Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03212-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas Rusijos Federacijos pilietis M. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 23S17880, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2023 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 23S19407, kuriuo panaikinta nacionalinė viza Nr. 004583016; 2023 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 23S19410, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi; įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti klausimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

2.       Pareiškėjas nurodė, jog jis 2022 m. lapkričio 24 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes ketino toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Logisteam (toliau – ir Bendrovė) dalyvis, nuo 2020 m. kovo 9 d. jam priklauso 1/3 Bendrovės įstatinio kapitalo, kuris jo asmeniniais įnašais 2022 m. lapkričio 11 d. buvo padidintas iki 42 000 Eur. Pareiškėjas nuo 2023 m. sausio mėn. yra šios Bendrovės darbuotojas, yra sudaręs buto nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), kur yra pastovi jo gyvenamoji vieta, o jo pastangų ir įdirbio dėka, Bendrovė per paskutinius metus plėtėsi ir šiuo metu joje dirba 4 Lietuvos Respublikos piliečiai. Ginčijami sprendimai užkerta kelią pareiškėjui siekti Bendrovės verslo plane nurodytų tikslų. Pareiškėjo elgesys Lietuvoje visada buvo teisėtas ir nepriekaištingas, jis nėra baustas administracine tvarka, nėra pradėta ikiteisminių ar baudžiamųjų procesų. Migracijos departamento išvada, jog dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas kreipėsi tik praėjus daugiau nei 2,5 metų, nėra teisinga, nes iki tol jis turėjo kitų Europos Sąjungos valstybių narių išduotas vizas.

3.       Pareiškėjas nurodė, jog jis nuo 2009 iki 2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju muitinės inspektoriumi, o (duomenys neskelbtini) gimus sūnui buvo išleistas vaiko priežiūros atostogų, po kurių į buvusį darbą negrįžo ir 2020 m. vasario 18 d. buvo atleistas, taigi nurodytose pareigose nebedirba jau 5 metus. Pareiškėjas klausimyne Migracijos departamentui nurodė, jog Krymo teritorija priklauso Ukrainai ir jis jokia forma nepalaiko Rusijos Federacijos agresijos. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nes jo darbinės pareigos muitinėje niekada nebuvo laikomos vadovaujančiomis pareigomis, tai buvo ne karinė, bet civilinė tarnyba, jis niekada nėra tarnavęs kariuomenėje. Pareiškėjas savo darbinę patirtį nurodydavo ir anksčiau, tai niekada neužkirto kelio gauti vizas, jo šeima (vaikų motina ir du sūnūs) vyksta kartu su juo, todėl ginčijami sprendimai turės ypač neigiamas pasekmes šeiminiams / socialiniams ryšiams, nes pareiškėjas bus atskirtas nuo savo šeimos ir negalės nuolatos prižiūrėti ir rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, kai šie su savo motina bus kitoje valstybėje. Sprendimai yra neproporcinga ir nepagrįsta priemonė, juose išdėstyti motyvai neatitinka adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo kriterijų, todėl yra nesuderinami su gero administravimo principu.

4.       Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), yra apibrėžti kriterijai, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant, ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis. Migracijos departamento išvada, kad jo ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini ilgalaikio pobūdžio ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos, yra šališka ir nepagrįsta įrodymais, neatitinkanti Taisyklių 11 punkto. Nors Migracijos departamentas nenustatė, jog jis būtų pažeidęs atvykimo į Lietuvos Respubliką tvarką, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, atsakovas uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė į SIS sistemą įspėjimą. Tai, pareiškėjo vertinimu, neatitinka draudimo atvykti instituto vieno tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę.

5.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6.       Atsakovas nurodė, kad panaikino pareiškėjo nacionalinę vizą, atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metams bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2023 m. vasario 8 d. rašte Nr. 18-1586 (toliau – ir Raštas) nurodė, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, ir, VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos muitinėje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos Federacijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Rusijos Federacijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi, jis gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos Federacijos valdžiai asmuo. Dėl to VSD sprendė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

7.       Atsakovas nurodė, kad įvertinus tai, jog VSD prašo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, taip pat pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (šeiminių ryšių nenustatyta), pareiškėjo ekonominius ryšius (ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikio pobūdžio) ir atsižvelgus į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis Taisyklių 5 punktu, pareiškėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, teisėtai į Šengeno informacinę sistemą įtraukti duomenys apie pareiškėją dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi.

8.       Atsakovas atkreipė dėmesį, jog priimdamas ginčijamus sprendimus vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia VSD (Įstatymo 4 str. 3 d.). Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Sprendimai priimti atsižvelgiant į teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, pareiškėjo veiksmus (darbą Rusijos Federacijos muitinėje), iš atliktų veiksmų (darbo Rusijos Federacijos muitinėje) galima spręsti dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant skundžiamus sprendimus buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika.

9.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Raštu atsakovui pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis labai ilgą laikotarpį, net 10 metų, dirbdamas Rusijos Federacijos muitinėje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, išdavus leidimą pareiškėjui gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose, o Rusijos Federacijos keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose aktuose. Šiuo atveju faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas nebedirba Rusijos Federacijos muitinėje nuo 2020 metų vasario, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis Rusijos Federacijos tarnybomis yra išnykusi.

II.

11.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12.       Teismas nustatė, jog pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui buvo konstatuota atsižvelgiant į VSD Rašte pateiktus duomenis, kad pareiškėjas 2009–2018 m. dirbo Rusijos Federacijos muitinėje vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi, todėl turėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir jos valdžios agresyviai politikai. Teismas sutiko su VSD Rašto išvada, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui dėl jo buvusios ilgalaikės darbovietės Rusijos Federacijos muitinėje – pats pareiškėjas neginčijo ir pripažino, kad jis ilgą laiką (nuo 2009 iki 2020 m., į šį laikotarpį įskaitant laiką, kai pareiškėjas buvo vaiko priežiūros atostogose nuo (duomenys neskelbtini)) dirbo vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi Rusijos Federacijos (duomenys neskelbtini) muitinėje. Be to, įvertinęs pareiškėjo pareigybės aprašymą, teismas sprendė, kad pareiškėjo pareigybei buvo keliamas asmens ir valstybės ryšį – pilietybę – patvirtinančio fakto egzistavimas, taip pat ši pareigybė apėmė galimybę dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį. Dėl to teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jis niekada savo veikloje su slapta informacija nedirbęs ir prieigos prie jos neturėjęs, nes vien teorinis tokios galimybės buvimas, ypač ją vertinant kontekste su pareigybei keliamu pilietybės turėjimo reikalavimu bei įsipareigojimu bendradarbiauti su federalinių vykdomosios valdžios institucijų teritoriniais organais, Rusijos Federacijos subjektų vykdomosios valdžios institucijomis ir vykdyti vadovų pavedimus, suponuoja išvadą, kad šioms pareigoms yra taikomi lojalumo ir patikimumo kriterijai.

13.       Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl Rusijos Federacijos agresijos nepalaikymo yra deklaratyvūs ir darbą muitinėje jis nutraukė vedamas ne vertybinių nuostatų, o dėl kitų priežasčių. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę ir negali kelti grėsmės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo verslas Lietuvos Respublikoje (Bendrovėje) yra susijęs su logistika tarptautinių pervežimų srityje, jis ir Bendrovės vadovas planavo organizuoti pervežimus iš Europos Sąjungos į trečiąsias šalis (Kazachstaną). Dėl to atsižvelgiant į tai, kad krovinių gabenimo sritis yra neatsiejamai susijusi su sankcijų Rusijos režimo taikymu, pareiškėjo patirtis ir žinios šioje srityje (pvz., Europos Sąjungos valstybių narių muitinės praktika), teismo vertinimu, gali dominti Rusijos Federacijos saugumo tarnybas. Dėl to įvertinęs šią aplinkybę kontekste su buvusiu pareiškėjo darbu Rusijos Federacijos muitinėje, teismas sprendė, kad Rašto išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės yra pagrįsta. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti sprendimų, kuriais pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir panaikinta nacionalinė viza.

14.       Teismas, vertindamas dėl sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į informacinę sistemą, pagrįstumo ir teisėtumo, konstatavo, jog atsakovo sprendimas atitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą, sprendime buvo vertinta tiek VSD Rašte siūlomas uždraudimo terminas, tiek pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, jog Lietuvos Respublikoje jis turėtų kokių nors kitų šeiminių ryšių, neįrodė, kad jo, kaip Bendrovės dalininko, funkcijos negali būti atliekamos jam nebūnant Lietuvoje, o jo, kaip Bendrovės darbuotojo, veikla yra prasidėjusi tik nuo 2023 m. sausio mėn., todėl nėra ilgalaikė. Vien tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nuomojasi butą, teismo vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad jo ryšiai su Lietuvos Respublika yra pasiekę tokį integracijos lygį, kad tai galėtų nusverti valstybės saugumo interesus. Dėl to teismas konstatavo, kad iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad, nors esminis ginčijamų sprendimų pagrindas ir yra VSD Rašte pateikta informacija, atsakovas atliko pareiškėjo situacijos individualų vertinimą (įvertino pareiškėjo ekonominius, socialinius ir šeiminius ryšius) ir priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus.

III.

15.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

16.       Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai nevertino faktinės aplinkybės, jog su pareiškėjo buvo sudaryta darbo sutartis Bendrovėje, kurioje iki to laiko jis buvo akcininkas (jam priklausė 1/3 įstatinio kapitalo, kuris pareiškėjo asmeniniais įnašais buvo padidintas). Taigi nepagrįstas teiginys, jog pareiškėjas savo verslą gali sėkminga vystyti ir negyvendamas Lietuvos Respublikoje, nes jis yra ne tik Bendrovės akcininkas, bet ir darbuotojas, dėl ko privalo atvykti į darbą ir vykdyti pareigas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat yra išsinuomavęs butą (duomenys neskelbtini), sukūręs ekonominius ryšius su Lietuva.

17.       Pareiškėjas nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad ginčijami sprendimai prieštarauja ankstesniems sprendimams, kuriais pareiškėjui buvo išduotos nacionalinės vizos, suteikta teisė atvykti į Šengeno teritoriją. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas nepagrįstai vadovavosi bendro pobūdžio teisės aktais, priimtais Lietuvos Respublikos Seimo dėl Rusijos Federacijos agresijos vertinimo. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamoje byloje neįrodytas pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui faktas, šios grėsmės realumas ir akivaizdumas, neatliktas individualus pareiškėjo situacijos vertinimas. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimu yra pažeidžiama jo nekaltumo prezumpcija, nes reikalaujama įrodymų, kad pareiškėjas nekelia jokios realios grėsmės valstybės saugumui. Taip pat neproporcingai dideliu mastu buvo apribotos jo teisės uždraudus atvykti ir įvedus perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

18.       Pareiškėjas pažymi, jog ginčijami sprendimai turės neigiamas pasekmes jo šeiminiams / socialiniams ryšiams, nes jo nepilnamečiai vaikai ir jų motina bei pareiškėjo partnerė negyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau yra tėvų priežiūroje ir į kitas valstybes gali vykti tik kartu su jais, dėl to pareiškėjas bus atskirtas nuo savo šeimos ir negalės rūpintis savo nepilnamečiais vaikais. Pareiškėjas nurodo, jog priimant sprendimą jis turėjo būti informuotas dėl sąlygų, kurias išpildžius draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bus panaikintas.

19.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20.       Atsakovas nurodo, jog ginčijami sprendimai priimti atsižvelgus į VSD Raštą ir kitas byloje nustatytas reikšminga faktines aplinkybes, pagrįsti ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis, t. y. jo darbine veikla. Nagrinėjamu atveju (pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (2023 m.), pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo gyventi verslo pagrindu), įvertinus pareiškėjo darbo Rusijos muitinėje trukmę (daugiau nei 10 metų), laikotarpį ir aktualumą (pastarieji 10 metų), tarptautinį kontekstą (Rusijos Federacijos karą prieš Ukrainą), aplinkybę, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, buvo tinkamai atliktas pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui perspektyvinis vertinimas ir priimti proporcingi sprendimai. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjas kiek mažiau nei pusę metų dirba įmonėje, neleidžia vertinti ginčijamų sprendimų kaip neproporcingų. Be to, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas priėmė sprendimus, prieštaraujančius ankstesniems savo sprendimams, nes Migracijos departamentas anksčiau nėra išdavęs pareiškėjui leidimų gyventi, o šiuo metu (po 2022 m. vasario) iš esmės pasikeitė geopolitinė situacija.

21.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog nesutinka su apeliaciniu skundu, nes pareiškėjas nenurodo jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Šiuo atveju teismas tinkamai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybės – pareiškėjas, 2009–2018 metais dirbdamas Rusijos Federacijos muitinėje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti jos valdžią bei vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

23.       Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 23S19407, kuriuo buvo panaikinta pareiškėjo nacionalinė viza, nes pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, taip pat dėl 2023 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. 23S17880, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, ir 2023 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 23S19410, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metams bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 3 metus, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

24.       Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis nustato, kad VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį. 

25.       Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

26.       Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p.). Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas yra Bendrovės dalyvis (jam priklauso 1/3 Bendrovės įstatinio kapitalo).

27.       Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad nuo 2009 m. vasario 6 d. iki 2020 m. vasario 19 d. dirbo (duomenys neskelbtini) muitinėje muitinės inspektoriumi. Šią informaciją užsienietis patvirtino ir jam pateiktame užpildyti klausimyne (Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 10.31 p.).

28.       Atsakovas, siekdamas gauti informaciją, ar nėra pagrindų, nurodytų UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, dėl kurių pareiškėjas gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, ir vadovaudamasis Aprašo 76 punktu, išsiuntė paklausimą VSD, prašydamas įvertinti, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

29.       Migracijos departamentas gavo VSD raštą Nr. 18-1586, kuriame nurodyta, kad, VSD vertinimu, pareiškėjas gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

30.       Atsakovas, remdamasis VSD pateikta informacija, kad pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos muitinėje, privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, bei paaiškinimais, kad Rusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys, bei VSD vertinimu, kad pareiškėjas išdavus leidimą laikinai gyventi užsienietis gali būti panaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, taigi pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 

31.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ir Migracijos departamentas neįvertino individualių aplinkybių dėl grėsmės valstybės saugumui, nepaisė fakto, kad anksčiau tomis pačiomis aplinkybėmis jam leidimai laikinai gyventi buvo išduodami, be pagrindo buvo remiamasi bendro pobūdžio teisės normomis.

32.       Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir juos atmeta.

33.       Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

34.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

35.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, dirbęs Rusijos Federacijos muitinėje, kurių darbuotojų lojalumą ir patikimumą kontroliuoja Rusijos specialiosios tarnybos, gali būti panaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, todėl atsakovas turėjo pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui.

36.       Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo Rusijos Federacijos valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip Rusijos Federacijos valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

37.       Teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimas atspindi esamą bei, iš dalies, prognozuojamą ateityje galimą situaciją ir tokiam teisiniam vertinimui neturi reikšmės ankstesni sprendimai dėl pareiškėjo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Gi teisės taikymo požiūriu nėra jokio pagrindo teiginiams, kad atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo, remiasi bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu. Teisinės valstybės imperatyvai inter alia (be kita ko) suponuoja, kad teisę taikantis subjektas privalo paisyti teisinio reguliavimo sisteminio požiūrio, teisinių santykių visuminio reguliavimo taisyklių, teisės aktų hierarchijos, taip pat įvertinti teisinio reguliavimo tikslų svarbą.

38.       Dėl pareiškėjo nurodomų argumentų, kad tokiais sprendimais jam užkertamas kelias dirbi Lietuvoje veikiančioje įmonėje, teisėjų kolegija pažymi, kad grėsmė nacionaliniam saugumui ir pareiškėjui taikytos priemonės, kuriomis siekiama tokias grėsmes eliminuoti, neabejotinai turi prioritetinės apsaugos reikšmę lyginant su teisėmis į darbą, verslą ir pan. Kitaip tariant, nacionalinis ir visuomenės saugumas yra pagrindinė, esminę reikšmę turinti ir visiems visuomenės nariams svarbi vertybė, kuri, lyginant su galimais asmens interesų suvaržymais, yra svarbesnė, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo taikomos priemonės prieš pareiškėją proporcingumo principo nepažeidžia.

39.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti teisinę reikšmę turinčiais šios nutarties 18 punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus, todėl dėl jų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, nepasisako.

40.       Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Gintaras Kryževičius

                                                Jolanta Malijauskienė

                                                Dainius Raižys