Administracinė byla Nr. A-1466-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01097-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 33.4; 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minčia“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 3R-46(AG-26/04-2014).

Paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Minčia“ 2014 m. sausio 7 d. padavė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. BR1-1368 dėl paramos pareiškėjui neskyrimo ir įpareigoti NMA iš naujo įvertinti paraišką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Komisija 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 3R-46(AG-26/04-2014) pareiškėjo skundą tenkino.

Atsakovas su Komisijos sprendimu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 5 d. pateikė paraišką pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ (reg. Nr. 2AKV1-3-13-1-PR001) (toliau – ir Paraiška), siekdamas įgyvendinti projektą „UAB „Minčia“ uždaroji akvakultūros sistema“ (toliau – ir Projektas). Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-263 (toliau – ir Supaprastintosios įgyvendinimo taisyklės), 11 punktą, pateikdamas paraišką pareiškėjas turi atitikti tinkamumo gauti paramą kriterijus, kurie vertinami pagal pateiktus duomenis bei viešuosiuose registruose esančią informaciją. Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių 12.1 punkte įtvirtinta, kad paramos paraišką gali teikti pareiškėjas, įvardytas tinkamu pareiškėju pagal šių taisyklių III skyrių. Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių 6 punkte (III skyrius) nustatyta, kad paramos paraiškas pagal priemonės veiklos sritį gali teikti labai mažos įmonės, mažos įmonės, vidutinės įmonės ir didelės įmonės, užsiimančios versline akvakultūra. Remiantis valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro (toliau – ir Registras) išrašo duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Registre įregistruotas 2013 m. birželio 7 d. Vadovaujantis Paraiškos III skyriaus „Verslo planas“ 1 lentelės duomenimis „Informacija apie turimą ilgalaikį materialųjį turtą“ nustatyta, kad pareiškėjas tik nuomojasi gamybinį pastatą – veršidę ir šiuo metu neturi įrenginių, kurie reikalingi verslinei akvakultūrai. Pagal Paraiškos III skyriaus 2 lentelėje „Informacija apie gamybą, pardavimus, pajamas“ ir 3 lentelėje „Informacija apie veiklos sąnaudas“ pateiktą informaciją nustatyta, kad pareiškėjas negavo jokių pardavimo pajamų, nepatyrė jokių veiklos sąnaudų praėjusiais ataskaitiniais arba ataskaitiniais metais. Pagal Paraiškos IV skyriuje „Projekto priežiūros rodikliai“ pateiktą informaciją nustatyta, kad pareiškėjas ataskaitiniais, paraiškos pateikimo metais negavo jokių pardavimo pajamų, jokio grynojo pelno, neaugina jokios produkcijos, o pajamos iš pardavimų, grynasis pelnas, produkcijos pagaminimas numatytas tik 2014 metais. Vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 3 punktu, ūkio subjektai, užsiimantys akvakultūros veikla, privalo turėti veterinarinio patvirtinimo numerį, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, arba turi būti įregistruoti ir turėti registracijos numerį. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. Bl-246 „Dėl Veterinarijos reikalavimų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, vandens gyvūnų ligų prevencijai ir valstybinei veterinarinei kontrolei patvirtinimo“ (toliau – ir Reikalavimai) 8 punkte įtvirtinta, kad akvakultūros gyvūnų tvarkymu, gamyba ir/ar perdirbimu užsiimantis subjektas privalo turėti veterinarinio patvirtinimo numerį. Vertinimo metu pagal viešai prieinamą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, registrą (jį galima rasti adresu www.vmvt.lt) nustatyta, kad pareiškėjo nėra Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąraše. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Paraiškos pateikimo momentu tik planavo užsiimti versline akvakultūra, o ne ja užsiėmė, todėl jis laikytas netinkamu pareiškėju paramai skirti ir nuspręsta jam paramos neskirti. Tvirtino, kad priimdama sprendimą Komisija nepagrįstai nevertino NMA argumentų, kuriais ji įrodinėjo savo sprendimo neskirti paramos pagrįstumą, padarė nepagrįstas išvadas, todėl Komisijos sprendimas naikintinas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 190 „Dėl institucijų, atsakingų už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos įgyvendinimą, paskyrimo“, Supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, NMA yra atsakinga už Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos administravimą paraiškų ir projektų lygmeniu, įvertinusi paramos paraiškas, galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo priima NMA (Įgyvendinimo taisyklių 45 p.). NMA neturi kompetencijos vertinti Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių teisėtumo ir jų atitikties ES teisės aktams, todėl priimdama skundžiamą įsakymą pagrįstai vadovavosi Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių nuostatomis. Pareiškėjas Paraiškos pateikimo metu neužsiėmė versline akvakultūra, tai buvo nurodyta ir pateiktoje Paraiškoje, tai patvirtino ir viešai prieinama Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, registro informacija, todėl pareiškėjo Projektas pagrįstai pripažintas neatitinkančiu Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių 12.1 punkte įtvirtinto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.

Pareiškėjas UAB „Minčia“ pateikė atsiliepimą (b. l. 17-21), prašydamas palikti galioti Komisijos sprendimą.

Atsiliepime pažymėjo, kad NMA tinklalapyje www.nma.lt teigiama, jog 2007–2013 m. parama Lietuvos žuvininkystės sektoriui teikiama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos sprendimu C/2007/6703 (toliau – ir Veiksmų programa). Ši veiksmų programa yra patalpinta minėtame NMA internetiniame puslapyje, o programos 51 puslapyje 5.3.3.1 punkte aiškiai parašyta, kad akvakultūroje paramos gavėjai yra įmonės, kurios užsiima ar siekia užsiimti versline akvakultūra. Todėl pagal pačios NMA viešai pateikiamą informaciją akivaizdu, kad pagal Europos Komisijos patvirtintą programą paraiškas gali teikti ir tie asmenys, kurie dar tik ruošiasi užsiimti šiuo verslu. Supaprastintosios įgyvendinimo taisyklės privalo atitikti minėtą programą kaip aukštesnio lygio teisės aktą. Laikė nepagrįstu NMA teiginį, kad ji neturi kompetencijos vertinti Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių teisėtumo ir atitikties Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktams, todėl vadovaujasi tik Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, nes taisyklių 1 punkte aiškiai nurodyta, jog jų tikslas yra nustatyti paramos suteikimo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą tvarką, o 2 punkte nustatyta, kad taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. C/2007/6703. Todėl tos taisyklės yra tik Europos Komisijos sprendimu patvirtintos programos normų taikymo aktas. ES teisės aktai yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos teisės aktuose negali būti nustatyta naujų kriterijų, siaurinančių asmenų, laikytinų paramos gavėjais, ratą. Pareiškėjo teigimu, nei Supaprastintose įgyvendinimo taisyklėse, nei Žuvininkystės įstatyme iš viso nėra termino „verslinė akvakultūra“ išaiškinimo, todėl pareiškėjams reikia įrodyti, kad užsiima veikla, kuri teisiškai neegzistuoja. Dar daugiau, Supaprastintose įgyvendinimo taisyklėse iš viso neminimi dokumentai, kuriuos reikia pateikti, siekiant įrodyti, kad užsiimama ta versline akvakultūra. Todėl neaišku, kuo remdamasi NMA pageidauja gauti nežinia kokius duomenis, įrodančius užsiėmimo versline akvakultūra faktą, o jų nesant pripažįsta pareiškėją neužsiimančia versline akvakultūra įmone. Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse atskiras punktas apibrėžia reikalavimus naujoms įmonėms, o tai leidžia daryti išvadą, kad naujos įmonės yra tinkami pareiškėjai. Dar 2010 metais Alternatyviosios akvakultūros asociacija oficialiai užklausė Žemės ūkio ministeriją (toliau – ir ŽŪM), kas yra Supaprastintose įgyvendinimo taisyklėse nurodytos „užsiimančios versline akvakultūra įmonės“. ŽŪM 2010 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. 22-6994(24.13) paaiškino, kad paramos paraiškas pagal veiklos sritį gali teikti įsteigti, t. y. veiklą vykdantys arba nauji ūkio subjektai nepriklausomai nuo jų veiklos pradėjimo metų. Raštą pasirašė viceministras M. K.. Remiantis tokiu išaiškinimu, sąvoka „versline akvakultūra užsiimančios įmonės“ apima ir įmones, dar tik siekiančias užsiimti šia veikla. Pažymėjo, kad iš naujai įsteigtų įmonių buvo priimamos paraiškos ir jos 2011 metais gavo paramą, tai: „CLARIAS“ UAB, UAB „MAGLO GROUP“, ūkininkas A. D., UAB „TAURŲ ŽUVYS“, UAB „ŠAMŲ ROJUS“, IĮ „GIEDRAIČIŲ ARTELĖ“. Nuo to laiko Supaprastintose įgyvendinimo taisyklėse šio 6 punkto niekas nekeitė. ŽŪM 2013 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 2D-5717(24.14) NMA nurodė, kad versline akvakultūra užsiimančiomis įmonėmis laikytinos tos, kurios augina vandens organizmus ir (arba) juos veisia, taikydamos metodus, kuriais siekiama gauti didesnę nei natūraliomis sąlygomis produkciją, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos. Pareiškėjas pažymėjo, kad dar tik planuoja įsirengti savo uždarą žuvų auginimo akvakultūroje sistemą, taigi negali turėti veterinarinio patvirtinimo numerio pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. sausio 1 d. įsakymo Nr. B1-146 reikalavimus. Be to, šis įsakymas paraiškų teikėjams taptų privalomas, jeigu jo atitinkamos nuostatos būtų perkeltos į Supaprastintas įgyvendinimo taisykles, o tai nebuvo padaryta.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu (b. l. 51-61) atsakovo skundą atmetė. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 3R-46(AG-26/04-20124) paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 5 d. pateikė NMA Paraišką, pagal kurią prašė 174 000 Lt paramos. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų vertinimo skyrius 2013 m. rugsėjo 16–17 dienomis atliko Paraiškos vertinimą, surašė Paraiškos vertinimo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita), kurioje nurodė, kad pareiškėjo pateiktas Projektas netinkamas gauti paramą, nes neatitinka Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių 12.1 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Ataskaitos III skyriuje yra pateikiamos pastabos, kuriose paaiškinta, kad Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nustatyta, jog paramos paraiškas gali teikti labai mažos įmonės, mažos įmonės, vidutinės įmonės ir didelės įmonės, užsiimančios versline akvakultūra. UAB „Minčia“ yra įsteigta 2013 m. birželio 12 d. Paraiškos II skyriaus 14–17 punktuose pareiškėjas nurodė, kad: įmonė turi išsinuomojusi dalį pastato, kuriame galima įrengti uždarą žuvų auginimo akvakultūroje sistemą; šiuo metu įmonė atlieka pradinius darbus (surado tinkamas patalpas, lanko mokymus ir kt.). Paraiškos III skyriaus „Verslo planas“ 1 lentelėje „Informacija apie turimą ilgalaikį materialųjį turtą“ pareiškėjas nurodė, kad nuomos teise valdo dalį gamybinio pastato. Paraiškos III skyriaus „Verslo planas“ 2 lentelėje „Informacija apie gamybą, pardavimus, pajamas“ bei 3 lentelėje „Informacija apie veiklos sąnaudas“ pareiškėjas nepateikė jokios informacijos apie pardavimo pajamas ir veiklos sąnaudas, šiose lentelėse nurodė, kad įmonė įsteigta 2013 m. Paraiškos IV skyriuje „Projekto priežiūros rodikliai“ pareiškėjas pažymėjo, kad tik nuo 2014 m. planuoja gauti pardavimo pajamas ir grynąjį pelną, numatyti produkcijos kiekiai, įdarbinti darbuotojai. Be to, Ataskaitoje nurodoma, kad, vadovaujantis Tvarkos aprašo 3 punktu, ūkio subjektai, užsiimantys akvakultūros veikla, privalo turėti veterinarinio patvirtinimo numerį, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos Tarnyba, arba turi būti įregistruoti ir turėti registracijos numerį. Vertinimo metu pagal viešai prieinamą Valstybės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, registrą nustatyta, kad pareiškėjo nėra šiame sąraše. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, Ataskaitoje laikoma nustatyta, kad įmonė tik planuoja užsiimti versline akvakultūra, o ne ja užsiima, todėl negali būti laikoma tinkamu pareiškėju paramai gauti. Ataskaitoje vertintojas papildomai išdėstė kitus nustatytus (Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių 12.12 p., 12.5 p.; Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 11.1–11.2 p.; Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą suteiktos paramos viešinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2008-04-23 įsakymu Nr. 3D-232, 14.2 p.) neatitikimus, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjui užklausimas dėl jų nebuvo siųstas, kadangi nustatyta, jog Projektas neatitinka Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių 12.1 punkte nurodyto tinkamumo kriterijaus. NMA direktorius 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 2 punktu patvirtino projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintąsias taisykles, sąrašą. Šio sąrašo skiltyje prie UAB „Minčia“ teiktos paraiškos „Paramos neskyrimo priežastis“ nurodyta ta pati paramos neskyrimo priežastis kaip ir Ataskaitoje. Pastabose nurodyta, kad pareiškėjas netinkamas gauti paramą pagal priemonę, nes neatitinka Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių 12.1 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.

Pareiškėjo skundą dėl NMA direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 išnagrinėjusi Vyriausioji administracinių ginčų komisija, įvertinusi NMA motyvus, nurodytus skundžiamame įsakyme ir Ataskaitoje, darė išvadą, kad paramos neskyrimo priežastis – pareiškėjas neužsiima versline akvakultūra, o tik planuoja užsiimti – buvo NMA priimta kaip vienintelis ir pakankamas paramos neskyrimo pagrindas, tuo tarpu dėl kitų Ataskaitos III lentelėje „Pastabos“ nustatytų neatitikimų paklausimai pareiškėjui nebuvo siųsti ir šie neatitikimai neturėjo teisinės reikšmės ir įtakos skundžiamam įsakymui priimti. Todėl Komisija vertino tik skundžiamo įsakymo dalį dėl pareiškėjui neskirtos paramos dėl nurodytos vienintelės priežasties. Remdamasi Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėmis Komisija nustatė, kad nauji ūkio subjektai, teikiantys paraiškas pagal Supaprastintas įgyvendinimo taisykles, kai prašoma paramos suma neviršija 174 000 Lt, laikomi tinkamais paramai gauti, jei: skolos rodiklio reikšmė pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų mažesnė arba lygi 0,75 (11.1 p.); pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų bus gautas grynasis pelnas (11.2 p.). Komisija darė išvadą, kad Supaprastintose įgyvendinimo taisyklėse yra nustatytas tinkamumo gauti paramą kriterijus – paramos paraišką teikianti įmonė užsiima versline akvakultūra, o ką tai reiškia, Komisija sprendime išaiškino remdamasi Žuvininkystės įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 40 dalies nuostatomis. Komisija padarė išvadą, kad akvakultūra yra verslinė tuo atveju, kai šia veikla užsiimama, siekiant užauginus produkciją, ją parduoti su tikslu gauti pajamų. Komisija sprendė, jog UAB „Minčia“, kaip įsteigta paramos paraiškos pateikimo metais, atitiko Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 2 punkte pateiktą naujo ūkio subjekto sąvoką ir pareiškėjas siekė užsiimti versline akvakultūra. Pagal šių taisyklių 11 punkto nuostatas nauji ūkio subjektai laikomi tinkamais finansinei paramai gauti, jeigu pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų atitinka šiame punkte (jo 1, 2 papunkčiuose) nustatytas sąlygas. Dėl to Komisija darė išvadą, kad naujai įsteigti ūkio subjektai, nevykdantys veiklos, gali teikti paraiškas. Komisijos sprendime konstatuojama, kad Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių (6 punktas) prieštarauja Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėms (2 ir 11 p.) ir pažymėta, kad Supaprastintose įgyvendinimo taisyklėse nustatyta, jog paramos paraiškos forma ir kartu su paramos paraiška teikiamų dokumentų sąrašas pateikiami šių taisyklių 1 priede (24 p.). Priede nurodyta, kad verslo plane pateikiama informacija (praėjusių ataskaitinių ir ataskaitinių metų) apie gamybą, pardavimus, pajamas, veiklos sąnaudas, pareiškėjo ekonominio tinkamumo įvertinimo rodiklius (grynasis pelnas, skolos rodiklis), tačiau paraiškos VI dalyje „Pateikiami dokumentai“ lentelės 5 eilutėje nurodyta, jog vykdantys veiklą ūkio subjektai pateikia finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą) už praėjusius ir ataskaitinius metus. Komisija darė išvadą, kad ir Supaprastintosioa įgyvendinimo taisyklės papildomai išskiria vykdančius ūkio veiklą ūkio subjektus, todėl negalima daryti išvados, jog nevykdantys veiklos ūkio subjektai negali teikti paraiškų. Komisija taip pat nurodė, kad Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių įtvirtinta, jog jos parengtos vadovaujantis 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1198/2006), 2007 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 498/2007, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo įgyvendinimo taisykles, taip pat Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. C/2007/6703. Komisija rėmėsi Reglamento Nr. 1198/2006 6, 17, 29 straipsniais, taip pat Veiksmų programa (5.3.2, 5.3.3.1 punktais) ir įvertino nustatytas faktines aplinkybes, taikė joms sisteminį pateiktų teisės aktų aiškinimą, darė išvadą, jog tinkamu paramos gavėju pagal priemonės „Akvakultūra“ veiklos sritį „Investicijos į akvakultūros įmones“ gali būti naujai (t. y. paraiškos teikimo metais) įsteigta bei siekianti užsiimti verslinės akvakultūros veikla įmonė. Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių 6 punkte sąvoka „įmonės, užsiimančios versline akvakultūra“ turi būti aiškinama, kaip apimanti ir įmones, siekiančias užsiimti šia veikla. Komisijos nuomone, vertinant Paraiškos duomenis, pareiškėjas ketino vykdyti minėtą veiklą, todėl padarė išvadą, kad NMA nepagrįstai skundžiamu įsakymu nusprendė, kad UAB „Minčia“ Projektas yra netinkamas gauti paramą dėl to, kad pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 12.1 ir 6 punktuose įtvirtinto kriterijaus. Komisija taip pat vertino, kad NMA argumentas dėl veterinarinio patvirtinimo numerio neturėjimo šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ir nėra susijęs su tinkamo pareiškėjo nustatymu, kadangi naujai įsteigtų įmonių, kurios siekia užsiimti versline akvakultūra, tinkamumas taip pat turi būti vertinamas. Atsižvelgdama į tai Komisija darė išvadą, kad visi skundžiamo įsakymo motyvai, jog pareiškėjas nėra tinkamas, nes jis yra naujai besisteigianti įmonė, o tokioms įmonėms parama neteikiama (įskaitant motyvus dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės reikalavimų, kurie yra išskirtinai keliami jau veikiančioms įmonėms), nelaikytini pagrįstais ir teisėtais. Todėl NMA direktoriaus 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo dalį dėl pareiškėjo Projekto panaikino. Tačiau Komisija pasisakė, kad panaikinus minėto įsakymo dalį, NMA išlieka pareiga iš naujo vertinti pareiškėjo Paraišką ir priimti dėl jos teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su Komisijos sprendimo motyvais ir argumentais, su išvada, kad Paraiška turi būti įvertinta iš naujo.

Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimas iš esmės grindžiamas Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių ir Ekonominio gyvybingumo taisyklių nuostatomis, jų sisteminiu aiškinimu atsižvelgiant į Supaprastintose įgyvendinimo taisyklėse nurodytą 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo ir 2007 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 498/2007, kurių pagrindu tos taisyklės buvo parengtos. Teismo nuomone, Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių 6 punkto nuostata iš viso nereglamentuoja pareiškėjų tinkamumo, nes tik šio punkto papunkčiuose yra išvardinama, kokios įmonės gali teikti paraiškas, kokius reikalavimus jos turi atitikti. Ar pareiškėjas atitiko šiuos kriterijus, įsakyme nepasakyta. Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių 9 punkte taip pat išvardinama, kokie pareiškėjai gali būti laikomi netinkamais teikti paraiškas. Pareiškėjui nei viena 9 punkto nuostata pagal turimą faktinę medžiagą netaikytina. Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių IV skyriuje „Tinkamumo gauti paramą kriterijai“ ir šio skyriaus 12.1 punktas visai nereiškia, kad pareiškėjas yra netinkamas pagal Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių III skyrių, nes, ar pareiškėjas atitinka 6 punkto papunkčiuose nurodytas sąlygas, nebuvo vertinama, akivaizdu, kad pareiškėjui netaikytini 7, 8, 9 ir 10 punktai. Tai, kad 6 punkte kaip bendro pobūdžio pasakymas įrašyta frazė “užsiimančios versline akvakultūra”, negali reikšti draudimo teikti paraiškas ir gauti paramą toms įmonėms (jeigu jos atitinka 6 punkto papunkčiuose nurodytas sąlygas, nėra draudimų pagal 7, 8, 9, 10 punktus), kurios siekia tokį verslą pradėti ir jau ėmėsi atitinkamų veiksmų tokiai veiklai vystyti (išsinuomojo patalpas, sudarė atitinkamas sutartis ir kt.). Šis teisės aktas turi būti aiškinamas sistemiškai. Aptariama parama turi būti skiriama ir taikant Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisykles. Šios taisyklės leidžia pasinaudoti parama naujiems ūkio subjektams, nes leidžia jiems teikti paraiškas pagal Supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, kai paramos suma neviršija 174 000 Lt, tik nustato sąlygą, kad jie laikomi tinkamais paramai gauti, jei: skolos rodiklio reikšmė pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų mažesnė arba lygi 0,75; pirmaisiais metais po projekto įgyvendinimo pabaigos metų bus gautas grynasis pelnas (11.1 ir 11.2 punktai). NMA netyrė šio klausimo, ar pareiškėjas, kaip naujai įsteigta įmonė, paraiškos padavimo metais atitiko Ekonominio gyvybingumo taisyklėse nustatyto naujo ūkio subjekto sąvoką, ar atitiko šių taisyklių 11 punkte keliamus reikalavimus paraiškai teikti ir paramai gauti. Be to, netyrė ir to, ar pareiškėjas atitinka reikalavimus, keliamus Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių 6 punkto papunkčiuose, 7, 8, 9, 10 punktų reikalavimus, taip pat 12 punkto kitų papunkčių (ne 1-mo) reikalavimus, tai tiesiogiai nurodyta vertinimo ataskaitoje, tai akivaizdu ir iš skundžiamos įsakymo dalies teksto. Atsižvelgdamas į aptartų dviejų teisės aktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad Supaprastintosios įgyvendinimo taisyklės ir Ekonominio gyvybingumo taisyklės neprieštarauja vienos kitoms, kaip teigiama Komisijos sprendime, o tiesiog Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių 6 punktas aiškintinas kaip bendro pobūdžio, nieko nedetalizuojantis ir neuždraudžiantis pasakymas (punkto pavadinimas), apimantis ir tuos, kurie planuoja užsiimti versline akvakultūra, tam jau pradėjo atitinkamą veiklą. Tokią išvadą, pasak teismo, patvirtina ir kitos Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių nuostatos, kurios yra lygiavertė šių taisyklių dalis, t. y. jų 1 priedas, kuriame nustatoma paramos paraiškos forma. Nustatant reikalavimus šiai formai, nustatomas ir būtinų pateikti dokumentų sąrašas, jame išskiriama, kokius dokumentus pateikia vykdantys veiklą ūkio subjektai už praėjusius ir ataskaitinius metus. Tai reiškia, kad paraiškas gali teikti ir nevykdantys veiklos ūkio subjektai, kuriems tokių dokumentų pateikti nereikia, nes jie jų turėti ir negali. Teismas pažymėjo, kad Supaprastintose įgyvendinimo taisyklėse tiesiogiai nurodyta, kad jos parengtos vadovaujantis 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo ir 2007 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 498/2007, o ne tik Veiksmų Programa. Tarybos reglamente yra nustatytas reikalavimas, kad parama būtų suderinta su Bendrijos politikos kryptimis, prioritetais ir veikla bei papildytų kitas Bendrijos finansines priemones. Tarybos reglamente pasakyta, kad šis suderinamumas visų pirma nurodomas Veiksmų programoje (6 str. 2 d., 17 str. 1 d.). Taigi Veiksmų programa, nors ir nėra ES teisės aktas, tačiau ji privalo būti parengta ir patvirtinta vadovaujantis Tarybos reglamento nuostatomis, ji turi jas įgyvendinti, o tokios programos patvirtinimas reiškia, kad ja suderinamas paramos teikimas su Bendrijos politika, prioritetais ir kt. Tuo tarpu Veiksmų programoje tiesiogiai pasakyta, kad paramos gavėjais gali būti ir įmonės, kurios siekia užsiimti versline akvakultūra (5.3.3.1 punktas). Taip pat ir kiti Veiksmų programos punktai reiškia, kad įgyvendinant priemonę bus remiamos investicijos į akvakultūros ūkių statybą, įrengimą ir modernizavimą, siekiant užsiimti versline akvakultūra. Įgyvendinimo taisyklėse tiesiogiai pasakyta, kad jos parengtos vadovaujantis ir Veiksmų programa. Todėl teismas sutiko su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad tinkamu paramos gavėju gali būti ir naujai įsteigta bei siekianti užsiimti verslinės akvakultūros veikla įmonė. Pareiškėjas, kaip paramos gavėjas, paraiškos V dalies 4 punkte ir VII dalies 14 punkte įsipareigojo užtikrinti, kad projektas atitiks gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos, maisto kokybės reikalavimus, įsipareigojo grąžinti paramą, jei vykdant projektą nebūtų laikomasi ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, susijusių su projekto įgyvendinimu, reikalavimų, t. y. pareiškėjas turės įvykdyti visus reikalavimus, Ekonominio gyvybingumo taisyklėse keliamus naujai įsteigtoms įmonėms, jų būsimiems privalomiems rodikliams, nes priešingu atveju paramą reikėtų grąžinti ir tai pareiškėjui yra žinoma. Dėl skundžiamame įsakyme nurodyto Tvarkos aprašo taikymo, kaip patvirtinančio, jog pareiškėjas neužsiima versline akvakultūra, daryta išvada, kad tai NMA nurodomas papildomas argumentas, jog pareiškėjas neužsiima versline akvakultūra, tačiau pareiškėjas šio fakto ir neneigia. Todėl šio akto nurodymas neturi įtakos pareiškėjo tinkamumui vertinti. Jau iš pačios Paraiškos ir verslo plano yra aišku, kad pareiškėjas tik planuoja vykdyti tokią veiklą ateityje, ir aišku, kad jos vykdyti negalės pradėti, neturėdamas veterinarinio patvirtinimo numerio, ar nebus įregistruotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje. Kadangi NMA netyrė Ataskaitoje papildomai išdėstytų kitų nustatytų neatitikimų, dėl jų neteikė pareiškėjui paklausimų, Komisija pagrįstai įpareigojo NMA iš naujo vertinti UAB “Minčia” 2013 m. rugsėjo 5 d. Paraišką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Ataskaitoje yra pasakyta, kad Paraiška neatitinka Supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių 12.12, 12.5, Ekonominio gyvybingumo taisyklių 11.1–11.2 punktų reikalavimų, Paramos viešinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-232, 14.2 punkto reikalavimų, todėl NMA gali paraišką įvertinti ir pagal minėtus Ataskaitoje nurodytus neatitikimus. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus teismas darė išvadą, kad pareiškėjo ginčytas NMA 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymas (dalis dėl paramos neskyrimo pareiškėjui) nebuvo tinkamai motyvuotas, taikytas teisės aktas, kuris nereiškia pareiškėjo netinkamumo paramai gauti, todėl įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Taigi daryta išvada, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Komisijos sprendimą.

III.

Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 67-70), kuriame prašo šį sprendimą panaikinti. Atsakovas taip pat prašo įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Žemės ūkio ministeriją.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog Supaprastintų įgyvendinimo taisyklių III skyriuje (taigi ir 6 punkte) yra numatyti kriterijai, kuriuos turi atitikti pareiškėjas, kad galėtų būti pripažintas tinkamu, ir visi šie kriterijai yra privalomi. Šių taisyklių 6 punkte įtvirtintas kriterijus negali būti traktuojamas kaip „bendro pobūdžio pasakymas“. Pažymi, kad teisės aktai apskirtai nedraudžia gauti paramą pagal veiklos sritį naujai įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti versline akvakultūra. Tokia galimybė buvo numatyta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3D-299. Taigi įmonės, siekiančios užsiimti versline akvakultūra, galėjo teikti paramos paraiškas vadovaujantis 2011 m. grafiku, patvirtintu žemės ūkio ministro 2011 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 3D-48. Paramos paraiškų priėmimo laikotarpis buvo 2011 m. birželio 6 d. – 2011 m. rugpjūčio 12 d. Pažymi, kad Supaprastintosios įgyvendinimo taisyklės, lyginant su žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3D-299 patvirtintomis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), nustato mažesnius reikalavimus paramai gauti ir mažesnę galimą paramos sumą, kad įmonės, jau užsiimančios versline akvakultūra ir siekiančios plėsti veiklą, galėtų greičiau ir paprasčiau gauti paramą, nes dėl šių įmonių nėra rizikos, kad projektai liks neįgyvendinti. Mano, kad teismas nepagrįstai ginčo nagrinėjimui taikė Ekonominio gyvybingumo taisykles, kadangi jos nenustato, kas gali kreiptis paramos – tai nustato įgyvendinimo taisyklės. Pažymi, kad Programa buvo įgyvendinta priimat Įgyvendinimo taisykles ir Supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, o pareiškėjas teikdamas Paraišką nesilaikė Supaprastintose įgyvendinimo taisyklėse nustatytos tvarkos. Agentūros nuomone, į bylos nagrinėjimą būtina įtraukti Žemės ūkio ministeriją, kadangi ji patvirtino Supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, dėl kurių kilo ginčas.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą (b. l. 75-80), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas tvirtina, kad aiški nuoroda į Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių taikymą yra pateikta Supaprastintų įgyvendinimo taisyklių 12.5 punkte, todėl šios taisyklės ginčo nagrinėjimui taikytos pagrįstai. Mano, kad sąvoka „užsiimantys versline akvakultūra“ yra bendro pobūdžio, o konkrečius reikalavimus nustato Supaprastintų įgyvendinimo taisyklių 6.1-6.4 punktai ir 9 punktas, įtvirtinantis atvejus, kai pareiškėjai laikomi netinkamais paramai gauti, todėl ši sąvoka negali būti aiškinama, kaip draudimas teikti paraiškas įmonėms, tik ketinančioms užsiimti versline akvakultūra.

Tvirtina, kad Reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 nenumato, jog paramos gavėja turi užsiimti versline akvakultūra. Pareiškėjo nuomone, nustačius tokias sąlygas būtų iškreipiamas tikslas – skatinti verslumą ir inovacijas, ribojama galimybė įeiti į rinką naujiems subjektams ir remiami rinkoje jau esantys subjektai. Tokie ribojimai iškreiptų konkurenciją, nes į paramą negalintys pretenduoti nauji ūkio subjektai negalėtų pasiūlyti konkurencingų kainų ir tai reikštų objektyviais kriterijais neparemto riboto asmenų rato finansavimą. Atitinkamai ir Veiksmų programa numato, kad gali būti įmonės, ketinančios užsiimti akvakultūra. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad Supaprastintosios įgyvendinimo taisyklės, lyginant su Įgyvendinimo taisyklėmis, nustato mažesnius reikalavimus paramai gauti ir mažesnę galimą paramos sumą, kad įmonės, jau užsiimančios versline akvakultūra ir siekiančios plėsti veiklą, galėtų greičiau ir paprasčiau gauti paramą, nes dėl šių įmonių nėra rizikos, kad projektai liks neįgyvendinti. Pažymi, kad abiejų taisyklių priemonės veikos tikslai ir uždaviniai, reikalavimai pareiškėjams, paraiškos nagrinėjimo procedūros sutampa, tačiau Supaprastintose įgyvendinimo taisyklėse, priešingai nei Įgyvendinimo taisyklėse, nėra numatyta, kad paramą gali gauti ir įmonės, siekiančios užsiimti versline akvakultūra. Atsižvelgdamas į paramos sumą ir sutampančius veiklos tikslus pareiškėjas teigia, kad Supaprastintose įgyvendinimo taisyklėse numatyta sąvoka „užsiimantys versline akvakultūra“ turi apimti ir naujus ūkio subjektus, siekiančius šia veikla užsiimti. Tvirtina, kad nei Reglamentas (EB) Nr. 1198/2006, nei Veiksmų programa nesieja paramos skyrimo su projekto įgyvendinimo rizikingumu dėl tokių subjektų veiklos vykdymo trukmės, tai yra tik hipotetiniai atsakovo teiginiai.

Atsikirsdamas į atsakovo argumentą dėl Veiksmų programos ir Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 tiesioginio taikymo pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I520-16/2012 ir pažymi, kad ginčijamas nacionalinis teisinis reglamentavimas negali būti vertinamas neatsižvelgiant į šiuos ES teisės aktus. Pažymi, kad atsakovas turi pareigą taikyti visus, tame tarpe ir ES teisės aktus, ir vertinti jų visumą, o ne vadovautis neaiškiai apibrėžtomis nuostatomis. Laikosi atsiliepime į skundą nurodytos pozicijos dėl valstybinės veterinarinės kontrolės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi, atnaujinęs administracinės bylos nagrinėjimą iš esmės, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją prašydamas pateikti nutartyje įvardintą informaciją (b. l. 90-99).

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. gruodžio 19 d. Žemės ūkio ministerija pateikė prašomą informaciją.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tvirtinti jo ir pareiškėjo 2015 m. kovo 16 d. sudarytą taikos sutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 dalies, kuria atsisakyta pareiškėjui UAB „Minčia“ skirti paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystė ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“ priemonės „Akvakultūra“ veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones“ įgyvendinimo supaprastintąsias taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-263 (toliau – ir Supaprastintosios įgyvendinimo taisyklės).

Proceso šalys pareiškėjas ir atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinės instancijos teismui jų sudarytą 2015 m. kovo 16 d. taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis), kurią prašo teismo patvirtinti ir šią administracinę bylą nutraukti.

Pasisakydama dėl galimybės patvirtinti pateiktą taikos sutartį teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 521 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutartis negali būti sudaroma bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). Iš nurodyto teisinio reguliavimo galima teigti, jog taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų.

Kaip matyti iš pateiktos Taikos sutarties, ja pareiškėjas atsisakė nuo savo paduoto prašymo (reikalavimų) Taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir būdu. Nuo apeliacinio skundo taip pat atsisako ir atsakovas atsižvelgdamas į suderėtas Taikos sutarties sąlygas. Taigi pateikta Taikos sutartis išreiškia tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo valią ir siekį taikiai išspręsti šioje administracinėje byloje kilusį ginčą. Šiuo atveju nėra nustatyta ABTĮ 521 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, neleidžiančių tvirtinti pateiktos Taikos sutarties, nėra duomenų apie tai, kad ši sutartis gali pažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus. Priešingai, iš Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 19 d. rašto matyti, kad ji taip pat yra suinteresuota, jog tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas taikiai. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, jog iš Taikos sutarties matyti, kad šalims yra žinomos patvirtintos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, numatytos ABTĮ 102 straipsnyje (Taikos sutarties 5 p.), darytina išvada, jog egzistuoja visos teisinės sąlygos, leidžiančios šioje byloje tvirtinti šalių pateiktą Taikos sutartį. Prieš tvirtinant Taikos sutartį naikintinas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 30 d. sprendimas Nr. 3R-46(AG-26/04-2014), kuris šioje byloje buvo priimtas bylą nagrinėjant išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (ABTĮ 25, 28 str.). Priešingu atveju palikus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą galioti būtų paneigta Taikos sutartis, jos pasirašymas taptų teisiškai beprasmis. Patvirtintus Taikos sutartį, administracinė byla nutrauktina remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsniu, 101 straipsnio 4 punktu ir 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 3R-46(AG-26/04-2014) panaikinti.

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2015 m. kovo 16 d. tokio turinio taikos sutartį:

„Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, įregistravimo kodas 288739270, adresas Blindžių g. 17, 08111 Vilnius, a. s. LT93701040000014, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, atstovaujama Teisės departamento direktoriaus T. J., veikiančio pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įgaliojimą Nr. BR8-60, (toliau – Atsakovė arba Agentūra), ir UAB „Minčia”, įmonės kodas 303084056, buveinės adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Rato g. 12a-1 (toliau – Pareiškėja), toliau kartu vadinamos Šalimis, o kiekviena iš jų – Šalimi, atsižvelgdamos į tai, kad:

1. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1466-492/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01097-2014-7) pagal Pareiškėjos skundą (Atsakovės apeliacinį skundą) dėl Agentūros 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. BR1-1368 „Dėl projektų, kuriems skiriama ir neskiriama parama pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystė ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara” priemonės „Akvakultūra” veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones” supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, sąrašo patvirtinimo” dalies dėl paramos Pareiškėjai neskyrimo;

2. Šalys siekia teisinį ginčą užbaigti greitai ir taikiai;

3. Šalys siekia taikiai užbaigti pradėtą teisminį procesą administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01097-2014-7) bei užkirsti kelią kilti teisminiams ar neteisminiams ginčams ateityje prašymo pagrindu,

vadovaudamosi:

4. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 521 straipsniu, reglamentuojančiu taikos sutarties sąlygas;

5. ABTĮ 101 str. 2 ir 4 d., pagal kurias, bylą nutraukus ir/ar pasirašius taikos sutartį, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama,

sudarė šią taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), kuria susitarė:

6. Taikiai baigti administracinę bylą Nr. A-1466-492/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01097-2014-7):

6.1. Pareiškėja šia sutartimi įsipareigoja projektą pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. pateiktą paraišką kurios registracijos Nr. 2AKV1-3-13-1-PR001, įgyvendinti iki 2015 m. rugsėjo 30 d.;

6.2. Pareiškėja įsipareigoja projekto pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. pateiktą paraišką kurios registracijos Nr. 2AKV1-3-13-1-PR001, galutinį mokėjimo prašymą pateikti Agentūrai ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d.;

6.3. kiekviena Šalis pati padengs savo bylinėjimosi (įskaitant išlaidas advokatų bei advokatų padėjėjų paslaugoms apmokėti) ir bet kokias kitas susijusias išlaidas, Šalies patirtas nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-1466-492/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01097-2014-7);

6.4. kiekviena Šalis pati padengs savo patirtas išlaidas, susijusias su šios Taikos sutarties sudarymu;

6.5. Pareiškėja sutinka, jog 2013 m. rugsėjo 5 d. pateiktos paraiškos, kurios registracijos Nr. 2AKV1-3-13-1-PR001, vertinimas vyks vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara” priemonės „Akvakultūra” veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones” įgyvendinimo supaprastintosiomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-263 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara” priemonės „Akvakultūra” veiklos srities „Investicijos į akvakultūros įmones” įgyvendinimo supaprastintųjų taisyklių patvirtinimo” (toliau – Supaprastintosios taisyklės) (Taikos sutarties pasirašymo metu galiojanti redakcija);

6.6. Pareiškėja sutinka, jog 2013 m. rugsėjo 5 d. pateiktos paraiškos, kurios registracijos Nr. 2AKV1-3-13-1-PR001, vertinimas vyks vadovaujantis Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-339 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo” (Taikos sutarties pasirašymo metu galiojanti redakcija) (toliau – Administravimo taisyklės).

7. Atsakovė pareiškia, kad Pareiškėjos 2013 m. rugsėjo 5 d. pateikta paraiška, registracijos Nr. 2AKV1-3-13-1-PR001, bus vertinama kaip atitinkanti Supaprastintųjų taisyklių 6 punkte nustatytą veiklos vykdymo reikalavimą (pripažįstama, jog įmonė užsiima versline akvakultūra), o tolimesnis pakartotinis paraiškos vertinimas ir administravimas bus vykdomas griežtai vadovaujantis Supaprastintųjų bei Administravimo taisyklių reikalavimais.

8. Agentūra įsipareigoja Pareiškėjos bylos pakartotinį vertinimą atlikti per 15 dienų po teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo dienos, neįskaitant laikotarpių skiriamų Pareiškėjai, prašomos papildomos informacijos pateikimui.

Baigiamosios nuostatos:

9. Ši Taikos sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir Šalis įpareigojantis susitarimas, kurio vykdymas Šalims yra privalomas ir užtikrinamas vadovaujantis šios Taikos sutarties sąlygomis.

10. Šalys patvirtina, kad šia Taikos sutartimi išsprendžia visus ginčus administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01097-2014-7).

11. Sudaroma Taikos sutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų: nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine.

12. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereglamentuoja klausimų, susijusių su šalių teisiniu statusu ir veiksnumu, viešąja tvarka, ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos.

13. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad yra visiškai veiksnios bei turi visas teises ir įgalinimus sudaryti ir įvykdyti šią Taikos sutartį pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus.

14. Šalys pareiškia, kad šią Taikos sutartį perskaitė, jos turinį, prasmę ir teisines pasekmes suprato ir, kaip atitinkančią valią, priėmė ir pasirašė.

15. Šalys pripažįsta, kad ši Taikos sutartis yra sudaryta gera valia ir dėl jos viena kitai jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš.

16. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, patvirtina, kad joms žinomos ir suprantamos Taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, numatytos ABTĮ 101 str. 2 ir 4 d., t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, prašo Teismą patvirtinti Taikos sutartį ir nutraukti administracinę bylą Nr. A-1466-492/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01097-2014-7) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

17. Šalys įsipareigoja ateityje viena kitai nereikšti jokių žalos atlyginimo reikalavimų, susijusių su administracine byla Nr. A-1466-492/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01097-2014-7) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bei Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

18. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus taikos sutartį patvirtinusiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai.

19. Taikos sutartis sudaryta 3 (trimis) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, kurių vienas atiduodamas Pareiškėjai, antrasis – Atsakovei, trečiasis – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

20. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad Šalims pasirašius šią Sutartį, ji Šalims turės įstatymo galią ir Šalims bus privaloma, o šią Taikos sutartį patvirtinus Teismui ji turės teismo sprendimo (res judicata) galią.“

Administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.