Civilinė byla Nr. e2S-221-430/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42166-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2.; 3.3.2.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

         Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

          teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. B. pareiškimo dėl sprendimo neįvykdymo priėmimo klausimą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims L. P. ir G. B.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

                                            I. Ginčo esmė

           A. I. B., remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsniu ir 771 straipsnio 6 dalimi, pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo ir prašo teismo spręsti klausimą dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų priemonių sprendimą nevykdančiam asmeniui taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-49260-1045/2017 atsisakė priimti antstolės I. B. pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo ir išaiškino antstolei, kad ji turi teisę pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pateikti Rokiškio rajono apylinkės teismui.

2. Nutartyje teismas nurodė, kad pagal pareiškimą skolininkė nevykdo teismo sprendimu nustatytos išieškotojo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, o, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju pareiškimas dėl sprendimo neįvykdymo pateiktas ne antstolės buveinės vietos apylinkės teismui, kadangi antstolė, vykdanti teismo sprendimą, savo veiklą vykdo Rokiškyje. Teismo vertinimu, pagal teismų veiklos pasiskirstymo teritorijas šios bylos teritorinis teismingumas priskirtinas Rokiškio rajono apylinkės teismui. Teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Apeliantas nurodo, kad 2017 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į antstolę dėl nevykdomo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamete dukra tvarka. 2017 m. lapkričio 20 d. surašytas sprendimo neįvykdymo aktas, kuris kartu su skundu ir vykdomąja byla persiųstas Rokiškio rajono apylinkės teismui.
4. 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą tam teismui, motyvuodamas tuo, kad nevykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-222-726/2016, o kadangi nebuvo nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, antstolės surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas turi būti pateiktas pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, priėmusiam sprendimą.
5. 2017 m. lapkričio 23 d. antstolei I. B. kreipiantis su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prie pareiškimo nebuvo pridėtas vykdomasis raštas bei Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartis dėl teismingumo. Apelianto nuomone, procesinis sprendimas atsisakyti priimti pareiškimą priimtas, neatsižvelgus į vykdomojo rašto bei 2017 m. lapkričio 21 d. Rokiškio miesto apylinkės teismo nutartį, apie kuriuos antstolė teismo neinformavo.
6. Atsisakant priimti pareiškimą, pažeidžiami suinteresuoto asmens interesai – skolininkė ir toliau nevykdo teismo sprendimo, klausimas dėl baudos skyrimo nesprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismo prašo įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą priimti antstolės I. B. pareiškimą, kaip teismingą šiam teismui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
2. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
3. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos antstolės I. B. pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo.

4. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 str.), t.y. teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos, tarp kurių - ar ieškinys (pareiškimas) teismingas tam teismui.

5. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą, o nustatytų procesinių normų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

6. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771straipsnio1dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 771 straipsnio 5 dalis). CPK 771 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles. Tačiau šiuo atveju, teismo sprendimu nustačius tėvo bendravimu su vaiku tvarką, netaikytinos CPK 284 straipsnyje nustatytos taisyklės, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą pagrįstai vadovavosi CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

7. Vienu iš argumentų, kuriuo remiasi apeliantas nurodo tai, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškimą, išaiškindamas teisę kreiptis į teismo sprendimą priėmusį teismą. Šis motyvas vertintinas kaip argumentas dėl ginčų tarp teismų negalimumo, nors atskirajame skunde ir nurodomas kaip faktinė aplinkybė.

8. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).

9. Šiuo atveju, teismai skirtingai traktavo teisės normų, reglamentuojančių teismingumo vykdymo procese klausimus, taikymą, tačiau nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų teisės suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, todėl vien tai, jog Rokiškio rajono apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškimą, išaiškindamas teisę kreiptis į apylinkės teismą, priėmusį sprendimą, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta.

10. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškimo priėmimo klausimas buvo išspręstas tinkamai pritaikant procesines teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

         Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti.

   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį Nr. e2VP-49260-1045/2017 palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Loreta Braždienė