Administracinė byla Nr. I-959-643/2017
Proceso Nr. 3-61-3-03414-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė:
pareiškėjas R. Č. skundu (b. 1. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir VST), 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2013-05-01–2015-09-25 laikotarpiu buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygomis. Automobiliuose labai trūkdavo sėdimos vietos, kartą pareiškėjas turėjo važiuoti stovėdamas, nebuvo atskiros patalpos asmeniniams daiktams susidėti, todėl vietos kabinoje būdavo dar mažiau. Transporto priemonėse nebuvo vėdinimo ir šildymo sistemos, todėl šiltuoju periodu būdavo labai karšta, trūkdavo oro, o šaltuoju – taip šalta, kad stingdavo kojos. Pasak pareiškėjo, konvojavimas vyko kartu su infekcinėmis ligomis sergančiais ligoniais, nesilaikant saugumo reikalavimų, automobiliuose nebuvo įrengti saugos diržai ir atsarginis išėjimas nelaimės atveju.
Nurodytos konvojavimo sąlygos sutrikdė pareiškėjo sveikatą, jis patyrė psichologinį sukrėtimą, didelius nepatogumus, pasidarė dirglus, patyrė orumo pažeminimą.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST atsiliepime į skundą prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti (b. l. 36-39). Atsakovo atstovas nurodo, kad konvojuojamieji vežami specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Asmenų konvojavimas vykdomas remiantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Konvojavimui skirtas VST tarnybinis transportas turi transporto priemonių registracijos liudijimus su paskirties nurodymais, kasmetines techninės apžiūros ataskaitas su transporto priemonės paskirties nurodymais ir yra naudojamas remiantis šiais dokumentais. Visam VST specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Patikrinimų metu nenustatyta, kad kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.
Atsakovas pabrėžė, kad specialiosios paskirties transportu vyksta tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius, priešingu atveju skiriamos papildomos transporto priemonės arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjo konvojavimo metu leistinas asmenų skaičius nebuvo viršytas.
Atsiliepime teigiama, kad saugos diržus būtina prisisegti tik jei jie transporto priemonėse yra įrengti. Pažymima, kad pareiškėjo transporto priemonėse saugos diržai buvo.
Pasak VST, sergantieji pavojingomis užkrečiamomis ligomis vežami atskirai nuo kitų konvojuojamųjų jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje. Atsakovo atstovas neturi duomenų, kad pareiškėjo konvojavimo metu buvo pažeisti nurodyti reikalavimai.
Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas, manydamas, jog konvojavimo metu yra pažeidžiamos jo teisės bei jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ir psichinei sveikatai, turėjo galimybę pateikti skundus konvojaus viršininkui, tačiau to nepadarė. VST nuomone, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, todėl sąlygos taikyti CK 6.271 straipsnį, neatsirado.
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalauja priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų konvojavimo sąlygų per laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2015-09-25.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Šiuo atveju, pareiškėjas teigia, kad netinkamas jo konvojavimas vyko nuo 2013-05-01, tačiau skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo teismui pateikė 2016-08-22 (b. l. 3). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2013-08-21.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju, atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 16), todėl pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui pripažinus, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šį klausimą teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (2013-09-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013).
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų konvojavimo sąlygų patyrė didelius neigiamus išgyvenimus, kuriuos įvertino 5 000 EUR neturtine žala. Tai rodo, kad skunde nurodytus atsakovo atstovo pažeidimus pareiškėjas vertino kaip itin reikšmingus, todėl objektyviai turėjo ir galėjo suvokti, kad tuo galimai yra pažeidžiamos jo teisės bei kreiptis teisminės gynybos. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra suteikiama teisė siųsti ir gauti korespondenciją, todėl pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turėjo realią galimybę per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taip pat pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba, tačiau to nepadarė ir nepateikė teismui įrodymų, jog dėjo aktyvias pastangas laiku realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareikšti laiku, teismas ex officio tokių aplinkybių taip pat nenustatė, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, pareiškėjo reikalavimui už 2013-05-01– 2013-08-21 laikotarpį taikytina ieškinio senatis ir ši skundo dalis atmestina (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), o skunde nurodytos konvojavimo sąlygos vertintinos už laikotarpį nuo 2013-08-22 iki 2015-09-25 imtinai (ginčo laikotarpis).
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymo Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 123 punkte yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų Viešojo saugumo tarnybos nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Byloje pagal kelionės žiniaraščių duomenis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuotas 49 kartus (t. 1 b. l. 40-89, 142-200, t. 2, b. l. 1-77) specialiaisiais automobiliais, turinčiais transporto priemonės registracijos liudijimus ir išduotas techninės apžiūros ataskaitas (t. 1, b. l. 97, 98, 101, 102, 110, 111, 113, 114, 116, 117, 119, 120, 122, 123, 125, 126, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 137, 138, 140, 141). Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.
Pareiškėjas teigia, kad konvojavimo metu specialiuosiuose automobiliuose trūkdavo vietos ir jis turėdavo vykti stovėdamas.
Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų vietų. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas pažymėjo, kad konvojavimo transportas nevyksta, jeigu yra viršijamas konvojuojamųjų skaičius. Šiuos argumentus patvirtina 2014-04-14 kelionės žiniaraščio įrašas, kad dėl vietos stokos nebuvo priimti 4 kalinamieji (t. 1, b. l. 180-181). Įvertinus atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie transporto priemones ir jų registracijos liudijimų S.1. punktuose nurodytą transporto priemonių maksimalų sėdimų vietų skaičių (vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymo Nr. 1V-204 „Dėl Kelių transporto priemonės registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ 5.7.21 punktas), matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais: „VW Crafter“, valstybiniai Nr. EDL 149, EDL 150, EDL 152, EDL 154, EFS 565, EFS 563, EFS 558, EFS 559, EFS 561, FUV 253, FUV 254, kuriuose įrengta po 19 sėdimų vietų (t. 1, b. l. 97, 101, 110, 113, 116, 119, 122, 125, 128, 131, 134, 137, 140), „MERCEDES BENZ“, valstybiniai Nr. AHG 175 ir AHG 184, kuriuose įrengtos 29 sėdimos vietos (b. l. 97, 101). Pagal minėtose transporto priemonėse įrengtų sėdimų vietų kiekį ir VST kelionės žiniaraščiuose nurodytą vykusių asmenų skaičių, matyti, kad maksimalus konvojuojamų asmenų skaičius ginčo laikotarpiu nebuvo viršijamas. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos yra įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji turi teisę dėl konvojavimo sąlygų teikti skundus konvojaus viršininkui, kurie, jei neišsprendžiami vietoje, perduodami Viešojo saugumo tarnybos vadovybei. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl vietos trūkumo konvojavimo metu, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys dėl vietos stokos.
Pareiškėjas skunde teigė, kad vasarą transporto priemonėse būdavo labai karšta, jam trūkdavo oro, o žiemą – labai šalta. Nurodė, kad automobiliuose nebuvo bagažo skyriaus ir avarinio išėjimo.
Reikalavimai specialiojo transporto įrengimui yra išdėstyti Konvojavimo taisyklėse. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje be kita ko turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui (Konvojavimo taisyklių 146.4 punktas), tačiau Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja, kokia turi būti oro temperatūra specialiojo transporto kamerose, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus vien tuo pagrindu, kad subjektyvia pareiškėjo nuomone, konvojavimo metu oro temperatūra nebuvo komfortabili.
Iš atsakovo atstovo pateiktų transporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas ginčo laikotarpiu, schemų matyti, kad jose visose buvo įrengtos šildymo sistemos ir ventiliacija, visi automobiliai turi langus, bagažo skyrių ir evakuacinius liukus (b. l. 96, 100, 109, 112, 115, 118, 121, 124, 127, 130, 133, 136, 139). Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus Ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolus ir kartu su pareiškėju konvojuotų asmenų skaičių, visose transporto priemonėse vienam asmeniui tenkusio oro tūris atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus (b. l. 92-94, 99, 104, 107-108). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad VST pareiškėjo konvojavimo metu pažeidė Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas nurodė, kad transporto priemonėse nebuvo saugos diržų.
Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklėse nėra numatytas saugos diržų specialiajame transporte įrengimas, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 232 punkte nustatyta, kad kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad saugos diržai transporto priemonėje gali būti neįrengiami, jeigu tai nenumatyta jos konstrukcijoje. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad visuose automobiliuose, kuriais vyko pareiškėjas, saugos diržai buvo, tuo tarpu pareiškėjas neindividualizavo nusiskundimo dėl saugos diržų trūkumo, nenurodė konkretaus laikotarpio ir automobilio, kuriame nebuvo saugos diržų, todėl šie argumentai laikytini pernelyg deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinantys neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.
Pareiškėjas teigė, kad kartu su juo buvo konvojuojami infekcinėmis ligomis sergantys asmenys.
Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 98.2 punktu, konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas. Konvojavimo taisyklių 103.7 punkte nustatyta, kad sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje). Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kurio konvojavimo metu vyko su pavojingomis užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis, nenurodė, kuo vadovaudamasis nustatė, kad nurodyti asmenys serga būtent tokiomis ligomis ir šių asmenų neįvardijo, t. y. nepakankamai konkretizavo savo nusiskundimą. Tuo tarpu atsiliepime į skundą VST nurodė, kad laikosi Konvojavimo taisyklių 103.7 punkto reikalavimų. Pareiškėjui nepakankamai individualizavus aplinkybes, iš kurių kildina žalą, ir byloje nesant tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto ir neteisėtų VST veiksmų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad 2013-08-11–2015-09-25 pareiškėjo konvojavimo laikotarpiu VST laikėsi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, konvojavimą vykdė specialiai tam pritaikytu transportu, užtikrino saugų pareiškėjo transportavimą, o konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų konvojavimo sąlygų minėtu laikotarpiu atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius valstybinės civilinės atsakomybės atsiradimui būtinų sąlygų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo R. Č. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė