Civilinė byla Nr. e2A-733-657/2022
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00781-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2.; 2.1.2.4.1.3.; 2.1.2.6.; 2.6.9.2.; 2.6.15.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 12 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės, Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovei M. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą ir patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuotą sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K. dėl 100 000 Lt paskolos; 2) pripažinti negaliojančia 2014 m. pinigų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt dovanos; 3) priteisti iš atsakovės M. K. be teisėto pagrindo įgytas lėšas, iš viso 28 962,00 Eur (100 000 Lt), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 28 962,00 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovei paskolino 100 000 Lt, už kuriuos ji įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2020 m. balandžio 22 d. pardavė už 47 000 Eur. Šalių sudarytos sutartys – 2014 m. rugsėjo 1 d. neterminuota sutartis dėl 100 000 Lt paskolos, 2014 m. (be datos) dovanojimo sutartis bei 2014 m. lapkričio 28 d. skolintų pinigų atidavimo sutartis – buvo sudarytos fiktyviai, tik dėl akių. Pagal šias sutartis pinigai realiai nebuvo nei paskolinti, nei padovanoti, nei grąžinti. Ieškovo piniginėmis lėšomis atsakovė pasinaudojo savo tikslams įgyvendinti, t. y. gavo lengvatas butui išlaikyti, butą naudojo savo dukters poreikiams.
3. Atsakovė M. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad iki buto pirkimo ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, tarp jų buvo susiklostę sugyventinių santykiai. Ilgas bendras gyvenimas išugdė pasitikėjimą vienas kitu, ieškovas finansavo bendrus sumanymus. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pritarė buto pirkimui M. K. vardu. Tik tarp šalių kilus konfliktui, ieškovas pareiškė, kad atsakovė, pirkdama butą, nepagrįstai jo sąskaita praturtėjo. Šalys kartu vyko įforminti sandorį, ieškovas, mokėdamas pinigus už butą, suprato ir kontroliavo savo veiksmus, sutiko, kad sutartis būtų sudaryta M. K. vardu. Jo elgesys nebuvo momentinis, neapgalvotas, o buvo tęstinis noras atsidėkoti atsakovei už jos draugystę, bendrą gyvenimą, priežiūrą. Įsigijusios butą, šalys jį remontavo, nupirko baldus, mokėjo mokesčius, leido apsigyventi M. K. dukrai, butą valdė bendru sutarimu. Ieškovas paruošdavo dokumentus, kuriuos atsakovė teikdavo valstybės socialinės paramos įstaigai dėl kompensacijų už buto komunalines paslaugas gavimo. Buto pirkimo metu jokių rašytinių ar žodinių susitarimų tarp ieškovo ir atsakovės dėl pinigų grąžinimo nebuvo. Tik atėjus šildymo sezonui, šalims kilo mintis surašyti fiktyvią paskolos sutartį, kad gauti komunalinių mokesčių kompensaciją už nupirktą butą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančia 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuotai sutartį, sudarytą tarp A. L. ir M. K., dėl 100 000 Lt paskolos; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. dovanojimo sutartį (sutartyje nenurodyta mėnuo ir diena), sudarytą tarp A. L. ir M. K. dėl 100 000 Lt dovanos; priteisė iš atsakovės M. K. 28 962,00 Eur 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (28 962,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 3 892,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovas paaiškino, jog pinigų skolinimo ir dovanojimo sutartys su atsakove buvo sudarytos tik dėl akių. Atsakovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių gauti piniginę socialinę paramą, tačiau jai buvo paaiškinta, kad, nusipirkus butą už 100 000 Lt, nėra pagrindo skirti tokią paramą, nes atsakovė yra pasiturintis asmuo. Tada atsakovė įtikino ieškovą surašyti 100 000 Lt dovanojimo sutartį. Šalys tokią sutartį surašė, tačiau vėliau ieškovas atsisakė ją pateikti Socialinės paramos skyriui dėl galimos prievolės nuo dovanotos sumos sumokėti mokesčius valstybei. Atsisakius dovanojimo sutarties, su atsakove atgaline data surašė ir abu pasirašė 100 000 Lt paskolos sutartį, kuri buvo pateikta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui. Šių ieškovo nurodytų aplinkybių atsakovė neginčijo. Tai, kad atsakovė teikė prašymus savivaldybės Socialinės paramos skyriui bei pirkto buto išlaikymui nuolat gavo įvairias išmokas ir lengvatas laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2019 metų, patvirtina ir atsakovės 2014 m. lapkričio 28 d. prašymas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui skirti kompensaciją išimties tvarka, kuriame, be kito, nurodė, kad žmogui, kuris jai paskolino pinigus butui pirkti, kiekvieną mėnesį moka po 100 Lt, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma, atsakovės rašyti prašymai paramai skirti.
7. Byloje nustatyta, kad nei dovanojimo, nei paskolos sutartys nebuvo realiai vykdomos – 100 000 Lt ieškovas nei dovanojo, nei paskolino atsakovei, sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, t. y. tam, kad atsakovė gautų įvairias socialinės paramos išmokas, dėl to yra pagrindas šiuos sandorius pripažinti tariamais. Šalių sudarytos ir pasirašytos 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuota sutartis dėl 100 000 Lt paskolos bei 2014 m. pinigų dovanojimo sutartis (sutartyje nenurodyta mėnuo ir diena) dėl 100 000 Lt dovanos pripažintinos nesukeliančiomis teisinių padarinių, kaip tariamais ir negaliojančiais sandoriais.
8. Atsakovė neginčija ieškovo nurodytos aplinkybės, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pirktas už ieškovo pinigus, t. y. 100 000 Lt. Šią aplinkybę ji pripažino ne tik teismo posėdžių metu, bet ir atsiliepime. Antstolės 2020 m. sausio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, kad atsakovė 2019 m. rugsėjo 2 d. pokalbio metu su ieškovu ir ieškovo atstove Ž. M., būdama bute, pripažino, kad butas pirktas už ieškovo pinigus, atsakovė 2019 m. rugsėjo 28 d. pokalbio metu žadėjo skolą grąžinti. Laikotarpyje nuo 2013 m. iki 2019 m. rugsėjo mėn. trukę draugiški bendro gyvenimo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės nutrūko dėl ieškovo reikalavimo grąžinti 100 000 Lt, už kuriuos atsakovė nusipirko butą.
9. Nustatyta, kad iki 2019 m. rugsėjo mėn. šalių santykiai buvo geri. Atsakovė atsiliepimuose patvirtino, kad nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. gyveno su ieškovu jo bute, vedė bendrą ūkį. Bendras gyvenimas išugdė pasitikėjimą vienas kitu, ieškovas duodavo pinigų ne tik atsakovei, bet ir jos artimiesiems. Tai, kad šalių tarpusavio santykiai buvo itin geri, kad ieškovas visiškai pasitikėjo atsakove, patvirtina ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. surašytas testamentas, kuriuo ieškovas visą savo turtą paliko atsakovei. Nustatyta, kad butas, adresu: (duomenys neskelbtini), 2014 m. rugsėjo 10 d. buvo nupirktas už ieškovo pinigus (100 000 Lt), tačiau, esant tarpusavio pasitikėjimo santykiams, ieškovas neprieštaravo ir neginčijo, kad buto pirkėja ir savininke būtų įrašyta bei įregistruota atsakovė.
10. Byloje nėra duomenų, kad 100 000 Lt atsakovei buvo perduoti, egzistuojant kokiam nors teisiniam pagrindui. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, kad ieškovas 100 000 Lt jai padovanojo ar paskolino. Pinigų skolinimo ir dovanojimo sutartys yra pripažintos negaliojančiomis. Buto pirkimo dieną – 2014 m. rugsėjo 10 d. šalių nesiejo paskolos, dovanojimo, jungtinės veiklos, išlaikymo iki gyvos galvos ar kitokie civiliniai teisiniai santykiai. Ieškovas sumokėjo už atsakovės perkamą butą ne sutarties ar kitu teisiniu pagrindu, bet visiškai pasitikėdamas atsakove, buvo įsitikinęs, kad, bet kada ateityje pareikalavus, atsakovė gera valia grąžins jam sumokėtus pinigus už butą.
11. Byloje nėra duomenų, kad 100 000 Lt ar dalį šių pinigų atsakovė grąžino ieškovui. Atsakovė pateikė šalių 2014 m. lapkričio 29 d. skolintų pinigų atidavimo sutartį – pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovė ieškovui atidavė 23 000 Lt skolos, o likusią pinigų dalį – 77 000 Lt įsipareigoja grąžinti „vėliau, kai tik pagerės finansinės situacija“. Ieškovas paaiškino, kad pažyma buvo surašyta ir jo pasirašyta, tačiau pažymoje nurodyti pinigai – 23 000 Lt nebuvo perduoti. Tokią pažymą jis pasirašė, neatlaikęs nuolatinių atsakovės prašymų pasirašyti, kad pinigus gavo. Atsakovės pateiktoje sutartyje – pažymoje nurodyta perduotų pinigų suma sudaro (23 000 Lt : 3,45280) 6 612,60 Eur, t. y. yra didesnė nei 3 000 Eur. Tokiu atveju pinigų perdavimo faktas turėjo būti įformintas ne tik rašytine forma, bet ir notarine tvarka patvirtintas. Kadangi skolintų pinigų atidavimo sutartis – pažyma notarine tvarka nebuvo patvirtinta, teismas tokio dokumento nelaikė įrodymu, patvirtinančiu aplinkybę, kad dalį ieškovo reikalaujamų pinigų atsakovė grąžino 2014 metais.
12. Ieškovui įrodžius, kad atsakovė be teisinio pagrindo praturtėjo 28 962 Eur (100 000 Lt) ieškovo sąskaita, iš atsakovės priteistini ieškovo patirti 28 962 Eur (100 000 Lt) nuostoliai, t. y. tokio dydžio piniginė suma, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistinus nuostolius nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. spalio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Tenkinus ieškinio reikalavimus visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios bendroje sumoje sudaro 3 892 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovė M. K. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai paskolos ir dovanojimo sutartis pripažino tariamomis ir negaliojančiomis. Teismas netinkamai vertino šalių veiksmus bei valią, sudarant šias sutartis. Tiek 2014 m. rugsėjo 1 d. pinigų skolinimo neterminuotai sutartis, kuria ieškovas paskolino atsakovei 100 000 Lt, tiek 2014 m. dovanojimo sutartis, kuria ieškovas padovanojo atsakovei 100 000 Lt, buvo realiai įvykdytos. Šalių valia 2014 metais buvo tokia, kokią šalys nurodė savo susitarimuose tiek dėl pinigų paskolinimo, tiek dėl pinigų dovanojimo. Šiuos faktus patvirtina paties ieškovo paaiškinimai bei šalių konkliudentiniai veiksmai – būsto įsigijimas, jo remontas, administracinių ir komunalinių mokesčių mokėjimas, skolų dengimas ir kita. 2019 metais, kai šalių santykiai tapo konfliktiški, ieškovas pareiškė ieškinį dėl minėtų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teismas nesiaiškino tikrosios šalių valios sandorių sudarymo metu.
14.2. Teismas netinkamai taikė neteisėto praturtėjimo institutą ir nepagrįstai iš atsakovės priteisė tariamai be teisinio pagrindo įgytas lėšas. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tarp šalių buvusius susitarimus dėl piniginių lėšų grąžinimo, o pasirašytą paskolos sutartį ginčija, todėl yra neaišku, kokiu pagrindu ieškovas galėjo turėti tokius lūkesčius, kokius teismas konstatavo. Ieškovą ir atsakovę laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2019 metų siejo bendro gyvenimo santykiai, tai yra jie gyveno ir vykdė jungtinę veiklą, rėmė vienas kitą, kūrė ir didino turtą. Taigi, buvo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas gauti pinigines lėšas iš ieškovo. Atsakovė M. K. nepraturtėjo dėl ieškovo veiksmų, tai buvo jų bendras gyvenimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie savo nuostolius, tai yra turto sumažėjimą būtent 2014 m. rugsėjo mėnesį ir būtent 100 000 Lt suma. Ieškovas pats prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių, pats savo rizika ir sutikimu perdavė pinigines lėšas, sutiko ir neprieštaravo, kad nekilnojamas turtas būtų įregistruotas atsakovės M. K. vardu.
14.3. Ieškinys yra pareikštas, suėjus senaties terminui. Ieškovas tariamą žalą patyrė 2014 m. rugsėjo 10 d., tuo tarpu ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas tik 2019 m. spalio 12 d., tai yra praėjus 5 metų terminui nuo to momento, kai ieškovas sužinojo apie, neva, patirtą žalą.
15. Ieškovas A. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas pagrįstai ir teisėtai paskolos ir dovanojimo sutartis pripažino tariamais sandoriais ir šiuos sandorius pripažino sudarytais tik dėl akių. Ieškovas ir atsakovė nebuvo sugyventiniais, atsakovė apsigyveno pas ieškovą kaip būsto panaudos gavėją. Nepaneigta aplinkybė, kad atsakovė žinojo apie ieškovo gautą palikimą, todėl sąmoningai prašė leisti apsigyventi ieškovo bute tikslu iš to turėti turtinės naudos ne tik sau, bet ir savo šeimos nariams. Šalys nevedė bendro ūkio. Tiek paskolos, tiek dovanojimo sutartys buvo sudarytos tik dėl akių, tariamai, nes sutarčių surašymo metu šalys neišreiškė valios nei skolintis, nei dovanoti, piniginės lėšos nebuvo nei perduotos, nei realiai gautos, paskolos sutartyje nenurodytas jos grąžinimo būdas ir terminas, o dovanojimo sutartis yra be datos, be to, tokia piniginių lėšų suma, paprastai, asmeniui, nesusijusiam jokiais ryšiais, nėra dovanojama. Apeliaciniame skunde atsakovė aiškina, kad ji du kartus gavo po 100 000 Lt, t. y. vieną kartą – paskolos sutarties pagrindu, antrą – dovanojimo sutarties pagrindu. Tokios aplinkybės prieštarauja šalių teisme duotiems paaiškinimams, rašytiniams įrodymams, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimui, jos yra naujos. Atsakovė nuolat keičia savo poziciją ir interpretuoja faktines aplinkybes taip, kaip jai tuo metu yra naudingiau. Tikrieji šalių ketinimai sudaryti paskolos ir dovanojimo sutartis tebuvo siekis pateikti tokias sutartis Socialinės paramos skyriui dėl išmokų gavimo, o ne sudaryti realius sandorius.
15.2. Teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė be teisinio pagrindo įgytas lėšas. Naudą iš gyvenimo ieškovo bute turėjo išimtinai atsakovė. Byloje nėra duomenų, kad 100 000 Lt atsakovei buvo perduoti, egzistuojant kokiam nors teisiniam pagrindui. Įrodžius, kad piniginės lėšos nebuvo nei padovanotos, nei paskolintos, teismas pagrįstai pripažino, kad buto pirkimo – pardavimo sutarties dieną šalių nesiejo paskolos, dovanojimo, išlaikymo iki gyvos galvos, jungtinės veiklos ar kitokie santykiai. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad tiek daug gero padaręs atsakovės šeimai, ši, jam pareikalavus, gera valia grąžins už butą sumokėtus pinigus arba grąžins butą. Atsakovė nesąžiningai, be teisinio pagrindo praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl privalo grąžinti 28 962 Eur, sumą, kurią gavo be teisėto pagrindo.
15.3. Pirmosios instancijos teisme atsakovė neprašė taikyti senaties terminą, todėl apeliaciniame skunde negali reikšti naujų reikalavimų. Be to, senaties terminas ieškovo reikalavimui reikšti ieškinio pateikimo metu nebuvo pasibaigęs.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
17. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė ieškovo bute adresu (duomenys neskelbtini) kartu gyveno nuo 2013 metų iki 2019 metų rugsėjo mėn. Ieškovas 2012 m. spalio 30 d. gavo 383 936,37 JAV dolerių palikimą. Taigi, ieškovo finansinė padėtis nurodytu laikotarpiu buvo labai gera.
18. Šalys 2014 m. liepos 8 d. sudarė panaudos sutartį, kurios pagrindu panaudos davėjas (ieškovas) perdavė panaudos gavėjai (atsakovei) iki 2024 m. liepos 8 d. neatlygintinai naudotis butu adresu (duomenys neskelbtini). Panaudos sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre. Sutartis nutraukta 2014 m. spalio 29 d. Šalys 2014 m. (tiksli data nenurodyta) sudarė pinigų dovanojimo sutartį, pagal kurią ieškovas dovanoja atsakovei 100 000 Lt (28 962 Eur). Sutartis pasirašyta ieškovo ir atsakovės, notarine tvarka nepatvirtinta. Šalys 2014 m. rugsėjo 1 d. sudarė pinigų skolinimo neterminuotą sutartį, kurioje nurodoma, kad ieškovas neterminuotai skolina atsakovei 100 000 Lt butui pirkti (28 962 Eur). Sutartis notaro nepatvirtinta. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 13 d. išsiuntė ieškovei raginimą grąžinti skolą.
19. Atsakovė 2014 m. rugsėjo 10 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 100 000 Lt (28 962 Eur) pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo – pardavimo sutartimi, sudaryta 2020 m. balandžio 22 d. atsakovė už 47 000 Eur pardavė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl ginčo dalyko
20. Ieškovas šioje byloje ginčijo su atsakove sudarytas paskolos ir dovanojimo sutartis kaip tariamus sandorius (CK 1.86 str.). Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir pripažino ginčijamus sandorius negaliojančiais. Atsakovė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, šalių veiksmus ir valią, sudarant sandorius, netinkamai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą.
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu (tariamas sandoris)
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo pozicija dėl 100 000 Lt dovanojimo ar paskolos sandorio (ne)sudarymo yra dvejopa – viena vertus, ieškovas įrodinėja, jog 2014 m. nei dovanojimo, nei paskolos sandoris niekada nebuvo sudarytas. Kita vertus, teismui laikydamas, kad tokie sandoriai buvo sudaryti, prašė pripažinti juos negaliojančiais.
22. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Pagal šio straipsnio 2 dalį tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003; 2005 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2005). Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006).
24. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011).
25. Taigi, esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, t. y. pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o ginčijamo sandorio realų vykdymą – priešingai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Pinigų skolinimas ar dovanojimas, kurių nebuvo ketinama nei skolinti nei dovanoti negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu, nes šalys turi siekti sukurti viena kitai tam tikrų teisių ir pareigų.
26. Siekiant nustatyti, ar šalys siekė, sudarydamos dovanojimo ir paskolos sutartį, civilinių teisių ir pareigų joms atsiradimo, būtina išsiaiškinti tikrąją šalių valią ir tikslus. Tai nustatyti gali padėti ne tik šalių sudarytų sutarčių turinio analizė, šalių tarpusavio įsipareigojimų balansas, faktiškas sutarties sąlygų vykdymas ir pan., bet ir jų nurodytos aplinkybės.
27. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šalių paaiškinimais, nustatė, jog atsakovės vardu 2014 m. rugsėjo 10 d. pirkimo – pardavimo sutartimi už 100 000 Lt (28 962 Eur) buvo įsigytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nupirkus atsakovei butą reikėjo mokėti įvairius komunalinių paslaugų ir administravimo mokesčius. Tam, kad išvengti tokių mokesčių mokėjimo atsakovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių gauti piniginę socialinę paramą, tačiau jai buvo paaiškinta, kad nusipirkus butą už 100 000 Lt nėra pagrindo tokią paramą skirti. Tada atsakovė įtikino ieškovą surašyti 100 000 Lt dovanojimo sutartį, tačiau ieškovas atsisakė sutartį pateikti socialinės paramos skyriui dėl galimai egzistuojančios prievolės sumokėti mokesčius valstybei nuo dovanotos sumos. Atsisakius dovanojimo sutarties, ieškovas su atsakove atgaline data 2014 rugsėjo 1 d. surašė paskolos sutartį, kuri buvo pateikta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui. Tokių ieškovo aiškinamų aplinkybių atsakovė neginčija. Tai, kad laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2019 metų atsakovė teikė prašymus savivaldybės Socialinės paramos skyriui bei pirkto buto išlaikymui gavo nuolat įvairias išmokas ir lengvatas patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – atsakovės 2014 m. lapkričio 28 d. rašytas prašymas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui skirti kompensaciją išimties tvarka, kuriame be kito nurodo, kad žmogui, kuris jai paskolino pinigus butui pirkti kiekvieną mėnesį moka po šimtą litų, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma, atsakovės rašyti prašymai paramai skirti.
28. Apeliantė teigia, kad šalis siejo artimi, pasitikėjimu grįsti santykiai, t. y. ginčo šalys gyveno kartu, viena kita pasitikėjo, bendru sutarimu valdė butą, leido jame apsigyventi M. K. dukrai, apmokėjo atsakovės anūkės mokslus, nupirko jai butą, pildė prašymus socialinės paramos skyriui dėl kompensacijų gavimo, pasidarė bendrą antkapį, atsakovės naudai surašė testamentą, todėl buto pirkimo pardavimo sutartis jos vardu buvo sudaryta kaip noras padėkoti M. K. už jos draugystę, bendrą gyvenimą, priežiūrą. Tokie paaiškinimai nepaneigia atsakovei tenkančios procesinės pareigos įrodyti ginčijamo sandorio realų vykdymą.
Dėl dovanojimo sutarties
29. Dovanojimo sutarties samprata pateikta CK 6.465 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Taigi, dovanojimas kaip sandoris yra dvišalis, jam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 6 d.), t. y. dovanotojas išreiškia savo valią turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) padovanoti (neatlygintinai perduoti), o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-701/2017).
30. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tam, jog būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl dovanojimo teisinių santykių specifikos, notarinis dovanojimo sandoris yra sudaromas arba daikto perdavimo metu (pinigai perduodami notaro akivaizdoje, pasirašomas turto priėmimo – perdavimo aktas), arba po faktinio daikto perdavimo, kadangi įsipareigojimas padovanoti turtą ateityje negalioja (CK 6.465 str.). Kai dovanojimo sandoriui yra privaloma notarinė forma ir jos nėra laikytasi, teismas gali pripažinti jį galiojančiu ir tam būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka.
32. Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, jog jos pasirašė dovanojimo sandorį dėl atsakovei galimų taikyti mokesčių už komunalines paslaugas lengvatų, tačiau ieškovas, nesutiko tos sutarties perduoti socialinės paramos skyriui. Taigi, akivaizdu, jog šalys, 2014 m. pasirašydamos dovanojimo sutartį, jos notarine tvarka nepatvirtino, t. y. nesiekė realiai įvykdyti dovanojimo sutartį, įgyti pagal sutartį atitinkamas civilines teises ir pareigas, o įgyvendinti savo ketinimus gauti mokesčių lengvatas pasirašydami kitą – paskolos – sutartį.
Dėl paskolos sutarties
33. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012).
34. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau, kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.
35. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).
36. Įvertinus ginčo paskolos sutarties turinį, akivaizdu, kad jame nėra užfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjai faktas, t. y. šalių pasirašytoje paskolos sutartyje nėra specialiai aptartas, aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovė nuosekliai tvirtino, jog paskolos sutartis buvo surašyta atgaline data, nes ieškovas A. L. pas notarą šią pinigų sumą (100 000 Lt) sumokėjo pardavėjui už atsakovės M. K. vardu, kaip padėką už rūpinimąsi juo; ieškovas jokių pinigų jai neskolino, o sutartis buvo surašyta siekiant gauti mokesčių už komunalines paslaugas lengvatų.
37. Kaip jau minėta, paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl, nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018). Taigi, tam, kad paskolos sutartis galėtų būti kvalifikuojama kaip sudaryta, be veiksnių šalių įstatyme nustatyta forma sudaryto susitarimo, yra būtinas ir paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjui. Jeigu įrodoma, kad pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti paskolos gavėjui, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).
38. Sutarties pripažinimas negaliojančia ir jos pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine arba nuginčijama). Nesudaryta sutartis nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020).
39. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašė ginčo dovanojimo ir paskolos sandorius pripažinti negaliojančiais, tačiau be kita ko nurodė faktines aplinkybes ir įrodinėjo, kad pinigai, nei kaip dovanojimo sutarties, nei kaip paskolos sutarties dalykas nebuvo atsakovei, kaip apdovanotojai ar paskolos gavėjai, nebuvo perduotas. Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog pinigų sumą (100 000 Lt) ieškovas sumokėjo buto pardavėjui už jos vardu perkamą butą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodomus argumentus, kad pagal ginčo sandorius nėra duomenų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktą, pagrįstai sprendė, kad sudarytos sutartys realiai nebuvo vykdomos, išorinė sandorių forma buvo panaudota tik tam, kad viena šalis (atsakovė) gautų mokesčių už komunalines paslaugas lengvatas ir laikė, kad tarp šalių pasirašytos sutartys buvo tariamos, nesukeliančiomis teisinių padarinių, todėl pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.86 str. 1 d.).
Dėl nepagrįsto parturtėjimo
40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog 100 000 Lt atsakovei buvo perduoti kokiu nors teisiniu (dovanojimo ar paskolos sutarties) pagrindu, todėl darytina išvada, kad atsakovė praturtėjo 28 962 Eur (100 000 Lt) suma ieškovo sąskaita, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.
41. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, kad teismas be pagrindo taikė nepagrįsto praturtėjimo institute, nes šalys nuo 2013 m. iki 2019 m. gyveno kartu, juos siejo bendro gyvenimo santykiai, jie vykdė jungtinę veiklą, tarp šalių egzistavo žodiniai susitarimai dėl pinigų panaudojimo, jie vienas kitą rėmė, kūrė, remontavo savo turtą, ką patvirtina dvi sudarytos sutartys paskolos ir dovanojimo, dėl ko ieškiniu prašomą priteisti pinigų sumą ji įgijo teisėtai. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie atsakovo patirtus nuostolius, jis pats prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
42. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą (CK 6.240 str. 1 d.). Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014).
43. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019).
44. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ir teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Taigi, bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑253/2009; 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).
45. Taigi, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
46. Apeliaciniame skunde atsakovė teigė, jog šalis siejo jungtinės veiklos santykiai. Pažymėtina, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str.). Jungtinės veikos (partnerystės) sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų, todėl toks šalių susitarimas neabejotinai atitiktų jungtinės veiklos teisinių santykių apibrėžimą. Be to, susitarimas taip pat turėjo būti išreikštas įstatymo reikalaujama forma. Šalys nebuvo sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties, ieškovas iš viso nepripažįsta, kad toks susitarimas buvo ir jis buvo pradėtas vykdyti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.
47. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
48. Ieškovas savo poziciją motyvavo tuo, kad sumokėjo už atsakovės vardu perkamą butą savo asmeninėmis lėšomis, nors to daryti neprivalėjo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat reikšminga laiko aplinkybę, kad atsakovė iš esmės pripažino, jog butas buvo nupirktas ieškovo A. L. asmeninėmis lėšomis. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas neprivalėjo asmeninėmis lėšomis prisidėti prie buto įsigijimo atsakovės vardu, o atsakovė neturėjo teisinio pagrindo šių lėšų gauti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šalių nesiejo paskolos, dovanojimo, jungtinės veiklos ar išlaikymo iki gyvos galvos ar kitokie civiliame kodekse numatyti civiliniai teisiniai santykiai, kadangi ieškovas apmokėjimą už atsakovės perkamą butą atliko ne sutarties ar kitu teisiniu pagrindu, bet visiškai pasitikėdamas atsakove, buvo įsitikinęs, kad bet kada ateityje pareikalavus atsakovė gera valia grąžins jam sumokėtus pinigus už butą. Teisėjų kolegija pažymi, jog teisinio pagrindo įgyti ieškovo pinigines lėšas buvimą turėjo įrodyti atsakovė, tačiau šios pareigos neįvykdė. o apeliaciniame skunde teigdama, jog ieškovas siekė paremti atsakovę savo argumentams pagrįsti jokių įrodymų taip pat nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė privalo grąžinti ieškovui be pagrindo įgytą turtą.
Dėl ieškinio senaties termino
49. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog ieškovas yra praleidęs 3 metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog apeliaciniame skunde negalima reikšti naujų reikalavimų, o pirmosios instancijos teisme atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties termino.
50. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).
51. Ieškinyje ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis 2014 m. tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytą dovanojimo sutartį ir 2014 m. rugsėjo 1 d. pasirašytą paskolos sutartį, bei priteisti be pagrindo įgytas lėšas 28 962,00 Eur, atsakovei 2014 m. rugsėjo 10 d. sudarant buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi, iš aptartų ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas neprašė teismo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą. Reikalavimams grąžinti be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 str.), kaip ir reikalavimams dėl skolos priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų (CK 1.125 str. 1 d.). Kadangi ieškinys pareikštas 2019 m. spalio 2 d., todėl 10 metų ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimams nėra praleistas.
Dėl bylos baigties
52. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, priešingai nei teigia apeliantė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovas įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Grįsdamas savo patirtas išlaidas, ieškovas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2022 m. kovo 28 d. sąskaitą Nr. 44, pagal kurią jis turėjo sumokėti 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir 2022 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 03291650, patvirtinantį, kad ieškovas sumokėjo šią sumą savo atstovei. Ieškovo nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš atsakovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Žibutė Budžienė
Laima Kriaučiūnaitė
Jurgita Sujetienė