Civilinė byla Nr. 2A-351-260/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Odeta Ragauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 45.6; 121.21
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. kovo 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,
kolegijos teisėjų: Galinos Blaževič ir Evaldo Burzdiko,
sekretoriaujant Editai Vazgienei,
dalyvaujant ieškovei D. Č. , ieškovės atstovei advokatei Zofijai Andriuškevičiūtei, atsakovės L. P. atstovei advokatei Neringai Milašienei, atsakovės notarės Renatos Butkauskaitės atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, tretiesiems asmenims R. P. ir G. P. ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3875-568/2007 pagal ieškovės D. Č. ieškinį atsakovams L. P. , Renatai Butkauskaitei, trečiajam asmeniui R. P. , G. P. dėl pažeistų teisių, ir
n u s t a t ė:
Ieškovė ieškiniu (b.l. 3-4) bei pareiškimu (b.l.122) prašė teismo atstatyti pažeistas teises, papildyti notarine tvarka patvirtintos 1999 07 15 sutarties dėl žemės sklypo pirkimo 1 punktą, jog L. P. pardavė, o D. Č. pirko 0,0276 dalį ha. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, L. P. ir D. Č., pastatų ir žemės bendraturtės, susitaria dėl 943 kv.m. dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, naudojimosi tvarkos pagal prie sutarties pridedamą 1999 07 02 planą. Ieškovė nurodė, jog 1999 07 15 Kauno rajono 2-ame notarų biure buvo sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ji įsigijo 0,147 ha žemės sklypo dalį. Buvo sudarytas ir žemės naudojimosi planas, ji su juo susipažino, taip pat buvo paaiškinta, kuri žemės sklypo dalis priklausys ieškovei. Ieškovė naudojosi visu žemės sklypu. Pardavus dalį žemės Pečiuliams, kilo nesutarimai, kadangi Pečiuliai pažeidžia ieškovės teises, statydami automobilį jai priklausančios žemės sklypo dalyje. Pasirašant sutartį dėl žemės pirkimo, buvo susitarta ir dėl žemės naudojimosi tvarkos, todėl ieškovė prašo papildyti 1999 07 15 sudarytą ir pasirašytą sutartį.
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nusprendė, jog 1999 07 15 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo įsigyta tik atitinkama dalis (idealinė dalis) žemės sklypo, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie tai, jog buvo susitarta dėl naudojimosi tvarkos, pateikta nebuvo. Teismo nuomone, byloje nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, jog toks naudojimasis žemės sklypu būtų įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, tai patvirtino ir apklausti tretieji asmenys R. P. , G. P. , o pateiktą plano kopiją teismas vertino tik kaip ketinimą nustatyti naudojimosi tvarką. Teismas nusprendė, kad ieškovė D. Č. neįrodė ir aplinkybės, jog 1999 07 15 sudaryta ir pasirašyta sutartis su L. P. neatitiko jos valios, nes teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad buvo supažindinta su pasirašomu dokumento tekstu, jį skaitė ir pasirašė.
Apeliaciniu skundu (b.l. 145-148) ieškovė D. Č. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai. Apeliantė mano, kad teismas neišnagrinėjo jos ieškinio, bei atsisakė vertinti byloje esamus įrodymus, kaip to reikalauja LR CPK 263, 265 straipsniai. Apeliantė nurodė, kad sudarant 1999 07 15 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies pirkimo-pardavimo sutartį, notarui buvo pateiktas žemės sklypo po sutarties sudarymo naudojimosi tvarkos planas, sudarytas specialisto, nurodant bendro naudojimosi ir atskiro naudojimosi žemės sklypo vietas ir dydį. Planą notaras priėmė, bet į sutartį neįrašė viso susitarimo, pažymėto tame plane - netiksliai užrašė parduodamos žemės dydį (įrašė tik sutartą ieškovei vienai naudotis plotą - 147 kv.m) ir neįrašė naudojimosi žemės sklypu sutartos tvarkos pagal pateiktą planą. Su tuo sutiko abi sutarties šalys, t.y. ieškovė (pirkėja) ir atsakovė L. P. (pardavėja). Notaras netinkamai atliko savo pareigas ir D. Č. bei L. P. tikrojo susitarimo ir tikrosios valios dėl parduodamo žemės sklypo dydžio ir naudojimosi tvarkos neįrašė į pačią sutartį. Teismas net nebandė aiškintis ir vertinti šių notaro veiksmų, nors privalėjo. Sutartį tvirtinusios notarės atstovas teismui vis tik pripažino, kad žemės sklypo ribų planas nereikalingas, sudarant žemės sklypo ar jo dalies sandorį, jei kalbama apie perleidimą turto idealiųjų dalių, tačiau jis turi būti pridedamas prie sutarties, jei nustatinėjama naudojimosi tvarka (b.l. l32). Atsakovės L. P. atstovė pripažįsta, kad kieme ieškovė norėjo laikyti automobilį ir statyti garažą (b.l. l30). Būtent šiam reikalui plane ir išskirtas atskirai 26 kv.m plotas kieme ieškovei. O aiškinimai neva nežinojus apie tokio plano pateikimą notarui, apie jo buvimą ar tiesiog nesidomėjus, teismo turėjo būti vertinami kritiškai. Parduodamo žemės sklypo savininkė buvo L. P. , tad ji turėjo savo sklypo ribų planą, ant kurio su jos žinia specialisto ir buvo braižoma sutarta naudojimosi tvarka, pagal kurią buvo apskaičiuotas ir parduodamas sklypo dydis. Po žemės sklypo dalies pirkimo, ieškovė naudojosi būtent ta sklypo dalimi, kuri nurodyta plane ir, kurią pirko: 147 kv.m sklypo ieškovės vienos naudojimui, plane pažymėta raide „B" ir 128,5 kv.m bendram naudojimui 257 kv.m plote, pažymėta raide "A". Tai atitiko ieškovės ir L. P. sutarimą, tuo pačiu ir valią. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neginčijo pačios sutarties, tačiau neužsiminė apie sutarčių laisvės principą, leidžiantį šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytą sutartį, jos sąlygas, kad jos atitiktų tikrąją šalių valią, neprieštarautų įstatymui, gerai moralei, bendriems principams, sutarties esmei ir tikslui, t.y. nesivadovavo LR CK 6.195, 6.204 straipsniais. Apeliantės nuomone, 1999 07 15 sutartis galioja ir jos ginčyti nėra pagrindo ir būtinybės, kai ją reikia tik papildyti įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Apeliantė dėl pažeistų teisių gynybos kreipėsi ne po 8 metų, kaip nurodė teismas sprendime, o po 6, nes dar 2005 m. ieškovė kreipėsi į teismą, kadangi atsakovai nesutiko nustatyti naudojimosi tvarką tokią, kokią ieškovė buvo sutarusi su pardavėja L. P. , ar bent panašią, kad ieškovė galėtų naudotis kiemu, turėtų priėjimą prie savo turto, pvz. prie dalies tvoros, naudotis tik savo reikmėms 26 kv.m kiemo ir kt.. Iškelta civilinė byla Nr.2-15971/05 šiuo metu sustabdyta. Nagrinėjamoje byloje apeliantės nuomone, sutarties vykdymo varžymas yra esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas vykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Jei būtų taip, kaip užfiksuota sutartyje, t.y. kad ieškovė pirko tik 147 kv.m žemės sklypo, tai iš jo po namu būtų virš 50 kv.m, virš 40 kv.m darželis ir apie 45 kv.m kiemo takelis praėjimui, nes sklypas šlaite, įėjimas į kiemą vienas ir kitoj pastato pusėj, nei įėjimas į ieškovės namo dalį. Su L. P. buvo sutarta, kad kieme 26 kv.m plote ieškovė galės statyti garažą, kad turės per kiemą įvažiavimą į jį, o ne praėjimą, kad turės priėjimą prie tvoros, kuri yra ieškovės nuosavybė bent jau toj pusėj, kur įėjimas į ieškovės namo dalį. Ir tas susitarimas buvo specialisto paskaičiuotas, pamatuotas, nubraižytas ir paruoštas notariniam veiksmui prieš sutarties sudarymą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 155-156) atsakovė L. P. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 12 12 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog ieškovė pareiškė neteisėtą ieškinį, nes tarp ieškovės D. Č. ir atsakovės niekada nebuvo jokio susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Atsakovė leido ieškovei, kuri yra atsakovės sesuo, naudotis visu žemės sklypu, esančiu namų valdoje tiek iki žemės sklypo dalies pardavimo jai, tiek ir po pardavimo, todėl ginčų dėl to niekada nekilo ir negalėjo kilti. Šią aplinkybę atsakovė nurodė atsiliepime bei ją patvirtino jos atstovė. Neteisingas apeliantės teiginys, neva atsakovė atsiliepime, o jos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovė po sutarties sudarymo naudojosi tuo, ką nupirko. Notaras, patvirtinęs sutartį, savo pareigas atliko tinkamai, nes į sandorį įrašė ją sudariusių šalių išreikštą tikrąją valią. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės ir ieškovės parašai šioje sutartyje, kurią ieškovė, praėjus aštuoneriems metams ir atsiradus ginčams tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, sugalvojo "pataisyti".
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 158-160) tretieji asmenys R. P. ir G. P. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 12 12 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiųjų asmenų nuomone, sutarties spragas teismas galėjo pašalinti tik ieškovei įrodžius, kad sutarties sudarymo metu tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi sklypu tvarkos. Teismas negalėjo pateikto sklypo ribų plano vertinti kaip sandorio šalių valią atspindinčio dokumento, kadangi pateiktame plane, skirtingai, nei teigia apeliantė, joks sandorio šalių susitarimas dėl sklypo naudojimosi tvarkos nėra nurodytas. Teismas teisingai įvertino surinktų įrodymų visumą bei kitų proceso dalyvių paaiškinimus ir pagrįstai pripažino ieškovės reikalavimą papildyti 1999 07 15 notarinę sutartį, neįrodytu, kadangi vien plano pateikimas ir „prisiuvimas" prie sutarties, dar neįrodo susitarimo dėl sklypo naudojimosi tvarkos buvimo. Šią aplinkybę patvirtina, o notaro atstovo paaiškinimus paneigia ir LR Žemės įstatymo 30 str. 1 d. nuostatos, nurodančios, kad prie žemės sandorių visais atvejais (net ir nenustatinėjant naudojimosi žeme tvarkos) privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas nevertino tos aplinkybės, kad jau pačiame ieškinyje atsakovė L. P. pripažino, jog dalis žemės sklypo apeliantei buvo parduota dėl to, kad ji buvo išreiškusi norą kieme laikyti vyro automobilį, vėliau statyti garažą, kas, anot apeliantės, tik patvirtina, jog būtent šiam reikalui pateiktame plane ir buvo apeliantei išskirtas 26 kv.m. plotas. Trečiųjų asmenų nuomone, tai, kad apeliantei buvo parduota dalis žemės sklypo atsakovei L. P. žinant sklypo įsigijimo priežastis, dar neįrodo tos aplinkybės, kad su apeliante buvo susitarta dėl konkrečios parduodamo sklypo dalies naudojimosi tvarkos. Be to, dar atsiliepime į pareikštą ieškinį buvo nurodyta, kad faktiškai apeliantė galėjo naudotis visu žemės sklypu be jokių apribojimų ar susitarimų, nes taip buvo susitarta žodžiu. Tačiau, kaip bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pati atsakovės L. P. atstovė, jokių susitarimų dėl konkrečios sklypo naudojimosi tvarkos tarp sandorio šalių niekada nebuvo. Be to, pateiktas namų valdos sklypo ribų planas atspindi tik namų valdos žemės sklypo ribas, o ne, jokiu būdu, naudojimosi sklypu tvarką.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 172-175) atsakovė notarė Renata Butkauskaitė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 12 12 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, teismas padarė teisingą išvadą ir neturėjo pagrindo pildyti tariamos sutarties spragos, nes sutarties spragos iš viso nebuvo. Sutartyje nėra jokios užuominos apie galimą susitarimą dėl sklypo naudojimosi tvarkos, kurią patvirtintų pridedamas planas, o iš pateikto plano negalima nustatyti šalių suderintos valios. Pateiktas namų valdos žemės sklypo ribų planas neatspindi išreikštos bei suderintos šalių valios dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarkos ir pan., ką teigia ieškovė. Iš pateikto plano nėra aišku, kokios plane pažymėtosios konkrečios namų valdos žemės sklypo dalys A, B ar C priskirtos naudotis ieškovei, o kurios atsakovei. Kadangi galutinės šalių suderintos valios dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarkos nebuvo, tokio sandorio šalys nesudarė ir negalėjo sudaryti, nes nebuvo sutarimo dėl esminių tokio sandorio sąlygų. 1999 07 02 ruoštas planas šalių nepasirašytas, todėl nepagrįstas ieškovės teiginys, jog šiame plane buvo išreikšta šalių suderinta valia dėl naudojimosi žemės sklypu. Abiejų šalių suderintos valios dėl žemės naudojimo tvarkos nebuvimas ar neįtraukimas į Sutartį savaime nedaro šios Sutarties neįvykdoma ar neapsunkina Sutarties vykdymo. Vykdyti Sutarties sąlygas kliūčių nėra ir nebuvo. Sutartis yra įvykdyta ir jos šalių nebesieja prievoliniai santykiai. Tarp ieškovės ir atsakovės L. P. po žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo susiklosčiusi ne sutartinė, o faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka galėjo būti pagrindu sudaryti notarinę sutartį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, teisiškai ją įregistruojant, kad tokios sutarties išviešinimas sukeltų teisines pasekmes ir prieš trečiuosius asmenis. Tačiau tokia teise šalys nepasinaudojo. Tokio faktinio žemės sklypo naudojimosi susiklosčiusios tvarkos, kuri buvo neįforminta ir neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka net per 8 metus po Sutarties sudarymo, įtraukimas į Sutartį, dengiantis sutarties spragų šalinimu teismine tvarka, kai tarp šalių nebėra prievolinių santykių, o yra kilęs naudojimosi žemės sklypu ginčas su trečiaisiais asmenimis, įsigijusiais dalį namų valdos ir dalį žemės sklypo, yra nesąžiningas, neprotingas ir prieštarauja trečiųjų asmenų teisėms.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį patenkinti, o atsakovių atstovai ir tretieji asmenys – apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Bylą pagal ieškovės D. Č. apeliacinį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija pripažįsta, jog absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vertindama apeliacinio skundo , atsiliepimų, o taip pat byloje dalyvavusių asmenų teismo posėdyje žodžiu pareikštus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tokias išvadas teisėjų kolegija daro dėl tokių priežasčių.
Apeliaciniame skunde atsakovė pirmiausia nurodo, kad teismas neišnagrinėjo jos ieškinio iš esmės, bei atsisakė vertinti byloje esamus įrodymus. Tokie apeliantės teiginiai, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti. Teismas byloje priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovės ieškinyje ir ieškinį patikslinančiame pareiškime (b.l.122) pareikštus reikalavimus.Teismas sprendime nurodė, kokios, jo nuomone, turinčios reikšmės bylai aplinkybės yra įrodytos, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, ir priėmė sprendimą dėl visų ieškovės reikalavimų. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės.
Apeliantė skunde nurodė, kad sudarant 1999 07 15 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalies pirkimo-pardavimo sutartį, notarui buvo pateiktas žemės sklypo po sutarties sudarymo naudojimosi tvarkos planas, sudarytas specialisto, nurodant bendro naudojimosi ir atskiro naudojimosi žemės sklypo vietas ir dydį, planą notaras priėmė,bet į sutartį neįrašė viso susitarimo, pažymėto tame plane, t.y. netiksliai užrašė parduodamos žemės dydį (įrašė tik sutartą ieškovei vienai naudotis plotą - 147 kv.m) ir neįrašė naudojimosi žemės sklypu sutartos tvarkos pagal pateiktą planą, su kuo sutiko abi sutarties šalys. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės , t.y. žemės sklypo dalies pardavėja ir notarė, tvirtinusi sutartį, neigia aplinkybes, jog atsakovė L. P. būtų norėjusi sutarties sudarymo metu parduoti ieškovei didesnę nei 0,0147 ha žemės sklypo dalį, o taip pat ir tai, jog buvo norima nustatyti ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, paminėtų ieškovės argumentų teisėjų kolegija negali pripažinti pagrįstais. Ieškovės byloje pateiktas žemės sklypo planas (b.l. 8) pats savaime neleidžia daryti išvados, jog tarp ieškovės ir atsakovės L. P. tikrai buvo susitarimas, kad ieškovei be 147 kv.m. ploto žemės sklypo dalies bus parduota dar ir ½ dalis 257 kv.m. sklypo dalies, pažymėtos plane raide „A“. Šiame plane nėra pažymėta apie sklypo dalies „A“ dalis, teksiančias ieškovei bei atsakovei L. P. , nėra jokių atžymų apie susitarimą naudotis bendro sklypo dalimi. Analogiškame plane (b.l. 102) yra neoficialūs plotų paskaičiavimai, tačiau neaišku, kada ir kas juos atliko. Tokie paskaičiavimai nebuvo fiksuoti oficialiame dokumente – plane, kuris buvo pateiktas notarei, sudarant sutartį, todėl jais vadovautis negalima. Dėl paminėtų priežasčių nėra pagrindo pripažinti, kad 1999 m. liepos mėn. 15 d. sutarties šalių valia buvo tokia, kokią nurodo tik viena ieškovė. Tai pripažinus, negalima sutikti su apeliantės teiginiu, jog notarė, tvirtinusi sutartį, netiksliai joje užrašė parduodamos žemės dydį ir neįrašė naudojimosi žemės sklypu sutartos tvarkos.
Pripažinus, jog ieškovė neįrodė, kad tiek pardavėjos atsakovės L. P. , tiek ir pirkėjos ieškovės D. Č. valia buvo parduoti bei nupirkti ne 0,0147, o 0,0276 ha žemės sklypo dalį, taip pat nustatyti dalies žemės sklypo naudojimosi tvarką, nėra pagrindo užpildyti sutarties spragas, t.y. tenkinti ieškovės reikalavimus remiantis CK 6.195 str. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad 1999 m. liepos mėn. 15 d. sutartis atitiko šalių valią, nes niekas neįrodinėja kitaip, o spragų joje nėra. Šios sutarties dalykas yra aiškus ir konkretus, ją vykdant neaiškumų nekyla. Jei sutartyje išreikšta ne tikroji šalių valia, tai, reiškiant konkretų reikalavimą galima būtų svarstyti, ar nesuklysta sudarant sutartį, tačiau dėl to kilusių problemų negalima spręsti sutarties spragų užpildymo būdu.
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš jos atsakovei L. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. išlaidos, turėtos apmokant advokatės, atstovavusios šią atsakovę apeliacinės instancijos teisme, teisinę pagalbą (CPK 98 str.)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės D. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei L. P. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Kolegijos pirmininkas Raimondas Buzelis
Kolegijos teisėjai Galina Blaževič
Evaldas Burzdikas