Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-755-300/2013

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00032-2011-3

              Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

              1.2.5.4.; 1.2.27.5.; 2.4.7.

     ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                    2013 m. spalio 23 d.

          Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui,

gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-09-28 nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė bausmė V. P. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

V. P. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorę bei įžeidė savo pareigas einančią valstybės tarnautoją, o būtent: būdamas nuteistas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio mėn. 6 d. kartu vienoje kameroje kalėjusio D. S. vardu parašė laišką, pavadintą „Mirties nuosprendžiu“, kurį adresavo bei išsiuntė Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorei L. M., nurodydamas, kad „jai padarys gyvenimo galą ir jog jai liko gyventi du mėnesiai“, taip grasino nužudyti L. M., be to, šiame laiške dėl jos atliekamų prokurorės funkcijų išvadino ją necenzūriniais įžeidžiančio pobūdžio žodžiais ir keiksmais bei šio turinio laišką išsiuntė į jos darbovietę – (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrą, taip įžeidė savo pareigas einančią valstybės tarnautoją – prokurorę L. M..

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Skunde nurodo, kad jam skirta per griežta bausmė, kadangi jis visiškai pripažino savo kaltę, o rašydamas laišką nesiekė ir nenorėjo daryti to, ką rašė, tik norėjo atkeršyti kitam nuteistajam.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl jo padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam, teismas vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, į jo asmenį apibūdinančius duomenis – anksčiau ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, paskyrė V. P. laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas mažesnį nei jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, arčiau minimalios ribos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantui skirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos ir atitinka tiek jo padarytus nusikaltimus, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, kuris, apelianto manymu, duoda pagrindą švelninti jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtą bausmę, jau yra įvertintas pirmosios instancijos teismo skiriant jam bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas tais pačiais pagrindais negali mažinti bausmės dydžio nuteistajam.

Ir nors apeliantas skunde nurodo, kad jis rašydamas laišką nesiekė ir nenorėjo daryti to, ką rašė, tik norėjo atkeršyti kitam nuteistajam, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad ši apelianto skunde nurodyta aplinkybė nėra pakankama, kuria remiantis būtų galima švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Pirma, tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį ir negali pradėti visaverčio gyvenimo, priklauso nuo jo paties elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Antra, tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Ir galiausiai, bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo V. P. apeliacinį skundą ir švelninti jam skirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

            Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                         Vidmantas Mylė

Teisėjai                                                                                       Raimundas Jurgaitis

                                                                                       Zigmas Kavaliauskas