Nr. DOK-2707

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 8 d. pateiktu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sorita“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Sorita“ pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,FINIENS“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys Bulgarijos Respublikos registruotas ribotos atsakomybės juridinis asmuo ,,STATUM EOOD“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Krestan“, uždarosios akcinės bendrovės „KARDOS“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Linsana“, uždarosios akcinės bendrovės ,,NT paslaugos“, uždarosios akcinės bendrovės ,,8 stebuklas“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Nikosparta“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėja kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023 nustatytą įpareigojimą pirmosios instancijos teismui papildomai įvertinti pareiškėjos pateiktus naujus dokumentus, taip bylą nagrinėję teismai padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, nes nepasisakė dėl į bylą naujai pateiktų dokumentų, jų nevertino, jokių motyvų dėl jų nenurodė, o tai, anot pareiškėjos, sudaro absoliutų skundžiamų sprendimų negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Pareiškėjos vertinimu, teismai neatsižvelgė į ir ignoravo esminę aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismui 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 sprendus restitucijos klausimą pagal pripažintas negaliojančiomis 26 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, pareiškėjos 2016 m. sausio 21 d. atliktam įskaitymui ir atsiskaitymui pagal pripažintas negaliojančiomis nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis pagrįsti pritrūko duomenų ir pagrindų, t. y. dokumentų, kurių pagrindu kilo pareiškėjos teisė į atsakovę, ir kuriuos bylą, grąžindamas nagrinėti į pirmosios instancijos teismą, įpareigojo ištirti ir įvertinti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-suformuotų išaiškinimų, jog restitucija laikoma savarankišku prievoliniu teisių gynybos būdu, kas reiškia, kad restitucija ir bankroto byloje pareikštas reikalavimas yra visiškai savarankiškos ir skirtingos prievolės, lemiančios civilinių bylų sutapties, nagrinėjamu atveju, negalimumą, todėl bylą nagrinėję teismai nepagrįstai, nepaisydami pirmiau minėtos kasacinio teismo praktikos, nagrinėjamu atveju konstatavo esant pareiškėjos pareikšto pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo sutapčiai su Vilniaus apygardos teisme 2021 m. gruodžio 28 d. išnagrinėta civiline byla Nr. e2-1171-855/2021 ir civilinę bylą nutraukė.

Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 teismui atsisakius priimti su reikalavimo teisių perleidimo sutartimi susijusius dokumentus, o nagrinėjamoje byloje sprendžiant, jog reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu kilęs reikalavimas jau yra išspręstas minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021, minėtai reikalavimo perleidimo sutarčiai ir pirminiams dokumentams nesant pripažintiems negaliojančiais, sukuriama precedento neturinti situacija, kuomet turtinės teisės turėtojui (pareiškėjai) formaliais pagrindais užkertamas kelias reikalauti jai teisėtai priklausančių pinigų sumų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Danguolė Bublienė

Donatas Šernas

Jūratė Varanauskaitė