Civilinė byla Nr. 2-3113-855/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00575-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8.; 3.1.1.2.6.; 3.1.7.7.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos ieškinį atsakovei Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijai dėl žalos, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis viešųjų pirkimų bylose, atlyginimo.
Teismas,
n u s t a t ė:
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau - Inspekcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijai (toliau - Asociacija), prašydama pripažinti, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir įpareigoti ją atlyginti ieškovei patirtus 7596,92 Eur ir 8860,14 Eur nuostolius dvejuose viešuosiuose pirkimuose, taip pat skirti atsakovei 5000 Eur baudą ir 50 procentų šios baudos skirti ieškovei.
1.1. Nurodė, kad Šešioliktosios ir septynioliktosios LR Vyriausybių programose, patvirtintose LR Seimo 2012-12-13 ir 2016-12-13 nutarimais, buvo numatytas siekis pažaboti šešėlinį verslą ekonomikoje, kurti sąlygas ir paskatas, kad ekonomikos šešėlyje veikiantys asmenys taptų skaidrios ir oficialios ekonominės veiklos dalyviais, didinti mokestinių pajamų gavimą, gerinti mokesčių administravimo efektyvumą, mažinti administracinę naštą mokesčių mokėtojams, ir šiems siekiams įgyvendinti buvo numatyti darbai, kurių dalis susijusi su Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (toliau - i.MAS) posisteminių diegimu. Vienas iš i.MAS posistemių - Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemis (toliau - i.EKA), dėl kurio įgyvendinimo Inspekcija 2018-06-04 sudarė sutartį su VšĮ "Centrinė projektų valdymo agentūra", siekiant gauti finansavimą projektui iš ES struktūrinių fondų lėšų, ir tam skirta iki 4014288,06 Eur. Minėtam tikslui pasiekti ieškovė vykdo Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posisteminio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įsigijimo viešąjį pirkimą (toliau - Pirkimas).
1.2. Ieškovė nurodė, jog Asociacija siekia, kad i.EKA projektas būtų įgyvendinamas pagal jos narių, konkrečiai - UAB "Universalios valdymo sistemos" siūlomą koncepciją, pristatytą 2018-04-25 vykusio ieškovės ir Asociacijos narių bei kitų verslo ekspertų darbo grupės susitikime, kuri labiau naudinga kasos aparatų gamintojams ir importuotojams, nei paslaugos galutiniams naudotojams, ir pagal kurią i.EKA planuojamos sukurti e.paslaugos "Virtualus kasos aparatas" apimtyje siūlyta išlaikyti šiuo metu galiojantį kasos aparatų techninį reikalavimą - naudoti fiskalinį bloką, t. y. naudoti fiskalinį kvitų spausdinimą. Toks sprendimas užtikrintų išskirtinę kasos aparatų gamintojų, platintojų ir importuotojų padėtį rinkoje - jie toliau galėtų tiekti į rinką įrenginius su integruota fiskaline apimtimi, ribodami kitų informacinių technologinių sprendimų kūrėjų galimybes savarankiškai tiekti savo sprendimus. Sužinojusi, kad Pirkimą numatoma vykdyti ne pagal jos koncepciją, Asociacija nesąžiningais veiksmais siekia, kad ilgą laiką būtų apsaugota kasos aparatų gamintojų ir importuotojų išskirtinė padėtis rinkoje ir neleidžiama plėstis konkurencijai šioje srityje.
1.3. Nors Asociacija nevykdo informacinių sistemų kūrimo ir diegimo veiklos, siekdama stabdyti ir nutraukti Pirkimą, nepagrįstai save laikydama suinteresuotu tiekėju ir piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, teikė teismams nepagrįstus skundus, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylų išnagrinėjimą ir išsprendimą, dėl ko vilkinamos Pirkimo procedūros ir keliama grėsmė i.EKA projekto įgyvendinimui.
1.4. Kai Inspekcija 2018-09-01 paskelbė Pirkimą Nr. 392875 (toliau - I Pirkimas), Asociacija dėjo pastangas, kad Pirkimas būtų pripažintas neteisėtu ir būtų nutrauktas: 2018-10-18 kreipėsi į Inspekciją, LR Seimą, LR Finansų ministeriją, LR Konkurencijos tarybą, VĮ "Infostruktūra", Lietuvos laisvosios rinkos institutą su prašymais įvertinti Inspekcijos veiksmus vykdant Pirkimą ir ketinant siūlyti galimai konkurenciją iškreipiančias "Virtualaus kasos aparato" paslaugas; 2019-11-06 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau - VPT), prašydama įpareigoti Inspekciją nutraukti pirkimą, pakeisti ar panaikinti tariamai neteisėtas jo sąlygas; 2018-11-28 pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl I Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir viešojo pirkimo nutraukimo, tačiau teismas 2019-02-01 nutartimi c.b. Nr. e2-5317-340/2019 bylą nutraukė, nes Asociacija nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, o Asociacijai apskundus šią nutartį, ji Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-28 nutartimi c.b. Nr. e2-562-236/2019 buvo palikta nepakeista. Šie veiksmai rodo Asociacijos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tikslą ne dalyvauti pirkime ir sudaryti sutartį, bet siekį, kad Pirkimas neįvyktų ir Pirkimo objektas nebūtų sukurtas arba i.EKA projektas būtų įgyvendintas pagal Asociacijos koncepciją, nes Asociaciją turėjo ir galėjo suvokti, kad nepateikusi pretenzijos LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) nustatyta tvarka ir terminais, neturi teisės ginčyti I Pirkimo sąlygų, o pateikdama nepagrįstą ieškinį bei melagingus teiginius teismui apie tai, kad perkančioji organizacija neva gavo Asociacijos pretenziją, bet į ją per įstatymo nustatytą terminą neatsakė, pasirinko nesąžiningą taktiką.
1.5. Teismo procesas pagal nepagrįstą ieškinį dėl I Pirkimo truko nuo 2018-11-30 iki 2019-03-28, per šį laiką devyniems Inspekcijos specialistams, dirbusiems i.EKA projekte ir dalyvavusiems teisminėje gynyboje, rengusiems procesinius dokumentus iš i.EKA projekto lėšų buvo išmokėta 7596,92 Eur priemokų, kurie pripažintini Inspekcijos patirtais nuostoliais ir kurie, esant deliktinės atsakomybės sąlygoms, priteistini iš atsakovės ieškovei.
1.6. Nurodė, kad VPT atlikus I Pirkimo sąlygoje numatytų kvalifikacinių reikalavimų vertinimą, ji 2019-03-08 Vertinimo išvadoje Nr. 4S-306 įpareigojo Inspekciją nutraukti Pirkimą dėl keliamų per aukštų kvalifikacinių reikalavimų kai kuriems specialistams, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad I Pirkime buvo gauti 2 tinkami pasiūlymai, kuriuos pateikė 12 savo pajėgumus apjungusių įmonių, perkančioji organizaciją I Pirkimą 2019-03-19 nutraukė.
1.7. Inspekcijai 2019-08-13 paskelbus naują viešąjį Pirkimą Nr. 448888 (toliau - II Pirkimas), Asociacija, sužinojusi, kad ir jis paskelbtas ne pagal jos siūlomą koncepciją, vėl ėmėsi nesąžiningų veiksmų, siekdama pirkimo nutraukimo: nepagrįstai pasivadinusi tiekėju 2019-08-23 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo ir Pirkimo nutraukimo, kuri Inspekcijos 2019-09-03 raštu buvo atmesta tuo pagrindu, jog Asociacija neturi teisinio pagrindo ją teikti, negali būti suinteresuota pirkimo sutarties sudarymu, kadangi neteikia su informacinių sistemų kūrimu ir diegimu susijusių ar panašių paslaugų, yra viešas juridinis asmuo, nelaikytinas tiekėju VPĮ prasme; suvokdama, kad negali būti laikoma teisiškai suinteresuota ginčyti Pirkimo sąlygas, Asociacija 2019-09-12 pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl II Pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir Pirkimo nutraukimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti pirkimo procedūras, teismas bylą iškėlė ir 2019-09-19 nutartimi sustabdė II Pirkimo procedūras iki bylos išnagrinėjimo. Išnagrinėjęs bylą iš esmės Vilniaus apygardos teismas 2019-11-19 sprendimu c.b. Nr. e2-4181-855/2019 Asociacijos ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad Asociacija nėra teisiškai suinteresuotas tiekėjas, nes jam keliamas reikalavimas ne tik turėti vienokią ar kitokią teisinę formą, bet ir siūlyti rinkoje atitinkamus darbus, prekes ar paslaugas, taip pat įrodyti, kad perkančiosios organizacijos veiksmais buvo pažeistos ar neabejotinai bus pažeistos būtent jo teisės ir teisėti interesai; nepaisydama šio teismo išaiškinimo, Asociacija, siekdama sužlugdyti II Pirkimą, sąmoningai piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis ir veikdama prieš greitą bylos išnagrinėjimą, pateikė apeliacinį skundą, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-21 nutartimi c.b. Nr. e2A-600-302/2020 buvo atmestas. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones ir užsitęsus II Pirkimo procedūroms kyla grėsmė prarasti ES fondų finansavimą, o tada bus padaryta žala valstybei ir visuomenei, užkirstas kelias įgyvendinti priemonių, padedančią gerinti mokesčių administravimo efektyvumą ir pasiekti kitus tikslus.
1.8. Teismo procesas dėl II Pirkimo truko nuo 2019-09-20 iki 2020-01-21, ir per šį laikotarpį aštuoneriems Inspekcijos specialistams, dirbusiems i.EKA projekte bei dalyvavusiems teisminėje gynyboje, rengusiems procesinius dokumentus iš i.EKA projekto lėšų buvo išmokėta 8860,14 Eur, kurie laikytini Inspekcijos patirtais nuostoliais ir kurie, esant deliktinės atsakomybės sąlygoms, priteistini iš atsakovės ieškovei.
2. Atsakovė Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
2.1. Nurodė, kad pirmasis ieškovės reikalavimas nėra galimas, nes aplinkybės dėl tariamo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir tariamo veikimo prieš greitą bylų išnagrinėjimą turi būti nustatinėjamos nagrinėjant turtinius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, tuo tarpu reikalavimas dėl baudos paskyrimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, nes kai CPK 95 str. 1 d. pagrindu pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, pareiškėjo naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į pareiškėjui priteistiną nuostolių sumą, t. y. jei būtų pagrindas skirti ieškovo naudai 2500 Eur baudos, ji būtų įskaitoma į ieškovės prašomus priteisti nuostolius.
2.2. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Jokių neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atsakovė neatliko.
2.3. Nurodė, kad ketindama dalyvauti I Pirkime, atsakovė susipažino su jo sąlygomis ir priėmė kvietimą dalyvauti, kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti kai kurias I pirkimo sąlygas, ir ieškovė pateikė 2018-10-24 atsakymą, tokiu būdu savo konkliudentiniais veiksmais pripažindama atsakovę turint tiekėjo statusą, nes tik tiekėjas pagal VPĮ gali perkančiajai organizacijai pateikti klausimų dėl pirkimo sąlygų. Kadangi ieškovė savo atsakyme paaiškino ne visas Pirkimo sąlygas, dalis atsakymų buvo nepagrįsti, prieštaravo VPĮ ir pažeidė tiekėjų teises, atsakovė, nepraleisdama 10 dienų termino, 2018-11-05 išsiuntė ieškovei išsamią pretenziją, prašydama panaikinti dalį atsakymų, pateikti papildomą informaciją ir pirkimą nutraukti, tačiau atsakovė į pretenziją per 6 dienas neatsakė, todėl 2018-11-16 buvo pateiktas ieškovei raštas dėl atsakymo, o ieškovė 2018-11-19 raštu nurodė, kad neva nebuvo gavusi atsakovės pretenzijos, nors 2018-11-16 raštas ieškovei buvo išsiųstas identišku būdu (per CVP IS sistemą), kaip ir pretenzija, o 2018-11-06 raštu atsakovė kreipėsi ir į VPT su prašymu įvertinti ieškovės vykdomo I Pirkimo teisėtumą ir su tuo susijusias rizikas, pridėdama tą pačią pretenziją, kuria buvo prieš dieną išsiuntusi ir ieškovei. Atsakovei objektyviąja prasme nebuvo jokio logiško pagrindo, tikslo ar naudos neteikti pretenzijos ieškovei, imituoti jos pateikimą ir pan., ypač dėl to, kad tai buvo didelės apimties dokumentas, parengtas ir pasirašytas atsakovės vadovo.
2.4. Atsakovė sąžiningai pareiškė ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl I Pirkimo sąlygų neteisėtumo ir pirkimo nutraukimo, kurį teismas priėmė, jo pagrindu iškeldamas bylą ir ją nagrinėdamas. Bylos nagrinėjimo metu buvo konstatuota, kad pretenzija dėl tam tikrų techninių priežasčių (atsakovės vadovo klaidos) nebuvo pateikta, todėl teismas 2019-02-01 nutartimi nutraukė bylą dėl neišlaikytos privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Tuo pačiu atsakovės reikalavimai nebuvo teismo nagrinėjami, taigi ir nebuvo atmesti, kaip nepagrįsti, priešingai, jų pagrįstumą patvirtinta VPT išvados ir ieškovės sprendimas nutraukti I Pirkimą. Teismas toje byloje nebuvo nustatęs, kad atsakovė būtų vilkinusi procesą, nesąžiningai naudojusis procesinėmis teisėmis, todėl ieškinio, kuriame buvo aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, pareiškimas negali būti vertinamas kaip atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atskirąjį skundą atsakovė išsamiai motyvavo ir įrodinėjo bylą buvus nutrauktą nepagrįstai, ir apeliacinės instancijos teismo taip pat nebuvo nustatyta atsakovės piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis. Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų dėl I Pirkimo, nesant jokių tyčinių nesąžiningų atsakovės veiksmų, nėra pagrindo priteisti 7596,92 Eur nuostolių atlyginimą ir skirti atsakovei 5000 Eur baudą.
2.5. Pažymėjo, kad būtent ieškovė, vykdydama I Pirkimą, elgėsi neteisėtai ir nerūpestingai, atsakovė pagrįstai kėlė abejones dėl I Pirkimo sąlygų teisėtumo, nes galiausiai pati ieškovė šį pirkimą ir nutraukė bei taip lėmė galimai nuostolių atsiradimą.
2.6. Pažymėjo, kad ieškovės priemokos darbuotojams negali būti laikomos nuostoliais CPK 95 str. prasme, ieškovė nepagrįstai sutapatina byloje dėl I Pirkimo galimai patirtas bylinėjimosi išlaidas su nuostoliais; nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu jos buvo sumokėtos, už kokius konkrečius darbus / veiksmus; įtrauktos išlaidos ir už tuos laikotarpius, kai jokie ieškovės procesiniai veiksmai nebuvo ir neturėjo būti atliekami; nuostoliais negali būti išlaidos, ieškovės patirtos darbuotojams vykdant jų darbo funkcijas ir ieškovei įgyvendinant savo kompetenciją ir vykdant savo veiklą, susijusią ne su paties i.EKA posistemio sukūrimu, bet su i.EKA projekto vykdymu – administravimu; pats ieškovės personalas padarė ieškovei žalos dėl neteisėto I Pirkimo paskelbimo ir vykdymo.
2.7. Ieškovei paskelbus II Pirkimą, atsakovė, ketindama dalyvauti jame, susipažino su sąlygomis, sudarė Jungtinės veiklos sutartį su kitais ūkio subjektais, priėmė kvietimą dalyvauti, tačiau ieškovė taip ir nepašalino VPT išvadose nurodomų neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų, jas pakartotinai nustatė, todėl atsakovė ir pateikė 2019-08-23 pretenziją, o ieškovei atsisakius ją nagrinėti, pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, grįsdama jį išsamiais motyvais ir turėdama pagrindo manyti, kad tiek reikšdama pretenziją, tiek teikdama ieškinį, atsakovė turi galimybę dalyvauti ir laimėti II Pirkimą. Teismas ieškinį priėmė, bylą nagrinėjo iš esmės, joje VPT pateiktoje išvadoje nurodė, kad esminės II Pirkimo sąlygos yra neteisėtos, prieštaraujančios VPĮ nuostatoms ir principams, pažeidžiančios tiekėjo ir užsakovo atsakomybės pusiausvyrą. Atmesdamas ieškinį dėl atsakovės subjektyviškumo nebuvimo, teismas rėmėsi naujausia teismų praktika, kuri ieškinio pareiškimo metu dar nebuvo suformuota ir atsakovei objektyviai žinoma, o ieškovės reikalavimai dėl pačių Pirkimo sąlygų teisėtumo nebuvo nagrinėjami, taigi ir nebuvo atmesti, kaip nepagrįsti, teismas nenustatė atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, netinkamo naudojimosi jomis ir pan. Vien tai, kad teismo buvo atsisakyta pripažinti atsakovės argumentus dėl jos teisinio subjektyviškumo pagrįstais, savaime nereiškia, kad atsakovė bendrąja prasme neturėjo teisės kreiptis į teismą, pats ieškinio pareiškimas savaime nereiškia piktnaudžiavimo teise. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui motyvuotai įrodinėjo aplinkybes dėl galimo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, ir duomenų, kad atsakovė būtų nesąžiningai pareiškusi apeliacinį skundą, nėra, o vien tai, kad apeliacinis skundas buvo atmestas, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
2.8. Pabrėžė, kad reikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė nepiktnaudžiavo, kadangi teismo 2019-09-19 nutarties, kuria jos buvo taikytos, ieškovė net neskundė, dėl jų taikymo nepatyrė jokios žalos, nes atmetus ieškinį galėjo tęsti II Pirkimo procedūras, bet galiausiai ir pati jas nutraukė, VPT pripažinus, kad esminės II Pirkimo sąlygos, kurias atsakovė ir ginčijo byloje, buvo neteisėtos.
2.9. Dėl II pirkimo metu ieškovės nurodomų neva patirtų nuostolių, jų priežastinio ryšio su atsakovė veiksmais atsakovė nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir I Pirkimo atveju.
2.10. Nurodė, kad būtent ieškovė išreiškė norą, kad EKA rinkos dalyviai VPK specialistų grupei pateiktų i.EKA technologinę koncepciją, ji buvo neatlygintinai sukurta ir pristatyta ieškovei, kaip vienas iš i.EKA įgyvendinimo variantų, o tai, kad ji ieškovei netiko, nereiškia, kad atsakovė atliko kokius nors nesąžiningus ar piktnaudžiavimo procesu veiksmus, juo labiau, kad atsakovė siekia, kad ginčo pirkimas įvyktų ir kad ji su partneriais galėtų pateikti pasiūlymą dėl pirkimo objekto. Būtent ieškovė yra subjektas, priimantis poįstatyminius teisės aktus visais esminiais EKA reguliavimo klausimais, todėl teiginiai, kad atsakovė siekia rinkoje sudaryti sąlygas kasos aparatų gamintojų ir platintojų strateginiam pranašumui, nepagrįsti, pati ieškovė per Pirkimo procedūrų vykdymą, o ne per teisėkūrą, siekia pakeisti EKA rinkos sąlygas. Pabrėžė, kad i.EKA kūrimo procesas užtruko ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl nuo pačios ieškovės priklausančių aplinkybių, netinkamo pasirengimo pirkimams ir ieškovės sprendimų juos nutraukti.
Ieškinys atmestinas.
3. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Nesilaikanti šių reikalavimų šalis gali patirti pasekmes, numatytas CPK 95 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, jog šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šioje normoje įtvirtinti du savarankiški civilinės atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai, kuriais remiasi ir ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo ar kito procesinio dokumento) pareiškimas ir 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
4. Teismas pažymi, kad CPK 95 straipsnio 1 dalies taikymas reiškia deliktinės civilinės atsakomybės taikymą, kuris galimas tik esant visoms būtinosioms sąlygoms, nustatytoms CK 6.246 - 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, kaltė, priežastinis ryšys ir žala). Pareigą įrodyti šių civilinės atsakomybės sąlygų buvimą tenka ieškovui, reiškiančiam atitinkamą turtinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas daug didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2018 m. gruodžio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-576/2008).
6. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovės ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes (rašytinius paaiškinimus), byloje esančius rašytinius įrodymus, o taip pat ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtų viešųjų pirkimų civilinių bylų Nr. e2-1791-340/2019 ir Nr. e2-4181-855/2019, kuriose dalyvavo tos pačios šalys, medžiagą, teismas neturi pakankamo pagrindo spręsti, jog Asociacija, tiek pareikšdama ieškinius bei skundus (atskirąjį / apeliacinį) minėtose Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose civilinėse bylose, tiek pateikdama jose kitus procesinius dokumentus, tiek atlikdama kitus ieškovės nurodytus procesinius veiksmus, būtų sąmoningai ir nesąžiningai piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis, t. y. būtų pareiškusi teismams aiškiai nepagrįstus ieškinius (ir/ar kitus procesinius dokumentus) ar būtų sąmoningai veikusi prieš greitą ir teisingą bylų išnagrinėjimą ir tokiu būdu atlikusi vienokius ar kitokius neteisėtus veiksmus, kaip sąlygą jos atsakomybei dėl galimai ieškovės patirtų turtinių nuostolių kilti.
7. Kaip matyti iš Asociacijos Įstatų, Asociacija yra viešas juridinis asmuo, savanoriška kasos aparatų gamintojų ir / ar juos importuojančių, aptarnavimo įmonių Lietuvos Respublikoje veikiančių asmenų organizacija, kurios tikslas – koordinuoti narių veiklą, atstovauti narių interesams ir juos ginti, tenkinti kitus viešuosius interesus (1.1., 1.3 punktai). Asociacijos veikos tikslai detalizuoti Įstatų 2.1. punkte, tarp jų - bendradarbiauti su LR valdžios ir valdymo institucijomis, įmonėmis ir organizacijomis, savivaldybių organais, sprendžiant efektyvaus kasos aparatų gamybos, sertifikavimo, prekybos, diegimo, naudojimo, aptarnavimo ir kitus su tuo susijusius klausimus. Asociacijos veiklos kryptys detalizuotos Įstatų 2.2. punkte, tar jų - kelti problemas, teikti siūlymus bei atstovauti narių interesams LR valdžios ir valdymo institucijose, svarstant teisės aktų, reglamentuojančių kasos aparatų gamybos, naudojimo, diegimo, aptarnavimo įmonių veiklą, įgyvendinimo, tobulinimo ir harmonizavimo bei dėl jų taikymo praktikos klausimais, apibendrinti narių patirtį ir pan.
8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent vykdydama Įstatuose numatytą veiklą ir siekdama savo tikslų, atsakovė nagrinėjamu atveju ir dalyvavo tiek įvairiose ieškovės organizuotose procedūrose iki ginčo viešųjų pirkimų paskelbimo, tiek ir procedūrose jau paskelbus viešuosius pirkimus, tokiu būdu realizuodama konstitucinę asociacijų laisvę ir susivienijimų teisę.
9. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, Valstybinė mokesčių inspekcija, dar iki 2018-08-30 paskelbdama apie Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įgijimo viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu pagal Viešojo pirkimo komisijos 2018-08-30 posėdžio protokolu Nr. 2 patvirtintus Konkurso dokumentus (t. y. apie I Pirkimą) ir iki 2019-08-13 paskelbdama apie Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įgijimo viešąjį pirkimą Nr. 448888 atviro konkurso būdu pagal Viešojo pirkimo komisijos 2019-08-09 posėdžio protokolu Nr. 57-443 patvirtintus Konkurso dokumentus (t. y. apie II Pirkimą), siekdama tinkamai pasirengti viešajam pirkimui, vertindama rinkoje gaminamus, platinamus, prižiūrimus ir naudojamus EKA sprendinius, taikomus programinius ir saugos sprendimus, pati: a) kvietė nepriklausomus ekspertus ir /ar rinkos dalyvius, turinčius patirtį ir kompetencijas EKA ir / ar programinių sprendimų kūrimo srityje, teikti išankstines konsultacijas, siūlymus ir rekomendacijas rengiamo pirkimo techninės specifikacijos projektui, prašė įvertinti dokumentų projektus, siūlyti minimalius techninius reikalavimus tiekėjams, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir pan., be kita ko 2018-04-05 el. paštu kreipėsi į Asociaciją dėl diskusijų dėl alternatyvių i.EKA Virtualaus fiskalinio bloko sprendinių vykdymo; b) 2017-09-08, 2019-06-19 organizavo susitikimus su suinteresuotais rinkos dalyviais, kurių metu būtent ir buvo gauti bei nagrinėti įvairių rinkos dalyvių, įskaitant ir Asociacijos, siūlymai, pastabos, projektiniai sprendiniai, ir kurių metu Asociacijos bei jos narių taip pat buvo pristatyta Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio koncepcija, kuri, kaip matyti iš 2017-09-08 Susitikimo protokolo, pačios Inspekcijos atstovo buvo apibūdinta kaip paremta VMI ankščiau organizuotos konferencijos metu išsakytais poreikiais ir pastebėjimais dėl naujos išmaniųjų kasos aparatų sistemos; c) vėliau pateikė savo vertinimą dėl suinteresuotų subjektų, įskaitant Asociacijos, pateiktų siūlymų/koncepcijų – į kai kuriuos siūlymus buvo pilnai ar iš dalies atsižvelgta arba neatsižvelgta rengiant galutinius viešojo pirkimo dokumentus.
10. Teismas pažymi, kad VPĮ nenumato draudimo įvairiems subjektams – ne tik tiekėjams VPĮ 2 str. 36 p. prasme - dalyvauti perkančiosios organizacijos inicijuojamuose procesuose iki viešojo pirkimo procedūrų pradžios, t. y. priešpirkiminiuose procesuose, vykstančiuose dar neprasidėjus pačiam pirkimui, nesant parengtų ir paskelbtų jo sąlygų; tokiems procesams VPĮ apskritai nėra taikomas. Be to, pavyzdžiui, pačiame ieškovės kvietime dėl rinkos konsultacijos, pastabų ir pasiūlymų pateikimo (pateiktame į c.b. Nr. e2-4181-855/2019) buvo nurodyta, kad tokius siūlymus ir rekomendacijas gali teikti tiek rinkos dalyviai, tiek nepriklausomi ekspertai ir subjektai, turintys patirtį ir kompetencijas su pirkimo objektu susijusioje srityje. Tai, kad subjektų, galinčių dalyvauti pirkimo sąlygų projekto aptarime, pasiūlymų dėl jo koregavimo teikime ir panašiuose ikiprocedūriniuose procesuose, ratas neabejotinai gali būti platesnis nei subjektų, galinčių betarpiškai dalyvauti jau pačiose paskelbtose viešojo pirkimo procedūrose, atitinkamai įgyti ir turėti su tuo susijusias teises, ratas yra konstatavęs ir Vilniaus apygardos teismas savo įsiteisėjusiame 2019-11-19 sprendime c.b. Nr. e2-4181-855/2019.
11. Taigi, Asociacijos veiksmai ikipirkiminiuose parengiamuosiuose procedūrose, jai dalyvaujant viešosiose konsultacijose, susitikimuose su perkančiąja organizacija ir kitais rinkos dalyviais, teikiant pasiūlymus dėl būsimo viešojo pirkimo sąlygų ir vykdymo, pristatant perkančiajai organizacijai savo i.EKA posistemio bei Virtualaus fiskalinio bloko paslaugos koncepciją ir įsivaizdavimo modelį, juo labiau, pačiai Inspekcijai kviečiant, prašant ir leidžiant tą daryti, teismo nuomone, negali būti laikomi nesąžiningais veiksmais, o ta aplinkybė, kad galiausiai perkančiajai organizacijai Asociacijos pasiūlyta koncepcija pasirodė pilnai ar iš dalies nepriimtina, jog ne į visus jos teiktus pasiūlymus buvo atsižvelgta, jog Asociacijos ir Inspekcijos pozicijos dėl įvairių Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos posisteminio - Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio - sukūrimo bei įdiegimo aspektų nesutapo, taip pat neleidžia spręsti apie kokius nors neteisėtus, nesąžiningus, sąmoningai prieš viešojo pirkimo sklandų vykdymą nukreiptus atsakovės veiksmus.
12. Ieškovei paskelbus apie I Pirkimą, vėliau ir paskelbus apie II Pirkimą, o Asociacijai susipažinus su šių Pirkimų sąlygomis ir teikus perkančiajai organizacijai 2018-10-18 ir kitus prašymus bei siūlymus dėl jos nuomone, neaiškių Pirkimo sąlygų paaiškinimo/ pakeitimo, pati Inspekcija tokius prašymus priėmė, juos nagrinėjo, vertino bei 2018-09-20, 2018-09-28, 2018-10-04, 2018-10-08, 2018-10-23, 2018-10-24, 2018-10-26, 2018-11-05 ir kitais raštais teikė Asociacijai bei visiems kitiems tiekėjams paaiškinimus dėl Pirkimo sąlygų – atsakymus į tiekėjų klausimus.
13. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo spręsti ir apie akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio, o vėliau ir atskirojo skundo Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1791-340/2019 pareiškimą ar kokius nors prieš teisingą ir operatyvų šios bylos išnagrinėjimą nukreiptus Asocaicijos veiksmus.
14. Nesutikdama su Inspekcijos paskelbto viešojo pirkimo Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įgijimo (t. y. I Pirkimo) tam tikromis sąlygomis, ieškovė 2018-11-28 pateikė teismui išsamų ir motyvuotą ieškinį, kuriame buvo suformuluotas tiek ieškinio dalykas, tiek ieškinio pagrindas, t. y. nurodytos tos viešojo pirkimo sąlygos bei jų išaiškinimai, kurie, Asociacijos nuomone, yra neteisėti bei sudarantys pagrindą pirkimo procedūrų nutraukimui, tokios nuomonės motyvai ir argumentai, ir šį ieškinį teismas laikė atitinkančiu CPK nustatytus reikalavimus, priėmė, atliko pasirengimą bylos nagrinėjimui ir paskyrė bylą nagrinėti iš esmės.
15. Nors Vilniaus apygardos teismo 2019-02-01 nutartimi civilinė byla buvo nutraukta CPK 293 str. 1 d., 4232 str. pagrindu, teismui nustačius, kad Asociacija nepateikė perkančiajai organizacijai pretenzijos pagal VPĮ 101 str. 3 d. imperatyviai nustatytą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką, todėl prarado teisę teisme ginčyti pirkimo sąlygas ir reikalauti nutraukti pirkimą, o atsakovei apskundus šią nutartį, ji Lietuvos apeliacinio teismo 2019-03-28 nutartimi c.b. Nr. e2-562-236/2019 buvo palikta nepakeista, tačiau tokia proceso baigtis neleidžia spręsti apie aiškiai nepagrįstą Asociacijos kreipimąsi į teismą, t. y. aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą, nes: 1) reikšdama ieškinį, o vėliau ir atskirąjį skundą dėl teismo nutarties nutraukti bylą, Asociacija sąžiningai manė, jog laikėsi privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, pirmosios bei apeliacinės instancijų teismams teikė paaiškinimus ir rašytinius įrodymus (pvz., 2018-11-16 raštą Inspekcijai dėl atsakymo į pretenziją pateikimo, Išrašą iš viešųjų pirkimų informacinės sistemos apie Asociacijos teiktus el. būdu dokumentus perkančiajai organizacijai, įskaitant ir nurodomą 2018-11-05 pretenziją dėl pirkimo sąlygų ir kt.), kurie, jos nuomone, turėjo patvirtinti pretenzijos perkančiajai organizacijai teikimo iki ieškinio teismui pareiškimo faktą, o tai, kad šie įrodymai teismų pagal CPK ir teismų praktikoje suformuotas nuostatas ir išaiškinimus buvo įvertinti, kaip nepakankami ar netinkami, niekaip nepagrindžia nesąžiningo kreipimosi su ieškiniu fakto; 2) taip pat ir nagrinėjamoje byloje kartu su atsiliepimu Asociacija pateikė teismui 2018-11-15 pretenziją dėl I Pirkimo sąlygų kuri, anot Asociacijos, buvo siunčiama perkančiajai organizacijai, bei kitus įrodymus, kurie, atsakovės nuomone, turėtų pagrįsti realų pretenzijos teikimo faktą; 3) nors byla dėl I Pirkimo sąlygų teisėtumo taip ir liko teismų neišnagrinėta iš esmės, ir Asociacijos ginčytos Pirkimo sąlygos taip ir nebuvo teismų įvertintos jų teisėtumo prasme, tai tuo pačiu reiškia, jog nebuvo teismų konstatuotas ir jų teisėtumas bei ieškovės reikalavimų, jeigu jie būtų buvę nagrinėjami iš esmės, nepagrįstumas, juo labiau, akivaizdus nepagrįstumas.
16. Šiame kontekste itin svarbios tos aplinkybės, jog c.b. Nr. e2-1791-340/2019 pateiktoje 2019-01-22 išvadoje Viešųjų pirkimų tarnyba, be kita ko, iškėlė abejonių dėl tam tikrų perkančiosios organizacijos nustatytų Pirkimo sąlygų, kurias ieškiniu ginčijo Asociacija, teisėtumo, išsamumo, tinkamumo, ir tam tikras Asociacijos ginčytas sąlygas expresis verbis nurodė laikanti nepakankamai apibrėžtomis, keliančiomis neproporcingą riziką tiekėjams ir pan., o jau pasibaigus nagrinėjamai bylai Viešųjų pirkimų tarnyba savo 2019-03-08 Vertinimo išvadoje Nr. 4S-306 expresis verbis konstatavo, kad tam tikrose I Pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams (kuriuos pareikštu ieškiniu kvestionavo ir Asociacija) iš tikrųjų yra neteisėti, pažeidžia VPĮ 17 str. 1 d. nustatytus lygiateisiškumo, proporcingumo ir skaidrumo principus bei 47 str. 1 d. nuostatas, neatitinka poįstatyminių teisės aktų reikalavimų, bei įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, kas, kaip pripažino ir pati ieškovė, vėliau ir buvo padaryta. Tai reiškia, kad galiausiai I Pirkimo procedūros ir buvo nutrauktos dėl tam tikrų Pirkimo dokumentų sąlygų neteisėtumo ir netinkamumo, o tai savo ruožtu, teismo nuomone, yra reikšminga aplinkybė, neleidžianti vertinti Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. e2-1791-340/2019 Asociacijos pareikšto ieškinio, kuriame taip pat buvo Asociacijos reiškiamas reikalavimas dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, kaip akivaizdžiai nepagrįsto, nes rodo, jog ieškovės pareikštame ieškinyje akcentuojamas problemas įgyvendinant ginčo projektą, organizuojant ir vykdant viešąjį pirkimą, sąlygojo ne atsakovės dalyvavimas ikipirkiminiuose teisiniuose santykiuose, taip pat civilinio proceso, kurio metu buvo ginčijamos Pirkimo sąlygos, iniciavimas, bet pačios perkančiosios organizacijos padaryti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimai, formuluojant Pirkimo sąlygas.
17. Teismas neturi pagrindo spręsti ir apie akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio, o vėliau ir apeliacinio skundo ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4181-855/2019 pareiškimą ar kokius nors prieš teisingą ir operatyvų šios bylos išnagrinėjimą nukreiptus Asocaicijos veiksmus.
18. Kaip matyti iš tos bylos medžiagos, nesutikdama su Inspekcijos naujai 2019-08-13 paskelbto Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įgijimo viešojo pirkimo Nr. 448888 atviro konkurso būdu pagal Viešojo pirkimo komisijos 2019-08-09 posėdžio protokolu Nr. 57-443 patvirtintus Konkurso dokumentus (t. y. II Pirkimo) sąlygomis, Asociacija 2019-08-23 pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl tam tikrų viešojo pirkimo sąlygų, manydama, kad jos neatitinka VPĮ reikalavimų, yra neteisėtos bei prašydama jas atitinkamai pakeisti/panaikinti arba nutraukti pirkimo procedūras, t. y. laikėsi privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, o atsakovei 2019-09-03 sprendimu šią pretenziją palikus nenagrinėtą, ieškovė 2019-09-16 pateikė teismui išsamų ir motyvuotą ieškinį, kuriame buvo suformuluotas tiek ieškinio dalykas, tiek ieškinio pagrindas, t. y. nurodytos tos viešojo pirkimo sąlygos bei jų išaiškinimai, kurie, Asociacijos nuomone, yra neteisėti bei sudarantys pagrindą pirkimo procedūrų nutraukimui, tokios nuomonės motyvai ir argumentai, ir šį ieškinį teismas laikė atitinkančiu CPK nustatytus reikalavimus, priėmė, atliko pasirengimą bylos nagrinėjimui ir paskyrė bylą nagrinėti iš esmės.
19. Pažymėtina, kad ieškovei šioje byloje pareiškus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo buvo vertinamas preliminarus ieškinio pagrįstumas, kaip viena būtinųjų CPK 144 str. įtvirtintų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, ir 2019-09-19 nutartyje, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas sustabdyti ginčijamo pirkimo procedūras, ir kurios Inspekcija net neskundė, konstatuota, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad Asociacijos pareikštas ieškinys būtų aiškiai ir akivaizdžiai nepagrįstas.
20. Nors Vilniaus apygardos teismo 2019-11-19 sprendimu Asociacijos ieškinys buvo atmestas, teismui nustačius, kad Asociacija negali būti laikoma tiekėju VPĮ prasme, turinčiu teisę ginčyti pirkimo sąlygas, atitinkamai nelaikytina teisinį suinteresuotumą turinčiu subjektu, t. y. nėra tinkama ieškovė kvestionuoti viešojo pirkimo, į kurio objektą ji negali pretenduoti, sąlygas, ir šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-21 nutartimi c.b. Nr. e2-600-302/2020 buvo paliktas nepakeistas, tačiau tokia (Asociacijai nepalanki) proceso baigtis neleidžia spręsti apie aiškiai nepagrįstą kreipimąsi į teismą, t. y. aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą, nes: 1) reikšdama ieškinį, o vėliau ir apeliacinį skundą, Asociacija sąžiningai manė, jog laikytina tiekėja VPĮ prasme, jog turi teisę ne tik teikti perkančiajai organizacijai pasiūlymus dėl viešojo pirkimo sąlygų formulavimo, prašymus dėl neaiškių pirkimo sąlygų išaiškinimo, patikslinimo, pakeitimo ir pan. (ką iki tol ir darė), bet ir pretenzijas, taip pat skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus VPĮ nustatyta tvarka, be kita ko, ginčyti viešojo pirkimo sąlygas; taip pat pirmosios bei apeliacinės instancijų teismams teikė paaiškinimus, teisės doktrinos ir teismų praktikos išaiškinimus, atitinkamus rašytinius įrodymus (pvz., 2019-08-19 su kitomis įmonėmis - UAB „Universalios valdymo sistemos“, UAB „UCS Baltic“, UAB „Aspa“ ir UAB „Raso“ – sudarytą Jungtinės veiklos sutartį dėl ketinimo dalyvauti ginčo viešajame pirkime, bendro pasiūlymo jame pateikimo ir bendro viešojo pirkimo sutarties vykdymo), kurie, jos nuomone, turėjo pagrįsti perkančiosios organizacijos atsisakymo nagrinėti jos pretenziją nepagrįstumą bei Asociacijos teisę tiek dalyvauti Inspekcijos paskelbtame viešajame pirkime ir varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, tiek naudotis visomis kitomis tiekėjui suteikiamomis materialiomis ir procesinėmis teisėmis, o tai, kad tokia Asociacijos pozicija ir įrodymai teismų buvo įvertinti, kaip netinkami ir nepagrįsti, neatitinkantys VPĮ įtvirtinto reglamentavimo bei formuojamos teismų praktikos (tiekėjo sampratos, teisinio suinteresuotumo ir kitais susijusias aspektais), niekaip nepagrindžia nesąžiningo kreipimosi su ieškiniu fakto; 2) ankščiau Vilniaus nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1791-340/2019 dėl I Pirkimo sąlygų teisėtumo, Inspekcija nei atsiliepime į ieškinį, nei kituose procesiniuose dokumentuose, nei iki teismo apskritai niekada nebuvo kėlusi argumento, jog Asociacija neturi teisės ginčyti ikiteismine ar/ir teismine tvarka viešojo pirkimo sąlygų, ir prašė bylą nutraukti tik dėl to, jog nebuvo laikytasi privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, tokiu būdu leisdama suprasti, kad jeigu tokios tvarkos būtų laikytasi, byla galėtų būti nagrinėjama iš esmės ir I Pirkimo sąlygų teisėtumas turėjo būti teismo vertinamas; tik nagrinėjant c. b. Nr. e2-4181-855/2019 dėl II Pirkimo sąlygų teisėtumo, ieškovė pirmą kartą Asociacijai iškėlė savo poziciją dėl teisinio suinteresuoto ginčyti pirkimo sąlygas neturėjimo, kaip pagrindo nenagrinėti pretenziją, o tuo pačiu ir atmesti ieškinį. Taigi, atsakovė, manydama, jog turi teisinį suinteresuotumą, per visą bylos nagrinėjimo procesą jį įrodinėdama, buvo įsitikinusi turinti teisę reikšti ieškinį, o vien ta aplinkybė, kad teismas išaiškino teisės normas kitaip, negu jas aiškino ir vertino atsakovė, ir ieškinį atmetė, savaime nėra pagrindas spręsti apie akivaizdžiai nesąžiningą ieškovės procesinį elgesį; 3) nors teismui šioje byloje atmetus ieškinį, kaip pareikštą teisinio suinteresuotumo neturinčio subjekto (netinkamo ieškovo) Asociacijos ginčytų II Pirkimo sąlygų teisėtumas taip ir nebuvo teismų įvertintas, tai tuo pačiu reiškia, jog nebuvo teismų konstatuotas ir jų teisėtumas bei ieškovės iškeltų problemų ir reikalavimų, jeigu jie būtų buvę pareikšti tinkamo subjekto, nepagrįstumas, juo labiau, akivaizdus nepagrįstumas, ypač turint omenyje teismo teisę ex officio pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus /sprendimus viešajame pirkime neteisėtais ir negaliojančiais bei poreikį užtikrinti viešąjį interesą tokio pobūdžio bylose.
21. Šiame kontekste itin svarbios tos aplinkybės, kad c.b. Nr. e2-4181-855/2020 pateiktoje 2019-10-25 išvadoje Viešųjų pirkimų tarnyba, be kita ko, iškėlė abejones dėl tam tikrų perkančiosios organizacijos nustatytų Pirkimo sąlygų, kurias ieškiniu ginčijo Asociacija, teisėtumo, išsamumo, tinkamumo (pvz., pirkimo objekto skaidymo į dalis, pirkimo būdo parinkimo ir kt.) ir tam tikras Asociacijos ginčytas sąlygas nurodė laikanti nepakankamai apibrėžtomis, netinkamomis, keliančiomis neproporcingą riziką tiekėjams, galimai dirbtinai ribojančiomis konkurenciją ir pan., o jau pasibaigus nagrinėjamai bylai Viešųjų pirkimų tarnybai pateikus atitinkamas rekomendacijas dėl II Pirkimo sąlygų netinkamumo ir tikslinimo/keitimo būtinumo, pati Inspekcija ir šį II Pirkimą 2020-02-11 nutraukė vadovaudamasi VPĮ 29 str. 2 d. 3 p. Tai reiškia, kad galiausiai ir II Pirkimo procedūros buvo pačios perkančiosios organizacijos sprendimu nutrauktos dėl tam tikrų Pirkimo dokumentų sąlygų neteisėtumo, netinkamumo, keitimo būtinumo, o tai savo ruožtu, teismo nuomone, yra reikšminga aplinkybė, neleidžianti vertinti Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. e2-4181-855/2019 Asociacijos pareikšto ieškinio, kaip akivaizdžiai nepagrįsto, nes rodo, jog ieškovės pareikštame ieškinyje akcentuojamas problemas įgyvendinant ginčo projektą, organizuojant ir vykdant viešąjį pirkimą, sąlygojo ne tik atsakovės dalyvavimas ikipirkiminiuose teisiniuose santykiuose, taip pat civilinio proceso, kurio metu buvo ginčijamos II Pirkimo sąlygos, iniciavimas, bet ir pačios perkančiosios organizacijos padaryti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų ir viešųjų pirkimų principų pažeidimai, formuluojant Pirkimo sąlygas.
22. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bei atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų, Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama c.b. Nr. e2-3193-779/2020 pagal Asociacijos bei kitų ieškovių - UAB „Universalios valdymo sistemos“, UAB „UCS Baltic“, UAB „Raso“ - ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl jos naujai 2020-04-02 (jau trečią kartą) paskelbto Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įsigijimo viešojo pirkimo Nr. 479702 sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir pirkimo nutraukimo. Viena vertus, tiek ieškovės (kartu su kitomis įmonėmis) naujo ieškinio pareiškimas, tiek kiti byloje atlikti veiksmai nėra nagrinėjamos civilinės bylos dėl žalos, padarytos piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis būtent aukščiau minėtose dvejose jau pasibaigusiose civilinėse bylose, atlyginimo, todėl teismas tokių Asociacijos veiksmų nevertina ir dėl jų nepasisako. Kita vertus, negalima nepažymėti, jog išnagrinėjęs aukščiau paminėtą c.b. Nr. e2-3193-779/2020 Vilniaus apygardos teismas, vis dėlto, 2020-07-15 sprendimu Asociacijos ir kitų ieškovių ieškinį nusprendė tenkinti iš dalies, ir pripažino neteisėtomis bei panaikino tam tikras ginčijamo viešojo pirkimo sąlygas bei viešąjį pirkimą nutraukė. Nors sprendimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, tačiau aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas dalį Asociacijos bei kitų ieškovių iškeltų Inspekcijos vykdomo viešojo pirkimo sąlygų, vis dėlto, pripažino neteisėtomis ir tuo pagrindu nutraukė viešojo pirkimo procedūras, yra svarbi nagrinėjamos bylos kontekste konstatuojant Asociacijos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aukščiau minėtose, nagrinėjamos bylos dalyką sudarančiose teismų jau išnagrinėtose civilinėse bylose, pasibaigusiose atitinkamais galutiniais procesiniais sprendimais, nebuvimą, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2020-07-15 sprendimu c.b. Nr. e2-3193-779/2020 pripažino dalį Asociacijos ir ankstesnėse dvejose bylose keltų argumentų, motyvų bei materialinių reikalavimų teisiškai pagrįstais, o Inspekcijos vykdomą viešąjį pirkimą (jo sąlygas) neteisėtu, kas taipo gi neleidžia teismui spręsti apie aiškiai nepagrįstų ankstesnių Asociacijos ieškinių teismui pareiškimą ar kitokius akivaizdaus ir nesąžiningo piktnaudžiavimo procesu veiksmus.
23. Tokiu būdu byloje teismui nenustačius ir ieškovei neįrodžius kokių nors neteisėtų Asociacijos veiksmų, kurie pasireikštų piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (aiškiai nepagrįstų ieškinių, skundų ir kitų procesinių dokumentų teismams pateikimu ar veikimu prieš greitą ir operatyvų bylų išnagrinėjimą), nėra pagrindo spręsti apie civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymą bei tenkinti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo.
24. Tuo pačiu teismas pažymi, kad ieškovė negali būti laikoma įrodžiusi ir turtinės žalos patyrimo faktą bei jos tikslų dydį, o taip pat priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodomos turtinės žalos, kaip kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. CPK 95 straipsnio prasme net ir esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejui gali būti atlyginami tik tie realūs nuostoliai, kurie susidarė kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad ieškovė dėl tam tikrų procesinių atsakovės veiksmų būtų patyrusi realių nuostolių ir kad egzistuotų priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodomų atitinkamiems jos darbuotojams išmokėtų priemokų, kuriomis ieškovė grindžia patirtų nuostolių faktą bei konkretų prašomą priteisti jų dydį.
25. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2019 m. liepos įsakymo „Dėl išmaniosios mokesčių administravimo sistemos Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA) sukūrimo ir įdiegimo paslaugų įsigijimo viešojo pirkimo“, Pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, Pažymų dėl darbo užmokesčio priskaitymo, išmokėjimo ir priskyrimo projektui, taikant kasmetinių atostogų ir papildomo poilsio dienų išmokų fiksuotąsias normas - iš atitinkamų Inspekcijos darbuotojų (tarnautojų) buvo sudaryta viešojo pirkimo komisija, ir atitinkamiems jos nariams 2019 m. sausį, vasarį, kovą, rugsėjį, spalį, lapkritį, gruodį ir 2020 m. sausį buvo išmokėtos tam tikro dydžio priemokos prie darbo užmokesčio. Kita vertus, byloje nėra duomenų ir įrodymų, jog šios priemokos buvo išmokėtos išimtinai už tų darbuotojų atliktus būtent Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-1791-340/2019 ir Nr. e2-4181-855/2019 veiksmus darbdavio – Inspekcijos - vardu, naudai, interesais, o taip pat duomenų ir įrodymų, jog tuo atveju, jeigu Asociacija nebūtų incijavusi minėtų teismo procesų, nebūtų pareiškusi, ieškovės nuomone, aiškiai nepagrįstų ieškinių ir t.t., šiems Inspekcijos darbuotojams nebūtų išmokėtos atitinkamos priemokos ir tokiu būdu Inspekcija nebūtų patyrusi tokio dydžio išlaidų. Minėtu 2019 m. liepos mėnesio Inspekcijos viršininko įsakymu buvo apskritai suformuota viešojo pirkimo komisija, kuri turėjo atlikti ginčo viešąjį pirkimą bei įgyvendinti įvairias funkcijas, apibrėžtas tiek VPĮ, tiek vidiniuose ieškovės teisės aktuose, kaip nurodė procesiniuose dokumentuose ir pati ieškovė, susijusias Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos posisteminių diegimu ir Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio įgyvendinimu, kurios neabejotinai neapsiribojo vien tik tiekėjų pretenzijų nagrinėjimu ir procesinių dokumentų teismui (atsiliepimų į Asociacijos ieškinius, triplikų ir kt.) parengimu ir/ar atstovavimu perkančiajai organizacijai minėtose bylose. Kaip nurodė pati ieškovė procesiniuose dokumentuose, įskaitant ir 2020-07-10 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, minėtos komisijos veiksmai apėmė apskritai viso pirkimo koncepcijos parengimą, pirkimo sąlygų suformavimą, pirkimo procedūrų organizavimą, vykdymą, įvairių sprendimų pirkimo metu priėmimą, ir iš esmės viso i.EKA projekto įgyventinimo metu ieškovės darbuotojams buvo mokamos priemokos, rengiant įvairius i.EKA projekto įgyvendinimo dokumentus ir vykdant šio projekto užduotis, kurios neapsiribojo vien tik dalyvavimu atsakovės inicijotuose teismo procesuose, priemokos buvo mokamos tiek iki teisminių ginčų, tiek ir jų vykdymo metu. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar Asociacija būtų teismine tvarka ginčijusi I Pirkimo ir II Pirkimo sąlygas ir reiškusi reikalavimą dėl pirkimo nutraukimo, minėti asmenys būtų vykdę jiems priskirtas kitas su viešojo pirkimo vykdymu susijusias funkcijas ir darbus. Be to, nepriklausomai nuo minėtų bylų procesinės baigties, kaip minėta, galiausiai tiek I Pirkimo, tiek II Pirkimo procedūros buvo pačios perkančiosios organizacijos sprendimais nutrauktos dėl būtinumo keisti/tikslinti pačios perkančiosios organizacijos (per atitinkamus jos darbuotojus) parengtas Pirkimo sąlygas. Pastebėtina ir tai, jog kaip matyti iš c.b. Nr. e2-1791-340/2019 ir Nr. e2-4181-855/2019 medžiagų, šiose bylose Inspekcijai teismuose atstovavo pati vadovė (viršininkė), nėra duomenų, kad ji būtų pavedusi parengti teismui teiktus procesinius dokumentus atitinkamiems ieškovės nurodytiems darbuotojams ar kad teismui Inspekcijos minėtuose teismo procesuose teiktus procesinius dokumentus būtų rengę visi ieškovės nurodyti Inspekcijos darbuotojai, įtraukti į viešojo pirkimo komisijos sudėtį ir būtent dėl tokių jų veiksmų jiems visiems buvo skirtos priemokos.
26. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant byloje nustatytų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl ieškinys atmestinas.
27. Ieškovės ieškiniu pareikštas reikalavimas greta prašomų priteisti turtinių nuostolių dar skirti atsakovei ir 5000 Eur dydžio baudą, 50 procentų šios baudos skiriant ieškovei, negali būti tenkinamas ir dėl to, kad šis civilinio proceso įstatyme (CPK 95 str. 2 d.) įtvirtintas taip vadinamos privačios baudos institutas laikytinas grynai procesinio pobūdžio, o ne materialinio pobūdžio reikalavimu, kokiu yra reikalavimas dėl nuostolių, patirtų kitai šaliai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo. Teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, kad baudos (įskaitant privačios baudos) skyrimas yra išimtinai procesinio pobūdžio priemonė, ir tai nėra deliktinės civilinės atsakomybės taikymas (atitinkamai ir savarankiško materialinio reikalavimo - atskiro ieškinio - dalykas) (V. V., A. B.. "Kitoks požiūris į nuostolius dėl piktnaudžiavimo civiliniu procesu". Jurisprudencija, 2011, Nr. 18(4)). Šiuo gi atveju nei vienoje iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėtų civilinių bylų, iš kurių kildinamas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, Inspekcija neteikė procesinio pobūdžio prašymų teismui dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tenkančios tiek valstybei, tiek Inspekcijai, skyrimo Asociacijai CPK 95 str. 2 d. pagrindu, nebuvo nurodžiusi ir įrodinėjusi tokiam prašymui pagrįsti reikšmingų aplinkybių. Taip pat ir nagrinėjamoje byloje pagal Inspekcijos ieškinį dėl nuostolių, patirtų atsakovei piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis minėtose bylose, atlyginimo, teismas taip pat nenustatė ir neturi pagrindo spręsti, jog Asociacijos, kaip atsakovės, elgesys šiame procese galėtų būti vertinamas, kaip nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, netinkamas procesinių pareigų įgyvendinimas, proceso vilkinimas ar veikimas prieš teisingą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą, juo labiau, kad šis teismo procesas pradėtas būtent ieškovės - Inspekcijos, o ne Asociacijos, iniciatyva, atsakovė šioje byloje tinkamai vykdė visas jai tenkančias pareigas ir naudojosi procesinėmis teisėmis, kurios šiuo atveju apsiribojo išimtinai atsiliepimo į ieškinį, tripliko, t. y. procesinių dokumentų bei juose nurodomas aplinkybes pagrindžiančių rašytinių įrodymų teikimu.
28. Teismas taip pat sutinka ir su atsakovės argumentu, jog pirmasis ieškovės ieškinyje pareikštas – neturtinio pobūdžio reikalavimas dėl pripažinimo, t. y. reikalavimas pripažinti, jog Asociacija piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis aukščiau minėtose civilinėse bylose, nėra būti savarankiškas ieškinio dalykas. Tokio reikalavimo patenkinimas pats savaime negali sukurti ieškovei jokių realių materialinių teisių padarinių, o yra tik turtinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo faktinis pagrindas, nes aplinkybės dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir veikimo prieš greitą bylų išnagrinėjimą turi būti nustatinėjamos nagrinėjant turtinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, o būtent sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių piktnaudžiavimu procesu, buvimo, kaip civilinės atsakomybės nuostolių forma sąlygos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tam tikro fakto pripažinimas būtinas siekiant nuostolių atlyginimo, tačiau toks pripažinimas savaime nesukurtų skolininko civilinės atsakomybės prievolės ir kreditorių atitinkamų reikalavimo teisių, nes fakto (šiuo atveju – piktnaudžiavimo procesu) pripažinimas yra tik viena iš sąlygų, kuriai esant įrodytai skolininkui atsiranda pareiga atlyginti žalą; vadinasi, reikalavimo pripažinti faktą patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos atlyginimo nustatymą, o tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).
29. Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovei Asociacijai iš ieškovės priteistinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2 730 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai (atsiliepimo į ieškinį, tripliko rengimas) apmokėti, dėl kurių atlyginimo ji pateikė prašymą, kurių patyrimo faktą bei dydį pagrindė rašytiniais įrodymais, kurios neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti civilinėse bylose tokio pobūdžio išlaidų sumų ir šiuo ateveju laikytinos protingomis bei pagrįstomis (CPK 93 str., 98 str.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 294 str., 307 str.,
n u s p r e n d ė:
Ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos ieškinį atsakovei Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijai atmesti.
Priteisti iš ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (kodas – 188659752, buveinė – Vasario 16-osios g. 14, Vilnius) atsakovei Kasos aparatų gamintojų, importuotojų ir aptarnavimo įmonių asociacijai (kodas – 303344073, buveinė – Savanorių pr. 123A, Vilnius) 2 730 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Renata Volodko