarpininkavimo paslaugas klientams, tai reiškia, jog kliento atžvilgiu paslaugos teikėjas yra tiek atsakovas, tiek ieškovė, ir sutartys su klientais gali būti sudaromos, yra vykdomos bei nutraukiamos ieškovės ir atsakovo bendra valia (Sutarties II punkto 2 dalis, IV punkto 3 dalis). Atsakovo neteisėtiems veiksmams – sutarties pažeidimui konstatuoti, nėra būtina nustatyti, ar sutartys su Klientais laikytinos įsigaliojusiomis, ar ne. Tai, jog atsakovas pažeidė Sutarties nuostatas ir ieškovė turėjo teisę Sutartį nutraukti, įrodo šios aplinkybės: 1) atsakovas iniciavo tarpininkavimo sutarčių su Klientais nutraukimą; 2) atsakovas pasirašė pranešimus (tarpininkavimo sutarčių nutraukimo projektus), kaip paslaugų teikėjai, t. y. tiek savo, tiek ieškovo vardu; 3) atsakovas pradėjo tarpininkavimo paslaugas dėl tų pačių objektų teikti Klientams asmeniškai. Pažymėjo, kad faktiškai tarpininkavimo sutarčių nutraukimas įvyko, t. y. atsakovui eliminavus ieškovę, kaip sutartinių teisinių santykių šalį, Tarpininkavimo paslaugos teikimas Klientams nutrūko, o atsakovas Tarpininkavimo paslaugas dėl tų pačių objektų minėtiems Klientams pradėjo teikti asmeniškai. Šią aplinkybę įrodo atsakovo Nekilnojamojo turto skelbimų portale www.aruodas.lt patalpinti skelbimai dėl minėtiems Klientams priklausančių nekilnojamojo turto objektų pardavimo.

20.       Nurodė, kad Sutarties IX punkto 5 dalimi siekiama apsaugoti ieškovės teisę į pagal Sutartį priklausantį komisinį mokestį, tačiau ja: 1) nėra ribojama pardavimų atstovo (atsakovo) teisė konkuruoti su ieškove ir vykdyti tą pačią veiklą; 2) nėra ribojama pardavimų atstovo (atsakovo) teisė teikti nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas; 3) nėra ribojama pardavimų atstovo (atsakovo) teisė Sutartyje numatytas paslaugas tiems patiems klientams. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti šią Sutarties sąlygą niekine ir negaliojančia.

21.       Pažymėjo, kad faktiškai tarp šalių buvo susiklosčiusi visiškai kitokia nei Sutarties Priedas A numatyta komisinio mokesčio apskaičiavimo už atsakovo atvestus brokerius apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka. Atsakovas ieškovei išrašydavo ir ieškovei pateikdavo sąskaitas-faktūras dėl 20 proc. dydžio komisinio mokesčio už atsakovo „atvestus“ pardavimų atstovus, o ieškovė pateikdavo sąskaitas-faktūras atsakovui dėl pagal Sutarties Priedo A 2 dalį jam priklausančio komisinio mokesčio dalies sumokėjimo. Pažymėjo, jog atsakovas tik priešieškiniu pareiškė reikalavimą dėl tariamo netinkamo atsiskaitymo pagal Sutarties Priedo A 7 dalyje numatytą komisinio mokesčio apskaičiavimo bei apmokėjimo tvarką, nors visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį, t. y. daugiau nei 5 metus, jokių pretenzijų ieškovei pareiškęs nebuvo. Atsakovas su ieškove 2014 m. sausio 1 d. bei 2015 m. sausio 1 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, kurie įrodo, jog už 2013 m. ir 2014 m. su atsakovu buvo tinkamai bei pilnai atsiskaityta. 2015 m. sausio 1 d. ieškovė savo veikloje pradėjo taikyti naujas pardavimų atstovų skatinimo taisykles, vadinamas „Pinigų medis“. Taisyklės aiškiai įtvirtino, jog pardavimų atstovams mokamas mokestis yra skaičiuojamas ne nuo pardavimų atstovo rekomenduoto („atvesto“) pardavimų atstovo, o nuo biuro gaunamo komisinio mokesčio dalies. Priešingai nei numatyta Sutarties Priedo A 2 dalyje, ne ieškovė, o atsakovas išrašinėjo klientams PVM sąskaitas-faktūras už proceso šalių klientams suteiktas Tarpininkavimo paslaugas, todėl visas pinigines lėšas iš klientų gaudavo ne ieškovė, o pats atsakovas ir tik vėliau vadovaujantis Sutarties Priedo A 2 dalyje numatyta tvarka bei proporcijomis 80 proc. komisinio mokesčio sumos pardavimų atstovui, o 20 proc. ieškovei, piniginės lėšos buvo paskirtomis tarp šalių. Taigi atsakovas betarpiškai dalyvavo jam priklausančio mokesčio apskaičiavime, jis pats išrašinėjo, pasirašinėjo ir pateikinėjo ieškovei sąskaitas-faktūras; atsakovas suprato ir sutiko su taikoma mokesčio apskaičiavimo bei mokėjimo sistema; šalys Sutarties vykdymo metu suderino ir visas atsakovui pagal bendradarbiavimo sutartį priklausančias „Pinigų medžio“ sumas; su atsakovu yra pilnai atsiskaityta pagal Sutartį.

22.       Dalyvaujantys byloje asmenys teismo posėdyje palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus, pagrįsdami juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, išskyrus, tai, kad ieškovės atstovai nebeprašė priteisti iš atsakovo 562,50 Eur dydžio komisinio atlygio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-135-592/2021 nutraukė bylos dalį dėl 562,50 Eur komisinio atlygio priteisimo, priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 14 046,94 Eur netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 046,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 075,16 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo 8,30 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

24.       Įvertinęs tarpininkavimo sutarčių turinius, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jos sudarytos ieškovės vardu.

25.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje esantys 2018 m. birželio 3 d. – liepos 10 d. atsakovo parengti ir ieškovės vardu pasirašyti pranešimai apie sutarčių nutraukimą patvirtina ieškovės argumentą dėl atsakovo inicijavimo nutraukti tarpininkavimo sutartis. Tuo pačiu iš tarpininkavimo paslaugų sutarčių, pasirašytų atsakovo, kaip vienos sandorio šalies, ir savarankiškai (be ieškovės dalyvavimo) teikiančios nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas, matyti, kad 9 ieškovės klientams (UAB „Kaip pirmasis“, E. K., UAB „Virbasta“, E. T., M. K., VšĮ „Sporto klubas UOLA“, M. K.; R. Š.; A. V. Č.) pateikė naujų tarpininkavimo sutarčių projektus ir, tikėtina, kad pagal pasiūlymų pateikimo laikotarpį atsakovas naudojosi būtent ieškovės duomenimis apie klientus. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas ir neginčijo, jog minėti dokumentai buvo rengiami ieškovės patalpose.

26.       Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad vienas pagrindinių Sutartimi prisiimtų atsakovo įsipareigojimų buvo nenaudoti ieškovei priklausančio CAPITAL prekių ženklo bei Sutarties vykdymo metu gautos informacijos (klientų ir (ar) Tarpininkavimo paslaugų objektų (gyvenamųjų namų, butų, komercinių patalpų ir kt.) duomenų) savo asmeniniams tikslams (Sutarties VII punkto 4, 5, 6 ir 7 dalis). Pagal Sutarties V punkto 6 dalies sąlygas atsakovas, sudaręs sandorį ar atlikęs kitus veiksmus ieškovės vardu be ieškovės sutikimo, privalo atlyginti pastarajai patirtus nuotolius – dalykinės reputacijos sumažėjimą, negautas pajamas ir kitus galimus nuotolius. Pirmosios instancijos teismo nuomone, tokia sąlyga yra aiški ir suprantama.

27.       Taip pat sutiko su ieškovės argumentu, kad savavališkas tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių nutraukimas be ieškovės sutikimo ir žinios bei siūlymas Klientams toliau bendradarbiauti tik su atsakovu pažeidžia ir Sutarties VII punkto 4, 5, 6 ir 7 dalis, kurios draudžia atsakovui naudoti Sutarties vykdymo metu iš ieškovės gautą informaciją, atsakovo vardą bei prekių ženklą, taip pat ir ieškovės atsakovui duotas Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarčių formas, išimtinai savo naudai ir interesais. Pagal Sutarties VII 5 dalį atsakovas, kaip pardavimų atstovas, neturėjo teisės suteikti tretiesiems asmenims jokių teisių į CAPITAL prekės/paslaugos ženklo naudojimą, taip pat susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti CAPITAL prekės/paslaugos ženklui ir UAB „Capital Real Estate“ vardui ir reputacijai. Pagal 6 dalį prieiga prie CAPITAL duomenų bazės buvo suteikiama atsakovui tik Sutarties vykdymo tikslais.

28.       Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovė pakankamai įrodė, kad dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimo (netinkamas CAPITAL prekės ir paslaugos ženklo naudojimas), ieškovė patyrė nuostolius, todėl pagrįstai paskaičiavo atsakovui 3 765,06 Eur dydžio (289,62 Eur x 13 vnt.) netesybas už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą (CK 6.70, 6.71-6.75 straipsniai).

29.       Pirmosios instancijos teismo nuomone, minėti Sutarties pažeidimai iš atsakovo pusės yra esminiai (CK 6.217 straipsnio 2 dalis), todėl konstatavo, kad ieškovė pagrįstai nutraukė Sutartį, tuo pačiu nepagrįstu laikė atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti, kad ieškovės inicijuotas vienašališkas Sutarties nutraukimas dėl tariamos atsakovo kaltės yra neteisėtas.

30.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netoleruotina tokia situacija, kada verslo partneris neatlygintinai ar be atsakomybės galėtų pasisavinti kito partnerio sukurtą produktą (paslaugas) ir naudoti savo reikmėms, t. y. savo verslui vystyti. Vertino, kad ginčo sąlyga iš esmės tinkama, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, užkertančius kelią neatlygintinai naudotis kito verslo partnerio darbo (paslaugų) rezultatais, tačiau numatanti šalių galimybę toliau bendradarbiauti kartu – teikti tarpininkavimo paslaugas esant bendram sutarimui. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas minimus klientus surado ir jiems paslaugas Sutarties galiojimo metu teikė be ieškovės dalyvavimo. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pagal nustatytą faktinę situaciją ieškovė privalėjo numatyti atsakovui kompensavimo mechanizmą, todėl nėra pagrindo ginčo sąlygą pripažinti negaliojančia.

31.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ieškovė pagrįstai reikalavimo iš atsakovo priteisti 10 281,88 Eur sumą.

32.       Konstatavo, jog byloje nekilo ginčas, kad pats atsakovas turėjo išrašyti sąskaitas pagal ieškovės įmonėje nustatytą atlygio apskaičiavimo tvarką. Paminėjo, kad paties atsakovo 2016 - 2018 metasi išrašytose sąskaitose nurodoma Sutartis ir šalia įvardinama „Pinigų medis“, o nuo 2013 iki 2015 metų buvo nurodoma pagal Sutartį su/be 10 ar 20 proc. už asmenis. 2014 m. sausio 1 d. ir 2015 m. sausio 1 d. sudaryti tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktai pasirašyti šalių be jokių pastabų. Pažymėjo, jog tokiu atveju neturėjo pagrindo abejoti, kad ginčo metu galiojo ir buvo taikomos motyvacinės brokerių pritraukimo sistemos taikymo „Pinigų medis“ taisyklės. Be to, pats atsakovas reikalavo atlygio už brokerių pritraukimą, nors Sutartyje toks atlygis nenumatytas. Tuo pačiu sutiko, kad šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sutarta atlygį skaičiuoti ir pagal minėtą motyvacinę sistemą „Pinigų medis“.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

33.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1.                      Atsakovo i?sitikinimu, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagri?stai konstatavo, kad, tik savo vardu inicijuodamas Tarpininkavimo sutarc?iu? nutraukima? su Klientais, atsakovas neva pažeide? Sutartyje i?tvirtintas pareigas nenaudoti ieškovės vardo ir preke?s ženklo, saugoti ieškovės konfidencialia? informacija? (komercines paslaptis) ir nekonkuruoti su ja.

33.2.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurode? jokios Sutarties ar Tarpininkavimo sutarties nuostatos, kurioje bu?tu? numatytas draudimas atsakovui savo vardu savarankiškai inicijuoti ir (ar) nutraukti Tarpininkavimo sutartis su Klientais („išstoti iš trišale?s sutarties“).

33.3.                      Iš 2021 m. geguže?s 14 d. „DELFI“ publikuoto straipsnio matyti, kad ieškove?, vykdant Tarpininkavimo paslaugu? teikimo sutartis su brokeriu, neprisiima jokios atsakomybe?s už brokerio veikima?, o tik formaliai dalyvauja Tarpininkavimo paslaugu? teikimo sutartyse, bei brokeriui i?vykdžius sandori?, pasiima savo komisini? atlygi?.

33.4.                      Neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog atsakovas inicijavo su Klientais sudarytu? Tarpininkavimo sutarc?iu? nutraukima? ne tik savo, bet ir ieškovės vardu. Tiek atsakovo paaiškinimai, tiek bylos rašytiniai i?rodymai akivaizdžiai rodo, kad šiais klausimais atsakovas veike? tik savo vardu. Pranešimai de?l Tarpininkavimo sutarc?iu? nutraukimo pasirašyti tik atsakovo vardu. Aplinkybe?, kad atsakovas neture?jo i?galiojimu? veikti ieškovės vardu, patvirtino ir kiti bylos duomenys – ieškovės atstovo (direktoriaus) laiškai Klientams, taip pat teismo pose?džiu? metu duoti jo paaiškinimai bei liudytojo D. S. parodymai.

33.5.                      Su Klientais sudarytos Tarpininkavimo sutartys ieškovės atžvilgiu iki šiol galioja visa apimtimi ir ju? vykdymas priklauso tik nuo ieškovės valios, tac?iau ieškovė nepateike? i?rodymu?, kad buvo suinteresuota ir sieke? toliau su Klientais dirbti. Atsakovas, inicijuodamas Tarpininkavimo sutarc?iu? su Klientais nutraukima?, niekaip nepažeide? ieškovės interesu?, nes pati ieškovė nebuvo suinteresuota ryšiu? su Klientais išlaikymu ir te?simu.

33.6.                      Negalima sutikti ir su kita skundžiamo sprendimo išvada, kad Klientu? duomenys ir Tarpininkavimo sutarc?iu? turinys yra ieškovės konfidenciali informacija ar komercine? paslaptis, kuria? atsakovas neteise?tai pasisavino ir panaudojo.

33.7.                      Sutarties IX punkto 5 dalies nuostata, kuri i?tvirtina atsakovo pareiga? neatlygintinai nekonkuruoti su ieškove, yra neteise?ta, nesa?žininga ir negalioja nuo Sutarties sudarymo momento. Kita vertus, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, iki Sutarties nutraukimo ir ve?liau jokiu? tarpininkavimo paslaugu? de?l Klientu? objektu?, su kuriais buvo dirbama pagal Tarpininkavimo sutartis, atsakovas savarankiškai neteike?. De?l to skundžiamo sprendimo išvada, kad „nekilnojamojo turto objektus ve?liau atsakovas pardavine?jo vienas“, nepagri?sta ir klaidinga bei prieštarauja byloje esantiems i?rodymams. Tikroji Sutarties nutraukimo priežastis buvo ta, kad ieškovė sieke? neteise?tai pasipelnyti atsakovo sa?skaita: bu?dama atsakovo informuota, kad nuo 2018 m. liepos 31 d. atsakovas ketina pats nutraukti bendradarbiavimo santykius, ieškovė sa?moningai, užbe?gdama i?vykiams už akiu?, sugalvojusi nebu?tus motyvus ir priežastis, 2018 m. liepos 20 d., atsakovui nežinant ir net jam nesant Lietuvoje, nutrauke? Sutarti?.

33.8.                      Pateikti argumentai leidžia daryti išvada?, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ture?jo atmesti, o ne patenkinti ieškini?, kuriuo ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 14 046,94 Eur dydžio netesybas, nes ieškovė byloje nei?rode? atsakovo sutartine?s atsakomybe?s buvimo de?l Sutarties tariamo pažeidimo. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas ture?jo patenkinti, o ne atmesti, atsakovo priešieškinio reikalavima? pripažinti neteise?tu ieškovės inicijuota? vienašališka? Sutarties nutraukima? de?l tariamos atsakovo kalte?s, kadangi byloje nepateikta tokios kalte?s i?rodymu?.

33.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagri?stai skundžiamu sprendimu netenkino atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti negaliojanc?ia Sutarties IX punkto 5 dali?, pagal kuria? 1 metus po šios sutarties pasibaigimo, nutraukus sutarti? ar jai pasibaigus, be atskiro rašytinio ieškovės sutikimo atsakovas i?sipareigojo neteikti sandoriu? sudarymo tarpininkavimo ir kitu? paslaugu? klientams, su kuriais buvo sudarytos tarpininkavimo ar kitu? paslaugu? teikimo sutartys, nurodant atsakova?, kaip partneri?, Sutarties galiojimo metu de?l šiose sutartyse numatytu? objektu? pardavimo. Pirmosios instancijos teismas nepagri?stai nepriteise? atsakovui 25 296,92 Eur dydžio užmokesc?io nuo kiekvienos faktiškai gautos komisiniu? sumos, kuria? uždirbo atsakovo i? „Capital“ tinkla? atvesti nauji pardavimu? atstovai.

34.       Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

34.1.                      Dienraštyje publikuotas straipsnis, priešingai nei teigia atsakovas, negali ir nepaneigia Sutarties nuostatu?, kuriomis bu?tent ir reikia vadovautis, nagrine?jant byla?. Pabre?žtina, kad iš atsakovo teiginiu? galima suprasti, jog atsakovas kaltina ieškove?, jog tariamai ji prie bendros veiklos vykdymo neprisideda, o pasiima tik komisini? atlygi?, vis tik, pats atsakovas nuo 2013 m. bendradarbiavo su ieškove (šaliu? bendradarbiavimas truko 5 metus) ir jokiu? pretenziju? šiuo laikotarpiu (iki bylos nagrine?jimo teisme) de?l ieškove?s priside?jimo prie bendros veiklos vykdymo nereiške?.

34.2.                      Atsikirsdama i? atsakovo teigini?, jog tariamai atsakovas nesupranta, kode?l laikoma, kad jis Tarpininkavimo paslaugu? teikimo sutartis su Klientais nutrauke? paslaugu? teike?jo vardu (ieškove?s ir atsakovo vardu šiems veikiant, kaip partneriams), ieškove? paaiškina, jog Sutarties tikslas (dalykas) – kad šalys veikia kartu, bendradarbiaudamos, kaip partnere?s, teikia paslaugas tretiesiems asmenims; vykdant Sutarti?, šalys (ieškove?s ir atsakovas) yra lygiaverte?s, šalys kartu sudaro bei nutraukia sandorius su trec?iaisiais asmenims, kaip viena šalis – paslaugu? teike?jas. Tuo tarpu ginc?o atveju atsakovas be ieškove?s sutikimo ir žinios pateike? pranešimus Klientams, su kuriais Tarpininkavimo paslaugu? teikimo sutartys buvo sudarytos Sutarties galiojimo laikotarpiu, ir tokiu bu?du atsakovas nesant ieškove?s valios nutrauke? Tarpininkavimo paslaugu? teikimo sutartis su trylika Klientu?, paslaugu? teike?jo vardu. Fakta?, kad Tarpininkavimo paslaugu? sutartys buvo nutrauktos paslaugu? teike?jo vardu, t. y. ir ieškove?s vardu, be kita ko, patvirtina atsakovo Klientams siu?stu? pranešimu? tekstas, kuriame nėra nurodoma apie tai, kad Tarpininkavimo paslaugu? sutartis yra nutraukiama tik paties atsakovo vardu.

34.3.                      Akivaizdu, kad naudodamasis duomenu? baze?je esanc?ia informacija apie Klientus, komisini? atlygi? ir Tarpininkavimo paslaugu? sutarc?iu? nuostatas bei duomenu? baze?je pateiktus sutarc?iu? projektus, ir vienašališkai pateiktais pranešimais pasiu?lydamas Klientams dirbti ne su ieškove ir atsakovu kartu, o tik su atsakovu, atsakovas pažeide? VII punkto 6 dalies ir 8 dalies nuostatas, kadangi pagal jas nurodyta informacija atsakovas ture?jo teise? naudotis tik šalims veikiant kartu ir kartu teikiant paslaugas Klientams.

34.4.                      Kadangi iš byloje esanc?iu? duomenu? matyti, kad atsakovas toliau asmeniškai vienas pardavine?jo aštuoniu? Klientu? turta?, de?l kurio pardavimo su Klientais buvo sutarta Sutarties galiojimo metu, atitinkamai taikant Sutarties IX punkto 5 dali?, atsakovas, kaip teisingai konstatuota skundžiamame sprendime, privalo sumoke?ti ieškovei 10 281,88 Eur. Laikytina, kad atsakovas, panaudoje?s ieškovės komercine? paslapti? sudaranc?ia informacija?, t. y. Klientu? duomenis, ir juos pervilioje?s, kaip teisingai ir pagri?stai konstatuota skundžiamame sprendime, iš esme? pažeide? šaliu? sudarytos Sutarties nuostatas, dėl ko privalo sumoke?ti ieškovei ieškiniu reikalaujamas netesybas.

34.5.                      Sutartis ieškove?s vienašališkai buvo nutraukta teise?tai ir pagri?stai, laikantis joje numatytos tvarkos, todėl pagrindo pripažinti Sutarties nutraukima? neteise?tu ne?ra ir nebuvo.

34.6.                      Sutarties IX punkto 5 dalimi siekiama apsaugoti ieškove?s teise? i? pagal Sutarti? priklausanti? komisini? atlygi?, tac?iau ja ne?ra ribojama atsakovo teise? teikti nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas, i?skaitant ir paslaugu? teikima? tiems patiems klientams, tode?l atsakovo apeliaciniame skunde de?stomi teiginiai, jog ginc?o atveju neva egzistuoja pagrindas pripažinti Sutarties IX punkto 5 dali? negaliojanc?ia? ab initio, nepagrįsti.

34.7.                      Pardavimu? atstovams mokamas mokestis yra skaic?iuojamas ne nuo pardavimu? atstovo „atvesto“ pardavimu? atstovo, o nuo „Capital“ tinklo i?mone?s (biuro) gaunamo komisinio mokesc?io dalies. Skaic?iavimas de?l tariamai negauto komisinio mokesc?io nuo atsakovo „atvestu?“ pardavimu? atstovu? gautu? pajamu? paremtas prielaidomis, kiek tariami tie pardavimu? atstovai gavo pajamu? per atitinkama? laikotarpi? už Tarpininkavimo paslaugas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

35.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

36.       Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

37.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2013 m. liepos 9 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 037 (Sutartis), pagal kurią šalys susitarė bendradarbiauti teikiant tretiesiems asmenims, t. y. fiziniams ir juridiniams asmenims, tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir (ar) nuomos. Sutartimi atsakovui, be kita ko, buvo suteikta teisė naudoti CAPITAL prekių ženklą, suteiktas prisijungimas (priėjimas) prie CAPITAL sistemos duomenų bazės (įskaitant klientų duomenis), teikiami mokymai. Vykdant Sutartį tarp ieškovės, atsakovo ir kliento, buvo sudaromos sutartys dėl Tarpininkavimo paslaugų teikimo, kuriose klientas buvo paslaugų užsakovas, o kartu veikiantys ieškovė ir atsakovas – paslaugų teikėjai.

38.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovas pažeidė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė, nutraukė bylos dalį dėl 562,50 Eur komisinio atlygio priteisimo.

39.       Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu ir jame išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis, apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė Sutartį, inicijuodamas Tarpininkavimo sutarčių nutraukimą. Nurodo, kad taip pat nepagrįsta skundžiamo sprendimo išvada, kad Klientu? duomenys ir Tarpininkavimo sutarc?iu? turinys yra ieškovės konfidenciali informacija ar komercine? paslaptis, kuria? atsakovas neteise?tai pasisavino ir panaudojo. Jo teigimu, Sutarties IX punkto 5 dalies nuostata, kuri i?tvirtina atsakovo pareiga? neatlygintinai nekonkuruoti su ieškove, yra neteise?ta, nesa?žininga ir negalioja nuo Sutarties sudarymo momento. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagri?stai nepriteise? atsakovui 25 296,92 Eur dydžio užmokesc?io nuo kiekvienos faktiškai gautos komisiniu? sumos, kuria? uždirbo atsakovo i? „Capital“ tinkla? atvesti nauji pardavimu? atstovai.

40.       Ieškovė, atsikirsdama į apeliacinio skundo argumentus, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog fakta?, kad Tarpininkavimo paslaugu? sutartys buvo nutrauktos paslaugu? teike?jo vardu, t. y. ir ieškove?s vardu, be kita ko, patvirtina atsakovo Klientams siu?stu? pranešimu? tekstas, kuriame ne?ra nurodoma apie tai, kad Tarpininkavimo paslaugu? sutartis yra nutraukiama tik paties atsakovo vardu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas pažeidė Sutarties nuostatas. Sutarties IX punkto 5 dalimi siekiama apsaugoti ieškove?s teise? i? pagal Sutarti? priklausanti? komisini? atlygi?, tac?iau ja ne?ra ribojama atsakovo teise? teikti nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugas, i?skaitant ir paslaugu? teikima? tiems patiems klientams, tode?l atsakovo apeliaciniame skunde de?stomi teiginiai, jog ginc?o atveju neva egzistuoja pagrindas pripažinti Sutarties IX punkto 5 dali? negaliojanc?ia? ab initio, nepagrįsti. 

Dėl įrodymų vertinimo ir sutarčių aiškinimo.

41.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje šalys iš esmės nesutaria dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir Sutarties bei Tarpininkavimo paslaugų aiškinimo, ieškovei iš esmės teigiant, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisingai aiškino sutarčių nuostatas, o atsakovui nesutinkant su tokiais skundžiamo sprendimo motyvais bei išvadomis.

42.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

43.       Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

44.       Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).

45.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

46.       Sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, t. y. dviejų ar daugiau ją sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, išraiška. Civilinių teisinių santykių dalyviai yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį, gali savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai nenumatyta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnis).

47.       Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 - 6.195 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-288/2010).

         Dėl priešinio reikalavimo pripažinti Sutarties nutraukimą negaliojančiu.

48.       Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė 2018 m. liepos 20 d. raštu „Dėl bendradarbiavimo sutarties pažeidimo ir jos nutraukimo bei nesąžiningos konkurencijos“ nutraukė Sutartį. Tokį Sutarties nutraukimą ieškovė argumentavo tuo, jog atsakovas iš esmės pažeidė Sutarties nuostatas, kadangi, neturėdamas ieškovės sutikimo, ir be ieškovės žinios pateikė pranešimus apie tarpininkavimo paslaugų sutarčių nutraukimą, inicijavo ir nutraukė trylika tarp ieškovės, atsakovo bei Klientų sudarytų tarpininkavimo sutarčių.

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas pažeidė Sutartį, inicijuodamas Tarpininkavimo sutarčių nutraukimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas, be ieškovės sutikimo ir žinios pateikdamas pranešimus dėl Tarpininkavimo sutarčių su 13 klientų nutraukimo, bei 9 klientams pateikdamas pasirašyti analogiškas sutartis dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo tiesiogiai su atsakovu, iš esmės pažeidė Sutartį, todėl Sutartį ieškovė su atsakovu nutraukė pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada.

50.       Be kita ko, kaip pažymėjo ir ieškovė, Sutarties IX punkto 2 dalyje šalys įtvirtino, jog ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį bet kuriuo Sutarties galiojimu metu raštu nurodydama atsakovui Sutarties nutraukimo motyvus ar priežastis. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013).

51.       Atsižvelgiant į tai, jog pranešimas apie Sutarties nutraukimą atsakovui buvo pateiktas raštu (2018 m. liepos 20 d. pranešimas), pranešime buvo nurodytos Sutarties nutraukimo priežastys (el. b. 1 t., b. l. 82-84), teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Sutartis ieškove? nutraukė teise?tai ir pagri?stai, laikantis pačioje Sutartyje numatytos tvarkos. Pagrindo pripažinti Sutarties nutraukima? neteise?tu ne?ra atsižvelgiant būtent į tai, kad, atsakovas nutrauke? su trylika Klientu? sudarytas Tarpininkavimo paslaugu? sutartis, kaip paslaugos teike?jas, nors tokia? teise? ture?jo tik ieškovei sutikus. Be kita ko, byloje esantys duomenys patvirtina, jog mine?tiems Klientams atsakovas pasiu?le? sudaryti analogiškas Tarpininkavimo paslaugu? teikimo sutartis, t. y. analogiškas sutartims, kokios buvo sudarytos prieš atsakovui savavališkai sutartis sudarant tik su juo asmeniškai. Tokiais neteise?tais veiksmais atsakovas neabejotinai iš esme?s pažeide? tarp šaliu? sudarytos Sutarties vieną iš esminių sąlygų – teikti Klientams Tarpininkavimo paslaugas, veikiant kartu su ieškove ir iš to uždirbti, Sutarties VII punkto 6 dali? ir 8 dalis, draudžianc?ias atsakovui naudoti Sutarties vykdymo metu iš ieškove?s gauta? informacija?, ieškovės pavadinimą bei prekiu? ženkla?, duomenu? baze?s duomenis, išimtinai savo naudai ir interesais, ir taip pat Sutarties IX punkto 5 dali?, kuri draudžia, nutraukus Sutarti? ar jos galiojimo metu, be ieškove?s sutikimo atsakovui teikti asmenines tarpininkavimo ar kitas paslaugas de?l Tarpininkavimo paslaugu? teikimo sutartyse numatyto turto pirkimo, pardavimo ir (ar) nuomos asmeniškai. Kartu pažymėtina, kad sprendžiant Sutarties nutraukimo teisėtumo pagrįstumą, nėra reikšminga, kad atsakovas tuo metu nebuvo Lietuvos Respublikoje, tuo labiau ir dėl to, jog atsakovas apie Sutarties nutraukimą buvo informuotas elektroniniu paštu.

52.       Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentu dėl portale „DELFI“ publikuoto straipsnio reikšmės, sprendžiant dėl to, ar turi būti tiek ieškovės, tiek atsakovo valia ir bendras sutarimas dėl Tarpininkavimo sutarčių nutraukimo, pažymi, jog portale publikuotas straipsnis, priešingai nei teigia atsakovas, negali ir nepaneigia Sutarties nuostatu?, kuriomis ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs bylą ir priėmęs skundžiamą sprendimą. Be to, atsižvelgus į šalių bendravimo ir bendradarbiavimo praktiką, jog per daugiau nei 5 metus atsakovas ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl ieškovės prisidėjimo prie bendros veiklos, galima daryti išvadą, jog atsakovą iš esmės tenkino bendradarbiavimo su ieškove sąlygos.

53.       Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kuriuo atsakovas teigia nesuprantąs, dėl ko yra laikoma, kad jis Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis nutraukė su Klientais ieškovės vardu, atkreipia dėmesį į tai, kad Sutarties tikslas (dalykas) – kad šalys veikia kartu, bendradarbiaudamos, kaip partnere?s, teikia paslaugas tretiesiems asmenims; vykdant Sutarti?, šalys (ieškove? ir atsakovas) yra lygiaverte?s, šalys kartu sudaro bei nutraukia sandorius su trec?iaisiais asmenims, kaip viena šalis – paslaugu? teike?jas (Sutarties IV punkto 1 ir 3 dalys). Tuo tarpu byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, jog atsakovas be ieškove?s sutikimo ir žinios pateike? pranešimus Klientams, su kuriais Tarpininkavimo paslaugu? teikimo sutartys buvo sudarytos Sutarties galiojimo laikotarpiu, ir tokiu bu?du atsakovas, nesant ieškove?s valios, nutrauke? Tarpininkavimo paslaugu? teikimo sutartis su trylika Klientu?, paslaugu? teike?jo vardu. Fakta?, kad Tarpininkavimo paslaugu? sutartys buvo nutrauktos paslaugu? teike?jo vardu, t. y. ir ieškove?s vardu, be kita ko, patvirtina atsakovo Klientams siu?stu? pranešimu? tekstas, kuriame ne?ra nurodoma apie tai, kad Tarpininkavimo paslaugu? sutartis yra nutraukiama tik paties atsakovo vardu.

54.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad su Klientais sudarytos Tarpininkavimo paslaugų sutartys ieškovės atžvilgiu iki šiol galioja pilna apimtimi ir priklauso tik nuo ieškovės valios, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo suinteresuota ir siekė toliau dirbti su klientais. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo atveju Sutarties pažeidimui konstatuoti ne?ra bu?tina nustatyti, ar Tarpininkavimo sutarc?iu? nutraukimo projektai su Klientais laikytini i?sigaliojusiais, ar – ne. Tai, jog atsakovas pažeide? Sutarties nuostatas, dėl ko ieškovė įgijo teisę nutraukti Sutarti? bei taikyti atsakovo atžvilgiu Sutartyje numatyta? atsakomybe?, pagrindžia šios aplinkybe?s: 1) atsakovas inicijavo Tarpininkavimo paslaugu? sutarc?iu? su Klientais nutraukima?; 2) pasiraše? pranešimus (Tarpininkavimo paslaugu? sutarc?iu? nutraukimo projektus), kaip paslaugu? teike?jai, t. y. tiek savo, tiek ieškove?s vardu; 3) prade?jo Tarpininkavimo paslaugas teikti Klientams asmeniškai. Taigi, iš esmės galima konstatuoti, jog Tarpininkavimo sutarčių nutraukimas faktiškai įvyko.

Dėl reikalavimo priteisti netesybas remiantis Sutarties VII punkto 8 dalimi.

55.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad be ieškovės sutikimo ir žinios nutraukdamas 13 Tarpininkavimo sutarčių; 9 klientams pateikdamas pasirašyti analogiškas tarpininkavimo sutartis tiesiogiai su atsakovu, atsakovas pažeidė Sutarties VII punkto 4, 5, 6 ir 7 dalis. Atsakovo teigimu, jis galėjo naudotis klientų duomenimis ir Tarpininkavimo sutarčių turiniu, nes klientų duomenis į ieškovo duomenų bazę suvesdavo atsakovas, o ne ieškovė, klientų duomenis ieškovė gavo tik atsakovo asmeninių pažinčių, žinių ir ilgametės veiklos bei įgūdžių dėka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais nėra.

56.       Sutarties VII punkto 6 dalimi šalys, be kita ko, susitarė, jog prieiga prie CAPITAL duomenų bazės yra suteikiama atsakovui tik šios Sutarties vykdymo tikslais, atsakovas neturi teisės daryti duomenų bazėje esančios informacijos kopijų, kitokiu būdu perkelti sau duomenų bazėje esančios informacijos. Nutraukus Sutartį atsakovui draudžiama naudotis informacija apie klientus (Sutarties VII punkto 8 dalis) (klientai – tai tretieji asmenys, kuriems pagal Sutartį šalys teikė tarpininkavimo paslaugas (Sutarties IV punkto 1 dalis)). Už kiekvieną iš nurodytų Sutarties pažeidimų atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovei 1000 litų (289,62 Eur) minimalių neįrodinėjamų nuostolių (Sutarties VII punkto 8 dalis). Nurodytos Sutarties nuostatos yra galiojančios, atsakovas reikalavimo pripažinti jas negaliojančiomis nereiškė, todėl šalims jos turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

57.       Byloje ginčo dėl to, jog atsakovas Sutarties galiojimo metu be ieškovės sutikimo ir žinios pateikė pranešimus dėl Tarpininkavimo sutarčių su 13 klientų nutraukimo; 9 klientams pateikė (kaip nurodė atsakovas – „pasiūlė“) pasirašyti analogiškas sutartis dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo tiesiogiai su atsakovu, nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nurodytais savo veiksmais atsakovas, veikdamas priešingai Sutartyje įtvirtintam jos tikslui – kooperuojant turtą, žinias ir darbą bendradarbiauti teikiant klientams paslaugas dėl nekilnojamojo turto sandorių naudojantis UAB Capital Real Estate ir CAPITAL vardu (Sutarties 4 punkto 1 dalis), pažeidė įsipareigojimą nenaudoti Sutarties vykdymo metu gautos informacijos kitais, nei Sutartyje numatytais tikslais, be kita ko, klientams pateikdamas analogiškas tarpininkavimo sutartis, nurodant jose kaip paslaugos teikėją tik save patį. Taigi pažeidė įsipareigojimą nenaudoti ieškovės duomenų bazėje esančios informacijos asmeniniais tikslais ir nedaryti jos kopijų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė atsakovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, netinkamai naudojant CAPITAL prekės ženklą, todėl patyrė nuostolius, todėl CK 6.70 straipsnio, 6.71- 6.75 straipsni pagrįstai sprendė, jog ieškovės patirti nuostoliai dėl atsakovo padarytų Sutarties pažeidimų yra 3 765,06 Eur dydžio.

Dėl reikalavimo priteisti netesybas remiantis Sutarties IX punkto 5 dalimi.

58.       Sutarties IX punkto 5 dalis numato, kad be ieškove?s sutikimo atsakovui suteikus asmenines tarpininkavimo ar kitas paslaugas de?l Tarpininkavimo paslaugu? teikimo sutartyse numatyto turto pirkimo, pardavimo ir (ar) nuomos atsakovas i?sipareigoja sumoke?ti ieškovei dvigubo komisinio atlyginimo, numatyto tokiose Tarpininkavimo paslaugu? teikimo sutartyse, sudarytose su Klientais Sutarties galiojimo metu, dydžio kompensacija?.

59.       Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nekilo ginčas, jog po Sutarties nutraukimo jis, pažeisdamas Sutarties VII punkto 8 dalį, teikė tarpininkavimo paslaugas dėl nekilnojamojo turto objektų, dėl kurių tarpininkavimo sutartys buvo sudarytos pagal Sutartį. Atsakovo teigimu, ieškovė jokių duomenų, kurie patvirtintų tokią aplinkybę, nepateikė, taigi, šios aplinkybės neįrodė, todėl ieškinio reikalavimas priteisti netesybas remiantis Sutarties VII punkto 8 dalies pažeidimu - nepagrįstas.

60.       Atsakovo teigimu, priešingai nei teigia ieškovė, ieškovės pateikti duomenys - interneto svetainėje www.aruodas.lt atsakovo patalpinti skelbimai dėl nekilnojamojo turto pardavimo, nurodytų aplinkybių nepatvirtina, nes šie skelbimai yra arba ne dėl objektų, dėl kurių buvo sudarytos tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartys pagal Sutartį, arba apskritai dėl kitų klientų objektų, t. y. klientų, su kuriais tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartys pagal Sutartį apskritai nebuvo sudarytos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su atskovo argumentais sutiktina iš dalies.

61.       Remiantis bylos duomenimis, atsakovas po Sutarties nutraukimo teikė paslaugas klientams dėl objektų, su kuriais ir dėl kurių buvo sudarytos tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartys pagal Sutartį: M. K. – Tarpininkavimo sutartyje nurodytas objektas – namų valdos žemės paskirties sklypas, kurio plotas 0,0715 ha., esantis adresu „(duomenys neskelbtini)“, kliento pageidaujama kaina – 51 769 Eur (el. b. 1 t., b. l. 108). Atsakovo skelbimo objektas – namų valdos žemės paskirties sklypas, kurio plotas – 7,15 a., esantis adresu (duomenys neskelbtini), kaina – 50 000 Eur. (el. b. 1 t., b. l. 23). Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis (el. b. 7 t., b. l. 49), objekto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta Tarpininkavimo paslaugų sutartyje ir teigia atsakovas. Remiantis nurodytu, konstatuotina, jog labiau tikėtina (CPK 185 straipsnis), kad tai yra tas pats objektas; E. S. – Tarpininkavimo sutartyje nurodytas objektas – sklypas su pastatais, plotas – 7,86 ha, adresu  (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 116). Atsakovo paskelbtame skelbime nurodyta, kad parduodamas 7 ha žemės ūkio paskirties žemė iš bendro 7,86 ha. žemės sklypo ploto, kaina 28 000 Eur (el. b. 1 t., b. l. 21). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skelbime nurodytas žemės sklypas yra dalis objekto, dėl kurio buvo susitarta Tarpininkavimo sutartyje; UAB „Virbasta“ – Tarpininkavimo sutartyje nurodytas objektas - individualūs namai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurių plotas – 140/160 kv. m., kliento pageidaujama kaina – 140 000 Eur (el. b. 1 t., b. l. 107). Atsakovo paskelbtame skelbime nurodyta, kad parduodamas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), plotas – 156 kv. m., kaina – 149 000 Eur, pažymėta, kad namas yra pastatytas vykdant 6 naujų individualių namų statybą (el. b. 1 t., b. l. 36). Atsižvelgiant į nurodytą bei remiantis ieškovės pateiktais duomenimis (el. b. 7 t., b. l. 51), konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovo paskelbtame skelbime nurodytas namas yra vienas iš nurodytų Tarpininkavimo sutartyje.  

62.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovas teikė paslaugas klientams dėl objektų, dėl kurių pagal Sutartį buvo sudarytos sutartys dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo. Bylos duomenimis M. K. – Tarpininkavimo sutartyje nurodytas objektas – dvibutis gyv. namas su sklypu, adresas – (duomenys neskelbtini), plotas – 110 kv. m. ir 116 kv. m., sklypas 10 a., kliento pageidaujama kaina – 110 000 Eur ir 116 000 Eur. (el. b. 1 t., b. l. 112). Skelbimo objektas – namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), plotas – 165 kv. m., sklypo plotas 5 a., kaina – 159 000 Eur. (el. b. 1 t., b. l. 33). Atsižvelgiant į nurodytą, be kita ko, tai, jog skiriasi nurodytų objektų plotas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo konstatuoti, jog nurodyti objektai yra tas pats objektas – nėra (CPK 185 straipsnis). A. V. Č. – Tarpininkavimo sutartyje nurodytas objektas – sklypas su namu, plotas – 0,0368 ha, adresu (duomenys neskelbtini), pageidaujama kliento kaina – 30 000 Eur. (el. b. 1 t., b. l. 114). Ieškovės pateikto skelbimo objektas – namų valdos paskirties žėmės sklypas, kurio plotas – 16 a., esantis adresu (duomenys neskelbtini), kaina – 12 000 Eur. Skelbime pažymėta, kad sklypas tuščias (el. b. 1 t., b. l. 25). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo pripažinti, kad nurodyti objektai yra tapatūs.  VŠĮ „Sporto klubas Uola“ – Tarpininkavimo sutartyje nurodytas objektas – sklypas, kurio plotas – 3,8217 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 110). Skelbime nurodytas objektas – sklypas, kurio plotas 382 a., esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 5 t., b. l. 93). Remiantis šiais duomenimis, pripažintina, kad tai yra tas pats objektas, tačiau ieškovės pateiktas skelbimas, kad jis yra nebegaliojantis, jame nėra nurodyta, kas ir kada jį įdėjo ir/ar išėmė informaciją apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, todėl pagrindo daryti išvadą, jog jis buvo paskelbtas atsakovo po Sutarties nutraukimo - nėra (CPK 185 straipsnis). Bylos duomenimis S. M. – Tarpininkavimo sutartyje nurodytas objektas – namas ir sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), komerciniame pasiūlyme nurodytina kaina – 55 000 Eur. (el. b. 1 t., b. l. 117). Skelbime nurodytas objektas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kaina – 55 000 Eur. (el. b. 5 t., b. l. 94). Atsiževlgiant į tai,  bei ieškovės pateiktais duomenimis (el. b. 7 t., b. l. 50), konstatuotina, jog nurodyti objektai yra tapatūs, tačiau remiantis ieškovės pateiktu skelbimu, kuris yra nebegaliojantis, jame nėra nurodyta, kas ir kada jį įdėjo ir/ar išėmė, todėl pagrindo daryti išvadą, jog jis buvo paskelbtas atsakovo po Sutarties nutraukimo atsakovo – nėra. UAB „Kaip pirmasis“ – Tarpininkavimo sutartyje nurodytas objektas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 54,07 kv. m. (el. b. 1 t., b. l. 118). Atsakovo skelbimo objektas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio plotas 54 kv. m. (el. b. 5 t., b. l. 90). Taigi nurodyti objektai yra tapatūs, tačiau remiantis ieškovės pateiktu skelbimu, jis yra nebegaliojantis, jame nėra nurodyta, kas ir kada jį įdėjo ir/ar išėmė, todėl pagrindo daryti išvadą, jog jis buvo paskelbtas atsakovo po Sutarties nutraukimo atsakovo – nėra.     

63.       Apibendrinant nustatytus duomenis, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisiant visas ieškinyje nurodytas netesybas 10 281,88 Eur Sutarties IX punkto 5 dalies pagrindu, nėra pagrįstas. Remiantis tuo, kas buvo nustatyta (nutarties 61 ir 62 punktai), konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas dėl netesybų priteisimo šioje dalyje tenkinamas iš dalies, priteisiant netesybas už tarpininkavimo paslaugų teikimą tiems patiems klientams dėl tų pačių objektų - M. K., namų valdos žemės paskirties sklypo, - 248 Eur; E. S., dalies (7 ha. iš 7,86 ha.) žemės ūkio paskirties žemės sklypo, - 800 Eur; UAB „Virbasta“, namo adresu (duomenys neskelbtini), - 1 120 Eur; viso – 2 168 Eur.  Likusioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl netesybų priteisimo atmestinas.

Dėl priešinio reikalavimo pripažinti Sutarties IX punkto 5 dalį negaliojančia.

64.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl Sutarties IX punkto 5 dalies pripažinimo negaliojančia, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog Sutarties IX punkto 5 dalis iš esme?s  atitinka protingumo, sa?žiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), užkertanc?ius kelia? neatlygintinai atsakovui naudotis ieškovės darbo (paslaugu?) rezultatais. Atsakovo teigimu, toks pirmosios instancijos teismo vertinimas neatitinka nekilnojamojo turto rinkos specifiškumo, ginc?o Klientai buvo atvesti paties atsakovo asmeninio i?dirbio de?ka, o minėta Sutarties sąlyga yra neteise?ta, nesa?žininga ir negalioja nuo jos sudarymo momento. 

65.       Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties IX punkto 5 dalis neriboja atsakovo galimybe?s vykdyti nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugu? veiklos ir nedraudžia atsakovui konkuruoti su ieškove bei teikti paslauguas tiems patiems klientams. Tiek pažodinis, tiek ir sisteminis Sutarties IX punkto 5 dalies aiškinimas neleidžia daryti išvados, kad nuostata riboja teise? atsakovui konkuruoti. Taigi, įvertinus Sutarties IX punkto 5 dali?, matyti, kad joje netgi ne?ra numatyta ribojimo atsakovui dirbti su tais pac?iais klientais, su kuriais buvo sudarytos sutartys Sutarties galiojimo metu. Sutarties IX punkto 5 dalimi šalys aiškiai susitare?, jog atsakovas be ieškove?s sutikimo nepardavine?s ar nenuomos tu? pac?iu? nekilnojamojo turto objektu?, de?l kuriu? su klientais buvo susitarta šaliu? bendradarbiavimo metu ir jau šalims veikiant kartu pagal Sutarti?. Sutarties IX punkto 5 dalimi, kaip teisingai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, siekiama ne riboti konkurencija?, o tik apsisaugoti nuo tokiu? atveju?, kai pardavimu? atstovas, bendradarbiavimo su ieškove pagrindu „susiku?re?s“ parduodamu? ir (ar) nuomojamu? objektu? srauta?, nepasinaudotu? esama pade?timi ir nesiu?lytu? klientams tarpininkavimo paslaugas de?l tu? pac?iu? objektu? (butu?, namu?, patalpu?) teikti išimtinai savo vardu, tokiu bu?du išvengdamas komisinio mokesc?io tarp ieškove?s ir pardavimu? atstovo dalybu?.

66.        Kartu pažmėtina, kad apelianto nurodyto CK 2.164 straipsnio 7 dalies nuostatų ginčo atveju taikyti nėra pagrindo. Sutarties turinys patvirtina, jog atsakovas santykiuose su trečiaisiais asmenimis neveikė ieškovės vardu (Sutarties IV punkto 3 dalis), jos naudai (Sutarties VI punktas 1 dalis), sąskaita (Sutarties IV punkto 2 dalis) ir rizika (Sutarties IV punkto 5, 8 ir 9 dalys, III punkto 5 dalis). Taigi nėra pagrindo šalių santykius kvalifikuoti kaip komercinio atstovavimo santykius.

67.       CK 2.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita. Prekybos agentais nelaikomi juridinio asmens organai ir asmenys, turintys juridinio asmens organo teises ir pareigas, taip pat partneriai, veikiantys pagal jungtinės veiklos sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog išskiriami tokie komercinio atstovavimo teisiniams santykiams būdingi elementai: 1) esminė atstovo funkcija – tarpininkauti arba sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir sąskaita; 2) atstovo savarankiškumas; 3) pagrindinės veiklos kriterijus; 4) atstovo veiklos nuolatinis pobūdis; 5) atstovo veiklos atlygintinumas. Prekybos agento sutartinė veikla kvalifikuojama kaip komercinis atstovavimas, kai yra nustatyti visi šie elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5-684/2016). Taigi, esant komercinio atstovavimo santykiams asmuo, veikiantis santykiuose su trečiaisiais asmenimis, veikia atstovaujamojo vardu, jo naudai ir jo sąskaita (rizika). Komercinio atstovavimo tikslas – sandorių sudarymas atstovaujamojo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214-686/2015).

68.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės sutiktina su ieškovės teiginiu, jog tarp šalių susikostę santykiai iš esmės atitiko veikimą jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). CK 6.969 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Konstatavus nurodytus požymius, sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-70/2019).

69.       CK 6.971 str. 1 d. įtvirtinta, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis. Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 str. 1 d.). Taigi, kaip yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios teisės normos jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

70.       Atsižvelgiant į tai, jog Sutarties IV punkto 7 dalyje šalys įtvirtino, jog pajamomis, gautomis pagal Sutartį, bus laikomos pajamos, gautos vykdant pagal Sutartį sudarytas tarpininkavimo sutartis, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytas šalių susitarimas, draudžiantis nutraukus Sutartį neatlygintinai naudotis Sutarties vykdymo rezultatais, teisės normoms, reglamentuojančioms veikimą jungtinės veiklos pagrindu, neprieštarauja.

71.       Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, sandoris ir (ar) jo sa?lyga gali bu?ti pripažinti niekine, tik nustac?ius, jog ji prieštarauja imperatyvioms i?statymo normos. Kaip jau minėta, Sutarties IX punkto 5 dalies sa?lyga neriboja atsakovo galimybiu? konkuruoti ir vykdyti nekilnojamojo turto tarpininkavimo paslaugu? veiklos, i?skaitant ir tuos klientus, su kurias sutartys buvo sudarytos šaliu? bendradarbiavimo metu. Todėl nėra pagrindo minėtą Sutarties sąlygą pripažinti niekine ir negaliojančia.

Dėl reikalavimo priteisti 25 296, 92 Eur dėl atsakovo atvestų pardavimų atstovų uždarbio.

72.       Atsakovo teigimu, Sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2018 m. liepos 20 d.) atsakovas „atvedė“ pas ieškovę pardavimų atstovus – J. R., T. M., R. Š., M. J., E. K., L. B., V. Ž., I. A., P. P., todėl jam, remiantis Sutarties A priedo 7 punktu, ieškovė turėjo sumokėti 10 procentų nuo kiekvieno iš atvestų pardavimų atstovų, teikiant tarpininkavimo paslaugas faktiškai gauto uždarbio, tačiau ieškovė tinkamai neatsiskaitė.

73.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuo 2013 iki 2015 metų atsakovo ieškovei už atsakovo „atvestų“ pardavimų atstovų gautas išrašytose sąskaitose buvo nurodoma „pagal Sutartį su/be 10 ar 20 proc. už asmenis“ (e. b. t. 4 l. 62-73); 2016 – 2018 metais atsakovo dėl nurodyto ieškovės atsakovui mokėtino mokesčio išrašytose sąskaitose buvo nurodoma Sutartis bei šalia įvardinama „Pinigų medis“ (e. b. t. 4 l. 53-62), todėl konstatavo, jog nurodytą šalių santykį ginčo metu reguliavo ne Sutarties A priedo 7 punktas, o ieškovės motyvacinės brokerių pritraukimo sistemos taikymo „Pinigų medis“ taisyklės (e .b. t. 5 l. 13-16), dėl jų taikymo šalys iš esmės susitarė konkliudentiniais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas objektyvių duomenų apie jo pas ieškovę atvestų brokerių gautas pajamas nepateikė, todėl iš esmės konstatvo, jog atsakovo reikalavimas nepagrįstas.

74.       Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu teigia, jog apmokėjimai pagal Sutartį buvo esminė jos sąlyga, kuri galėjo būti pakeista tik rašytiniu šalių susitarimu, tačiau toks sudarytas nebuvo, todėl pagrindo konstatuoti, jog Sutarties A priedo 7 punktas buvo pakeistas sistema „Pinigų medis“, nėra. Netgi jeigu teismas konstatuotų, kad ginčo santykiui taikytinas ne Sutarties A priedo 7 punktas, o sistema „Pinigų medis“, ieškovė byloje neįrodė, jog su atsakovu buvo atsiskaityta tinkamai, o pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą dėl jo pas ieškovę atvestų brokerių gautų pajamų dydžio jam perkėlė nepagrįstai.

75.       Remiantis byloje esančiais duomenimis atsakovas pas ieškovę „atvedė“ šiuos pardavimų atstovus: R. Š., M. J. ir J. R. (el. b. t. 4. l. 53-73), T. M. (el. b. t. 4. l. 52), E. K., L. B., V. Ž., I. A., P. P. (el. b. t. 4. l. 49).

76.       CK 6.183 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais), jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu. Visgi, net ir tokiu atveju viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (nurodyto straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (liet. šalių sąmonės sutapimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-2012).

77.       Remiantis byloje esančiais duomenimis, atsakovas ieškovei išrašė sąskaitas: 2013 m. lapkričio 28 d. „Pagal bendradarbiavimo sutartį 10 proc. už M. J.“ (el. b. t. 4. l. 73), 2014 m. gegužės 19 d. „Pagal bendradarbiavimo sutartį 20 proc. už M. J. (kovas – balandis) (el. b. t. 4. l. 69), 2014 m. rugsėjo 19 d. „Pagal bendradarbiavimo sutartį 20 proc. už M. J. (rugpjūtis) (el. b. t. 4. l. 67), 2014 m. spalio 9 d. „Pagal bendradarbiavimo sutartį 20 proc. už R. Š. (rugsėjis), 20 proc. už M. J. (rugsėjis)“ (el. b. t. 4. l. 70), 2014 m. lapkričio 7 d. „Pagal bendradarbiavimo sutartį 20 proc. už R. Š. (rugsėjis), 20 proc. už M. J. (rugsėjis), 20 proc. už J. R.“ (el. b. t. 4. l. 66), 2014 m. gruodžio 29 d. „Pagal bendradarbiavimo sutartį 20 proc. už R. Š. (rugsėjis), 20 proc. už M. J. (rugsėjis), 20 proc. už J. R.“ (el. b. t. 4. l. 71), 2015 m. sausio 13 d. „Pagal bendradarbiavimo sutartį 20 proc. už R. Š. (2014 gruodis), 20 proc. už M. J. (2014 gruodis)“ (el. b. t. 4. l. 62), 2015 m. liepos 15 d. - 2018 m. vasario 28 d. „Mokestis pagal Bendradarbiavimo sutartį Nr. 037 Capital (pinigų medis)“  (el. b. t. 4. l. 53-61, 65).

78.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, atsižvelgiant į nurodytų sąskaitų turinio kaitą, darytina išvada, kad labiau tikėtina (CPK 185 straipsnis), jog šalys Sutarties A priedo 7 punkto taikymo tarpusavio santykiuose buvo atsisakiusios. Priešingos išvados, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neleidžia daryti tai, jog, atsižvelgiant į tai, kad nurodytas sąskaitas išrašinėjo būtent atsakovas (byloje ginčo dėl to nėra), kuris yra profesionalus rinkos dalyvis, tik pirmoje sąskaitoje (2013 m. lapkričio 28 d. sąskaita) buvo nurodyta, jog sąskaitos suma yra 10 proc. „už M. J.“. Visose kitose 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. sausio 13 d. išrašytose sąskaitose nurodoma, jog sąskaitos suma yra 20 proc., kas iš esmės prieštarauja Sutarties A priedo 7 punkte įtvirtintam šalių susitarimo dydžiui (10 proc.), ir jo taikymą nurodytu laikotarpiu paneigia.

79.       2014 m. sausio 1 d. ir 2015 m. sausio 1 d. šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus (el. b. t. 5, l. 11-12), jie nėra nuginčyti, taip pat nėra ginčijami ir šioje byloje, todėl pripažintina, jog atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl skolos pagal Sutarties A priedo 7 punktą už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo iki 2015 m. sausio 1 d. – nepagrįstas.

80.       2015 – 2018 metais atsakovo išrašytose sąskaitose nurodoma, jog sąskaitos išrašytos pagal „Mokestis pagal Bendradarbiavimo sutartį Nr. 037 Capital (pinigų medis)“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog sistema „Pinigų medis“ ieškovėje buvo pradėta taikyti būtent nuo 2015 m. sausio 1 d., Sutarties A priedo 7 punkto taikymo šalys buvo atsisakiusios jau 2014 metais, o paskutinėje sąskaitoje, atsakovo ieškovei išrašytoje už 2014 m. (2015 m. sausio 13 d. sąskaita) dar buvo nurodyta, jog tai sąskaita „Pagal bendradarbiavimo sutartį 20 proc. už R. Š. (2014 gruodis), 20 proc. už M. J. (2014 gruodis)“, konstatuotina, jog labiau tikėtina (CPK 185 straipsnis), kad šalys nuo 2015 m. tarpusavio santykiui apskaičiuojant ieškovės atsakovui už šio „atvestus“ pardavimų atstovus mokėtinas sumas taikė ne Sutarties A priedo 7 punktą, o, būtent, sistemą „Pinigų medis“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išvados atsakovo teiginys, jog sąskaitose nurodoma nuoroda „Pinigų medis“ yra nuoroda ne į ieškovės atsakovui už šio „atvestus“ pardavimų atstovus mokėtinų sumų apskaičiavimo tvarką, o nuoroda į CRM duomenų bazę,nepaneigia, o, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog Sutarties galiojimo laikotarpiu ginčo tarp šalių dėl apmokėjimo tvarkos už atsakovo „atvestus“ pardavimų atstovus nebuvo, priešingai, ją patvirtina, nes sąskaitų išrašymas ieškovei remiantis duomenimis, pagrįstais „Pinigų medžio“ sistemos skaičiavimo metodika, be kita ko, reiškia, jog atsakovo sąskaitos ieškovei buvo išrašomos remiantis ne Sutarties A priedo  7 punktu, o, būtent, metodika „Pinigų medis“ (el. b. t. 5, l. 13-16) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis; CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į šiuos byloje nustatytus duomenis, primosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo dėl 25 296, 92 Eur priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties.

81.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

82.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

83.       Apibendrinant byloje padarytas išvadas, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis dėl netesybų priteisimo Sutarties IX punkto 5 dalies pagrindu, todėl yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovo 2 168 Eur. Taigi viso priteisiama ieškovei iš atsakovo 5 933,06 Eur (2 168 Eur Sutarties IX punkto 5 dalies pagrindu bei 3 765,06 Eur Sutarties VII punkto 8 dalies pagrindu) (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

84.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį,  jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

85.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

86.       Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkinęs visiškai, patenkino ieškovės prašymą ir priteisė jai iš atsakovo 4 075,16 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė: 329 Eur žyminis mokestis, 3 746,16 Eur bylinėjimo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 8,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas priešieškinį atmetė, todėl atsakovo prašymas dėl 6 854 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 6 050 Eur sudarė išlaidos advokato teisinei pagalbai, 794 Eur sumokėto žyminio mokesčio, taip pat buvo atmestas.

87.       Ieškovės pateiktoje bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje (el. b. t. 6., l. 88-89) (toliau taip pat – ieškovės bylinėjimosi išlaidų detalizacija) nėra išskirta, kiek tiksliai ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai dėl ieškinio, o kiek – dėl priešieškinio. Teismas, remdamasis nurodyta bylinėjimosi išlaidų detalizacija, daro išvadą, jog išimtinai susijusiomis su ieškiniu laikytinos išlaidos, ieškovės bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje pažymėtos numeriais „1.“ ir „2.“ (iš viso 1 403,6 Eur). Kitos ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir nurodytas 2021 m. spalio 18 d. prašyme (el. b. t. 6., l. 143-145), viso kurių – 2 342,56 Eur, vertintinos kaip susijusios ir su ieškiniu, ir su priešieškiniu, todėl preziumuotina, jog proc. šių išlaidų yra susijusios su ieškiniu (1 171,28 Eur), kiti 50 proc. – su priešieškiniu (1 171,28 Eur).

88.       Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkinamas tik iš dalies (45 proc. (6 495,56 Eur iš 14 609,44 Eur)), ieškovei iš atsakovo priteistina 1 306,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ((1 403,6 Eur + 1 171,28  Eur + 329 Eur) X 0,45), susijusių su ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, jog priešieškinis buvo atmestas pilna apimtimi, ieškovei taip pat priteistina 100 proc. bylinėjimosi išlaidų, susijusių su priešieškiniu - 1 171,28 Eur. Remiantis nurodytu, iš viso ieškovei priteistina 2 478,03 Eur (1 306,75 Eur + 1 171,28 Eur) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

89.       Atsakovo pateiktoje bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje (el. b. t. 6., l. 98-102) (toliau taip pat – atsakovo bylinėjimosi išlaidų detalizacija) nėra išskirta, kiek tiksliai atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai dėl ieškinio, o kiek – dėl priešieškinio. Teismas, remdamasis nurodyta atsakovo bylinėjimosi išlaidų detalizacija, daro išvadą, kad išimtinai su ieškiniu buvo susijusios išlaidos, detalizacijoje pažymėtos numeriu „1.“ - 900,00 Eur. Išlaidos, atsakovo bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje pažymėtos numeriais: 2 – 900 Eur, 4 – 300 Eur, 6 – 300 Eur, 10 – 400 Eur, 11 – 400 Eur, viso - 2 300 Eur vertintinos kaip tiesiogiai susijusios su priešieškinio reikalavimais. Išlaidos, atsakovo bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje pažymėtos numeriais: 3 – 100 Eur, 5 – 400 Eur, 7 – 300 Eur, 8 – 100 Eur, 9 – 100 Eur, 12 – 300 Eur, 13 – 150 Eur, 14 – 150 Eur, 15 – 200 Eur, viso – 1 800 Eur, vertintinos kaip susijusios ir su ieškiniu, ir su priešieškiniu, todėl preziumuotina, jog 50 proc. šių išlaidų yra susijusios su ieškiniu (900 Eur), kiti 50 proc. – su priešieškiniu (900 Eur). Išlaidų dydžiai atsakovo bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje nurodyti neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

90.       Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas 45 proc. apimtimi, atsakovui priteistina dalis pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (55 proc.), priskirtinų susijusioms su ieškiniu, - 1 197,9 Eur ((900 Eur (+ PVM) + 900 Eur (+ PVM)) X 0,55). Atsižvelgiant į tai, jog priešieškinis atmestas, su juo susijusios pirmosios instancijos teisme atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

91.       Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteisė 8,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei atsižvelgiant į tai, jog priešieškinis buvo atmestas, o ieškinys patenkintas 45 proc. apimtimi, iš ieškovės į valstybės biudžetą taip pat priteistina 2,28 Eur, o iš atsakovo – 6,02 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

92.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašė priteisti 1 123 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį (sumokėtą už apeliacinį skundą dėl ieškinio patenkinimo (329 Eur) ir priešieškinio atmetimo (794 Eur), ieškovė prašė priteisti 1 548,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

93.       Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškinio reikalavimų pakeistinas, ieškinį tenkinant 45 proc. apimtimi, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio atmetimo paliekama nepakeista, atsakovui priteistina 180,95 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio pagal apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ieškinio patenkinimo sumokėjimą (329 Eur X 0,55).

94.       Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neišskyrė, kokia dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų (1 548,80 Eur) teko atsiliepimo daliai į apeliacinio skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priešieškinio parengimui, o kokia - atsiliepimo daliai į apeliacinio skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškinio patenkinimo, preziumuotina, jog kiekvienai iš nurodytų dalių teko po 50 proc. nurodytos sumos, todėl ieškovei priteistina 774,40 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atmestą apeliacinio skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl priešieškinio atmetimo bei 348,48 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atmestą apeliacinio skundo dalį dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškinio patenkinimo (774,40 Eur X 0,45).

95.       Apibendrinant, viso ieškovei iš atsakovo priteistiama 1 122,88 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (774,4 Eur + 348,48 Eur), atsakovui iš ieškovės – 180,95 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi ir 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies,

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą iš dalies pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Realty“, juridinio asmens kodas 303036360, iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 933,06 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt tris eurus ir šešis centus) netesybų; 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (5 933,06 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt trijų eurų ir šešių centų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priešieškinį atmesti.

Nutraukti bylos dalį dėl 562,50 Eur komisinio atlygio priteisimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Realty“, juridinio asmens kodas 303036360, iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 478,03 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 3 centus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. 

Priteisti atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Realty“, juridinio asmens kodas 303036360, 1 197,9 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 90 centų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,02 Eur (šešis eurus 2 centus) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Realty“, juridinio asmens kodas 303036360, į valstybės biudžetą 2,28 Eur (du eurus 28 centus) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Capital Realty“, juridinio asmens kodas 303036360, iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 122,88 Eur (vieną tūkstantį vieną dvidešimt du eurus 88 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Capital Realty“, juridinio asmens kodas 303036360, 180,95  Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 95 centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                                                       Loreta Bujokaitė

                                                                                                                                    Rūta Burdulienė

                                                                                                                                    Rosita Patackienė