Civilinė byla Nr. 2-13078-996/2024

  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08165-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.10.4

3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 25 d.  

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Karpavičiūtė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei, 

dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui,

atsakovės akcinės bendrovės „Via Lietuva“ atstovei akcinės bendrovės „Via Lietuva“ vyriausiajai teisininkei I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

V. P. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. I, b. l. 17–23) akcinei bendrovei „Via Lietuva“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė, bendrovė, AB „Via Lietuva“) (buvęs pavadinimas – akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. DGKS-3048 darbo byloje Nr. APS-131-4727/2024 (toliau – sprendimas), kuriuo jo prašymas buvo atmestas, prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos ir kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus.

Ieškovas paaiškino, kad 2020 m. sausio 31 d. tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu jis ėjo Turto ir veiklos valdymo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus projekto vadybininko pareigas; 2023 m. spalio 25 d. atsakovė elektroninių ryšių priemonėmis įteikė jam įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Ieškovo teigimu, jo atleidimo iš darbo motyvai (darbo organizavimo pakeitimai, darbo funkcijos tapimas pertekline) yra fiktyvūs. Pažymėjo, kad eilinio darbuotojo – projekto vadybininko – pareigybės ir etato, nesusijusio su atsakovės veiklos apimtimi, panaikinimas negali būti vertinamas kaip darbo organizavimo įmonėje pakeitimas ar grėsmės jos veiklos tęstinumui ir nepertraukiamumui sumažinimas. Ieškovas paaiškino, kad Bendrųjų reikalų skyriaus projekto vadybininkas ir toliau vykdo pareigybės apraše nustatytas funkcijas, tiesiog pakeistas pareigų pavadinimas į Korporatyvinių reikalų grupės Administravimo ir bendrųjų reikalų skyriaus projektų vadovo, kurio funkcijos yra beveik tapačios ar identiškos jo vykdytoms. Ieškovas nurodė, kad atsakovė atrinko ir priėmė į identiškas pareigas kitus asmenis (prieš tai net nedirbusius pas atsakovę), o tuo pat metu siūlė jam šias pareigas naudojant manipuliacijas, nes nurodė papildomai, kad į minėtas pareigas bus vykdoma atranka, tokiu būdu siekdama sudaryti kliūtis jam būti perkeltam į laisvas darbo vietas, nes žinojo jo kompetencijas. Ieškovas paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 10 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę dėl geltona spalva pažymėtų pareigų, tačiau atsakovė 2023 m. lapkričio 15 d. patikslino, jog tai nėra laisvos pareigos, atitinkančios jo kompetenciją, kad į šias pareigas jis galėtų pretenduoti dalyvaujant atrankoje. Anot ieškovo, manipuliavimas informacija ir žodinės atrankos vykdymas, kai darbdavys žino darbuotojo kompetencijas, yra sąžiningumo principo pažeidimas. Ieškovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo klaidinti jo, siūlydama jam klaidinančius pasiūlymus apie laisvas darbo vietas, o tiesiog nurodyti, kad neturi pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas.

Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. II, b. l. 1–18), prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė paaiškino, kad pagal darbo sutartį ieškovas dirbo Turto ir veiklos valdymo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus administratoriaus pareigose; atsakovės 2023 m. birželio 16 d. vykusiame valdybos posėdyje, be kita ko, buvo nutarta: a) patvirtinti naują įmonės organizacinę struktūrą, kuri įsigalioja nuo 2023 m. lapkričio 7 d., b) patvirtinti naujos struktūros diegimo planą, c) patvirtinti papildytą pareigybių sąrašą; šią informaciją gavę visi įmonės skyriai, įskaitant ir Bendrųjų reikalų skyrių, pervertino savo procesus per efektyvumo prizmę, peržiūrėjo buvusias pareigybes, jų funkcijas; įgyvendinant šį sprendimą, įmonės generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. VE-179 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizacinės struktūros schemos ir pareigybių sąrašo patvirtinimo” buvo patvirtinta įmonės organizacinės struktūros schema, įmonės pareigybių sąrašas ir nustatyta, kad šis įsakymas įsigalioja 2023 m. lapkričio 7 d. Atsakovė nurodė, kad 2023 m. lapkričio 7 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. VE-190 buvo pakeistas 2023 m rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. VE-179 patvirtintas pareigybių sąrašas. Atsakovė paaiškino, kad struktūrinių pertvarkų metu buvo iš esmės pakeista valdymo struktūra, vietoje departamentų sukurtos grupės, pagal veiklos specifiką ir gerąją valdymo praktiką perdėliotas padalinių pavaldumas, pervertintos visos įmonėje buvusios pareigybės, jų funkcijos, peržiūrėta, kokios pareigybės ar atskiros jų funkcijos dubliuojasi, kokias pareigybes galima apjungti ar tikslinga išskaidyti. Pabrėžė, kad organizaciniai pertvarkymai buvo realūs, konkretūs ir pagrįsti, nukreipti į visą įmonės organizacinę struktūrą, o ne išimtinai į ieškovo pareigybę. Paaiškino, kad iki struktūrinio pokyčio Bendrųjų reikalų skyriuje buvo 14 pareigybių, o po jų – 10, ieškovo kaip projekto vadybininko pareigybė priskirta Hay group metodologijos 13 lygiui, kai Administravimo ir bendrųjų reikalų skyriaus projekto vadovo pareigybės, kurios veiklos sritys: 1) Transporto valdymas ir eksploatacija, 2) Turto valdymas. Projektų valdymas, 3) Turto valdymas ir projektų valdymas, priskirtinos aukštesniam, t. y. 14 pareigybės Hay group lygiui; didžioji ieškovo darbo funkcijų dalis buvo susijusi su įmonės administracinių pastatų būklės priežiūra, smulkių remonto darbų atlikimu, remonto darbų organizavimu ir priežiūra, pagal savo kompetenciją smulkių darbų atlikimu, tuo tarpu projekto vadovo pareigybei priskirtos iš esmės kitos darbo funkcijos, keliami kitokie reikalavimai; optimizuojant įmonės veiklą projekto vadovų funkcijoms buvo perduota daugiau atsakomybių, priskirtų šiai funkcijai; iš esmės tapo nebereikalinga administracinio pastato priežiūros ir administravimo funkcija, nes įmonė 2023 m. spalio 27 d. sudarė naujo pastato nuomos sutartį, pagal kurią nuomotoja teikia įmonei ir pastato priežiūros bei administravimo funkcijas, todėl pačiai įmonei tuo rūpintis atskirai nebereikia; į projekto vadovo, kurio veiklos sritis yra transporto valdymas ir eksploatacija, pareigas priimtas asmuo, priešingai nei ieškovas, turėjo didelio transporto parko valdymo patirties, biurų įrengimo, renovacijų projektų valdymo patirties, gebėjimo dirbti Excel ir kt. programomis, darbų planavimo specialiose programose patirties ir didelės apimties pirkimų B2B segmente patirties. Paaiškino, kad struktūrinių pokyčiu metu 4 projektų vadybininkų pareigybės buvo panaikintos ir sukurtos 3 naujos projektų vadovų pareigybės, todėl atsirado daugiau negu vienas asmuo, pretenduojantis į naujai sukuriamą poziciją, todėl automatinis ieškovo perkėlimas, net jeigu jis ir atitiktų, būtų neteisėtas ir nesąžiningas kitų atleidžiamų darbuotojų atžvilgiu; bendrovė į naujai sukurtas laisvas darbo vietas pirmiausiai vykdė vidines atrankas. Atsakovės teigimu, ji tinkamai įvykdė pareigą sudaryti galimybę darbuotojui išreikšti valią dėl laisvos darbo vietos užėmimo, nes 2023 m. spalio 25 d. įspėjime ieškovas buvo aiškiai informuotas apie laisvų darbo vietų paskelbimą ir netgi individualiai 2023 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku, išsiųstu jo elektroniniu paštu, buvo informuotas apie laisvas darbo vietas. Nurodė, kad 2023 m. spalio 25 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas, jog su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta 2023 m. lapkričio 27 d., pasibaigus įspėjimo laikotarpiu (vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 7 dalies nuostatomis), šiame įspėjime nurodyta, kad ieškovas bus atleistas iš darbo darbdavės iniciatyva, nesant jo kaltės, pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą – kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Atsakovė paaiškino, kad ieškovui pateikus jai nežinotą naujai paaiškėjusią informaciją apie jo turimą neįgalumą, ieškovo atleidimo terminas, vadovaujantis DK 57 straipsnio 7 dalimi, buvo nukeltas į 2024 m. sausio 29 d., 2024 m. sausio 29 d. ieškovo darbo sutartis buvo nutraukta, išmokant jam piniginę kompensaciją už 9,65 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų bei dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose (t. II, b. l. 109–116) papildomai nurodė, kad įmonės struktūrinis pokytis buvo vykdomas įgyvendinant efektyvesnius ir spartesnius įmonės procesus, todėl buvo įsteigtos projektų vadovų pareigybės, praplečiant vadybininkams nustatytų kompetencijų ir atsakomybių ribas, planuojamų pokyčių apimties valdymą ir gebėjimą inicijuoti didelės vertės pirkimus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto srityse. Pradėjus dirbti naujajam Administravimo ir bendrųjų reikalų skyriaus vadovui G. Ž., ne vieną kartą visi jo skyriaus darbuotojai buvo informuoti apie būsimus šio skyriaus struktūrinius pokyčius, įskaitant ir projekto vadybininkų pareigybių panaikinimą. Ieškovas pokalbio metu su skyriaus vadovu nurodė, kad jo realios pareigos yra ūkvedžio, o ne vadybininko. Ieškovo atsiųstuose funkcijų laiko įverčiuose procentais nebuvo nurodyta jokios transporto veiklos, todėl jo darbo funkcijos iš esmės apėmė tik pastato priežiūrą ir remontą. Atsakovė įvertinusi pareigybės aprašymą padarė išvadą, kad ieškovo didžioji darbo funkcijų dalis buvo susijusi su bendrovės administracinių pastatų būklės priežiūra, remonto darbų organizavimu ir priežiūra, pagal kompetenciją smulkių darbų atlikimu. Nustatyta, kad ieškovo darbo įgūdžiai su MS Office paketu yra minimalūs, jis turėjo problemų ir atlikdamas ūkvedžio funkcijas, jam sunkiai sekėsi išmokti laiko planavimui naudoti IT įrankius. Atsakovė pabrėžė, kad projekto vadovo Nr. 2 pareigybė, kurią ieškovas nurodo identišką jo buvusiai pareigybei, priskirtina aukštesniam, t. y. 14 pareigybės Hay group lygiui, jos veiklos sritis yra platesnė, apimanti Transporto valdymą ir eksploataciją, taip pat šiai pareigybei nustatyta organizuoti ir administruoti projektus, susijusius su nekilnojamojo turto nuoma, pardavimu, remontu, įrengimu ir statybos (griovimo) darbais. Pažymėjo, kad šiai pareigybei priskirtos iš esmės kitos darbo funkcijos, daugiausiai susijusios su bendrovės transporto parko priežiūra, analitinėmis ir organizacinėmis funkcijomis. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis turi reikiamą patirtį ir išmanymą, neišreiškė pageidavimo dalyvauti atrankoje ir būti perkeltam į projekto vadovo pareigas. Akcentavo, kad skyriaus vadovas pagal turimą informaciją, asmeninio pokalbio metu, taip pat stebint darbuotojų atliekamą darbą įsivertino darbuotojų turimas kompetencijas ir jų gebėjimus užimti naujas projektų vadovo pareigas. Darbdavė visus darbuotojus vienodai informavo ir kvietė dalyvauti vidinėse, tik bendrovės darbuotojams skirtose atrankose. Nei vienam iš darbuotojų neišreiškus noro toliau dirbti bendrovėje kitose pareigose, buvo paskelbtos išorinės darbuotojų atrankos, kuriose galėjo dalyvauti tiek bendrovės darbuotojai, tiek asmenys iš išorės. 2023 m. spalio 25 d. įspėjime darbuotojas buvo aiškiai informuotas apie paskelbtas laisvas darbo vietas. Darbuotojas individualiai 2023 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku, išsiųstu jo elektroniniu paštu, buvo informuotas apie laisvas darbo vietas. Darbdavė el. laišku pateikė ieškovui pareigybių, į kurias jis galėtų būti perkeltas, aprašymus, tačiau ieškovas niekaip nereagavo į pateiktus laisvų pareigybių siūlymus ir nepateikė informacijos apie ketinimą jas užimti.

Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad darbdavė jam nepasiūlė nė vienos pozicijos, o siūlė tik dalyvauti konkurse, jis du kartus elektroniniais laiškais teiravosi, ar darbdavė turi laisvų darbo vietų, į kurias galėtų jį perkelti, atsakovė jam neatsiuntė pasiūlymo, su kuriuo jis būtų galėjęs sutikti arba nesutikti, į 2023 m. lapkričio 15 d. atsakovės laišką jis neatsakė, nesidomėjo intranete, kokių yra laisvų darbo vietų pas darbdavę, su vadovu G. Ž. asmeninio pokalbio apie jo pareigybę neturėjo, jam nesakė, kad yra tik ūkvedys, su juo bendraudavo darbiniais klausimais.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovas neišreiškė valios likti dirbti pas atsakovę, jis neatsakė į atsakovės 2023 m. lapkričio 15 d. laišką, iki tol dirbę 4 vadybininkai buvo įvertinti ir nuspręsta, kad nei vienas iš jų netinka būti perkeltas į laisvas 3 projektų vadovo pareigas, vėliau vienai vadybininkei išreiškus norą dalyvauti vertinime, po vertinimo ji buvo perkelta į projektų vadovo pareigas, ieškovas neatitiko sąlygų (neturėjo 2 metų vadybinės kompetencijos ir atsakovė neturėjo duomenų, kad jis turi programinės įrangos naudojimo kaip pažengusio lygio) ir neišreiškė valios.

Ieškinys atmetamas. 

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. sausio 31 d. ieškovas ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. DS-1 (2020 m. spalio 19 d. Nr. 151 redakcija), pagal kurią ieškovas pas atsakovę nuo 2020 m. vasario 3 d. pradėjo dirbti Administravimo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus administratoriaus pareigose (t. I, b. l. 166–171), o nuo 2020 m. spalio 23 d. tęsė darbus įmonės Turto ir veiklos valdymo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus administratoriaus pareigose (t. I, b. l. 123–127), byloje ginčas nekilo, kad ginčo metu ieškovo eitos pareigos buvo Turto ir veiklos valdymo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus projekto vadybininkas; įmonės valdybos posėdžio 2024 m. kovo 15 d. protokolu Nr. VD-50 nutarta patvirtinti naują įmonės organizacinę struktūrą (t. I, b. l. 172–173); įmonės generalinis direktorius 2023 m. rugsėjo 29 d. priėmė įsakymą Nr. VE-179 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizacinės struktūros schemos ir pareigybių sąrašo patvirtinimo” (t. I, b. l. 109–121), kuris buvo pakeistas 2023 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. VE-190 (t. I, b. l. 61–66); atsakovė 2023 m. spalio 11 d. informavo visus įmonės darbuotojus apie vykdomą atranką į projektų vadovų pozicijas (t. I, b. l. 48); atsakovė priėmė 2023 m. spalio 25 d. įspėjimą, kuriame nurodė, kad darbo sutartis su ieškovu bus nutraukta nuo 2023 m. lapkričio 27 d., pasibaigus įspėjimo terminui (t. I, b. l. 47); atsakovė 2023 m. spalio 26 d. elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad darbo santykių pasibaigimo diena yra nukeliama į paskutinę įspėjimo termino dieną (t. I, b. l. 50); atsakovė 2023 m. lapkričio 6 d. informavo ieškovą apie pretendavimą į laisvas pozicijas (t. I, b. l. 49); 2023 m. lapkričio 6 d. atsakovė priėmė raštą „Atsakymas į raštą „Dėl 2023-10-25 įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą“, kuriuo informavo ieškovą apie įspėjimo atitikimą DK normų reikalavimams ir pateikė atsakymus į ieškovo pateiktas pastabas ir prašymus (t. I, b. l. 67–68); atsakovė 2023 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 2-16107 „Dėl atsakymo V. P.“ informavo ieškovą apie tai, kad 2024 m. sausio 29 d. yra darbo santykių pasibaigimo diena, ir kad ieškovas nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. sausio 29 d. yra atleidžiamas nuo darbinių funkcijų vykdymo (t. I, b. l. 105–106), atsakovė 2023 m. lapkričio 15 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, atsakydama į jo klausimą, nurodydama, kad, kad ieškovas turi atsakovę informuoti, jei jis mano esantis tinkamas kokioms nors pozicijoms užimti ir jį domina užimti kokią nors poziciją bendrovėje (t. II, b. l. 78), atsakovė 2023 m. gruodžio 22 d. priėmė raštą „2020 m. spalio 19 d. darbo sutarties Nr. DS-151 pabaiga“, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis pasibaigė 2024 m. sausio 29 d. (t. I, b. l. 51); darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2024 m. vasario 23 d. prašymu dėl neteisėto atleidimo iš darbo (t. I, b. l. 41–46), kuri sprendimu jo prašymą atmetė (t. I, b. l. 24–28).  

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu. 

DK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

DK 64 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį.

Pažymėtina, kad DK 57 straipsnio nuostatų analizė patvirtina, jog darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, kuomet darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline; struktūriniai (organizaciniai) darbovietės pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl įvykdytų pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai turi būti realiai vykdomi. Struktūrinių (organizacinių) pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai (organizaciniai) pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą. Organizacinių įstaigos pokyčių ekonomiškumo ar/ir veiklos efektyvumo aspektu teismas nevertina, kadangi teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, tai yra, negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011, 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014, 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad DK nustatytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktikos išaiškinimai suponuoja, kad įstatymu nesant nustatyta, kaip darbdavys turi pateikti atleidžiamam darbuotojui informaciją apie laisvas darbo vietas, kad pastarasis turėtų galimybę apsispręsti, ar pageidauja užimti laisvą darbo vietą, sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė pareigą sudaryti galimybę darbuotojui išreikšti valią dėl laisvos darbo vietos užėmimo, kai tokia (tokios) darbo vieta (vietos) pas darbdavį buvo, svarbu įvertinti, ar darbuotojui (individualiai ar viešo paskelbimo būdu) buvo pateikta informacija apie laisvas darbo vietas, ar ši informacija buvo laisvai prieinama, pateikta aiškiai ir suprantamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-403/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmiausia tarp šalių kilo ginčas dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų realumo – ieškovas nurodo, kad įmonėje įvyko fiktyvūs struktūriniai pertvarkymai, nes iš tikrųjų nebuvo jokių pertvarkymo, o tik panaikinta jo pareigybė, o Bendrųjų reikalų skyriaus projekto vadybininkas ir toliau vykdo funkcijas, tik yra pakeistas pareigų pavadinimas į projekto vadovo, kai tuo tarpu atsakovė teigia, kad įmonėje įvyko realūs struktūriniai pokyčiai, kurie lėmė dalies darbuotojų pareigybių panaikinimą, įskaitant ir ieškovo, kaip projekto vadybininko.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad įmonės valdybos posėdžio 2024 m. kovo 15 d. protokolu Nr. VD-50 buvo nutarta patvirtinti naują įmonės organizacinę struktūrą, kartu nustatant, kad visos pareigybės organizacinėje struktūroje – konkursinės bei paliekant įmonei diskreciją nuspręsti dėl vidinės/išorinės atrankos skelbimo. Remiantis tuo įmonės generalinis direktorius 2023 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. VE-179 „Dėl akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos organizacinės struktūros schemos ir pareigybių sąrašo patvirtinimo”, kuris buvo pakeistas 2023 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. VE-190, patvirtinto AB „Via Lietuva“ (buvęs pavadinimas – akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) pareigybių sąrašą sumažindamas pareigybių skaičių nuo 14 iki 10. Šituo įsakymu buvo panaikintos 4 projekto vadybininko pareigybės, įskaitant ir ieškovo pareigybę, ir įsteigtos naujos 3 projektų vadovo pareigybės. Taip pat šiuo įsakymu buvo panaikintos ir kitos pareigybės (vyriausiasis dokumentų valdymo specialistas, dokumentų valdymo specialistas), įsteigtos naujos pareigybės (vyr. specialistas, specialistas) ir pakeistas esamų pareigybių skaičius (administratoriaus pareigybių skaičius sumažintas nuo 2 iki 1). Taip pat vykdant įmonės pertvarkymą buvo pakeista įmonės valdymo struktūra. Taigi, teismas sprendžia, kad įmonės organizaciniai pertvarkymai buvo realūs, konkretūs ir pagrįsti, nukreipti į visą įmonės organizacinę struktūrą, o ne tik į konkrečios ieškovo pareigybės panaikinimą, siekiant optimizuoti įmonės finansus ir žmogiškuosius išteklius, sprendimą dėl įmonės pertvarkymo priėmė jos valdyba, pareigybių sąrašą nustatant įmonės direktoriaus įsakymu, todėl teismas atmeta ieškovo teiginius dėl įmonės pertvarkymo fiktyvumo, kadangi jie buvo iš tikrųjų realūs ir nukreipti į visą įmonės struktūrinį pertvarkymą, o ne tik į vieną ieškovo pareigybę.

Įmonėje įvykęs realus struktūrinis pertvarkymas lėmė dalies darbuotojų pareigybių panaikinimą, įskaitant ir ieškovo, kaip projekto vadybininko. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo pareigybės – projekto vadybininko panaikinimo tikrumo, nes ieškovas nurodo, kad ši pareigybė iš tikrųjų nebuvo panaikinta, ir Bendrųjų reikalų skyriaus projekto vadybininkas ir toliau vykdo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tiesiog yra pakeistas pareigų pavadinimas į Korporatyvinių

reikalų grupės Administravimo ir bendrųjų reikalų skyriaus projektų vadovo, kurio funkcijos yra beveik tapačios ar identiškos jo vykdytoms. Tuo tarpu atsakovė nesutinka su tokiais ieškovo teiginiais, pažymėdama, kad tai nėra tos pačios pareigybės, nes skiriasi jų vykdomos funkcijos ir atsakomybės. Byloje nustatyta, kad ieškovo, kaip projekto vadybininko, pareigybė buvo priskirta Hay group metodologijos 13 lygiui. Projekto vadybininko pareigybės aprašyme, patvirtiname įmonės 2022 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. VE-213, buvo nurodytos, be kita ko, tokios darbo funkcijos: 1) vykdo mažos vertės viešuosius pirkimus, rengia įmonei reikalingų prekių, paslaugų ar darbų technines specifikacijas bei viešųjų pirkimų dokumentus; 2) rūpinasi įmonės administracinių pastatų būkle, užtikrina jų priežiūra pagal priešgaisrinės ir darbo saugos reikalavimus, organizuoja ir kontroliuoja statinių ir patalpų ir teritorijos priežiūros darbus, švaros ir tvarkos palaikymą; 3) prižiūri ir organizuoja pastatų apsaugos, gaisrinės automatikos ir signalizacijos sistemų darbą, apšvietimo, šildymo, vandens tiekimo sistemų, elektros energijos, kondicionavimo, ventiliacijos, organizacinės technikos darbą ir kitų inžinerinių sistemų priežiūrą, kontroliuoja jų techninę būklę, organizuoja remonto darbus ir kt. Šiai pareigybei buvo numatyti konkretūs reikalavimai: a) turėti ne žemesnį negu aukštesnįjį išsilavinimą ar specialųjį vidurinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų; b) turėti darbo patirtį bendrųjų reikalų (ūkio) administravimo srityje; c) turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.  Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovas pokalbio su Administravimo ir bendrųjų reikalų skyriaus vadovu G. Ž. metu patvirtino, jog jo realios pareigos yra ūkvedžio, o ne vadybininko. Ieškovo siųstose funkcijų laiko įverčiuose procentais nebuvo nurodytos su transporto valdymo susijusios funkcijos. Taigi iš pareigybės aprašyme nurodytų darbo funkcijų ir jai taikytų reikalavimų, daroma išvada, kad ieškovo didžioji dalis darbo funkcijų buvo susijusi su įmonės administracinių pastatų būklės priežiūra, remonto darbų organizavimu ir priežiūra, pagal savo kompetenciją smulkių darbų atlikimu. Tuo tarpu Administravimo ir bendrijų reikalų skyriaus projekto vadovo pareigybės yra priskirtinos aukštesniam, t. y. 14 pareigybės Hay group lygiui. Nustatyta, kad įmonėje buvo panaikintos projekto vadybininko 4 pareigybės ir įsteigtos 3 projektų vadovo pareigybės. Jos yra susijusios su organizacinėmis ir analitinėmis funkcijomis, taip pat su gebėjimu dirbti su informacinėmis technologijomis. Taigi, šioms naujai įsteigtoms projekto vadovo pareigybėms buvo priskirtos kitos analitinės ir organizacinės funkcijos, kurios yra aukštesnio lygio, negu ieškovo turėtos projekto vadybininko pareigos. Atsižvelgiant į tai, atmetami ieškovo ieškinyje pateikiami teiginiai apie tai, kad projekto vadybininko pareigybė nebuvo panaikinta, o tik pakeistas pareigų pavadinimas, nes bylos medžiaga patvirtina, kad projekto vadybininko pareigybė įmonėje iš tikrųjų buvo panaikinta.

Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl ieškovo atleidimo iš darbo procedūros tinkamumo – ieškovo įsitikinimu, darbdavė nesilaikė DK nustatytos tvarkos, nes nepasiūlė jam įmonėje esančio kito darbo – projekto vadovo pareigų, kurias jis galėjo užimti perkėlimo būdu, nes turėjo atitinkamą išsilavinimą ir darbo patirtį, su kuo atsakovė nesutinka, teigdama, jog ieškovas buvo atleistas laikantis DK nustatytos tvarkos.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2023 m. spalio 11 d. informavo visus įmonės darbuotojus, įskaitant iš ieškovą, apie vykdomą atranką į projektų vadovų pozicijas. Atsakovė priėmė 2023 m. spalio 25 d. įspėjimą, kuriame taip pat informavo ieškovą, kad nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki įspėjimo laikotarpio pabaigos (bet ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms), jis gali pretenduoti savo iniciatyva į laisvas darbo vietas, kurios skelbiamos bendrovės intraneto svetainėje. Atsakovė 2023 m. lapkričio 6 d. patikslino ieškovui, kad jo pretendavimas į laisvas pozicijas nėra atliekamas konkurso būdu, tačiau būtų patikrintos žinios ir gebėjimai dirbti konkrečioje pozicijoje, jeigu jis išreikštų pageidavimą užimti tam tikrą poziciją. Atsakovė 2023 m. lapkričio 15 d. elektroniniu paštu, atsakydama į ieškovo 2023 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu pateiktą klausimą, patikslino į kokias pozicijas jis gali pretenduoti, nurodžiusi, kad laisvų pareigybių funkcijoms atlikti reikalingos kitos kompetencijos ir gebėjimai nei ieškovo esamose pareigose, todėl būtų vykdoma atranka, kartu ieškovas buvo paprašytas informuoti, ar jį domina užimti tam tikrą poziciją ar kitą poziciją bendrovėje. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad į 2023 m. lapkričio 15 d. atsakovės laišką jis neatsakė, nesidomėjo intranete, kokių yra laisvų darbo vietų pas darbdavę. Taigi, nepaisant to, kad ieškovui buvo pateikta visa informacija, teikti paaiškinimai, jis neišreiškė pageidavimo likti dirbti bendrovėje, neišreiškė pageidavimo užimti tam tikras pareigas, neišreiškė pageidavimo dalyvauti atrankoje ir būti perkeltam į projekto vadovo pareigas, nepateikė darbdavei jokių įrodymų, kad jis turi reikiamą patirtį ir gebėjimus. Atsakovė tinkamai jį informavo apie laisvas pareigas ir kvietė jį dalyvauti vidinėse, tik bendrovės darbuotojams skirtose atrankose, kadangi, kaip nustatyta iš bylos medžiagos, skyriaus vadovui G. Ž. įvertinus darbuotojų atliekamas darbo funkcijas ir gebėjimus, kompetencijas, nebuvo nustatyta galimybė automatiškai perkelti darbuotojus (įskaitant ieškovą) į naujai įsteigtą ginčo pareigybę – projekto vadovo pareigybę (t. II, b. l. 117). Teismas neturi pagrindo abejoti skyriaus vadovo atlikto įvertinimo teisingumu. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad į 2023 m. lapkričio 15 d. atsakovės laišką jis neatsakė, nesidomėjo intranete, kokių yra laisvų darbo vietų pas darbdavę. Taigi, pats darbuotojas darbdavei prašant jo nurodyti, ar jį domina užimti tam tikrą pareigybę bendrovėje, neatsakė, elgėsi aplaidžiai ir pasyviai, sudarydamas įspūdį, kad jo iš viso nedomina tolimesnis darbas bendrovėje. Tuo tarpu darbdavė visus darbuotojus vienodai informavo ir kvietė dalyvauti vidinėse, tik bendrovės darbuotojams skirtose atrankose, prašė nurodyti, kokią pareigybę mano galintis bendrovėje užimti. Ieškovui neišreiškus noro toliau dirbti įmonėje kitose pareigose, buvo paskelbtos išorinės darbuotojų atrankos, kurias laimėjo ir kiti asmenys. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant tinkamai įvykdyti pareigą sudaryti galimybę darbuotojui išreikšti valią dėl laisvos vietos užėmimo, ieškovui įteiktame įspėjime buvo aiškiai nurodyta, kur jis gali susipažinti su informacija apie laisvas darbo vietas, tokia informacija ieškovui buvo teikiama ir elektroniniu paštu, tačiau jis buvo pasyvus ir visiškai neišreiškė valios darbdavei užimti kokią nors laisvą darbo vietą, neįrodinėjo nei savo galimybės būti perkeltam, nei dalyvauti tam tikroje atrankoje, kai vietų skaičius mažesnis nei galimų vienodai vertinamų kandidatų. 

Teismas konstatuoja, kad atsakovė tinkamai įvykdė ieškovo atleidimo procedūrą – informavo jį apie laisvas darbo vietas, tačiau ieškovas neišreiškė savo valios užimti tam tikrą laisvą darbo vietą atsakovei, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė, nepažeisdama DK 57 straipsnio 2 dalies nuostatų, teisėtai ir pagrįstai atleido ieškovą iš darbo.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bendrovėje realūs darbo organizavimo pakeitimai buvo svarbi priežastis nutraukti su ieškovu darbo sutartį DK 57 straipsnio pagrindu, DK 57 straipsnio 2–4, 7 dalyse nustatyta tvarka nebuvo pažeista, taigi, pagrindo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu nėra, todėl toks ieškovo reikalavimas atmetamas, teismas taip pat atmeta ieškovo išvestinius reikalavimus priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos ir kompensaciją, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovui nėra. Kadangi atsakovė nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos atsakovei nepriteisiamos. 

Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo V. P. ieškinį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. DGKS-3048 darbo byloje Nr. APS-131-4727/2024 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Ieva Karpavičiūtė